Byla 2S-250-425/2012

1Panevėžio apygardos teismo teisėjas Laimantas Misiūnas,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atskirąjį skundą dėl Biržų rajono 2012 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-89-857/2012 pagal ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį atsakovams: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Biržų rajono savivaldybei, L. M., L. M. D., N. V., G. K., R. Š., R. P., V. Č., A. P., L. B., tretiesiems asmenims - Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, notarei N. K. ir Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui, dėl sprendimų, įsakymų, potvarkių, sandorių pripažinimo niekiniais ir niekinių sandorių pasekmių taikymo, ir

Nustatė

3Ieškovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais Panevėžio apskrities viršininko administracijos sprendimus, įsakymus, Biržų rajono savivaldybės mero potvarkius, susijusius su žemės sklypų, esančių ( - ) perleidimu fiziniams asmenims ir panaikinti po to sekusius šių sklypų pardavimo, nuosavybės atkūrimo, dovanojimo ir paveldėjimo sandorius argumentuojant, kad šie sprendimai turėjo būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu prie Kultūros ministerijos (dabar – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos) (toliau - Departamentas). Ieškovas nurodė, kad atsakovams priklausantys žemės sklypai, esantys ( - ), patenka į Biržų pilies, kuri yra įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Statinių kompleksų sąrašą, teritoriją. Nurodė, kad, vadovaujantis tuo metu galiojusio Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 5 str. 8 d., valstybės valdomų institucijų, savivaldybių priimami aktai, kurie galėjo turėti įtakos nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų teritorijų saugojimui, taip pat teritorinio planavimo dokumentai turėjo būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu. Nesuderinti aktai ir dokumentai yra negaliojantys nekilnojamųjų kultūros vertybių, jų teritorijų bei apsaugos zonų atžvilgiu. Prašė pripažinti sandorius niekiniais ir taikyti niekinių sandorių pasekmes ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

4Biržų rajono apylinkės teismas 2012-01-23 nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2012-02-24 pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus: pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, kad nuosavybės teisės į žemę fiziniams asmenims buvo atkurtos Biržų piliavietės teritorijoje. Teismas nurodė, kad tokiu įrodymu galėtų būti teisės aktas ar kitoks dokumentas, nustatantis Biržų piliavietės teritorijos ribas.

5Ieškovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2012-02-21 rašte nurodė, kad Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami internete, be to, teismui yra pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai, kuriuose yra registruotos žymos, jog ginčo sklypai randasi kultūros vertybės teritorijoje ir jiems taikomi paveldosauginiai reikalavimai. Ieškovas taip pat nurodė pateikiantis teismo prašomus dokumentus apie Biržų piliavietės teritorijos patvirtinimą ir patvirtintos teritorijos ribų planus bei kitus kultūros vertybės apskaitos dokumentus, susijusius su bylos nagrinėjimu.

6Biržų rajono apylinkės teismas 2012-03-01 nutartimi ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį atsakovams: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Biržų rajono savivaldybei, L. M., L. M. D., N. V., G. K., R. Š., R. P., V. Č., A. P., L. B., tretiesiems asmenims - Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, notarei N. K. ir Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui, dėl sprendimų, įsakymų, potvarkių, sandorių pripažinimo niekiniais ir niekinių sandorių pasekmių taikymo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktame Kultūros vertybės pagrindiniame dosjė esantys teritorijos apsaugos zonų planai nėra Biržų piliavietės teritorijos ribas nustatantys dokumentai (tokiais galėtų būti Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kadastro duomenų žemėlapis su atitinkamais žymėjimais), todėl darė išvadą, kad pateikti dokumentai nepašalino 2012-01-23 teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų ir ieškinį paliko nenagrinėtą.

7Ieškovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atskiruoju skundu prašė panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2012-03-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-89-857/2012 ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti pirmosios instancijos teismą nagrinėti civilinę bylą pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-04 nutartyje nustatytas ribas. Apeliantas nurodė, kad ieškinys jau buvo tenkintas Biržų rajono apylinkės teismo 2011-02-07 sprendimu, kuris paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo 2011-05-25 nutartimi, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-01-04 nutartimi bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodydamas papildomas nagrinėjimo ribas. Ieškovas pažymėjo, kad Biržų piliavietės teritorijos ribos yra nustatytos ir patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka, apie ką paskelbta teisės aktų nustatyta tvarka Valstybės žiniose, duomenys apie kultūros vertybę įregistruoti viešame – Kultūros vertybių registre, kurio duomenys yra vieši ir visiems prieinami. Kultūros vertybių registras yra atskiras valstybės registras, kultūros vertybių geografiniai duomenys yra fiksuoti, o pagal LR Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 str. 4 d. nuostatas įregistruotas registro objektas pakartotinai kituose registruose neregistruojamas, be to, šie duomenys registruoti ir Nekilnojamojo turto registre. Apeliantas pažymėjo, kad kultūros vertybių teritorijų ribų nustatymo ir registravimo tvarka yra kitokia nei paprasto žemės sklypo formavimo tvarka. Teismui yra pateikti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti ir galiojantys sprendimų priėmimo laiku dokumentai, nustatyti ir patvirtinti kompetentingos institucijos, o jokia kita institucija ieškovui suteiktos kompetencijos perimti negali. Šiai dienai galiojantys duomenys yra skelbiami viešame Lietuvos kultūros vertybių registre.

8Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (Civilinio proceso kodekso 337str. 1 d. 2 p.).

