Byla 2A-1521-260/2010

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio, kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Laimai Zajankauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr.2-5200-221/2010 pagal ieškovo UAB „Indra“ ieškinį atsakovei I. T. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys E. Z., Kauno apskrities VPK, ir

Nustatė

2Ieškovas UAB „Indra“ ieškiniu (b.l. 3-5) prašė priteisti iš atsakovės I. T. 7.915 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2009 02 14 į ieškovo UAB „Indra“ automobilių saugojimo aikštelę pagal priverstinio nuvežimo aktą buvo pristatytas keleivinis automobilis „VW Derby“ (valst. Nr. ( - ) registruotas atsakovės I. T. vardu. 2009 04 21 atsakovė kreipėsi į ieškovą, nurodydama, kad automobilį ji pardavė E. Z., todėl nėra atsakinga už pažeidimą, pateikė automobilio pirkimo - pardavimo sutarties kopiją. 2009 04 21 ir 2009 05 26 ieškovas kreipėsi su pretenzijomis dėl apmokėjimo į E. Z., tačiau ji į ieškovo pretenzijas nereagavo, dėl automobilio atsiėmimo ar apmokėjimo nesikreipė. I. T. ir E. Z. pirkimo - pardavimo sutartis nėra įregistruota viešame registre, todėl ieškovas nelaiko E. Z. transporto priemonės savininke. I. T. vardu registruota transporto priemonė nuo 2009 02 14 saugoma ieškovo automobilių saugojimo aikštelėje. Sulaikyto automobilio saugojimas pažeidimo momentu kainavo 20 Lt už parą, nuo 2009 08 01 - 25 Lt už parą, priverstinis automobilio nuvežimas - 250 Lt. Už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki 2009 01 20 ieškovui susidarė 7.915 Lt skola.

3Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 26 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai. 2010 02 17 atsakovė I. T. pareiškė prieštaravimus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. preliminaraus sprendimo. Atsakovė nurodė, kad 2009 02 12 pirkimo-pardavimo sutartimi automobilį „VW Derby“ (valst. Nr. ( - ) pardavė E. Z.. Tą pačią dieną automobilį su dokumentais ir rakteliais perdavė pirkėjai E. Z.. 2009 02 14 nurodytą automobilį Kauno apskrities VPK pareigūnai iš Partizanų gatvės priverstinai nuvežė į ieškovui priklausančią automobilių saugojimo aikštelę, kadangi be priežiūros paliktas automobilis trukdė eismui. Tuo metu, kai pareigūnai išvežė automobilį, jis atsakovei nepriklausė. Automobilis buvo pirkėjos E. Z. žinioje ir valdyme, nes ji toje gatvėje gyvena. Automobilio pirkėja E. Z. yra kalta, kad netinkamoje vietoje statė automobilį, kuris trukdė eismui ir todėl visa atsakomybė, tame tarpe ir susidariusių nuostolių atlyginimas už automobilio netinkamą saugojimą, atitenka pirkėjai E. Z.. Atsakovė konkrečią pretenziją iš ieškovo gavo tik 2009 11 05, todėl ieškovas pats prisidėjo prie nuostolių didėjimo.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 6 d. galutiniu sprendimu (b.l. 83-87) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. preliminarų sprendimą pakeitė – ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės I. T. ieškovo UAB „Indra“ naudai 5.965 Lt nuostolių atlyginimo ir 89,47 Lt žyminio mokesčio. Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais, nustatė, kad iki 2009 11 04 atsakovė viešame registre buvo įrašyta automobilio „VW Derby“ (valst. Nr. ( - ) savininke. Šios aplinkybės atsakovė neginčijo, todėl šiuos duomenis teismas laikė teisingais ir išsamiais. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms byloje, teismas padarė išvadą, kad atsakovė I. T. priverstinio automobilio nuvežimo ir jo saugojimo metu buvo transporto priemonės savininkė. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji sutarties pasirašymo dieną perdavė automobilį trečiajam asmeniui E. Z. ir pastaroji nuo tos dienos naudojosi automobiliu. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino aplinkybę, jog balandžio mėnesio pabaigoje ji iš E. Z. sūnaus sužinojo, kad automobilis saugojimo aikštelėje. Teismo nuomone, atsakovė pati veikė nerūpestingai ir neatsakingai, nes nesiėmė priemonių automobilį savo vardu išregistruoti, atsiimti ir tokiu būdu mažinti nuostolius. Teismas sprendė, jog atsakovė atsakinga už žalą, atsiradusią dėl automobilio saugojimo iki 2009 11 04, t.y. iki automobilio išregistravimo atsakovės vardu iš viso už 262 dienas bei nuvežimo mokestį.

