Byla 2A-549/2014
Dėl draudimo išmokos priteisimo; tretieji asmenys: bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Piniava“, OOO „SIP VIZN“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo COMPAGNIE FRANCAISE D'ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2855-553/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui COMPAGNIE FRANCAISE D'ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR dėl draudimo išmokos priteisimo; tretieji asmenys: bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Piniava“, OOO „SIP VIZN“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 314 999,97 Lt draudimo išmoką, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas (toliau – ir Draudėjas) su atsakovu (toliau – ir Draudikas) 2007 m. gruodžio 3 d. sudarė Globalliance faktoringo kredito draudimo sutartį GASF Nr. 0003/07 (toliau – Draudimo sutartis), kuria buvo apdrausta skolų, kurias ieškovui ar ieškovo klientui yra skolingi privatūs tiekėjai, kai neatsiskaitymo priežastys yra skolininko nemokumas arba finansinių įsipareigojimų nevykdymas, neapmokėjimo rizika. Ieškovas su UAB „Piniava“ (toliau – Klientas) 2008 m. lapkričio 7 d. sudarė faktoringo sutartį Nr. 57280 (toliau – Faktoringo sutartis), kuria Klientas perleido ieškovui reikalavimo teisę į Kliento pirkėjų įsiskolinimus už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes. Remdamasis Faktoringo sutartimi, Klientas pateikė finansavimui 2008 m. spalio 10 d. sąskaitą Nr. 11, išrašytą pirkėjui OOO „SIP VIZN“ (toliau – Pirkėjas) 101 367 EUR (349 999,97 Lt) sumai. Ieškovo teigimu, šios sumos nesumokėjimo rizika buvo apdrausta Draudimo sutartimi. Sąskaitoje nurodytu terminu Pirkėjas jos neapmokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas. Ieškovas 2009 m. balandžio 8 d. pranešimu apie uždelstą skolą su prašymu dėl intervencijos informavo atsakovą, kad Pirkėjas vėluoja vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o 2009 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi su prašymu išmokėti draudimo išmoką. Ieškovo teigimu, atsakovas delsė priimti sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, motyvuodamas tuo, kad jis yra kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl Kliento galimo sukčiavimo ir finansavimo gavimo apgaulės būdu, todėl negali konstatuoti draudiminio įvykio buvimo fakto dėl objektyvių priežasčių, t. y. nėra gavęs įvykio tyrimui reikšmingos informacijos iš teisėsaugos institucijų. Atsakovas 2010 m. rugsėjo 15 d. raštu informavo ieškovą, kad yra gauta galutinė ir neskundžiama Panevėžio apygardos teismo nutartis, kuria atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Ieškovo manymu, atsakovas gavo visą informaciją, kuri buvo reikalinga sprendimui dėl draudimo išmokos mokėjimo priimti, tačiau atsakovas nepasisakė, ar Pirkėjo skola laikytina draudiminiu įvykiu, t. y. vilkina sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo priėmimą ir nepagrįstai atsisako sumokėti draudimo išmoką.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pažymėjo, kad atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, jog įvykis yra nedraudiminis, nes esą ieškovas netinkamai valdė riziką – neįvertino aplinkybių, kad Pirkėjas yra skolingas Klientui, ir finansavo 2008 m. spalio 10 d. sąskaitą Nr. 11. Nustatė, kad bylos šalių sudarytoje Draudimo sutartyje įtvirtinta, jog nedraudiminiu įvykiu bus laikomi nuostoliai, susiję su skolomis, kilusiomis dėl prekių pristatymo, išsiuntimo arba paslaugų suteikimo skolininkui, apie kurį buvo pateikta arba turėjo būti pateikta nepalanki informacija arba pranešimas apie uždelstą skolą, nemokiam pirkėjui, ir tai buvo žinoma Draudėjui ir jo Klientui. Pagal Faktoringo sutarties 3.8.7 punktą Klientas pateikdamas ieškovui sąskaitas besąlygiškai privalėjo patvirtinti ir garantuoti, kad Pirkėjas neturi jam pradelstų įsiskolinimų. Teismas nurodė, kad pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę mažinti draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju, kuomet nesutikimą mokėti draudimo išmoką atsakovas grindžia tuo, kad ieškovas netinkamai valdė riziką ir finansavo sąskaitą, neįvertinęs ir nepatikrinęs aplinkybių, ar Pirkėjas yra skoliningas Klientui, pareiga įrodyti tokias aplinkybes ir tai, kad tokios aplinkybės atleidžia nuo draudimo išmokos mokėjimo, ar kad toks įvykis yra nedraudiminis, tenka atsakovui (draudikui). Teismo vertinimu, atsakovas tokios pareigos neįvykdė ir įrodymų, kad, finansuojant 2008 m. spalio 10 d. sąskaitą Nr. 11, Klientui ir juo labiau ieškovui buvo ar turėjo būti žinoma apie Pirkėjo suėjusio mokėjimo įsiskolinimą, nemokumą ar žinoma kita nepalanki apie jį informacija, nepateikė. Teismas nustatė, kad Klientas pretenziją dėl atsiskaitymo Pirkėjui pateikė 2008 m. spalio 16 d., nustatydamas galutinį atsiskaitymo terminą – 2008 m. gruodžio 1 d., o ieškinį Pirkėjui Kaliningrado srities arbitražiniame teisme pateikė 2009 m. kovo 25 d. Kaliningrado srities arbitražo teismo 2009 m. liepos 30 d. sprendimu nustatyta, kad Klientas pripažino Pirkėjo prievolių atsiskaityti už atliktus darbus pažeidimą nuo 2008 m. lapkričio 2 d., nes reikalaujamų delspinigių skaičiavimą pradėjo būtent nuo šios dienos ir arbitražinis teismas tokį reikalavimą pripažino pagrįstu. Atsakovas siekė nustatyti, ar Kliento veiksmuose nėra nusikaltimų požymių, siekiant apgaulės būdu gauti finansavimą iš ieškovo. Teismo vertinimu, nors Panevėžio apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2010 m. balandžio 30 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra nurodyta, kad Klientas pažeidė Faktoringo sutartį, nepranešdamas apie Pirkėjo įsiskolinimą, šis nutarimas nėra detaliau motyvuotas ir prejudicinės reikšmės, kaip ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. gegužės 27 d. nutarimas, neturi. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pozicija dėl ginčo pasižymi nenuoseklumu, nes atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė vienus nesutikimo su ieškiniu motyvus ir vengė išsakyti konkrečią draudimo išmokos nemokėjimo priežastį, teigdamas, kad galbūt Klientas nuslėpė informaciją nuo ieškovo, o 2008 m. spalio 10 d. sąskaita Nr. 10 galbūt yra suklastota. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas savo poziciją pakeitė, teigdamas, kad Draudėjas (ieškovas) netinkamai vykdė savo pareigas ir nepatikrino informacijos dėl įsiskolinimų tarp Kliento ir Pirkėjo buvimo ar nebuvimo. Teismo vertinimu, toks procesinis atsakovo elgesys parodo jo nepakankamą sąžiningumą ir vengimą vykdyti prievoles, prisiimtas Draudimo sutartimi. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovas turėjo objektyvias galimybes patikrinti Pirkėjo mokumą, neatskleidė tokių galimybių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų. Teismo teigimu, atsakovas, būdamas profesionaliu draudiku, turėjo tokias pat galimybes kaip ir ieškovas, tačiau Pirkėjo galimo neatsiskaitymo ar jau esančio įsiskolinimo Klientui neišsiaiškino. Šios aplinkybės patvirtina, kad Draudėjo ir Draudikui prieinamomis priemonėmis tokių aplinkybių nebuvo galima nustatyti.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

