Byla 2A-137/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei, dalyvaujant:

2ieškovei R. B. ir jos atstovui adv. Artūrui Cibulskui, atsakovo atstovėms B. P. M. ir adv. Daliai Zeleckienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ir atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-673-45/2007 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms, tretiesiems asmenims valstybės įmonei Vilniaus greitosios pagalbos universitetinei ligoninei, A. P. , A. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos sveikatai atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovė R. B. , patikslinusi ieškinį prašė priteisti iš atsakovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų: 1) žalos atlyginimą dėl netekus sveikatos prarastų pajamų per laikotarpį nuo 2000 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. spalio 31 d. – 58 995,29 Lt, o nuo 2006 m. lapkričio 1 d. - po 704,58 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki gyvos galvos; 2) 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

5Ieškovė nurodė, kad 2000 m. vasario 25 d. buvo paguldyta į VšĮ Vilniaus universitetinės Raudonojo kryžiaus ligoninės Reumatologijos skyrių. Nepaskyrus tinkamos priežiūros, ieškovė buvo priversta pati, be slaugytojos priežiūros eiti į vonios kambarį. 2000 m. kovo 3 d., prieš 8 val., ieškovė vonios kambaryje krito ir patyrė sunkią kairės rankos traumą. Trauma įvyko dėl atsakovo kaltės, kadangi jis, kaip ligoninės valdytojas, nenustatė ieškovei tinkamo priežiūros režimo, neužtikrino, jog vonios patalpos būtų saugios, o pacientai saugiai galėtų naudotis vonia, nebuvo suteikta slaugės pagalba, reikalinga prausiantis vonioje.

6Dėl gydytojo traumatologo A. P. kaltės diagnozė iš karto po rankos lūžio buvo neteisinga, taip pat pasirinkta neteisinga lūžio gydymo taktika. Įvykus traumai ranka buvo sugipsuota apsukamuoju (cirkuliariniu) gipsiniu tvarsčiu. Uždėjus tvarstį ranka buvo suspausta, prasidėjo stiprūs skausmai. Po gipsinio tvarsčio nuėmimo gydytojai ir toliau nesiėmė veiksmų tinkamai gydyti ranką. Dėl atsakovo gydytojų kaltės buvo suspausta lūžusi ranka, todėl išsivystė polineuropatija (difuzinis simetrinis nervų pažeidimas), kauzalagija (pastovus deginančio skausmo sindromas). Komplikacijos išsivystė dėl atsakovo gydytojų kaltės, kurie nenuėmė netinkamo ir netinkamai uždėto gipso tvarsčio dvi paras, o keturias paras neatliko būtinos operacijos. Atstatyti rankos darbingumo, išgydyti skausmo nepavyko, nes dėl apsukamojo (cirkuliarinio) gipso tvarsčio netinkamo panaudojimo buvo suspausti ir negrįžtamai sužaloti nervai. Valstybinės medicininio audito inspekcijos 2000 m. rugsėjo 26 d. ataskaitoje nurodyta, kad buvo pasirinkta netinkama ieškovės gydymo taktika, laiku nepaskirtas operacinis gydymas.

7Ieškovė nurodė, kad dėl patirtos žalos sveikatai ji neteko darbingumo. Ieškovė negali dirbti pagal įgytą sekretorės–referentės profesiją, todėl atsakovas turi atlyginti negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi dirbdama pagal profesiją.

8Ieškovė nurodė, kad dėl patirtos traumos ir gydytojų netinkamų veiksmų kenčia fizinį skausmą, patiria emocinį stresą, prarado galimybę visapusiškai džiaugtis gyvenimu, turi nuolat vartoti vaistus nuo skausmo, todėl prašo priteisti jai iš atsakovo ir neturtinės žalos atlyginimą.

9Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu netenkino ieškovės R. B. reikalavimo atsakovui VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms dėl turtinės žalos atlyginimo. Iš dalies tenkindamas reikalavimą dėl neturtinės žalos, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

10Teismo įsitikinimu, ieškovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovo aplinka nepritaikyta asmens higienos poreikiams, nėra įrodyta. Teismo sprendime akcentuojama, jog pastebėjusi, kad vonios kambario grindys šlapios, ieškovė turėjo suprasti, jog vonios kambarys nėra paruoštas prausimuisi. Ieškovė neturėjo būtinumo skubėti praustis, bet laikydamasi bendrų atsargumo reikalavimų, privalėjo imtis veiksmų, kurie apsaugotų nuo galimo paslydimo. Teismo manymu, ieškovės elgesys vertintinas kaip ypatingai neatsargus, todėl pripažintina, jog nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovė patyrė kairės rankos stipinkaulio lūžį, atsitiko esant 50 procentų ieškovės ir atsakovo kaltės proporcijai.

11Teismas, vertindamas ieškovei nustatytą V ligonio priežiūros režimą, nepripažino atsakovo veiksmų neteisėtais. Kaip pažymima teismo sprendime, teisės aktai leidžia šalių susitarimu keisti ligonio priežiūros režimą, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų pareiškusi tokį prašymą.

12Teismas pagal byloje esančius įrodymus sprendė, kad ieškovei 2000 m. kovo 3 d. buvo uždėta gipso longetė, o ne cirkuliarinis gipso tvarstis. Iš įrašų ligos istorijoje bei ekspertų parodymų matyti, kad A. P. teisingai diagnozavo ieškovės sveikatos būklę iš karto po traumos. Teismas pripažino, kad ieškovės kairės rankos stipinkaulio lūžio diagnostika ir gydymo taktika iš karto po traumos buvo tinkama, tačiau padarė išvadą, kad atsakovo taikyta ieškovės kairės rankos nervo gydymo taktika nebuvo pakankama. Įrašai ligos istorijoje Nr. 2637-182 patvirtina, kad tik 2000 m. kovo 3 d., 20.40 val., pacientę konsultavo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja rezidentė G. G. ir gydytojas R. S. . Įrašai ligos istorijoje Nr. 2637-182 patvirtina, kad tik 2000 m. kovo 6 d. ieškovės rankos būklę apžiūrėjo gydytoja neurologė D. J. . Gydytojo traumatologo A. P. parengtame gydymo plane nėra numatyta planinė neurologo konsultacija. VMAI 2000 m. rugsėjo 23 d. audito ataskaitos Nr. 211A išvados patvirtina tai, kad po pradinės repozicijos bei imobilizacijos progresuojant nervus medianus trauminio pakenkimo ir suspaudimo reiškiniams, jau sekančias dienas po traumos (2000 m. kovo 4–5 d.) buvo indikacijos operaciniam gydymui. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad laiku suteikė ieškovei maksimalias asmens sveikatos priežiūros paslaugas (kontrolinę rentgenogramą, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo pakartotinę ir gydytojo neurologo konsultaciją), atsižvelgiant į pacientės sunkų klinikinį atvejį.

13Teismas pažymėjo, kad ieškovei dėl patirtos traumos, kai buvo nustatyta II invalidumo grupė, atlygintina 100 % netektas darbingumas, kai nustatyta III invalidumo grupė – 45 % netektas darbingumas. 1999 m. rugsėjo 27 d. darbo sutartis Nr. 33 patvirtina, kad nelaimingo atsitikimo metu ieškovę siejo darbo santykiai su UAB „ADM Baltic“, o tuo metu negautos pajamos sudarė 430 Lt per mėnesį. Darbo sutarties 15 punktas patvirtina faktą, jog darbo sutartis ieškovės prašymu buvo nutraukta nuo 2000 m. balandžio 17 d. Ieškovė, galėdama iš dalies dirbti ir gauti pajamas, pasirinko teisę nedirbti, todėl reikalavimą atlyginti negautas pajamas teismas laikė netenkintinu.

14Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo kildinamas iš atsakovo neteisėtos veikos, sukėlusios sveikatos sutrikdymą. Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovės žala regresuoja, tačiau tai priklauso ne tik nuo sveikatos priežiūros specialistų veiksmų, bet ir nuo ieškovės pastangų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė atsisakė siūlytos profesinės reabilitacijos. Teismo vertinimu, ieškovės reikalaujama 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma nėra pagrįsta bylos faktinėmis aplinkybėmis bei teismų praktika. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės žala sveikatai susijusi ir su kitomis ieškovės ligomis, už kurias atsakovas neatsako, iš atsakovo priteisė 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

15Apeliaciniu skundu ieškovė R. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti visiškai. Skundas grindžiamas šiais argumentais :

