Byla A-444-1283-13

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė)

2rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. O. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. O. O. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Sweco hidroprojektas“ ir valstybės įmonei „Vilniaus regiono keliai“ dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėja L. O. O. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės 47 708,70 Lt žalos atlyginimui dėl neteisėtai visuomenės poreikiams paimtos žemės ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės 20 000 Lt neturtinės (moralinės) žalos, patirtos dėl valstybės institucijų veiksmais pažeminto pareiškėjos orumo, konstitucinių ir turtinių teisių ir interesų pažeidimo bei sąmoningo klaidinimo skundo tyrimo stadijoje, siekiant apgaulės būdu sutrukdyti apginti pažeistas teises ir interesus, atlyginimui bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) įpareigoti atsakovus per 3 mėnesius nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo atlikti savo lėšomis pareiškėjos žemės sklypo, registro Nr. ( - ), kadastrinius matavimus, nustatant faktines ribas ir plotą dėl dalies žemės sklypo paėmimo, sudaryti kadastrinių duomenų bylą, atlikti visas patikrų ir derinimo procedūras ir su pareiškėjos sutikimu įregistruoti kadastre naujus žemės sklypo kadastrinius duomenis, padarant atitinkamus pakeitimus registre.

6Nurodė, kad valstybinis žemės sklypas, skirtas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, neteisėtai suformuotas pareiškėjos privačioje žemėje. Paaiškino, kad pagal pareiškėjai 2003 metais išduotus žemės nuosavybės dokumentus viena iš žemės sklypo ribų nurodytas 22 m pločio kelias, nuorodų, kad šioje vietoje likusi valstybės nepaskirta žemė, nėra. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 2.3-560-(79) suformuotas ne kelias, kaip inžinerinis statinys, ne kelio juosta, bet visiškai atskiras žemės sklypas, neįeinantis į kelio sudėtį. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį ir teigė, jog ta aplinkybė, kad žemės sklypas skirtas ne tik susisiekimo tinklams aptarnauti, bet ir inžineriniams tinklams, reiškia, kad tokia žemė negali būti susidedamoji kelio dalis. Teigė, jog jos sklypo ribos akivaizdžiai pasikeitusios, todėl tai laikytina žemės paėmimu visuomenės poreikiams, kas reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.100 straipsniu ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymu (toliau – ir Žemės įstatymas). Nurodė, jog valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamo turto kadastro įstatymas) 13 straipsnio 2 dalį, pakeitęs pareiškėjo sklypo kadastro duomenis be pareiškėjos prašymo, 14 straipsnį, neatsisakęs įrašyti naujai suformuoto sklypo kadastro duomenis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 100 punktą, kuriuo draudžiama įrašyti į kadastrą duomenis, prieš tai nepatikrinus, ar šio daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 47 straipsnio 1 dalį, paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginta pinigais rinkos kaina. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai neteisėtai pakeitė pareiškėjos sklypo ribas, jie privalo savo lėšomis atlikti kadastrinius matavimus, nustatant faktines ribas ir plotą dėl dalies žemės sklypo paėmimo, sudaryti kadastrinių matavimų bylą, atlikti visas procedūras ir su pareiškėjos sutikimu įregistruoti naujus sklypo kadastrinius duomenis.

7Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Pažymėjo, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad buvusi Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir Vilniaus AVA), neinformavus pareiškėjos, paėmė jos nuosavybę visuomenės poreikiams. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (toliau – ir Žemėtvarkos projektų rengimo metodika) 20 punktu, rengiant kaimo vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektus, valstybinės reikšmės kelių juostų ribos ir plotai projekto autoriaus yra pažymėti valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose. Todėl kaimo vietovėje atliekant valstybinės reikšmės kelių kadastrinius matavimus, jokių naujų teritorijų planavimo dokumentų kelio juostų sklypų formavimui rengti nereikia. Remiantis Tarnybos 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1P-105 patvirtintų Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių (toliau – ir Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklės) 42 punktu, kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje neženklinamos ir žemės sklypo ribų ženklinimo – parodymo aktas nepildomas. Todėl rengiant valstybinės reikšmės kelio Trakai – Vievis kadastrinius matavimus, sklypo ribos nebuvo ženklinamos ir derinamos su gretimų sklypų savininkais ar naudotojais. Pažymėjo, kad įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nenustatyta, jog nurodant valstybinės žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje sklypo ribos dengia privataus žemės sklypo ribas. Žemės dalis visuomenės poreikiams paimta nebuvo, todėl negali būti taikomi CK 4.100 straipsnis, Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis, nėra pagrindo reikalauti žalos atlyginimo. Pareiškėjos skunde nurodyti abstraktūs teiginiai dėl patirtos žalos negali būti pagrindu priteisti moralinei žalai. Pabrėžė, kad po atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų pareiškėjos sklypo plotas (14,05 ha) ir ribos nepasikeitė.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atsiliepime į skundą nurodė, kad VĮ „Vilniaus regiono keliai“ valstybinės reikšmės kelius valdo, naudoja ir jais disponuoja turto patikėjimo teise. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, o kelio juosta yra sudėtinė kelio dalis. Kelias Nr. 107 Trakai – Vievis yra III kategorijos valstybinės reikšmės kelias, o minimalus tokios kategorijos kelio juostos plotis yra 22 metrai (11 metrų į šoną nuo kelio ašies). VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2005 m. rugsėjo 28 d. sudarė sutartį su UAB „Sweco hidroprojektas“ dėl kelio Trakai – Vievis ruože nuo 0,00 km iki 17,52 km ir kelio juostos kadastrinių matavimų bei teisinės registracijos paslaugų.

10VĮ Registrų centras atsiliepimu į skundą prašė skundą spręsti teismo nuožiūra.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco hidroprojektas“ atsiliepimu į skundą prašė skundą spręsti teismo nuožiūra.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

14Teismas atsižvelgė į Kelių įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 2 dalį, 2 straipsnio 3, 13 dalis, 8 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1, 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 2 straipsnio 3, 5 dalis ir nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymu buvo formuojamas naujas žemės sklypas, todėl turėjo būti rengiamas teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas. Atsižvelgdamas į TPĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 5 dalį, 13 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktus, pažymėjo, jog formuojant valstybinės žemės sklypą kaimo vietovėje turėtų būti rengiamas detalusis planas, tačiau įstatyme nustatyta, kad tokiu atveju vietoje detaliojo plano rengiamas specialusis planas – žemėvaldų planas (projektas). TPĮ nenumato galimybės, jog tokį dokumentą keičia žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame yra pažymėtos sklypo ribos. Todėl konstatavo, kad formuojant valstybinės žemės sklypą, kuriame yra kelias, turi būti rengiamas specialiojo planavimo dokumentas – žemėvaldos planas (projektas). Rėmėsi Žemės įstatymo 37 straipsnio 2, 6 dalimis, 40 straipsnio 1, 3, 4 dalimis ir pabrėžė, jog ginčijamu atveju turėjo būti rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Išvadas dėl būtinumo rengti ginčijamu atveju teritorijų planavimo dokumentą patvirtina ir nurodytas įstatymo nuostatas įgyvendinantys teisės aktai – Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklės (2, 5, 42 p.), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) (1.1.4, 7 p.). Nurodė, jog nors atsakovas tvirtino, kad sklypas suformuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, tačiau tokių įrodymų nepateikė ir byloje tokių įrodymų nėra. Ta aplinkybė, kad šalia pareiškėjai priklausančio žemės sklypo yra pažymėta kelio riba, nepatvirtina aplinkybių, jog 2003 m. patvirtintame žemėtvarkos projekte buvo suformuotas visas 2010 metais įregistruotas žemės sklypas, kuriame yra kelias. Pažymėjo, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo tikslas buvo kitas negu ginčijamo sklypo formavimo tikslas. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose minėti plotai žymimi piliečiams grąžintinų sklypų suformavimo tikslu, bet ne minėtu konkretiems objektams reikalingų valstybinės žemės sklypų formavimo tikslu, todėl žemėtvarkos projektas negali būti laikomas teritorijų planavimo dokumentu, kuriame yra suformuotas ginčijamas sklypas, kuriame yra valstybinės reikšmės kelias. Pažymėjo, jog Įgyvendinimo taisyklės nustato privalomas procedūras, kurių turi būti laikomasi rengiant teritorijų planavimo dokumentą (20, 29, 43 p.). Padarė išvadą, kad naujai formuojamo žemės sklypo, kuriame yra kelias, ribos nustatomos arba keičiamos rengiant teritorijų planavimo dokumentą, kuriam negali būti prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame yra pažymėta kelio vieta, nes tokio naujai formuojamo sklypo plano rengimo procedūra neužtikrina plano svarstymo su visuomene, žemės savininkų ar valdytojų dalyvavimo rengiant tokį planą bei kitų teritorijų planavimo teisės aktuose nustatytų procedūrų įgyvendinimo, būtent procedūrų dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo, derinimo, tvirtinimo ir galiojimo. Konstatavo, kad Vilniaus AVA, kurios teisių perėmėja yra Tarnyba, suformavo sklypą, kuriame yra valstybinės reikšmės kelias, pažeisdama pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, dėl to toks suformavimas yra neteisėtas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.). Todėl nebuvo užtikrintos pareiškėjos, kaip besiribojančio žemės sklypo savininko, teisės, pareiškėja negalėjo teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti šiame procese. Be to, nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka sprendžiamas klausimas, kaip pareiškėja galės naudotis pagal paskirtį savo sklypu, kuomet šalia buvo formuojamas ir registruojamas žemės sklypas. Todėl tenkino pareiškėjos reikalavimą priteisti dėl tokių neteisėtų veiksmų neturtinės žalos atlyginimą. Remdamasis CK 6.250 straipsniu ir 6.281 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes dėl institucijos veiksmų pobūdžio, pareiškėjos paaiškinimus dėl atsiradusių neigiamų pasekmių, padarė išvadą, kad pareiškėjai priteistina 5 000 Lt neturtinė žala. Taip pat teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą. Pažymėjo, jog būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja atsiradusios turtinės žalos neįrodė. Todėl netenkino pareiškėjos reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą bei išlaidas, susijusias su šios žalos įvertinimu – 400 Lt (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.). Pažymėjo, kad bylos išsprendimui neturi reikšmės pareiškėjos motyvai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nes tokia procedūra ginčijamu atveju nebuvo vykdoma ir pareiškėja neįrodė, jog turėjo būti vykdoma. Taip pat netenkino reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti sklypo kadastrinius matavimus, nes, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnį, teisės aktai nenustato viešojo administravimo subjektų, prie kurių yra priskirta ir Tarnyba, kompetencijai atlikti privačios žemės kadastrinius matavimus. Nurodė, jog nustačius, kad sklypo suformavimo procesas yra neteisėtas, neturi reikšmės šios bylos išsprendimui aplinkybės dėl sklypo kadastrinių matavimų, jų derinimo ir pažymėjimo kadastre, nes nurodyti veiksmai yra išvestiniai iš viešojo administravimo subjekto sprendimo dėl sklypo suformavimo. Atsižvelgė į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punktą, 8 straipsnio 2, 5 dalis, Kadastro nuostatų 76, 125 punktus, Tarnybos 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3 patvirtintų Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir kadastro žemėlapio tikslinimo techninių reikalavimų (toliau – ir Reikalavimai) 6, 8 punktus ir nurodė, jog pareiškėjos pateiktas VĮ Registrų centro 2010 m. rugpjūčio 18 d. raštas patvirtina, kad pažymint kadastro žemėlapyje naujai suformuotą sklypą, gauta leistina ploto paklaida, pareiškėjos sklypo ribos kadastrinėje vietovėje nepasikeitė. Nurodytas raštas patvirtina, kad kadastro tvarkytojas neturėjo kliūčių pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą pažymėti kadastro žemėlapyje naujai suformuoto sklypo, besiribojančio su pareiškėjos sklypu. Naujai suformuoto sklypo pažymėjimas kadastro žemėlapyje nesudaro kliūčių pareiškėjai atlikti savo sklypo kadastrinių matavimų. Sklypo, suformuoto ir įregistruoto vadovaujantis atliktais preliminariais matavimais, ribos gali būti tikslinamos, tačiau jos negalėtų būti patikslintos kitaip prie naujai suformuoto sklypo, kuriame yra kelias, ribos pagal Reikalavimus, nes atskaitos tašku bus tiksliai nustatytos gretimo sklypo ribos.

15III.

16Atsakovas Tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. sprendimo dalį dėl 5 000 Lt neturtinės žalos priteisimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažįstant, kad pareiškėjos žemės sklypo dalis paimta visuomenės poreikiams, ir dėl to priteisti jos naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės 47 708,70 Lt žalos atlyginimui; įpareigoti Tarnybą per 3 mėnesius nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos atlikti savo lėšomis pareiškėjos žemės sklypo, registro Nr. ( - ), kadastrinius matavimus, nustatant faktines ribas bei plotą dėl dalies žemės sklypo paėmimo, sudaryti kadastrinių duomenų bylą, atlikti visas patikrų ir derinimo procedūras ir su pareiškėjos sutikimu įregistruoti kadastre naujus žemės sklypo kadastrinius duomenis, padarant atitinkamus pakeitimus registre; padidinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 20 000 Lt.

18IV.

19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjos ir atsakovo Tarnybos apeliacinius skundus tenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės 20 000 Lt neturtinės (moralinės) žalos ir bylą dėl šios dalies grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Likusią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

20Teismas nurodė, kad iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pareiškėjai priklausantis žemės sklypas sudaro 14,05 ha. Pareiškėja skunde taip pat sutiko, jog VĮ Registrų centro duomenimis, net ir po ribų pasikeitimo nurodomas nepakitęs žemės sklypo bendras plotas – 14,05 ha. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus ir teisės aktų nuostatas, nepagrįstu pripažino pareiškėjos teiginį, jog jos sklypo ribos akivaizdžiai pasikeitusios, todėl tai laikytina žemės paėmimu visuomenės poreikiams. Kadangi pareiškėja turtinės žalos jai atsiradimą siejo būtent su neteisėtu dalies jos žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog pareiškėja neįrodė viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimo šiuo atveju, todėl nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje vertintino kaip teisėtą ir pagrįstą, todėl paliko nepakeistą.

21Nurodė, kad iš byloje pateiktos žemės reformos žemėtvarkos projekto plano ištraukos, kurioje pažymėtas pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, teismas nustatė, kad jau nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai metu, prie jos žemės sklypo buvo pažymėta keliu užimta žemė. Pabrėžė, kad tokios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvados, kad šiuo atveju žemės sklypas keliui tiesti nebuvo suformuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, teisingumu, ypač atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra išreikalautas žemės reformos žemėtvarkos projektas ir su jo rengimu susijusi medžiaga, kurie galėtų padėti tinkamai nustatyti visas šios bylos išsprendimui svarbias aplinkybes. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nėra įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad žemės sklypas keliui tiesti buvo pilnai suformuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, tačiau byloje atitinkamai nėra ir įrodymų, patvirtinančių priešingą išvadą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteistas neturtinės žalos atlyginimas, konstatavęs, kad su pareiškėjos žemės sklypu besiribojantis valstybinės žemės sklypas keliui tiesti buvo suformuotas, nesilaikant nustatytos procedūros ir tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjos teises, panaikino ir šioje dalyje bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas taip pat nurodė, kad iš byloje pateiktų kadastro žemėlapio ištraukų matyti, kad pareiškėjos žemės sklypo ribos pasikeitė. Nors tokios aplinkybės nepatvirtina žemės paėmimo visuomenės poreikiams, tačiau jos gali sudaryti pagrindą vertinti, ar pareiškėjai priklausančių kadastro duomenų tikslinimas šiuo atveju buvo atliktas pagrįstai. Taip pat pabrėžė, kad teismas iš naujo nagrinėdamas pareiškėjos skundo dalį turėtų spręsti dėl galimybės tikslinti proceso šalis ir dėl galimybės tikslinti skundo reikalavimus.

22V.

23Pareiškėja patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų po 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Patikslintame skunde (t. 7, b. l. 139–145) paaiškino, kad 2010 m. liepos 20 d. pareiškėja sužinojo apie šalia jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (reg. Nr. ( - )), prie kelio Trakai–Vievis, Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 2.3-560-(79) suformuotą ir 2010 m. kovo 5 d. įregistruotą valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (reg. Nr. ( - )), skirtą susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriams. Šio žemės sklypo dalis jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype sudaro 0,507 ha tarp valstybinio žemės sklypo ribos (tarp koordinačių taškų Nr. ( - )) ir jos buvusios sklypo ribos. Pagal 2003 m. išduotus žemės nuosavybės dokumentus viena iš žemės sklypo ribų buvo nurodytas 22,00 m pločio kelias. Jokių nuorodų, kad šioje vietoje buvo išlikusi valstybės nepaskirstyta žemė, nėra. Žemės sklypo riba, ėjusi šalia kelio, perkelta nuo buvusios jos vietos atstumu nuo T5 iki 40 metrų, todėl valstybinis žemės sklypas neteisėtai suformuotas privačioje žemėje. VĮ „Vilniaus regiono keliai“, valstybinės žemės sklypo (reg. Nr. ( - )) šalia kelio Trakai-Vievis suformavimo projekto užsakovas bei projekto savininkas, nekontroliavo projektavimo darbų vykdytojo UAB „SWECO hidroprojektas“ veiksmų, kuriais dalis projektuojamo žemės sklypo neteisėtai buvo suformuota jos privačioje žemėje, ir priėmė kaip tinkamą žemės sklypo suformavimo projektą, pateikdamas jį derinti Tarnybai ir registruoti VĮ Registrų centrui. Projektuojant valstybinės žemės sklypą buvo pažeisti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimai, o tuo pačiu ir pareiškėjos teisės, kad prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimas bendrojo naudojimo keliu arba nustačius kelio servitutą (28 punktas), nes suformavus naują valstybinės žemės sklypą tarp kelio juostos ir pareiškėjos žemės sklypo, ji neteko privažiavimo nuo bendrojo naudojimo kelio ir jai atsisakoma nustatyti servitutą. Tarnyba aplaidžiai vykdė jai priskirtas kontrolines žemės sklypų formavimo proceso funkcijas ir suderino bei patvirtino tokį valstybinės žemės sklypo projektą, kuriuo buvo pažeistos trečiųjų asmenų teisės. VĮ Registrų centas netinkamai vykdė savo funkcijas ir pažeisdamas pareiškėjos teises neteisėtai pakeitė jai priklausančio žemės sklypo padėtį, jo konfigūraciją bei į sklypo naudmenas įtraukė bendrojo naudojimo 4 m pločio (0,25 ha ploto) kelią, buvusį šiame sklype, kuris, kaip pažymėta Žemės sklypo ribų paženklinimo akte, į žemės sklypo plotą neįskaičiuotas ir negali būti panaikinamas. Dėl valstybės institucijų atliktų žemės sklypo ribų ir jo struktūros vienašalio neteisėto pakeitimo, atlikto neinformuojant pareiškėjos apie priimtus sprendimus, ji patyrė neturtinę žalą, kurią ir prašo priteisti iš atsakovių.

24Atsakovas Tarnyba su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (t. 2, b. l. 37–40) nurodė, kad remiantis 1999 m. gegužės 26 d. išvados Nr. 10741 duomenimis, pareiškėjai Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 79-11349 buvo atkurtos nuosavybės teisės vietoje savininkės N. D. Rokiškio mieste, Panevėžio apskrityje, turėtos 3,64 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn du lygiaverčius žemės sklypus: 16,50 ha ploto sklypą Nr. ( - ) ( - ) kaime, Trakų seniūnijoje ir 14,05 ha ploto sklypą Nr. ( - ). Pažymėjo, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad buvusi Vilniaus apskrities viršininko administracija, neinformavus pareiškėjos, paėmė jos nuosavybę visuomenės poreikiams, tokio projekto nėra ir negalėjo būti. Remiantis Žemėtvarkos projektų rengimo metodikos 20 punktu, rengiant kaimo vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektus, valstybinės reikšmės kelių juostų ribos ir plotai projekto autoriaus yra pažymėti valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose, todėl kaimo vietovėje atliekant valstybinės reikšmės kelių kadastrinius matavimus, jokių naujų teritorijų planavimo dokumentų kelio juostų sklypų formavimui rengti nereikia. Remiantis Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 42 punktu, kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje neženklinamos ir žemės sklypo ribų ženklinimo-parodymo aktas nepildomas. Rengiant valstybinės reikšmės kelio Trakai-Vievis kadastrinius matavimus, sklypo ribos nebuvo ženklinamos ir derinamos su gretimų sklypų savininkais ar naudotojais. Pažymėjo, kad įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nenustatyta, jog nurodant valstybinės žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje sklypo ribos dengia privataus žemės sklypo ribas. Žemės dalis visuomenės poreikiams paimta nebuvo, todėl negali būti taikomi CK 4.100 straipsnis, Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis, nėra pagrindo reikalauti žalos atlyginimo. Po atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų pareiškėjos sklypo plotas (14,05 ha) ir ribos nepasikeitė, kadangi pagal faktą ji valdė daugiau žemės nei jai buvo atkurta nuosavybės teisė. Norėdama įrodyti, kad riba, ėjusi šalia kelio, perkelta iš buvusios vietos, dėl ko pareiškėja prarado dalį jai priklausančio žemės sklypo, pareiškėja gali užsakyti jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pareiškėja dėl nuovažos į jos nuosavybe valdomą žemės sklypą šiuo metu nesikreipė, tačiau nesukeltų kliūčių atlikti tokius matavimus.

25Atsakovas VĮ Registrų centras prašė skundą atmesti. Atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 151–152) nurodė, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įregistravo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir teises į jį pagal pateiktus dokumentus, kurie atitiko Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, 12 straipsnį ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 dalį Registro tvarkytojas, nenustatęs aplinkybių, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje, neturėjo pagrindo atsisakyti įregistruoti daikto ir nuosavybės teisių bei valstybinės žemės patikėjimo teisių į šį žemės sklypą. Pareiškėja nenurodo, kokias teisės normas pažeidė registro tvarkytojas. Registro tvarkytojas atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, teisingumą ir apsaugą. Šiuo atveju registre įrašyti duomenys atitinka pateiktus nenuginčytus dokumentus.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 35) nurodė, kad VĮ „Vilniaus regiono keliai“ valstybinės reikšmės kelius valdo, naudoja ir jais disponuoja turto patikėjimo teise. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, o kelio juosta yra sudėtinė kelio dalis. Kelias Nr. 107 Trakai-Vievis yra III kategorijos valstybinės reikšmės kelias, o minimalus tokios kategorijos kelio juostos plotis yra 22 metrai (11 metrų į šoną nuo kelio ašies). VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2005 m. rugsėjo 28 d. sudarė sutartį su UAB „Sweco hidroprojektas“ dėl kelio Trakai-Vievis ruože nuo 0,00 km iki 17,52 km ir kelio juostos kadastrinių matavimų bei teisinės registracijos paslaugų.

27Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco hidroprojektas“ atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra (t. 2, b. l. 29).

28VI.

29Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

30Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje vertina, ar 2010 m. sausio 22 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-560-(79) patvirtinus suformuotą žemės sklypą – kelio juostą, buvo pakeistos pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos ir tuo pažeisti jos teisėti interesai.

31Teismas rėmėsi Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 5 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (Žin., 2004, Nr. 149-5420) 42 punktu, Tarnybos 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3 patvirtintų Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir kadastro žemėlapio tikslinimo techninių reikalavimų (toliau – ir Techniniai reikalavimai) 6 ir 8 punktais.

32Pabrėžė, kad byloje pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos (t. I, b. l. 170, 171) bei valstybinio žemės sklypo planas (t. 2, b. l. 2, 33) patvirtina, kad 2010 m. kovo 4 d. sutikslinus valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų kadastrinius matavimus, pareiškėjos pagal faktą valdomos žemės sklypo ribos pasikeitė, tačiau, kaip teismo posėdžio metu nurodė ir pareiškėjos atstovas, de jure jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas nesumažėjo. Kaip minėta, Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 79-11349 pareiškėjai nuosavybės teisės atkurtos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos į 14,0500 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ) k., Trakų r. Atlikus 2010 m. rugpjūčio 13 d. žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų koregavimą, pareiškėjos valdomo žemės sklypo plotas sudaro 14,3057 ha, t. y. daugiau nei ji įgijo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. 79-11349 pagrindu.

33Nurodė, jog pareiškėjos žemės sklypo konfigūracija, sutikslinus valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų kadastrinius matavimus, nepakito, gauta žemės sklypo paklaida buvo leistino dydžio, neviršijo 0,4095 ha leistinos Techninių reikalavimų 4.2 punkte nustatytos paklaidos (t. 7, b. l. 129). Teismas vertino, kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribų koordinačių sutikslinimas nepažeidė jos teisių, kadangi faktiškai ji valdė didesnio ploto žemės sklypą nei jai suprojektuotas, o atliekant tiksliuosius matavimus, buvo sutikslinta sklypo riba ties suprojektuotu keliu. Valstybinės reikšmės kelias į pareiškėjai suprojektuotą žemės sklypą nepatenka, todėl jos teisės pažeistos nebuvo. Nuosavybės teisės pareiškėjai atkurtos pagal preliminariuosius matavimus, tiksliųjų geodezinių matavimų pareiškėjos žemės sklypas neturi.

34Pabrėžė, kad pareiškėjos teiginį, kad ji neturi privažiavimo prie jai nuosavybės teise priklausančio sklypo, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, kaimyninių žemės sklypų planai ir žemės sklypų ženklinimo aktai. Nurodė, jog duomenų, kad kelias būtų institucijų sprendimais panaikintas nėra, kelias privažiavimui į pareiškėjos sklypą yra suprojektuotas, todėl pareiškėjos argumentai, nurodant, kad ji neturi patekimo į savo sklypą, yra nepagrįsti, kaip ir argumentai, kad suprojektavus žemės sklypą – kelią Trakai–Vievis, ji nebeturi galimybės patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

35Nurodė, kad šiuo atveju valstybės institucijos neteisėtų veiksmų nėra, žala pareiškėjai nebuvo padaryta, todėl nėra pagrindo ją priteisti iš atsakovų.

36VII.

37Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (t. 6, b. l. 193–196), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-615-473/2013 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

38Nurodo, kad 2012 m. gruodžio 17 d. teismui pateikė patikslintą skundą su argumentacija ir motyvais, atitinkančiais pasikeitusį skundo reikalavimą, nekeičiant skundo pagrindo, bei įtraukiant atsakovu į bylą iki tol trečiuoju asmeniu buvusią VĮ „Vilniaus regiono keliai“. Teigia, kad iki teismo posėdžio dienos negavo jokių pranešimų iš teismo dėl pateikto patikslinto skundo, posėdžio dieną teisminio posėdžio metu pareiškėjos atstovui buvo įteikta teismo 2012 m. gruodžio 21 d. teismo nutartis, kuria buvo išspręsta dėl patikslinto skundo priėmimo. Kadangi šia nutartimi buvo atsisakyta priimti dalį patikslinto skundo reikalavimų, o ši nutartis yra skundžiama, pareiškėjos atstovas prašė teismo nenagrinėti bylos 2013 m. sausio 7 d. posėdyje, suteikiant jam laiko susipažinti su teismo nutartimi ir per 7 dienų nustatytą terminą apsispręsti dėl jos apskundimo ar sutikimo su jos motyvais. Teismas atsisakė tenkinti šį prašymą ir nutarė bylą nagrinėti iš esmės. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad patikslintas skundas nebuvo išsiųstas proceso dalyviams.

39Nurodo, kad patikslintu skundu atsakovu į bylą įtraukta VĮ „Vilniaus regiono keliai“, nebuvo apie informuota, jai neįteiktas patikslinto skundo nuorašas. Minėtoje teismo nutartyje, kuria buvo sprendžiama dėl patikslinto skundo priėmimo, teismas neišsakė jokių prieštaravimų dėl iki tol byloje trečiuoju asmeniu buvusios VĮ „Vilniaus regiono keliai“ patraukimo atsakovu, tačiau skundžiamame teismo sprendime šis proceso dalyvis įvardijamas kaip trečiasis asmuo, o VĮ Registrų centras tik patikslintu skundu įvardytas atsakovu šioje byloje, nežiūrint į tai, kad teismo nutartimi patikslintas skundas grąžintas pareiškėjai, VĮ Registrų centras nurodytas atsakovu.

40Išnagrinėjus teismo posėdyje patikslintą skundą tik dėl jo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, jis buvo teismo sprendimu atmestas , o pats patikslinto skundo teismo egzempliorius su teismo antspaudu bei visi kiti jo egzemplioriai, vykdant teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį, su visais skundo priedais grąžinti pareiškėjai, taip pat pareiškėjos atstovui buvo atsiųsta ir, kaip nurodoma lydraštyje, įsiteisėjusi 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis

41Nurodo argumentus susijusius su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi: teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakyta priimti reikalavimą dalyje pripažinti, kad pareiškėjos žemės sklypo (reg. Nr. ( - )) ribų tikslinimas atliktas neteisėtai, kadangi tai nelaikytina savarankišku reikalavimu atitinkančių ABTĮ nuostatas. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje AS858-516/2012, teigia, kad tai nebuvo savarankiškas reikalavimas, o tik iš vieno reikalavimo paimta dalis reikalavimo formuluotės, kurioje toliau buvo prašoma teismo tuo pagrindu panaikinti administracinį aktą. Nesutinka su teismo teiginiu, kad praleistas senaties terminas dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 2.3- 560-(79) dalį (1 priedo 12 punktas) dėl žemės sklypo kelio Trakai-Vievis (Reg. Nr. ( - )) ruože ribų patvirtinimo, žemės sklypo projekto dalyje tarp posūkio taškų Nr. ( - ), bei reikalavimą ir įpareigoti atsakovus NŽT ir VĮ „Vilniaus regiono keliai“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti pagal savo kompetenciją būtinus veiksmus keičiant valstybinės žemės sklypo (Reg. Nr. ( - )) projektą sutapatinant šio žemės sklypo ribą tarp posūkio taškų Nr. ( - ) su 22 metrų pločio kelio Trakai-Vievis užimamos kelio juostos riba, projekto pakeitimą įtraukti į kadastrą kadangi dar 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad sprendžiant dėl pareiškėjos skundo, bus pasisakyta dėl įsakymo, t. y. įvertintas Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas. Taigi šio įsakymo teisėtumas buvo vertinamas ir turi būti vertinamas viso šios bylos proceso metu, teismui dar 2010 metais pripažinus, kad su skundu dėl jo teisėtumo įvertinimo pareiškėja į teismą kreipėsi nepraleidusi senaties termino. Nurodo, kad dar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, kuria ši byla grąžinta nagrinėti iš naujo, nurodoma, kad būtina spręsti dėl pareiškėjos žemės sklypo ribų tikslinimo pagrįstumo. Tad, jeigu teismas pripažintų, kad sklypo ribos pakeistos nepagrįstai, jos turi būti atstatytos į prieš tai buvusią padėtį, kas įmanoma tik koreguojant valstybinės žemės projektą. Dėl trečiojo reikalavimo: įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centras per 10 dienų nuo teisino sprendimo įsiteisėjimo atstatyti kadastro žemėlapyje pareiškėjos žemės sklype buvusius bendrojo naudojimo kelius (0,25 ha bendrojo ploto), nurodytus pareiškėjos žemės sklypo plane motyvuojamoje nutarties dalyje nepasisakoma, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad ir jis teismui nepriimtinas, tačiau neatskleidžiama dėl kokių priežasčių.

42Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimu teigia, kad nei vienas patikslinto skundo argumentas nebuvo tinkamai vertinti. Teigia, kad sprendime nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje teismas vertina, ar 2010 m. sausio 22 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-560-(79) patvirtinus suformuotą žemės sklypą–kelio juostą buvo pakeistos pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos ir tuo pažeisti jos teisėti interesai. Pareiškėjos vertinimu, naujai suformuotas valstybinės žemės sklypas nėra kelio juosta. Teigia, kad teismai padarė esminę klaidą, sutapatindami kelio juosta užimamą žemės sklypą su naujai suformuotu kitos paskirties valstybinės žemės sklypu, kurio naudojimo būdas –inžinierinės infrastruktūros teritorijos, o naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriams. Tokio naudojimo žemės sklypuose gali būti kartu ir kelio juosta, užimanti tik dalį tokio žemės sklypo, ir kiti susisiekimo infrastruktūros objektai, pvz. nuotolinio ryšio linijos, kaip tai yra dabar.

43Pareiškėjos nuomone, teismas iš karto suformulavo netinkamus teisminio tyrimo tikslus, kas lėmė sprendimo nepagrįstumą. Teismas ignoravo skundo argumentus, kad naujai suformuoto valstybinio žemės sklypo ribos turėjo būti žymėtos kviečiant besiribojančių sklypų savininkus, nes šį žemės sklypą įvardijęs, kaip kelio juostą taikė Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių bei atitinkamas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų nuostatas, pagal kurias kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje nežymimos ir žemės sklypo ribų ženklinimo-parodymo aktas nepildomas.

44Remdamasi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsniu bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjos valdomo žemės sklypo plotas yra 14,3057 ha, t. y. daugiau nei ji įgijo. Tiek pareiškėjos, tiek atsakovų į bylą pateiktuose išrašuose iš VĮ Registro centras duomenų banko vienodai nurodoma, kad pareiškėjos ginčo žemės sklypo plotas buvo ir yra 14,05 ha.