5Apeliaciniu skundu (b.l. 90-93) atsakovė I. T. prašo panaikinti 2010 m. gegužės 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktinius duomenis, neatskleidė bylos esmės ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia sekančiais argumentais:

  1. Teismui pateikta 2009 02 12 pirkimo-pardavimo sutartis įrodo, kad faktiškai automobilis buvo perduotas trečiajam asmeniui ir tretysis asmuo E. Z. turėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn, kaip administracinį pažeidimą padaręs asmuo. Teismas nesiaiškino aplinkybės, kas ginčo atveju buvo administracinės teisės pažeidimo subjektas, kurio požymiai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 12 -16 ir 19 straipsnių nuostatomis, tačiau konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, iš kurių galėtų spręsti, kad atsakovė yra tiesioginė Kelių eismo taisyklių pažeidėja. Kilnojamojo daikto valdymas baigiasi valdytojui praradus galimybę paveikti daiktą pagal savo valią (CK 4.32 str.), o pažeidimo momentu tokios galimybės atsakovė neturėjo. Teisės pažeidimo padarymo momentu, automobilio valdytoja buvo E. Z.. Administracinės teisės pažeidimas buvo padarytas nesuėjus 30 dienų transporto priemonės išregistravimo terminui. Jeigu atsakovė būtų per šį laiką suspėjusi išregistruoti automobilį, vadovaujantis tokiu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, atsakovei vis tiek būtų pritaikyta materialinė atsakomybė tik todėl, kad pažeidimo momentu atsakovė būtų buvusi automobilio valdytoja, įregistruota viešame registre.
  2. Ieškovas turėjo galimybę savo teisėmis naudotis sąžiningai ir protingai, susisiekęs su valstybės institucijomis dėl automobilio savininko ar valdytojo nustatymo ir matydamas, kad savininkė yra atsakovė, turėjo pranešti apie automobilio saugojimą atsakovei anksčiau nei 2009 04 21. Ieškovas, turėdamas atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, rašytinėmis pretenzijomis 2009 04 21 ir 2009 05 26 kreipėsi į trečiąjį asmenį E. Z. dėl apmokėjimo už automobilio saugojimą, tuo savo veiksmais pripažindamas faktinę materialinę trečiojo asmens atsakomybę. Ir tik tuomet, kai teisės pažeidėja E. Z. neatvyko pas ieškovą, neatlygino nuostolių, ieškovas kreipėsi į atsakovę.
  3. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymu arba savo iniciatyva turėjo pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, t.y. atsakove byloje traukti realų teisės pažeidimą padariusį asmenį - E. Z., kurio veiksmai sukėlė tiesioginę žalą ieškovui UAB „Indra“.
  4. Realų ir pirmąjį rašytinį ieškovo reikalavimą atlyginti jo nuostolius atsakovė gavo 2009 11 05, po to kai VĮ „Regitra“ atsakovė išregistravo automobilio valdymo teisę (2009 11 04).
Teismas nesvarstė atsakovės kaltės laipsnio, nesvarstė ar ieškovas, kaip kreditorius, ėmėsi visų priemonių, kad išvengti nuostolių didėjimo ir netaikė Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalies normų.
  1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymą atsako keli subjektai, tai teismas privalo įtraukti į bylą visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų pasekmių, nors žalą patyręs asmuo, reikšdamas ieškinio reikalavimą, būtų nurodęs ne visus žalą padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-59/2008).

6Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 96-98) ieškovas UAB „Indra“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nėra reikšmingas faktas, ar I. T. padarė administracinį teisės pažeidimą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalis numato solidarią savininko ir valdytojo prievolę atlyginti priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Ieškovas UAB „Indra“ neturi prievolės įrodyti, ar I. T., ar kitas asmuo valdė automobilį, kuris buvo priverstinai nuvežtas. Lietuvos Respublikos CK 6.6 straipsnio 4 dalis nustato, kad, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų, be to, tiek visą, tiek jos dalį. To pakanka, kad I. T. būtų pripažinta tinkamu atsakovu šioje byloje kaip transporto priemonės savininkė. Atsakovė pažeidė pareigą rūpintis savo turtu, taip pat netinkamai atliko savininko ir pardavėjo pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos CK 6.317 straipsnio 1 dalyje, t.y. atlikti visus reikiamus veiksmus, kad pirkėjas galėtų daiktą valdyti nuosavybės teise, tinkamai neįformino pirkimo - pardavimo teisių į automobilį, nors CK 1.75 straipsnio 1 dalis bei Kelių transporto priemonių registravimo taisyklės numato transporto priemonių registraciją. Dėl šios priežasties atsakovė negali panaudoti sandorio fakto prieš ieškovą UAB „Indra“, tačiau tai neužkerta jai kelio regreso tvarka kreiptis dėl žalos atlyginimo iš kalto dėl atsiradusios žalos asmens. Apeliantė, kaip rūpestinga automobilio savininkė, turėjo žinoti automobilio buvimo vietą ir aktyviai domėtis galimybėmis jį atsiimti, siekdama kiek įmanoma mažesnių automobilio saugojimo išlaidų. Transporto priemonė gali būti grąžinama tik pateikus nustatytos formos policijos pareigūno išduotą leidimą atsiimti transporto priemonę, kurį pateikti ieškovei bei atsiimti automobilį, tokiu būdu nedidinant saugojimo išlaidų, turėjo I. T.. Ieškovas buvo sąžiningas, dėjo pastangas surasti I. T. nurodytai galimai transporto priemonės valdytojai, o ir vėliau pirmiausia kreipėsi į I. T., o ne į teismą dėl skolos išieškojimo. Automobilis tebesaugomas aikštelėje iki šios dienos. Dėl vykstančių teisminių ginčų ir toliau didėja UAB „Indra“ nuostoliai, nes automobilis užima vietą, kurioje galėtų stovėti kita transporto priemonė ir būtų uždirbamos pajamos.

7Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovo atstovė atsakovės apeliacinį skundą prašė atmesti.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10Išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą teisėjų kolegija sprendžia, jog apskųstasis Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. galutinis sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl šis teismo sprendimas nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

11Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui pateikta 2009 02 12 automobilio, už kurio saugojimą byloje ieškovas reikalauja sumokėti jo patirtus nuostolius, pirkimo-pardavimo sutartis įrodo, kad faktiškai automobilis buvo perduotas trečiajam asmeniui E. Z. ir šis trečiasis asmuo turėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn, kaip administracinį pažeidimą padaręs asmuo. Kilnojamojo daikto valdymas baigiasi valdytojui praradus galimybę paveikti daiktą pagal savo valią (CK 4.32 str.), o pažeidimo momentu tokios galimybės atsakovė neturėjo. Teisės pažeidimo padarymo momentu, automobilio valdytoja buvo E. Z., ji po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir automobilio savininkė, o todėl teismas atsakovės prašymu arba savo iniciatyva turėjo pakeisti netinkamą atsakovę į tinkamą, t.y. atsakove laikyti E. Z..

12Tokius apeliantės argumentus teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais.

13Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. numatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę, transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Ieškovas ieškiniu pareikalavo, kad tokie nuostoliai jam būtų priteisti iš savininkės, t.y. atsakovės, ir bylos nagrinėjimo metu nesutiko, kad atsakovė būtų pakeista. Teismas nuostolių atlyginimą priteisė iš atsakovės, vertindamas, kad ji pagal Kelių transporto priemonių registro duomenis ir po jos nurodytos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki 2009 11 04 dar buvo ieškovo saugomo automobilio savininkė. Kadangi pagal CK 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, nėra pagrindo pripažinti, kad teismas neturėjo pagrindo priteisti nuostolius iš atsakovės kaip turto savininkės. Pakeisti atsakovo be ieškovo sutikimo teismas teisės neturi. Dėl šios priežasties nėra pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas. Todėl priteisus nuostolius tik iš vienos atsakovės, ši, atlyginusi ieškovo turėtus nuostolius, sutinkamai su jau paminėtomis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. nuostatomis, turi teisę reikšti atgręžtine tvarka reikalavimus automobilio valdytojui trečiajam asmeniui.

14Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, teismas privalėjo įtraukti į bylą visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų pasekmių, nors žalą patyręs asmuo, reikšdamas ieškinio reikalavimą, būtų nurodęs ne visus žalą padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis.

15Tokie apeliantės argumentai, pagrįsti teismine praktika, yra teisingi, tačiau negalima pripažinti, jog teismas neįtraukė į bylą dalyvauti visų atsakingų dėl nuostolių atsiradimo asmenų. Trečiuoju asmeniu byloje buvo įtraukta ir automobilio valdytoja E. Z.. Tačiau ieškovui nereiškiant reikalavimų iš jos priteisti nuostolių atlyginimą, teismas neturėjo teisės pats savo iniciatyva tai padaryti. Tačiau tai, kad nagrinėjant bylą dalyvavo šis trečiasis asmuo, neužkerta kelio iš jo atsakovei išieškoti patirtus nuostolius regreso tvarka.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

17apeliacinį skundą atmesti.

18Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

19Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai