Byla A-552-314-13
Dėl sprendimų panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. ir atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintais skundais (I t., b. l. 1–5, 95–101, II t., b. l. 92–103) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2010 m. lapkričio 29 d. Užsienio reikalų ministerijos pretendentų į deleguotų nacionalinių ekspertų pareigas atrankos protokolą Nr. 30 (toliau – ir protokolas Nr. 30); 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. (21.2.8.12)-3-6948 „Dėl skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (21.2.8.12)-3-6948); 3) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT) ištirti, ar Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 21 d. įsakyme V-157 „Dėl Pretendentų atrankos iš delegavimo rezervo komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. V-157) patvirtintų Pretendentų atrankos iš delegavimo rezervo komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 23 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 daliai bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktui ta apimtimi, kurioje nėra nustatytas reikalavimas pateikti motyvus dėl kandidatūrų; 4) priteisti iš atsakovo 8 304,84 Lt turtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. lapkričio 23 d. Ministerija paskelbė atranką į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (toliau – ir ESBO) rinkimų stebėjimo misiją Baltarusijoje (toliau – ir Misija), informacija apie atranką buvo paskelbta internete, , be kita ko, nurodant reikalavimus pretendentams bei papildomus privalumus. 2010 m. lapkričio 29 d. buvo vykdoma atranka, kurios metu buvo atrinkti pretendentai į ekspertų pareigas ESBO misijoje Baltarusijoje. Pareiškėjo nuomone, vykdant atranką buvo pažeisti skaidrumo, objektyvumo, lygiateisiškumo principai, pažeistos atrankos vykdymo nuostatos.

6Pabrėžė, kad iš protokolo Nr. 30 akivaizdžiai matyti, jog prie dalies išrinktų pretendentų nėra nurodyta, kokiai įstaigai, institucijai ar visuomeninei organizacijai jie atstovauja. Be to, tarp atrinktų kandidatų akivaizdžiai matyti asmenys, kurie galimai neatitiko keliamų reikalavimų. Skelbiamoje atrankoje į Misiją buvo nurodyta, kad asmenys, atitinkantys keliamus reikalavimus ir galintys nurodytomis dienomis dalyvauti Misijoje, privalo iki lapkričio 26 d. imtinai pateikti elektroniniu paštu atitinkamus dokumentus. 2010 lapkričio 26 d. buvo penktadienis, Ministerijos interneto tinklalapyje nurodoma, kad Ministerijos darbo laikas penktadienį yra 8.00–15.45, todėl vėliau negu 15.45 val. gauti pretendentų prašymai negalėjo būti priimami ir tokie asmenys negalėjo dalyvauti atrankoje kaip laiku nepateikę dokumentų, tačiau iš atsakovo pateiktos medžiagos matyti, kad atrankoje dalyvavusi ir laimėjusi pretendentė I. S. reikiamus dokumentus pateikė po Ministerijos darbo laiko – 16.19 val.

7Remiantis protokolu Nr. 30, atrankoje dalyvavo 40 asmenų, atrinkta – 30 asmenų, todėl, vadovaujantis Nuostatų 20, 21 punktais, atrankos komisija privalėjo vertinti papildomus pretendentų privalumus, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsakovas, remdamasis pažyma (I t., b. 1. 58), nustatė pretendentų tinkamumą pagal privalomus ir papildomus kriterijus atrankai, tačiau taikė nevienodus ir neobjektyvius kriterijus, nesilaikė ESBO nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas atitiko visus reikalavimus, keliamus ESBO rašte ir Ministerijos paskelbtoje atrankoje, o pagal privalumus, kaip nurodoma paties atsakovo pažymoje, lenkė D. T., O. S., A. G., S. K., L. M., D. A., V. A. Atsižvelgiant į privalomus reikalavimus pažymėjo, jog pareiškėjas turi Lietuvoje vykusių rinkimų stebėjimo patirtį ir administravimo patirtį. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymu (toliau – ir Delegavimo įstatymas), sąvoka „delegavimas“ reiškia karjeros valstybės tarnautojų, statutinių valstybės tarnautojų ir prokurorų perkėlimą ar siuntimą ir kitų asmenų siuntimą dirbti į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, tokiu būdu pirmenybė yra teikiama karjeros valstybės tarnautojams, statutiniams valstybės tarnautojams ir prokurorams, tačiau abejotina, ar dalis pretendentų priskirtini šios kategorijos asmenims.

8Pareiškėjas toliau pažymėjo, kad pretendentų D. T., D. A. , I. S., V. A. papildomi privalumai yra abejotini. Pretendenčių A. R., S. S. kandidatūros neatitinka privalomų reikalavimų .

9Atkreipė dėmesį, jog atrankos komisija sudarė 2 pretendentų sąrašus pagal lytį, nors tokio skirstymo nenumato nei Pretendento atrankos aprašas, nei 2010 m. lapkričio 22 d. Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro pranešimas nei kiti teisės aktai. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo poziciją, remdamasis Lygių galimybių įstatymo 5 ir 7 straipsniais, nurodė, kad atsakovas, diferencijavęs pretendentus pagal lytį, akivaizdžiai pažeidė ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatas, nes dėl pareiškėjo kaip vyro lyties taikomos prastesnės sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui. Tokiais veiksmais pažeisti ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatos.

10Nurodė, kad atrankos komisijos pirmininkas N. T., komisijos narės L. V. bei J. L. yra atsakovo darbuotojai. Šie asmenys išrinko iš pretendentų S. K., kuri yra taip pat atsakovo darbuotoja, be to, dirba tame pačiame departamente, kaip ir N. T. bei L. V., taigi, akivaizdžiai pažeistas objektyvumo ir nešališkumo principas; S. K. kolegos privalėjo nusišalinti nuo balsavimo.

11Remiantis protokolu Nr. 30, posėdyje buvo nurodyti pretendentai, dalyvavę atrankoje, po to – balsavimo rezultatai, o komisijos nariai protokole Nr. 30 savo nuomonės, argumentacijos dėl pretendentų vertinimo neišdėstė, todėl komisijos vertinimo sprendimo motyvai pretendentui (pareiškėjui) neaiškūs. Turinio prasme atsakovo sprendimas visiškai neargumentuotas, neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, objektyvumo, įstatymo viršenybės principų, įtvirtintų Įstatyme, nes nepagrįstas nustatytais faktais. Padaryti pažeidimai negali būti vertinami kaip formalūs procedūriniai pažeidimai, kadangi turėjo tiesioginės įtakos priimto administracinio akto teisėtumui.

12Pareiškėjas 2010 m. lapkričio 30 d. kreipėsi raštu į Ministeriją, prašydamas paaiškinti sprendimo motyvus, rašte išdėstė abejones dėl vykdytos atrankos, tačiau Ministerija sprendime Nr. (21.2.8.12)-3-6948 nurodė, jog pretendentų tinkamumas rinkimų stebėjimo misijai buvo nustatytas pagal skelbime apie atranką nurodytus kriterijus, įvertinus pretendentų anketose pateiktą informaciją, jog pagal Nuostatų 23 punktą motyvai dėl atmestų kandidatūrų nenurodomi. Sprendimas Nr. (21.2.8.12)-3-6948 yra individualus administracinis aktas, todėl jam privalomi individualiam administraciniam aktui keliami reikalavimai, įtvirtinti Įstatyme, tačiau sprendime Nr. (21.2.8.12)-3-6948 nenurodyta jo apskundimo tvarka, nenurodytos nustatytos aplinkybės, neišdėstyti motyvai, pareiškėjo pateiktas skundas faktiškai neišnagrinėtas, be to, sprendimas Nr. (21.2.8.12)-3-6948 nėra patvirtintas antspaudu.

13Nurodė, kad dėl neteisėtos atrankos pareiškėjas patyrė turtinę žalą. Remiantis Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro 2009 m. gruodžio 19 d. pranešimu, tiesiogiai rinkimų stebėtojui išmokamos išlaidos sudaro 2 025 eurus (pagal Lietuvos centrinio banko kursą 2010 m. gruodžio 13 d. 1 euras – 3, 4528 Lt), t. y. 6 991,92 Lt. Pagal Delegavimo įstatymo 21 straipsnį deleguotiems prokurorams darbo tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiu mokamas darbo užmokestis, susidedantis iš pareiginės algos, nustatytos pareigoms ar pareigybėms, kurias jie ėjo iki delegavimo, ir priedų, kurie jiems buvo mokami iki delegavimo. Taip pat yra numatyta, jog yra mokami dienpinigiai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 526, kuriuo patvirtintos Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklės, ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. 1K-123 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“. 2010 m. gruodžio 13 d. dienpinigių norma į Baltarusiją sudarė 145 Lt, taigi per 9 d. (nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki 2010 m. gruodžio 21 d. imtinai) dienpinigiai sudarytų 1 305 Lt. Skundžiamas sprendimas sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, kadangi atsakovas protokoliniu sprendimu būtent pareiškėjui užkirto kelią vykti į Misiją, yra tiesioginė ir individuali sąsaja tarp pareiškėjo intereso ir ginčijamo protokolinio sprendimo. Byloje ginčas būtent ir kyla dėl to, ar toks atsakovo atsisakymas patvirtinti pareiškėjo kandidatūros atitiktį teisės aktams yra teisėtas ir pagrįstas. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų – neteisėtai vykdytos atrankos ir priimto sprendimo ir pareiškėjo nevykimo į misiją yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė 8 296, 92 Lt nuostolių, kadangi tokią sumą pareiškėjas turėjo gauti vykdamas į Misiją. Taip pat pareiškėjui dėl patirtų išgyvenimų sutriko sveikata ir jis turėjo išlaidų gydymui, t. y. vaistams, šios išlaidos sudaro 7,92 Lt.

14Pabrėžė, kad pareiškėjas dėl atsakovo 2010 m. lapkričio 29 d. neteisėtų veiksmų – neteisėtos atrankos procedūros, neteisėtų atsakymų pateikimo patyrė neturtinę žalą: patyrė stresą, blogai pradėjo miegoti naktimis, pablogėjo sveikata, kurį laiką tapo uždaras, mažai bendravo su aplinkiniais ir artimais žmonėmis, dėl patirtų išgyvenimų, emocinės įtampos pradėjo itin dažnai mirkčioti akimis, nors iki tol tokių atvejų nepastebėjo. Remiantis gydytojų išvada, pareiškėjas patyrė neurotinę reakciją streso metu, dėl to sutriko pareiškėjo sveikata. Būtent dėl šios institucijos neteisėtų veiksmų buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, susiję su dalyvavimu Misijoje. Šiuo metu pareiškėjas patiria dar didesnę nuoskaudą, kadangi jeigu būtų buvęs moterimi, o ne vyru, tai pagal atsakovo pateiktą reitingavimo vertinimo lentelę būtų buvęs atrinktas, todėl jaučia diskriminaciją dėl lyties. Neturtinė žala taip pat pasireiškė ir pareiškėjo reputacijos pablogėjimu, kadangi kolegos po šio įvykio atvirai suabejojo jo kompetencija ir sugebėjimais.

15Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 28–33; t. 2, b. l. 72–80, 114–123) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

16Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2010 m. lapkričio 30 d. pateikė Ministerijos valstybės sekretoriui skundą dėl pretendentų atrankos dalyvauti Misijoje, kuriame nesutiko su protokolo Nr. 30 turiniu, į kurį Ministerijos kancleris atsakė 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. (21.2.8.12)-3-6948 „Dėl skundo“, paaiškindamas, kad pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus asmenys, pretenduojantys vykti į rinkimų stebėjimo misiją, privalo būti delegavimo rezervo nariais, o reikalavimo pretenduojančiam asmeniui būti valstybės tarnautoju nėra. Ministerijos kancleris nenustatė komisijos pirmininko bei komisijos nario suinteresuotumo, kaip jį apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas, kad Ministerijos darbuotoja S. K. taptų tinkama vykti į ESBO misiją.

17Nurodė, kad remiantis Delegavimo įstatymo 2 straipsnio 1, 8 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarime Nr. 1414 patvirtintomis Pretendentų į laisvas pareigas ar pareigybes tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose ir pretendentų į delegavimo rezervą atrankos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), pretendentų į delegavimo rezervą atranką organizuoja ir vykdo Departamento direktoriaus sudaryta komisija, todėl pareiškėjas neteisus, teigdamas, jog jam, prokurorui, pagal Delegavimo įstatymo 2 straipsnio 1 punktą turėjo būti suteikiama pirmenybė prieš kitus pretendentus, kurie nėra karjeros valstybės tarnautojai, statutiniai valstybės tarnautojai ir prokurorai. Bylos medžiaga patvirtina, kad visi pareiškėjo skunde nurodyti asmenys buvo pagrįstai įrašyti į pretendentus į delegavimo rezervą, todėl turėjo teisę būti atrenkami iš delegavimo rezervo į Misiją.

18Pabrėžė, kad remiantis Nuostatais, iš delegavimo rezervo atrenkami pretendentai į pareigas ar pareigybes misijose, į kurias gali būti deleguojama per 30 ar mažiau dienų nuo informacijos apie šias pareigas gavimo valstybės institucijose ar įstaigose dienos (8 punktas); pretendentų atranka iš delegavimo rezervo vykdoma Ministerijos kancleriui patvirtinus išvadą, kad laisvos pareigos atitinka delegavimo prioritetus ir išlaidos, susijusios su delegavimu, bus padengiamos iš Ministerijai tam tikslui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų (9 punktas); Ministerijos kancleriui patvirtinus išvadą, komisijos sekretorius tą pačią dieną skelbia atranką į laisvas pareigas ar pareigybes Ministerijos interneto svetainėje www.urm.lt (11 punktas); komisijai vykdant atranką ir vertinant pretendentus, siekiama įvertinti, kuris (kurie) geriausiai tenkina laisvoms pareigoms ar pareigybėms nustatytus reikalavimus ir (ar) turi geriausius iš visų delegavimo rezerve esančių pretendentų gebėjimus atlikti laisvoms pareigoms ar pareigybėms, dėl kurios (kurių) vyksta atranka, nustatytas funkcijas (20 punktas); privalumų vertinimas yra papildomas, bet nebūtinas atrankos etapas, pretendentų privalumai vertinami tuo atveju, jeigu pretendentų, atitinkančių atrankos reikalavimus, yra daugiau, negu prašo laisvas pareigas paskelbusi institucija ar negu numatyta Ministerijos kanclerio patvirtintoje išvadoje (21 punktas); pagal Nuostatus pretendentai į laisvas pareigas atrenkami atviru balsavimu, atrenkamas pretendentas, surinkęs daugiausiai balsų.

19Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog atrankos komisija privalėjo vertinti papildomus pretendentų privalumus, tačiau tai nebuvo padaryta. Ministerijos komisijos sekretoriaus sudarytame ir komisijai svarstymui ir vertinimui pateiktame pretendentų sąraše (lentelėje), sudarytame pagal Nuostatų 17 punktą (I t., b. l. 58), išvardyta visų 40 pretendentų atitikimas atrankos privalomiems reikalavimams, taip pat pretendentų turimi privalumai. Komisijos nariai įvertino visų pretendentų atitikimą reikalavimams ir pretendentų privalumus, o savo nuomonę kiekvienas komisijos narys išreiškė atviru balsavimu, balsuodamas dėl kiekvieno iš 40 pretendentų. Protokole Nr. 30 komisijos balsavimo rezultatai nurodyti įrašu „taip“ ties kiekvieno iš 30 daugiausia balsų surinkusių pretendentų pavarde. Pažymėjo, kad tarp 40 pretendentų atrankoje dalyvavo 22 vyrai ir 18 moterų, o laikantis ESBO pageidauto lyčių lygybės principo komisija atrinko 15 vyrų bei 15 moterų, taigi, iš 40 pretendentų nebuvo atrinkti 7 vyrai ir 3 moterys. Ministerijos kancleriui 2010 m. lapkričio 22 d. nusprendus iš Valstybės biudžeto skiriamų lėšų į Baltarusiją siųsti tik 30 stebėtojų, atrankos komisija turėjo atrinkti po 15 pretendentų vyrų ir moterų. Taigi, A. M., kaip ir kiti 6 pretendentai vyrai, nepatekę į deleguojamų vykti į Baltarusiją sąrašą, negalėjo pretenduoti užimti vieną iš vietų, skirtų pretendentėms moterims.

20Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nepateikė tinkamų įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, jog Ministerijos atrankos komisija neturėjo pripažinti patikslintame skunde nurodytų asmenų tinkamais kandidatais į ESBO misiją, o patį pareiškėją privalėjo pripažinti tinkamu kandidatu vykti į Misiją, pareiškėjas nenurodė, kokių kriterijų neatitiko atrankos komisijos narių balsų daugumą surinkę atrankos dalyviai. Bylos medžiaga patvirtina, kad Ministerijos atrankos komisijos 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas buvo pagrįstas objektyviais faktais. Balsavime dalyvavusių komisijos narių apsisprendimas abejonių nekelia, o ir pareiškėjas tokių abejonių neišreiškė.

21Pabrėžė, jog pareiškėjas teismui nepateikė objektyvių ir patikimų įrodymų, kad komisijai ar teismui pripažinus, jog D. A. ir (ar) V. A. nepagrįstai parinkti kandidatais į Misiją, jų vietą būtų galėjęs užimti būtent A. M., o ne G. D., M. J. ar G. J. (tiesioginis A. M. vadovas – Visagino m. apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras) ar D. K., M. M., M. S. Pareiškėjas su 2010 m. lapkričio 25 d. prašymu Ministerijos atrankos komisijai nepateikė įrodymų apie savo patirtį stebint rinkimus, o kartu su 2011 m. balandžio 13 d. pateikti vyriausiojo prokuroro G. J. pasirašyti įsakymai dėl budėjimo Visagino miesto prokuratūroje patvirtina ne tik A. M. budėjimo faktą referendumo ir Lietuvoje vykusių rinkimų metu, bet ir kito pretendento – G. J. budėjimo faktą tomis pačiomis dienomis ir sąlygomis.

22Ministerija nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad sprendimas Nr. (21.2.8.12)-3-6948 turi būti panaikintas dėl to, kad jis yra be antspaudo, jame nenurodyta apskundimo tvarka. Sprendimas Nr.(21.2.8.12)-3-6948 laikytinas Ministerijos administraciniu sprendimu, kuriame išreikšta Ministerijos kanclerio valia dėl atsisakymo patenkinti A. M. skundą dėl protokolo Nr. 30 panaikinimo, ir šis administracinis sprendimas nėra tapatus administraciniam aktui, kuriam taikomos Įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos nuostatos (apskundimo tvarka, patvirtinimas antspaudu). Sprendimas Nr.(21.2.8.12)-3-6948 yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė. Ministerijos kancleris išreiškė savo poziciją, nesutampančią su pareiškėjo pozicija, ir tai nėra kokie nors neteisėti Ministerijos kanclerio veiksmai.

23Nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo patikslinto skundo teiginiu, jog Ministerijos atrankos komisijos 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas yra visiškai neargumentuotas, todėl neatitinka Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų ir todėl yra naikintinas. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad Įstatyme nenustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio teisės akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis (2009 m. balandžio 6 d. nutartis byloje Nr. A438-426/2009, 2011 m. kovo 21 d. nutartis byloje Nr. A-575-651/2011, 2011 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Nr. A556-336/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje paminėta taisyklė ypač reikšminga, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, Ministerijos atrankos komisijos nariai priimdami sprendimą dėl pretendentų delegavimo į Misiją vertino ir atsižvelgė ne tik į sekretoriaus sudarytą lentelę, bet ir į pretendentų pateiktą medžiagą – prašymus, Europass gyvenimo aprašymus, duomenis apie rinkimų stebėtojų mokymus ir kita, taip pat į ESBO raštą ODIHR.INF/18/10.

24Dėl LVAT 2012 m. kovo 5 d. sprendimo teisinių pasekmių nurodė, kad LVAT šiuo sprendimu konstatavo, jog Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakyme Nr. V-157 patvirtintų Pretendentų atrankos iš delegavimo rezervo komisijos nuostatų 23 punkto nuostata „motyvai dėl atmestų kandidatūrų nenurodomi“ prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui (jo aspektui – viešojo administravimo institucijų skaidrumo principui), Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktui, tačiau šis LVAT sprendimas negali turėti įtakos Ministerijos atrankos komisijos atlikto balsavimo A. M. atžvilgiu rezultatui. Remiantis ABTĮ 116 straipsniu bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi, kurioje kreiptasi į LVAT dėl Nuostatų 23 punkto teiginio „motyvai dėl atmestų kandidatūrų nenurodomi“ ištyrimo, teismas neprašė panaikinti Nuostatų 23 punkto teiginį „motyvai dėl atmestų kandidatūrų nenurodomi“ nuo jo priėmimo dienos. LVAT 2012 m. kovo 5 d. sprendime nusprendė, jog Nuostatų 23 punkto nuostata „motyvai dėl atmestų kandidatūrų nenurodomi“ prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui (jo aspektui – viešojo administravimo institucijų skaidrumo principui), Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktui, tačiau sprendime nenurodė, kad panaikintas minėtas norminis administracinis aktas (jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos. Tokiu būdu, Nuostatų 23 punkto teiginys „motyvai dėl atmestų kandidatūrų nenurodomi“ laikomas panaikintu ir negali būti taikomas nuo oficialaus paskelbimo dienos. Vadinasi, Ministerijos atrankos komisija, priimdama 2010m. lapkričio 29 d. sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti Nuostatų 23 punktu.

25Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prašymas priteisti turtinę ir neturtinę žalą nepagrįstas objektyviais įrodymais. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neteisingai aiškina Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, Delegavimo įstatymo, Vyriausybės nutarimo dėl tarnybinių komandiruočių ir kitų teisės aktų nuostatas, teismų praktikos pavyzdžius, siūlydamas minėtas nuostatas taikyti nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjo minimi teisės aktai nustato, kad dienpinigiais laikoma išmoka, skiriama darbuotojui, skirta padengti išlaidas, kylančias dėl jo išvykos, komandiruotės, tam tikrą laiką praleidžiant ne namuose ir ne darbo vietoje, dėl ko jam paprastai atsiranda didesnės nei įprasta išlaidos. Tad pareiškėjas, neišvykęs stebėtoju į Baltarusiją stebėti prezidento rinkimų, neturi teisinio pagrindo pretenduoti į specialiąsias išmokas, skirtas asmenims padengti papildomas išlaidas, faktiškai išvykus į misiją į Baltarusiją. Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodyto Ministerijos administracinio akto naikinimas (LVAT 2012 m. kovo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I662-5/2012), savaime nėra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinę žalą. Pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos fakto, nes nepateikė jokių objektyvių, patikimų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė neturtinę žalą, kad tarp jo patirtos neturtinės žalos ir jo skunde nurodytų atsakovo neigiamų veiksmų yra priežastinis ryšys.

26II.

27Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu (II t., b. l. 186-207) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 350 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

28Teismas nurodė, kad protokolas Nr. 30 iš esmės yra dvilypio pobūdžio: pirma, atrinktų į Misiją asmenų atžvilgiu protokolas tėra tarpinis dokumentas, kuomet, įvykus Misijai, jis jų atžvilgiu nebegalioja (pabrėžtina, kad protokole Nr. 30 atrinkti asmenys iš Lietuvos (iš viso – 30 asmenų) iš tikrųjų dalyvavo Misijoje (II t., b. l. 160)); antra, atsisakytų atrinkti į Misiją asmenų (be kita ko, pareiškėjo) atžvilgiu jis yra baigiamasis sprendimas, sukėlęs teisines pasekmes tiems asmenims, t. y. užkirtęs galimybes jiems dalyvauti Misijoje.

29Pabrėžė, kad pareiškėjas yra teisus teigdamas, jog protokolas Nr. 30 yra neteisėtas, nes jame nėra nurodomi Komisijos narių balsavimo motyvai. Akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. V-157 „Dėl Pretendentų atrankos iš delegavimo rezervo komisijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nuostatų 23 punkto nuostata „motyvai dėl atmestų kandidatūrų nenurodomi“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui (jo aspektui – viešojo administravimo institucijų skaidrumo principui) ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktui, 2012 m. kovo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I662-5/2012 (II t., b. l. 37–44) pripažino, kad Nuostatų 23 punkto nuostata „motyvai dėl atmestų kandidatūrų nenurodomi“ prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktui. Atsižvelgiant į tai, pažymėjo, jog tai, kad teismas konstatuoja protokolo Nr. 30 neteisėtumo faktą, kiek tai susiję su Komisijos narių balsavimo motyvų nenurodymu, nėra pagrindas naikinti protokolą Nr. 30, nes, jį panaikinus (net toje apimtyje, kuri susijusi su pareiškėju), pareiškėjo teisės nebus apgintos šiuo aspektu, kadangi Misija yra įgyvendinta (II t., b. l. 160). Be to, teismas pabrėžė, kad jis konstatuoja tik procedūrinį, bet ne substantyvų pažeidimą, todėl šiuo aspektu protokolo Nr. 30 neteisėtumo, kiek tai susiję su Komisijos narių balsavimo motyvų nenurodymu, pripažinimas sudaro prielaidas tik atsakovo civilinei atsakomybei, atlyginant žalą, kilti, o ne visos atrankos peržiūrėjimui.

30Teismas pabrėžė, kad protokole Nr. 30 pagrįstai atrinkta po lygiai moterų ir vyrų, nes tokia atranka padeda užtikrinti lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, abiejų lyčių vienodą atstovavimą misijose.

31Pabrėžė, kad Ministerija, vadovaudamasi Nuostatų 27 punktu, kuriame įtvirtinta, jog „pretendentai su Komisijos posėdžio protokolu gali susipažinti pateikę rašytinį prašymą. Komisijos sprendimą gali apskųsti pretendentai per 3 darbo dienas nuo Komisijos posėdžio dienos, pateikdami rašytinį skundą ministerijos valstybės sekretoriui. Skundas turi būti išnagrinėtas per 3 darbo dienas. Komisijos sprendimas gali būti peržiūrimas“, sprendimu Nr. (21.2.8.12)-3-6948 nusprendė, kad protokole Nr. 30 įtvirtintas sprendimas nebus keičiamas. Teismas, šiame sprendime konstatavęs, kad nėra teisinio pagrindo naikinti protokolą Nr. 30, konstatavo, kad sprendimas Nr. (21.2.8.12)-3-6948 substantyviai yra pagrįstas, todėl jo naikinti taip pat nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyti trūkumai, kad minėtas sprendimas yra be antspaudo, nenurodyta jo apskundimo tvarka, tėra procedūrinio pobūdžio, kurie netrukdė pareiškėjui ginčyti sprendimo Nr. (21.2.8.12)-3-6948 teismine tvarka, todėl šiuo aspektu sprendimą Nr. (21.2.8.12)-3-6948 laikė teisėtu.

32Teismas akcentavo, jog pareiškėjas skunde Ministerijai neakcentavo, kad protokole Nr. 30 nėra Komisijos balsavimo motyvų: būtent todėl sprendime Nr. (21.2.8.12)-3-6948 šiuo aspektu nėra pasisakoma. Teismas padarė išvadą, jog sprendimo Nr. (21.2.8.12)-3-6948 teisėtumo tuo aspektu, kad jame nėra nagrinėjamas protokolo Nr. 30 teisėtumas dėl Komisijos balsavimo motyvų nenurodymo jis negali vertinti.

33Teismas pabrėžė, kad šiame sprendime yra konstatuotas protokolo Nr. 30 neteisėtumas tuo aspektu, kad jame įtvirtintas sprendimas nėra skaidrus, nes nemotyvuotas. Nurodė, jog kita vertus, minėto sprendimo substantyvaus turinio teismas šiame sprendime nevertina, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis dėl jo nedalyvavimo Misijoje prarado 8 304,84 Lt negautų pajamų, tėra grįsti prielaidomis. Padarė išvadą, jog pareiškėjas turtinės žalos fakto neįrodė, todėl jo reikalavimas priteisti iš atsakovo 8 304,84 Lt turtinės žalos atlyginimą atmetė kaip nepagrįstą.

34Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas pateikė teismui Visagino miesto savivaldybės viešosios įstaigos Visagino ligoninės 2012 m. kovo 27 d. išrašą iš medicininių dokumentų (II t., b. l. 104), kuriame, be kita ko, nurodyta pareiškėjui nustatyta diagnozė – neurotinės reakcijos, taip pat neurologo konsultacijos duomenys, t. y. kad A. M. skundžiasi dažnu mirkčiojimu, miego sutrikimais, kad susirgo nuo 2011 m. gruodžio mėn. po emocinio streso, kad rekomenduojamas gydymas – 5 mg clorazepatum nakčiai. Be to, pareiškėjas pateikė teismui 2012 m. kovo 27 d. „Camelia“ vaistinės čekį, pagal kurį įsigijo gydytojo neurologo rekomenduotą vaistą „Tranxene“ pavadinimu už 7,92 Lt (II t., b. l. 105). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad šie jo sveikatos negalavimai yra susiję tiesioginiu ir betarpišku ryšiu su neteisėtu atsakovo veikimu: pirma, pagal 2012 m. kovo 27 d. išrašą iš medicininių dokumentų (II t., b. l. 104) pareiškėjas susirgo tik 2011 m., t. y. po metų nuo atsakovo veiksmų atlikimo; antra, pareiškėjas (jeigu tai buvo pareiškėjas, nes čekis (II t., b. l. 105) to neįrodo) vaistus pirko tik 2012 m. kovo 27 d., t. y. praėjus beveik 1,5 metų nuo atsakovo veiksmų atlikimo. Be to, teismas, įvertinęs liudytojo G. J. parodymus, padarė išvadą, kad, jeigu ir buvo tam tikra pareiškėjo reakcija į atsakovo neteisėtus veiksmus, tai ji nesukėlė pareiškėjo sveikatos pablogėjimo. Todėl teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo atlyginti gydymo, t. y. vaistų, išlaidas (7,92 Lt).

35Dėl pareiškėjo reikalavimo iš atsakovo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, teismas nurodė, kad nors teismas konstatavo, jog pareiškėjo sveikata dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nesutriko, tačiau neskaidrus pretendentų atrankos procesas negalėjo nepadaryti neigiamo dvasinio poveikio pareiškėjui, o taip pat jis negali būti laikomas smulkmenišku ar mažareikšmiu, nes pagal liudytojo G. J. parodymus nustatyta, kad pareiškėjas jautė pagrįstą nuoskaudą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, tai turėjo įtakos pareiškėjo bendravimui su kolegomis, pareiškėjo veiksmuose pasireiškė „teisinis nihilizmas“.

36Teismas konstatavo, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė konstitucinį skaidrumo imperatyvą (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimas), o tai pareiškėjui, kaip teisėsaugos institucijos atstovui, sukėlė „teisinį nihilizmą“, t. y. pagrįstą nepasitikėjimą valstybe, jos institucijomis, teise. Šia prasme pareiškėjas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė pagrįstą neturtinę žalą. Tačiau teismas nesutinka su pareiškėjo nurodomu neturtinės žalos dydžiu. Teismas vertino, jog faktas, kad pareiškėjas nebuvo atrinktas dalyvauti Misijoje trumpalaikiu stebėtoju, niekaip negalėjo sukelti pareiškėjui neturtinės žalos, įvertintinos 10 000 Lt ir ši pareiškėjo nurodyta suma yra neadekvati jo patirtiems išgyvenimams dėl neatrinkimo į Misiją. Be to, pareiškėjas yra teisininkas, dirba prokuroru, todėl preziumuotina, jog žino teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose, taip pat, vadovaudamasis teisiniu sąmoningumu, pareiškėjas turi realiai ir adekvačiai vertinti savo patirtą neturtinę žalą. Teismas vertino, kad pareiškėjui tinkama neturtinės žalos kompensacija nagrinėjamu atveju yra 350 Lt, nes didesnė suma reikštų nepagrįstą pareiškėjo siekį uždarbiauti.

37III.

38Pareiškėjas A. M. pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 1-8), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeisti ir 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2010 m. lapkričio 29 d. Ministerijos Pretendentų į deleguotų nacionalinių ekspertų pareigas atrankos protokolą Nr. 30; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2010 m. lapkričio 29 d. Ministerijos raštą Nr. (21.2.8.12)-3-6948; 3) priteisti iš atsakovo Ministerijos 8 304,84 Lt turtinės žalos; 4) iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (skundžiamoje dalyje) ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš esmės savo poziciją grindė skunde ir patikslintuose skunduose nurodytais motyvais.

39Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog teismo sprendimo rezoliucinė dalis akivaizdžiai prieštarauja teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei padarytoms išvadoms. Taip pat nesutinka su teismo išvada, jog . Tokia teismo pozicija prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2 punkto, 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kadangi negali būti paneigiama viešojo administravimo institucijos pareiga pagrįsti asmenų atžvilgiu priimamus sprendimus, t. y. nurodyti konkrečiu atveju pakankamus ir aiškius motyvus, lėmusius sprendimo priėmimą.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo motyvų dėl galimo diskriminavimo dėl lyties. Teismas neatsižvelgė į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2012 m. gegužės 2 d. raštą Nr. 1.4-S-187 „Dėl išvados pateikimo“, kuriame nurodoma, jog
  3. Prašydamas panaikinti 2010 m. lapkričio 29 d. Ministerijos Pretendentų į deleguotų nacionalinių ekspertų pareigas atrankos protokolą Nr. 30 pareiškėjas kaip faktines aplinkybes nurodė, jog atrinktų kandidatų akivaizdžiai matyti asmenys, kurie galimai neatitinka keliamų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju atsakovas taikė nevienodus ir neobjektyvius kriterijus, nesilaikė ESBO nustatytų reikalavimų, tačiau dėl šių argumentų pirmosios instancijos teismas nepasisakė.
  4. Pirmosios instancijos konstatavo, kad sprendimas Nr. (21.2.8.12)-3-6948 substantyviai yra pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo ir atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytus trūkumus (t. y. tai, kad sprendimas yra be antspaudo, nenurodyta jo apskundimo tvarka), padarė išvadą, jog jie tėra procedūrinio pobūdžio. Pabrėžia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog raštas yra nemotyvuotas, o pareiškėjo pateiktas skundas faktiškai neišnagrinėtas.
  5. Nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjas neva neįrodė turtinės žalos fakto. Pažymi, kad dėl neteisėtos atrankos pareiškėjas patyrė turtinę žalą. Teismas, abejodamas pareiškėjo pateiktais paskaičiavimais dėl išmokos dydžio galėjo kreiptis į atsakovą dėl duomenų pateikimo, apie tai kokio dydžio išmokos buvo išmokėtos. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė 8 296,92 Lt nuostolių, kadangi tokią sumą pareiškėjas turėjo gauti vykstant į Misiją.

40Atsakovas Ministerija pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 12-16), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas pareiškėjo skundas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – šią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

41Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui priteista 350 litų neturtinės žalos,eismas netinkamai įvertino įrodymus, nepaisė suformuotos teisminės praktikos neturtinės žalos atlyginimo klausimu. Pažymi, kad pareiškėjas, susipažinęs su Atrankos komisijos posėdžio protokolu Nr. 30, pateiktu skundu prašė peržiūrėti atrankos komisijos sprendimą dėl jo kandidatūros, negrindė protokolo Nr. 30 neteisėtumo balsavimo motyvų nebuvimu, nereiškė pretenzijos dėl jam galimai padarytos neturtinės žalos. Kadangi pareiškėjas šiame skunde Ministerijai neakcentavo, kad protokole Nr. 30 nėra Komisijos balsavimo motyvų, todėl Ministerijos sprendime šiuo aspektu pagrįstai nepasisakyta. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, turėdamas galimybę pasinaudoti ABTĮ 23 ir 52 straipsniuose įtvirtintomis teisėmis, ir patikslintame skunde teismui nereiškė pretenzijų dėl jam galimai padarytos neturtinės žalos.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog buvo neteisėtai atlikta atrankos procedūra, t. y. Komisijos sprendimas nebuvo motyvuotas, todėl pareiškėjui priteistina neturtinė žala. Tokia teismo išvada prieštarauja Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimui, LVAT nutarčiai administracinėje byloje Nr. A146-1509/2012, kadangi pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos atlyginimo fakto, nes nepateikė jokių objektyvių, patikimų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė neturtinę žalą, kad Ministerijos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų, t. y. tarp jo patirtos neturtinės žalos ir pareiškėjo skunde nurodytų atsakovo neigiamų veiksmų yra priežastinis ryšys.
  3. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tai, kad pareiškėjo skundžiami Ministerijos ministro 2008 m. rugpjūčio Pretendentų atrankos iš delegavimo rezervo komisijos nuostatai (dėl 23 punkto neatitikimo aukštesnės galios teisės aktams) buvo paskelbti viešai informaciniame biuletenyje „Valstybės žinios“ 2008, Nr. 100-3865. Todėl pareiškėjas, būdamas teisininku ir dirbdamas prokuroru, galėjo ir turėjo žinoti ir suprasti, kad Pretendentų atrankos iš delegavimo rezervo komisijos nuostatų 23 punkto nuostatą „motyvai dėl atmestų kandidatūrų nenurodomi“ atrankos komisija taikys vykdant atranką 2010 m. lapkričio 29 d. posėdžio metu. Tokiu būdu nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo ir teismo sprendimo argumentu, kad Ministerijos atrankos komisijai 2010 m. lapkričio 29 d. sprendime nenurodžius balsavimo motyvų, pareiškėjas patyrė neigiamą dvasinį poveikį. Mano, kad teismas sprendime faktiškai tik perrašė atskirus liudytojo G. J. bendro pobūdžio teiginius, išsakytus 2012 m. birželio 21 d. teismo posėdyje (II t., b. l. 136), tačiau jų netyrė ir nevertino pasakytų žodžių reikšmės ir prasmės. Teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad pats liudytojas buvo suinteresuotas apkalbėti atsakovą, nes pats G. J. dalyvavo atrankoje, tačiau nepateko tarp atrinktų į ESBO misiją pretendentų, o Ministerijos vykdytą pretendentų atranką pavadino neskaidria, nepateikdamas jokių įrodymų.

42Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (III t., b. l. 21-22) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas neturėjo teisės pateikti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo tik tikslindamas skundą, kadangi tokią teisę jam suteikia ABTĮ 48 ir 53 straipsniai. Nesutinka su atsakovo argumentais, jog pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo, kadangi tai prieštarauja pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms.

43Teisėjų kolegija

konstatuoja:

44IV.

45Apeliaciniai skundai atmestini.

46Byloje kilęs ginčas dėl Užsienio reikalų ministerijos aktų, susijusių su pretendentų į deleguotų nacionalinių ekspertų pareigas atranka , teisėtumo bei pagrįstumo ir žalos, kildinamos iš šių aktų, atlyginimo.

47Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Užsienio reikalų ministerijos pretendentų į deleguotų nacionalinių ekspertų pareigas atrankos protokolas Nr. 30 yra neteisėtas, tačiau jo nepanaikino, kaip nebesukeliančio teisinių pasekmių pareiškėjui. Be to, teismas priteisė pareiškėjui 350 litų neturtinės žalos atlyginimui, o reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė.

48Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas privalėjo panaikinti neteisėtus atsakovo aktus bei priteisti turtinės žalos atlyginimą.

49Atsakovo apeliaciniu skundu tvirtinama, kad pareiškėjui be pagrindo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, nes pareiškėjas neįrodė, kad tokia žala jam buvo padaryta, o ir patį reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė netinkamai.

50Pasisakant dėl ginčijamų aktų teisėtumo, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad LVAT 2012 m. kovo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I662-5/2012 yra konstatuota, jog Nuostatų 23 punkto nuostata prieštaravo aukštesnės galios teisės aktams, todėl atsakovo Komisija, vadovaudamasi neteisėtu teisės aktu bei nemotyvuodama Protokole Nr.30 savo priimtų sprendimų, veikė neteisėtai.

51Kartu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisinga pirmosios instancijos teismo poziciją, jog Protokolo Nr.30 panaikinimas tinkamai neapgintų pareiškėjo teisių. Šio akto panaikinimas savaime nesuponuotų pareigos atsakovui vykdyti naują pretendentų atranką, ar motyvuotai paaiškinti pareiškėjui jo neatrinkimo vykimui į Misiją argumentus, nes Misija jau įgyvendinta. Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis numato, kad akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo teisinė padėtis. Šiuo atveju naujos atrankos vykdymas ir buvusios teisinės padėties atkūrimas yra objektyviai neįmanomas. Pareiškėjui neužkirstas kelias dalyvauti naujose atrankose, ir, atsižvelgiant į minėtą LVAT nutartį, gauti motyvuotą paaiškinimą, jei jis nebus atrinktas į deleguotus nacionalinius ekspertus. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad viešojo administravimo institucijos privalo motyvuoti asmenų atžvilgiu priimamus sprendimus, todėl būtina panaikinti skundžiamą aktą, yra nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju asmenų atranka yra pasibaigusi, o praeityje įvykusios atrankos metu priimtų sprendimų motyvavimas nesukurtų jokių realių teisinių pasekmių ginčo šalims.

52Skundžiamas Užsienio reikalų ministerijos 2010 m. lapkričio 29 d. Sprendimas Nr. (21.2.8.12)-3-6948 yra ikiteisminio tokių ginčų sprendimo procedūros, numatytos Nuostatų 27 punkte, metu priimtas aktas, kuris tiesiogiai nesukūrė naujų teisinių santykių, atitiko tuo metu galiojantį teisinį reguliavimą ir jo naikinti taip pat nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino jo formos bei turinio trūkumus tik kaip procedūrinius, nesutrukdžiusius pareiškėjui ginti savo teisių teisme.

53Apibendrinant šiuos argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimus panaikinti skundžiamus aktus, nes tokių reikalavimų patenkinimas objektyviai negali išspręsti tarp šalių kilusio ginčo ir apginti pareiškėjo teisių. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad konkrečių aktų panaikinimas nėra būtinoji sąlyga reikšti reikalavimui dėl žalos atlyginimo, todėl ir nepanaikinus skundžiamų aktų, bet konstatavus jų neteisėtumą gali būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisių gynimo, pasinaudojant žalos atlyginimo institutu. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galbūt ir kilo žala, panaikinimo, todėl klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti sprendžiamas atskirai ir, esant nustatytoms sąlygoms deliktinei atsakomybei atsirasti, turi būti sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir/ar dydžio (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011, 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-11/2013).

54Atsakydama į apeliacinių skundų argumentus, susijusius su žalos atlyginimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašė priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Nors tokio reikalavimo pirminiame skunde nebuvo, tačiau ABTĮ 52 straipsnis leidžia šaliai keisti savo reikalavimų apimtį iki teismas išeis į pasitarimų kambarį. Nagrinėjamu atveju papildomas reikalavimas atlyginti žalą buvo pareikštas prieš nagrinėjant bylą iš esmės, skundo padavimo terminas bei ieškinio senaties terminas nėra praleisti, patikslintas skundas buvo priimtas pirmosios instancijos teismo nutartimi ir atsakovas turėjo galimybę su juo susipažinti bei pateikti atsiliepimą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu reikalavimo atlyginti žalą pareiškimu, atmestini kaip nepagrįsti.

55Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje be kita ko numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

56CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų ir pan. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2007, 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį Nr. 3K-3-469/2009). Todėl priteistinomis negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas būtų tik hipotetinis, grindžiamas prielaidomis net ir tuo atveju, jei atsakovas pareiškėjo atžvilgiu būtų elgęsis teisėtai, t. y. pagal atitinkamoje situacijoje privalomas taikyti teisės normas. Tokios pajamos pagal susiklosčiusią teismų praktiką nepripažįstamos negautomis pajamomis pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį.

57Šioje byloje pareiškėjas reikalavo atlyginti hipotetinę turtinę žalą – priteisti pinigų sumą, kurią jis būtų gavęs, jei būtų dalyvavęs Misijoje. Pažymėtina, kad pareiškėjo dalyvavimas Misijoje priklausė ne vien nuo atsakovo veiksmų, tam galėjo sutrukdyti ir netikėta pareiškėjo liga, force majore aplinkybės ar ypatingi pareiškėjo asmeninio gyvenimo įvykiai. Be to, atlyginimas už dalyvavimą Misijoje, mokami dienpinigiai ir pan. yra skirti padengti ir išlaidoms, kurias deleguotas asmuo gali turėti Misijos metu. Pareiškėjas tokių išlaidų nepatyrė, todėl neturi ir teisės į tokių išlaidų atlyginimą. Kolegijos nuomone, pareiškėjo patirtą žalą pagrindžiantys įrodymai nėra tinkami ir nepagrindžia pareiškėjo teiginių. Pareiškėjo patirtos išlaidoms vaistams, atsižvelgus į laiko tarpą tarp neteisėtų veiksmų ir sveikatos problemų atsiradimo, teisingai pripažintos nesusijusiomis priežastiniu ryšiu su neteisėtais atsakovo veiksmais. Pirmosios instancijos teismo sprendime tinkamai įvertintos visos aplinkybės, susijusios su turtinės žalos atlyginimu.

58CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

59Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

60Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad neteisėti atsakovo veiksmai, neskaidriai vykdant pretendentų atranką, negalėjo nepadaryti neigiamo poveikio pareiškėjui, sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus bei nusivylimą valstybės institucijomis. Nors minėti neteisėti veiksmai truko trumpai ir nesukėlė itin neigiamų pasekmių, susijusių su pareiškėjo galimybėmis dirbti, daryti karjerą, tačiau vien neteisėtų veiksmų konstatavimas nebūtų pakankamas patirtai neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos manymu atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos neįrodytumo yra nepagrįsti. Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą pinigais, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus.

61Pareiškėjas apeliaciniame skunde kėlė ir jo diskriminacijos dėl lyties klausimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Tai – bendroji diskriminaciją draudžianti nuostata, kuri plėtojama ir įgyvendinama kituose teisės aktuose: Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, Lygių galimybių įstatyme, DK ir kt. Lygių galimybių įstatyme nustatytas visų diskriminacijos formų (tiesioginės, netiesioginės, priekabiavimo, nurodymo diskriminuoti) dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu draudimas (Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

62Minėtoje Įstatymo nuostatoje nurodyta, jog teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių asmenų skundus ir pareiškimus, taip pat asmenų ginčus dėl diskriminacijos lyties pagrindu, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos faktas buvo. Skundžiamas asmuo ar institucija turi įrodyti, kad lygių teisių principas nebuvo pažeistas.

63Įvertinusi byloje surinktą medžiagą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistavo pozityvioji diskriminacija (kai teisinės normos diferencijuotai taikomos vienodus požymius turintiems asmenims ar jų grupėms siekiant pozityvių, visuomenei reikšmingų tikslų), nes vykdant atranką buvo siekiama lygaus abiejų lyčių atstovavimo, nežiūrint į tai, koks kiekvienos lyties kandidatų skaičius pretenduoja tapti Misijos dalyviais. Lygaus abiejų lyčių atstovavimo principas buvo akcentuotas ir 2010 m. lapkričio 22 d. ESBO prašyme ODIHR.INF/18/10, siekimas lygiai Misijoje atstovauti abi lytis laikytinas pozityviu ir visuomenei reikšmingu tikslu, kuris pateisina egzistavusią nežymią diskriminaciją pagal lytį, vykdant pretendentų atranką. Apie tai, kad bus atrenkamas vienodas skaičius vyrų ir moterų, visi pretendentai buvo informuoti dar prieš atranką, Užsienio reikalų ministerijos tinklapyje patalpintame skelbime.(b.t.1, l.6)

64Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, tenkinti apeliacinius skundus, remiantis juose išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

65Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

66pareiškėjo A. M. ir atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

67Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

68Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintais... 5. Pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. lapkričio 23 d. Ministerija paskelbė... 6. Pabrėžė, kad iš protokolo Nr. 30 akivaizdžiai matyti, jog prie dalies... 7. Remiantis protokolu Nr. 30, atrankoje dalyvavo 40 asmenų, atrinkta – 30... 8. Pareiškėjas toliau pažymėjo, kad pretendentų D. T., D. A. , I. S., V. A.... 9. Atkreipė dėmesį, jog atrankos komisija sudarė 2 pretendentų sąrašus... 10. Nurodė, kad atrankos komisijos pirmininkas N. T., komisijos narės L. V. bei... 11. Remiantis protokolu Nr. 30, posėdyje buvo nurodyti pretendentai, dalyvavę... 12. Pareiškėjas 2010 m. lapkričio 30 d. kreipėsi raštu į Ministeriją,... 13. Nurodė, kad dėl neteisėtos atrankos pareiškėjas patyrė turtinę žalą.... 14. Pabrėžė, kad pareiškėjas dėl atsakovo 2010 m. lapkričio 29 d.... 15. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 28–33;... 16. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2010 m. lapkričio 30 d. pateikė... 17. Nurodė, kad remiantis Delegavimo įstatymo 2 straipsnio 1, 8 dalimis, Lietuvos... 18. Pabrėžė, kad remiantis Nuostatais, iš delegavimo rezervo atrenkami... 19. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog atrankos komisija... 20. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nepateikė tinkamų įrodymų,... 21. Pabrėžė, jog pareiškėjas teismui nepateikė objektyvių ir patikimų... 22. Ministerija nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad sprendimas Nr.... 23. Nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo patikslinto skundo... 24. Dėl LVAT 2012 m. kovo 5 d. sprendimo teisinių pasekmių nurodė, kad LVAT... 25. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prašymas priteisti turtinę ir neturtinę... 26. II.... 27. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu... 28. Teismas nurodė, kad protokolas Nr. 30 iš esmės yra dvilypio pobūdžio:... 29. Pabrėžė, kad pareiškėjas yra teisus teigdamas, jog protokolas Nr. 30 yra... 30. Teismas pabrėžė, kad protokole Nr. 30 pagrįstai atrinkta po lygiai moterų... 31. Pabrėžė, kad Ministerija, vadovaudamasi Nuostatų 27 punktu, kuriame... 32. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas skunde Ministerijai neakcentavo, kad... 33. Teismas pabrėžė, kad šiame sprendime yra konstatuotas protokolo Nr. 30... 34. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas pateikė teismui Visagino miesto... 35. Dėl pareiškėjo reikalavimo iš atsakovo priteisti 10 000 Lt neturtinės... 36. Teismas konstatavo, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė konstitucinį... 37. III.... 38. Pareiškėjas A. M. pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 1-8), kuriuo... 39. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 40. Atsakovas Ministerija pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 12-16),... 41. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 42. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (III t., b. l. 21-22)... 43. Teisėjų kolegija... 44. IV.... 45. Apeliaciniai skundai atmestini.... 46. Byloje kilęs ginčas dėl Užsienio reikalų ministerijos aktų, susijusių su... 47. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Užsienio reikalų ministerijos... 48. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas... 49. Atsakovo apeliaciniu skundu tvirtinama, kad pareiškėjui be pagrindo... 50. Pasisakant dėl ginčijamų aktų teisėtumo, pažymėtina, kad pirmosios... 51. Kartu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisinga pirmosios... 52. Skundžiamas Užsienio reikalų ministerijos 2010 m. lapkričio 29 d.... 53. Apibendrinant šiuos argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 54. Atsakydama į apeliacinių skundų argumentus, susijusius su žalos atlyginimu,... 55. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje be kita... 56. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba... 57. Šioje byloje pareiškėjas reikalavo atlyginti hipotetinę turtinę žalą –... 58. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens... 59. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 60. Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad... 61. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kėlė ir jo diskriminacijos dėl lyties... 62. Minėtoje Įstatymo nuostatoje nurodyta, jog teismuose ar kitose... 63. Įvertinusi byloje surinktą medžiagą, apeliacinės instancijos teisėjų... 64. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 65. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 66. pareiškėjo A. M. ir atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų... 67. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą... 68. Nutartis neskundžiama....