Byla Ik-1478-95/2012
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Tomui Petkevičiui, atsakovo atstovui advokatui Pranui Makauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios akcinės bendrovės „flyLAL-Lithuanian Airlines“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios akcinės bendrovės „flyLAL-Lithuanian Airlines“ skundą atsakovui Civilinės aviacijos administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėjas bankrutuojanti akcinė bendrovė „flyLAL-Lithuanian Airlines“ (toliau – ir BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“, Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (I t., b. l. 1–10), kurį papildė (III t., b. l. 71–84), prašydamas panaikinti Civilinės aviacijos administracijos (toliau – ir CAA, Administracija, atsakovas) direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. 4R-168 (toliau – ir Įsakymas Nr. 4R-168).

5Paaiškino, kad Įsakymas Nr. 4R-168 yra individualus poįstatyminis teisės aktas, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintų individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų. Įsakymas Nr. 4R-168 nėra tinkamai motyvuotas, jame yra tik nuorodos į poįstatyminių teisės aktų punktus, kuriuose numatytos poveikio priemonės, todėl nėra aišku, kodėl pasirinktos būtent tokios poveikio priemonės, t. y. panaikintas vežėjo pažymėjimo galiojimas, Įsakyme nenurodyta jo apskundimo tvarka. Atsakovas pažeidė įstatymo viršenybės principą (VAĮ 3 str.1 d.1 p.), o tai yra savarankiškas skundžiamo akto panaikinimo pagrindas, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Vykdydami savo funkcijas viešojo administravimo subjektai privalo vadovautis VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu objektyvumo principu. Šis principas reiškia, kad tuo atveju, kai viešojo administravimo subjektas inicijuoja administracinę procedūrą, galinčią paveikti asmens teises, laisves ar interesus, teisė būti išklausytam yra asmens teisės į tinkamą procesą sudedamoji dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A18-1177/2007). Įsakymo Nr. 4R-168 priėmimo procedūrų metu Bendrovei nebuvo suteikta galimybė pasisakyti ar pateikti paaiškinimus, tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą, tinkamą administracinę procedūrą bei objektyvumo principas. VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas proporcingumo principas, kuris imperatyviai reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai vadovautųsi proporcingumo principu, pagal kurį administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės atitiktų būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Proporcingumo principas tiek Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (C-331/88 The Queen v. Minister for Agriculture, Fisheries and Food ex p FEDESA and ohters), tiek Lietuvos teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-362/2004) yra lyginamas su protingumu ir reiškia, kad tam tikrais atvejais pernelyg griežtas ir mechaniškas įstatymo taikymas gali iškreipti tuo įstatymu siekiamą tikslą ir reikšti piktnaudžiavimą administraciniais įgaliojimais. Pareiškėjo manymu, Įsakymas Nr. 4R-168 yra savitikslis, politiškai naudingas tik jį priėmusiam subjektui, o ne visuomenei. Priėmus aptariamą Įsakymą, buvo pažeistas kitas proporcingumo principo aspektas – pritaikytomis poveikio priemonėmis Bendrovės teisės buvo suvaržytos gerokai daugiau, negu tai tuo metu buvo (ir šiuo metu yra) būtina, eliminuojant stambų ūkio subjektą iš licencijuojamos veiklos vykdymo ir tuo užkertant kelią šiai kompanijai atgauti finansinį stabilumą, iš naujo pradėti vykdyti veiklą, kurti darbo vietas ir teikti efektyvias oro susisiekimo paslaugas Lietuvos Respublikoje. Proporcingumo principo aspektu svarbūs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2008 m. sausio 21 d. ir 2011 m. rugsėjo 17 d. nutarimai, kuriuose konstatuota, kad teismas, net ir tuo atveju, kai yra padarytas toks įstatymo pažeidimas, už kurį nustatytas licencijos galiojimo panaikinimas, turi galimybę atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad minėta sankcija neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Tokiu būdu teismas turi teisę spręsti, ar papildomos sankcijos skyrimas yra būtinas, o ginčijamas administracinis aktas tokiu atveju gali būti naikinamas ar keičiamas. Nurodytais Konstitucinio Teismo išaiškinimais savo praktikoje remiasi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-603/2010).

6Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovei pritaikytos poveikio priemonės buvo grindžiamos poreikiu užtikrinti skrydžių saugą, pareiškėjo nuomone, pritaikytos poveikio priemonės yra perteklinės, jomis buvo siekiama įstatymais nenumatyto, kito nei viešai deklaruojamo tikslo. Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 4R-14 (toliau – ir Įsakymas Nr. 4R-14) AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ vežėjo veikla buvo sustabdyta. Atsakovui priėmus 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. 4R-168, veikla nebuvo atnaujinta, vyko bankroto procesas, Bendrovė skrydžių nebevykdė. Įsakymas Nr. 4R-168 priimtas praėjus daugiau nei metams nuo Įsakymo Nr. 4R-14 priėmimo. Pareiškėjo manymu, Įsakymas Nr. 4R-168 laikytinas nereikalingu, pertekliniu, nes juo Bendrovei buvo ne tik pritaikytos dar griežtesnės poveikio priemonės, bet ir pažeisti Bendrovės kreditorių interesai, nes, panaikinus vežėjo pažymėjimo galiojimą, buvo smarkiai apsunkintas Bendrovės bankroto procesas, užkirstas kelias Bendrovės bandymams atnaujinti komercinę veiklą. Teismų praktikoje akcentuojami esminiai proporcingumo principo aspektai: poveikio priemonių taikymas turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros. Įsakymu Nr. 4R-168 Bendrovei pritaikytos poveikio priemonės pažeidžia proporcingumo principą. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės (ex injuria ius non oritur). VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta viešojo administravimo subjekto pareiga apima pareigą vienodai traktuoti visus subjektus. Pasak pareiškėjo, kito toje pačioje ūkio srityje veikiančio subjekto (UAB „Star1 Airlines“) atžvilgiu atsakovas elgėsi kitaip nei AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ atžvilgiu. Visuomenės informavimo priemonėse buvo nurodoma, kad UAB „Star1 Airlines“ buvo leista pareikšti savo poziciją. AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ tokios galimybės nebuvo suteiktos. Skirtingų standartų taikymas ūkio subjektams yra Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto objektyvumo principo pažeidimas, o tuo pačiu ir savarankiškas pagrindas naikinti Įsakymą Nr. 4R-168 (ABTĮ 89 str. 1 d.1 p.).

7Įsakymas Nr. 4R-168 priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Pagrindas pradėti administracinę procedūrą yra valstybės politiko ar valstybės tarnautojo pranešimas (VAĮ 21 str. 2 p.). Administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas rašytiniu pavedimu (įsakymu, potvarkiu, rezoliucija) per 3 darbo dienas nuo VAĮ 21 straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos (VAĮ 22 str. 1 d.). Priimant Įsakymą Nr. 4R-168 administracinė procedūra buvo pradėta CAA skrydžių priežiūros vedėjui A. M. 2010 m. rugpjūčio 25 d. pateikus Administracijai tarnybinį pranešimą dėl Bendrovės vežėjo pažymėjimo panaikinimo, kuriuo po 2010 m. rugpjūčio 18 d. patikrinimo buvo įvertintos Bendrovės galimybės vykdyti oro susisiekimo veiklą, bei rekomenduota panaikinti Bendrovės oro vežėjo pažymėjimą. Minėtu tarnybiniu pranešimu pradėta administracinė procedūra pasibaigė priėmus Įsakymą Nr. 4R-168. VAĮ 20 straipsnio, reglamentuojančio administracinės procedūros dalyvių teises, 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad asmuo turi teisę susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija, o pagal 2 punktą asmuo turi teisę pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisė į gerą administravimą apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę. Teisės į gerą administravimą turinį formuoja ir Europos tinkamo administravimo elgesio kodekso 16 straipsnio 1, 2 dalys. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje vyrauja nuostata, kad, jei per administracinę procedūrą suinteresuotajam asmeniui nustatoma teisė būti išklausytam, teisės aktas, kuriuo užbaigiama ši procedūra, gali būti priimtas tik išklausius suinteresuotą asmenį (2007 m. kovo 8 d., byla C-44/06, Gerlach und Co. mbH v. Hauptzollamt Frankfurt (Oder) 29 p.). Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1060/2009, 2008 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1429/2008). Bendrovei nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su 2010 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniu pranešimu pradėtos administracinės procedūros dokumentais, pateikti papildomą informaciją, duoti paaiškinimus, kadangi jau kitą dieną po minėto pranešimo pateikimo buvo priimtas Įsakymas Nr. 4R-168. Apie šį Įsakymą Bendrovė sužinojo tik po šio akto priėmimo. Tokiu būdu, buvo nepagrįstai apribota pareiškėjo teisė būti išklausytam (VAĮ 20 str. 1 d. 1, 2 p.), neužtikrintas jo dalyvavimas sprendimo priėmimo procese, kaip tai yra numatyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3-643 patvirtintame Civilinės aviacijos vežėjo pažymėjimo išdavimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) (Aprašo 37, 40 punktai). Priimant Įsakymą Nr. 4R-168 buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turinčios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, dėl to yra pagrindas panaikinti Įsakymą Nr. 4R-168 ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

8Atsakovas Civilinės aviacijos administracija prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

9Atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir jo papildymą (I t., b. l. 100–105, III t., b. l. 97–102) paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjęs analogišką ginčą tarp tų pačių šalių, 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartyje konstatavo, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-774/2010). Įsakyme Nr. 4R-168 yra nurodyti aiškūs šio akto priėmimo motyvai. Priimant šį aktą buvo atsižvelgta į 2010 m. rugpjūčio 18 d. vežėjų bazinių objektų patikros lape pateiktas išvadas ir 2010 m. rugpjūčio 25 d. CAA skrydžių priežiūros skyriaus vedėjo tarnybinio pranešimo Nr. 13R-584 išvadas. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vežėjo organizacija ir vadyba nėra tinkamai ir teisingai suderinta su jo veiklos mastu ir apimtimis, pablogėjusi finansinė padėtis, nėra atsakingo vadybininko ir kitų paskirtųjų vadovų, atsakingų už skrydžių vykdymą, techninės priežiūros sistemą, įgulų mokymą, antžeminę veiklą, nėra užtikrintas priežiūros tęstinumas, nėra planuojami skrydžiai, vežėjas neturi naudojamų orlaivių. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad iš Įsakymo Nr. 4R-168 teksto nėra aiškūs šio akto priėmimo motyvai. Įsakyme nurodytas konkretus teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas sprendimas panaikinti Bendrovei išduotą vežėjo pažymėjimą Nr. ( - ) t. y.Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3-643 patvirtinto Civilinės aviacijos vežėjo pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašo 41.3 punktas, kuriame yra nurodyta, jog Administracijos direktorius privalo panaikinti vežėjo pažymėjimą, jeigu vežėjas nuo vežėjo pažymėjimo išdavimo dienos veiklą buvo nutraukęs daugiau kaip 6 mėnesiams. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2005 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-416-2005, 2009 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-437/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-368/2010, 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1476/2009), pareiškėjo argumentai, kad Įsakyme Nr. 4R-168 nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, yra nepagrįsti ir neturi jokios įtakos priimto įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui. Priimant Įsakymą Nr. 4R-168, administracinė procedūra nebuvo vykdoma (nebuvo pradėta vykdyti). Pagal VAĮ 19 straipsnio 1 dalį administracinė procedūra yra viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai, nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal šią teisės normą administracine procedūra gali būti pripažinta ir atliktina tik tokia veiksmų visuma, kai tai liečia viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą) ar administracinius sprendimus, t. y. konkretaus asmens pranešimas ar skundas turi būti nukreiptas į atitinkamą viešojo administravimo subjektą, dėl kurio veiksmų (neveikimo) ar administracinių sprendimų besikreipiančiam asmeniui ar kitam asmeniui galimai buvo pažeistos atitinkamos teisės ar teisėti interesai. Nurodytų aplinkybių konstatavimas būtinas, kadangi priešingu atveju viešojo administravimo subjektas neturėtų pareigos atlikti administracinės procedūros (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-94/2009). Įsakymas Nr. 4R-168 buvo priimtas ne kaip administracinės procedūros rezultatas, o kaip individualus administracinis aktas, vadovaujantis specialių teisės normomis, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Buvo vadovaujamasi specialiais teisės aktais: 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (toliau – ir Reglamentas Nr. 1008/2008), Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymu ir Aprašu. Įsakymas Nr. 4R-168 nepažeidžia VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų. Skrydžių saugumo užtikrinimas, žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga yra susiję su viešuoju interesu. Bet koks neatidumas ar neatsargumas aviacijos sektoriuje gali lemti aviakatastrofas, žmonių gyvybių ir milžiniškus turtinius praradimus. Pagal Reglamento Nr. 1008/2008 2 straipsnio 8 punktą oro vežėjo pažymėjimas – tai įmonei išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad operatorius turi profesinių gebėjimų ir struktūrą, užtikrinančią saugų pažymėjime nurodytos veikos vykdymą, kaip nurodyta atitinkamose Europos Bendrijos arba nacionalinės teisės aktų nuostatose. Reglamento Nr. 1008/2008 preambulės 3 punkte nurodyta, kad, pripažįstant galimą oro vežėjo finansinio pajėgumo ir saugos ryšį, turėtų būti nustatyta griežtesnė oro vežėjų finansinės būklės priežiūra. Pagal Aviacijos įstatymo 55 straipsnio 1 dalį Administracijos direktorius turi teisę išduoti vežėjo pažymėjimą tik įsitikinęs, kad pareiškėjas turi užtektinai lėšų, žinių, įgūdžių, patirties ir reikiamą personalą, organizacinę struktūrą, orlaivius, patalpas bei įrangą, reikalingus saugiai ir patikimai dirbti naudojantis teisėmis, kurias suteikia vežėjo pažymėjimas. Aprašo 30 punkte nurodyta, kad, siekdama užtikrinti skrydžių saugą, Administracija vykdo nuolatinę vežėjų veiklos priežiūrą bei kontrolę. Paskirtieji Administracijos atstovai turi būti labai atidūs ir pastebėti kiekvieną neįprastą orlaivio naudojimo atvejį, įrangai ir priemonėms nustatytų reikalavimų neatitikimą bei neveiksmingą vežėjo darbo organizavimą, turi įvertinti sąlygas, dėl kurių vežėjo finansinė padėtis gali prastėti. Nepalankios vežėjo finansinės padėties pavyzdžiu gali būti kelių iš toliau išvardytų veiksnių atsiradimas: didelis darbuotojų skaičiaus mažėjimas ar jų kaita; uždelstas darbo užmokesčio mokėjimas; supaprastinami orlaivio saugaus naudojimo reikalavimai; tiekėjų atsisakymas teikti paslaugas; Administracijos nustatytų reikalavimų neatitinkanti orlaivių techninė priežiūra; atsargų ir atsarginių dalių trūkumas; akivaizdus skrydžių skaičiaus ar jų dažnio sumažėjimas; orlaivių ar įrangos pardavimas arba grąžinimas ankstesniems savininkams (Aprašo 34.1 punktas). Pareiškėjas faktiškai veiklos nebevykdė (veiklą sustabdė) nuo 2009 metų sausio mėnesio. Administracijos direktoriaus Įsakyme Nr. 4R-14, kuriuo buvo sustabdytas vežėjo pažymėjimo galiojimas, konstatuota, kad Bendrovės padėtis kelia grėsmę skrydžių saugai. CAA Skrydžių priežiūros skyrius vedėjo 2008 m. gruodžio 22 d. tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, jog yra didelis kadrų mažėjimas, skrydžių ar jų dažnumo mažėjimas, tiekėjai atsisako teikti vežėjui kreditus ir pan. 2009 m. sausio 16 d. Bendrovės akcininkai priėmė sprendimą stabdyti Bendrovės veiklą nuo 2009 m. sausio 17 d., viešai paskelbė apie tai, kad Bendrovė nebegali vykdyti įsipareigojimų, ir bus inicijuojamas bankroto bylos iškėlimas. Toks akcininkų sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad yra susiklosčiusi kritiška Bendrovės finansinė padėtis. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartimi Bendrovei iškelta bankroto byla. Bankroto byla yra keliama tik tada, kai įmonė tampa nemoki arba nebegali atsiskaityti su kreditoriais (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d.). Be to, iškėlus bankroto bylą, per kelias savaites atleidžiami įmonės darbuotojai (Įmonių bankroto įstatymo 19 str. 1 d.). Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pripažino Bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtino galutinius kreditorių reikalavimus. Taigi, Bendrovė objektyviai neturėjo ir negalėjo turėti pakankamai techninių, organizacinių, finansinių ir žmogiškų išteklių, kad galėtų atnaujinti veiklą ir saugiai vykdyti oro skrydžius. Atsižvelgiant į tai, CAA direktorius, vadovaudamasis Aprašo 41.3 punktu, privalėjo panaikinti BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ išduotą vežėjo pažymėjimą. Apie Įsakymo Nr. 4R-168 priėmimą pareiškėjas buvo informuotas 2010 m. rugpjūčio 31 d. raštu. Be to, apie šį Įsakymą buvo paskelbta 2010 m. rugsėjo 10 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. Atsakovas taip pat nesutiko su tuo, kad pareiškėjo ir UAB „Star1 Airlines“ atžvilgiu turėjo būti atliktos ir faktiškai buvo atliktos vienodos procedūros. Tiek pareiškėjo, tiek UAB „Star1 Airlines“ atžvilgiu priimti aktai yra individualaus administracinio pobūdžio, todėl pasekmės abiem subjektams yra skirtingos, nes yra priimtos įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos konkrečias faktines aplinkybes. Priežastys dėl kurių buvo priimtas Įsakymas Nr. 4R-14, nebuvo panaikintos iki skundžiamo Įsakymo Nr. 4R-168 priėmimo. Įsakymas Nr. 4R-168 buvo priimtas vadovaujantis 2010 m. rugpjūčio 18 d. atlikta pareiškėjo bazinių objektų patikra, kuri buvo atliekama vietoje, ir pareiškėjas turėjo galimybę teikti paaiškinimus. Įsakymas Nr. 4R-168 buvo priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų ir itin akcentuojant viešojo intereso užtikrinimo svarbą. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes jau įvertino Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 3 d. sprendime, todėl šios aplinkybės yra reikšmingos vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartyje yra pasisakyta ir dėl ginčo įsakymo teisėtumo. Priėmus ginčo įsakymą, niekaip negalėjo būti pažeisti pareiškėjo kreditorių interesai. Priešingai, Įsakymas Nr. 4R-168 buvo priimtas įvertinus konkrečią faktinę padėtį įsakymo priėmimo metu bei apsaugojo pareiškėjo kreditorius nuo galimai dar didesnės žalos padarymo dėl nesaugių skrydžių neigiamų pasekmių.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu (III t., b. l. 128–138) pareiškėjo BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 4R-168 teisėtumo ir pagrįstumo.

13Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Remiantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

14Teismas nustatė, kad atsakovas 2009 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 4R-14 sustabdė AB „flyLAL- Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimą Nr. ( - ) išduotą 2008 m. liepos 25 d. (I t., b. l. 12, 119). Šiame įsakyme konstatuota, kad AB „FlyLAL – Lithuanian Airlines“ padėtis kelia grėsmę skrydžių saugai. Šis įsakymas nenuginčytas ir galiojantis. 2008 m. gruodžio 16 d. CAA atliko vežėjo bazinių objektų patikrinimą ir surašė patikros lapą (I t., b. l. 26-33, 121-124). 2008 m. gruodžio 12 d. skyriaus vedėjas A. M. pateikė CAA direktoriui tarnybinį pranešimą Nr. 137-855 (I t., b. l. 120). 2010 m. rugpjūčio 18 d. CAA pakartotinai atliko Bendrovės patikrinimą ir surašė vežėjo bazinių objektų patikros lapą (I t., b. l. 129-136). Pastabose nurodyta, kad vežėjo organizacija ir valdyba neegzistuoja, nėra paskirtųjų pareigūnų, nėra skrydžio ir keleivių salonų įgulos, kompanija neturi nei vieno orlaivio ir veiklos (komercinės) nevykdo, taip pat nėra antžeminio personalo, neturi techninės priežiūros sistemos; išvadose nurodyta, kad neatitinka reikalavimų. 2010 m. rugpjūčio 18 d. su patikros lapu supažindintas pareiškėjo administratoriaus įgaliotas asmuo A. V., jam įteikta šio dokumento kopija. CAA pareigūnai A. M. 2010 m. rugpjūčio 25 d. ir A. P. 2010 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniais pranešimais kreipėsi į Administracijos direktorių dėl AB „FlyLAL-Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimo panaikinimo ir naudotų orlaivių (I t., b. l. 127-128). 2010 m. rugpjūčio 26 d. Administracijos direktorius priėmė Įsakymą Nr. 4R-168, kuriuo, remdamasis 2010 m. rugpjūčio 18 d. bazinių objektų patikros rezultatais, Patikros lape pateiktomis išvadomis bei 2010 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinio pranešimo rekomendacijomis, vadovaudamasis Aprašo 41.3 punktu, panaikino AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ išduoto vežėjo pažymėjimo Nr. ( - ) galiojimą (I t., b. l. 17, 126).

15Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių bei jį įgyvendinantys teisės aktai, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. gruodžio 29 įsakymu Nr. 3-643 patvirtintas Civilinės aviacijos vežėjo pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas ir kiti su ginčo teisiniais santykiais susiję teisės aktai.

16Pareiškėjas skunde ir jo papildyme nurodė atskirus argumentus, kurie, pareiškėjo manymu yra savarankiškas pagrindas naikinti Įsakymą Nr. 4R-168, todėl teismas aptarė kiekvieną pareiškėjo argumentą atskirai ir po to pateikė apibendrintas išvadas.

17Pareiškėjo argumentą, kad Įsakymo Nr. 4R-168 apskundimo tvarkos nenurodymas, pažeidžiantis VAĮ 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus, yra savarankiškas skundžiamo akto panaikinimo pagrindas, teismas vertino kaip nepagrįstą. Konstatavo, kad atsakovas, Įsakyme Nr. 4R-168 nenurodęs jo apskundimo tvarkos, padarė procedūrinį pažeidimą (VAĮ 8 str. 2 d.), tačiau ne kiekvienas procedūrinis pažeidimas gali būti savarankiškas pagrindas naikinti individualų administracinį aktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ne kiekvienos formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti viešojo administravimo veiksmų neteisėtumą. Pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti Įsakymą Nr. 4R-168, todėl minėtas procedūrinis pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių. Teismas priėjo išvados, kad tai, jog Įsakyme Nr. 4R-168 nenurodyta jo apskundimo tvarka, nėra esminis procedūrinis pažeidimas, todėl vien tuo pagrindu naikinti skundžiamą aktą nėra pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1476/2009).

18Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjo skundo argumentus, kad Įsakyme Nr. 4R-168 nenurodyti jo priėmimo motyvai ir nėra nuorodos į konkrečius teisės aktus, numatančius konkrečių poveikio priemonių taikymą, ir todėl tai yra savarankiškas pagrindas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme tokio akto negaliojimui. Teismas konstatavo, kad Įsakyme Nr. 4R-168 yra aiškiai suformuluoti motyvai, kurie paremti 2010 m. rugpjūčio 18 d. bazinių objektų patikra ir joje nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas neturi vežėjui būtinos organizacijos, vadybos, skrydžio ir salono įgulų, nuo 2009 m. vasario 12 d. nebeturi nė vieno orlaivio ir skrydžių nebevykdo, t. y. daugiau kaip 6 mėnesius yra nutraukęs veiklą. Išvardijęs šiuos motyvus, atsakovas Įsakyme Nr. 4R-168 nurodė kokiais įrodymais remiasi, t. y.: 2010 m. rugpjūčio 18 d. Vežėjų bazinių objektų patikros lape pateiktomis išvadomis ir 2010 m. rugpjūčio 25 d. Skrydžių priežiūros skyriaus vedėjo tarnybinio pranešimo Nr. 13R- 584 rekomendacija. Nurodęs motyvus ir įrodymus, atsakovas aiškiai nurodė teisės aktą, kuriuo vadovavosi priimdamas skundžiamą Įsakymą Nr. 4R-168, t. y. Aprašo 41.3 punktą. Nurodytu Aprašo punkte CAA direktorius vienareikšmiai įpareigojamas panaikinti vežėjo pažymėjimą, jeigu vežėjas nuo vežėjo pažymėjimo išdavimo dienos veiklą buvo nutraukęs daugiau kaip šešis mėnesius. Pareiškėjas skunde ir jo papildyme bei atstovas teismo posėdžio metu neneigė tos aplinkybės, kad Bendrovė yra nutraukusi veiklą daugiau kaip šešis mėnesius. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nusprendė, kad Įsakymas Nr. 4R-168 atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą reikalavimą nurodyti individualaus administracinio akto motyvus ir konkretų teisės aktą.

19Dėl pareiškėjo argumentų, kad Įsakymas Nr. 4R-168 priimtas pažeidžiant objektyvumo principo reikalavimus (Bendrovei nebuvo suteikta galimybė pasisakyti, būti išklausytai; atskiriems ūkio subjektams taikomi skirtingi standartai) ir tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą aktą remiantis VAĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas nurodė, kad šiuos pareiškėjo argumentai yra paneigia bylos medžiaga. 2009 m. sausio 16 d. Bendrovės atžvilgiu buvo priimtas Įsakymas Nr. 4R-14, kuriuo pareiškėjui nuo 2009 m. sausio 19 d. buvo sustabdytas vežėjo pažymėjimo galiojimas. Taigi, iki skundžiamo Įsakymo Nr. 4R-168, kuriuo Bendrovei panaikintas vežėjo pažymėjimo galiojimas, pareiškėjas turėjo daugiau kaip pusantrų metų laiko teikti pasiūlymus, paaiškinimus, kad, pasikeitus padėčiai, būtų panaikintas vežėjo pažymėjimo galiojimo sustabdymas. 2010 m. rugpjūčio 18 d. atliktas pakartotinis patikrinimas ir CAA vežėjo bazinių objektų patikros lapas 2010 m. rugpjūčio 18 d. įteiktas pareiškėjo įgaliotam asmeniui A. V. (I t., b. l. 136). Iki Įsakymo Nr. 4R-168 priėmimo (2010 m. rugpjūčio 26 d.) pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų, noras tokią teisę turėjo ir galėjo ja pasinaudoti.

20Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad buvo vykdoma administracinė procedūra, ir atsakovas turėjo taikyti šios procedūros reikalavimus. Pažymėjo, kad administracinė procedūra pagal VAĮ 19 straipsnio 1 dalį yra viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai, nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Pagal šią teisės normą administracine procedūra gali būti pripažinta ir atliktina tik tokia veiksmų visuma, kai tai susiję su viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu) ar administraciniu sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-94/2009). Teismas nurodė, kad Įsakymas Nr. 4R-168 buvo priimtas ne kaip administracinės procedūros rezultatas, o kaip individualus administracinis aktas, jį priimant taikytos specialių teisės aktų normos. Pareiškėjo argumentą, kad galimai atskiriems subjektams buvo taikomos nevienodos procedūros, teismas įvertino kaip nepagrįstą. Priimant Įsakymą Nr. 4R-168, buvo vadovaujamasi specialiais šį teisinį santykį reglamentuojančiais teisės aktais (Reglamentu Nr. 1008/2008, Aprašu), atsakovas turėjo atsižvelgti į kiekvieno konkretaus subjekto konkrečias aplinkybes. Tai konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1211/2012 nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymo panaikinimo. Taigi, priimtas Įsakymas Nr. 4R-168 atitinka VAĮ 6 straipsnio 3 dalies, 2 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies, 8 straipsnio reikalavimus bei specialius pirmiau išvardytus Įsakymo Nr. 4R-168 priėmimo procedūrą reglamentuojančius teisės aktus.

21Teiginius, kad Įsakymu Nr. 4R-168 buvo pažeistas proporcingumo principas, ir tai yra savarankiškas pagrindas jį panaikinti, pareiškėjas grindė tuo, kad administracinis sprendimas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus tikslus; kad priimdamas Įsakymą Nr. 4R-168, CAA direktorius neveikė teisingai ir proporcingai. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus pripažino nepagrįstais. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, konstatavo, kad Įsakymas Nr. 4R-168 nepažeidė proporcingumo principo bei kitų viešojo administravimo principų. Įsakymas Nr. 4R-168 ne tik nesukėlė visuomenei neigiamų pasekmių, bet ir apsaugojo nuo galimų žmonių gyvybės, sveikatos ir turtinių nuostolių. Reglamento Nr. 1008/2008 2 straipsnio 8 punktas apibrėžia, kad oro vežėjo pažymėjimas – tai įmonei išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad operatorius turi profesinių gebėjimų ir struktūrą, užtikrinančią saugų pažymėjime nurodytos veiklos vykdymą. Reglamento Nr. 1008/2008 preambulės 3 punkte nurodyta, kad, pripažįstant galimą oro vežėjo finansinio pajėgumo ir saugos ryšį, turėtų būti nustatyta griežtesnė oro vežėjų finansinės būklės priežiūra. Minėta, kad CAA priėmus 2009 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 4R-14 dėl oro vežėjo pažymėjimo galiojimo sustabdymo, Bendrovė faktiškai nevykdė oro vežėjo ūkinės veiklos, nors turėjo pareigą pašalinti oro vežėjo pažymėjimo galiojimo sustabdymo priežastis. Atvirkščiai, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pripažino Bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtino galutinius kreditorių reikalavimus. Tiek minėta nutartimi, tiek 2010 m. rugpjūčio 18 d. patikrinimo medžiaga nustatyta, kad Bendrovė komercinės veiklos nevykdo, neturi nė vieno orlaivio, nėra antžeminio personalo, neturi techninės priežiūros sistemos, nėra paskirtų pareigūnų, nėra skrydžio ir salono įgulos. Nesant išvardytų būtinų sąlygų atnaujinti veiklą ir saugiai vykdyti oro skrydžius, kaip yra numatyta Aviacijos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje, atsakovas, vadovaudamasis Aprašo 41.3 punktu, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą vežėjo pažymėjimą, tokie atsakovo veiksmai nepažeidžia proporcingumo principo.

22Pareiškėjas teigė, kad pritaikytos poveikio priemonės nebuvo būtinos siekiamiems teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, kad Įsakymo Nr. 4R-168 prieštaravimas Konstitucinio Teismo jurisprudencijai, VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui ir bendriesiems gero viešojo administravimo reikalavimams, taip pat yra savarankiškas skundžiamo akto panaikinimo pagrindas. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus įvertino kaip nepagrįstus, nes Įsakymas Nr. 4R-168 buvo priimtas praėjus daugiau kaip pusantrų metų po Įsakymo Nr. 4R-14, kuriuo buvo sustabdytas vežėjo pažymėjimo galiojimas, priėmimo ir padėtis ne tik nepagerėjo, bet atvirkščiai, pareiškėjas nebevykdė jokios komercinės veiklos ir tam nebeturėjo jokio personalo. Be to, patys pareiškėjo akcininkai priėmė sprendimą nuo 2009 m. sausio 17 d. sustabdyti Bendrovės veiklą ir inicijavo bankroto bylą viešai paskelbdami, kad oro pervežimų bendrovė nebegali vykdyti įsipareigojimų. Toks akcininkų sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad yra susiklosčiusi kritiška Bendrovės finansinė padėtis, bei kitai motyvais. Taigi, Įsakymu Nr. 4R-168 pritaikyta poveikio priemonė buvo būtina, nes, jos nepriėmus, galėjo kilti skaudesnės pasekmės.

23Kaip atskirą argumentą pareiškėjas išskyrė tai, kad, jo manymu, Įsakymas Nr. 4R-168 priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.), turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas pažymėjo, kad dėl administracinės procedūros ir objektyvumo nebuvimo pareiškėjas buvo pateikęs atskirus argumentus, dėl kurių teismas jau pasisakė, todėl nekartojo tų pačių argumentų.

24ABTĮ 57 straipsnyje nustatyta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtas ir pagrįstas.

25Remdamasis aptartų teisės normų sistemine analize ir ištirtų rašytinių bylos įrodymų visuma, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatavo, kad Civilinės aviacijos administracija, priimdama Įsakymą Nr. 4R-168, atsižvelgė į visas objektyvias faktines ir teisines aplinkybes, kurios buvo reikšmingos sprendžiant dėl Bendrovės atitikimo reikalavimams, kurie keliami subjektams, galintiems turėti oro vežėjo pažymėjimą, priimdama skundžiamą Įsakymą Nr. 4R-168 nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo kompetencijos, jos veiksmai neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių ji buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teismas nusprendė, kad Įsakymas Nr. 4R-168 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti šį aktą pareiškėjo nurodytais ir kitais motyvais nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Atmetęs pareiškėjo skundą teismas, vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsniu, netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

26III.

