Byla A-502-2183-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Artūro Drigoto (pranešėjas),

2sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

3dalyvaujant pareiškėjai S. D.,

4atsakovo atstovei L. G.,

5trečiajam suinteresuotam asmeniui S. D.,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. D. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno savivaldybės įmonė „Santakos būtų ūkis“ ir S. D., dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I

9Pareiškėja S. D. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydama iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė, atsakovas) priteisti 65 000 Lt turtinės žalos atlyginimą.

10Skunde paaiškino, kad atsakovo 1996 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 1213 ir 2002 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 1019 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į ūkinės paskirties pastatą, esantį Kaune, ( - ), (toliau – ir Pastatas) (plane pažymėtas 2F2p), tačiau po antrojo sprendimo priėmimo paaiškėjo, kad Pastatas nugriautas. Pažymėjo, kad iki šio sprendimo priėmimo Pastato valdytoju buvo atsakovas, kuriam ir teko pareiga rūpintis jo priežiūra bei išsaugojimu. Vertino, kad dėl atsakovo neteisėto neveikimo jai buvo padaryta turtinė 65 000 Lt žala. Teigė, jog jos dydį nustatė nepriklausomi turto vertintojai, jį patvirtino ir teismo paskirtas ekspertas.

11Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.

12Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad 2002 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 1019 priėmimo metu Pastato būklė buvo labai bloga, inventorizacijos duomenimis buvo užfiksuotas jo 90 proc. nusidėvėjimas, buvo išlikusios tik Pastato sienos, be to, pati pareiškėja dar 1996 m. nurodė prastą Pastato būklę. Teigė, jog pareiškėja neįrodė, kad nuo pirmiau minėto sprendimo priėmimo Pastato būklė pablogėjo dėl atsakovo kaltės. Vertino, kad nors po 2002 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 1019 ir nebuvo pasirašytas Pastato perdavimo–priėmimo aktas, žala pareiškėjai neatsirado. Nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 17 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės į Pastatą, o 2007 m. kovo 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu Pastatą įsigijo pareiškėjos sūnus S. D. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo). Akcentavo, jog atsakovas nebegali būti atsakingas už Pastato išsaugojimą nuo jo įregistravimo viešame registre dienos, nes nuo to laiko pareiškėja galėjo pati šiuo turtu rūpintis, jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti, ką patvirtina ir 2007 m. kovo 19 d. sudarytas turto perleidimo sandoris. Apie tai, kad pareiškėja žalos nepatyrė, liudija ir tai, jog nuo 2002 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 1019 priėmimo iki 2006 m. rugpjūčio 17 d. (Pastato įregistravimas Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos vardu) Pastato vertė ne sumažėjo, o padidėjo, ką patvirtina ir teismo paskirtos ekspertizės išvados.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo S. D. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kas su skundu sutinka, ir prašė jį tenkinti.

14Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė argumentus, analogiškus pareiškėjos skundo argumentams.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno savivaldybės įmonė „Santakos butų ūkis“ (toliau – ir Įmonė, trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

16II.

17Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

18Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 57 ir 58 punktais ir nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog sprendimas Nr. 1019 buvo priimtas 2002 m. lapkričio 19 d., Pastato perdavimo–priėmimo aktas turėjo būti pasirašytas iki 2003 m. vasario 19 d., tačiau tas padaryta nebuvo. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje (2008 m. gruodžio 18 d. nutartis) konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus (neįvykdė Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 1019 ir pažeidė Tvarkos 57 punkto reikalavimus) ir nurodė, jog pareiškėja turi teisę reikalauti žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.52 ir 6.271 straipsnių pagrindu.

19Nukreipė į CK 6.271 straipsnio 1, 3–4 dalis, 4.52 straipsnio 1 ir 2 dalis ir pažymėjo, kad nagrinėjant administracinę bylą iš naujo buvo nustatyta, jog nors ir nebuvo surašytas Pastato perdavimo–priėmimo aktas, tačiau pareiškėjos 2006 m. rugpjūčio 16 d. prašymo pagrindu Nekilnojamojo turto registre nuo 2006 m. rugpjūčio 17 d. buvo įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės į Pastatą.

