Byla 2-653/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Modus Vitae“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Metos“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Modus vitae“ dėl įpareigojimo grąžinti turtą.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Metos“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą BUAB „Modus Vitae“ grąžinti turtą (įrangą), nurodytą 2007 m. vasario 19 d. ir 2007 m. kovo 22 d. šalių pasirašytose pirkimo-pardavimo sutartyse Nr. 088/09/20070219 (priedas Nr. 2) ir Nr. 103/09/20070219 (priedas Nr. 3). Reikalavimui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – prašomą grąžinti turtą (įrangą) areštuoti, nes administratorius gali jį perleisti.

4Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 16 d. nutartimi prašymą tenkino, areštavo atsakovui BUAB „Modus vitae“ 2007 m. vasario 19 d. ir 2007 m. kovo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. 088/09/20070219 (priedas Nr. 2) ir Nr. 103/09/20070219 (priedas Nr. 3) perduotus kilnojamuosius daiktus: indų plovimo mašiną pakeliamu gaubtu („Hood 110 TS“), 7210 Lt vertės; dujinę viryklę („Metos 7402 CGG“) su dujine orkaite, 6990 Lt vertės; dvi gruzdintuves („Fri-Fri“, „Metos FT 4 Eco“), 360 Lt (1 vnt.) vertės; dujinę kepimo plokštumą rėvėtu paviršiumi, 3090 Lt vertės; tris šaldytuvus po paruošimo stalais („Snaigė C140–1101A“), 670 Lt (1 vnt.) vertės; šaldytuvą vienų durų („C290 Snaigė“), 800 Lt vertės; šaldiklį vienų durų „Snaigė“, 860 Lt vertės; vandens minkštintuvą LT-12 (LT-12), 218 Lt vertės; nerūdijančio plieno stalą su plautuve su borteliu, 1515 Lt vertės; nerūdijančio plieno stalą nešvariems indams, 876 Lt vertės; nerūdijančio plieno stalą švariems indams (su apatine lentyna), 931 Lt vertės; 4-ių lentynų nerūdijančio plieno stelažą švariems indams, 1490 Lt vertės; nerūdijančio plieno stalą su vonia ir plautuve su borteliu, 3416 Lt vertės; išdavimo stalą su uždara spintele, 1698 Lt vertės; nerūdijančio plieno darbo stalą, 670 Lt vertės; nerūdijančio plieno kampinį stalą be bortelio, 897 Lt vertės; nerūdijančio plieno stalą su dviem plautuvėmis, 2002 Lt vertės; nerūdijančio plieno garų gaubtą priesienį, 1937 Lt vertės; nerūdijančio plieno garų gaubtą, 4225 Lt vertės; nerūdijančio plieno stalą su apatine lentyna, 819 Lt vertės; nerūdijančio plieno viengubą pastatomą lentyną, 343,20 Lt vertės; nerūdijančio plieno pakabinamą dvigubą lentyną, 721,50 Lt vertės; nerūdijančio plieno pakabinamą viengubą lentyną, 325 Lt vertės; nerūdijančio plieno pakabinamą viengubą lentyną, 429 Lt vertės, ir uždraudė areštuotu turtu disponuoti. Nurodė, kad ieškinys grindžiamas tuo, jog administratorius negrąžina ieškovui priklausančio turto, nurodyto šalių sudarytose pirkimo-pardavimo sutartyse. Ieškinyje teigiama, jog, už jį visiškai neatsiskaičius, nuosavybės teisė pirkėjui (atsakovui) neperėjo. Teismas nusprendė, kad realizavus turtą, kuris yra ginčo objektas, būsimo teismo sprendimo įvykdymas, jei ieškinys būtų patenkintas, pasunkėtų.

5Atskiruoju skundu BUAB „Modus vitae“ administratorius prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad UAB „Modus vitae“ Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai, tarp jų ir ieškovo UAB „Metos“ 21 716,16 Lt reikalavimas, tačiau vėliau ieškovas pareiškė ieškinį dėl 45 916,16 Lt vertės prekių, už kurias atsakovas yra iš dalies atsiskaitęs, grąžinimo. Ieškovo pareiškimas dėl prekių grąžinimo buvo svarstytas 2008 m. gegužės 10 d. kreditorių komiteto posėdyje, kurio metu pareiškimas buvo atmestas. Šis sprendimas ieškovui yra žinomas. Apeliantas Kauno apygardos teismo nutarties neteisėtumą grindžia tuo, kad:

61. Teismas taikė didesnės apimties laikinąsias apsaugos priemones, negu prašė ieškovas, todėl pažeidė ekonomiškumo principą ir imperatyvią CPK 145 straipsnio 2 dalies nuostatą.

72. Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 6 punkto ir 23 straipsnio 6 punkto reikalavimus.

83. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepagrįstai nagrinėjo nepranešęs apie tai byloje dalyvaujantiems asmenims bei nutartyje tinkamai nemotyvavo, kad yra reali grėsmė, jog toks pranešimas galėtų sutrikdyti šių priemonių taikymą.

94. Ieškovas neginčijo teismo nutarties, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir trukdo vykdyti bankroto procedūrą.

105. Ieškovas neskundė 2008 m. gegužės 10 kreditorių komiteto sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl prekių grąžinimo, todėl šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Bankroto administratorius bankroto proceso metu turi vykdyti jam įstatyme numatytas funkcijas, tarp jų realizuoti įmonės turtą, todėl ieškovo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti realizuoti turtą – yra nepagrįstas.

116. Byloje laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pažeidžiant teisingumo principą, teismas jas pritaikė nesant CPK numatytų pagrindų, nenurodė priėmimo motyvų. Skundžiama nutartimi buvo patenkintas visiškai nemotyvuotas kreditoriaus prašymas.

127. Teismas, areštavęs visą bankrutuojančios bendrovės turtą, visiškai apribojo bankroto procedūrą, padarė didelę žalą bendrovei, pažeidė teisingumo ir šalių interesų pusiausvyros principus.

138. Skundžiama nutartis priimta pažeidžiant proceso teisės normas, neteisėtai priėmus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos iš esmės neteisėtai ir nepagrįstai, todėl remiantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi nutartis turi būti panaikinta.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Metos“ prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, atsakovo prašymo atmesti ieškinį netenkinti. Nurodo, kad atsakovo argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo atmestini. Teismas tinkamai nustatė teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nes jau yra pateikta informacija apie turto pardavimo varžytynes, byloje nėra duomenų, kad reikalavimo suma atsakovui nėra didelė ir jis galės įvykdyti sprendimą, kuris ieškovui gali būti palankus. Skundžiamos nutarties pagrįstumą patvirtina ir atsakovo nurodytas faktas, kad jis ketina realizuoti turtą ir atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodyta, kad teismas viršijo arešto mastą, kadangi teisme pareikštas reikalavimas dėl viso turto grąžinimo. Skunde nepagrįstai nurodyta, kad buvo pažeisti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 6 punkto ir 23 straipsnio 6 punkto reikalavimai. Atmestini atsakovo argumentai dėl to, kad ieškovas neginčijo teismo priimtų nutarčių ir kreditorių komiteto sprendimų, nes kiekvienas subjektas turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad buvo pažeisti CPK numatyti principai bei nepagrįstai nebuvo pranešta apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, nes šie asmenys į bylą nebuvo įtraukti, o apie pranešimą atsakovui teismas sprendžia savo nuožiūra. Atsakovas atskirajame skunde nepagrįstai nurodo argumentus, susijusius ne su skundžiama nutartimi, o su ginčo esme.

15Atskirasis skundas netenkintinas.

16Civilinio proceso kodekso 1 straipsnyje numatyta, kad darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto ir restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal CPK nustatytas taisykles, išskyrus išimtis, kurias numato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Bankroto bylos iškėlimą ir bankroto procedūros vykdymą, be CPK, reguliuoja Įmonių bankroto įstatymo nuostatos. Minėto įstatymo 10 straipsnyje yra numatyta bankroto bylos iškėlimo teisme tvarka. ĮBĮ 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankroto bylą iškelia ir nagrinėja vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas. Visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui (Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalis).

17Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teisme atsakovui UAB „Modus vitae“ yra iškelta bankroto byla. Iškėlus bankroto bylą ieškovas kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė išreikalauti atsakovui pagal pirkimo–pardavimo sutartis perduotą turtą, kadangi, pagal sutarčių nuostatas, už šį turtą neatsiskaičius, atsakovui neatsirado nuosavybės teisė į prašomus grąžinti daiktus, tai yra tarp šalių kilo ginčas dėl nuosavybės teisės į bankrutuojančios įmonės valdomą turtą. Kauno apygardos teisme ieškinys buvo priimtas ir, remiantis ieškovo prašymu, jam užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovui atstovaujantis bankroto administratorius nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčija dėl bankroto procedūrų pažeidimo ir šių priemonių taikymo nepagrįstumo.

18Apeliantas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčija dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ĮBĮ nuostatas, susijusias su bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisėmis bei teismo teisėmis iškėlus bankroto bylą, neatsižvelgė į tai, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai yra patvirtinti, tarp jų yra patvirtintas ir paties ieškovo reikalavimas, kad 2005 m. gegužės 10 d. kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas ieškovo nurodomų prekių negrąžinti, tačiau ieškovas nustatytais terminais šio sprendimo neginčijo.

19Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, nurodo, kad apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Kauno apygardos teismas nepagrįstai priėmė ieškovo ieškinį bei jam užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad ĮBĮ nuostatos yra skirtos sureguliuoti įmonės bankroto procedūrą, nustatyti tam tikrus etapus, reglamentuoti įmonės santykius su kreditoriais, tuo tarpu ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, pateikia ne kreditorinį, o vindikacinį reikalavimą, tai yra nurodo, kad atsakovo turimas turtas yra ieškovo nuosavybė. Kaip minėta, Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje yra numatytas reikalavimas, kad visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, būtų perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Nagrinėjamu atveju – Kauno apygardos teismui, tačiau įstatymas nenumato, kad šios bylos būtų priverstinai nagrinėjamos bankroto byloje. Dėl minėtų aplinkybių kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismas, priimdamas ieškovo ieškinį dėl prekių išreikalavimo iš bankrutuojančios įmonės, ĮBĮ normų nepažeidė, o ta aplinkybė, kad ieškovo reikalavimai dėl daiktų išreikalavimo bus nagrinėjami atskirai nuo bankroto bylos, tačiau bankroto bylą iškėlusiame teisme, palengvins šio ginčo išnagrinėjimą. Kauno apygardos teismo nutarties teisėtumo nepaneigia ir atsakovo argumentai, kad bankroto byloje yra patvirtinti kreditorių reikalavimai ar kad ieškovas neginčijo kreditorių susirinkimo nutarimo.

20Apeliantas Kauno apygardos teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ginčija ir tuo pagrindu, kad teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė teisingumo ir ekonomiškumo principus. Kolegija su šiais atsakovo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina ieškiniui užtikrinti. CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimam teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuomet yra areštuojamas ginčo objektu esantis turtas, yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Kolegija pastebi, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina ieškinio pagrįstumo, todėl atsakovo argumentai, susiję su daliniu atsiskaitymu už prekes, kurias siekia susigrąžinti ieškovas, nepaneigia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes šių priemonių taikymo metu teismas įvertina, ar šių priemonių netaikymas apsunkins teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, įvykdymą.

21Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija ir tuo pagrindu, kad šalims nebuvo pranešta apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Kolegija sprendžia, kad nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą neturėjo esminės įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti šią nutartį (CPK 148 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).

22Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ginčijama ir dėl to, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra apribota bankroto procedūra ir dėl to gali būti padaryta žala bankrutuojančiai įmonei. Kolegija pažymi, kad minėti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau atkreipia apelianto dėmesį, kad CPK 147 straipsnio 1 dalis suteikia atsakovui teisę prašyti teismo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, kadangi dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali jų patirti. Tokį prašymą su nuostolių sumą pagrindžiančiais įrodymais atsakovas privalo pateikti pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismui atsisakius taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, atsakovas turi teisę nutartį, kuria netenkintas prašymas, skųsti apeliacine tvarka.

23Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo reikalavimą UAB „Metos“ ieškinį atmesti, nurodo motyvus dėl šio ieškinio nepagrįstumo. Kolegija pastebi, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jam pateiktą atskirąjį skundą, tikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 334 straipsnis, 301 straipsnis), tačiau ginčo iš esmės nesprendžia, todėl dėl ieškovo reikalavimo ieškinį atmesti kolegija nepasisako, o skunde nurodytus argumentus atsakovas gali nurodyti pirmosios instancijos teismui atsikirsdamas į ieškinį.

24Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas nutartyje nurodytas kilnojamasis turtas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

26Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. Ieškovas UAB „Metos“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė... 4. Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 16 d. nutartimi prašymą tenkino,... 5. Atskiruoju skundu BUAB „Modus vitae“ administratorius prašo Kauno... 6. 1. Teismas taikė didesnės apimties laikinąsias apsaugos priemones, negu... 7. 2. Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pažeidė Įmonių bankroto... 8. 3. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepagrįstai... 9. 4. Ieškovas neginčijo teismo nutarties, kuria patvirtinti kreditorių... 10. 5. Ieškovas neskundė 2008 m. gegužės 10 kreditorių komiteto sprendimo,... 11. 6. Byloje laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pažeidžiant... 12. 7. Teismas, areštavęs visą bankrutuojančios bendrovės turtą, visiškai... 13. 8. Skundžiama nutartis priimta pažeidžiant proceso teisės normas,... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Metos“ prašo Kauno... 15. Atskirasis skundas netenkintinas.... 16. Civilinio proceso kodekso 1 straipsnyje numatyta, kad darbo, šeimos,... 17. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teisme atsakovui UAB „Modus vitae“... 18. Apeliantas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčija dėl... 19. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, nurodo, kad apelianto... 20. Apeliantas Kauno apygardos teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos... 21. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija ir tuo pagrindu, kad... 22. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos... 23. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo reikalavimą UAB „Metos“... 24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 26. Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą....