Byla 2SA-118-56/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio,

2kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Henricho Jaglinskio,

3teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti pareiškėjo Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-225-01/2005, ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Agrolitas-Service”, atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija, tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija.

4Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5I.Ginčo esmė

6Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė atnaujinti procesą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-335-01/2005.

7Nurodė, kad teismas 2005-04-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-335-01/2005 tenkino ieškovo UAB „Agrolitas-Service” ieškinį, įpareigodamas Vilniaus apskrities viršininką sudaryti su ieškovu žemės, skirtos jam Vilniaus rajono valdybos 1992-03-12 potvarkiu, nuomos sutartį. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, jog įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys žemės sklypų skyrimo tvarką, keitėsi, o atsakovo nurodyti teisės aktai – CK, Žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimas Nr. 692 - buvo priimti ženkliai vėliau ir pablogino ieškovo padėtį, kadangi pakeitė žemės sklypų skyrimo tvarką bei įforminimą, tačiau ieškovo kaltės dėl to nėra. Tad teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, aukščiau nurodytais motyvais, padarė išvadą, jog atsakovo paminėtų įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų taikymas pažeidžia ieškovo interesus, todėl jie turi būti ginami.

8Teismas šalių ginčą sprendė sąmoningai nesivadovaudamas ginčo metu galiojusia materialiąja teise, pripažino teisės aktų norminę bazę esant nepalankia ieškovui, todėl ją ignoravo, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 3 d., CPK 2, 3 str. str., CK 1.5, 1.6 str. str., Teismų įstatymo 33 str. bei padarydamas aiškią ir esminę teisės taikymo klaidą (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Teismas, taikydamas ginčo metu galiojusias valstybinės žemės naudojimo ir valdymo tvarką reglamentuojančias imperatyvias teisės normas, numatančias, jog valstybinė žemė išnuomojama asmenims aukciono būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 6.551 str., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 5 d.), būtų priėmęs kitokį sprendimą – ieškinį atmesti.

9Ieškovas UAB „Agrolitas-Service atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašė pareiškimą atmesti.

10Nurodė, kad sprendžiant žemės sklypo suteikimo ieškovui teisėtumo klausimą, reikia taikyti žemės sklypo perdavimo uždarajai akcinei bendrovei „Agrolitas-Service” metu (1992-03-12) galiojusias normas. Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimą Nr. 89 miestų (rajonų) valdyboms buvo suteikta teisė suteikti žemę ne konkurso tvarka kitose nei miesto teritorija vietovėse. Vilniaus rajono Nemėžio valstybinės žemės ūkio įmonė 1992 m. birželio mėn. perdavė ginčo sklypą ieškovui faktiniam nuolatiniam naudojimui (materialinė tokio nuolatinio naudojimo teisė buvo numatyta tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo redakcijos 15 straipsnyje). Be to, ieškovo nuomone, byloje ginamas ne viešasis, o privatus Kalnėnų bendruomenės interesas.

11Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškimą su juo sutiko.

12Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimą Nr. 692 ginčo valstybinės žemės sklypas laikytinas nauju sklypu ir ieškovui galėjo būti išnuomotas tik aukciono būdu.

13Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškimą prašė bylą atnaujinti, kadangi, išnagrinėtoje byloje, teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9 str. 5 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 nuostatų.

14II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

15Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-335-01/2005 buvo atmestas.

16Teismas pažymėjo, kad nors Generalinis prokuroras į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi Kalnėnų bendruomenės, t.y keletos asmenų, teigiančių, jog uždarajai akcinei bendrovei „Agrolitas-Service” nuomojamame žemės sklype, besiribojančiame su bendruomenės kvartalu, vyksta beatodairiškas želdinių naikinimas, keičiamas sklypo reljefas, kertami medžiai, vežamos statybinės atliekos, nors uždarajai akcinei bendrovei „Agrolitas-Service” joks statybos leidimas nėra išduotas, nėra patvirtintas nuomojamo sklypo detalusis planas, tačiau tokį kreipimąsi, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiasiojo administracinio teismo sprendimais, teismas pripažino viešuoju interesu, nes teisės normos suteikia subjektinę teisę asmenims prižiūrėti, kontroliuoti (dalyvaujant detaliojo plano viešame svarstyme ir kt. būdais), kad aplinka, betarpiškai susijusi su jų gyvenimo ir veiklos vieta, statant statinius būtų pakeista laikantis teisės reikalavimų ir atitiktų viešąjį interesą; natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsaugos bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo bei gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė.