27Pareiškėjas BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (III t., b. l. 139–159) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

28Apeliacinį skundą pareiškėjas iš dalies grindžia tais pačiais argumentais, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

291.Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad Įsakymo Nr. 4R-168 apskundimo tvarkos nenurodymas neva nėra esminis procedūrinis pažeidimas. Teismo sprendime nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1476/2009 nebuvo keliamas klausimas dėl apskundimo tvarkos nenurodymo individualiame administraciniame akte padarinių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos nenurodymas yra pagrindas tokį individualų administracinį aktą panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012, 2009 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-67/2009). Imperatyvių aukštesnės galios teisės aktuose nustatytų teisės normų pažeidimas priimant individualių teisės aktą lemia tokio akto negaliojimą (VAĮ 3 str. 1 p., 8 str. 2 d., ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

302. Teismas nepagrįstai nurodė, kad iki Įsakymo Nr. 4R-168 Bendrovė turėjo daugiau kaip pusantrų metų laiko teikti CAA pasiūlymus, paaiškinimus, kad, pasikeitus padėčiai, būtų panaikintas vežėjo pažymėjimo galiojimo sustabdymas. Apeliantas pažymi, kad iki 2010 m. rugpjūčio mėn. nebuvo sprendžiama dėl Bendrovės licencijos galiojimo. CAA nenurodė Bendrovei, kad svarsto galimybę priimti tokį sprendimą, nevykdė jokių patikrinimų, nenustatė terminų pašalinti trūkumus. Todėl Bendrovė negalėjo žinoti, kad toks klausimas yra keliamas ir dėl to reikia teikti paaiškinimus Administracijai. Apelianto nuomone, nagrinėjama situacija yra nesuderinamas su Aprašo 37, 40 punktuose numatytomis vežėjo garantijomis, taip pat su teisinio tikrumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Teismas nepagrįstai pripažino, kad CAA suteikė Bendrovei galimybę būti išklausytai. Į bylą pateiktame 2008 m. gruodžio 16 d. vežėjo bazinių dokumentų apžiūros lape nėra duomenų, kad Bendrovės atstovai būtų dalyvavę atliekant apžiūrą. 2010 m. rugpjūčio 18 d. protokole taip pat nėra duomenų, kad, atliekant apžiūrą, būtų dalyvavęs Bendrovės atstovas, pažymėta tik tai, kad patikros ataskaitos nuorašas įteiktas Bendrovės bankroto administratoriui. Teismas patikros ataskaitos nuorašo įteikimą nepagrįstai prilygino Bendrovės galėjimui duoti paaiškinimus patikros vietoje. Be to, nebuvo įmanoma iš anksto įvertinti Administracijos patikrinimo metu surinktos informacijos, nebuvo suteikta laiko pasiruošti ir galimybės suderinti su Bendrovės valdymo organais, kreditorių komitetu (Įmonių bankroto įstatymo 25 str. 2 d.). Vien formali galimybė būti išklausytam, neturint galimybės pasiruošti Administracijos veiksmams, negalėjo užtikrinti galimybių Bendrovei tinkamai įgyvendinti teisę būti išklausytai.

313. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas akcentavo vienintelę objektyvią priežastį panaikinti Bendrovės oro vežėjo pažymėjimą – t. y. būtinybę užtikrinti skrydžių saugą. Tačiau CAA nė karto po Įsakymo Nr. 4R-14 priėmimo nedavė Bendrovei jokių pastabų dėl skrydžių saugos užtikrinimo ir per pusantrų metų iki skundžiamo Įsakymo Nr. 4R-168 priėmimo pavojaus skrydžių saugai nekilo. Teismo sprendime pažymėta, kad tiek Įsakymo Nr. 4R-14, tiek Įsakymo Nr. 4R-168 priėmimo metu Bendrovė veiklos nevykdė. Taigi, Bendrovės oro vežėjo pažymėjimo galiojimas nekėlė jokio pavojaus skrydžių saugai. Tuo labiau, kad Įsakymu Nr. 4R-14 Bendrovės oro vežėjo pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas.

324. Teismas nepasisakė dėl Įsakymo Nr. 4R-168 priėmimo atitikimo Aprašo 37, 40 punktų reikalavimams. Teismo sprendime nepaaiškino Įsakymo Nr. 4R-168 priėmimo skubos ir juo taikytos poveikio priemonės proporcingumo Bendrovės teisei būti išklausytai (VAĮ 20 str. 1 d. 2 p.), teisę į įspėjimą apie pažeidimus ir terminą pašalinti nustatytus trūkumus (Aprašo 37, 40 p.) ir kt.). Teismo sprendimas, kuriuo nepateikti motyvai dėl CAA veiksmų pažeidžiant Aprašo nuostatas, pažeidžia VAĮ 3 straipsnio 1, 2 punktų reikalavimus ir dėl to yra naikintinas (ABTĮ 143 str.).

335. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad Įsakymas Nr. 4R-168 buvo priimtas ne kaip administracinės procedūros rezultatas, bet kaip individualus administracinis aktas. Apelianto nuomone, vykdant administracinę procedūrą, patikrinimas gali būti atliekamas vadovaujantis specialiais teisės aktais, tačiau tai nepašalina pareigos remtis Viešojo administravimo įstatymu (VAĮ 20 str.1 d.2 p.). Atsakovui buvo pateiktas CAA skrydžių priežiūros vedėjo 2010 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinis pranešimas, kuris buvo pagrindas pradėti administracinę procedūrą (VAĮ 22 str. 1 d.).

346. Teismo sprendime nėra pasisakyta dėl argumentų, kad BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“, skirtingai nė BUAB „Star1 Airlines“, atsakovo buvo diskriminuojama taikant administracines procedūras.

357. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad, neužtikrinus Bendrovei teisės būti išklausytai, buvo pažeistos Chartijos 41 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 straipsnio, Europos Sąjungos Sutarties 6 straipsnio 1 dalies ir Europos tinkamo administravimo elgesio kodekso 16 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.

368. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad Įsakymu Nr. 4R-168 buvo nemotyvuotai apsunkintos pareiškėjo galimybės atnaujinti skrydžių vykdymo ūkinę veiklą.

379. Teismas sprendime nurodė, kad, nesant būtinų sąlygų atnaujinti veiklą ir saugiai vykdyti oro skrydžius, kaip yra numatyta Aviacijos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje, atsakovas, vadovaudamasis Aprašo 41.3 punktu, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą vežėjo pažymėjimą, ir tokie atsakovo veiksmai nepažeidžia proporcingumo principo. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1211/2012 išaiškinta, kad oro vežėjo pažymėjimo galiojimo panaikinimas yra ne CAA pareiga, o teisė. Apelianto nuomone, Įsakymo Nr. 4R-168 pagrįstumas vertintinas, be kita, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principų kontekste (VAĮ 3 str. 3, 4 p.). Mano, kad skundžiamu teismo sprendimu pažeistos materialinės teisės normos, reglamentuojančios viešojo administravimo subjektų veiklos principus (VAĮ 3 str. 1, 3 p., ABTĮ 140 str. 1 d. 2 p., 143 str.).

3810. Sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „Įsakymo naikinti pareiškėjo nurodytais ir kitais motyvais nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo“. Apelianto manymu, tai rodo, kad bylos nagrinėjimo metu teismas galimai turėjo išankstinį nusistatymą šios bylos atžvilgiu, kyla abejonių, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą nešališkai. Todėl teigia, kad šiuo atveju taikytinas sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

39Atsakovas Civilinės aviacijos administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti iš apelianto BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

40Atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 176–182) atsakovas dėsto iš esmės tuos pačius argumentus, kuriais jis grindė savo poziciją pirmosios instancijos teisme. Papildomai nurodo šiuos argumentus:

  1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo naikinti ginčijamą Įsakymą Nr. 4R-168 vien dėl to, kad jame nebuvo nurodyta apskundimo tvarka. Tai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, kurioje yra konstatuota, jog ne kiekvienos formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti viešojo administravimo veiksmų neteisėtumą, jeigu įstatymas tiesiogiai nenumato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turėtų būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-416/2005, 2009 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-437/2009); tik esminis procedūrinis pažeidimas gali būti pakankamas pagrindas naikinti administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-368/2010, 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1476/2009). Atsakovo manymu, įvertinus Įsakymo Nr. 4R-168 turinį ir atsižvelgiant į Aprašo 41.3 punktą, laikytina, jog apelianto nurodomi pažeidimai negali būti laikomi esminiais procedūriniais pažeidimais. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai vertino BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ pateiktus argumentus dėl Įsakymo Nr. 4R-168 neteisėtumo dėl jame nenurodytos apskundimo tvarkos. Teismas pagrįstai šio procedūrinio pažeidimo nelaikė esminiu ir pakankamu pagrindu naikinti ginčijamą įsakymą.
  2. CAA direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 4R-14 sustabdžius BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimo galiojimą, Bendrovė iki 2010 m. rugpjūčio 26 d., kai CAA direktorius priėmė Įsakymą Nr. 4R-168 panaikinti vežėjo pažymėjimą, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad sustabdytas vežėjo pažymėjimas būtų atnaujintas (Aprašo 40 p.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ turėjo daugiau kaip pusantrų metų laiko teikti pasiūlymus, paaiškinimus, tačiau šia teise nepasinaudojo.
  3. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmos instancijos teismo sprendimas priimtas neteisėtos sudėties teismo. Mano, kad apeliantas netinkamai aiškina ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Šios ABTĮ nuostatos taikymas yra sietinas su teisėta teismo sudėtimi. Vadovaujantis ABTĮ 46 straipsnio 1 dalimi, šią administracinę bylą teisėtai ir pagrįstai nagrinėjo trijų teisėjų kolegija. Todėl nėra pagrindo nagrinėjamu atveju konstatuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Taip pat mano, kad atmestini apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Atsakovo manymu, teismo konstatuota aplinkybė, kad ginčijamo įsakymo naikinti ne tik pareiškėjo nurodomais, bet ir kitais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, rodo tai, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą. Atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ 89 straipsnio 2 dalis suteikia teisę administraciniam teismui panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. Taigi nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta ABTĮ 89 straipsnio 2 dalimi. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo neteisėtumo yra nepagrįsti.

41Teisėjų kolegija

konstatuoja:

42IV.

43Apeliacinis skundas atmestinas.

44Byloje kilęs ginčas dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 4R-168, kuriuo panaikintas AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ išduoto oro vežėjo pažymėjimo galiojimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

45Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja specialiosios teisės normos: 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3-643 patvirtintas Civilinės aviacijos vežėjo pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašas (įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 8 d.), kuris buvo priimtas šiuo įsakymu pripažinus netekusiais galios Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos vežėjų sertifikavimo nuostatus, patvirtintus Susisiekimo ministro 2000 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 234 (toliau – ir Sertifikavimo nuostatai).

46Reglamento Nr. 1008/2008 preambulėje yra įtvirtinta valstybių narių atsakomybė už oro vežėjo pažymėjimo ir licencijos oro susisiekimui vykdymo priežiūrą, o 2 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad oro vežėjo pažymėjimas yra įmonei išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad operatorius turi profesinių gebėjimų ir struktūrą, užtikrinančią saugų pažymėjime nurodytos veiklos vykdymą, kaip nustatyta atitinkamose Bendrijos arba nacionalinės teisės aktų nuostatose, kurios taikomos.

47Aviacijos įstatymo normose yra įtvirtinta, kad Civilinės aviacijos administracija pagal savo kompetenciją vykdo aviacijos valstybinį valdymą, inter alia jai yra suteikti įgaliojimai vykdyti civilinės aviacijos valstybinę priežiūrą, išduoti arba pripažinti galiojančiu vežėjo pažymėjimą (Aviacijos įstatymo 5, 6, 54 str.). Aviacijos įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje yra numatyta, kad vežėjo pažymėjimas yra dokumentas, patvirtinantis, kad vežėjas turi profesinių ir organizacinių pajėgumų saugiai verstis vežėjo pažymėjime nurodyta veikla. Aviacijos įstatymo 55 straipsnyje nustatyta, kad: CAA turi teisę išduoti vežėjo pažymėjimą tik įsitikinusi, kad pareiškėjas turi užtektinai lėšų, žinių, įgūdžių, patirties ir reikiamą personalą, organizacinę struktūrą, orlaivius, patalpas bei įrangą, reikalingus saugiai ir patikimai dirbti naudojantis teisėmis, kurias suteikia vežėjo pažymėjimas (1 d.); kartu su vežėjo pažymėjimu CAA išduoda pažymėjimo priedą, kuriame nurodoma leistina veikla, jai taikomos sąlygos bei apribojimai (2 d.); vežėjas privalo pranešti CAA apie visus pasikeitimus, kurie daro įtaką vežėjo pažymėjime arba jo priede numatytoms sąlygoms ir apribojimams (3 d.); CAA privalo nuolat vykdyti vežėjų priežiūrą <...> (4 d.).

48Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 54 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3-643 patvirtino Civilinės aviacijos vežėjo pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašą, kurio 41 punkte numatė, kad CAA direktorius panaikina pažymėjimo galiojimą, jeigu: 41.1. to prašo pats vežėjas; 41.2. vežėjo pažymėjimo galiojimas sustabdytas, o vežėjas per nustatytą terminą nepašalina nurodytų trūkumų; 41.3. vežėjas nebuvo pradėjęs veiklos per 6 mėnesius nuo vežėjo pažymėjimo išdavimo dienos arba buvo nutraukęs veiklą daugiau nei 6 mėnesiams. Nagrinėjamu atveju ginčijamo Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 4R-168 priėmimo teisinis pagrindas yra Aprašo 41.3 punktas.

49Aiškinant byloje taikytiną Aprašo 41.3 punktą lingvistiniu metodu, taip pat sistemiškai su kitomis Aprašo VI skyriaus „Vežėjų veiklos priežiūra ir kontrolė. Vežėjo pažymėjimo galiojimo sustabdymas arba panaikinimas“ normomis, darytina išvada, kad Aprašo 41.3 punkte yra numatytas savarankiškas vežėjo pažymėjimo panaikinimo pagrindas, kurio taikymas nesiejamas su vežėjo pažymėjimo galiojimo sustabdymu. Atvejis, kuriuo vežėjo pažymėjimo galiojimo panaikinimas gali būti siejamas su vežėjo pažymėjimo galiojimo sustabdymu, numatytas Aprašo 41.2 punkte. Vežėjo pažymėjimo panaikinimui Aprašo 41.3 punkte numatytu pagrindu pakanka nustatyti vieną iš šiame punkte numatytų alternatyvių sąlygų: vežėjas nebuvo pradėjęs veiklos per 6 mėnesius nuo vežėjo pažymėjimo išdavimo dienos arba buvo nutraukęs veiklą daugiau nei 6 mėnesiams. Apeliantas, teigdamas, kad atsakovas prieš priimdamas sprendimą dėl vežėjo pažymėjimo galiojimo panaikinimo, turėjo laikytis Aprašo 37, 40 punktuose nustatytų reikalavimų, neteisingai aiškina Aprašo nuostatas. Apelianto nurodytomis Aprašo normomis reglamentuojami CAA veiksmai (vežėjo rašytinis įspėjimas dėl pastebėtų trūkumų, nustatymas termino trūkumams pašalinti) nustačius, kad vežėjas nesilaiko ar nesugeba laikytis Reglamente, Aviacijos įstatyme, Apraše ar kituose teisės aktuose nustatytų vežėjo veiklos sąlygų, t.y. kai nustatomi tokie vežėjo veiklos trūkumai, kurie nėra susiję su vežėjo veiklos nevykdymu daugiau nei 6 mėnesius (Aprašo 41.3 p.). Pareiškėjui vežėjo pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas CAA konstatavus Aprašo 41.3 punkte numatytą savarankišką vežėjo pažymėjimo galiojimo pagrindą, kurio taikymas pagal teisės aktų nustatytą teisinį reguliavimą nesiejamas su jokiomis išankstinėmis procedūromis ar sąlygomis, taigi ir su apelianto nurodytų Aprašo 37, 40 punktų taikymu.

50Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylą pateiktų įrodymų visumą ir teisingai nustatė ginčui reikšmingą faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas iki CAA 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 4R-168 priėmimo daugiau nei 6 mėnesius neturėjo profesinių ir organizacinių pajėgumų verstis vežėjo pažymėjime nurodyta veikla ir šios veiklos faktiškai nevykdė nuo 2009 m. sausio mėnesio. Ši Aprašo 41.3 punkto taikymą pagrindžianti faktinė aplinkybė byloje nustatyta ir dėl jos bylos šalys nesiginčija. Nustatyta, kad 2008 metų gruodžio mėnesį CAA Bendrovės patikrinimo metu (2008 m. gruodžio 16 d. vežėjo bazinių dokumentų apžiūros lapas, CAA Skrydžių priežiūros skyrius vedėjo 2008 m. gruodžio 22 d. tarnybinis pranešimas dėl patikrinimo išvadų) nustatė Aviacijos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje ir tuo metu galiojusių Sertifikavimo nuostatų VI skyriuje numatytų sąlygų prasme Bendrovės (vežėjo) veiklai nepalankias finansines aplinkybes, kad Bendrovėje didelis kadrų, skrydžių ar jų dažnumo mažėjimas, tiekėjai atsisako teikti vežėjui kreditus ir kt. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau minėti teisės aktai oro vežėjo veiklai nepalankią finansinę padėtį (lėšų nepakankamumą) sieja su grėsme skrydžių saugai, kadangi piniginių išteklių stoka yra rizikos faktorius dėl kurio oro vežėjo valdymo struktūra gali tapti nebeefektyvi, orlaivių ir įrangos priežiūros lygis nebeatitikti skrydžių saugos reikalavimų (Aviacijos įstatymo 55 str. 1 d., iki 2010 m. sausio 8 d. galiojusių Sertifikavimo nuostatų 43 p., nuo 2010 m. sausio 8 d. galiojančio Aprašo 11.6, 34.1 p.). Pagal pateiktus į bylą įrodymus 2008 m. gruodžio mėnesį CAA nustatytos Bendrovės (vežėjo) veiklai nepalankios finansinės aplinkybės ne tik neišnyko, o darėsi vis nepalankesnės, Bendrovė oro vežėjo veiklą nutraukė. 2009 m. sausio 16 d. Bendrovės akcininkai priėmė sprendimą stabdyti Bendrovės veiklą nuo 2009 m. sausio 17 d. ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. CAA direktorius, atsižvelgdamas į tai, kad nepalanki Bendrovės finansinė padėtis kelia grėsmę skrydžių saugai, vadovaudamasis Sertifikavimo nuostatų 35.3 punktu, 2009 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 4R-14 nuo 2009 m. sausio 17 d. sustabdė 2008 m. liepos 25 d. išduotą AB „flyLAL- Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimo galiojimą. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2009 m. kovo 9 d. nutartimi Bendrovei buvo iškelta bankroto byla (civilinė byla B2-2106-258/2009). Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, kuri priimta praėjus mažiau nė mėnesiui po nagrinėjamoje byloje skundžiamo CAA 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 4R-168 panaikinti Bendrovei vežėjo pažymėjimo galiojimą, Bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

51Pirmosios instancijos teismas iš pateiktų į bylą įrodymų pagrįstai nustatė, kad CAA 2010 m. rugpjūčio 18 d. atliko pakartotinę bazinio objektų patikrą, kurios rezultatai užfiksuoti 2010 m. rugpjūčio 18 d. Vežėjo bazinių objektų patikros lape. Šio patikros dokumento 1 dalies „Organizacinė struktūra ir valdymas“ 1.3-1.12 punktuose bei pastabose nurodyta, kad vežėjo organizacija ir valdyba neegzistuoja, nėra paskirtųjų pareigūnų, nėra skrydžio ir keleivių salonų įgulos, kompanija neturi nė vieno orlaivio ir veiklos (komercinės) nevykdo, taip pat nėra antžeminio personalo, neturi techninės priežiūros sistemos; o išvadose konstatuota, kad vežėjas neatitinka reikalavimų. CAA direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 4R-168 dėl vežėjo pažymėjimo panaikinimo įžanginėje dalyje, remiantis minėtos patikros duomenimis, nurodyta, kad AB „FlyLAL-Lithuanian Airlines“ daugiau kaip 6 mėnesius yra nutraukusi savo veiklą. Šios aplinkybės nustatymas atsakovui buvo pakankamas pagrindas taikyti Aprašo 41.3 punktą ir panaikinti vežėjo pažymėjimo galiojimą. Pirmosios instancijos teismas, teisingai taikydamas materialinės teisės normas, pagrįstai nusprendė, kad atsakovas, veikdamas įstatymų ir kitų teisės aktų jam nustatytos kompetencijos ribose, tinkamai taikė Aprašo 41.3 punktą ir teisėtai bei pagrįstai priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduoto vežėjo pažymėjimo galiojimą.

52Apeliantas neneigdamas fakto, kad Bendrovė nevykdė vežėjo veiklos nuo 2009 m. sausio mėnesio, t. y. daugiau nei 6 mėnesius, Įsakymą Nr. 4R-168 ginčija tuo aspektu, kad, pasak apelianto, atsakovas taikė nereikalingą, viešojo administravimo pagrindinius principus pažeidžiančią priemonę, ją taikydamas pažeidė teisės aktų nustatytas pagrindines procedūras bei taisykles ir Bendrovės teises. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi jie prieštarauja pirmiau aptartam teisiniam reguliavimui ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Vienos iš Aprašo 41.3 punkte numatytų sąlygų nustatymas (šiuo atveju – vežėjas nuo vežėjo pažymėjimo išdavimo buvo nutraukęs veiklą daugiau nei 6 mėnesiams) pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesuteikia CAA direktoriui diskrecijos spręsti dėl kokių nors kitų poveikio priemonių parinkimo tokiam vežėjui, o imperatyviai nustato, kad panaikinamas vežėjo pažymėjimas (Aprašo 41.3 p.). Šis imperatyvas kyla iš teisės aktų nustatytų itin griežtų reikalavimų skrydžių saugos užtikrinimui. Apelianto argumentai, esą vežėjo pažymėjimo galiojimas nekėlė pavojaus skrydžių saugai, vertintini kaip pirmiau aptartam teisiniam reguliavimui neatitinkanti apelianto nuomonė. Tam, kad konstatuoti, jog oro vežėjas nesugeba užtikrinti skrydžių saugą, teisės aktai nereikalauja, kad būti užfiksuotas koks nors incidentas, pakanka, kad kompetentinga priežiūros ir kontrolės institucija pagal teisės aktų numatytus požymius nustatytų grėsmę skrydžių saugai. Tokia kompetencija suteikta Civilinės aviacijos administracijai. Pareiškėjo atžvilgiu grėsmę skrydžių saugai CAA nustatė 2009 m. pradžioje. Byloje nustatyta, kad situacija per pusantrų metų nepasikeitė. Profesinių ir organizacinių pajėgumų neturintis (juos praradęs) oro vežėjo pažymėjimo turėtojas negali būti laikomas atitinkančiu vežėjo pažymėjimo išdavimo sąlygas. Vežėjo pažymėjimo galiojimo panaikinimas subjektui, kuris neturi profesinių ir organizacinių pajėgumų oro vežėjo veiklai, yra adekvati ir proporcinga priemonė užtikrinant viešąjį interesą – skrydžių saugą.

53Iš bylos faktinių aplinkybių akivaizdu, kad vežėjo pažymėjimo panaikinimas pareiškėjui negalėjo būti netikėta priemonė, nes Bendrovė oro vežėjo veiklos nevykdė nuo 2009 m. sausio mėnesio, o Aprašo 41.3 punktas, kaip jau buvo minėta, numato savarankišką vežėjo pažymėjimo panaikinimo pagrindą, jei įmonė vežėjo veikla nutraukė daugiau nei 6 mėnesiams. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis yra įsiteisėję sprendimai administracinėse bylose, kuriose pareiškėjas ginčijo kitus su oro vežėjo veikla susijusius individualius administracinius aktus (Susisiekimo ministro 2009 m. sausio 16 d. įsakymą Nr.3-11 „Dėl licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimo sustabdymo“ ir 2010 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr.3-558 „Dėl licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimo panaikinimo“). Šiose administracinėse bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A63-3775/2011 ir 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A492-1211/2012) pareiškėjo skundai buvo pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Minėtuose įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose, be kita ko, taip pat buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad Bendrovė vežėjo veiklos nevykdė nuo 2009 m. sausio mėnesio. Taigi Bendrovei yra panaikintas ne tik oro vežėjo pažymėjimas, bet ir licencija oro susisiekimui vykdyti.

54Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad Įsakymas Nr. 4R-168 buvo priimtas ne kaip administracinės procedūros rezultatas, o kaip individualus administracinis aktas, jį priimant taikytos specialių teisės aktų, reguliuojančių oro vežėjų veiklą, normos. Apeliantas, teigdamas, kad atsakovas dėl 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 4R-168 priėmimo procedūros turėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo normomis, reglamentuojančiomis administracinę procedūrą, neteisingai aiškina šio įstatymo normas.Viešojo administravimo įstatymo III skirsnio „Administracinė procedūra“ (19-36 straipsniai) 19 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta administracinės procedūros sąvoka šio įstatymo prasme ir nustatyta kada taikoma ši procedūra. Minėta įstatymo norma nustato, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Apelianto nurodytas CAA pareigūno tarnybinis pranešimas Administracijai apie Bendrovę, kurį apeliantas nurodo pagrindu pradėti administracinę procedūrą, negali būti prilygintas Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytam pranešimui vien dėl to, kad minėtoje įstatymo normoje minimas pranešimas turi būti apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, o pareiškėjas yra ūkio subjektas, o ne viešojo administravimo subjektas. Civilinės aviacijos administracija yra viešojo administravimo subjektas, jos priimti individualūs administraciniai aktai turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus bendruosius individualaus akto turinio reikalavimus, taip pat turi laikytis 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, tačiau procedūrine prasme turi vadovautis specialiaisiais teisės aktais, reglamentuojančiais oro vežėjų veiklą. Įsakymas Nr. 4R-168 yra individualus administracinis aktas, priimtas viešojo administravimo subjektui (Civilinės aviacijos administracijai) vykdant įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktas viešojo administravimo funkcijas (ABTĮ 2 str. 14, 15 d.). Administracinėje byloje Nr.A492-1211/2012, kurioje pareiškėjas ginčijo Susisiekimo ministro įsakymą dėl oro vežėjo licencijos galiojimo panaikinimo, pareiškėjas taip pat kėlė klausimą, kad nebuvo taikytos Viešojo administravimo įstatymo numatytos administracinėse procedūros, taip pat išaiškinta, kad atsakovas turėjo vadovautis ir pagrįstai vadovavosi specialiaisiais teisės aktais.

55Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas, priimdamas 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. 4R-168 dėl vežėjo pažymėjimo galiojimo panaikinimo, viešojo administravimo principų ir pareiškėjo teisių nepažeidė, todėl šių klausimų neaptaria iš naujo.

56Apeliantas akcentuoja aplinkybę, kad CAA 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakyme Nr. 4R-168 nenurodyta jo apskundimo tvarka. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo pažeidimas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nėra esminis, taip pat pažymi, kad į aplinkybę, jog atsakovas Įsakyme Nr. 4R-168 nenurodė jo apskundimo tvarkos, teismo buvo įvertinta palankiai pareiškėjui sprendžiant jo prašymą dėl praleisto termino apskųsti šį aktą atnaujinimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-75/2011). Priešingai nė teigia apeliantas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad ne bet koks formalus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų pažeidimas sąlygoja individualaus administracinio sprendimo panaikinimą, o tik toks, kuris iš esmės pažeidžia kokio nors teisės subjekto teises ar įstatymo saugomus interesus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-683/2005; 2006 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-687/2006, Administracinių teismų praktika, Nr. 9, 2007 m.; 2010 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-603/2010 ir kt.).

57Teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus, kuriais vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d.), ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. LVAT nutartis: 2008 m. gruodžio 5 d. Nr. P444-196/2008;2009 m. liepos 24 d. Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. Nr. P525-194/2009 ir kt.). Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kai kurių pareiškėjo skundo argumentų, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismo sprendimas neatitinka šio dokumento priėmimo procedūrai ar jo turiniui keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdyje pagal įrodymų vertinimo taisykles ištirtų įrodymų visuma, motyvuotai išsprendė pareiškėjo skunde (jo baigiamojoje dalyje) pateiktą reikalavimą dėl Įsakymo Nr. 4R-168 panaikinimo, išvadas pagrindė ištirtais įrodymais ir teisės normomis. Sprendime yra visi būtinieji motyvuojamosios dalies elementai (ABTĮ 87 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimą vertinti kaip nepagrįstą bei neteisėtą nėra pagrindo.

58Apeliacinio skundo teiginio, esą bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties, šališkas teismas, apeliantas nepagrindė įtikinamais argumentais ir įrodymais. Savo abejonę apeliantas grindžia cituodamas pirmosios instancijos teismo sprendimo apibendrinančią išvadą „Įsakymo naikinti pareiškėjo nurodytais ir kitais motyvais nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo“. ABTĮ 81 straipsnis nustato, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šį įstatymo reikalavimą byloje įvykdė tinkamai. Teismas priimdamas sprendimą nėra saistomas pareiškėjo išdėstytų motyvų. Atvejai, kuriais teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą numatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnyje. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nagrinėjamu atveju buvo kuri nors minėtoje įstatymo normoje nustatyta aplinkybė, dėl kurios kuris nors teisėjų kolegijos teisėjas ar visa teisėjų kolegija negalėjo nagrinėti bylą. Tokių aplinkybių nenurodo ir apeliantas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus: subjektyvųjį ir objektyvųjį. Teismas turi būti nešališkas subjektyviąja prasme, t. y. teisėjų kolegijos nariams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (pvz., byla Hauschildt prieš Daniją). Teismas taip pat turi būti nešališkas objektyvia prasme, t. y. turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo. Pavyzdžiui, byloje T. T. prieš Islandiją EŽTT pabrėžė, kad pagal objektyvumo testą turi būti nustatyta, ar išskyrus teisėjo asmeninį elgesį, galima nustatyti faktų, kurie kelia abejones dėl jo šališkumo. Sprendžiant klausimą, ar teisėjo, nagrinėjančio bylą, ir byloje dalyvaujančio asmens tarpusavio santykiai gali sudaryti pagrindą abejonei dėl teisėjo nešališkumo, minėto teismo praktikoje yra atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio santykių pobūdį, materialinę priklausomybę, giminystės ryšius ir pan. Proceso dalyvio, šiuo atveju apelianto, jokiais faktais nepagrįsta abejonė dėl teismo neteisėtos sudėties ar šališkumo negali būti pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas.

59Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str.), naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

60Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

61pareiškėjo bankrutuojančios akcinės bendrovės „flyLAL-Lithuanian Airlines“ apeliacinį skundą atmesti.

62Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

63Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėjas bankrutuojanti akcinė bendrovė „flyLAL-Lithuanian Airlines“... 5. Paaiškino, kad Įsakymas Nr. 4R-168 yra individualus poįstatyminis teisės... 6. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovei pritaikytos poveikio priemonės buvo... 7. Įsakymas Nr. 4R-168 priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras,... 8. Atsakovas Civilinės aviacijos administracija prašė atmesti skundą kaip... 9. Atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir jo papildymą (I t., b. l. 100–105,... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m.... 12. Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl Civilinės aviacijos administracijos... 13. Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas... 14. Teismas nustatė, kad atsakovas 2009 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 4R-14... 15. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos... 16. Pareiškėjas skunde ir jo papildyme nurodė atskirus argumentus, kurie,... 17. Pareiškėjo argumentą, kad Įsakymo Nr. 4R-168 apskundimo tvarkos... 18. Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjo skundo argumentus, kad Įsakyme... 19. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Įsakymas Nr. 4R-168 priimtas pažeidžiant... 20. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad buvo vykdoma administracinė... 21. Teiginius, kad Įsakymu Nr. 4R-168 buvo pažeistas proporcingumo principas, ir... 22. Pareiškėjas teigė, kad pritaikytos poveikio priemonės nebuvo būtinos... 23. Kaip atskirą argumentą pareiškėjas išskyrė tai, kad, jo manymu, Įsakymas... 24. ABTĮ 57 straipsnyje nustatyta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo... 25. Remdamasis aptartų teisės normų sistemine analize ir ištirtų rašytinių... 26. III.... 27. Pareiškėjas BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ (toliau – ir apeliantas)... 28. Apeliacinį skundą pareiškėjas iš dalies grindžia tais pačiais... 29. 1.Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad Įsakymo... 30. 2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad iki Įsakymo Nr. 4R-168 Bendrovė turėjo... 31. 3. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas akcentavo vienintelę... 32. 4. Teismas nepasisakė dėl Įsakymo Nr. 4R-168 priėmimo atitikimo Aprašo 37,... 33. 5. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad Įsakymas Nr. 4R-168 buvo priimtas ne... 34. 6. Teismo sprendime nėra pasisakyta dėl argumentų, kad BAB... 35. 7. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad, neužtikrinus... 36. 8. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad Įsakymu Nr.... 37. 9. Teismas sprendime nurodė, kad, nesant būtinų sąlygų atnaujinti veiklą... 38. 10. Sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „Įsakymo naikinti... 39. Atsakovas Civilinės aviacijos administracija su apeliaciniu skundu nesutinka... 40. Atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 176–182) atsakovas dėsto... 41. Teisėjų kolegija... 42. IV.... 43. Apeliacinis skundas atmestinas.... 44. Byloje kilęs ginčas dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus... 45. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad ginčo teisinius... 46. Reglamento Nr. 1008/2008 preambulėje yra įtvirtinta valstybių narių... 47. Aviacijos įstatymo normose yra įtvirtinta, kad Civilinės aviacijos... 48. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 54 straipsnio 1 dalimi,... 49. Aiškinant byloje taikytiną Aprašo 41.3 punktą lingvistiniu metodu, taip pat... 50. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) konstatuoja, kad... 51. Pirmosios instancijos teismas iš pateiktų į bylą įrodymų pagrįstai... 52. Apeliantas neneigdamas fakto, kad Bendrovė nevykdė vežėjo veiklos nuo 2009... 53. Iš bylos faktinių aplinkybių akivaizdu, kad vežėjo pažymėjimo... 54. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad Įsakymas Nr.... 55. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad... 56. Apeliantas akcentuoja aplinkybę, kad CAA 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakyme... 57. Teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis.... 58. Apeliacinio skundo teiginio, esą bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties,... 59. Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai,... 60. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 61. pareiškėjo bankrutuojančios akcinės bendrovės „flyLAL-Lithuanian... 62. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą... 63. Nutartis neskundžiama....