Byla e2A-657-340/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui O. S. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 857,27 Eur skolos, 689,35 Eur palūkanų, 164,22 Eur delspinigių, 124,85 Eur palūkanų delspinigių, 156,30 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11 proc. sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 06-011200-VA nuo pagrindinės skolos sumos (857,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-02-23 AB „Swedbank“ ir O. S. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 06-011200-VA, pagal kurią AB ,,Swedbank“ atsakovui suteikė sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovas savo įsipareigojimo neįvykdė, todėl AB „Swedbank“ nutraukė sutartį ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti atsakovui reikalavimus. 2008-06-18 UAB ,,Gelvora“ ir AB ,,Swedbank“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 08-20-15, pagal kurią AB ,,Swedbank“ perleido UAB ,,Gelvora“ naudai visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal minėtą Vartojimo kredito sutartį 06-011200-VA. Ieškovas pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, tačiau atsakovas savo įsipareigojimo neįvykdė. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį.

4Atsakovui O. S. teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti asmeniškai įstatymo nustatyta tvarka, tačiau per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį jis nepateikė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo O. S. ieškovo UAB „Gelvora“ naudai 857,27 Eur skolos, 77,15 Eur delspinigių, 298,28 Eur palūkanų, 1,01 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11 proc. metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27,90 Eur žyminio mokesčio; kitoje dalyje ieškinį atmetė; įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM grąžinti ieškovui UAB „Gelvora“ permokėto žyminio mokesčio dalį – 12 Eur. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 857,27 Eur negrąžinto kredito. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas sprendė, kad tinkami ir protingi būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, kurie sudarytų 77,15 Eur, todėl siekdamas užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 164,22 Eur delspinigių tenkintino iš dalies, priteisiant iš atsakovo 77,15 Eur delspinigių sumą. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes dėl delspinigių sumažinimo, teismas sprendė, jog Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 11 proc. dydžio metinės palūkanos, sudarančios 689,35 Eur sumą, yra per didelės, todėl jas sumažino iki įstatyminių 5 proc. dydžio metinių palūkanų normos, t. y. iki 298,28 Eur. Nustatė, jog pateiktu ieškiniu reikalaujama priteisti palūkanas, delspinigius, todėl reikalavimas priteisti dar ir palūkanų delspinigius yra nepagrįstas ir pažeidžia atsakovo, kaip vartotojo interesus, todėl yra netenkintinas. Pažymėjo, kad ieškovas prašė priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, tačiau nepateikia visų įrodymų, patvirtinančių jo turėtas ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas. Be to, nurodė, kad ieškovas užsiima skolų išieškojimu ir prevencija, ši veikla yra viena iš jo ūkinės-komercinės veiklos rūšių, todėl išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidomis. Kadangi ieškovas pateikė tik vieną įrodymą, patvirtinančių jo nurodomas ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, todėl priteisė 1,01 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų (CPK 178 str., CK 6.249 str. 4 d. 3 p.).

7III. Apeliacinio skundo argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą už akių toje dalyje, kuria atmestas ieškovo prašymas priteisti 391,07 Eur palūkanų ir 124,85 palūkanų delspinigių, papildomai iš atsakovo priteisti 391,07 Eur palūkanų ir 124,85 Lt palūkanų delspinigių bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Lietuvos teismų jurisprudencijoje pripažįstama dvejopa palūkanų prigimtis: pirma, palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą; antra, palūkanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t.y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 str. 1 d. ir CK 6.213 str. 1 d. nuostatomis. Apelianto teigimu, Vartojimo kredito sutartyje Nr. 06-011200-VA numatytos 11 proc. sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje, kurioje nepriteistos 391,07 Eur palūkanos yra nepagrįstas ir neteisėtas;

102. Pareiškėjo sudarytose sutartyse nustatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai ir palūkanų delspinigiai, kuriuos kredito gavėjas privalo mokėti už kiekvieną praleistą kredito, palūkanų ar kitų sutartyse nustatytų įmokų mokėjimo dieną. Vartotojams taikoma papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda, todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laisva valia sudarė sutartį, kurioje numatyti 0,1 proc. dydžio palūkanų delspinigiai už pradelstas palūkanas, ieškovo reikalavimas dėl 124,85 Eur palūkanų delspinigių yra pagrįstas ir teisėtas.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas atmetė jo reikalavimą priteisti 391,07 Eur palūkanų Lt, t.y. sumažino ieškovo prašomas priteisti 689,35 Eur sutartines palūkanas iki 298,28 Eur, taip pat su sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 124,85 Eur palūkanų delspinigių, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str.).

15Bylos duomenys tvirtina, kad 2006-02-23 AB „Swedbank“ ir O. S. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 06-011200-VA, pagal kurią AB ,,Swedbank“ atsakovui suteikė sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. 2008-06-18 UAB ,,Gelvora“ ir AB ,,Swedbank“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 08-20-15, pagal kurią AB ,,Swedbank“ perleido UAB ,,Gelvora“ naudai visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal minėtą Vartojimo kredito sutartį 06-011200-VA. Ieškovas pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą sutartį. Kadangi atsakovas savo prievolės pagal vartojimo kredito sutartį tinkamai ir nustatytais terminais nevykdė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš jo 857,27 Eur negrąžinto kredito, 77,15 Eur delspinigių, 298,28 Eur palūkanų, 1,01 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11 procentų metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27,90 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas, nesutikdamas su teismo sprendimo už akių dalimi nepriteisti jam 391,07 Eur palūkanų dalies, nurodo, kad tokiu būdu teismas iš esmės pakeitė priteisiamų nuostolių dydį, kadangi Vartojimo kredito sutartyje Nr. 06-011200-VA numatytos 11 proc. sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams.

16Vartojimo kredito sutartimi šalys buvo susitarę dėl 11 procento dydžio metinių palūkanų normos. Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 str. 1 d.). Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t.y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-357/2007; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Nagrinėjamos bylos atveju šalys buvo susitarusios dėl pelno palūkanų, kaip mokesčio už pinigų skolinimą. Teismo teisė mažinti palūkanas kyla iš CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias šalių susitarimas dėl palūkanų privalo neprieštarauti įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams.

17Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto prašomos priteisti palūkanos (689,35 Eur) yra aiškiai per didelės, nes nuo reikalavimo teisės dėl skolos išieškojimo perleidimo 2008 m. birželio 18 d. iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, t.y. iki 2015 m. liepos 3 d., yra praėjęs ilgas laiko tarpas, kas lėmė daug didesnes palūkanas. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas yra vartotojas, jis priėmė paslaugų tiekėjo siūlomas sutarties sąlygas ir neturėjo galimybės dėl jų derėtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2012). Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, bylos duomenis, suteikto kredito sumos dydį (2 490,73 Eur), darytina išvada, kad ieškovo prašoma priteisti palūkanų suma (689,35 Eur) yra aiškiai per didelė. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovo prievolės neįvykdymo apeliantas būtų patyręs didesnius, nei priteisė teismas, nuostolius, nėra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad apeliantas neteikė papildomų duomenų dėl patirtų didesnių nuostolių, gana ilgą laikė nesikreipė dėl skolos išsiieškojimo, remiantis įstatymo nuostatomis bei bendraisiais teisės principais, kasacinio teismo formuojama praktika, siekiant nepažeisti šalių interesų pusiausvyros bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.15 str.), sprendžia, kad priteistinų palūkanų suma sumažinta pagrįstai.

18Nesutikdamas su sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 124,85 Eur palūkanų delspinigius, apeliantas nurodė, jog pareiškėjo sudarytose sutartyse nustatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai ir palūkanų delspinigiai, kuriuos kredito gavėjas privalo mokėti už kiekvieną praleistą kredito, palūkanų ar kitų sutartyse nustatytų įmokų mokėjimo dieną. Pasak apelianto, vartotojams taikoma papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda, todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laisva valia sudarė sutartį, kurioje numatyti 0,1 proc. dydžio palūkanų delspinigiai už pradelstas palūkanas, ieškovo reikalavimas dėl 124,85 Eur palūkanų delspinigių yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius laiko nepagrįstais.

19Pažymėtina, jog remdamasis CK 6.73 str. 2 d. nuostatomis, teismas turi kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t.y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

20Nustatyta, jog pateiktu ieškiniu UAB „Gelvora“ reikalavo priteisti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną įvykdyti prievolę pavėluotą dieną – 164,22 Eur ir 124,85 Eur palūkanų delspinigius, skaičiuojamus nuo nesumokėtų palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad reikalaujama delspinigių suma yra didelė, ir apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalyje dėl delspinigių sumažinimo, bei į tai, kad ieškovui jau yra priteistos 11 procentų ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, kurių suma beveik lygi skolos sumai, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog ieškovo reikalavimas priteisti dar ir palūkanų delspinigius yra nepagrįstas ir pažeidžia atsakovo, kaip vartotojo, interesus, nepaisant to, kad atsakovas laisva valia sudarė sutartį, kurioje numatyti 0,1 proc. dydžio palūkanų delspinigiai už pradelstas palūkanas.

21Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą už akių nepakeistą.

22Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

24Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje... 2. I. Ginčo esmė... 3. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 857,27 Eur... 4. Atsakovui O. S. teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendimu už akių... 7. III. Apeliacinio skundo argumentai... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 9. 1. Lietuvos teismų jurisprudencijoje pripažįstama dvejopa palūkanų... 10. 2. Pareiškėjo sudarytose sutartyse nustatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 14. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi,... 15. Bylos duomenys tvirtina, kad 2006-02-23 AB „Swedbank“ ir O. S. sudarė... 16. Vartojimo kredito sutartimi šalys buvo susitarę dėl 11 procento dydžio... 17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios... 18. Nesutikdamas su sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas ieškovo... 19. Pažymėtina, jog remdamasis CK 6.73 str. 2 d. nuostatomis, teismas turi... 20. Nustatyta, jog pateiktu ieškiniu UAB „Gelvora“ reikalavo priteisti 0,1... 21. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė... 22. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325... 24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą už akių...