  1. Teismas nepagrįstai pripažino, jog dėl nelaimingo įvykio atsakingas ne tik atsakovas, bet ir ieškovė.
  2. Ieškovė vonios kambaryje parkrito dėl to, kad nebuvo skirtas tinkamas slaugos režimas, todėl prausiantis ieškovės nelydėjo slaugytoja. Pagal ieškovės diagnozę, jai turėjo būti paskirtas bent III lygio priežiūros režimas. Neskyrus tinkamos priežiūros, ieškovė buvo priversta eiti į vonios kambarį be pagalbos, o tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovė patyrė sunkią traumą.
  3. Teismas atsakovo darbuotojams nepagrįstai nepritaikė didesnio atidumo ir rūpestingumo standartų.
  4. Teismas netinkamai nustatė, kad ieškovei buvo uždėtas ne cirkuliarinis gipso tvarstis, o gipsinė longetė. Pagrindinė rankos negalios priežastis ta, kad po traumos ranka per stipriai buvo suspausta gipsiniu tvarsčiu, o dėl sutrikusios kraujotakos riešo srityje buvo negrįžtamai pažeisti plaštakos nervai.
  5. Teismas be pagrindo atmetė reikalavimą atlyginti negautas pajamas.
  6. Teismas nepagrįstai vertino tai, kad ieškovės netektas darbingumas yra tik 45 procentai. Dėl patirtos traumos ir netinkamo gydymo ieškovė apskritai neteko galimybės dirbti pagal specialybę ir 100 procentų darbingumo.
  7. Teismas nepagrįstai nustatė priežastinį ryšį, kad rankos negaliai įtakos turėjo ir kiti faktoriai, tai yra iki traumos ieškovės turėtos medicininiuose dokumentuose užfiksuotos progresuojančios ligos.
  8. Teismas nepagrįstai vadovavosi medicinos ekspertizės aktu Nr. EKG-16/04 (02). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 9 d. nutartyje nurodė, kad du ekspertai atliekant minėtą ekspertizę dalyvavo neteisėtai.
  9. Teismas, priteisdamas tik 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai neįvertino bylos aplinkybių ir nepagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį.

16Apeliaciniu skundu atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovei, bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas skundą grindžia šiais argumentais :

    1. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas neužtikrino naudojimosi vonios patalpomis saugumo.
    2. Ieškovei pagrįstai buvo nustatytas V slaugos režimas. Nelaimingas atsitikimas vertintinas tik kaip pačios ieškovės ypatingas neatsargumas, nesant atsakovo kaltės.
    3. Teismas, neteisingai įvertinęs atsakovo suteiktų paslaugų esmę ir turinį, padarė nepagrįstas išvadas. Atsakovo gydytojų veiksmai, atliekant ieškovės kairės rankos rentgenologinį ištyrimą, vertintini kaip rūpestingi ir atitinkantys paciento slaugos reikalavimus bei klinikinę profesinę logiką.
    4. Teismas padarė klaidą nurodydamas gydytojų specialybes bei padarė neteisingas išvadas. Atsakovo gydytojų veiksmus, atitinkančius aktų reikalavimus, vertinti kaip maksimalių pastangų stoką nėra teisinga ir pagrįsta. Ekspertizės akte esantys duomenys patvirtina, kad skirtas medikamentinis gydymas buvo tinkamas. Aplinkybė, kad 2000 m. kovo 6 d. planine tvarka ieškovę konsultavusi gydytoja neurologė nustatė tą pačią diagnozę, kaip buvo nustatyta 2000 m. kovo 3 d., ir nepakeitė skirto gydymo nervo funkcijai palaikyti, įrodo, jog tarp gydytojo neurologo konsultacijos laiko ir išsivysčiusios rankos negalios nėra priežastinio ryšio.
    5. Teismo motyvai atmetant reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, yra pagrįsti, tačiau nepakankami ir neesminiai. Pagrindinis motyvas, dėl ko ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas, yra tai, jog atsakovui nekilo prievolė atlyginti žalą. Ekspertai nusprendė, kad ieškovės neįgalumo priežastis yra pati trauma, jos pasekmės (simpatinis sindromas), o ne kairės rankos lūžio komplikacijos ar netinkamas gydymas. Neįrodžius atsakovo darbuotojų kaltės bei priežastinio ryšio, teismas neturėjo pagrindo taikyti atsakomybės atsakovui ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

17Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei visiškai patenkinti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais :

  1. Atsakovo, kaip ligoninės valdytojo, veikla ir atsakomybė negali būti prilyginta paciento atsakomybei už ligoninės veiklą. Teismo argumentai dėl 50 procentų ieškovės kaltės yra nepagrįsti.
  2. Atsakovas neteisėtai diskriminavo ieškovę ir nesuteikė jai slaugos paslaugos. Atsakovas žinojo, kad ieškovė vaikšto sunkiai, tačiau neskyrė jai slaugytojo pagalbos, taip pat nesuteikė ieškovei visos būtinos medicinos pagalbos iš karto po nelaimingo įvykio.
  3. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo bei nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nesiekė pasinaudoti teise į darbą.
  4. Atsakovas neteisėtai, be teismo leidimo, rinko ir pateikė duomenis apie ieškovės sveikatą teismui. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidžia teisę į sveikatos konfidencialumą, privataus gyvenimo gerbimą ir orumą.

18Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais :

  1. Ieškovė neteisingai interpretuoja jai paskirto slaugos režimo turinį. Padidinti profesinės veiklos standartai taikomi tik gydytojų profesinei atsakomybei. Nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovė krito ir susilaužė ranką, vertintinas tik kaip pačios ieškovės didelis neatsargumas.
  2. Teismas teisingai ir pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą atlyginti negautas pajamas, nes ji pati savo noru 2000 m. balandžio 17 d. nutraukė darbo sutartį, tai yra atsisakė darbinių pajamų.
  3. Atsakovo darbuotojai neatliko neteisėtos veikos, priežastiniu ryšiu susijusios su ieškovės kairės rankos negalia, todėl jų kaltės nėra. Nesant atsakomybės sąlygų, teismas neturėjo pagrindo atsakovui taikyti atsakomybę ir priteisti neturtinę žalą.

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 7 d. posėdyje nagrinėjo bylą pagal apeliacinius skundus, išklausė dalyvaujančių byloje asmenų pasisakymus ir nutarė sprendimo ar nutarties priėmimą bei paskelbimą atidėti 2008 m. sausio 21 d. Rengdamasi priimti procesinį sprendimą teisėjų kolegija padarė išvadą, kad siekiant visapusiškai išnagrinėti teisminį ginčą, būtina papildomai ištirti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su ligonio priežiūros režimo ieškovei nustatymu gydantis atsakovo Reumatologijos skyriuje, taip pat su specialistų išvadomis dėl ieškovės rankos traumos gydymo pas atsakovą tinkamumo.