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10Bendrieji procesinių dokumentų turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CPK 111 straipsnyje, o ieškinio turinį atskleidžia CPK 135 straipsnis. Priimdamas ieškinį nustatęs procesinio dokumento turinio trūkumus, teismas turi nustatyti ieškovui terminą jiems pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3d.). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje ieškovo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ieškinys 2010-09-10 teisėjo rezoliucija jau buvo priimtas, tai yra civilinė byla buvo iškelta (CPK 137str.1d.). Lietuvos Aukščiausiajam Teismui grąžinus ieškinį nagrinėti Biržų rajono apylinkės teismui, ieškinio priėmimo klausimas nebeturėjo būti sprendžiamas. Teismas, manydamas, kad teisingam bylos išsprendimui trūksta duomenų, galėjo įpareigoti ieškovą pateikti papildomus duomenis ar dokumentus, tačiau jų pateikimas ar nepateikimas iškėlus bylą, nebegali būti pagrindu iš naujo svarstyti ieškinio priėmimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas turėjo bylą nagrinėti iš esmės ir iš pateiktų dokumentų bei duomenų vertinti ieškinio pagrįstumą (CPK 259str.), bet ne ieškinį palikti nenagrinėtą ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui, todėl 2012-03-01 nutartis pripažintina nepagrįsta ir naikintina.

11Ieškovas ieškiniu prašė panaikinti nuosavybės teisių atkūrimo procese priimtų nuosavybės teises atkuriančių institucijų sprendimus, kurių pagrindu privačion nuosavybėn perėjo prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių esanti žemė, kuri yra regioninių parkų teritorijoje bei miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą). Ieškovas savo reikalavimą grindė nurodydamas, kad atsakovams priklausantys žemės sklypai patenka į Biržų regioninio parko teritorijos konservacinę zoną – Biržų pilies kultūrinį rezervatą; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“ (Žin., 1992, Nr. 17-491) patvirtintas Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybos – istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, į kurį įrašyta Biržų pilis ir nustatytas Biržų pilies paminklo teritorijos plotas – 12,4 ha. Savo reikalavimams pagrįsti bei nurodomoms aplinkybėms įrodyti ieškovas pateikė Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Statinių kompleksų ir ansamblių sąrašo išrašą, kuriame nurodyta, jog Biržų pilies teritorija yra 14,7 ha, įrašas registre padarytas 1997-10-24 (T. 5, b. l. 13), Biržų pilies teritorijos ribų planą, 1997-06-06 patvirtintą LR Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento Kultūros paveldo centro direktoriaus (T. 5, b. l. 14), LR Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento Biržų pilies Kultūros vertybės dosjė, baigtą pildyti 1998-12-15 (T. 5, b. l. 15-76), Biržų kultūrinio rezervato ribų planą (T. 1, b. l. 13), LR Vyriausybės 1992-04-07 nutarimą, kuriuo Biržų pilis įtraukta į neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, teritorijos plotas nurodytas 12,4 ha (T. 1, b. l. 16-17), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, kuriuose nurodyta, jog žemės sklypai, adresu ( - ), patenka į Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną (T. 1, b. l. 18-24). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, darė išvadą, kad jie nėra Biržų piliavietės teritorijos ribas nustatantys dokumentai ir nurodė, kad tokiais dokumentais galėtų būti Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kadastro duomenų žemėlapis su atitinkamais žymėjimais. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, 2012-01-04 nutartimi grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad „bylą nagrinėjant iš naujo reikia nustatyti faktines aplinkybes, taip pat derinimo metu kylančius kitus klausimus (kuri atsakovų kiekvieno sklypo dalis būtų užimta, jei būtų suformuotas žemės sklypas kultūros vertybės apsaugos objektui pagal jam priskirtą teritoriją, kokios jo naudojimo sąlygos, ar pagal dabartinį reglamentavimą ta valstybinė žemės ar jos dalis nepriklauso valstybei išimtinės nuosavybės teise (pavyzdžiui, ar tai nėra valstybinio rezervato žemė, ar tai nėra valstybinės reikšmės istorijos ir kultūros objekto žemė (atkreipiant dėmesį į tai, kad tai apima tik valstybinės reikšmės objektus) ir kt.), ar sklypų naudotojai tokiomis sąlygomis sutiktų įsigyti nuosavybėn (jeigu tai neprieštarautų įstatymų nuostatoms pagal pirmiau nurodytas ir kitas aplinkybes) dalį sklypo, o liktų naudotojai kitos jo dalies, kitas aplinkybes“. Kasacinis teismas nutartyje taip pat ne vieną kartą pažymėjo, kad Biržų piliavietės ribos yra neaiškios, žemės sklypas šiam kultūros vertybių apsaugos objektui nebuvo suformuotas. Pirmosios instancijos teismas 2012-01-23 nutartimi įpareigodamas ieškovą pateikti teisės aktą ar kitokį dokumentą, nustatantį Biržų piliavietės teritorijos ribas, žinojo, kad Biržų piliavietės teritorija nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras žemės sklypas, todėl ieškovas negalėjo pateikti registro išrašo ar kadastro duomenų žemėlapio, patvirtinančio šios teritorijos ribas. Teismas, nagrinėdamas bylas, turi vadovautis civilinio proceso principais, tarp jų ir proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 7 str.), ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiko tarpą. Įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus, žinant, kad ieškovas objektyviai negali to padaryti, yra proceso ekonomiškumo principo pažeidimas.

12Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išvardintomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pradėtoje civilinėje byloje be pagrindo pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą klausimą, todėl priimta nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – byla perduotina Biržų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

14Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą perduoti nagrinėti Biržų rajono apylinkės teismui iš esmės.

Proceso dalyviai