91. Ieškovas, kaip finansuotojas ir faktoringo davėjas, pirmiausia privalo įrodyti, kad įvyko draudiminis įvykis ir pagrįstai buvo finansuotas Klientas. Teismas, priteisdamas draudimo išmoką, net nenustatė, kad įvykis yra draudiminis, visiškai nevertino to, jog ieškovas neįrodė, kad Klientas atliko darbus Pirkėjui ir kad Pirkėjas yra skolingas Klientui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Pirkėjo skola pagal ieškovo finansuotą 2008 m. spalio 10 d. sąskaitą Nr. 11 neegzistuoja. Klientas ieškinį Pirkėjui dėl skolos priteisimo Kaliningrado srities arbitražiniame teisme 2009 m. kovo 25 d. pateikė neįtraukdamas 2008 m. spalio 10 d. sąskaitos Nr. 11 ir nenurodydamas, kad pagal šią sąskaitą Pirkėjas yra skolingas. Kliento parengtame tarpusavio atsiskaitymų su Pirkėju sutikrinimo akte 2008 m. spalio 16 d. duomenimis Pirkėjo skola pagal 2008 m. spalio 10 d. sąskaitą Nr. 11, kurią finansavo ieškovas, nėra įtraukta. Tiek minėtoje sąskaitoje, tiek 2008 m. spalio 16 d. sąskaitoje Nr. 00000054 nurodyta ta pati suma ir prie abiejų sąskaitų pridėti tapatūs atliktų darbų aktai. Klientas dėl 2008 m. spalio 10 d. sąskaitos Nr. 11 apmokėjimo jokių pretenzijų Pirkėjui nepareiškė.