20Kasacinės instancijos teismas šioje civilinėje byloje yra nurodęs išanalizuoti, ar atsakovas padarė viską, kad pas jį būtų galima išvengti tokios traumos, kokią patyrė ieškovė. Be kita ko, būtina išsiaiškinti, ar hospitalizavus ieškovę dėl didelių skausmų klubo sąnariuose, buvo nustatytas tinkamas slaugos (priežiūros) režimas. Patikslintame ieškinio pareiškime ieškovės akcentuojama, kad trauma nebūtų įvykusi, jeigu būtų buvęs paskirtas tinkamas slaugos režimas. Apeliaciniame skunde ieškovė reiškia įsitikinimą, kad jos kritimą vonios kambaryje ir rankos traumą iš pagrindų nulėmė ne aplinkybė, kad vonios kambario grindys buvo sušlapusios, bet ta aplinkybė, kad nebuvo skirtas tinkamas slaugos režimas ir praustis vonioje nepadėjo slaugytoja. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad atsakovui nebuvo draudžiama nustatyti ieškovei tokį ligonio priežiūros režimą, kuomet slaugos paslaugos tenkinant ligonio poreikius neteikiamos. Darydamas tokią išvadą teismas rėmėsi tuo, kad nei atsakovo lokaliniai aktai, nei kiti teisės aktai nenumatė (nereglamentavo) konkretaus ligonio priežiūros režimo nustatymo ir pagrindimo tvarkos. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė nėra pakankama daryti objektyvią išvadą, jog hospitalizavus ieškovę atsakovo Reumatologijos skyriuje jai pagrįstai buvo nustatytas toks ligonio priežiūros režimas, kada stacionaraus gydymo laikotarpiu neteikiamos slaugos paslaugos. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta, kad konkretų ligonio priežiūros režimą nustato gydantis gydytojas, įvertinęs atvykusio gydytis asmens būklę. Akcentuojama, kad ligonio priežiūros režimo nustatymas yra ligonį gydančio gydytojo kompetencija. VMAI 2006 m. kovo 30 d. rašte Nr. 4R-402-143D nurodoma, kad dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, atitinkamo priežiūros režimo pacientui paskyrimo informaciją gali suteikti tik asmens sveikatos priežiūros paslaugas tiesiogiai teikiantis asmens sveikatos priežiūros specialistas (t. IV, b. l. 58-59). Šioje civilinėje byloje nebuvo aiškinama aplinkybė, kokių klinikinių požymių pagrindu ieškovei buvo paskirtas lengviausias ligonio priežiūros režimas, kada ligonio gydymo laikotarpiu neteikiamos slaugos paslaugos (t. I, b. l. 153-154). Įrašai gydymo istorijoje Nr. 2637-182/304 (t. III, aplankas Nr. 3) rodo, kad hospitalizuojant ieškovę atsakovo Reumatologijos skyriuje, ieškovės sveikatos būklę aprašė, tyrimo ir gydymo planus sudarė bei ligonio priežiūros V režimą paskyrė gydytoja J. J. (ligos istorijos lapai 6-7). Ligos istorijoje nurodyto konkretaus ligonio priežiūros režimo parinkimo ir paskyrimo pagrindai neaprašomi. Tokiu atveju, byloje reikšmingos aplinkybės dėl ligonio priežiūros režimo ieškovei paskyrimo gali būti išaiškintos apklausiant tokį režimą nustačiusią gydytoją J. J. . Dėl šios priežasties tikslinga patikrinti galimybę kviesti liudytoja į teismo posėdį ieškovę gydžiusią gydytoją J. J. ir apklausti ją dėl aplinkybių, susijusių su ligonio priežiūros režimo ieškovei nustatymu, taip pat šios gydytojos įrašu ligos istorijoje dėl ieškovės kritimo vonioje ir patirtos traumos (ligos istorijos lapas 11).

21Kasacinis teismas šioje byloje atkreipė dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į ieškovės sveikatos būklę ir diagnozuotus pakenkimus dėl rankos traumos, ieškovė nuo pat traumos momento turėjo būti intensyviai sekama įvairių specializacijų gydytojų. Kasacinio teismo nutartyje cituojamas eksperto V. P. teiginys, jog neurologo konsultacija tik po trijų dienų buvo pavėluota. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovo taikyta ieškovės kairės rankos nervo gydymo taktika buvo nepakankama, nes gydymas nebuvo savalaikis. Vienas iš tokio nesavalaikio gydymo požymių, teismo įsitikinimu, pasireiškė tuo, kad gydytojas neurologas ieškovę apžiūrėjo praėjus trims dienoms po traumos, kai jau buvo išsivysčiusi kairio vidurinio nervo neuropatija. Atsakovo apeliaciniame skunde tvirtinama, kad gydytojas neurologas turėjo būti kviečiamas planine tvarka, o apžiūrėjęs ieškovę jis nepakeitė nei anksčiau nustatytos diagnozės, nei paskirto konservatyvaus medikamentinio gydymo. Atsakovo teigimu, nėra priežastinio ryšio tarp gydytojo neurologo konsultacijos laiko ir ieškovei išsivysčiusios rankos negalios.

22Teisėjų kolegijos nuomone, siekiant pilnai išsiaiškinti aplinkybes, ar gydytojo neurologo konsultacija nebuvo pavėluota, o numatytas tolimesnis konservatyvus pažeisto rankos nervo gydymo būdas - tinkamas, tikslinga patikrinti galimybę kviesti liudytoja į teismo posėdį ieškovę konsultavusią gydytoją neurologę D. J. ir apklausti ją dėl šių aplinkybių.

23Ieškovės tvirtinimu, pagrindinė jos kairiosios rankos negalios priežastis yra ta, kad po traumos ranka per stipriai buvo suspausta gipsiniu tvarsčiu, todėl sutriko kraujotaka riešo srityje ir buvo negrįžtamai pakenkta plaštakos nervams. Šis argumentas grindžiamas ieškovę operavusio gydytojo (trečiojo asmens byloje) A. J. įrašais medicininiuose dokumentuose, kad kairiosios rankos plaštakos nervų simpatinio sindromo išsivystymo priežastis buvo ūmus išorinis kairio vidurinio nervo suspaudimas gipso tvarsčiu. Du iš deontologinę teismo medicinos ekspertizę atlikusių ekspertų - V. P. ir A. P. , teikę savo išvadų paaiškinimus teismo posėdyje (t. II, b. l. 127-131), be kita ko, išsakė kritinę nuomonę arba išreiškė abejones dėl ieškovę operavusio gydytojo A. J. užfiksuotų medicininiuose dokumentuose išvadų dėl ieškovės rankos nervų pakenkimo pobūdžio, priežasties ir pasekmių. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo A. J. byloje liko neišsakęs pozicijos ekspertų kritinėms pastaboms ir abejonėms dėl jo padarytų įrašų ieškovės gydymo dokumentuose bei dėl byloje teiktų paaiškinimų dar iki ekspertų pasisakymo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tikslinga išklausyti bei įvertinti trečiojo asmens argumentus dėl ekspertų išvadų ir papildomų paaiškinimų, susijusių su galimomis ieškovės rankos nervų pakenkimo priežastimis, todėl pripažintinas būtinas trečiojo asmens A. J. atvykimas į apeliacinės instancijos teismo posėdį.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 157, 256, 302 straipsniais,

Nutarė

25Atnaujinti civilinės bylos pagal ieškovės R. B. ir atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimo nagrinėjimą apeliacine tvarka iš esmės.

26Į teismo posėdį šaukti liudytojomis J. J. ir D. J. . Prašyti atsakovo atstovų iki 2008 m. vasario 8 d. pateikti teismui informaciją dėl šaukiamų liudytojų galimos buvimo vietos ir teismo šaukimų įteikimo būdų.

27Įpareigoti trečiąjį asmenį A. J. atvykti į bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą pagal duomenis pranešime dėl kito teismo posėdžio vietos ir laiko.

28Nutarties nuorašus pateikti šalių atstovams ir tretiesiems asmenims, taip pat juos pridėti prie teismo šaukimų liudytojoms.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovei R. B. ir jos atstovui adv. Artūrui... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovė R. B. , patikslinusi ieškinį prašė priteisti... 5. Ieškovė nurodė, kad 2000 m. vasario 25 d. buvo paguldyta į VšĮ Vilniaus... 6. Dėl gydytojo traumatologo A. P. kaltės diagnozė iš... 7. Ieškovė nurodė, kad dėl patirtos žalos sveikatai ji neteko darbingumo.... 8. Ieškovė nurodė, kad dėl patirtos traumos ir gydytojų netinkamų veiksmų... 9. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu netenkino... 10. Teismo įsitikinimu, ieškovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovo aplinka... 11. Teismas, vertindamas ieškovei nustatytą V ligonio priežiūros režimą,... 12. Teismas pagal byloje esančius įrodymus sprendė, kad ieškovei 2000 m. kovo 3... 13. Teismas pažymėjo, kad ieškovei dėl patirtos traumos, kai buvo nustatyta II... 14. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos... 15. Apeliaciniu skundu ieškovė R. B. prašo panaikinti... 16. Apeliaciniu skundu atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės... 17. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo... 18. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės... 19. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008... 20. Kasacinės instancijos teismas šioje civilinėje byloje yra nurodęs... 21. Kasacinis teismas šioje byloje atkreipė dėmesį į tai, kad atsižvelgiant... 22. Teisėjų kolegijos nuomone, siekiant pilnai išsiaiškinti aplinkybes, ar... 23. Ieškovės tvirtinimu, pagrindinė jos kairiosios rankos negalios priežastis... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 25. Atnaujinti civilinės bylos pagal ieškovės R. B. ir... 26. Į teismo posėdį šaukti liudytojomis J. J. ir 27. Įpareigoti trečiąjį asmenį A. J. atvykti į bylos... 28. Nutarties nuorašus pateikti šalių atstovams ir tretiesiems asmenims, taip...