Byla 2A-476/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vidmantui Drizgai, atsakovei D. R., jos atstovui advokatui Kęstučiui Čilinskui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-742-212/2009 pagal V. U. ieškinį atsakovei D. R. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas V. U. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės D. R. 217 772,60 Lt negrąžintos paskolos, palūkanų ir delspinigių, 8 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2008 m. rugpjūčio 12 d. Paskolos sutartį (toliau – Sutartis), atsakovei paskolino 200 000 Lt. Paskolos grąžinimo terminas 2009 m. gegužės 1 d.. Atsakovė paskolos negrąžino, todėl reiškia ieškinį. Paskolą suteikė su 8 % metinių palūkanų ir jos sudaro 14 772,60 Lt, o taip pat prašo priteisti 0,02 % delspinigius, kurie sudaro 3 000 Lt. Nors paskolos sutartyje neįrašyta ieškovo pavardė, kaip paskolos davėjo, tačiau iš sutarties konteksto matosi, kokios šalys šią sutartį sudarė. Atstovui nežinoma dėl kokių priežasčių preambulėje nebuvo įrašyta ieškovo pavardė. Sutarties tekstą ranka užpildė J. G., bendrovės darbuotojas. Ieškovo už 2008 metus pateiktoje deklaracijoje taip pat ši paskola yra nurodyta. Paskolinta 200 000 Lt suma buvo perduota atsakovei grynais, pavedimas nebuvo daromas. Taip pat nebuvo reikalaujama užstato, ar laidavimo. Mano, kad atsakovės teiginiai dėl ieškovo skolos už parduotas UAB „Edvervita“ akcijas visiškai nepagrįsti. Jam žinoma, kad 2008 m. rugpjūčio 12 d. tarp atsakovės ir UAB „Edvervita“ buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir pagal šią sutartį bendrovė atsakovei 2008 m. rugpjūčio 14 d. sumokėjo 411 250 Lt.

4Panevėžio apygardos teismas 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas yra verslininkas, valdo didelį kapitalą ir tai įrodo byloje pateiktos turto deklaracijos. Būdamas verslininku, ieškovas turi būti pakankamai apdairus, protingas ir sumanus, todėl realiai suteikdamas didelę, 200 000 Lt paskolą, paskolos sutartį turėjo pasirašyti tik tuomet, kai jos tekstas pilnai užpildytas, sutartyje aiškiai nurodyta kas yra paskolos davėjas, kas yra gavėjas ir kad būtent tokią sumą pinigų perduoda atsakovei. Tuo tarpu teismui pateiktos paskolos sutarties tekstas neužpildytas pilnai, neįrašytas paskolos davėjas, duomenų apie pinigų perdavimą ir priėmimą, nėra. Tokiu būdu, atsižvelgiant į atsakovės pateiktus įrodymus, kredito ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, į paskolos sutarties turinį, teismas padarė išvadą, kad ji neturėjo ketinimo skolintis pinigus iš ieškovo. Teismas pažymėjo, kad, nors akcijų pirkimo-pardavimo sutarties šalimis yra atsakovė ir UAB „Edvervita“, akivaizdu, kad ieškovas yra šios bendrovės stambiausias akcininkas, todėl tikėtina, kad akcijos buvo perkamos su jo žinia ir iniciatyva (b. l. 141-142, 155). Visgi, teismo įsitikinimu (CPK 185 str.), pateikta Sutartis nepatvirtina paskolos dalyko, 200 000 Lt, perdavimo atsakovei (paskolos gavėjai). Ta aplinkybė, kad atsakovė nesinaudojo įstatymo jai suteikta teise ginčyti paskolos sutartį (CK 6. 875 str.), neįrodo, kad paskola jai buvo suteikta. Paskolos sutartis yra realinė ir pinigų perdavimo faktas paskolos gavėjui pagal sutartį, yra esminė sutarties sąlyga ir įrodymo pareiga tenka ieškovui, paskolos davėjui. Nesant aiškaus nurodymo apie pinigų perdavimą-priėmimą pačioje paskolos sutartyje, atsakovei neigiant paskolos suteikimo faktą, pateiktos deklaracijos, kuriose pažymėta, kad ieškovas turi pakankamai pinigų paskolai suteikti ir įrašymas atsakovės kaip skolininkės, nėra pakankami įrodymai (b. l. 84-91, 119-140). Taigi teismas ieškinį atmetė konstatavus, kad ieškovas neįrodė, jog perdavė atsakovei paskolos sutartyje nurodytą pinigų sumą (CPK 12, 178 str.).

5Apeliaciniu skundu ieškovas V. U. prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

61. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi vien tik atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kurių dauguma laikytinos hipotetinėmis prielaidomis, kadangi nėra įrodytos jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, visiškai nepasisakant dėl ieškovo argumentų ir nenurodant, kodėl jie atmestini, nors įrodymai dėl paskolos suteikimo buvo pateikti kartu su ieškiniu ir dubliku. Tokiu būdu byloje nepakankamai ištirtos ir įvertintos faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės teisingam bylos išsprendimui ir tokiu būdu buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 str.).

72. Ieškovas paskolos pagal 2008 m. rugpjūčio 12 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą Sutartį suteikimą įrodinėja pačiu sutarties tekstu, kur nurodyta, jog atsakovė „pasiskolino“ pinigines lėšas, o tai rodo baigtą veiksmą. Be to, sutarčių aiškinimo taisyklės taikomos kartu su sutarties teksto (sąlygų) lingvistinės analizės metodu ir paprastai negali paneigti vienareikšmių ir šalių aiškiai patvirtintų sąlygų buvimo, jų privalomos galios šalims.

83. Atsakovė pasirašė po sutartimi, užpildyta tiek, kiek ji buvo pateikta teismui, todėl matė paskolos gavimo sąlygas.

94. Ieškovo reikalavimų pagrįstumą patvirtina ir ieškovo 2008 metų gyventojo (šeimos) turto deklaracija bei privačių interesų deklaracija, kuriose atsakovei pagal Sutartį suteikta paskola buvo deklaruota.

105. Atsakovė turėjo vieną Sutarties egzempliorių ir žinodama, kad jokios paskolos pagal Sutartį nėra gavusi, bei elgdamasi protingai ir apdairiai, turėjo ginčyti Sutartį (CK 6.875 str. 1 d.).

116. 2009 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje atsakovė pati patvirtino, kad 2008 m. rugpjūčio 12 d. gavo iš ieškovo 200 000 Lt (du šimtus tūkstančių litų) sakydama, kad pinigus gavo už akcijas, o ne kaip paskolą. Tačiau taip atsakovė tik klaidina teismą, nes prie 2009 m. rugpjūčio 7 d. atsiliepimo pridedamoje atsakovės 2009 m. balandžio 29 d. pretenzijoje iš UAB „Edvervita“ reikalaujama sumokėti „pirmąją akcijų kainos dalį – 411 250 Lt“, nors tikint atsakove, pretenzija turėtų būti reikalaujama 200 000 Lt mažesnės pinigų sumos. Tačiau pinigai už akcijas buvo sumokėti tik 2008 m. rugpjūčio 14 d. ir tai patvirtina minėtos dienos bendrovės kasos išlaidų orderis Nr. 49. kurio teismas posėdžio metu nepriėmė, o šis įrodymas dabar teikiamas apeliacinės instancijos teismui, kadangi su juo susijusios aplinkybės paaiškėjo tik 2009 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio metu.

127. Pats paskolos gavėjas privalo įrodyti, kad pinigų pagal sutartį faktiškai negavo (CK 6.875 str.). Tuo tarpu įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pati atsakovė patvirtino, kad pinigus gavo.