20Rėmėsi CK 4.262 straipsniu ir pabrėžė, kad kol viešo registro duomenys nenuginčyti, jie yra galiojantys. Nurodė, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nuo 2006 m. rugpjūčio 17 d. atsakovas jai būtų trukdęs naudotis turtu, jį prižiūrėti ir juo rūpintis, priešingai, pareiškėja 2007 m. kovo 19 d. Pastatą perleido S. D., o tai įrodo, jog nuo 2006 m. rugpjūčio 17 d. ji turėjo teisę juo naudotis, jį valdyti, disponuoti juo, todėl pareiškėja žalos atlyginimo dėl Pastato būklės pablogėjimo turi teisę reikalauti už laikotarpį nuo 2002 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 1019 priėmimo iki 2006 m. rugpjūčio 17 d. (iki nuosavybės teisių jos vardu įregistravimo viešame registre).

21Pažymėjo, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo 1991 m. gruodžio 30 d., tačiau teisė atkurti nuosavybės teises į Pastatą atsirado Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartimi palikus galioti Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo sprendimus, kai baigėsi teisminis ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir padarė išvadą, jog pareiškėjos argumentai, kad atsakovas yra atsakingas už Pastato būklę dar iki 2002 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 1019 priėmimo yra nepagrįsti.

22Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja, 1996 m. lapkričio 13 d. rašydama prašymą Kauno miesto merui dėl pastatų, esančių ( - ), Kaune, sugrąžinimo natūra, nurodė, jog pastatai yra nusidėvėję 90 proc., mažaverčiai. Nurodė, jog valstybės įmonės ,,Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro“ 1996 m. gegužės 23 d. rašte nurodoma, kad 1996 m. kovo 14 d. einamosios inventorizacijos duomenimis, sandėlio 2F2p, t. y. Pastato, išlikę tik sienos, jo susidėvėjimas apie 90 proc. Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus 2002 m. spalio 18 d. aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad 1996 m. kovo 14 d. inventorizacijos duomenimis, sandėlio, esančio ( - ), Kaune, (2F2p), t. y. Pastato, išlikę tik sienos. Pažymėjo, jog iš pareiškėjos pateiktų nuotraukų (kitoje jų pusėje yra fiksuotas fotografavimo laikas) matyti, kad 2006 m. vasarą dar buvo išlikusios Pastato sienos, šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pati pareiškėja. 2007 m. kovo 19 d. notariškai registruotoje pirkimo–pardavimo sutartyje Pastato statusas ir būklė įvardinti kaip „fiziškai pažeistas pastatas–sandėlis“, tokie patys Pastato būklės duomenys 2006–2007 m. užfiksuoti viešame registre. Vertino, kad liudytojos J. V. parodymai nelaikytini objektyviais, nes jie yra samprotaujamo, abejojamo pobūdžio, atsižvelgtina ir į tai, jog ši liudytoja buvo kviečiama pareiškėjos iniciatyva, 2006 m. spalio 30 d. teismo posėdžio metu ji paaiškino, jog 2002 m. išvyko iš Lietuvos į užsienį, o tuomet dar buvo tvora aplink Pastatą, ir prieš išvykdama ji lyg ir matė už tvoros stovintį Pastatą, tačiau kai grįžo iš užsienio, nebuvo nei tvoros, nei Pastato. Konstatavo, kad jos parodymus paneigia pirmiau nurodytais rašytiniais įrodymais patvirtinta aplinkybė, jog Pastato liudytoja negalėjo matyti, nes jau 1996 m. buvo išlikusios tik jo sienos. Nurodė, kad nepavyko nustatyti, kada Pastato sienos buvo nugriautos ar kokia apimtimi pasikeitė jų būklė, nebuvo pateikta įrodymų, jog Pastato vertė laikotarpiu nuo 2002 m. lapkričio 19 d. iki 2006 m. rugpjūčio 17 d. sumažėjo, jog jo techninė būklė dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) pablogėjo ir jog šios aplinkybės lėmė Pastato vertės sumažėjimą. Be to, 2009 m. lapkričio 25 d. ekspertizės aktas Nr. R-09-10 (toliau – ir Ekspertizės aktas) patvirtina, jog Pastato rinkos vertė, atsižvelgiant į jo techninę būklę 2002 m. lapkričio 19 d. (neatsižvelgiant į žemės sklypo vertę) buvo 65 000 Lt, o jo vertė analogiškomis aplinkybėmis 2006 m. rugpjūčio 17 d. – 74 000 Lt. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų turtinė žala neatsirado.

