Byla 2A-897-275/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,

3kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Marijono Greičiaus,

4sekretoriaujant G.Blažinauskaitei,

5dalyvaujant pareiškėjai T. J., jos atstovei adv. E.Jankovskai, suinteresuoto asmens LR Generalinės prokuratūros atstovei S.Vasiliauskienei, suientersuotiems asmenims M. K. ir V. K.,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. J. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, termino dokumentams pateikti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracija, M. K., V. K., J. K., T. J., A. R. ir V. G.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

8I.Ginčo esmė

9Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-06-10 sprendimu tenkino pareiškėjos T. J. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki nacionalizacijos K. K., N., ( - ) nuosavybės teisėmis valdė 13,27 ha ploto žemės sklypą. Atnaujino terminą papildomiems nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti į K. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylą.

102008-12-16 teismas, tenkindamas Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro prašymą atnaujinti procesą, atnaujino civilinės bylos Nr. 2-299-656/2009 nagrinėjimą.

11Pareiškėja T. J. nurodė, kad K. K. 13,27 ha ploto žemės sklypą padovanojo tėvas N. K. 1937 m., kai pastaroji susituokė su I. K. Ši žemė buvo tuometinio ( - ) kaimo ribose, šalia tuometinio ( - ) kaimo, kur šiuo metu yra Vilniaus miesto ( - ) mikrorajonas. Pati K. K. gyveno ( - ), kur taip pat turėjo žemės, gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Laikotarpio iki žemės nacionalizavimo 1940 m. dokumentų apie K. K. ( - ) valdytą žemę archyvuose nėra, tačiau Vilniaus apskrities žemės ūkio skyriaus dokumentų fonde ( - ) 1947-1948 m. žemės apskaitos žiniaraščių byloje, 1948-11-13 žemės apskaitos žiniaraštyje įrašyta žemės naudotoja K. K., N., turėjusi viso žemės 13,27 ha. Skiltyje „kiek valdytojas turėjo žemės prieš tarybinį žemės pertvarkymą“ įrašyta - 13,27 ha. Pareiškėja nurodė, kad žiniaraštyje atlikti taisymai galėjo būti padaryti pildžiusio asmens žiniaraščio pildymo laikotarpiu. Buvo praktika, kad tokiuose žiniaraščiuose įrašai taisomi ištrinant vieną įrašą ir ant viršaus užrašant kitą teisingą įrašą. Žiniaraščiuose yra ir kitų taisymų. Dabartinio Vilniaus miesto ribose buvo du ( - ) kaimai: dabartinio ( - ) rajono ribose ir ( - ) rajono ribose buvo antras kaimas. Žiniaraštyje nurodyti asmenys dėl vienodų kaimų pavadinimų galėjo būti įtraukti į tą patį sąrašą, todėl galėjo nepažinoti ( - ) kaime gyvenusių žmonių. Aplinkybę, kad K. K. turėjo žemę apklausos metu patvirtino visi suinteresuoti asmenys ir liudytojas.

12Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, nurodė, kad teismas priimdamas 2008-06-20 sprendimą rėmėsi 1948-11-13 žemės apskaitos žiniaraštyje įrašu apie žemės naudotoją K. K. 2009 m. paaiškėjo, kad žiniaraštis suklastotas. Šio dokumento įrašų teisingumo nepatvirtina kiti įrodymai. Suinteresuotų asmenų ir liudytojų parodymai prieštaringi, dėl šių asmenų jauno amžiaus tuo laikotarpiu, apie kurį jie duodą parodymus teisme, nes jie galėjo neteisingai suvokti aplinkybes. Jie skirtingai nurodė, žemės įsigijimo pagrindą ir buvimo vietą. Pareiškėjos pozicija nenuosekli, nes ji iš pradžių įrodinėjo, kad žemė buvo ( - ) kaime, o po to ( - ) kaime. Prokuroro 2009-02-20 nutarime dėl proceso nutraukimo konstatuota, kad apklausti asmenys, kurie gyveno buvusiame ( - ) kaime dabartinio Lazdynų mikrorajono teritorijoje apklausti kaip liudytojai parodė, kad buvo du ( - ) kaimai, tačiau juose K. K. negyveno ir žemės neturėjo, tačiau liudytojai patvirtino, kad kaimuose gyveno keli R. ir turėjo žemės. Prokuroras prašė teismo panaikinti teismo 2008-06-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškimą atmesti.

13II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

14Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-12-17 sprendimu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-06-10 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - pareiškėjos T. J. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir termino dokumentams pateikti atnaujinimo atmetė visiškai. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas priimdamas 2008-06-10 sprendimą rėmėsi vieninteliu rašytiniu įrodymu ( - ) kaimo 1947-1948 m. žemės apskaitos žiniaraščio įrašu apie K. K. 1948 m. valdytą 13,27 ha ploto žemę ir šio įrašo pagrindu paruoštu Vilniaus apskrities archyvo pažymėjimu 2002-06-18 Nr. K-71. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, Vyriausybės 1993-06-10 nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ nustatyta, kad nuosavybės teisė, nesant iki nacionalizacijos sudarytų dokumentų, gali būti įrodinėjama ir po 1940 m. valdžios įstaigų sudarytais dokumentais. Teismas motyvavo, kad pareiškėjos nurodytas ( - ) 1947-1948 m. žemės apskaitos žiniaraštis gali būti netiesioginis rašytinis įrodymas, kad K. K. ir iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemę. Tačiau prokuroro pateiktoje 2009-01-28 Lietuvos teismo ekspertizės specialistės išvadoje nurodyta, kad ( - ) kaimo 1948-11-48 žemės apskaitos žiniaraštyje įrašo K. K. d. N.“ vietoje buvo kiti įrašai, kurie pašalinti mechaniniu būdu. Teismas, pareiškėjos argumentą, kad tokia dokumentų taisymo praktika (dokumente neaptartų taisymų darymas) buvo įprasta, laikė nepagrįstu, nes pateiktuose dokumentų pavyzdžiuose atlikti taisymai yra padaryti ant vieno įrašo užrašant kitą įrašą, o ne mechaniniu būdu iš viso pašalinant seną įrašą. Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojo daktaro G. V. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad žemės apskaitos žiniaraščiuose buvo daromi taisymai, tačiau jie privalėjo būti aptarti, tačiau praktiškai buvo daug neaptartų prierašų ir taisymų. Mokslo darbuotojo paaiškinimai iš viso nepatvirtina pareiškėjos atstovės teiginio, kad buvo naudojamas taisymo būdas, kai mechaniškai pašalinamas senas įrašas ir ant viršaus užrašomas naujas įrašas. Prokuroro 2009-02-20 nutarime dėl proceso nutraukimo konstatuota, kad apklausti asmenys, kurie gyveno buvusiame ( - ) kaime dabartinio ( - ) mikrorajono teritorijoje apklausti kaip liudytojai parodė, kad buvo du ( - ) kaimai, tačiau juose K. K. negyveno ir žemės neturėjo, tačiau liudytojai patvirtino, kad kaimuose gyveno keli R. ir turėjo žemės. 2009-01-28 Lietuvos teismo ekspertizės specialistės išvadoje nurodyta, kad vietoje K. K. vardo ir pavardės įrašo galėjo būti įrašyta pavardė, kurioje yra raidės iš pavardės „R.“. Teismas sprendė, kad galima pagrįstai manyti, jog vienintelis rašytinis įrodymas yra suklastotas. Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų parodymus vertino kritiškai, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys. Konstatavo, kad pareiškėjos, suinteresuotų asmenų ir liudytojų parodymai yra netikslūs ir prieštaringi. Šie asmenys laikotarpiu, apie kurį duoda parodymus, buvo nepilnamečiai ir dėl jauno amžiaus galėjo teisingai nesuvokti visų aplinkybių.

15III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

16Apeliantė T. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-12-17 sprendimą panaikinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai laikė byloje esantį rašytinį įrodymą, ( - ) kaimo 1947-1948 m. žemės apskaitos žiniaraštį su įrašu apie K. K. 1948 m. valdytą 13,27 ha ploto žemę ir šio įrašo pagrindu paruoštą Vilniaus apskrities archyvo pažymėjimą 2002-06-18 Nr. K-71, niekiniais, neturinčiais įrodomosios galios. Teismas privalėjo atsižvelgti į ekspertės J. V. parodymus, kuri teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiriamas dokumentas - 1947-1948 m. žemės apskaitos žiniaraštis turėjo įrašų šalinimo pėdsakų ir prie kitos pavardės, tai yra buvusio savininko M. Š. Visi žiniaraščio įrašai padaryti pieštuku, mechaniniu būdu buvo pakeistas įrašas ne tik apie žemės naudotoją K. K., bet ir apie M. Š. Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas daktaras G. V. nurodė, kad žemės apskaitos žiniaraščiai pirmiausia buvo orientuoti pagal žemės naudotojus. Daugelis žiniaraščių taisyti. Šiaip jau šalia pataisymų turėjo būti prierašai, patvirtinantys ištaisymų tikrumą, tačiau šio reikalavimo dažniausiai nepaisyta. Pareiškėja pateikė teismui įrodymus apie tai, kad ( - ) kaimai buvo du, vienas šalia ( - ), kur gyveno su vyru buvusi savininkė K. K., kitas ( - ) kaimas yra ( - ) mikrorajono teritorijoje. Pareiškėja niekada nerealizavo nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, esančią ( - ) mikrorajono teritorijoje. Dėl ko suprantamai, kad apklausti liudytojai, ( - ) kaimo gyventojai apie ( - ) kaime gyvenančią K. K. nieko negirdėjo. Pareiškėja visada teigė, kad jos motina gyveno su vyru ( - ) kaime. Teismas visiškai neatsižvelgė į liudytojų J. B., B. J. ir L. Š. parodymus, kad K. K. turėjo žemės ( - ) kaime. Apklaustas liudytoju B. J., ( - ) kaimo senbuvis teismui parodė, kad pažinojo K. K., kuri su vyru gyveno ( - ). Patvirtino, kad K. K. turėjo sklypus ( - ) ir ( - ) kaime. Žemės sklypą ( - ) kaime K. K. padovanojo tėvas N. K. Liudytojas labai plačiai papasakojo teismui ir apie kitus ( - ) kaimo gyventojus, išvardijo besiribojančių sklypų savininkus, jų valdomus žemės plotus. Apklausti byloje suinteresuoti asmenys J. K., V. K., M. K., A. R., T. J. ir V. G. bei pareiškėja T. J. parodė, kad motina K. K. taip pat pasakojo apie tai, kad jos tėvas N. K. apie 1937 m. jai padovanojo apie 13 hektarų žemės ( - ) kaime, kur šiuo metu yra ( - ) mikrorajonas. Žemės nedirbo ir buvo ją išnuomavę. Kiekvienas iš asmenų patvirtino, kad gali parodyti sklypo buvimo vietą, kad visi šiame sklype buvo, kad tėvai žemę dirbo. Vilniaus apskrities viršininko administracija nepateikė teismui duomenų apie tai, kad kartografuotas K. K. sklypas iki nacionalizacijos priklausė kitam asmeniui. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad K. K. žemės sklypą ( - ) mikrorajono teritorijoje turėjo. Civilinėje byloje nėra pateikto nei vieno įrodymo, paneigiančio šį faktą. Apeliantė yra pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą į motinos žemės sklypą ( - ) kaime. K. K. 13,27 ha ploto žemės sklypą padovanojo tėvas N. K. 1937 m., kai pastaroji susituokė su I. K. Žemė buvo tuometinio ( - ) kaimo ribose, šalia tuometinio ( - ) kaimo, kur šiuo metu yra Vilniaus miesto ( - ) mikrorajonas. Pati K. K. gyveno ( - ) kaime, kur taip pat turėjo žemės, gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Laikotarpio iki žemės nacionalizavimo 1940 m. dokumentų apie K. K. ( - ) kaime valdytą žemę archyvuose nėra. Minėtos aplinkybės yra pilnai patvirtintos liudytojų parodymais. Duomenų, kad vienintelis rašytinis įrodymas, žemės apskaitos žiniaraštis yra suklastotas nėra. Tai, kad yra įrašo mechaninio šalinimo pėdsakai patvirtina tik įrašo keitimą. Beje, ekspertė negalėjo pasakyti, kada buvo pakeistas įrašas. Niekas negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl buvo keistas įrašas ir šalia Š. pavardės.

17Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-12-17 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismui konstatavus, jog yra pagrindas manyti, kad vienintelis rašytinis įrodymas yra suklastotas, kad kritiškai vertintini pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų parodymai, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymai yra netikslūs ir prieštaringi, kad šie asmenys laikotarpiu, apie kurį duoda parodymus, buvo nepilnamečiai ir dėl jauno amžiaus galėjo teisingai nesuvokti visų aplinkybių, yra pagrįsta ir teisėta teismo išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog iki nacionalizacijos K. K., N., ( - ) nuosavybės teisėmis valdė 13,27 ha ploto žemės sklypą. Apeliantė nepateikė pagrįstų teisinių argumentų, kuriais remiantis galima būtų paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19Skundas atmestinas.

20Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo pagrindiniu argumentu atmesti pareiškėjos prašymą buvo tai, kad vienintelis rašytinis įrodymas apie pareiškėjos nurodytos savininkės – K. K. valdytą nuosavybės teisėmis žemę ( - ) – 1947-1948 m. žemės apskaitos žiniaraštis yra suklastotas, t.y. įrašo „K. K., N.“ vietoje buvo kiti įrašai, kurie pašalinti mechaniniu būdu. Apeliantė teigia, kad teismas šį įrodymą laikė niekiniu, tačiau tokios išvados sprendime nėra, jame teigiama, kad šis įrodymas yra suklastotas. Teismas sprendime nurodė, kad suklastojimo faktą patvirtina liudytojų parodymai apie tai, kad ( - ) kaime K. K. negyveno ir žemės neturėjo. Pareiškimuose teismui (b.l. 2, t. I, ir b.l. 92, t. II) pareiškėja prašė nustatyti juridinį faktą dėl K. K. turėtos žemės ( - ) kaime, nurodydama, kad kaimo pavadinimas pasikeitė į ( - ) kaimą ir 1948 metais ( - ) kaimo pavadinimas buvo ( - ) kaimas. Šį savo teiginį pareiškėja turėjo įrodyti kitais duomenimis, kadangi byloje buvo pateikti jos paaiškinimą paneigiantys duomenys – 2009-02-20 LR Generalinio prokuroro nutarime dėl proceso nutraukimo minima, kad 2009-02-17 Vilniaus apskrities archyvo rašte nurodyta, jog nėra duomenų, kad ( - ) kaimas buvo prijungtas prie ( - ) kaimo ( b.l.175, t. II). Teismas, darydamas išvadą, jog liudytojai nurodė buvus du ( - ) kaimus, rėmėsi liudytojos A. G. ir I. V. parodymais, tačiau nei viena jų nenurodė fakto, kad keitėsi ( - ) kaimo pavadinimas ir jis buvo pervadintas ( - ) kaimu. Tai, kad liudytojai A. R., B. R., A. G., I. V. išvardijo visus gyventojus, kurie gyveno ( - ) kaime, nurodydami, kad tokie žmonės kaip K. K. ir K. A. jų kaime negyveno ir žemės neturėjo, leido priimti šių liudytojų paaiškinimus kaip įrodymus byloje, kurie netiesiogiai ir patvirtina žemės apskaitos žiniaraščio klastojimo faktą. Tai, kad liudytojai nebuvo kviečiami į pirmosios instancijos teismo posėdį ir nebuvo apklausiami šioje byloje, nėra pagrindu abejoti jų parodymais, perrašytais į LR Generalinio prokuroro nutarimą. Prokuroro nutarimas yra oficialius dokumentas, turintis didesnę įrodomąją galią prieš kitus įrodymus byloje (LR CPK 197 straipsnio 2 dalis), todėl jame perrašytais liudytojų, apklaustų baudžiamojoje byloje, parodymais, teismas rėmėsi pagrįstai, juos įvertino kaip atitinkančius tokį įrodymą, kaip taisymą 1947-1948 m. žemės apskaitos žiniaraščio. Teismas turėjo pagrindo šį taisymą vertinti kaip dokumento klastojimą, t.y. mechaniniu būdu pašalinimą seno įrašo ir įrašymą naujo įrašo vietoje seno, specialistui - Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojui daktarui G. V. teigiant, kad toks taisymo būdo kaip mechaninis pašalinimas seno įrašo ir ant viršaus rašymas naujo, nebuvo naudojamas.

21Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas neatsižvelgė į liudytojų J. B., M. J. ir L. Š. parodymus. Šių liudytojų parodymai įvertinti, darant išvadą, kad pareiškėjos pakviesti į teismą liudytojai davė prieštaringus, netikslius parodymus. Tuo laikotarpiu, apie kurį jie duoda parodymus, jie buvo nepilnamečiai, todėl galėjo dėl amžiaus nesuvokti visų aplinkybių.

22Pareiškėja turi atlyginti valstybei išlaidas, kurias turėjo apeliacinės instancijos tesimas, išsiųsdamas proceso dalyviams dokumentus, šios išlaidos sudaro 26,65 Lt.

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

25Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti iš pareiškėjos T. J. (asmens kodas ( - )) 26,65 Lt pašto išlaidų, turėtų procesinių dokumentų išsiuntimui apeliacinės instancijos teisme, valstybei, įpareigojant pareiškėją sumokėti šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai, į AB Swedbank esančią Surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,... 3. kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Marijono Greičiaus,... 4. sekretoriaujant G.Blažinauskaitei,... 5. dalyvaujant pareiškėjai T. J., jos atstovei adv.... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 8. I.Ginčo esmė... 9. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-06-10 sprendimu tenkino... 10. 2008-12-16 teismas, tenkindamas Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro... 11. Pareiškėja T. J. nurodė, kad K. K.... 12. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras, ginantis... 13. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 14. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-12-17 sprendimu Vilniaus miesto... 15. III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai... 16. Apeliantė T. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus... 17. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras, ginantis... 18. Teisėjų kolegija... 19. Skundas atmestinas.... 20. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo pagrindiniu argumentu atmesti... 21. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas neatsižvelgė į liudytojų J. B.,... 22. Pareiškėja turi atlyginti valstybei išlaidas, kurias turėjo apeliacinės... 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 1 p.,... 25. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą... 26. Priteisti iš pareiškėjos T. J. (asmens kodas