138. 2008 m. rugpjūčio 12 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta tarp atsakovės ir UAB „Edvervita“ dėl UAB „Vikondos kapitalas“ akcijų, tačiau ne tarp ieškovo ir atsakovės dėl UAB „Edvervita“ akcijų. Tokiu būdu ieškovui nesuprantama, kodėl teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atsakovė neturėjo ketinimo skolintis pinigus iš ieškovo. Be to, aplinkybės apie atsakovo poreikio skolintis pinigus buvimą ar nebuvimą nėra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamu objektu – paskolos sutarties sudarymo ir pinigų pagal šią sutartį perdavimo faktu. Taigi teismas rėmėsi įrodymais, kurie visiškai nesusiję su įrodinėjamu dalyku ir negali nei patvirtinti, nei paneigti bylai reikšmingų aplinkybių buvimo.

149. Niekaip su įrodinėjimo dalyku nėra susijusios ir aplinkybės, kad būdamas verslininku, ieškovas turi būti pakankamai apdairus, protingas ir sumanus, todėl suteikdamas didelę paskolą, Sutartį turėjo pasirašyti tik tuomet, kai jos tekstas visiškai užpildytas ir aiškiai nurodyta, kas yra gavėjas ir kad būtent tokią sumą pinigų perduoda atsakovei.

1510. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien atsakovės teiginiais ir nepasisakydamas dėl ieškovo pateiktų įrodymų, pažeidė CPK 12 ir 17 straipsniuose įtvirtintus rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus, kurių esmė yra ta, kad kiekviena šalis įrodinėja jai svarbias aplinkybes.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. R. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl kiekvieno iš apeliaciniame skunde minimų įrodymų, įvertindamas juos visų byloje esačių įrodymų kontekste. Tuo tarpu Sutartis, kurioje nenurodytas paskolos davėjas, negali būti vertinama kaip paskolos pinigų iš V. U. perdavimo atsakovei faktą įrodanti sutartis. Atitinkamai gauti 200 000 Lt buvo už akcijas, o ne kaip paskola. Atsakovė pažymi, kad pareiga įrodyti, jog pinigai nebuvo gauti, paskolos gavėjui kiltų tik tuo atveju, jeigu paskolos gavėjas ginčytų sutartį, o konkrečiu atveju tokio ginčo nebuvo ir negalėjo būti, nes nesant nurodytam paskolos davėjui, tuo pačiu nebuvo ir kam reikšti ieškinį, o Sutartis negali būti laikoma atitinkančia įstatymo reikalavimus (CK 6.870 str.), nes apeliantas ir atsakovė pasirašė Sutarties apačioje, nenurodydami, kokie jų santykiai, o V. U. iš viso nenurodė, kokį jis ryšį turi su sutartimi ir paskola. Visgi komercinės veiklos subjektai savo valią dėl sutarties sudarymo privalo išreikšti operatyviai ir nedviprasmiškai. Iš apelianto nurodytų faktų darytina išvada, kad atsakovė tomis tariamos paskolos dienomis turėjo praturtėti 400 000 Lt, todėl jai nereikėjo skolintis 200 000 Lt ir dar su tokiomis didelėmis palūkanomis. Be to, atsižvelgtina, kad apeliantas yra labai įtakingas Kėdainių asmuo, politikas ir turtingas verslininkas, buvęs artimiausias atsakovės šeimos draugas, todėl derantis dėl UAB „Edvervita“ atsiskaitymo už atsakovės parduodamas akcijas ir apeliantui pasiūlius pasirašyti nebaigtą pildyti dokumentą, atsakovė pasirašė Sutartį negalėdama tikėtis, kad tai yra dokumentas, kuriuo apeliantas jai skolina pinigus. Atsakovė taip pat nurodo, kad apeliantas yra įtariamasis dėl neteisėtų finansinių operacijų baudžiamojoje byloje ir todėl galėjo būti nesąžiningas ir atsakovės atžvilgiu finansinių atsiskaitymų srityje.

17Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18Kolegijos nuomone, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neišaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, padarė išvadas, prieštaraujančias byloje surinktiems įrodymams bei netinkamai taikė materialios ir procesinės teisės normas bei teismų praktiką, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

19Atmetęs ieškinį apygardos teismas konstatavo, kad ištyrus ieškovo pateiktą paskolos sutartį bei kitus byloje surinktus įrodymus, negalima daryti išvados, kad ginčo sutartimi ieškovas suteikė (perdavė) atsakovei 200 000 Lt. Tačiau sutikti su tokia išvada neleidžia byloje nustatytos aplinkybės. Savo reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikė paskolos sutartį, kurioje atsakovė įvardijama kaip paskolos gavėja, o sutartis pasirašyta tiek jos, taip ir ieškovo. Tiesa, sutarties dalis, kurioje turėjo būti nurodytas paskolos davėjas, nėra užpildyta, tačiau, kaip jau buvo minėta, sutartį pasirašė du asmenys. Iš sutarties teksto taip pat aišku, kad sutartis sudaryta tarp dviejų asmenų (abu jie ir pasirašė), - vienas kurių - atsakovė D. R. įvardinta kaip paskolos gavėja. Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad kitas sutartį pasirašęs asmuo yra paskolos davėjas.

20Skundžiamame sprendime nurodyta, kad būdamas verslininku, ieškovas turėjo būti pakankamai apdairus, protingas ir sumanus, todėl realiai suteikdamas didelę, 200 000 Lt paskolą, paskolos sutartį turėjo pasirašyti tik tuomet, kai jos tekstas pilnai užpildytas, sutartyje aiškiai nurodyta, kas yra paskolos davėjas, kas yra gavėjas, kad būtent tokią pinigų sumą perdavė atsakovei. Tačiau atidumo ir rūpestingumo reikalavimai turi būti taikomi ne tik ieškovui, bet ir kitai ginčo šaliai – atsakovei. Pastaroji turi aukštąjį inžinerinį išsilavinimą bei, kaip rodo bylos aplinkybės, tam tikrą patirtį sudarant paskolos sutartis (T. 1, b. l. 173-174).

21Atsakovė niekada neteigė, kad 2008 m. rugpjūčio 12 d. suteikė ieškovui paskolą. Taigi pasirašydama sutartį atsakovė turėjo suprasti, kad ją pasirašo kaip paskolos gavėja, kas beje buvo nurodyta ir sutarties tekste (atsakovės teiginys, kad, jai pasirašant sutartį, šio teksto nebuvo, neparemtas jokiais įrodymais, o pati ieškovė teisme pripažino, kad sutartį, kurią pasirašė, ne visai paskaitė (T. 1, b. l. 116). Akivaizdu, kad tokiomis pat aplinkybėmis, analogiškas atsakovei protingas asmuo, neketinęs sudaryti paskolos sutarties, jos nebūtų pasirašęs, tačiau atsakovė tai padarė. Nurodyta aplinkybė verčia labiau tikėti ieškinio pagrįstumu negu atsakovės atsikirtimams į jį, nes pasirašant sutartį atsakovė turėjo suprasti savo veiksmų pasekmes.

22Atsakovė taip pat teigia, kad ginčo sutarties sudarymas buvo susietas su atsiskaitymu už jos akcijų bendrovei ,,Edvervita“ pardavimą. Tačiau ši aplinkybė negali turėti esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui ne tik dėl to, kad atsakovė akcijas pardavė bendrovei ,,Edvervita“, kuri nėra paskolos sutarties šalimi, bet ir dėl to, kad paskolos sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovui paskolintą pinigų sumą, negali būti vertinama kaip atsiskaitymas už jos parduotas akcijas, ką atsakovė turėjo suprasti

23Paskolos sutarties ypatumą sudaro tai, kad tai yra realinė sutartis, ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 1, 2 dalys). Jeigu paskolos gavėjas pinigų arba daiktų pagal sutartį negavo arba gavo jų mažiau negu nurodyta paskolos sutartyje, jis turi teisę tokią paskolos sutartį ginčyti įrodinėdamas, kad jis faktiškai pinigų negavo (CK 6.875 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2008). Nagrinėjamos bylos ypatumą sudaro tai, kad nei iki ieškinio šioje byloje padavimo, nei šios bylos nagrinėjimo metu atsakovė reikalavimo dėl ginčo paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia arba nesudaryta, pareiškusi nebuvo. Tačiau tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo atsikirtimus į ieškinį (CPK 178 str.).

24Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad realiai paskola nebuvo suteikta, iš esmės grindė pačios atsakovės paaiškinimais. Tačiau toks įrodymų šaltinis nagrinėjamuoju atveju nėra pakankamas sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, nes, visų pirma, pačios sutarties tekste nurodoma, kad atsakovė pasiskolino 200 000 Lt. Pastebėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio sutarčių tekste esantis žodis ,,pasiskolino“ iš esmės reiškia tai, kad pinigai buvo perduoti prieš pasirašant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1412/2002, 3K-3-659/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-194/2009). Tuo tarpu atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1451/2009 negali būti taikoma nagrinėjamam ginčui, nes, priešingai negu teigiama atsiliepime, tos bylos atveju paskolos raštelyje buvo panaudota formuluotė ,,skolinausi“, kuri tiek pagal lingvistinę šio žodžio prasmę, tiek šalių tikrųjų ketinimų prasme, tiek vidutinio protingo asmens kriterijaus aspektu neduoda pagrindo konstatuoti, jog paskolos davėjo perdavimo ir paskolos gavėjo pinigų sumos gavimo faktai įvyko ginčo raštelio pasirašymo metu. Be to, tai, kad pinigai atsakovei buvo perduoti, patvirtina ir sutarties 1 punktas, kuriuo atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2009 m. gegužės 1 d. Akivaizdu, kad taikant vidutinio protingo asmens kriterijų, atsakovė, negavusi paskolos, nebūtų įsipareigojusi ją grąžinti.

25Atsikirsdama tiek į ieškinį, tiek ir į apeliacinį skundą, atsakovė ne kartą nurodė, kad skolintis pinigų jai nereikėjo, ir ši aplinkybė turi esminę reikšmę sprendimui, ar paskolos sutartis buvo sudaryta. Šį teiginį atsakovė grindžia ta aplinkybe, kad ji tą pačią dieną sudarė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią turėjo gauti 411 250 Lt. Tačiau aplinkybės apie atsakovo poreikio skolintis pinigus buvimą ar nebuvimą nėra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamu objektu – paskolos sutarties sudarymo ir pinigų pagal šią sutartį perdavimo faktu. Paskolos gavėjo poreikis skolintis pinigus yra subjektyvus faktorius ir su juo susiję aplinkybės negali nei patvirtinti, nei paneigti pinigų perdavimo fakto (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-194/2009). Be to, tai, kad kartu su paskolos sutartimi atsakovė sudarė ir akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, o prieš tai 2008 m. birželio 3 d. pasiskolino iš ieškovo sutuoktinės dar 50 000 Lt, kaip tik ir parodo, kad atsakovei nurodytu laiko tarpu reikėjo pinigų. Pagaliau pati atsakovė, aiškindama dėl ginčo paskolos sutarties sudarymo, nebuvo nuosekli. Kaip savo 2009 m. balandžio 29 d. pretenzijoje, rašytoje UAB ,,Edvervita“, taip ir bylos nagrinėjimo metu ji ne kartą nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 12 d. (arba vėliau) kokių nors pinigų nei iš UAB ,,Edvervita“, nei iš ieškovo negavo (T. 1, b. l. 19, 20, 23, 24, 47-51, 116). Tačiau jau 2009 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje atsakovė pripažino, kad ginčo paskolos sutarties sudarymo dieną ji gavo iš ieškovo 200 000 Lt (šį faktą atsakovė taip pat patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme). Taigi turint omenyje, kad kaip savo 2008 m. balandžio 29 d. pretenzijoje, taip ir procesiniuose dokumentuose, adresuotuose pirmosios instancijos teismui, bei paaiškinimuose teismo posėdžių metu atsakovė atkakliai teigė, kad 2008 m. rugpjūčio 12 d. su ja už akcijas nebuvo atsiskaityta, seka logiška išvada, kad paminėtą dieną ieškovas suteikė atsakovei 200 000 Lt paskolą (T. 1, b. l. 19, 20, 23, 24, 47-51, 116). Pastebėtina, kad kaip šiais paaiškinimais, taip ir pateiktu kartu su apeliaciniu skundu 2008 m. rugpjūčio 14 d. UAB ,,Edvervita“ išrašytu kasos išlaidų orderiu, šalys įrodinėja visiškai priešingas aplinkybes (T. 1, b. l. 172). Tačiau kartu paėmus minėti įrodymai parodo, kad 2008 m. rugpjūčio 12 d. su atsakove už akcijas atsiskaityta nebuvo, ką ji ne kartą pripažino pati (T. 1 b. l. 24, 50), 116). Tai dar kartą patvirtina, kad sudaryta tarp šalių paskolos sutartis buvo įvykdyta atsakovei perdavus 200 000 Lt. Be to, sutarties įvykdymą, priešingai negu teigiama atsiliepime į apeliacinį skundą, patvirtino ir ieškovo 2009 m. balandžio 24 d. metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija bei jo privačių interesų deklaracija (T. 1, b. l. 119, 125, 141, 154). Esant šioms aplinkybėms, apeliantų nuoroda į Vyriausiosios rinkiminės komisijos paskelbtą informaciją nėra teisiškai reikšminga (T. 1, b. l. 58-61). Pastebėtina, kad atsakovė teigia, jog ieškinys buvo paduotas kaip atsakas į 2009 m. balandžio 29 d. pretenziją. Tačiau, kaip jau buvo minėta, ginčo paskola ieškovo buvo deklaruota dar iki pretenzijos padavimo. Be to, turint omenyje, kad paskola turėjo būti grąžinta iki 2009 m. gegužės 1 d., akivaizdu, kad ieškinys iki pretenzijos padavimo ir negalėjo būti paduotas. Priešingai, sekant atsakovės logika, pretenzija kaip tik ir buvo paduota artėjant paskolos grąžinimo terminui. Sprendžiant šalių ginčą, svarbu atsižvelgti į tai, kad paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus arba daiktus paskolos gavėjas gavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

26Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, kuriuos teisėjų kolegija vertina pagal vidinį įsitikinimą, į sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo bei taikant sutarčių aiškinimo taisykles kartu su sutarties teksto (sąlygų) lingvistine analize, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas bei priimtinas naujas sprendimas - ieškinį patenkinti iš dalies (CK 1.5, 6.193, 6.870 str. CPK 178 str., 185 str.).

27Ieškovas prašo priteisti ne tik pačią 200 000 Lt paskolos sumą, bet ir palūkanas, delspinigius ir procesines palūkanas. Iš paskolos sutarties (T. 1, b. . 7) aišku, kad paskola buvo suteikta su 8 procentų dydžio metinėmis palūkanomis, o paskutinė paskolos grąžinimo diena – 2009 m. gegužės 1 d. Tokiu būdu iki 2009 m. gegužės 1 d. mokėtinos palūkanos sudarė 11 572,60 Lt (200 000 * 0,08 * 264 / 365). Pagal paskolos sutarties 4 punktą, paskolos gavėjai laiku negrąžinus paskolos, ji moka paskolos davėjui už kiekvieną uždelstą dieną 0,02 procento dydžio delspinigius nuo negrąžintos skolos dydžio, įskaičiuojant ir privalomas mokėti palūkanas. Tokiu būdu mokėtini delspinigiai nuo 2009 m. gegužės 2 d. iki 2009 m. birželio 4 d. (2009 m. birželio 5 d. priimtas pareiškimas dėl teismo įsakymo priėmimo – iškelta civilinė byla) sudaro 1438,69 Lt (211 572,60 * 0,0002 *34). Vadovaujantis CK 6.37, 6.210 straipsniais, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jeigu sutartis nenumato ko kita. Atitinkamai nagrinėjamu atveju 2008 m. rugpjūčio 12 d. paskolos sutartimi šalys susitarė dėl 8 procentų dydžio metinių palūkanų, kurių dydis, teisėjų kolegijos nuomone, neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams.

28Iš dalies patenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovės, proporcingai tenkinamų ieškovo reikalavimų daliai, priteistinos žyminio mokesčio išlaidos (T. 1, b. l. 4, 40, 177), t, y. 10 476,35 Lt (10 710,92 * 0,9781). Atitinkamai iš atsakovės priteistina 51,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (T. 1, b. l. 196, T. 2. b. l. 6). Be to, iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų (PVM sąskaitos faktūros SPP Nr. 005301 ir mokėjimo nurodymas Nr. 393180657) aišku, kad ieškovas patyrė 6050 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 3000 Lt.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 326 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

30Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.

31Priteisti ieškovui V. U. (a. k. ( - ) iš atsakovės D. R. (a. k. ( - ) 200 000 Lt (du šimtus tūkstančių litų) skolos 11 572,60 Lt (vienuolika tūkstančių penkis šimtus septyniasdešimt du litus 60 ct) palūkanų, 1438,69 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt aštuonis litus 69 ct) delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10 476,35 lt (dešimt tūkstančių keturis šimtus septyniasdešimt šešis litus 35 ct) žyminio mokesčio išlaidų ir 3000 Lt (tris tūkstančius litų) išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.

32Priteisti iš atsakovės D. R. 51,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas V. U. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš... 4. Panevėžio apygardos teismas 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį... 5. Apeliaciniu skundu ieškovas V. U. prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m.... 6. 1. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi vien tik atsakovės nurodytomis... 7. 2. Ieškovas paskolos pagal 2008 m. rugpjūčio 12 d. tarp ieškovo ir... 8. 3. Atsakovė pasirašė po sutartimi, užpildyta tiek, kiek ji buvo pateikta... 9. 4. Ieškovo reikalavimų pagrįstumą patvirtina ir ieškovo 2008 metų... 10. 5. Atsakovė turėjo vieną Sutarties egzempliorių ir žinodama, kad jokios... 11. 6. 2009 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje atsakovė pati patvirtino, kad... 12. 7. Pats paskolos gavėjas privalo įrodyti, kad pinigų pagal sutartį... 13. 8. 2008 m. rugpjūčio 12 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo... 14. 9. Niekaip su įrodinėjimo dalyku nėra susijusios ir aplinkybės, kad... 15. 10. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien atsakovės teiginiais ir... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. R. prašo apeliacinį skundą... 17. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 18. Kolegijos nuomone, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas... 19. Atmetęs ieškinį apygardos teismas konstatavo, kad ištyrus ieškovo... 20. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad būdamas verslininku, ieškovas turėjo... 21. Atsakovė niekada neteigė, kad 2008 m. rugpjūčio 12 d. suteikė ieškovui... 22. Atsakovė taip pat teigia, kad ginčo sutarties sudarymas buvo susietas su... 23. Paskolos sutarties ypatumą sudaro tai, kad tai yra realinė sutartis, ji... 24. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad realiai paskola nebuvo... 25. Atsikirsdama tiek į ieškinį, tiek ir į apeliacinį skundą, atsakovė ne... 26. Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus,... 27. Ieškovas prašo priteisti ne tik pačią 200 000 Lt paskolos sumą, bet ir... 28. Iš dalies patenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovės, proporcingai... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 326 straipsnio 2 punktu,... 30. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir... 31. Priteisti ieškovui V. U. (a. k. ( - ) iš atsakovės D. R. (a. k. ( - ) 200... 32. Priteisti iš atsakovės D. R. 51,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių...