Byla AS-525-290-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Towage&Marine Assistance“, Smit International Overseas B. V., uždarajai akcinei bendrovei „Towmar Smit Baltic“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, Lietuvos jūros krovos kompanijų asociacijai, Lietuvos laivų savininkų asociacijai dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2009 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. 1S-56 „Dėl leidimo UAB „Towage&Marine Assistance“ ir „Smit International Overseas B. V.“ vykdyti koncentraciją lygiomis dalimis steigiant UAB „Towage Smit Baltic“ (toliau – ir Nutarimas).

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Nutarimą.

7Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 6 d. nutartimi trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Towage&Marine Assistance“ ir UAB „Towmar Smit Baltic“ apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Smit International Overseas B. V. apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

8II.

9Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė priteisti jo naudai iš Konkurencijos tarybos 43 124,54 Lt atstovavimo išlaidų.

10Nurodė, jog bendra išlaidų, pateikiant skundą ir nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, suma sudarė 43 124,54 Lt. Pažymėjo, jog dėl itin sudėtingo ginčo pobūdžio ir nagrinėjamų klausimų, kurie apėmė tiek teisinius, tiek ekonominius ginčo aspektus, ypatumų bendras advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva“ (toliau – ir Advokatų profesinė bendrija) sudarytos komandos darbo laikas viršijo 100 valandų. Prašė atsižvelgti į ginčo sudėtingumą ir kompleksiškumą.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 17 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies ir iš atsakovo Konkurencijos tarybos pareiškėjo naudai priteisė 3 610 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų.

12Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2, 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1, 2 dalis, pažymėjo, jog iš CPK 98 straipsnio nuostatų darytina išvada, kad įstatymas proceso šaliai suteikia teisę gauti tik pagrįstų ir racionalių teismo išlaidų atlyginimą. Nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Nutarimą. Sprendimas buvo apskųstas apeliaciniais skundais, kuriuos išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 6 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą nepakeistą. Padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas buvo patenkintas, t. y. sprendimas priimtas jo naudai, taigi jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu, sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, todėl, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistina 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Nurodė, jog pareiškėją Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo advokatas G. K. pagal 2009 m. balandžio 23 d. susitarimą dėl atstovavimo. 2009 m. rugsėjo 11 d. perįgaliojimu atlikti visus veiksmus administracinėje byloje įgaliota advokatė R. Z. Pareiškėjas prie prašymo atlyginti išlaidas pridėjo 2009 m. liepos 14 d. PVM sąskaitą faktūrą JBB Nr. 006538 bei 2009 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą JBB Nr. 007073, kuriose nurodytos mokėtinos sumos už suteiktas teisines paslaugas. Pareiškėjas taip pat pateikė apmokėjimą pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras patvirtinančius dokumentus: 2009 m. rugpjūčio 20 d. ir 2010 m. sausio 13 d. sąskaitos išrašus bei raštą „Dėl išlaidų už teisines paslaugas atlyginimo“. Pabrėžė, jog tokie dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas už suteiktas atstovavimo paslaugas sumokėjo 43 024,54 Lt. Nustatė, jog advokatų G. K. ir R. Z. teisinės paslaugos, kurių atlyginimą pareiškėjas prašė priteisti, buvo suteiktos nuo 2009 m. balandžio 23 d. iki 2009 m. gruodžio 10 d. Šiuo laikotarpiu buvo nustatytas 800 Lt dydžio minimalus mėnesinis atlyginimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“. Atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2, 2 punktus, į tai, kad byloje nagrinėjamas klausimas buvo sudėtingas, reikalaujantis išsamios teisės aktų ir teismų praktikos analizės, padarė išvadą, kad už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui surašymą pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistina 2 000 Lt. Pažymėjo, jog už teismų praktikos analizę, pateiktų dokumentų analizę, teismų praktikos paiešką ir kitus suteiktų teisinių paslaugų suvestinėje nurodytus veiksmus iki skundo teismui surašymo priteistinos sumos įskaičiuotinos į sumą už skundo surašymą ir atskirai nepriteistinos. Pažymėjo, jog už 2009 m. gegužės 19 d. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismui atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones parengimą atlyginimas pareiškėjui nepriteistinas, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-381/2009 šį AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atskirąjį skundą atmetė. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio išaiškinimu byloje Nr. AS822-506/2008, pabrėžė, jog atsakovas negali būti atsakingas už nepagrįsto pareiškėjo prašymo dėl skundo reikalavimo užtikrinimo parengimą, todėl šio prašymo parengimo išlaidos pareiškėjui iš atsakovo negali būti priteistos. Rėmėsi Rekomendacijų 8.16 punktu ir nurodė, jog už 2009 m. rugsėjo 11 d. prašymo Dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo konfidencialia parengimą pareiškėjui maksimaliai gali būti priteistina 96 Lt, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad prašymas nedidelės apimties, laiko sąnaudos nedidelės, turinio prasme prašymas nesudėtingas, esmė – leisti susipažinti su konfidencialia informacija, jos nepripažįstant komercine ar kitokia paslaptimi, priteistina 50 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad 2009 m. rugsėjo 18 d. prašymas Dėl įrodymų išreikalavimo, taip pat tą pačią dieną pateiktus papildomus paaiškinimus, prašymas dėl įrodymų prijungimo prie administracinės bylos ir 2009 m. rugsėjo 23 d. prašymas Dėl įrodymų išreikalavimo yra iš esmės analogiški, t. y. pareikšti dėl to paties dalyko, jų turinys iš esmės toks pat, prašymai nėra didelės apimties, padarė išvadą, jog už jų parengimą pareiškėjui priteistina 100 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad suteiktų teisinių paslaugų suvestinėje nurodyta, kad 2009 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio pasirengimui pareiškėjo atstovai sugaišo 15 val. 32 min., iš teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdis truko 1 val. 50 min. be pertraukos, remdamasis tuo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. AS556-613/2008), susipažinimas su bylos medžiaga, naujai gautais dokumentais, jų kopijų darymas laikytina pasirengimu bylos nagrinėjimui teisme, o tai yra laikoma tos pačios rūšies teisine paslauga, kaip ir atstovavimas teisme, vadovaudamasis Rekomendacijų 8.18 punktu, nustatė, jog už pasirengimą bylos nagrinėjimui pareiškėjui maksimaliai gali būti priteista 1 920 Lt. Pažymėjo, jog nors byloje yra devyni proceso dalyviai ir jų pateiktų procesinių dokumentų apimtis yra didelė (daugiau kaip šimtas puslapių), pareiškėjo nurodytas laikas beveik 16 valandų teismo posėdžio pasirengimui yra akivaizdžiai per ilgas, todėl maksimalią sumą mažino iki 460 Lt. Tuo tarpu už 2009 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdį pareiškėjui maksimaliai gali būti priteista 240 Lt, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu buvo nagrinėjami tik pareiškėjo iš anksto suformuluoti prašymai ir bylos nagrinėjimas iš esmės nevyko, už dalyvavimą teismo posėdyje priteisė 150 Lt. Konstatavo, jog iš viso už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą jame pareiškėju priteistina maksimali suma sudaro 610 Lt. Nurodė, jog suteiktų teisinių paslaugų suvestinėje nurodyta, kad 2009 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio pasirengimui pareiškėjo atstovai sugaišo 7 val., taigi jiems maksimaliai gali būti priteista 840 Lt už pasirengimą teismo posėdžiui, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad su pateiktais į bylą dokumentais pareiškėjo atstovai jau buvo susipažinę, o esminių naujų įrodymų į bylą nebuvo pateikta, už pasirengimą šiam teismo posėdžiui atlyginimo nepriteisė. Kadangi pagal teismo posėdžio protokolą 2009 m. lapkričio 30 d. posėdis vyko 5 val. 20 min., pagal Rekomendacijų 9 punktą pareiškėjui už atstovavimą teismo posėdyje priteisė kaip už 5 val., t. y. 600 Lt. Pažymėjo, jog pagal Rekomendacijų 8.15 punktą už 2009 m. spalio 23 d. atsiliepimą į atskirąjį skundą pareiškėjui maksimaliai gali būti priteista 400 Lt, tačiau atsižvelgdamas į atsiliepimo į atskirąjį skundą apimtį ir sudėtingumą (visiškai nesudėtingas), padarė išvadą, jog pareiškėjui priteistina 100 Lt. Nurodė, jog už 2009 m. lapkričio 19 d. atsiliepimą į prašymą dėl Konkurencijos tarybos pateiktos medžiagos pripažinimo konfidencialia ir neleidimo su ja susipažinti kitiems proceso dalyviams, vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, pareiškėjui gali būti priteista 96 Lt, tačiau tokią sumą sumažino iki 50 Lt. Konstatavo, kad pareiškėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ naudai iš atsakovo Konkurencijos tarybos priteistina 3 610 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą advokatas turi teisę pasirinkti, kaip organizuoti savo darbą, t. y. jis turi teisę samdyti darbuotojus (26, 27 str.), todėl atmetė atsakovo argumentą, kad ruošiant procesinius dokumentus ir kitus dokumentus dalyvavo konsultantas ir vyresnysis konsultantas, todėl nėra galimybės nustatyti, kiek laiko sugaišo pareiškėjo įgalioti atstovai.

13III.

14Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir sumažinti pareiškėjui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

151. Remdamasis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Rekomendacijų 7 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS442-292/2009, AS822-587/2009), pabrėžia, jog pareiškėjui gali būti atlygintos tik racionalios ir pagrįstos išlaidos ir tik už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas atstovavimo teismo procese metu.

162. Atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS10-250/2005, AS10-525/2006), ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį, 45 straipsnio 1 dalį, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis ir teigia, jog pareiškėjas netinkamai pagrindė turėtas bylinėjimosi išlaidas ir neįrodė jo patirtų išlaidų racionalumo bei pagrįstumo. Nurodo, jog pagal administracinių teismų praktiką (byla Nr. AS756-425/2008), nesant detalizuoto išlaidų pagrindimo, nėra galimybės įvertinti išlaidas pagal atskiras teisinių paslaugų kategorijas, numatytas Rekomendacijose, ir nustatyti tikslų priteistiną išlaidų atlyginimo dydį. Teigia, jog pareiškėjo pateikti įrodymai nesuteikia galimybės įvertinti, ar pareiškėjas jo nurodytas sumas sumokėjo advokatams, už atstovavimą nagrinėjant Nutarimo panaikinimo klausimą, ar už kito pobūdžio teisines konsultacijas. Pareiškėjo pateikti įrodymai nepagrindžia atstovavimo metu patirtų išlaidų, nes iš pateiktų duomenų nėra aiškūs atskirų paslaugų įkainiai bei jas suteikęs asmuo.

173. Pirmosios instancijos teismo priteistas išlaidų už skundo surašymą atlyginimo dydis (2 000 Lt) nepagrįstas, kadangi teismas nepagrįstai pripažino byloje nagrinėtą klausimą sudėtingu ir nepagrįstai atlygintiną dydį nustatė arti maksimalaus. Teigia, jog vien konkurencijos teisės specifika, t. y. jos ryšys su ekonomika, negali pagrįsti bylos sudėtingumo ir lemti maksimalių dydžių taikymo. Kadangi advokatas G. K. ir pati advokatų kontora skelbia, jog dirba konkurencijos teisės srityje, jiems konkurencijos teisės ir koncentracijų aspektai nebuvo nežinomi. Be to, materialiniu teisiniu požiūriu nagrinėta koncentracija nebuvo sudėtinga. Taip pat pažymi, jog iš pareiškėjo skunde keltų reikalavimų – panaikinti Nutarimą, išreikalauti iš Konkurencijos tarybos su skundžiamu Nutarimu susijusią medžiagą, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Nutarimo galiojimą, bylą nagrinėjant uždarame posėdyje – buvo patenkinti 2, todėl pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį maksimali atlygintina suma turėtų būti proporcingai mažinama, t. y. turėtų sudaryti 50 procentų maksimaliai galimos atlyginti sumos. Todėl net pripažinus, kad byla buvo sudėtinga, už skundo surašymą maksimaliai galėtų būti priteista tik 1 200 Lt. Kadangi byla nebuvo sudėtinga, tokia suma atitinkamai mažintina 50 procentų, o pareiškėjui už skundo parengimą priteistina 600 Lt.

184. Teigia, jog iš bylos medžiagos negalima spręsti, ar pirmosios instancijos teismo pareiškėjo naudai priteistas teismo išlaidų, susijusių su susipažinimu su bylos medžiaga, atlyginimas, yra pagrįstas, kadangi neaišku, ar tokios išlaidos yra racionalios ir pagrįstos. Pabrėžia, jog CPK numato galimybę atlyginti tik už advokato ir advokato padėjėjo laiko sąnaudas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad ruošiant procesinius dokumentus, rengiantis bylos nagrinėjimui teisme dalyvavo konsultantas ir vyresnysis konsultantas, todėl nėra galimybės nustatyti, kiek laiko sugaišo įgalioti pareiškėjo atstovai. Konkurencijos taryba nesutinka su teismo vertinimu, jog pagal Advokatūros įstatymą advokatas turi teisę pasirinkti, kaip organizuoti savo darbą, t. y. turi teisę samdyti darbuotojus. Kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (byla Nr. AS822-587/2009), jog įstatymai nenumato galimybės priteisti išlaidas už atstovavimą ar procesinių dokumentų rengimą, jeigu šias paslaugas suteikė ne advokatas ar advokato padėjėjas, negalima pripažinti, kad atsakovas būtų įpareigotas atlyginti išlaidas už veiksmus asmens, kurį advokatas pasitelkia tam tikriems veiksmams atlikti, tačiau kuris nėra nei įgaliotas advokatas, nei advokato padėjėjas. Pabrėžia, jog būtų nepagrįsta priteisti atsakovui atlyginti išlaidas, kurių atlyginimo nenumato nei galiojantys teisės aktai, nei teismų praktika. Be to, Rekomendacijų nuostatos taip pat nustato skirtingą kompensuojamo dydžio koeficientą, priklausomai nuo to, ar veiksmus atliko advokatas ar advokato padėjėjas (5 p.), todėl ir teisės aktuose pripažįstama, kad suteikiamų paslaugų kokybė priklauso nuo jas teikiančio asmens kvalifikacijos. Daro išvadą, jog, nepagrįstai priteisus 460 Lt už pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme, atitinkamai tokia suma mažintina bendra pareiškėjui priteistinų teismo išlaidų suma.

19Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

201. Teigia, jog jis pateikė visus įrodymus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, kuriuose tinkamai ir detaliai detalizuojamos atstovų jam suteiktos paslaugos. Be to, tuo metu, kai buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1768-171/2009, Advokatų profesinė bendrija Baltic Legal Solutions Lietuva (toliau – ir Advokatų profesinė bendrija) pareiškėjui neteikė jokių kitų teisinių paslaugų, nesusijusių su Nutarimo apskundimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad procesiniai veiksmai, nurodyti pateiktoje pažymoje, galėjo ar buvo atlikti, teikiant pareiškėjui teisines paslaugas, nesusijusias su nagrinėjama byla. Tuo tarpu atsakovas savo atskirojo skundo argumentus grindžia iš esmės deklaratyviais teiginiais, tokiu būdu elgdamasis nesąžiningai pareiškėjo atžvilgiu.

212. Teigia, jog ta aplinkybė, kad pateiktoje pažymoje nurodyta, jog paslaugas suteikė konsultantas, vyresnysis konsultantas bei partneris, nesuteikia pagrindo abejoti, kad paslaugos buvo suteiktos būtent advokatų bei advokato padėjėjo. Pažymi, jog jam paslaugas teikė advokatas G. K. bei advokatė R. Z. (vyr. konsultantė), taip pat kai kuriuos veiksmus atliko advokato padėjėjas D. M. (konsultantas). Teismui pateikta pažyma buvo suformuota Advokatų profesinės bendrijos vidinėje sistemoje, kurioje visi advokatai bei advokatų padėjėjai nurodomi kaip konsultantai, vyr. konsultantai ir partneriai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog paslaugas pareiškėjui būtų suteikę ne advokatai ar advokatų padėjėjai.

223. Nesutinka su atskirojo skundo teiginiais, kad byla nebuvo sudėtinga. Pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad jį atstovavo Advokatų profesinės bendrijos advokatai, kurie dirba konkurencijos teisės srityje, nereiškia, kad konkurencijos teisės ir koncentracijų aspektai, nagrinėti šioje byloje, turėjo būti žinomi jo atstovams, o byla atitinkamai nesudėtinga. Pabrėžia, jog byloje buvo nagrinėjama daug teisinių aspektų, susijusių su konkurencijos teise, taip pat ekonominiai aspektai, kurie, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, nebuvo visi ir negalėjo būti visi žinomi advokatams. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad ginčijamas Nutarimas buvo panaikintas, nes pažeista Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatyta balsavimo tvarka, o teismas sprendime nepasisakė dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog byla nesudėtinga. Be to, byla buvo sudėtinga ir dėl to, kad bylos procese dalyvavo devyni asmenys, kurie pateikė išsamius savo paaiškinimus, teikė įrodymus.

234. Teigia, jog procesiniais teismų sprendimais jo skundas iš esmės buvo patenkintas. Tuo tarpu kiti pareiškėjo skunde reikšti reikalavimai buvo procesinio pobūdžio, kurių patenkinimas ar atitinkamai nepatenkinimas neturi įtakos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, kadangi pagal Rekomendacijų nuostatas atsižvelgiama tik į pagrindinių reikalavimų patenkinimą. Todėl atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, jog jam priteistino teismo išlaidų atlyginimo suma turėtų būti mažinama 50 procentų, kadangi buvo patenkinti ne visi jo skundo reikalavimai.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV.

26Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

27ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

28Kaip matyti iš ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos, teismo išlaidų atlyginimo priteisimas yra tiesiogiai siejamas su teismo sprendimo priėmimu vienos iš šalių naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs (byla Nr. AS858-696/2010), jog, sistemiškai vertinant ABTĮ 44 – 45 straipsnių nuostatas ir atsižvelgiant į protingumo principą, sprendimas, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laikytinas teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Kiekviena administracine byla yra sprendžiamas konkretus su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis susijęs klausimas, šiuo klausimu teismas priima baigiamąjį aktą, galutinai nustatančiu asmens teisių ir pareigų turinį konkrečioje situacijoje.

29Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, skundu kreipdamasis į teismą, prašė panaikinti Nutarimą, išreikalauti iš Konkurencijos tarybos medžiagą, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje. Įvertinus nurodytus reikalavimus, matyti, jog tik pirmasis skundo reikalavimas yra materialinio teisinio pobūdžio, tuo tarpu kiti skunde suformuluoti prašymai yra susiję su procesinio pobūdžio veiksmų atlikimu. Kaip jau minėta, asmuo įgyja teisę į teismo išlaidų atlyginimą, kai išsprendžiamas konkretus su tokio asmens teisėmis ir pareigomis susijęs klausimas. Nagrinėjamu atveju toks klausimas buvo susijęs tik su pareiškėjo reikalavimu panaikinti Nutarimą. Todėl įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais patenkinus materialinį teisinį pareiškėjo skundo reikalavimą – panaikinus Nutarimą, pareiškėjas įgijo teisę į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Konstatuotina, jog atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjui priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti mažinamas, kadangi patenkinti ne visi pareiškėjo skundo reikalavimai. Priešingai, šiuo atveju buvo patenkinti visi pareiškėjo skundo materialiniai teisiniai reikalavimai, kurių išsprendimas buvo susijęs su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis.

30Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byla vertintina kaip sudėtinga. Pastebėtina, jog tokiai išvadai negali turėti įtakos tai, kad pareiškėjas jį atstovauti pasirinko konkurencijos teisės specialistus. Bylos sudėtingumas teismo išlaidų atlyginimo priteisimo požiūriu vertinamas, atsižvelgiant į byloje keliamų teisinių klausimų bei kilusio ginčo pobūdį, bylos medžiagą, specialių žinių poreikį ir kitus aspektus. Tuo tarpu įvertinus šios bylos aplinkybes spręstina, jog kilęs ginčas buvo pakankamai sudėtingas. Kartu pažymėtina, jog atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad buvo priteisti maksimalūs atlygintinų teismo išlaidų dydžiai, kadangi teismas, net ir pagrįstai įvertinęs, jog byla buvo sudėtinga, vien maksimalaus skirtingų išlaidų atlyginimo dydžio nepriteisė, net ir atsižvelgdamas į nustatytą bylos sudėtingumą.

31Atsakovas atskirajame skunde taip pat teigia, jog iš bylos medžiagos negalima spręsti, ar pirmosios instancijos teismo pareiškėjo naudai priteistas teismo išlaidų, susijusių su susipažinimu su bylos medžiaga, atlyginimas, yra pagrįstas. Pabrėžia, jog neaišku, ar tokios išlaidos yra racionalios ir pagrįstos, nes nežinoma, ar tokias paslaugas suteikė pareiškėjo įgalioti atstovai. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priteisė pareiškėjui 460 Lt už pasirengimą posėdžiui. Teismas, spręsdamas dėl minėtų išlaidų atlyginimo priteisimo pareiškėjui, rėmėsi Advokatų profesinės bendrijos sudaryta AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ administracinėje byloje Nr. I-1768-171/2009 suteiktų teisinių paslaugų suvestine (t. IV, b.l. 59–61). Kaip matyti iš šios suvestinės, pareiškėjui paslaugas, susijusias su pasirengimu teismo posėdžiui, teikė konsultantas, vyresnysis konsultantas ir partneris. Pažymėtina, jog pareiškėjo pateikti dokumentai, pagrindžiantys patirtas teismo išlaidas, nepatvirtina pareiškėjo teiginio, kad tokie asmenys, suteikę jam teisines paslaugas, buvo advokatas ir advokato padėjėjas, įgalioti jį atstovauti teisme. Tokia išvada nėra pagrįsta jokiais teismui pateiktais duomenimis, todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog nurodytos teismo priteistos išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiui negali būti vertinamos kaip pagrįstos, protingos, todėl šioje dalyje pareiškėjo prašymas turėjo būti atmestas.

32Tuo tarpu kita priteisto teismo išlaidų atlyginimo dalis yra pagrįsta byloje pateiktais įrodymais, atitinka teisingumo ir protingumo principus, bylos sudėtingumą ir kitus Rekomendacijose nustatytus kriterijus, todėl šioje dalyje teismo nutartis paliktina nepakeista.

33Kartu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išsprendė ir klausimą dėl teismo išlaidų, patirtų pareiškėjui paduodant atskirąjį skundą, atlyginimo priteisimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS525-422/2009, AS8-83/2007, AS14-1/2007, AS11-53/2006) prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Jei toks prašymas paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui, šis teismas prašymą turėtų persiųsti apeliacinės instancijos teismui. Pabrėžtina, jog nors, kaip jau minėta, tiek teisės aktai, tiek teismų praktika teismo išlaidų atlyginimą sieja su ginčo išnagrinėjimu iš esmės, tokia aplinkybė nereiškia, kad teismo išlaidos, patirtos parengiant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui, nelaikytinos išlaidomis, patirtomis bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Todėl, atsižvelgiant į nurodytą administracinių teismų praktiką, remiantis teisingumo ir protingumo principais, šioje dalyje pirmosios instancijos teismas privalėjo pareiškėjo prašymą perduoti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

34Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė iš dalies neteisėtą nutartį, kuri keistina – teismo nutarties dalis, kuria priteistas teismo išlaidų, susijusių su pasirengimu teismo posėdžiui, atlyginimas, naikintina ir šioje dalyje pareiškėjo prašymas atmestinas, o teismo nutarties dalis, kuria išspręstas klausimas dėl pareiškėjo prašymo dalies dėl teismo išlaidų už atskirojo skundo parengimą priteisimo, naikintina ir šioje dalyje prašymo nagrinėjimas perduotinas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, likusi teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

35Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

36atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

37Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį – panaikinti nutarties dalį, kuria spręstas klausimas dėl pareiškėjo prašymo dalies priteisti teismo išlaidų, susijusių su atskirojo skundo parengimu, atlyginimą ir šioje dalyje pareiškėjo prašymą perduoti spręsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o likusią pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ prašymo dalį patenkinti iš dalies ir pareiškėjui priteisti 3 150 Lt teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

38Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundu kreipėsi... 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu... 7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 6 d. nutartimi... 8. II.... 9. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė... 10. Nurodė, jog bendra išlaidų, pateikiant skundą ir nagrinėjant bylą... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 17 d. nutartimi... 12. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 13. III.... 14. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo iš dalies pakeisti... 15. 1. Remdamasis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalimis,... 16. 2. Atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos... 17. 3. Pirmosios instancijos teismo priteistas išlaidų už skundo surašymą... 18. 4. Teigia, jog iš bylos medžiagos negalima spręsti, ar pirmosios instancijos... 19. Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą... 20. 1. Teigia, jog jis pateikė visus įrodymus, pagrindžiančius patirtas... 21. 2. Teigia, jog ta aplinkybė, kad pateiktoje pažymoje nurodyta, jog paslaugas... 22. 3. Nesutinka su atskirojo skundo teiginiais, kad byla nebuvo sudėtinga.... 23. 4. Teigia, jog procesiniais teismų sprendimais jo skundas iš esmės buvo... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV.... 26. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 27. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas... 28. Kaip matyti iš ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos,... 29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, skundu kreipdamasis į teismą, prašė... 30. Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios... 31. Atsakovas atskirajame skunde taip pat teigia, jog iš bylos medžiagos negalima... 32. Tuo tarpu kita priteisto teismo išlaidų atlyginimo dalis yra pagrįsta byloje... 33. Kartu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi... 34. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos... 35. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2... 36. atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą... 37. Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d.... 38. Nutartis neskundžiama....