45Nesutinka su teismo teiginiu, kad atliekant tiksliuosius matavimus, buvo sutikslinta sklypo riba ties suprojektuotu keliu, valstybinės reikšmės kelias į pareiškėjai suprojektuotą žemės sklypą nepatenka, todėl jos teisės pažeistos nebuvo. Pabrėžia, kad valstybinės reikšmės kelias Trakai -Vievis jau egzistavo pareiškėjos sklypo suformavimo metu. Šis kelias niekada nebuvo pareiškėjos žemės sklype, o tik šio kelio kelkraščiu ėjo pareiškėjai suformuoto sklypo riba. Tačiau nei šis kelias, nei nuo esantis atsišakojimas į P. M. vieną iš dviejų sklypų, neprieina prie pareiškėjos žemės sklypo. Nėra jokių bendrojo naudojimo kelių per virš išvardintų asmenų žemės sklypus, kuriais būtų galima patekti į pareiškėjos žemės sklypą.

46Nesutinka, jog į pareiškėjos žemės sklypą eina kelias. Nurodo, kad abriso nuoroda, jog taškai 1-2-3 yra 4 m pločio kelias, yra teisinga, tačiau teismo suprasta neteisingai, kur link eina šis kelias. Taškai ( - ), yra P. M. žemės sklypo Nr. ( - ) ribos dalis, o abriso nuorodoje taškas 3 yra ne šio sklypo posūkio taško indeksas, o kito sklypo, esančio aplink pastatus , kurio Nr. 9-1, posūkio taškas. Tai yra pažymėta ir grafiškai, parodant, kad nuo bendrojo vietinio kelio, einančio nuo kelio Trakai–Vievis per V. Š. ir N. sklypus bei šalia P. M. sklypo Nr. ( - ), yra trumpas kelio atsišakojimas į sklypą Nr. ( - ). Kelias per žemės sklypo Nr. ( - ) ribų taškus 1-2 tik dalyje 1-2 yra kelias, o dalyje 2-3 yra pažymėta P. M. ir N. žemės sklypų riba, o ne kelias. Tai matosi net iš grafiško abriso išpildymo. Šis teisėjos atrastas „kelias“ taške 3 remiasi į 6 m pločio melioracijos griovį, o ne kelią kaip klaidingai suprato teisėja. Pareiškėjos ginčo žemės sklypą nuo V. Š., N. ir P. M. žemės sklypų skiria 6 m pločio melioracijos griovys, kas yra pažymėta pareiškėjos žemės sklypo dokumentuose.

47Nurodo, kad iki pareiškėjos žemės sklypo atlikto ribų tikslinimo, jos žemės sklypo ribos turėjo 9 posūkio taškus, sudarydamos geometrinę figūrą su 9 kampais. Po neteisėtai ir savavališkai atlikto ribų tikslinimo, riboje su naujai suformuotu valstybinės žemės sklypu, kuri iki tol buvo viena tiesi linija, atsirado keturi šios ribos posūkio taškai arba sklypo kampai. Rezultate žemės sklypo ribų kontūras , turėjęs 9 kampus, įgavo 13 kampų, taigi nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad pareiškėjos žemės sklypo konfigūracija nepakito.

48Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. 8, b. l. 2–5), kuriame prašo Laimos-O. O. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

49Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 5 punkte įtvirtintą nuostatą, kad prieš atliekant kelio juostos kadastro duomenų nustatymą, pagal teritorijų planavimo dokumentus, t. y. detaliuosius planus miesto teritorijoje, žemės reformos žemėtvarkos projektus bei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus kaimo vietovėje, turi būti suformuotas žemės sklypas, kuriame nutiestas arba bus tiesiamas kelias. Pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 42 punktą, kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje neženklinamos ir žemės sklypo ribų ženklinimo-parodymo aktas nepildomas, atitinkamai jos neturėjo būti derinamos su aplinkinių žemės sklypų savininkais ar naudotojais.

50Pabrėžia, kad pareiškėja savo reikalavimus grindžia tuo, kad pasikeitė jos valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) konfigūracija, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl žemės sklypų ribų nustatymo yra išaiškinta, kad žemės sklypų ribų išsidėstymas gali būti keičiamas, kaip ir žemės sklypų konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose, kadangi tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, tai pareiškėjos žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) plotas yra didesnis, t.y. 14,3057 ha., ką ir pažymėjo teismas savo sprendime.

51Teigia, kad pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu buvo pasiūlyta atlikti jai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastrinius (tiksliuosius) matavimus, kuriais būtų nustatytas tikslus žemės sklypo plotas, tikslios ribos ir konfigūracija, tačiau ji atsisakė. Todėl pareiškėjos argumentai, išsakyti apeliaciniame skunde ir susiję su žemės sklypo plotu negali būti vertinami, kadangi jie nepagrįsti jokiais įrodymais, nors pareiškėjai buvo pasiūlyta juos pateikti.

52Mano, kad pareiškėja apeliaciniame skunde klaidina teismą, bandydama paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytus privažiavimo kelius į jai priklausantį žemės sklypą, teigdama, kad minėti keliai atsiremia į 6 m pločio melioracijos griovį, tačiau kaip galime pastebėti iš bylos medžiagos bei joje esančių žemės sklypo planų, tai per minėtą 6 m pločio melioracijos griovį yra įrengta pervaža, kuria galima važiuoti ir kuria važiuoja transporto priemonės. Pažymi, kad šį teiginį teismo posėdžio metu patvirtino ir pareiškėjos atstovas

53Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. 8, b. l. 6–8), kuriame prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

54Teigia, kad pareiškėjos teiginys, jog VĮ Registrų centras tik patikslintu skundu patrauktas atsakovu yra klaidingas. kadangi VĮ Registrų centro procesinė padėtis iš trečiojo suinteresuoto asmens į atsakovą pakeista Vilniaus apygardos administraciniam teismui patenkinus pareiškėjos (apeliantės) atstovo V. O. 2012 m. rugsėjo 24 d. prašymą.

55Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad teismas ignoravo skundo argumentus, kad naujai suformuoto valstybinio žemės sklypo ribos turėjo būti pažymėtos kviečiant besiribojančių žemės sklypų savininkus, kadangi tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atlikę faktinių aplinkybių ir teisinį įvertinimą konstatavo, kad vadovaujantis Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 42 punktu, kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos neženklinamos ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, nurodė Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, 2 priede, nepildomas.

56Mano, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismo išvada, jog atlikus jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų patikslinimą, jo plotas nesumažėjo, bet padidėjo, padaryta tik iš valstybės įmonės Registrų centro rašytinių paaiškinimų byloje pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos, nes byloje yra ir daugiau įrodymų, patvirtinančių šį faktą, tai nurodė NŽT atsiliepime į skundą 2012 m. spalio 22 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja O. Z.. Pažymėjo, kad ginčo dėl apeliantei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ploto nėra, tai teismo posėdyje patvirtino ir apeliantės atstovas.

57Nesutinka su apeliantės argumentu, kad patikslinus žemės sklypo ribas buvo pakeista žemės sklypo konfigūracija, nes žemės sklypo ribų kontūras, turėjęs 9 kampus, įgavo 13 kampų. Pabrėžia, kad apeliantei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) plane, kuris 2002 m. birželio 6 d. parengtas ant senos kartografinės medžiagos ir tokiu smulkiu masteliu, kaip 1:10000, visų žemės sklypo ribų išlenkimų pažymėti neįmanoma. Tačiau minėtame plane aiškiai matyti, ties apeliantės žemės sklypu yra kelio praplatėjimas. Teismo byloje esančiuose žemės sklypo planuose (UAB „Sweco hidroprojektas“ 2006 m. lapkričio 16 d. parengtame žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) plane ir teismui apeliantės pateiktame UAB „Traksalis“ 2010 m. gruodžio 6 d. parengtame 0,5070 ha dalies žemės sklypo plane, kurie buvo parengti atlikus kadastrinius matavimus valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ir yra žymiai tikslesni už apeliantei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) planą, nurodyta, jog praplatėjimas apeliantės žemės sklypu (ribų posūkio taškai 1-2) yra šlaitas, kas leidžia daryti išvadą, jog tai kelio juostos užimamo žemės sklypo sudėtinė dalis. Tokiu būdu, pažymėjus kelio juostos užimamo žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribas apeliantės žemės sklypo konfigūracija nepasikeitė. Tokią pačią išvadą, pagrįstą byloje esančiais įrodymais, padarė ir teismas.

58Teisėjų kolegija

konstatuoja:

59VIII.

60Apeliacinis skundas atmestinas.

61Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo.

62Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.). Byloje dėl žalos atlyginimo paprastai nustatinėtinos keturios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Kaip minėta, CK 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl šiame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

63Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Tuo tarpu, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja visos minėtos viešosios atsakomybės sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl neturtinės žalos priteisimo.

64Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės konstatavo, kad byloje nenustatytos būtinos civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos – neteisėtas valdžios institucijų veikimas ar neveikimas bei žala.

65Nagrinėjamoje byloje pareiškėja neturtinę žalą sieja su tuo, kad pasikeitė jos valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) konfigūracija, todėl sumažėjo pareiškėjos sklypo plotas, be to ji neteko privažiavimo prie savo žemės sklypo.

66Apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus faktinius įrodymus ir pripažino, kad privažiavimas į pareiškėjos sklypą egzistuoja.

67Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir byloje surinktus faktinius duomenis, nemato pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytais faktais ir padarytomis išvadomis šiuo aspektu. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad V. Š. priklausančio žemės sklypo, esančio Trakų raj., Trakų sen., ( - ) km. Žemės sklypo Nr. ( - ), esančio gretimybėje su pareiškėjos sklypu Nr. ( - ), Žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo 2012 m. spalio 9 d. aktas patvirtina, kad šiame žemės sklype yra 4 m kitiems fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims bei valstybei priklausančios žemėnaudos kelias (t. 7, b. l. 24). Žemės sklypo projekto plane ( - ) numeriu pažymėto žemės sklypo, priklausančio B. N., E. M., J. N. ir S. N. ir esančio gretimybėje su pareiškėjai priklausančiu žemės sklypu Laikinojo žemės sklypo plano (t. 7, b. l. 89) matyti, kad, nurodytas kelias suprojektuotas ir palei šį sklypą. Trakų rajono ( - ) kadastro vietovėje ( - ) kaimo P. M. žemės sklypo Nr. ( - ), ( - ) abriso duomenys patvirtina, kad tas pats 4 m. kelias eina ir šio sklypo, besiribojančio su pareiškėjos sklypu Nr. ( - ), pakraščiu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja turi galimybę pasiekti savo sklypą šiuo keliu, einančiu palei dešiniąją jai suprojektuoto sklypo ribą nuo valstybinės reikšmės kelio Trakai–Vievis. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog nėra jokių bendro naudojimo kelių, kuriais galima patekti į pareiškėjos sklypą, yra nepagrįsti. Atsakydama į apeliantės argumentą, kad bendro naudojimo kelias, kuriuo, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, galima pateikti į pareiškėjo sklypą, atsiremia į melioracijos griovį, todėl juo pateikti į pareiškėjos žemės sklypą nėra galimybių, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina bei pareiškėjos atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad egzistuoja bendro naudojimo kelias su įrengta pervaža per melioracijos griovį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus, jog ji neteko privažiavimo prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė neturtinės žalos fakto šiuo aspektu.

68Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas išvadą, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas faktiškai po patikslinimo yra didesnis, nei jai nuosavybės teise atkurto žemės sklypo plotas, nurodytas nuosavybės atkūrimo dokumentuose, padarė remdamasis bylos duomenimis, pateiktais jau po pirmosios instancijos teismo posėdžio (b. l. t. 7, 188–189) bei atsakovo VĮ Registrų centro rašytiniais paaiškinimais. Mano, kad rėmimasis rašytiniais paaiškinimais prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsniui ir Neklinojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu.

69Visų pirma pažymėtina, kad apeliantės argumentai, jog teismas rėmėsi jau po bylos išnagrinėjimo pateiktais duomenimis yra nepagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2003 m. sausio 9 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 79-11349 (t. 1, b. l. 45) nuosavybės teisės atkurtos į 14,05 ha žemės sklypą kadastro Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 17–18). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad nei skunde, nei patikslintame skunde nekėlė klausimo, kad pareiškėjos žemės sklypo plotas yra sumažėjęs ir kad ginčo dėl to nėra. 2012 m. spalio 22 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas VĮ Registrų centras be kita ko buvo įpareigotas pateikti duomenis, kiek faktiškai šiuo metu yra pareiškėjos užimamas žemės sklypo plotas nesant tiksliųjų kadastrinių matavimų (t. 7, b. l. 6). Atsakovas VĮ Registrų centras rašytiniuose paaiškinimuose (t. 7, b. l. 127–130) pateikė argumentus ir skaičiavimus, kuriais remiantis nustatyta, jog faktinis pareiškėjai priklausančio žemės sklypo plotas yra didesnis, nei 2003 m. sausio 9 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 79-11349 atkūrus nuosavybės teises suteikto žemės sklypo plotas, VĮ Registrų centro atstovė, remdamasi kadastro žemėlapiu, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad šiuo metu faktinis pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio sklypo plotas yra 14,3057 ha t. y. didesnis nei pareiškėja įgijo atkūrus nuosavybės teises, pareiškėjos atstovas šios aplinkybės neginčijo. Byloje taip pat yra pateiktos Kadastro žemėlapių ištraukos 2003 m. vasario 10 d. duomenimis (t. 1, b. l. 170) ir 2010 m. gruodžio 20 d. duomenimis (t. 1, b. l. 171). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, nors ir nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi dokumentais, pateiktais jau po bylos išnagrinėjimo, apeliaciniame skunde taip pat neginčija tos aplinkybės, kad jai 2003 m. sausio 9 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 79-11349 atkurto žemės sklypo dydis, lyginant žemės sklypo plotą, nurodytą nuosavybės atkūrimo dokumentuose ir faktiškai valdomo žemės sklypo plotus, nesumažėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėja neturtinės žalos šiuo aspektu neįrodė.

70Pareiškėja taip pat teigia, kad jos teisių pažeidimas pasireiškė ir tuo, kad buvo pakeista jos žemės sklypo konfigūracija. Kaip minėta, vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Šiuo atveju pareiškėja tik abstrakčiai teigia, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype po patikslinimo vietoje 9 posūkio taškų atsiradus 13 posūkio taškų, ji patyrė neturtinę žalą, tačiau konkrečių argumentų ir įrodymų, kaip pasireiškė patirta žala nepateikia, taigi konstatuotina, kad pareiškėja neturtinės žalos šiuo aspektu neįrodė.

71Kaip ir minėta, nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Šiuo atveju nenustatyta viena iš viešosios atsakomybės sąlygų –žala, todėl nėra pagrindo nagrinėti apeliantės argumentų, susijusių su kitų viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimu.

72Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pareiškėjos skundo ir patikslinto skundo argumentai nebuvo tinkamai įvertinti.

73ABTĮ 86 straipsnis numato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Įstatymas reikalauja, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.) sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikiant išvadas, kurios grindžiamos ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 1–4 punktų reikalavimus atitinkančia sprendimo motyvuojamąja dalimi.

74Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją laikomasi nuostatos, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr.16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr.20772/92 Helle prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr.30544/96 Garcia Ruiz prieš Ispaniją).

75Įvertinusi pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinį bei pareiškėjos skundo dalyką bei pagrindą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniu skundu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, atitinka teisėtumo bei pagrįstumo reikalavimus.

76Pareiškėja taip pat pateikia argumentus, susijusius su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dalyje. Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 3 dalimi, 149 straipsniu ši nutartis skundžiama paduodant atskirąjį skundą ir pareiškėjos argumentai, susiję su šios nutarties teisėtumu, nagrinėjant šią apeliacinę bylą nėra nagrinėjami. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantės teiginiai, susiję su VĮ Registrų centro ir uždarosios akcinės bendrovės ir VĮ „Vilniaus regiono keliai“ procesine padėtimi yra paneigti bylos duomenimis, todėl atmestini, kaip nepagrįsti.

77Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą, ABTĮ 57 straipsnio ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkantį, sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos apeliacinis skundas netenkintas, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

78Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

79Pareiškėjos L. O. O. apeliacinį skundą atmesti.

80Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

81Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėja L. O. O. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus... 6. Nurodė, kad valstybinis žemės sklypas, skirtas susisiekimo ir inžinerinių... 7. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 8. Pažymėjo, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad buvusi Vilniaus... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atsiliepime... 10. VĮ Registrų centras atsiliepimu į skundą prašė skundą spręsti teismo... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco hidroprojektas“ atsiliepimu į... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 14 d. sprendimu... 14. Teismas atsižvelgė į Kelių įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 2... 15. III.... 16. Atsakovas Tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti... 17. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti pirmosios... 18. IV.... 19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi... 20. Teismas nurodė, kad iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio... 21. Nurodė, kad iš byloje pateiktos žemės reformos žemėtvarkos projekto plano... 22. V.... 23. Pareiškėja patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš... 24. Atsakovas Tarnyba su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (t. 2, b. l.... 25. Atsakovas VĮ Registrų centras prašė skundą atmesti. Atsiliepime į skundą... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atsiliepime... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco hidroprojektas“ atsiliepime į... 28. VI.... 29. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu... 30. Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje vertina, ar 2010 m. sausio 22 d. Vilniaus... 31. Teismas rėmėsi Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 5 punktu,... 32. Pabrėžė, kad byloje pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos (t. I, b. l.... 33. Nurodė, jog pareiškėjos žemės sklypo konfigūracija, sutikslinus... 34. Pabrėžė, kad pareiškėjos teiginį, kad ji neturi privažiavimo prie jai... 35. Nurodė, kad šiuo atveju valstybės institucijos neteisėtų veiksmų nėra,... 36. VII.... 37. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (t. 6, b. l. 193–196), kuriame... 38. Nurodo, kad 2012 m. gruodžio 17 d. teismui pateikė patikslintą skundą su... 39. Nurodo, kad patikslintu skundu atsakovu į bylą įtraukta VĮ „Vilniaus... 40. Išnagrinėjus teismo posėdyje patikslintą skundą tik dėl jo reikalavimo... 41. Nurodo argumentus susijusius su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012... 42. Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d.... 43. Pareiškėjos nuomone, teismas iš karto suformulavo netinkamus teisminio... 44. Remdamasi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsniu bei Nekilnojamojo... 45. Nesutinka su teismo teiginiu, kad atliekant tiksliuosius matavimus, buvo... 46. Nesutinka, jog į pareiškėjos žemės sklypą eina kelias. Nurodo, kad abriso... 47. Nurodo, kad iki pareiškėjos žemės sklypo atlikto ribų tikslinimo, jos... 48. Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. 8, b. l.... 49. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino Kelio kadastro duomenų bylos rengimo... 50. Pabrėžia, kad pareiškėja savo reikalavimus grindžia tuo, kad pasikeitė... 51. Teigia, kad pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu buvo pasiūlyta atlikti jai... 52. Mano, kad pareiškėja apeliaciniame skunde klaidina teismą, bandydama... 53. Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą... 54. Teigia, kad pareiškėjos teiginys, jog VĮ Registrų centras tik patikslintu... 55. Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad teismas ignoravo skundo argumentus, kad... 56. Mano, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismo išvada, jog atlikus jai... 57. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad patikslinus žemės sklypo ribas buvo... 58. Teisėjų kolegija... 59. VIII.... 60. Apeliacinis skundas atmestinas.... 61. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo.... 62. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 63. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra nurodoma,... 64. Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės konstatavo, kad byloje... 65. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja neturtinę žalą sieja su tuo, kad... 66. Apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 67. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir... 68. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas išvadą, jog... 69. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantės argumentai, jog teismas rėmėsi jau... 70. Pareiškėja taip pat teigia, kad jos teisių pažeidimas pasireiškė ir tuo,... 71. Kaip ir minėta, nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės... 72. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pareiškėjos skundo ir... 73. ABTĮ 86 straipsnis numato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir... 74. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją laikomasi nuostatos, jog... 75. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinį bei... 76. Pareiškėja taip pat pateikia argumentus, susijusius su Vilniaus apygardos... 77. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro... 78. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 79. Pareiškėjos L. O. O. apeliacinį skundą atmesti.... 80. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą... 81. Nutartis neskundžiama....