17Nustatęs, kad prašomoje atnaujinti byloje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-03-12 potvarkiu Nr. 322p ieškovui buvo skirtas nuolatiniam naudojimui Nemėžio valstybinės žemės ūkio įmonės 1,5 ha ariamos žemės sklypas gamybinei bazei statyti. Žemės sklypas ieškovui buvo skirtas ir Nemėžio valstybinės žemės ūkio įmonės jam perduotas vadovaujantis potvarkio priėmimo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89, teismas konstatavo, kad šis nutarimas nenumatė būtinybės sudaryti perduoto nuolatiniam naudojimui žemės sklypo nuomos sutartį, todėl ieškovas, įgyvendinęs 1992-03-12 potvarkyje Nr. 322p iškeltas sąlygas (atlikęs piniginius mokėjimus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Nemėžio valstybinei žemės ūkio įmonei, atlikęs reikiamus tyrinėjimo-projektavimo darbus, parengęs ir suderinęs gamybinės bazės statybos projektą), teisėtai įgijo (realizavo) teisę nuolat naudotis jam suteiktu žemės sklypu.

18Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė faktiniai valstybinės žemės nuomos santykiai, būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 ir 1992-03-12 potvarkio Nr. 322p pagrindu, todėl prašomą atnaujinti bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas šalių ginčą, pagrįstai taikė nurodytų teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjo argumentus, jog teismas priimdamas sprendimą padarė aiškią teisės taikymo klaidą (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), pripažino nepagrįstais ir pareiškimą atmetė.

19III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

20Atskiruoju skundu Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-335-01/2005 ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui.

21Nurodo, kad teismas priimdamas 2005-04-07 sprendimą, netaikė valstybinės žemės naudojimo ir valdymo santykius reglamentuojančių teisės normų. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, imteratyvių įstatymo normų netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas, pripažįstamas teisės klaida pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Priimant 2005-04-07 teismo sprendimą, ieškovui UAB ,,Agrolitas-Service“, žemės sklypas buvo skirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-03-12 potvarkiu Nr. 322p, nuolatiniam naudojimui. Tuo metu galiojusi Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio redakcija nustatė valstybinės žemės suteikimą naudojimui. Paminėto įstatymo 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą, žemės sklypai išnuomojami neterminuotam arba terminuotam naudojimui. Civilinio kodekso (1964 m. redakcija) 298 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui turi būti rašytinės formos, todėl potvarkiu suteikus teisę ieškovui UAB ,,Agrolitas-Service“ naudotis žeme, ši teisė iš esmės nebuvo įgyvendinta nustatyta tvarka, sudarant nuomos sutartį, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad LRV 1992-02-07 nutarimas Nr. 89 nenumatė būtinybės sudaryti perduoto nuolatiniam naudojimui žemės sklypo nuomos sutartį. Dėl žemės nuomos sutarties sudarymo ieškovas kreipėsi galiojant 2000 metų Civiliniam kodeksui, todėl teismas turėjo taikyti įstatyme įtvirtintas nuostatas, kurios įpareigojo išnuomoti valstybės žemę aukciono tvarka (CK 6.551 str.). Analogiškos įstatymo nuostatos buvo įtvirtintos Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje. Remdamasis 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtinta ,,Naudojimosi valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 29 punktu, nurodo, kad be aukciono gali būti išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, įrenginiais arba kitais statiniais. Tačiau ieškovas ginčo žemės sklype statinių ar pastatų priklausančių jam nuosavybės teise neturėjo. Ieškovui 1992-03-02 potvarkiu Nr. 322p žemės sklypas buvo suteiktas gamybinei bazei kurti, o ne individualiems namams statyti, kas būtų leidę žemės sklypą nuomoti ne aukciono tvarka (nutarimo 3.2 p.), todėl nėra pagrindo vadovautis nurodyta, 1999-03-09 LRV nutarimu Nr. 260, patvirtinta tvarka ir sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono būdu. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, pareiškėjas nurodo, kad ginčo žemės sklypas turėjo būti pripažintas ne naudojamu, o nauju žemės sklypu ir turėjo būti naudojamas tik vadovaujantis 1999-06-02 LRV nutarimu Nr. 692 ,,Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) patvirtintos tvarkos 2.1.1 punktu, t.y išnuomotas ieškovui aukciono būdu. Dėl nurodytų aplinkybių, pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad ginčo sklypas gali būti laikomas nauju žemės sklypu LRV 1999-06-02 nutartimo Nr. 692, nuostatų prasme. Atsižvelgdamas, į tai kad nagrinėjant ieškinį nebuvo taikomos paminėtos teisės normos ir buvo padaryta aiški ir esminė teisės taikymo klaida, prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-335-01/2005. Ieškovas UAB ,,Agrolitas-Sevice“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atsirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog priimant 2005-04-07 nebuvo padaryta aiški teisės taikymo klaida. Pareiškėjas neįrodė, kad sprendžiant bylą nebuvo taikomos imperatyvios įstatymo nuostatos ar buvo netinkami aiškinamos vienareikšmiškos teisės normos nuostatos. Pareiškėjas nenurodė nė vienos imperatyvios teisės normos kurios netaikė ir pažeidė teismas. Taip pat nebuvo pateikti teisiniai ar faktiniai motyvai, vienareikšmiškai patvirtinantys netinkamą faktinių aplinkybių vertinimą ar aiškinimą.

22Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad vykdant Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005-04-07 sprendimą, 2006-09-20 su ieškovu buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2006-1135 dėl 1,4801 ha žemės ploto valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys nesklebtini), (duomenys nesklebtini) Vilniuje. Vilniaus miesto žemėtvarkos specialistai 2009-03-20 atliko nurodyto žemės sklypo patikrą ir patikrinimo metu nenustatė pakankamai aplinkybių, kad būtų konstatuotas žemės sklypo naudojimas pagal tikslinę paskirtį.

23Tretysis asmuo, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.

24Nurodo, kad ieškovo prašymas išsinuomoti žemės sklypą be aukciono ir pateikti dokumentai, būtini valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti, nagrinėjami vadovaujantis prašymo ir su juo susijusių dokumentų pateikimo metu galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės nuomą, todėl ieškovui, 2004-01-09 sudarant žemės nuomos sutartį turėjo būti vadovaujamasi tuo metu galiojusių Žemės įstatymu ir LRV nutarimu Nr. 260 nustačiusiu naudojamų žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai tvarką. Kadangi ieškovas nuomojo žemę funkcinei paskirčiai, o ne asmeninių poreikų ar asmenine nuosavybe priklausančių gyvenamųjų namų statybai, sklypas negalėjo būti išnuomojamas be aukciono (LRV 1999-06-02 nutarimo Nr. 692, 2.11 p.). Tačiau teismas priimdamas 2005-04-07 sprendimą į nurodytą aplinkybę neatsižvelgė, o pirmos instancijos teismas atmesdamas pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-335-01/2005, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas reglamentavusias valstybinės žemės nuomą, netaikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatų ir nevertino Žemės ūkio ministerijos pateikų įrodymų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

25Teisėjų kolegija išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad tenkinti Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutarties nėra teisinio pagrindo.

26Iš civilinės bylos matyti, kad ginčo žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai atsirado 1992 metais, Vilniaus rajono valdybai, potvarkiu Nr. 322p UAB ,,Agrolitas-service“ skyrus naudojimui 1,5 ha dydžio žemės sklypą gamybinės bazės statybai. Civilinio kodekso 4 straipsnio 1 d., 2 straipsnis (Civilinio kodekso redakcija su pakeitimais ir papildymais iki 1994 m. liepos 26 d.), nustatė, kad civilinės teisės ir pareigos, atsiranda ir iš administracinių aktų. Taigi, tokiu būdu administraciniu aktu suteikiančiu UAB ,,Agrolitas-service“ į.k. 2137921 žemės sklypo nuomos teisę laikytinas Vilniaus rajono valdybos 1992 metų kovo 12 d. potvarkis Nr. 322p., kuris nustatyta tvarka nuginčytas ir panaikintas nebuvo.

27Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 550 patvirtino Valstybinių žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisykles, kuriomis atsikirtinėja į pareiškėjo atskirąjį skundą UAB ,,Agrolitas-service“. Paminėtų taisyklių 17 punktas nustatė, kad visi piliečiai ir juridiniai asmenys, naudojantys nustatytaja tvarka jiems suteiktus valstybinės žemės sklypus, laikomi naudojamų sklypų nuomininkais, išskyrus valstybės ir savivaldybių įstaigas išlaikomas iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšomis.

28Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692, kurio 2.1 punktu savo atskirąjį skundą grindžia pareiškėjas, 2.13 punktas nustatė, kad rajonų arba miestų merų (valdybų) ankščiau priimti sprendimai dėl naujų žemės sklypų skyrimo ar nuomos juridiniams asmenims, jeigu iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos nebuvo nustatyta tvarka sudarytos šių sklypų nuomos sutartys, ir juridiniai asmenys ilgiau kaip 6 mėnesius nesumokėjo nustatyto užmokesčio už suteiktą ar išnuomotą žemės sklypą, rajono ar miesto mero (valdybos) sprendimu pripažįstami netekusiais galios, ir šie žemės sklypai parduodami ar išnuomojami aukcione. Visi turtiniai ginčai tarp rajonų arba miesto mero (valdybos) ir juridinių asmenų turi būti sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

29Vilniaus rajono valdybos 1992 m. kovo 12 d. potvarkis Nr. 322p, nustatyta tvarka nepanaikintas, todėl pirmos instancijos teismas, užtikrindamas civilinių santykių stabilumą turėjo pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo.

30Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutartimu Nr. 550, spręstina, kad UAB ,,Agrolitas-service“ yra įvykdęs nustatytas sąlygas žemės nuomos teisiniams santykiams atsirasti. Tai patvirtina bylos medžiaga. Be to, ieškovo teisę reikalauti sudaryti ginčo žemės ne aukciono tvarka nuomos sutartį, pagrindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692, 2.13 punktas.

31Teisėjų kolegijos nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo atskirajame skunde esant nurodytus proceso atnaujinimo, išnagrinėtoje civilinėje byloje, pagrindus (CPK 366 str. 1 d. 9 p.)

32Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro atskirasis skundas atmestinas, kaip neįrodytas ir teisiškai nepagrįstas (CPK 178 str., 6 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

Nutarė

33Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro atskirąjį skundą atmesti.