102. Teismas visiškai netaikė ir nesirėmė lygiateisių verslo subjektų sudaryta Draudimo sutartimi, Draudėjo veiksmų ir neveikimo pagal šalių sulygtas ir abiem šalims esminę reikšmę turėjusias Draudimo sutarties sąlygas dėl nedraudiminių įvykių sąrašo iš esmės tinkamai nekvalifikavo – nepripažino draudiminiu įvykiu. Teismas ieškovo reikalavimą dėl draudimo išmokos mokėjimo pagal ieškovo finansuotą 2008 m. spalio 10 d. sąskaitą Nr. 11 turėjo atmesti ne tik dėl to, kad neįrodytas Pirkėjo skolos Klientui egzistavimo faktas, bet ir dėl to, jog tokie ieškovo nuostoliai nėra draudžiami pagal Globalliance faktoringo kredito draudimo taisyklių Nr. 3 1.2.3 punktą. Pirkėjo neatsiskaitymas pagal Kliento 2008 m. spalio 10 d. sąskaitą Nr. 11 laikytinas nedraudiminiu, nes Draudikui nebuvo pateikta nepalanki informacija apie Pirkėją, kuri egzistavo tiek Draudimo sutarties sudarymo, tiek ir jos vykdymo metu. Kliento teikiamo informacijos ieškovui patikrinimo, nepalankios informacijos surinkimo iš Kliento ir pateikimo Draudikui rizika teko pačiam ieškovui kaip draudėjui.

113. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, kurias įrodinėjo Draudikas ir kurios sudaro pagrindą atleisti jį nuo draudimo išmokos mokėjimo tuo pagrindu, kad Draudėjas pažeidė pareigą valdyti riziką ir nepateikė nepalankios informacijos apie Pirkėją. Pagal teismų praktiką, jeigu teismas nustato, kad įvykis draudiminis, jis privalo svarstyti, ar pagal sutartį ar įstatymą nėra aplinkybių, dėl kurių išmoka gali būti mažinama ar iš viso nemokama.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad priteisdamas draudimo išmoką teismas net nenustatė, jog įvykis yra draudiminis, visiškai nevertino to, kad ieškovas neįrodė, jog Klientas atlikto darbus Pirkėjui ir kad Pirkėjas yra skolingas Klientui.

142. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas ignoravo Draudimo sutarties sąlygas ir kad finansuotos sąskaitos neapmokėjimas laikytinas nedraudiminiu įvykiu pagal Globalliance faktoringo kredito draudimo taisyklių Nr. 3 1.2.3 punktą.

153. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas visiškai nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, kurios, apelianto nuomone, sudaro pagrindą atleisti atsakovą nuo pareigos mokėti draudimo išmoką.

164. Apeliantas nepagrįstai kaltina ieškovą netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, nors pats netinkamai atliko savo pareigas ir tokiu būdu sumažino galimybes išieškoti skolos sumą.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Byloje nustatyta, kad ieškovas su UAB „Piniava“ (toliau – Klientas) 2007 m. lapkričio 7 d. sudarė faktoringo sutartį Nr. 57280 (toliau – Faktoringo sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo perduoti Klientui pinigus mainais už Kliento piniginį reikalavimą, susijusį su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu savo pirkėjui, o Klientas įsipareigojo perleisti ieškovui jo turimą galiojantį piniginį reikalavimą savo pirkėjui (t. 1, b. l. 33-37). Ieškovas (toliau – ir Draudėjas) su atsakovu (toliau – ir Draudikas) 2007 m. gruodžio 3 d. sudarė Globalliance faktoringo kredito draudimo sutartį GASF Nr. 0003/07 (toliau – Draudimo sutartis), kuria buvo apdraustos Draudėjo nupirktos skolos iš Draudėjo klientų (t. 1, b. l. 9-32). Draudimo sutartimi buvo apdraustos neapmokėtos skolos, kurias Draudėjui ar Draudėjo klientui yra skolingi privatūs pirkėjai, kai neatsiskaitymo tiesioginės ir vienintelės priežastys yra šios: skolininko nemokumas; skolininko finansinių įsipareigojimų neįvykdymas (Nuostolių atsiradimo priežasties modulio „Komercinė rizika“ 1 p.). Byloje ginčo nėra, kad Klientas, remdamasis Faktoringo sutartimi, 2008 m. spalio 14 d. pateikė ieškovui finansuoti ir ieškovas finansavo 2008 m. spalio 10 d. sąskaitą Nr. 11, išrašytą pirkėjui OOO „SIP VIZN“ (toliau – Pirkėjas) 101 367 EUR (349,999 Lt) sumai, kuri turėjo būti apmokėta per 120 dienų, t. y. iki 2009 m. vasario 7 d. (t. 1, b. l. 197-198). Pirkėjui neapmokėjus šios sąskaitos, ieškovas 2009 m. balandžio 8 d. pranešimu apie uždelstą skolą su prašymu dėl intervencijos informavo atsakovą apie nurodytą Pirkėjo skolą, o 2009 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi su prašymu išmokėti draudimo išmoką (t. 1, b. l. 38-39). Draudikui delsus priimti sprendimą dėl draudimo išmokos, ieškovas kreipėsi į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo.

19Apelianto teigimu, ieškovas, kaip finansuotojas ir faktoringo davėjas, pirmiausia turėjo įrodyti, kad įvyko draudiminis įvykis, t. y. kad Klientas buvo finansuotas pagrįstai, o pirmosios instancijos teismas nenustatė draudiminio įvykio, nevertino to, jog ieškovas neįrodė, kad Pirkėjas yra skolingas Klientui. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apelianto teiginiais.

20Iš tiesų, pagal apelianto nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo draudimo išmokos priteisimo atveju draudėjui tenka pareiga įrodyti, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikui, atsisakančiam mokėti draudimo išmoką – kad šis įvykis yra nedraudžiamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2013). Nagrinėjamos bylos atveju tam, kad būtų konstatuotas draudiminio įvykio faktas, ieškovui teko pareiga įrodyti, jog buvo sumokėta už skolą, ieškovo nupirktą pagal Faktoringo sutartį, ir kad ši skola atsirado per draudimo laikotarpį. Sutiktina su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad visos šios aplinkybės yra įrodytos. Atsakovas neginčija ir pripažįsta, kad ieškovas suteikė Klientui finansavimą pagal 2008 m. spalio 10 d. sąskaitą Nr. 11, t. y. nupirko skolą pagal Faktoringo sutartį; Pirkėjas nėra apmokėjęs šios sąskaitos; skola atsirado per draudimo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovas įrodė draudiminio įvykio faktą, todėl būtent atsakovui teko pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias pagrindą atleisti jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas.

21Dėl apelianto argumentų, kad ieškovas neįrodė, jog Pirkėjas yra skolingas Klientui, t. y. kad pagal ieškovo finansuotą 2008 m. spalio 10 d. sąskaitą Nr. 11 skola apskritai neegzistuoja ir jokie darbai pagal šią sąskaitą nebuvo atlikti, pažymėtina, jog byloje pateikta ginčo sąskaita ir prie jos pridėtos pažymos apie atliktus darbus ir jų kainas yra pasirašytos Pirkėjo. Ši aplinkybė patvirtina, kad Klientas faktiškai atliko Pirkėjui darbus, už kurių atlikimą buvo išrašyta ginčo sąskaita, ir kad Pirkėjas savo parašu pripažino skolos Klientui faktą. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad Pirkėjo skolos neegzistavimo faktą patvirtina tai, jog tiek ginčo sąskaitoje, tiek Kliento kitoje, t. y. 2008 m. spalio 16 d., išrašytoje sąskaitoje Nr. 00000054 yra nurodytos tokios pačios mokėtinos sumos ir prie šių sąskaitų pridėtos tokios pačios pažymos apie atliktų darbų kainas ir sąnaudas. Pažymėtina, kad ginčo sąskaita buvo išrašyta 2008 m. spalio 10 d., prie jos pridėtos tą pačią dieną surašytos pažymos apie atliktų darbų kainas ir sąnaudas. Sutiktina su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad tai, jog po ginčo sąskaitos išrašymo, jos pateikimo finansuoti ir finansavimo suteikimo Klientas išrašė dar vieną sąskaitą (2008 m. spalio 16 d. sąskaita Nr. 00000054, t. 1, b. l. 161-162), nereiškia, kad ginčo sąskaita neteko galios ir/ar joje nurodyti darbai nebuvo atlikti. Tuo metu, kai ginčo sąskaitos pagrindu Klientui buvo suteiktas finansavimas, apelianto minėta 2008 m. spalio 16 d. sąskaita Nr. 00000054 dar nebuvo išrašyta, todėl ji objektyviai negalėjo turėjo įtakos nei ieškovo sprendimui suteikti finansavimą, nei ieškovo perimtų reikalavimų apimčiai, nei Pirkėjo įsiskolinimo dydžiui. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui kilus abejonėms dėl minėtų dviejų sąskaitų išrašymo už tuos pačius darbus, atsakovas, siekdamas išsiaiškinti šį klausimą, kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją ir teisėsaugos institucijas, tačiau tyrimų metu atsakovo abejonės buvo pripažintos nepagrįstomis. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo į bylą pateikti teisėsaugos instancijų priimti sprendimai, kuriuose konstatuotos tam tikros su šioje byloje nagrinėjamais teisiniais santykiais susijusios aplinkybės, neturi prejudicinės reikšmės. Dar kartą akcentuotina, kad ikiteisminis tyrimas taip ir nebuvo pradėtas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad atsakovo nuomonės, jog nurodyta skola neegzistuoja, nepatvirtina ir tai, kad Klientas 2009 m. kovo 25 d. reikšdamas ieškinį Pirkėjui Kaliningrado srities arbitražo teisme neįtraukė skolos pagal ginčo sąskaitą, nei tai, kad skola pagal ginčo sąskaita nėra nurodyta Kliento vienašališkai 2008 m. spalio 16 d. parengtame tarpusavio atsiskaitymų su Pirkėju suderinimo akte. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Faktoringo sutartį Klientas perleido reikalavimo teises pagal ginčo sąskaitą ieškovui ir, gavęs finansavimą iš ieškovo už šias perleistas reikalavimo teises, neteko teisės reikalauti, kad Pirkėjas sumokėtų jam sąskaitoje nurodytą sumą. Dėl šios priežasties Klientas minėtuose tarpusavio atsiskaitymų su Pirkėju suderinimo akte ir ieškinyje arbitražiniam teismui nenurodė reikalavimo Pirkėjui dėl ginčo sąskaitos apmokėjimo, nes šios teisės Klientas nebeturėjo (ji buvo perleista ieškovui). Taip pat dėl tų pačių priežasčių Klientas nereiškė Pirkėjui jokių pretenzijų apmokėti ginčo sąskaitą. Apelianto argumentai, kad skola pagal ginčo sąskaitą neatsispindi nei Kliento, nei Pirkėjo buhalterinėje apskaitoje, nepagrįsti įrodymais, o tik apelianto spėlionėmis, todėl atmetami.

22Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti ieškovo reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo ne tik dėl to, kad neįrodytas Pirkėjo skolos pagal ginčo sąskaitą egzistavimo faktas, bet ir dėl to, kad ieškovo nuostoliai nėra draudžiami pagal Globalliance faktoringo kredito draudimo taisyklių Nr. 3 1.2.3 punktą. Šiame punkte numatyta, kad draudimo sutartimi nedraudžiami nuostoliai, susiję su skolomis, kilusiomis dėl prekių pristatymo, išsiuntimo arba paslaugų suteikimo skolininkui, apie kurį buvo pateikta arba turėjo būti pateikta nepalanki informacija arba pranešimas apie uždelstą skolą. Apelianto manymu, Draudėjas turėjo Draudikui pateikti nepalankią informaciją dar 2008 m. spalio mėnesį ar netgi anksčiau. Apelianto minima ieškovo pretenzija dėl Pirkėjo vengimo finansuoti einamuosius darbus pagal numatytą darbų atlikimo grafiką Pirkėjui buvo pateikta 2008 m. spalio 16 d. (t. 3, b. l. 32). Joje Pirkėjui buvo nustatytas galutinis terminas atsiskaityti – 2008 m. gruodžio 1 d. Nustačius papildomą terminą, Klientas neteko teisės reikalauti, kad Pirkėjas sumokėtų už atliktus darbus anksčiau nei nustatytas papildomas terminas (CK 6.209 str. 1 d.), todėl konstatuotina, jog ginčo sąskaitos finansavimo metu Pirkėjas neturėjo pradelstų įsipareigojimų Klientui. Šias aplinkybes patvirtina ir vėlesnis Kliento elgesys, t. y. ieškinys Kaliningrado srities arbitražo teismui pateiktas tik 2009 m. kovo 25 d., o ieškinyje nurodyta, kad už prievolės atsiskaityti už atliktus darbus pažeidimą delspinigiai skaičiuotini nuo 2008 m. lapkričio 2 d. Taigi, ginčo sąskaitos finansavimo metu nebuvo nepalankios informacijos apie Pirkėją. Pagal Globalliance faktoringo kredito draudimo taisyklių Nr. 3 11.7 punktą nepalankia informacija yra laikomas bet koks draudėjo sužinotas įvykis, dėl kurio pablogėjo ar gali pablogėti skolininko finansinė padėtis, ypač atsiskaitymų sutrikimas, teisinių skolos išieškojimo veiksmų pradžia ar kitokie veiksmai apie skolininką. Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas ginčo sąskaitos finansavimo metu žinojo apie Pirkėjo atsiskaitymų sutrikimą. Priešingai, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo sąskaitos finansavimo metu Pirkėjas apskritai neturėjo pradelstų įsiskolinimų.

23Apelianto teigimu, Kliento teikiamos informacijos ieškovui patikrinimo, nepalankios informacijos surinkimo iš Kliento ir pateikimo Draudikui rizika tenka pačiam ieškovui, kaip draudėjui. Iš tiesų Globalliance faktoringo kredito draudimo taisyklių Nr. 3 2.3 punkte numatyta draudėjo prievolė informuoti draudiką, kai tik sužino kokią nors nepalankią informaciją apie skolininką, ir draudėjo prievolė užsitikrinti, kad klientas pateiks ieškovui tokią informaciją, kai tik ją sužinos. Teisėjų kolegija pagrįstais laiko atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad tokia prievolė turi būti vertinama įmanomumo aspektu. Taigi, minėta prievolė negali būti aiškinama, kaip prievolė žinoti tam tikrą informaciją nepaisant to, kad nei Klientas, nei Pirkėjas tokios informacijos ieškovui nepateikė, o ieškovui prieinamomis protingomis priemonėmis šios informacijos sužinoti nėra įmanoma. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvacija dėl ieškovo turėtų objektyvių galimybių patikrinti Pirkėjo mokumą ir jos neatkartoja. Šią motyvaciją patvirtina ir ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, susiję su Draudėjo objektyviomis aplinkybėmis sužinoti nepalankią informaciją apie Pirkėją. Šioje byloje atsakovas neįrodė, kad ieškovas pažeidė pareigą valdyti riziką ir nepateikė Draudikui nepalankios informacijos apie Pirkėją.

24Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, kurias įrodinėjo Draudikas ir kurios sudaro pagrindą atleisti Draudiką nuo draudimo išmokos mokėjimo. Apeliantas yra teisus teigdamas, kad tuo atveju, jeigu teismas nustato draudiminio įvykio faktą, jis privalo svarstyti, ar nėra aplinkybių, dėl kurių draudimo išmoka gali būti mažinama arba iš viso nemokama. Skundžiamo sprendimo turinys neteikia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino minėtų atsakovo argumentų ir/ar įrodymų. Tai, kad atsakovo nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip pageidavo atsakovas, nereiškia, jog jie apskritai nebuvo pirmosios instancijos teismo vertinti. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs atsakovo atsikirtimus ir juos pagrindžiančius įrodymus į ieškovo reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad jie nėra pagrįsti ir nesudaro pagrindo atleisti Draudiką nuo pareigos sumokėti draudimo išmoką. Ginčo, kad draudimo išmokos suma būtų netinkamai nustatyta, byloje nėra.

25Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 314 999,97 Lt draudimo išmoką, 6... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013... 9. 1. Ieškovas, kaip finansuotojas ir faktoringo davėjas, pirmiausia privalo... 10. 2. Teismas visiškai netaikė ir nesirėmė lygiateisių verslo subjektų... 11. 3. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, kurias įrodinėjo Draudikas ir... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti ir... 13. 1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad priteisdamas draudimo išmoką teismas... 14. 2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas ignoravo Draudimo sutarties... 15. 3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas visiškai nevertino atsakovo... 16. 4. Apeliantas nepagrįstai kaltina ieškovą netinkamu sutartinių... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. Byloje nustatyta, kad ieškovas su UAB „Piniava“ (toliau – Klientas) 2007... 19. Apelianto teigimu, ieškovas, kaip finansuotojas ir faktoringo davėjas,... 20. Iš tiesų, pagal apelianto nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl... 21. Dėl apelianto argumentų, kad ieškovas neįrodė, jog Pirkėjas yra skolingas... 22. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti ieškovo... 23. Apelianto teigimu, Kliento teikiamos informacijos ieškovui patikrinimo,... 24. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino... 25. Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 27. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti...