Byla A-143-1828-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Stasio Gagio, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant atsakovo atstovui Andrejui Bielinskiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. O. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja A. O. (toliau – pareiškėja) skundu (b. l. 2 – 5), kurį patikslino (b. l. 29 – 32, 39 – 42), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija, apeliantas) Komisijos sprendimams dėl pacientų konsultacijų, ištyrimo, gydymo Europos Sąjungos ir kitose šalyse priimti (toliau – Komisija) sprendimą (sprendimus) nenukreipti jos ištirti pozitronine emisine tomografija (toliau – PET) Lenkijos Bydgoščiaus branduolinės medicinos centre: 2005 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. 10-(10.3-22)-6280, 2006 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 4-(10.10-22-1)-1027, 2006 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. 4-(10.10-22)-2611 bei 2007 m. kovo 21 d. raštą Nr. 4-(10.10-22-1)-768 ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Sveikatos apsaugos ministerijos, 4 265 Lt (4 500 zl) žalą, susijusią su PET tyrimo atlikimu.

5Pareiškėja nurodė, kad Kauno medicinos universiteto klinikos (toliau – KMUK)

62005 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 1.20-223 kreipėsi į Komisiją dėl jos nukreipimo ištirti į Lenkijos Bydgoščiaus branduolinės medicinos centrą. KMUK nurodė, kad 2005 m. lapkričio 24 d. ir 2005 m. gruodžio 13 d. įvykę konsiliumai, konstatuodami metastazių įtarimus plaučiuose, esant abejonėms dėl jų tikrumo, rekomendavo atlikti papildomą ištyrimą, būtent PET. Kadangi šis tyrimas Lietuvoje neatliekamas, buvo prašoma ją siųsti į nurodytą centrą. Sveikatos apsaugos ministerija 2005 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 10-(10.3-22)-6280 informavo KMUK, kad priimtas sprendimas nenukreipti jos ištirti Lenkijoje, nes nėra išnaudoti visi tyrimo metodai Lietuvoje, bet nenurodyta, kokius konkrečiai tyrimus reikia atlikti, o Sveikatos apsaugos ministerija 2006 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 4-(10.10-22-1)-1027, 2006 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 4-(10.10-22)-2611 ir 2007 m. kovo 21 d. raštu Nr. 4-(10.10-22-1)-768 patvirtino minėtą sprendimą. Pareiškėja pažymėjo, jog su šiais sprendimais nesutinka. Pareiškėjos teigimu, būtent Lenkijoje atlikto tyrimo rezultatai 2006 m. sausio 9 d. KMUK konsiliumui leido nustatyti

7jai tikslią diagnozę ir nuspręsti dėl tolimesnio gydymo – rekomenduota tęsti imunoterapiją. Atsakovo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Kilus abejonių dėl paciento nukreipimo pagrįstumo, Komisija turėjo pakviesti KMUK specialistus ar Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantą specialistą, kurie galėtų pagrįsti teiktą nuomonę dėl rekomendacijos (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 479 patvirtintų Komisijos sprendimams dėl pacientų konsultacijų, ištyrimo, gydymo Europos Sąjungos ir kitose šalyse priimti nuostatų (toliau – Komisijos nuostatai) III d.), o Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkai, nebūdami medicinos specialistai, klaidingai rekomendavo magnetinio rezonanso tyrimą, kadangi šis tyrimas nenaudojamas pakitimams plaučiuose nustatyti. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 480 patvirtinto Komisijos sprendimams dėl pacientų konsultacijų, ištyrimo, gydymo Europos Sąjungos ir kitose šalyse priimti darbo reglamento (toliau – Komisijos darbo reglamentas) 8 punktą, būtina supažindinti su Komisijos protokolais. Pareiškėjos nuomone,

8jos atvejis buvo nagrinėjamas formaliai, spręstas tik procedūrinis klausimas. Jai nebuvo

9tinkamai pranešta apie Sveikatos apsaugos ministerijos 2005 m. gruodžio 21 d. raštą

10Nr. 10-(10.3-22)-6280. Atsakydama į jos 2007 m. vasario 13 d. skundą, Sveikatos apsaugos ministerija 2007 m. kovo 21 d. raštu Nr. 4-(10.10-22-1)-768 nurodė, kad PET tyrimas Lietuvoje neatliekamas, todėl nėra teisės aktų, reglamentuojančių jo priskyrimo ambulatorinėms ar stacionarinėms paslaugoms, nors privalėjo išsiaiškinti. Sveikatos apsaugos ministerija privalėjo vadovautis Europos Teisingumo Teismo formuojama praktika, tinkamai nenagrinėjo klausimo dėl jos nukreipimo PET tyrimui, jo priskyrimo tam tikrai asmens sveikatos priežiūros rūšiai. Pareiškėja nurodė, kad teisės į sveikatos priežiūrą yra pripažintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnyje, 1971 m. birželio 14 d. Tarybos Reglamente (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, 1972 m. kovo 21 d. Tarybos Reglamente (EEB) Nr. 574/72, nustatančiame Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, įgyvendinimo tvarką, Sveikatos sistemos įstatyme, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, Konstitucijos 5 straipsnyje, Europos Bendrijos steigimo sutarties 152 straipsnyje. Pareiškėja pabrėžė, kad Sveikatos apsaugos ministerija nesiėmė veiksmų tinkamai reglamentuoti šių santykių bei neužtikrino skaidraus ir proporcingo KMUK rekomendacijos dėl jos nukreipimo PET tyrimui atlikti į Lenkiją nagrinėjimo. Pareiškėja pažymėjo, kad Lietuva turi užtikrinti teisinio tikrumo principo įgyvendinimą savo valstybėje, todėl nesant tinkamos teisinės bazės, reglamentuojančios šiuos santykius, Lietuvos Respublika, atstovaujama Sveikatos apsaugos ministerijos, pažeidė jos teises ir savo neteisėta veika jai padarė turtinę žalą, kurią privalo atlyginti. Turtinė žala pasireiškė nereglamentuojant teisinių santykių, susijusių su Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatomis, atsakovo sprendimai teisiškai nepagrįsti, priimti pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, be to, nepateikdamas jai pirminio atsakymo, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 478 patvirtinto Pacientų siuntimo konsultuotis (išsitirti)

11ir/ar gydytis Europos Sąjungos ir kitose šalyse tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 7 punktą ir Komisijos darbo reglamento 12 punktą. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtos veikos ir žalos, nes jai nebuvo apmokėtos išlaidos dėl PET tyrimo atlikimo, žalos dydis įrodomas pateiktais rašytiniais dokumentais.

12Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į skundą (b. l. 66 – 67) prašė skundą atmesti.

13Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad KMUK 2005 m. gruodžio 6 d. raštą

14Nr. 1.20-223 dėl pareiškėjos ištyrimo užsienyje gavo 2005 m. gruodžio 6 d., šis klausimas buvo svarstomas Komisijos 2005 m. gruodžio 15 d. posėdyje. Komisija, išnagrinėjusi KMUK pateiktus dokumentus, nustatė, kad analizuojamu atveju pacientei nebuvo taikyti visi Lietuvoje galimi tyrimo metodai, kaip yra numatyta Aprašo 1 punkte, todėl priėmė pagrįstą sprendimą nenukreipti pareiškėjos tirtis užsienyje ir pasiūlyti KMUK atlikti pacientei reikalingus

15tyrimus Lietuvoje. Apie tai 2005 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 10-(10.3-22)-6280 informavo KMUK. Lenkijos Bydgoščiaus branduolinės medicinos centre pareiškėjai PET tyrimas buvo

16atliktas 2005 m. gruodžio 19 d., anksčiau nei buvo išsiųstas oficialus raštas KMUK. Kadangi

17pacientė išsitirti į Lenkiją nusprendė vykti savo lėšomis, be Komisijos sprendimo, pagal Aprašo 13 punktą, pareiškėjos patirtos tyrimo išlaidos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų negali būti kompensuojamos. Pažymėjo, kad, gavus pareiškėjos 2006 m. balandžio 3 d. ir 2006 m. rugsėjo 18 d. prašymus kompensuoti jos patirtas išlaidas, 2006 m. balandžio 25 d. ir 2006 m. lapkričio 10 d. Komisijos posėdžiuose jie buvo svarstyti, ir pareiškėja buvo informuota 2006 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 4-(10.10-22-1)-1027 bei 2006 m. lapkričio 23 d. raštu

18Nr. 4-(10.10-22)-2611. Į pareiškėjos 2007 m. vasario 13 d. prašymą jai buvo atsakyta Sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. kovo 21 d. raštu Nr. 4-(10.10-22-11)-768.

19II.

20Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 21 d. sprendimu

21(b. l. 109 – 114) pareiškėjos skundą patenkino. Teismas panaikino Sveikatos apsaugos ministerijos 2005 m. gruodžio 21 d. Nr. 10-(10.3-22)-6280, 2006 m. gegužės 4 d.

22Nr. 4-(10.10-22-1)-1027, 2006 m. lapkričio 23 d. Nr. 4-(10.10-22)-2611 bei 2007 m. kovo 21 d. Nr. 4-(10.10-22-1)-768 sprendimus ir priteisė pareiškėjai iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Sveikatos apsaugos ministerijos, turtinę žalą – 4 265 Lt.

23Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo dalykas – Sveikatos apsaugos ministerijos raštų 2005 m. gruodžio 21 d. Nr. 10-(10.3-22)-6280, 2006 m. gegužės 4 d. Nr. 4-(10.10-22-1)-1027, 2006 m. lapkričio 23 d. Nr. 4-(10.10-22)-2611 bei 2007 m. kovo 21 d. Nr. 4-(10.10-22-1)-768 teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas pažymėjo, jog Sveikatos apsaugos ministerija yra viešojo administravimo subjektas, jai taikytini Viešojo administravimo įstatymo (1999 m. birželio 17 d. įstatymas Nr. VIII-1234, 2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 (nuo 2007 m. sausio 1 d.) redakcija) reikalavimai. Skundžiami Sveikatos apsaugos ministerijos raštai laikytini viešojo administravimo subjekto priimtais sprendimais ir jiems taikytinos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, nustatančios reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Teismas, atsižvelgęs į Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio,

248 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas, padarė išvadą, kad viešojo administravimo subjekto veikla, nagrinėjant bei sprendžiant asmenų prašymus, gali būti pripažinta neteisėta ir nepagrįsta, kai yra nustatomi piliečiams įstatymo suteiktų garantijų bei jas įgyvendinančių principų, kuriais turėjo būti užtikrintas teisingas ir nešališkas prašymų nagrinėjimas bei pagrįstas prašymų išsprendimas, pažeidimai. Teismas, spręsdamas bylą, įvertino Aprašo 1, 2 punktų, Komisijos nuostatų 1, 2, 7, 8 punktų nuostatas. Įvertinęs įrodymus, teismas padarė išvadą, kad Komisija neatliko jai pavestų funkcijų, nustatytų teisės aktais, būtent formaliai, nevisapusiškai ir neobjektyviai atliko pareiškėjos prašymų tyrimą, t. y. nesurinko naujų įrodymų, neįvertino pateiktų gydytojų konsiliumo išvadų, neišsikvietė į Komisijos posėdžius, nors ir pareiškėja prašė kviesti, ją gydančių gydytojų, neįvertino pacientės sveikatos būklės, sprendimuose formaliai atsisakė pareiškėją siųsti atlikti PET tyrimą, todėl priimti sprendimai naikinti kaip neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 str. 3 d.). Šie pažeidimai yra esminiai, turėję esminę reikšmę teisingam aplinkybių įvertinimui. Teismas konstatavo, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, neatitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl pareiškėjai turi būti atlyginama žala – kompensuotos PET tyrimo atlikimo išlaidos, kurias pareiškėja pagrindė. Nustačius Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje numatytas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, šiuo atveju valstybei kyla civilinė atsakomybė, todėl tenkintinas pareiškėjos reikalavimas priteisti turtinę žalą – 4 265 Lt.

25III.

26Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 118 – 120) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

271. Teismas netyrė civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, o civilinė atsakomybė negali atsirasti savaime. Akivaizdu, kad pareiškėjos patirtų išlaidų atsiradimo niekaip negalėjo sąlygoti pirmasis Komisijos sprendimas, taip pat ir vėlesni, kadangi pareiškėja paprasčiausiai jo net nesulaukė ir savo iniciatyva, be siuntimo, nuvyko pasidaryti PET tyrimą, todėl neteko teisės į išlaidų kompensavimą pagal Aprašo 13 punktą.

282. Nurodydamas, kad Sveikatos apsaugos ministerijos raštai nemotyvuoti, neobjektyvūs ir neišsamūs, teismas neįsigilino į kiekvieno iš jų priėmimo aplinkybes ir motyvus.

293. Komisiją sudaro asmenys, turintys aukštąjį medicininį išsilavinimą, ir jiems pakanka kompetencijos įvertinti KMUK pateiktus medicininius dokumentus (Komisijos nuostatų 6.1 p.). Kreiptis į specialistus konsultantus ir kitus medikus yra Komisijos teisė, o ne pareiga (Komisijos nuostatų 6.2.2 p.).

304. Komisijos darbą reglamentuojantys teisės aktai nenustato pareigos pačiai Komisijai kontroliuoti savo sprendimų vykdymo eigą. Kreiptis į Komisiją iniciatyvos teisę turi pacientą gydanti universitetinė ligoninė (jos specialistai) (Aprašo 4, 5 p.). Šios įstaigos kreipimasis yra pagrindas Komisijai svarstyti gydymo užsienyje kompensavimo klausimą.

315. Neįrodyta, kad teismo konstatuoti tariami pažeidimai turėjo esminę reikšmę teisingam aplinkybių vertinimui.

32Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 124 – 126) prašo apeliacinio

33skundo nepatenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

341. Teismo sprendime aiškiai įvardijamos civilinės atsakomybės sąlygos. Žalos atlyginimo dydis įrodytas dokumentais.

352. KMUK nėra tas subjektas, kurio teises ar teisėtus interesus pažeistų neteisėtas Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas, todėl KMUK informavimas apie Komisijos priimtą sprendimą negali būti laikomas tinkamu teisės aktų reikalavimų įgyvendinimu (Aprašo 7 p., Komisijos darbo reglamento 12 p.).

363. Komisijos sprendimų motyvas yra formalus nurodymas, kad nebuvo taikyti visi Lietuvoje galimi tyrimo ir gydymo būdai (Komisijos nuostatų 6.2 p.). Atsakovas tyrimų (būtent PET) nesiejo su teigiamais rezultatais.

374. Atsakovas painioja įrodinėjimo pareigą šioje byloje bei klaidingai vertina bylos nagrinėjimo dalyko ribą ar traktuoja teisės aktus, reglamentuojančius Komisijos veiklą.

385. Komisija saistoma ir pareigų, kurios gali būti kildinamos iš jos teisių (Komisijos nuostatų 7 p.). Teisės aktai garantuoja teisingą, teisėtą ir objektyvų prašymo aplinkybių įvertinimą ir nagrinėjimą, pagrįsto bei motyvuoto sprendimo priėmimą, paciento informavimą.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40IV.

41Apeliacinis skundas tenkintinas.

42Pareiškėja siekia turtinės žalos atlyginimo iš valstybės CK 6.271 straipsnio pagrindu, todėl nagrinėjamajai administracinei bylai yra aktuali ir taikytina ši materialinės teisės norma.

43CK 6.271 straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. „Akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Todėl pareiškėjos nurodyti atsakovo (Komisijos) atsisakymai nukreipti ją PET tyrimui į Lenkijos medicininį centrą laikytini CK 6.271 straipsnio 3 dalyje minimu aktu. Tačiau būtina sąlyga valstybės atsakomybei už žalą atsirasti yra CK 6.271 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės nustatymas, t. y. nustatymas, ar šiuo atveju atsakovas (jo institucijos) neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pastaroji straipsnio nuostata reiškia, kad civilinė (deliktinė) atsakomybė atsiranda tuo atveju, kai valstybės valdžios institucija pažeidė jai nustatytą privalomojo elgesio modelį, t. y. veikė pažeidusi atitinkamą jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kurie tiesiogiai įpareigojo ją veikti kitokiu negu institucijos (jos darbuotojų) pasirinktu būdu.

44Kolegija pažymi, kad teisiniai santykiai dėl pacientų siuntimo konsultuotis (išsitirti) Europos Sąjungos ir kitose šalyse ir išlaidų apmokėjimo tvarkos reglamentuojami specialiu teisės aktu – Aprašu. Todėl šiuo atveju yra būtina (ABTĮ 86 str. 2 d. taikymo požiūriu reikšminga) nustatyti, ar, priimdamas minėtus sprendimus nenukreipti pareiškėjos išsitirti Lenkijos medicininiame centre (ir tuo pačiu nekompensuoti jai tokio tyrimo išlaidų), atsakovas nepažeidė Aprašo jam privalomai nustatyto elgesio modelio.

45Iš Aprašo matyti, kad sprendimo dėl konsultavimo (ištyrimo) užsienyje priėmimas yra Komisijos kompetencija. Tai matyti ir iš Komisijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų: Komisijos nuostatų (1, 6 p.) bei Komisijos darbo reglamento. Pažymėtina, kad Komisijos darbo reglamento 12 punkte nustatyta atsakovo pareiga informuoti ligonius apie Komisijos priimtus sprendimus. Iš Aprašo 4 ir 5 punktų (2005-08-19 įsakymo Nr. V-663 ir 2006-01-06 įsakymo Nr. V-20 redakcija) matyti, kad Komisija gali priimti sprendimus dėl paciento siuntimo į užsienyje esančią sveikatos priežiūros įstaigą ne paciento prašymo, o šiuose punktuose nustatytus reikalavimus atitinkančio lydraščio iš universiteto ar universitetinės sveikatos priežiūros įstaigos, patvirtinto įstaigos vadovo parašu, pagrindu. Pagal bylos duomenis, nurodytus reikalavimus atitinkantis lydraštis buvo išduotas 2005 m. gruodžio 6 d. ir Komisijos išnagrinėtas 2005 m. gruodžio 15 d. posėdyje (b. l. 68, 72-76). Kolegija pažymi, kad sprendimo nukreipti arba nenukreipti pacientą išsitirti užsienyje už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas (Komisijos teisė priimti vienokį ar kitokį iš šių sprendimų nustatyta Komisijos nuostatų 6.2.1 ir 6.2.3 p.) priėmimo kriterijai nustatyti Aprašo 1 punkte (2005-08-19 įsakymo Nr. V-6636 redakcija), pagal kurį konsultavimas, ištyrimas, gydymas užsienyje Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis gali būti organizuojamas apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, kuriems teiktos konsultacijos ir taikyti visi Lietuvoje galimi tyrimo ir gydymo metodai nedavė teigiamų rezultatų, o užsienyje būtų galima suteikti konsultacijas bei pritaikyti naujus tyrimo ir/ar gydymo metodus. Iš šios materialinės teisės normos matyti, kad vienas iš atitinkamo sprendimo priėmimo kriterijų yra aplinkybė, ar pacientui buvo taikyti visi Lietuvoje galimi tyrimo ir gydymo metodai. Tai kiekvienoje konkrečioje situacijoje yra pacientui jau taikytų tyrimo ir gydymo metodų vertinimo (šių metodų kiekio aspektu) rezultatas. Tai leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad Komisija, o tuo pačiu ir pats atsakovas, informuodamas pareiškėją apie Komisijos priimtus sprendimus, neprivalėjo vienareikšmiškai priimti pareiškėjai teigiamo sprendimo. CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu tai reiškia, kad Komisija (atsakovas) šiuo atveju nepažeidė Aprašo nustatytų jai privalomo elgesio taisyklių. Tai yra pakankamas pagrindas atmesti pareiškėjos reikalavimą dėl jos nurodytos turtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad minėtus Aprašo 4 ir 5 punktų nustatytus reikalavimus atitinkančių lydraščių iš universiteto ar universitetinės sveikatos priežiūros įstaigos (po nurodyto 2005-12-06) Komisijai nebuvo pateikta, todėl Komisija neturėjo teisinio pagrindo pakartotinai spręsti minėto nukreipimo išdavimo klausimo. Be to, kolegija pažymi, kad, pagal bylos duomenis, 2005 m. gruodžio 19 d., t. y. iki pirmojo iš skundžiamų atsakovo rašto išsiuntimo (2005-12-21), pareiškėja savo iniciatyva ir savo lėšomis buvo atlikusi jai rekomenduotą PET tyrimą užsienyje. Tai yra pagrindas nekompensuoti jos nurodytų ir prašomų atlyginti turtinės žalos pavidalu tyrimo išlaidų (Aprašo 13 p.).

46Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bei įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat neteisingai pritaikė bei išaiškino materialinės teisės normas. Todėl teismo priimtas sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p., 136 str., 143 str.).

47Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

48Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjos skundą atmesti

49Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja A. O. (toliau – pareiškėja) skundu (b. l. 2 – 5), kurį... 5. Pareiškėja nurodė, kad Kauno medicinos universiteto klinikos (toliau –... 6. 2005 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 1.20-223 kreipėsi į Komisiją dėl jos... 7. jai tikslią diagnozę ir nuspręsti dėl tolimesnio gydymo – rekomenduota... 8. jos atvejis buvo nagrinėjamas formaliai, spręstas tik procedūrinis... 9. tinkamai pranešta apie Sveikatos apsaugos ministerijos 2005 m. gruodžio 21 d.... 10. Nr. 10-(10.3-22)-6280. Atsakydama į jos 2007 m. vasario 13 d. skundą,... 11. ir/ar gydytis Europos Sąjungos ir kitose šalyse tvarkos aprašo (toliau –... 12. Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į skundą (b. l. 66 –... 13. Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad KMUK 2005 m. gruodžio 6 d. raštą... 14. Nr. 1.20-223 dėl pareiškėjos ištyrimo užsienyje gavo 2005 m. gruodžio 6... 15. tyrimus Lietuvoje. Apie tai 2005 m. gruodžio 21 d. raštu Nr.... 16. atliktas 2005 m. gruodžio 19 d., anksčiau nei buvo išsiųstas oficialus... 17. pacientė išsitirti į Lenkiją nusprendė vykti savo lėšomis, be Komisijos... 18. Nr. 4-(10.10-22)-2611. Į pareiškėjos 2007 m. vasario 13 d. prašymą jai... 19. II.... 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 21 d. sprendimu... 21. (b. l. 109 – 114) pareiškėjos skundą patenkino. Teismas panaikino... 22. Nr. 4-(10.10-22-1)-1027, 2006 m. lapkričio 23 d. Nr. 4-(10.10-22)-2611 bei... 23. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo dalykas – Sveikatos apsaugos... 24. 8 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas, padarė išvadą, kad viešojo... 25. III.... 26. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 118 – 120) prašo panaikinti Vilniaus... 27. 1. Teismas netyrė civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, o civilinė... 28. 2. Nurodydamas, kad Sveikatos apsaugos ministerijos raštai nemotyvuoti,... 29. 3. Komisiją sudaro asmenys, turintys aukštąjį medicininį išsilavinimą,... 30. 4. Komisijos darbą reglamentuojantys teisės aktai nenustato pareigos pačiai... 31. 5. Neįrodyta, kad teismo konstatuoti tariami pažeidimai turėjo esminę... 32. Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 124 – 126) prašo... 33. skundo nepatenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su... 34. 1. Teismo sprendime aiškiai įvardijamos civilinės atsakomybės sąlygos.... 35. 2. KMUK nėra tas subjektas, kurio teises ar teisėtus interesus pažeistų... 36. 3. Komisijos sprendimų motyvas yra formalus nurodymas, kad nebuvo taikyti visi... 37. 4. Atsakovas painioja įrodinėjimo pareigą šioje byloje bei klaidingai... 38. 5. Komisija saistoma ir pareigų, kurios gali būti kildinamos iš jos teisių... 39. Teisėjų kolegija... 40. IV.... 41. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 42. Pareiškėja siekia turtinės žalos atlyginimo iš valstybės CK 6.271... 43. CK 6.271 straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius... 44. Kolegija pažymi, kad teisiniai santykiai dėl pacientų siuntimo konsultuotis... 45. Iš Aprašo matyti, kad sprendimo dėl konsultavimo (ištyrimo) užsienyje... 46. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bei... 47. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 48. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimą... 49. Sprendimas neskundžiamas....