23Pažymėjo, kad tokio paties dydžio Pastato vertę (t. y. 65 000 Lt) 2002 m. lapkričio 19 d. kainomis yra nustačiusi ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo turto vertintoja L. D.. Laikėsi pozicijos, jog Pastato įvertinimas 65 000 Lt sprendimo Nr. 1019 priėmimo dieną, t. y. 2002 m. lapkričio 19 d., neįrodo pareiškėjai padarytos žalos dydžio, nes išlikęs pažeistas Pastatas jai grąžintas natūra (90 proc.), todėl žalos dydžio nustatymui yra reikšmingas ne Pastato vertės nustatymas šią dieną, bet Pastato vertės sumažėjimo nustatymas laikotarpiu nuo 2002 m. lapkričio 19 d. iki 2006 m. rugpjūčio 17 d., tačiau tokie duomenys byloje surinkti nebuvo.

24Vertino, jog pareiškėjos pateikta uždarosios akcinės bendrovės „Vadasa“ turto vertinimo ataskaita negali būti laikoma patikimu įrodymu, nes iš jos matyti, jog pastatas vertintas naudojant lyginamosios vertės metodą ir darant prielaidą, kad Pastato būklė 1996 m. gruodžio mėnesį buvo tokia, kokią nurodė liudytojai, t. y. Nekilnojamo turto registro duomenimis turto vertintojai nesirėmė. Pažymėjo, kad 2009 m. Pastato verte nėra pagrindo remtis, nes pareiškėja jį nuosavybės teisėmis valdo nuo 2006 m. rugpjūčio 17 d. Nurodė, jog ta aplinkybė, kad vėliau, t. y. 2007 m. kovo 19 d. pareiškėja Pastatą pardavė sūnui S. D. už 4 000 Lt, turto vertės sumažėjimo neįrodo, nes sandorio kaina yra šalių susitarimo dalykas.

25III.

26Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kurio jos skundas būtų patenkintas.

27Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

281.

29Pareiškėja dėl neteisėtų atsakovo veiksmų – turto neišsaugojimo ir neperdavimo – 2006 m. rugpjūčio 17 d. įgijo nuosavybės teises ne į Pastatą, vertą 74 000 Lt, bet į jo pamatus, vertus 9 000 Lt, taigi patyrė 65 000 Lt turtinės žalos.

302.

31Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai buvo grąžinta 90 proc. Pastato, t. y. tiek, kiek jo buvo 1996 m., nes jai buvo grąžinti tik jo pamatai, o toks fizinis nusidėvėjimas buvo konstatuotas dar esant ir jo sienoms.

323.

33Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad iš bylos medžiagos neįmanoma nustatyti, kaip pasikeitė Pastato sienų būklė, yra nelogiškas, nes jų paprasčiausiai neliko. Be to, jis nepagrįstai nesprendė, kada Pastato sienos galėjo būti nugriautos, nes tai yra reikšminga nagrinėjamos bylos aplinkybė.

344.

35Pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė liudytoja apklaustos J. V. duotus parodymus kaip neobjektyvius, nes jis neįvertino, kad ji, mačiusi Pastato sienas, įvardijo jas kaip Pastatą. Teigia, kad jos duoti parodymai patvirtina, jog Pastato sienos buvo nugriautos po sprendimo Nr. 1019 priėmimo 2002 m. lapkričio 19 d.

365.

37Atkreipia dėmesį į tai, kad neteisėti atsakovo veiksmai jau buvo konstatuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis (2007 m. spalio 19 d. ir 2008 m. gruodžio 18 d.), anksčiau priimtomis šioje byloje, – pirmosios instancijos teismui iš esmės buvo nurodyta tik nustatyti pareiškėjai padarytos žalos dydį.

386.

39Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog Pastato vertė 2002–2006 m. laikotarpiu padidėjo, o jo apimtys – nepasikeitė, nes po 2002 m. Pastatas buvo nugriautas, o pareiškėjai buvo grąžinti tik 9 000 Lt vertės Pastato pamatai.

407.

41Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nepasisakė dėl faktinių, materialinių atsakovo padarytų pažeidimų, t. y. Pastato neišsaugojimo ir neperdavimo, nors apie tai kalbama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartyje.

42Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti.

43Atsiliepime atsakovas akcentuoja, kad nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, paaiškėjo nauja aplinkybė, kuri nebuvo žinoma bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, t. y. kad 2006 m. rugpjūčio 17 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės į Pastatą. Pažymi, kad nuo to momento atsakovas objektyviai negalėjo Pastato perduoti pareiškėjai pagal perdavimo–priėmimo aktą. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad jai buvo grąžinta ne 90 proc. Pastato, kaip kad konstatavo pirmosios instancijos teismas.

44Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos apeliacinį skundą nepateikė.

45Teisėjų kolegija

konstatuoja:

46IV.

47Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

48Administracinis ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tačiau nagrinėjamu atveju turi būti tiriama ir vertinama ne tai, ar yra visos viešosios civilinės atsakomybės sąlygos, o tai, kokio dydžio turtinė žala buvo padaryta pareiškėjai, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-2026/2008 (II t., b. l. 129-133) nagrinėjama byla pirmosios instancijos teismui buvo perduota nagrinėti iš naujo tik toje dalyje, kurioje reikėjo nustatyti konkretų pareiškėjai neteisėtais atsakovo veiksmais padarytos turtinės žalos dydį. Nepaisydamas to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išėjo už jam apeliacinės instancijos teismo nustatytų bylos nagrinėjimo ribų ir kvestionavo pirmiau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nustatytas aplinkybes, nes vertino ir tą aplinkybę, ar pareiškėjai neteisėtais atsakovo veiksmais apskritai buvo padaryta turtinė žala, nors turėjo vertinti tik tai, koks yra jos dydis.

49Pažymėtina, kad viešoji atsakomybė remiasi restitutio in integrum principu, kuris reiškia, kad asmuo, patyręs žalą, turi teisę į visišką žalos atlyginimą, kuri sugrąžintų jį į tokią padėtį, kokia egzistuotų, jei žala nebūtų atsiradusi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

50Byloje nustatyta, kad nuosavybės teisės pareiškėjai į visą Pastatą natūra buvo atkurtos Savivaldybės valdybos 2002 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 1019 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei S. D.“ (I t., b. l. 16). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-2026/2008 yra nurodęs, kad pareiškėjai padaryta turtinė žala turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant į tai, kokia tuo metu buvo Pastato vertė.

51Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėja neneigia, kad Pastato pamatai buvo išsaugoti ir perduoti jos nuosavybėn, todėl nustatant iš atsakovo jai priteistinos turtinės žalos dydį, į tai būtina atsižvelgti. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos duomenys apie tai, kokia buvo Pastato vertė Savivaldybės valdybos 2002 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 1019 priėmimo metu ar panašiu laiku, yra skirtingi. 2002 m. gruodžio 31 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (I t., b. l. 15) nurodoma, kad Pastato vidutinė rinkos vertė yra 6 399 Lt. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2006 m. gruodžio 27 d. rašte Nr. 1759103 (II t., b. l. 7) Pastato vidutinė rinkos vertė, nustatyta atkuriamosios vertės (kaštų) metodu 2002 m. lapkričio – gruodžio mėn. ir 2003 m. sausio – kovo mėn., yra 2 115 Lt. Uždarosios akcinės bendrovės „Vasada“ turto vertės nustatymo pažymoje (prie ataskaitos Nr. 5-06-106p) (II t., b. l. 9) nurodoma, Pastato, tokios būklės, koks jis, pagal liudytojų parodymus, buvo 1996 m., rinkos vertė 2002 m. lapkričio – gruodžio mėn. laikotarpio rinkos sąlygomis buvo 63 000 Lt. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo retrospektyvinio vertinimo ataskaitoje Nr. L09-266 (retrospektyvinio vertinimo ataskaitos Nr. L09-266 medžiaga, b. l. 2) nurodoma, jos Pastato 2002 m. lapkričio 19 d. rinkos vertė, nustatyta lyginamosios vertės metodu, yra 65 000 Lt. Ekspertizės akte Nr. R-09-10 (ekspertizės akto Nr. R-09-10 medžiaga, b. l. 15) nurodoma analogiška Pastato rinkos vertė, taip pat nurodoma, kad išlikusios Pastato dalies, t. y. pamatų, rinkos vertė 2002 m. lapkričio 19 d. buvo 8 000 Lt. Teisėjų kolegija vertina, kad nepaisant to, jog skirtinguose dokumentuose nurodoma Pastato rinkos vertė 2002 m. lapkričio 19 d. ar panašiu laiku skiriasi, byloje pakanka duomenų pagrįstai išvadai dėl Pastato 65 000 Lt rinkos vertės tuo laikotarpiu padaryti. Pažymėtina, kad ginčo šalys, t. y. tiek pareiškėja, tiek atsakovas, turėjo pakankamai laiko papildomiems įrodymams dėl Pastato rinkos vertės 2002 m. lapkričio 19 d. ar panašiu laiku, kurie galėtų paneigti pirmiau padarytą išvadą, pateikti, tačiau to nepadarė (ABTĮ 57 str. 4 d.). Teisėjų kolegija analogiškai vertina ir byloje esančius įrodymus dėl Pastato pamatų rinkos vertės 2002 m. lapkričio 19 d. – ekspertizės akte Nr. R-09-10 nustatyta jų 8 000 Lt rinkos vertė nebuvo paneigta. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjai, atsižvelgiant į tai, jog Pastato pamatai vis dėlto buvo perduoti jos nuosavybėn, buvo padaryta 57 000 Lt turtinė žala.

52Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keistinas.

53Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

54Pareiškėjos S. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

55Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 29 d. sprendimą pakeisti.

56Pareiškėjos S. D. skundą tenkinti iš dalies.

57Pareiškėjai S. D. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteisti 57 000 Lt turtinės žalos atlyginimą.

58Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

59Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjai S. D.,... 4. atsakovo atstovei L. G.,... 5. trečiajam suinteresuotam asmeniui S. D.,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 7. Teisėjų kolegija... 8. I... 9. Pareiškėja S. D. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) skundu kreipėsi į... 10. Skunde paaiškino, kad atsakovo 1996 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 1213 ir... 11. Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su... 12. Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad 2002 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr.... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. D. atsiliepime į pareiškėjos skundą... 14. Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė argumentus, analogiškus... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno savivaldybės įmonė „Santakos butų... 16. II.... 17. Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 29 d. sprendimu... 18. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos piliečių... 19. Nukreipė į CK 6.271 straipsnio 1, 3–4 dalis, 4.52 straipsnio 1 ir 2 dalis... 20. Rėmėsi CK 4.262 straipsniu ir pabrėžė, kad kol viešo registro duomenys... 21. Pažymėjo, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių... 22. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja, 1996 m. lapkričio 13 d. rašydama... 23. Pažymėjo, kad tokio paties dydžio Pastato vertę (t. y. 65 000 Lt) 2002 m.... 24. Vertino, jog pareiškėjos pateikta uždarosios akcinės bendrovės... 25. III.... 26. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos... 27. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:... 28. 1.... 29. Pareiškėja dėl neteisėtų atsakovo veiksmų – turto neišsaugojimo ir... 30. 2.... 31. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai buvo... 32. 3.... 33. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad iš bylos medžiagos neįmanoma... 34. 4.... 35. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė liudytoja apklaustos J. V.... 36. 5.... 37. Atkreipia dėmesį į tai, kad neteisėti atsakovo veiksmai jau buvo... 38. 6.... 39. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog Pastato... 40. 7.... 41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nepasisakė... 42. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su... 43. Atsiliepime atsakovas akcentuoja, kad nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios... 44. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos apeliacinį... 45. Teisėjų kolegija... 46. IV.... 47. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 48. Administracinis ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo,... 49. Pažymėtina, kad viešoji atsakomybė remiasi restitutio in integrum... 50. Byloje nustatyta, kad nuosavybės teisės pareiškėjai į visą Pastatą... 51. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėja neneigia, kad... 52. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 53. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 54. Pareiškėjos S. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 55. Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 29 d. sprendimą pakeisti.... 56. Pareiškėjos S. D. skundą tenkinti iš dalies.... 57. Pareiškėjai S. D. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteisti 57 000 Lt... 58. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 59. Nutartis neskundžiama....