Byla A-858-2621-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. S. 4234,82 litų skolą, atsiradusią iš mokymosi sutarties (t. I, b. l. 31-33,114-116).

5Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė priteisti 4 234,76 litų skolą bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

6Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2007 m. sausio 3 d. R. S., tuo metu dirbusio Šiaulių miesto VPK kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos tyrėju, prašymu tarp Šiaulių miesto VPK ir atsakovo buvo sudaryta mokymosi sutartis (toliau – ir Mokymosi sutartis, Sutartis), pagal kurią, R. S. įsipareigojo grąžinti darbdaviui, Šiaulių miesto VPK, didesnes už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą lėšas, kurios buvo mokamos jo atostogų metu, jeigu paties prašymu išeis iš darbo anksčiau, negu po trejų metų nuo mokymosi pabaigos, o darbdavys įsipareigojo išleisti darbuotoją mokymosi atostogų ir mokėti 100 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio šių atostogų metu. 2007 metais R. S. buvo suteiktos 86 mokymosi atostogų dienos. Nuo 2008 m. balandžio 1 d. pagal atsakovo prašymą Šiaulių miesto VPK viršininko 2008 m. kovo 28 d. įsakymu R. S. buvo perkeltas į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Šiaulių rinktinę, jį atleidus iš Šiaulių miesto VPK kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos tyrėjo pareigų. Kadangi atsakovo atleidimo dieną sutartyje numatytas 3 metų laikotarpis, kurį R. S. įsipareigojo dirbti Šiaulių miesto VPK nebuvo praėjęs, jis privalo grąžinti komisariatui didesnes už Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą lėšas, kurios buvo mokamos jo mokymosi atostogų metu, t. y. 4 234,76 Lt bei įstatymu numatytas 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

7Atsakovas R. S. su prašymu ir patikslintu prašymu nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus (t. I, b. l. 62-63, 227-228).

8R. S. nurodė, kad, sudarant 2007 m. sausio 3 d. sutartį, jam buvo pateikta nustatytos formos sutartis, dėl jos sąlygų pakeitimo su Šiaulių miesto VPK neturėjo galimybės derėtis, siekdamas garantijų mokymosi metu, ją pasirašė. Iš sutarties teksto suprato, kad prievolė grąžinti pinigus jam atsirastų nuo mokymosi pabaigos ir tik jį atleidus iš darbo, o ne perkėlus į kita pareigas. Per visą tarnybos Šiaulių miesto VPK laikotarpį atsakovas nebuvo gavęs jokios nuobaudos, tačiau jam, turinčiam pakankamą išsilavinimą, nė karto nebuvo siūloma užimti laisvus aukštesnės kategorijos etatus. Dėl to R. S. ieškojosi kito darbo. Laimėjus konkursą, nuo 2008 m. balandžio 1 d. jo prašymu, sutinkant bei tarpininkaujant Šiaulių miesto VPK bei VSAT Šiaulių rinktinės vadovams, buvo perkeltas į VSAT Šiaulių rinktinę. Ruošiant perkėlimo dokumentus, nei Šiaulių miesto VPK vadovai, nei personalo, nei finansų skyrių viršininkės neužsiminė apie mokymosi sutarties nutraukimą, dalies mokymosi metu išmokėtų pinigų grąžinimą. Atsakovo nuomone, turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 straipsnyje numatytos sutarčių aiškinimo taisyklės, pagal kurias sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, atsižvelgiant į šalių derybas dėl sutarties sudarymo.

9II.

10Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu (t. I, b. l. 236-239) pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą atmetė kaip nepagrįstą, pripažino negaliojančiu Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. 40-TE-154 „Dėl vyresniojo inspektoriaus R. S. perkėlimo į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinę“ dalyje dėl R. S. atleidimo iš Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos tyrėjo pareigų.

11Teismas nustatė, kad R. S. 2007 m. sausio 3 d., dirbdamas Šiaulių miesto VPK kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos tyrėju, darbdaviui – Šiaulių miesto VPK pateikė prašymą sudaryti mokymosi sutartį. Šių sutarčių formą, sudarymo galimybę, tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 5-V-773 patvirtintos Darbuotojų mokymosi atostogų apmokėjimo taisyklės. Mokymosi sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2007 m. sausio 8 d., pagal ją R. S. įsipareigojo grąžinti darbdaviui didesnes už LR Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą lėšas, kurios buvo mokamos jo atostogų metu, jeigu paties prašymu išeis iš darbo anksčiau nei po trejų metų nuo mokymosi pabaigos, o darbdavys įsipareigojo išleisti darbuotoją mokymosi atostogų ir mokėti 100 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio šių atostogų metu. Per 2007 m. R. S. buvo suteiktos mokymosi atostogos laikotarpiais: sausio 8-31, vasario 1-3, balandžio 6 - 30, gegužės 1-12, lapkričio 21 - 30, gruodžio 1-22, iš viso 86 mokymosi atostogų dienos. Nuo 2008 m. balandžio 1 d. pagal atsakovo 2008 m. kovo 26 d. prašymą Šiaulių miesto VPK viršininko 2008 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 40-TE-154 R. S. buvo perkeltas į VSAT Šiaulių rinktinę, jį atleidus iš Šiaulių miesto VPK kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos tyrėjo pareigų.

12Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 Šiaulių apskrities VPK yra Šiaulių miesto VPK, sudariusio mokymosi sutartį su atsakovu, teisių perėmėjas.

13Teismas pažymėjo, kad darbo teisėje nėra teisės normų, reglamentuojančių darbo ar mokymosi sutarčių aiškinimą, todėl aiškinant ginčo sutartį taikytinos civilinių sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 str. - 6.195 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje. byloje Nr. 3K-3-406/2000; 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamam ginčui išspręsti esminis yra mokymosi sutarties 2.1 punkto sąlygos „paties prašymu (...) išeina iš darbo policijos įstaigoje“ aiškinimas. Teismas nurodė, kad mokymosi sutartis yra dvišalė, konsensualinė. Iš ieškovo atstovo, atsakovo paaiškinimų matyti, kad, prieš sudarant sutartį, derybos tarp darbdavio ir darbuotojo nevyko, į R. S. pastabas dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar jos neaiškumų pašalinimo, darbdavys nereagavo. R. S., siekdamas garantijų mokymosi metu, turėjo teisę pasirašyti tik Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintos formos mokymosi sutartį, t. y. sudaryti sutartį prisijungimo būdu.

14Teismas pažymėjo, kad remiantis Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. Nr. IX - 1538, toliau – Statutas) 16 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, buvo priimtas įsakymas dėl R. S. perkėlimo į VSAT Šiaulių rinktinę. Teismas nurodė, kad Statuto 53 straipsnis numato pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus, kurių sąrašas galutinis, plečiamai aiškinamas negali būti. Šio straipsnio 1 dalies 1 punktas numato pareigūno atleidimą iš vidaus tarnybos jo paties prašymu. Teismas pažymėjo, kad atskiro atleidimo pagrindo, kaip „paties prašymu išeina iš darbo policijos įstaigoje“, statutas nenumato, todėl sutartyje nurodytas, tačiau įstatyme nenumatytas atleidimo pagrindas nėra galimas. Teismas pažymėjo, kad įvertinus ginčo santykius, Šiaulių m. VPK, kaip darbdavio veiksmai vertintini griežčiau nei ekonomiškai silpnesnės šalies – darbuotojo, sutartį sudariusio prisijungimo būdu. Todėl tai, jog darbdavio pateiktoje sutartyje vartojami neaiškūs terminai, teismas vertino darbdavio nenaudai (CK 6.193 str. 4 d.). Teismas nurodė, kad be Sutarties 2.1 punkto ginčo sąlygoje numatyto atleidimo pagrindo, kiti 2.2, 2.3, 2.4 punktai siejami tik su negatyviais atleidimo motyvais. Teismas padarė išvadą, kad vienintelė ne neigiamais motyvais atleidimo pagrindą numatanti ginčo sąlyga suprantama, kaip atleidimas iš vidaus tarnybos paties darbuotojo prašymu. Teismas konstatavo, kad norint prievolę grąžinti dalį darbo užmokesčio kildinti ir darbuotojo perkėlimo atveju, ši sąlyga turėjo būti konkrečiai aptarta mokymosi sutartyje.

15Teismas pažymėjo, kad iš esmės piniginių asignavimų valdytojas tiek Šiaulių apskrities VPK, tiek ir VSAT atžvilgiu yra tas pats – Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija, todėl skolos priteisimas iš vieno Vidaus reikalų ministerijos struktūrinio padalinio kitam Vidaus reikalų ministerijos struktūriniam padaliniui diskutuotinas, tuo labiau, kad atsakovas po mokslų baigimo dar gali grįžti dirbti ir į Šiaulių apskrities VPK.

16Teismas taip pat nurodė, kad teismas darbo byloje, atsižvelgdamas į teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais (CK 1.5 str. 3 d.), gali priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 417 str.). Teismas nurodė, kad 2008 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 40-TE-154 atsakovas R. S. buvo perkeltas į VSAT Šiaulių rinktinę, pagrįstai pritaikius Statuto 16 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Tačiau tuo pačiu įsakymu R. S. ir atleistas iš Šiaulių miesto VPK kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos tyrėjo pareigų. Teismas pažymėjo, kad taisyklės, jog pareigūnas gali būti perkeltas ir kartu atleistas iš pareigų nenumato nei minėtas straipsnis, nei atleidimą reglamentuojantis Statuto 53 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis CK 1.3 straipsnio 5 dalimi, teismas įsakymo dalį dėl R. S. atleidimo iš pareigų pripažintino prieštaraujančia Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 16 straipsnio 3 dalies 2 punktui.

17III.

18Pareiškėjas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 1-4) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo R. S. 4234,76 Lt skolą ir penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201. Sutarties 2.1. punkte nustatyta, kad pareiga grąžinti lėšas atsiranda, kai darbuotojas išeina iš darbo policijos įstaigoje, todėl darbo santykių nutraukimo forma (perkeltas į kitą vidaus reikalų įstaigą, atleistas iš vidaus tarnybos) nėra svarbi.

212. Teismas nepagrįstai taikė Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio nuostatas, kadangi atsakovas nebuvo atleistas iš vidaus tarnybos, o buvo atleistas iš Šiaulių miesto VPK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 4-ojo skyriaus tyrėjo pareigų perkeliant į VSAT Šiaulių rinktinę, kurios vadovo įsakymu jis buvo priimtas į atitinkamas pareigas.

223. Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 3 dalies 2 punktas atleidimo iš pareigų, perkeliant į kitą vidaus reikalų įstaigą, tiesiogiai nenumato, tačiau atsižvelgiant į to paties straipsnio 12 dalį galima daryti išvadą, kad perkeliant dirbti pareigūną į kitas pareigas (kitą vidaus reikalų įstaigą), šis pareigūnas turi būti atleistas iš einamų pareigų ir priimtas į tas pareigas, į kurias perkeliamas.

234. Sąvokos „atleidimas iš pareigų“ ir „atleidimas iš vidaus tarnybos“ nėra tapačios. Prie Vidaus tarnybos statute numatytų atleidimo pagrindų nepriskiriami tokie atvejai, kai pareigūnas perkeliamas iš vienos vidaus reikalų įstaigos į kitą, ar perkeliamas į kitas pareigas toje pačioje vidaus reikalų įstaigoje. Perkeliant pareigūną į kitą vidaus reikalų įstaigą, jis turi būti atleistas iš pareigų, kurias iki perkėlimo ėjo.

245. Teismas netinkamai taikė sutarties aiškinimo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika nustato, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

25Nagrinėjamu atveju tikrasis darbdavio ketinimas – sudarant sutartį, išlaikyti darbuotoją, kad galėtų už darbuotojui suteiktą gerovę – palankesnes finansines sąlygas nei garantuoja įstatymas, gauti grąžinamą naudą – tam tikrą, sutartą laikotarpį naudotis darbuotojo įgytomis mokslo žiniomis. Darbuotojo R. S. tikrasis ketinimas – gauti finansinę naudą, tai yra didesnes lėšas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, jo mokymosi atostogų metu. Neatsižvelgiant į sutarties esmę ir į tai, kad ieškovas sąžiningai vykdė visas sutarties sąlygas, į atsakovo prisiimtus įsipareigojimus, atsakovas savo iniciatyva nutraukė darbo santykius su darbdaviu.

266. Teismas netaikė sutarties aiškinimo taisyklių, numatytų CK 6.193 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

277. Teismas nevertino aplinkybės, kad apeliantas nevertė atsakovo sudaryti Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu nustatytos formos sutarties, atsakovas turėjo teisę jos nepasirašyti ir gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio pinigines lėšas mokymosi atostogų metu, tai yra turėjo valią pasirinkti, tačiau išreikšdamas savo valią, ją pasirašė.

288. Teismo argumentai, kad į atsakovo pastabas dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar jos neaiškumų pašalinimo darbdavys nereagavo, nebuvo paremti jokiais įrodymais. Sutarties 7 punkte nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista tik raštišku šalių susitarimu, tai yra sutarties pakeitimo ar patikslinimo galimybė buvo numatyta sutartyje, kurios vieną egzempliorių turėjo atsakovas. Tačiau atsakovas per sutarties galiojimo laikotarpį niekada nesikreipė į darbdavį dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar patikslinimo, niekada neskundė Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymų dėl mokymosi atostogų jam suteikimo.

29Atsakovas R. S. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

30Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 13-14) nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepimuose į pareiškėjo prašymą, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

31Teisėjų kolegija konstatuoja:

32IV.

33Apeliacinis skundas atmestinas.

34Byloje ginčas kyla dėl 4234,82 litų skolos, pareiškėjo teigimu, atsiradusios iš mokymosi sutarties, priteisimo iš atsakovo. Ginčo dalykas – 2007 m. sausio 8 d. sutarties Nr. 8 (t. I, b.l. 50) nuostatų, numatančių, kad darbuotojas privalo darbdaviui gražinti didesnes už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą lėšas, kurios buvo mokamos mokymosi atostogų metu, jeigu darbuotojas jo paties prašymu išeina iš darbo policijos įstaigoje anksčiau nei po trejų metų nuo mokymosi pabaigos, ir atitinkamai, šios sutarties sudarymą ir aiškinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas bylos faktinėms aplinkybėms. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija nepasisakys.

35Kadangi apeliaciniame skunde pateikiami argumentai ir dėl neteisingo teisės nuostatų turinio aiškinimo, ir dėl šių teisės nuostatų taikymo faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija visų pirma įvertina byloje taikytiną teisinį reglamentavimą, o po to jo požiūriu vertina byloje nustatytas faktines aplinkybes.

36Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas iš esmės kyla dėl to, jog pareiškėjas ir atsakovas nevienodai aiškina Mokymosi sutarties 2.1 punktą, kuriame numatyta, jog darbuotojas įsipareigoja grąžinti darbdaviui didesnes už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą lėšas, kurios buvo mokamos mokymosi atostogų metu, jeigu paties prašymu (darbuotojo pareiškimu, atsistatydinus savo noru) išeina iš darbo policijos įstaigoje anksčiau nei po trijų metų nuo mokymosi pabaigos. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nagrinėjamu atveju esminis yra Mokymosi sutarties 2.1 punkto sąlygos „paties prašymu <...> išeina iš darbo policijos įstaigoje“ aiškinimas.

37Vertindama klausimą dėl bylos faktinėms aplinkybėms taikytino teisinio reguliavimo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Mokymosi sutarties pasirašymo metu (t. y. 2007 m. sausio 8 d.) vidaus tarnybai skirti teisės aktai tokio pobūdžio sutarčių sudarymo, taip pat jų aiškinimo klausimų nereglamentavo. Kaip matyti iš 2006 m. gruodžio 14 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-773 (t. I, b.l. 51-54), kuriuo buvo patvirtinta ir tipinės tokios sutarties forma, turinio, kaip teisinis šio norminio teisės akto priėmimo pagrindas nurodytas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagrįstai nurodė, kad darbo teisėje nėra teisės normų, reglamentuojančių darbo ar mokymosi sutarčių aiškinimą, todėl aiškinant byloje vertinamą Mokymosi sutartį taikytinos civilinių sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 – 6.195 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „R.M v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“; bylos Nr. 3K-3-201/2008).

38Įvertinusi Mokymosi sutarties formą, turinį ir kitas faktines aplinkybes (be kita ko, tai, kad standartinė tokio pobūdžio sutarties forma buvo patvirtinta pirmiau minėtu 2006 m. gruodžio 14 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-773), teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Mokymosi sutartis tarp Šiaulių VPK ir atsakovo buvo sudaryta prisijungimo būdu. Šiuo atveju svarbu tai, kad CK 6.193 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

39Taigi minėta Mokymosi sutarties 2.1 punkto nuostata, taip pat kitos šios sutarties nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į pirmiau minėtus civilinių sutarčių aiškinimo principus.

40Vertindama Mokymosi sutarties turinį teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į joje vartojamas sąvokas.

41Apeliantas savo apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad Mokymosi sutarties 2.1 punktas aiškintinas taip, kad sąlyga „išeina iš darbo policijos įstaigoje“ neabejotinai suvoktina ir prilygintina sąvokai „atleidimas ir pareigų“, o ne atleidimui apskritai iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje.

42Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria. Visų pirma pažymėtina, kad Mokymosi sutarties 2.1 punkte, taip pat kitose šios sutarties punktuose vartojamos sąvokos, kurių nebuvo Mokymosi sutarties pasirašymo momentu galiojusioje Vidaus tarnybos statuto redakcijoje arba kurios šiame teisės akte, taip pat ir Sutartyje, nebuvo apibrėžtos. Visų pirma Šiaulių miesto vyriausiasis policijos komisariatas įvardijamas kaip „darbdavys“, tuo tarpu Sutarties 2.1 punkte kalbama ne apie išėjimą iš darbo „iš darbdavio“, o „iš darbo policijos įstaigoje“. Be to nei Sutartyje, nei Vidaus tarnybos statute „policijos įstaigos“ sąvoka nėra apibrėžta. Taigi nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad Sutartyje vartojamos sąvokos „darbdavys“ ir „policijos įstaiga“ yra tapačios. Analogiškai Sutartyje nėra apibrėžiama, ką reiškia sąvoka „išeiti iš darbo“, ji taip pat nėra vartojama ir apibrėžta Vidaus tarnybos statute.

43Dėl pirmiau nurodytų priežasčių darytina išvada, kad apelianto siūlomo Sutarties 2.1 punkto aiškinimo šios Sutarties tekstas, taip Vidaus tarnybos statuto nuostatos vienareikšmiškai nepatvirtina, todėl Sutarties turinys gali būti interpretuojamas įvairiai, o tokia aplinkybė, kaip nurodyta pirmiau, vertintina atsakovo naudai. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, atsižvelgiant į Sutarties turinį ir Vidaus tarnybos statuto nuostatas, nėra pagrindo teigti, jog pasirašydamas Sutartį atsakovas suvokė, jog prievolė gražinti dalį sumokėto darbo užmokesčio jam kils ne tik apskritai pasitraukus iš vidaus reikalų tarnybos, bet ir tuo atveju, kai jis iš vienos vidaus reikalų sistemos institucijos bus perkeltas į kitą. Todėl manytina, kad norėdamas numatyti prievolę grąžinti dalį darbo užmokesčio atsakovo perkėlimo į kitą tarnybą atveju, pareiškėjas tokią prievolę turėjo konkrečiai ir aiškiai įtvirtinti Mokymosi sutartyje.

44Be to kaip minėta pagal teismų praktiką tokiais atvejais svarbus ir sutarties šalių elgesys po sutarties sudarymo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto pozicija byloje aptariamu klausimu nėra visiškai nuosekli. Bylos nagrinėjimo eigoje, įskaitant ir apeliacinį skundą (t. II, b.l. 3), apeliantas teigė, kad sudarydamas mokymosi sutartį jis siekė, jog atsakovas įgytų tinkamą išsilavinimą bei jį pritaikytų dirbdamas būtent pas apeliantą. Toks siekis yra visiškai suprantamas ir šiuo atveju nekvestionuotinas kaip tikrasis darbdavio tikslas. Vis dėlto šiuo atveju nėra aišku, kodėl, turint galvoje minėtą siekį užtikrinti, kad darbuotojas, į kurio mokymą buvo investuotos valstybės biudžeto lėšos, savo žinias pritaikytų būtent pas darbdavį, Šiaulių miesto VPK viršininko pavaduotojas (t. I, b.l. 65) atsakovui pareikus prašymą dėl jo perkėlimo į VSAT, tą pačią dieną besąlygiškai tarpininkavo dėl atsakovo perkėlimo į minėtą tarnybą. Pastebėtina, kad Vidaus tarnybos statuto (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 16 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad pareigūnas gali būti perkeltas į kitas pareigas šio straipsnio 1 (t. y. jo paties prašymu) ir 2 dalyse nurodytais atvejais, jei turi privalomą išsilavinimą, atitinkantį siekiamas pareigas, ir atitinka siekiamos pareigybės aprašymo reikalavimus; jis perkeliamas kitoje vidaus reikalų įstaigoje – vidaus reikalų įstaigos, iš kurios jis perkeliamas, ir vidaus reikalų įstaigos, į kurią jis perkeliamas, vadovams suderinus. Šios normos turinys leidžia teigti, kad institucijos, iš kurios jos darbuotojas prašosi perkeliamas, vadovas tiesiogiai dalyvauja perkėlimo procese ir šiam procesui gali daryti tam tikrą įtaką. Į bylą pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis kaip nors bandė įtikinti atsakovą likti dirbti pas pareiškėją, taip pat nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas atkreipė atsakovo dėmesį į tai, kad perkėlimo atveju atsakovui atsiras sutartinė prievolė dėl darbdavio atžvilgiu neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų.

45Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad sprendžiant byloje kilusį ginčą atsižvelgtina ir į tai, jog aptariamu atveju valstybės biudžeto asignavimų valdytojas iš esmės yra tas pats – Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija. Tokias sąsajas tarp pareiškėjo ir VSAT be kita ko patvirtina aplinkybė, jog perkeliant atsakovą į VSAT pareiškėjas už atsakovo neišnaudotas atostogas su juo neatsiskaitė (t. I, b.l. 12, 104). Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmiau aptartas Mokymosi sutarties nuostatų aiškinimas nenukrypsta nuo įstatymų leidėjo ketinimų reguliuojant panašaus pobūdžio santykius. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje lėšų, skirtų kario mokymui, išieškojimas siejamas apskritai su profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimu kario iniciatyva, o ne su jo perkėlimu į kitas pareigas, kitą dalinį, junginį ar vietovę (42 straipsnio 1 dalis).

46Kiek tai susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl 2008 m. kovo 28 d. Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato įsakymo Nr. 40-TE-154 dalies, kuria R. S. buvo atleistas iš Šiaulių miesto VPK kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos tyrėjo pareigų, teisėtumu ir pagrįstumu, teisėjų kolegija iš esmės pritaria šio teismo sprendimo išvadoms. Iš nurodyto individualaus teisės akto turinio (t. I, bl. 23) matyti, kad jis priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 3 dalies 2 punktu. Nurodyta teisės norma įtvirtina pareigūnų perkėlimo į kitas pareigas, o ne atleidimo iš jų, pagrindus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ginčui aktualioje Vidaus tarnybos statuto redakcijoje nebuvo teisės normų, numatančių, kad pareigūnas gali būti kartu ir perkeltas į kitas pareigas, ir tuo pačiu metu atleistas iš prieš tai eitų pareigų. Taigi įsakymo dalis dėl atsakovo atleidimo iš pareigų buvo priimta tam nesant teisinio pagrindo.

47Dėl pirmiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra: jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

48Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

49pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

50Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau... 5. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė... 6. Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2007 m. sausio... 7. Atsakovas R. S. su prašymu ir patikslintu prašymu nesutiko ir prašė juos... 8. R. S. nurodė, kad, sudarant 2007 m. sausio 3 d. sutartį, jam buvo pateikta... 9. II.... 10. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu... 11. Teismas nustatė, kad R. S. 2007 m. sausio 3 d., dirbdamas Šiaulių miesto VPK... 12. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008... 13. Teismas pažymėjo, kad darbo teisėje nėra teisės normų,... 14. Teismas pažymėjo, kad remiantis Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio... 15. Teismas pažymėjo, kad iš esmės piniginių asignavimų valdytojas tiek... 16. Teismas taip pat nurodė, kad teismas darbo byloje, atsižvelgdamas į teismo... 17. III.... 18. Pareiškėjas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas... 19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 20. 1. Sutarties 2.1. punkte nustatyta, kad pareiga grąžinti lėšas atsiranda,... 21. 2. Teismas nepagrįstai taikė Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio nuostatas,... 22. 3. Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 3 dalies 2 punktas atleidimo iš... 23. 4. Sąvokos „atleidimas iš pareigų“ ir „atleidimas iš vidaus... 24. 5. Teismas netinkamai taikė sutarties aiškinimo taisykles. Lietuvos... 25. Nagrinėjamu atveju tikrasis darbdavio ketinimas – sudarant sutartį,... 26. 6. Teismas netaikė sutarties aiškinimo taisyklių, numatytų CK 6.193... 27. 7. Teismas nevertino aplinkybės, kad apeliantas nevertė atsakovo sudaryti... 28. 8. Teismo argumentai, kad į atsakovo pastabas dėl sutarties sąlygų... 29. Atsakovas R. S. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip... 30. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 13-14) nurodė iš esmės tuos... 31. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 32. IV.... 33. Apeliacinis skundas atmestinas.... 34. Byloje ginčas kyla dėl 4234,82 litų skolos, pareiškėjo teigimu,... 35. Kadangi apeliaciniame skunde pateikiami argumentai ir dėl neteisingo teisės... 36. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas iš esmės kyla dėl to, jog... 37. Vertindama klausimą dėl bylos faktinėms aplinkybėms taikytino teisinio... 38. Įvertinusi Mokymosi sutarties formą, turinį ir kitas faktines aplinkybes (be... 39. Taigi minėta Mokymosi sutarties 2.1 punkto nuostata, taip pat kitos šios... 40. Vertindama Mokymosi sutarties turinį teisėjų kolegija visų pirma atkreipia... 41. Apeliantas savo apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad Mokymosi sutarties... 42. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria.... 43. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių darytina išvada, kad apelianto siūlomo... 44. Be to kaip minėta pagal teismų praktiką tokiais atvejais svarbus ir... 45. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui,... 46. Kiek tai susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl 2008 m.... 47. Dėl pirmiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 48. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 49. pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį... 50. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą... 51. Nutartis neskundžiama....