Byla e2A-164-943/2019
Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. V. (E. V.) ir J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal minėtų ieškovų ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovai teismui paduotame ieškinyje prašė: 1) įpareigoti atsakovę parduoti ieškovams priklausančias Graikijos obligacijas, saugomas AB SEB banke ieškovų vertybinių popierių sąskaitose; 2) priteisti ieškovams iš atsakovės 344 000 Eur sumą, kurią sudaro už Graikijos obligacijų pardavimą gautos lėšos ir tiesioginių nuostolių atlyginimas; 3) priteisti iš atsakovės 15 955,50 Eur neišmokėtų palūkanų iki obligacijų išpirkimo termino dienos nuo investuotos 344 000 Eur sumos; 4) priteisti iš atsakovės negautas pajamas – 5 procentų palūkanas nuo investuotos 344 000 Eur sumos; 5) priteisti iš atsakovės 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, įpareigojant atsakovę šią sumą pervesti tiesiogiai visuomeninei organizacijai „Gelbėkit vaikus“; 6) priteisti iš atsakovės 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovai nurodė, jog nuo 2002 metų rinkdavosi tik pačias konservatyviausias ir saugiausias taupymo priemones bei pagalbos dėl investicijų visada kreipdavosi į atsakovės paskirtus asmeninius finansų patarėjus, o gautus pasiūlymus analizuodavo. Ieškovas E. V. (E. V.) raštu atsakovei pranešė, kad norėtų 1-3 metų saugios investicijos su garantuota grąža. Atsakovė pateikė ieškovui individualų vertybinių popierių saugojimo pasiūlymą, kuriame Graikijos obligacijos nebuvo išskirtos. Pasirašant naują vertybinių popierių sutartį atsakovė nepateikė ieškovams pildyti anketų, kad įvertintų ieškovų žinias ir rizikos suvokimą, neatskleidė informacijos apie Graikijos skolą, nenurodė, kad šios obligacijos ypatingai rizikingos, ar kad yra rizika neatgauti investuotų lėšų ir palūkanų nustatytu obligacijų išpirkimo terminu.

93.

10Atsakovė ieškovui priskyrė neprofesionalaus investuotojo kategoriją bei pateikė pasirašyti tipines atsakovės parengtas sąlygas, kurios individualiai nebuvo aptartos, ieškovas 2010 m. balandžio 6 d. pasirašė vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sandorio patvirtinimą, pagal kurį atsakovė pardavė 145 000 Eur nominalios vertės Graikijos obligacijas už 149 986,61 Eur. Pagal atsakovės pasiūlymą sutartį dėl vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo pasirašė ir ieškovė J. V..

114.

12Iki sueinant obligacijų išpirkimo terminui atsakovė informavo, jog gavo pasiūlymą dėl obligacijų pakeitimo į kitus vertybinius popierius. Negavę informacijos iš atsakovės ieškovai užpildė pateiktas formas dėl prašymo dalyvauti esminiame įvykyje, kuriose nurodė, kad nepritaria pasiūlymui konvertuoti obligacijas į kitus vertybinius popierius, raštu nurodė, kad su pasiūlymo sąlygomis nebuvo supažindinti. Ieškovai 2012 m. kovo 13 d. pastebėjo, jog vertybinių popierių ataskaitoje turėtų Graikijos obligacijų nėra, o vertybinių popierių sąskaitose atsirado įrašai apie daugiau nei 20 Graikijos obligacijų emisijas, kurių vertė sumažinta iki 70 procentų nominalios vertės, o jų pelningumas vietoje buvusių 4,1 ir 5,25 procentų nurodytas nuo 0 iki 2 procentų, o galutinis išpirkimo terminas iš 2012 m. gegužės 18 d. ir 2012 m. rugpjūčio 20 d. nukeltas iki 2042 m. spalio 15 d. Ieškovai paprašė pateikti informaciją, kokiomis sąlygomis jie gali realizuoti Graikijos obligacijas ir ar verta šią operaciją atlikti nedelsiant. Ieškovai, atsižvelgdami į krentančias kainas, atsakovei nurodė, kuo skubiau parduoti ieškovams priklausančias Graikijos obligacijas, tačiau pastaroji ignoravo ieškovų prašymus dėl obligacijų pardavimo ir nuostolių atlyginimo.

135.

14Iki ieškinio pateikimo dienos dėl atsakovės nesąžiningo neveikimo ir nepagrįsto reikalavimo sudaryti naujas sutartis ieškovai negali disponuoti savo lėšomis už Graikijos Vyriausybės obligacijas, kurios turėjo būti išpirktos 2012 m. gegužės 18 d. bei 2012 m. rugpjūčio 20 d. papildomai sumokant 4,1 proc. ir 5,25 proc. palūkanų. Ieškovų įsitikinimu, tarp jų ir atsakovės susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Be to, egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, nes atsakovė pažeidė bendrąją pareigą elgtis sąžiningai ir rūpestingai, fiduciarines profesionalaus finansų tarpininko pareigas, netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau – ir FPRĮ) jai pavestas funkcijas (22 ir 24 straipsniai), atsakovė taip pat pažeidė Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 11 punktą, nes jau 2010 m. jai turėjo būti žinoma apie sunkią Graikijos finansinę būklę, atsakovė suklaidino ieškovus, kurie prašė teikti pasiūlymą dėl investavimo į saugias ir patikimas valstybės obligacijas, nepateikė prospekto. Taip pat atsakovė suklaidino ieškovus, nurodydama, jog Graikijos obligacijos bus saugomos SEB banke ir už tai buvo skaičiuojamas saugojimo mokestis, nors obligacijos buvo saugomos EUROCLEAR. Ieškovų teigimu, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir neveikimo jie patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

156.

16Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog niekada neteikė investavimo rekomendacijų ar kitų panašaus pobūdžio investicinių paslaugų ieškovams. Sutartys dėl investavimo rekomendacijų paslaugų teikimo nebuvo sudarytos, nes ieškovai atsisakė tinkamai užpildyti klausimynus, kuriuose turėjo būti nurodyta informacija apie jų finansinę padėtį ir tikslus. Ieškovai turi žinių investavimo srityje, todėl gali savarankiškai nuspręsti dėl konkrečių investavimo būdų. Ieškovų investavimo įpročiai niekada neapsiribojo vien saugiomis investicijomis, ką patvirtina ir jų vertybinių popierių portfelio išrašai. Atsakovė tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal sudarytas vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutartis, todėl neįrodžius jos neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybė yra negalima. Kadangi atsakovė ieškovams neteikė investavimo rekomendacijų dėl investicijų į konkrečius vertybinius popierius, ieškovai patys savo nuožiūra pasirinko įsigyti konkrečių vertybinių popierių, todėl turėjo būti susipažinę ir su konkrečių vertybinių popierių emisijų prospektais, kuriuose buvo informacija apie taikytiną teisę. Be to, atsakovė neatsisakė atlikti pavedimų parduoti ieškovo turimus vertybinius popierius, tačiau ieškovai atsisakė duoti sutikimą dėl pavedimų atlikimo už reguliuojamos rinkos ribų ir dėl to atsakovė negali disponuoti vertybiniais popieriais.

17II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

187.

19Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

208.

21Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog aplinkybė, kad atsakovė Graikijos obligacijų pirkimo pardavimo sandorius ieškovų vardu sudarė už reguliuojamos rinkos ribų be aiškaus išankstinio ieškovų sutikimo, nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-221-407/2017, todėl jos įrodinėti nereikia.

229.

23Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog konsultacijų dėl investicijų, finansinių priemonių portfelio valdymo ar panašaus pobūdžio paslaugas numatančios sutartys nebuvo pasirašytos ir fizinio asmens konsultavimo anketos nebuvo užpildytos, tačiau ieškovai laikosi pozicijos, jog tokia sutartis buvo sudaryta ieškovų ir atsakovės konkliudentiniais veiksmais. Teismas šiuos ieškovų argumentus atmetė remdamasis šalių elektroniniais laiškais, atsakovės darbuotojos parodymais, taip pat įvertinęs ieškovų elgesį iki jiems kilo abejonių dėl Graikijos vertybinių popierių perspektyvos bei jų turimą investavimo patirtį. Teismas sprendė, kad atsakovė teikia investavimo rekomendaciją tik klientams, užpildžiusiems konsultavimo anketą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė turėjo pareigą teikti išsamias investavimo rekomendacijas dėl Graikijos Vyriausybės išleistų vertybinių popierių, rekomenduoti ieškovams parduoti ar neparduoti turimus vertybinius popierius, o įvykus konvertacijai veikti ieškovų interesais kitaip, nei kad atsakovę įpareigojo šalis siejusios vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutartys.

2410.

25Teismo vertinimu, ieškovai nepagrindė nei žalos fakto, nei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir galimos žalos. Visos ieškovų vardu nusipirktos Graikijos obligacijos ir po konvertavimo bei išsipirkimo termino nukėlimo liko ieškovų nuosavybė, todėl konstatuoti, kad ieškovai šį turtą prarado ir patyrė nuostolių, nėra pagrindo. Ar ieškovai patirs nuostolius, o jeigu patirs, kokio dydžio bus galima nustatyti tik po obligacijų išpirkimo.

2611.

27Ieškovai taip pat pareiškė reikalavimą jiems atlyginti neturtinę žalą, tačiau jos nesiejo su teismo nustatytu atsakovės padarytu pažeidimu, t. y. kad atsakovė Graikijos obligacijų pirkimo pardavimo sandorius ieškovų vardu sudarė už reguliuojamos rinkos ribų be aiškaus išankstinio ieškovų sutikimo. Teismas sprendė, jog ieškovai neįrodė patirtos neturtinės žalos fakto bei dydžio ir atitinkamai atsakovės atsakomybei kilti būtinų sąlygų.

2812.

29Ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovę parduoti ieškovams priklausančias Graikijos obligacijas teismas atmetė motyvuodamas tuo, jog atsakovė galės įvykdyti pavedimus, susijusius su minėtų vertybinių popierių pardavimu, tik tada, kai bus pakeistos su ieškovais sudarytos vertybinių popierių sąskaitos sutartys, kurių specialiojoje dalyje abu ieškovai išreiškė nesutikimą, kad tarpininkas, esant poreikiui, jo pavedimus dėl finansinių priemonių, kurios yra įtrauktos į reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos sąrašus, pagal pavedimų vykdymo politiką vykdytų už reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų.

30III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3113.

32Ieškovai E. V. (E. V.) ir J. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3313.1.

34Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išimtinai rėmėsi atsakovės pozicija, netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus bei netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai sprendė, jog atsakovė neteikė ieškovams rekomendacijų dėl investavimo, nesant sudarytos rašytinės konsultavimo dėl investicijų sutarties.

3513.2.

36Atsakovė teikė ieškovams investavimo rekomendacijas, pasireiškusias vertybinių popierių atrinkimu pagal asmeniškai ieškovų pareikštus pageidavimus, nurodymais, kuriuos investavimo produktus pirkti, nurodymu laikyti Graikijos obligacijas iki jų išpirkimo termino. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai bei tarp šalių susiklosčiusi bendradarbiavimo praktika.

3713.3.

38Atsakovė pažeidimus padarė 2010 m., kai ieškovų vardu nupirko vertybinius popierius už reguliuojamos rinkos ribų prieš ieškovų valią ir nesuteikė informacijos apie jų riziką.

3913.4.

40Ieškovai investicinius sprendimus priimdavo remdamiesi išimtinai atsakovės suteiktomis konsultacijomis, o ne savarankiškai, tačiau atsakovė aplaidžiai vykdė savo pareigas bei tinkamai neatskleidė ieškovams visos informacijos apie galimas rizikas, susijusias su Graikijos Vyriausybės vertybiniais popieriais.

4113.5.

42Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, t. y. sudarė sandorius už reguliuojamos rinkos ribų., dėl ko vertino, jog atsakovė pažeidė ir profesinio rūpestingumo pareigą.

4313.6.

44Kadangi Graikijos obligacijos be ieškovų žinios buvo konvertuotos į naujus vertybinius popierius 3 kartus mažesnės nominalios vertės, ieškovai patyrė žalą. Atsakovė privalo atlyginti ieškovų patirtus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius nuostolius.

4513.7.

46Dėl atsakovės atliktų pažeidimų ieškovai negalėjo tinkamai įvertinti kylančios rizikos, o jeigu būtų žinoję apie riziką, nebūtų sudarę sandorių, todėl tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovams kilusios žalos yra priežastinis ryšys.

4713.8.

48Byloje kyla Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, todėl tikslinga kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

4914.

50Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB SEB bankas prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

5114.1.

52Atsakovė ieškovams nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais neteikė investavimo rekomendacijų ar kitų panašaus pobūdžio investicinių paslaugų. Atsižvelgiant į tai, kad su ieškovais buvo sudarytos vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutartys, atsakovė ieškovams teikė tik pavedimų vykdymo ir kitas su tuo susijusias papildomas investicines paslaugas.

5314.2.

54Ieškovai investuotojais buvo ilgą laiką (nuo 2002 metų), ilgus metus ėjo atsakingas pareigas draudimo bendrovėje, dažnai prisijungdavo prie prekybos vertybiniais popieriais sistemos, kurioje nuolat stebėdavo informaciją, susijusią su konkrečiais vertybinių popierių įvykiais.

5514.3.

56Nesant pagrindo konstatuoti, kad ieškovus ir atsakovę siejo sutartiniai santykiai dėl investavimo rekomendacijų teikimo, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė turėjo pareigą teikti išsamias investavimo rekomendacijas dėl Graikijos Vyriausybės išleistų vertybinių popierių, rekomenduoti ieškovams parduoti ar neparduoti turimus vertybinius popierius. Sprendimas pakeisti vienus vertybinius popierius kitais, su kuriuo ieškovai sieja reikalavimą dėl žalos atlyginimo, buvo priimtas Graikijos obligacijų emitento.

5714.4.

58Net jeigu ir ginčijami sandoriai būtų buvę sudaryti reguliuojamoje rinkoje, tai nebūtų apsaugoję ieškovų nuo Graikijos Vyriausybės sprendimo, po kurio jų investicijos nuvertėjo. Be to, ieškovai sudarė ir daugiau sandorių nereguliuojamoje rinkoje – pirko Albanijos ir Ukrainos vertybinius popierius.

5914.5.

60Ieškovų apeliaciniame skunde formuojamas prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo neturėtų būti tenkinamas, kadangi ieškovų pareikšto reikalavimo kontekste nekyla Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir taikymo klausimas. Finansų tarpininko atsakomybės taikymas yra grindžiamas valstybių narių teisiniu reguliavimu.

61Teisėjų kolegija

konstatuoja:

62IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6315.

64Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

6516.

66Apeliantai (ieškovai) apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. CPK 323 straipsnyje reglamentuota, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Šia įstatymo nuostata siekiama įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis).

6717.

68Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pabrėžęs, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-916/2017).

6918.

70Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad rašytiniuose paaiškinimuose apeliantai iš esmės papildo bei išplečia apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju papildomai pateikti paaiškinimai negali būti priimti (CPK 323 straipsnis). Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

7119.

72Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

7320.

74Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (Oganova v. Georgia, no. 25717/03, 13 November 2007, par. 27, 28).

7521.

76Bylą apeliacine tvarka nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, vien apeliantų (ieškovų) nurodytas deklaratyvus argumentas, kad šiuo atveju būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jiems nenurodžius jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, bei savo poziciją išsamiai išdėsčius procesiniuose dokumentuose, negali būti pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrosios taisyklės, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), todėl prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka atmetamas. Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

7722.

78Apeliaciniame skunde apeliantai prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – Teisingumo Teismas) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, užduodant tokius klausimus: 1) kokios kyla pasekmės, jeigu prieš vykdydama klientų pavedimus už reguliuojamos rinkos ribų, finansų tarpininkas negavo aiškaus išankstinio klientų sutikimo?; 2) ar finansų tarpininkas turi teisę vykdyti pavedimus klientų vardu už reguliuojamos rinkos ribų, jeigu klientai aiškiai nurodė vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo sutartyse, jog nesutinka, kad jų vardu finansų tarpininkas vykdytų pavedimus už reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų?; 3) ar galima pripažinti niekiniais ir negaliojančiais sandorius, kuriuos finansų tarpininkas sudarė be aiškaus išankstinio klientų sutikimo, bei prieš klientų valią, t. y. klientams aiškiai nurodžius sutartyse, jog nesutinka, kad jų vardu būtų vykdomi pavedimai už reguliuojamos ribų ar daugiašalės prekybos sistemos ribų, bei taikyti restituciją?

7923.

80CPK 3 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą.

8124.

82Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 267 straipsnio 1 dalį, Teisingumo Teismas priima prejudicinius sprendimus dėl Sutarčių aiškinimo ir Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo išaiškinimo. Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas kreipiasi į Teisingumo Teismą (SESV 267 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir prašymo pateikimo bei sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (Teisingumo Teismo 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Cilfit ir kt., C-283/81, 9 punktas).

8325.

84Teisingumo Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateisina ne galimybė pateikti patariamąsias nuomones apie bendruosius ar hipotetinius klausimus, bet poreikis veiksmingai išspręsti ginčą (2009 m. balandžio 2 d. Sprendimo Elshani, C‑459/07, Rink. p. I‑2759, 42 punktas).

8526.

86Teisėjų kolegija pažymi, jog prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra viena iš nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo bendradarbiavimo formų tais atvejais, kai kyla ES teisės taikymo neaiškumų ginčą nagrinėjant nacionaliniame teisme. Tokio bendradarbiavimo paskirtis, be kita ko, yra siekis užtikrinti, kad valstybėse narėse būtų formuojama nacionalinių teismų praktika, atitinkanti ES teisės normų turinį bei paskirtį, atitinkamai ir siekis užtikrinti, kad nacionaliniai teismai nepriimtų ES teisei prieštaraujančių sprendimų.

8727.

88Teisingumo Teismo praktikoje išaiškinta, jog atsižvelgti į nagrinėjamos bylos ypatybes ir vertinti tiek prejudicinio sprendimo poreikį sprendimo priėmimui, tiek ir pateikiamų klausimų reikšmingumą, tenka nacionalinio teismo, kuriam tenka atsakomybė už byloje priimamą sprendimą, kompetencijai (Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-415/93 Union royale belge des societes de football ass. prieš Bosman).

8928.

90Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų prašomi pateikti ESTT klausimai priimti prejudicinį sprendimą iš esmės yra susiję su civilinės atsakomybės taikymo klausimais, pažeidus 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (toliau – MiFID) nustatytas pareigas, taip pat pažeidus šias pareigas sudarytų sandorių (ne)galiojimo aspektais. Teisėjų kolegija pažymi, jog prašymas priimti prejudicinį sprendimą turi būti teikiamas dėl ES teisės išaiškinimo ar galiojimo, o ne dėl nacionalinės teisės normų ar fakto klausimų, kilusių nagrinėjant pagrindinę bylą. ESTT savo praktikoje yra išaiškinęs negalintis spręsti nei dėl bylos faktų, nei kritikuoti prašymo išaiškinti sutartį motyvų bei tikslų (Teisingumo Teismo 1964 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Costa prieš ENEL).

9129.

92Nors vienas svarbiausių MiFID tikslų suderinti investuotojų apsaugą Europoje, tačiau joje nėra sureguliuoti visi klausimai, susiję su civiliniais teisiniais investicinių įmonių ir klientų santykiais. Teisėjų kolegija pažymi, jog MiFID nėra numatyta civilinė atsakomybė už joje įtvirtintų pareigų pažeidimą, o civilinės atsakomybės klausimai palikti valstybių narių nacionaliniam reglamentavimui. Be to, apeliantų suformuluotame prašyme kreiptis į Teisingumo Teismą priimti prejudicinį sprendimą nenurodytos konkrečios ES teisės normos, dėl kurių aiškinimo ir taikymo kyla neaiškumų šio ginčo kontekste.

9330.

94Atsižvelgdama į tai, jog šioje byloje Teisingumo Teismui prašomi užduoti klausimai priimti prejudicinį sprendimą yra reglamentuojami nacionaliniu lygiu, šiais klausimais nekyla ES teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra poreikio kreiptis į Teisingumo Teismą, todėl apeliantų prašymas atmetamas. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlygų

9531.

96Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog apeliantai paduotu ieškiniu bei apeliaciniu skundu iš esmės siekia turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo savo reikalavimą grįsdami atsakovės neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais netinkamu, nepakankamai išsamiu investavimo rekomendacijų teikimu, apeliantų klaidinimu dėl Graikijos Vyriausybės išleistų obligacijų (ne)rizikingumo, sandorių sudarymu už reguliuojamos rinkos ribų nesant apeliantų sutikimo bei banko atsisakymu veikti geriausiais apeliantų interesais.

9732.

98Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –ir CK) 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

9933.

100Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

10134.

102Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2018 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

10335.

104Atsižvelgdama į apeliacinio skundo turinį bei ieškiniu keliamus reikalavimus, spręsdama dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (ne)egzistavimo, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tikslinga pirmiausia revizuoti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriose vertintas atsakovės veiksmų teikiant paslaugas apeliantams (ne)teisėtumas. Dėl investavimo rekomendacijų teikimo

10536.

106Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog apeliaciniu skundu kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė apeliantams neteikė investavimo rekomendacijų, atitinkamai – nepažeidė FPRĮ 22 straipsnyje nustatytų pareigų, pabrėžia, jog investavimo rekomendacija suprantama kaip finansų maklerio įmonės arba kliento iniciatyva klientui teikiama asmeninio pobūdžio rekomendacija dėl vieno ar kelių sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis (FPRĮ 3 straipsnio 12 dalis). Pažymėtina, kad išvadą, ar konkreti klientui suteikta konsultacija, rekomendacija gali būti pripažįstama FPRĮ 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžta investavimo rekomendacija, lemia faktiškai pateiktos rekomendacijos požymių atitiktis įstatymo nustatytiesiems. Teisėjų kolegija pažymi, kad atskleidžiant investavimo rekomendacijos sąvokos turinį, turi būti atsižvelgta ir į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA), iki 2011 m. sausio 1 d. – Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto (CESR), konsultacinius dokumentus, konkrečiai, – 2009 m. spalio 14 d. konsultacinį dokumentą dėl investavimo konsultacijos sąvokos (CESR/09-665) ir 2010 m. balandžio 19 d. konsultacinį dokumentą (CESR/10-293). Iš minėtuose teisės aktuose pateiktos sąvokos turinio matyti, kad vertinant, ar tam tikram asmeniui teikiama informacija yra investavimo rekomendacija, turi būti nustatyti keli elementai: pirma, tokia rekomendacija gali būti teikiama ir įmonės, ir kliento iniciatyva; antra, tai turi personalizuota, konkrečiam asmeniui skirta ir neviešai teikiama rekomendacija; trečia, tai informacija/rekomendacija apie konkrečias finansines priemones ir potencialiam klientui siūloma atlikti konkrečius veiksmus (pirkti, parduoti ar pan.); ketvirta, rekomendacija teikiama kaip tinkama klientui arba teikiama įvertinus kliento asmenines savybes. Tik konkrečiu atveju nustačius šių elementų visumą, galima konstatuoti esant investavimo rekomendaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A492-1746/2012). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog išvadą, ar konkreti klientui suteikta konsultacija, rekomendacija gali būti pripažįstama FPRĮ 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžta investavimo rekomendacija, lemia faktinės situacijos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-969/2015).

10737.

108FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymą, privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis; finansinę padėtį; tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomi.

10938.

110Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantai (ieškovai) su atsakove buvo sudarę vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutartis, pagal kurias bankas įsipareigojo atidaryti ieškovams vertybinių popierių sąskaitas, teikti tarpininkavimo paslaugas, ieškovams savo vardu ir sąskaita siekiant įsigyti vertybinių popierių, teikti ieškovams vertybinių popierių saugojimo paslaugas, jeigu tarp šalių nėra pasirašytos kitos vertybinių popierių saugojimo sutarties. Tarp šalių nėra ginčo, jog rašytinė sutartis dėl investavimo rekomendacijų paslaugų teikimo nebuvo pasirašyta. Vis dėlto, apeliantų įsitikinimu, tokia sutartis tarp šalių buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, o atsakovei turi būti taikoma civilinė atsakomybė už netinkamą tokių paslaugų teikimą bei apeliantų klaidinimą dėl Graikijos Vyriausybės obligacijų (ne)rizikingumo.

11139.

112Nagrinėjamu atveju, investicinių paslaugų teikimo faktą apeliantai įrodinėja tarp atsakovės darbuotojos ir ieškovų buvusiu susirašinėjimu elektroniniais laiškais bei klientų susitikimų su banko darbuotojais metu pastarųjų teikta informacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, jog banko siųstuose laiškuose buvo teikiami kvietimai investuoti, atvykti į susitikimus dėl investavimo galimybių bei tendencijų, savaime nereiškia, jog atsakovė apeliantams teikė investavimo rekomendacijas. Atitinkamai vertinamos ir apeliantų nurodytos aplinkybės, susijusios su banko atstovų teiktomis konsultacijomis neformalių susitikimų bei renginių metu ar banko ypatingas dėmesys jiems, kaip nuolatiniams klientams. Šios bylos kontekste galima spręsti, jog apeliantai nepagrįstai sutapatina įprastų konsultacijų/pasiūlymų aptarimą ir investavimo rekomendacijų, kaip jos suprantamos FPRĮ prasme, sąvokas.

11340.

114Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog banko laiškai patvirtina, jog apeliantams buvo teikiama informacija apie galimus įsigyti vertybinius popierius, parenkant juos pagal ieškovų nurodytus kriterijus, tačiau pateiktuose elektroniniuose laiškuose nėra banko darbuotojų teikiamų patarimų, rekomendacijų ar siūlymų pirkti konkrečius vertybinius popierius. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog banko siųstuose elektroniniuose laiškuose buvo nurodoma, jog juose pateikiama informacija apie banko investicinius produktus negali būti interpretuojama kaip rekomendacija ar nepriklausomas investicinis tyrimas.

11541.

116Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų pozicija, kuria grindžiami reikalavimai, yra prieštaringa, viena vertus, apeliantai teigia, jog banko atstovai nuolat teikė jiems investavimo rekomendacijas, kita vertus, teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, siekdami įrodyti banko neteisėtą neveikimą, pripažįsta, kad bankas disponuodamas informacija, nekonsultavo ir nepatarė apeliantams, kaip reikia pasielgti, pateikdavo tik formalius ir šabloniškus atsakymus.

11742.

118Apeliantai, įrodinėdami, jog investavimo rekomendacijų teikimo sutartis nebūtinai turi būti sudaryta rašytine forma remiasi Priežiūros tarnybos 2015 m. lapkričio 5 d. pranešimu Nr. S 2015/(21.10-2101)-12-4768, kuriame išaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-157 patvirtintų Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimo priėmimo ir vykdymo taisyklių 59 p., finansų maklerio įmonė arba kredito įstaiga, teikianti investicines ir (arba) papildomas paslaugas ar vykdanti investicinę veiklą, neprivalo su neprofesionaliuoju klientu sudaryti rašytinės sutarties prieš suteikdama jam investavimo rekomendaciją. Atmesdama šiuos skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytos taisyklės priimtos po vertinamų tarp šalių susiklosčiusių faktinių santykių, todėl šios bylos kontekste pateikti išaiškinimai nėra aktualūs.

11943.

120Teisėjų kolegijos nuomone, byloje susiklosčiusioje situacijoje, negalima laikyti, jog tarp šalių investavimo rekomendacijų teikimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Pagal CK 1.71 straipsnio 2 dalį sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniais veiksmais). Teismo nutarties 39-42 punktuose nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina šalių valios tokia forma sudaryti sandorį.

12144.

122Vadovaujantis byloje esančiais įrodymais galima spręsti, jog apeliantams turėjo būti žinoma juos ir banką siejančių priešpriešinių pareigų apimtis, aplinkybė, jog investavimo paslaugos gali būti pradėtos teikti tik užpildžius atitinkamas anketas bei sudarius tokių paslaugų teikimo sutartis. Išrašai iš ieškovų vertybinių popierių sąskaitų patvirtina, jog jų vardu pirmieji vertybinių popierių įsigijimo sandoriai buvo sudaryti dar 2002 m., jie nuolat aktyviai stebėjo prekybos vertybiniais popieriais sistemos duomenis, todėl negalima spręsti, jog nagrinėjamu atveju apeliantams galėjo susiformuoti teisėtas lūkestis, jog tarp jų ir atsakovės susiklostė konsultavimo dėl investicijų teisiniai santykiai.

12345.

124Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bankas apeliantams teikė tik paslaugas, susijusias su pavedimų vykdymu klientų sąskaita, o ne investavimo rekomendacijas, kaip jos suprantamos pagal FPRĮ ‑ finansų maklerio įmonės arba kliento iniciatyva klientui teikiama asmeninio pobūdžio rekomendacija dėl vieno ar kelių sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis.

12546.

126Remdamasi šioje sprendimo dalyje nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, kad nesant pagrindo pripažinti, jog ginčo šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai dėl investavimo rekomendacijų teikimo, nėra pagrindo spręsti dėl banko civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, pastarajam pažeidus FPRĮ 22 straipsnyje įvirtintas finansų maklerio įmonės pareigas teikiant klientui investicines paslaugas. Kitaip tariant, bankas neturėjo pareigos teikti apeliantams išsamias rekomendacijas dėl Graikijos Vyriausybės vertybinių popierių, teikti rekomendacijas dėl įsigytų vertybinių popierių tolesnio laikymo iki išpirkimo termino ar jų realizavimo nesuėjus išpirkimo terminui. Dėl sandorių sudarymo už reguliuojamos rinkos ribų

12747.

128Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-221-407/2017 išspręstas šalių ginčas dėl Graikijos obligacijų pirkimo-pardavimo sutarčių (kurių pagrindu šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo) pripažinimo negaliojančiomis. Nurodytoje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė Graikijos obligacijų pirkimo-pardavimo sandorius apeliantų vardu sudarė už reguliuojamos rinkos ribų, nesant aiškaus išankstinio apeliantų sutikimo, todėl pažeidė FPRĮ 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pareigą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, jog dėl tokio pobūdžio pažeidimų pagal FPRĮ 91 straipsnio 2 punktą asmenys, pažeidę įstatymą, privalo atlyginti žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Lietuvos apeliacinis teismas šioje nutartyje tik konstatavo apie įstatyme įtvirtintą pareigą atlyginti žalą, tačiau nepripažino ieškovų teisės į žalos atlyginimą, nevertino atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis negali būti vertinama ir kaip teismo sprendimas dėl ieškinio pagrindo (CPK 263 straipsnio 3 dalis).

12948.

130Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės padarytas įstatymo pažeidimas (neteisėti veiksmai) yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, todėl ši aplinkybė pakartotinai neįrodinėjama (CPK 182 straipsnio 2 punktas), todėl atsižvelgdama į civilinės atsakomybės sąlygų taikymo visetą, kolegija pasisakys dėl nurodyto pažeidimo bei apeliantams kilusios žalos priežastinio ryšio (artumo). Dėl priežastinio ryšio

13149.

132CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę atliekant neteisėtus veiksmus numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-525-687/2018 46 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

13350.

134Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 27 punktas; kt.).

13551.

136Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo, o sutartinės verslininko civilinės atsakomybės atveju turi atitikti nuostolių numatymo kriterijų (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Šis kriterijus reiškia, kad nukentėjusi šalis negali tikėtis, jog jai bus kompensuoti net ir tie praradimai, kurių sutartį pažeidusi šalis, būdama protinga ir atidi verslininkė, negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu kaip įprastų tokios sutarties pažeidimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

13752.

138Tai reiškia, jog teismas, nustatydamas neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis. Atitinkamai apeliantai, siekdami įrodyti banko civilinės atsakomybės taikymo sąlygas privalo pagrįsti, jog būtent dėl nustatytų banko neteisėtų veiksmų jiems kilo prašoma priteisti žala.

13953.

140Nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar banko veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo tiek, kad būtų galima konstatuoti priežastinį ryšį, svarbu vertinti apeliantų ir banko sutartinių santykių pobūdį, ieškovų tikslą įsigyjant Graikijos Vyriausybės vertybinius popierius, investavimo patirtį, asmenines savybes, ieškovų faktinį elgesį nustatytų aplinkybių kontekste.

14154.

142Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai nepagrindė nei žalos fakto, nei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir galimos žalos. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. e2A-221-407/2017 nurodyta, jog ieškovai tam tikra prasme buvo informuoti apie tai, kad sandoriai sudaryti už reguliuojamos rinkos ribų, tačiau pripažino, jog toks informavimas buvo netinkamas. Be to, šioje civilinėje byloje paneigta apeliantų pozicija, jog jie nebūtų sudarę obligacijų įsigijimo sutarčių, jeigu būtų žinoję, kad šie sandoriai bus sudaryti nereguliuojamoje rinkoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis bei konstatavo, jog ieškovai norėjo įsigyti Graikijos obligacijas, o pirkimo-pardavimo sandoriai buvo sudaryti esant ieškovų prašymams. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantai yra sudarę ir daugiau sandorių nereguliuojamose rinkose, t. y. įsigiję Albanijos, Ukrainos vertybinių popierių, todėl mažai tikėtina, jog vien tinkamas aplinkybės, kad Graikijos vertybiniai popieriai bus įsigyti nereguliuojamoje rinkoje, atskleidimas, būtų pakeitęs apeliantų (ieškovų) apsisprendimą investuoti būtent į šios valstybės vertybinius popierius. Teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, jog tokį apeliantų sprendimą galėjo lemti sąlyginai trumpas obligacijų išpirkimo terminas bei finansinė grąža (CPK 185 straipsnis).

14355.

144Vertinant priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir apeliantų įrodinėjamos žalos svarbu pažymėti ir tai, kad apeliantai prekybos vertybiniais popieriais sistemoje nuolat sekė informaciją apie vertybinius popierius, o ginčyti sudarytus vertybinių popierių įsigijimo sandorius pradėjo tik tada, kai šie vertybiniai popieriai buvo konvertuoti, t. y. tik po to, kai buvo pakeistos vertybinių popierių išpirkimo sąlygos (atsirado rizikos veiksniai).

14556.

146Šiame kontekste, remdamasi Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2015 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. S 2015/(21.13-2101)-12-5409 dėl informacijos pateikimo, teisėjų kolegija pažymi, jog nepriklausomai nuo to, kokioje rinkoje įsigytos obligacijos, jos vis tiek būtų konvertuotos. Be to, Graikijos Vyriausybės sprendimas konvertuoti apeliantų įsigytus vertybinius popierius niekaip nepriklausė nuo atsakovės. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina apeliantų valią įsigyti būtent Graikijos Vyriausybės obligacijas, o banko tinkamai neatskleista informacija apie sandorių sudarymą už reguliuojamos rinkos ribų nebuvo esminė šių obligacijų įsigijimo aplinkybė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tinkamai atskleidus šią informaciją, apeliantai nebūtų įsigiję Graikijos Vyriausybės vertybinių popierių. Informacija apie Graikijos finansinę padėtį, skolas ir bendrąjį vidaus produktą yra vieša, todėl apeliantai galėjo domėtis šiais aspektais, įvertinti galimas rizikas bei suvokti, kad investuojant į finansines priemones egzistuoja rizika, jog investicija gali būti nuostolinga, tačiau ne siekti patirtų nuostolių atlyginimo iš banko, kuris vykdė apeliantų savarankiškai priimtus pavedimus, susijusius su investicijomis.

14757.

148Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog banko padarytas FPRĮ 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimas, nebuvo lemiamas veiksnys apeliantams priimant sprendimą investuoti į Graikijos vertybinius popierius, byloje ištirtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog apeliantai būtų pasirinkę šį investavimo būdą, nepriklausomai nuo to, kokioje rinkoje prekiaujama Graikijos obligacijomis, todėl priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir apeliantų nuostolių yra pernelyg nutolęs, todėl nagrinėjamoje byloje atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos nenustatytos, o ieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagrįstai atmesti. Dėl reikalavimo įpareigoti banką parduoti obligacijas

14958.

150Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė galės įvykdyti pavedimus, susijusius su vertybinių popierių pardavimu tik tada, kai bus pakeistos šalių sudarytos vertybinių popierių sąskaitos sutartys, kurių specialiojoje dalyje apeliantai yra išreiškę nesutikimą dėl pavedimų vykdymo už reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų. Byloje nesant nurodytų apeliantų sutikimų, leidžiančių parduoti Graikijos obligacijas, negali būti tenkinamas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę parduoti ieškovams priklausančius vertybinius popierius. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

15159.

152Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, jų pagrindu pagrįstai konstatavo, jog bankas neteikė apeliantams investavimo rekomendacijų FPRĮ prasme, o banko neteisėti veiksmai, nebuvo lemiantys apeliantų sprendimą investuoti į Graikijos Vyriausybės vertybinius popierius, todėl nesant priežastinio ryšio tarp banko padaryto pažeidimo ir apeliantų patirtos žalos, apeliantai neįgijo teisės į žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15360.

154CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

15561.

156Atsakovė AB SEB bankas pateikė prašymą dėl 1 563,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo bei išlaidas patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą ir kredito įstaigos AB SEB banko mokėjimo nurodymą). CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio. Atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija nurodytose rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (8.11. punktas (1,3 x 838,7 Eur (2017 m. IV ketv. bruto darbo užmokestis) = 1 090,31 Eur), todėl bylinėjimosi išlaidos mažinamos ir atsakovei iš apeliantų lygiomis dalimis priteisiama 1 090,31 Eur.

157Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

158Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

159Lygiomis dalimis priteisti iš ieškovų E. V. (E. V.), asmens kodas ( - ) ir J. V., asmens kodas ( - ) atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui, juridinio asmens kodas, 112021238, 1 090,31 Eur (tūkstantį devyniasdešimt eurų 31 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovai teismui paduotame ieškinyje prašė: 1) įpareigoti atsakovę... 7. 2.... 8. Ieškovai nurodė, jog nuo 2002 metų rinkdavosi tik pačias konservatyviausias... 9. 3.... 10. Atsakovė ieškovui priskyrė neprofesionalaus investuotojo kategoriją bei... 11. 4.... 12. Iki sueinant obligacijų išpirkimo terminui atsakovė informavo, jog gavo... 13. 5.... 14. Iki ieškinio pateikimo dienos dėl atsakovės nesąžiningo neveikimo ir... 15. 6.... 16. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog niekada neteikė investavimo... 17. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 7.... 19. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 20. 8.... 21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog aplinkybė, kad atsakovė Graikijos... 22. 9.... 23. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog konsultacijų dėl... 24. 10.... 25. Teismo vertinimu, ieškovai nepagrindė nei žalos fakto, nei priežastinio... 26. 11.... 27. Ieškovai taip pat pareiškė reikalavimą jiems atlyginti neturtinę žalą,... 28. 12.... 29. Ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovę parduoti ieškovams... 30. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 31. 13.... 32. Ieškovai E. V. (E. V.) ir J. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 33. 13.1.... 34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išimtinai rėmėsi... 35. 13.2.... 36. Atsakovė teikė ieškovams investavimo rekomendacijas, pasireiškusias... 37. 13.3.... 38. Atsakovė pažeidimus padarė 2010 m., kai ieškovų vardu nupirko vertybinius... 39. 13.4.... 40. Ieškovai investicinius sprendimus priimdavo remdamiesi išimtinai atsakovės... 41. 13.5.... 42. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė atliko neteisėtus... 43. 13.6.... 44. Kadangi Graikijos obligacijos be ieškovų žinios buvo konvertuotos į naujus... 45. 13.7.... 46. Dėl atsakovės atliktų pažeidimų ieškovai negalėjo tinkamai įvertinti... 47. 13.8.... 48. Byloje kyla Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, todėl... 49. 14.... 50. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB SEB bankas prašo ieškovų... 51. 14.1.... 52. Atsakovė ieškovams nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais neteikė... 53. 14.2.... 54. Ieškovai investuotojais buvo ilgą laiką (nuo 2002 metų), ilgus metus ėjo... 55. 14.3.... 56. Nesant pagrindo konstatuoti, kad ieškovus ir atsakovę siejo sutartiniai... 57. 14.4.... 58. Net jeigu ir ginčijami sandoriai būtų buvę sudaryti reguliuojamoje rinkoje,... 59. 14.5.... 60. Ieškovų apeliaciniame skunde formuojamas prašymas kreiptis į Europos... 61. Teisėjų kolegija... 62. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 63. 15.... 64. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 65. 16.... 66. Apeliantai (ieškovai) apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius... 67. 17.... 68. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pabrėžęs, kad, pasibaigus... 69. 18.... 70. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad rašytiniuose paaiškinimuose... 71. 19.... 72. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas... 73. 20.... 74. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad apeliacinės... 75. 21.... 76. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, vien... 77. 22.... 78. Apeliaciniame skunde apeliantai prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo... 79. 23.... 80. CPK 3 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos... 81. 24.... 82. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 267 straipsnio... 83. 25.... 84. Teisingumo Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad prašymą priimti... 85. 26.... 86. Teisėjų kolegija pažymi, jog prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra... 87. 27.... 88. Teisingumo Teismo praktikoje išaiškinta, jog atsižvelgti į nagrinėjamos... 89. 28.... 90. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų prašomi pateikti ESTT klausimai... 91. 29.... 92. Nors vienas svarbiausių MiFID tikslų suderinti investuotojų apsaugą... 93. 30.... 94. Atsižvelgdama į tai, jog šioje byloje Teisingumo Teismui prašomi užduoti... 95. 31.... 96. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog... 97. 32.... 98. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos:... 99. 33.... 100. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei... 101. 34.... 102. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas,... 103. 35.... 104. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo turinį bei ieškiniu keliamus... 105. 36.... 106. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog apeliaciniu skundu kvestionuojama... 107. 37.... 108. FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog Finansų maklerio įmonė, prieš... 109. 38.... 110. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantai (ieškovai) su atsakove buvo sudarę... 111. 39.... 112. Nagrinėjamu atveju, investicinių paslaugų teikimo faktą apeliantai... 113. 40.... 114. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog... 115. 41.... 116. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų pozicija, kuria grindžiami... 117. 42.... 118. Apeliantai, įrodinėdami, jog investavimo rekomendacijų teikimo sutartis... 119. 43.... 120. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje susiklosčiusioje situacijoje, negalima... 121. 44.... 122. Vadovaujantis byloje esančiais įrodymais galima spręsti, jog apeliantams... 123. 45.... 124. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bankas apeliantams teikė tik... 125. 46.... 126. Remdamasi šioje sprendimo dalyje nurodytais motyvais, teisėjų kolegija... 127. 47.... 128. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje... 129. 48.... 130. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės padarytas įstatymo pažeidimas... 131. 49.... 132. CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji... 133. 50.... 134. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme... 135. 51.... 136. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad priežastinis ryšys kaip civilinės... 137. 52.... 138. Tai reiškia, jog teismas, nustatydamas neteisėtų veiksmų ir atsiradusių... 139. 53.... 140. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar banko veiksmai prisidėjo prie žalos... 141. 54.... 142. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė pagrindo... 143. 55.... 144. Vertinant priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir apeliantų... 145. 56.... 146. Šiame kontekste, remdamasi Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2015 m.... 147. 57.... 148. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog banko... 149. 58.... 150. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 151. 59.... 152. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje... 153. 60.... 154. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 155. 61.... 156. Atsakovė AB SEB bankas pateikė prašymą dėl 1 563,84 Eur bylinėjimosi... 157. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 158. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti... 159. Lygiomis dalimis priteisti iš ieškovų E. V. (E. V.), asmens kodas ( - ) ir...