Byla 2A-1202-392/2012
Dėl profesinės ligos pripažinimo negaliojančiais

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės ir Andrutės Kalinauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-155/2011 pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto bei išvados dėl profesinės ligos pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas R. Š. teismo prašė pripažinti negaliojančiais 2009-01-16 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą bei 2009-12-18 išvadą dėl profesinės ligos ir duoti įpareigojimą atsakovui peržiūrėti profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktus. Paaiškino, kad šešis metus dirbo UAB „Lemminkainen Lietuva“ kelio darbininku. Darbas kelyje buvo sunkus, ieškovui tekdavo kelti sunkius ruošinius, dirbti keliais atsirėmus į žemę. Dėl tokio darbo sutriko ieškovo sveikata – nutrūko kelių raiščiai ir susidėvėjo kelių sąnariai. Ieškovas taip pat paaiškino, kad dar 2001 m., dirbant pas tą patį darbdavį, keliant bortą jis suklupo ir pakilti negalėjo. Dėl sveikatos sutrikimo ieškovas kreipėsi į gydytojus, kurie paskyrė gydymą nuo radikulito, nors ieškovas patyrė kelio traumą. Profesinė liga ieškovui neteisėtai nebuvo pripažinta, aktas apie profesinės ligos nepripažinimą pažeidžia jo teisėtus interesus, yra neteisingas, nes remiasi neteisingais duomenimis. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2008-01-04 darbingumo lygio pažymoje ieškovui nustatytas 60 procentų darbingumo lygis, nurodant diagnozes M15, M43.1. Tuo tarpu profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte pirminė diagnozė yra nurodyta M23.2, t. y. visiškai kitoks susirgimas. Ieškovui neaišku, kokiu pagrindu susirgimai M15, M43.1 nebuvo diagnozuoti kaip profesinė liga, kuo vadovaujantis buvo nustatyta pirminė profesinės ligos diagnozė M23.2. Ieškovas taip pat nurodė, kad profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte pateiktas jo darbo funkcijų aprašymas neatitinka tikrovės ir negali būti laikomas pagrindu nustatant tikslią profesinės ligos diagnozę. Į ieškovo pateiktą teisingą darbo sąlygų aprašymą Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija neatsižvelgė.

4Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo ligos priežastis yra ištirta. Nesant pakankamų duomenų apie profesinę ligą M23.2 (kelio sąnario menisko pažeidimai dėl seno plyšimo ar sužeidimo), atsižvelgiant į ieškovo darbo trukmę ir sąlygas bei surinktus duomenis, nebuvo pagrindo nustatyti ieškovo profesinės ligos kitokią priežastį nei susirgimai M15, M43.1. Ieškovo kairiojo kelio trauma buvusi seniai, paauglystėje, o kelio darbininku ieškovas dirbo šešerius metus, darbas klūpant ar atsitūpus sudarė 1 procentą metinio darbo laiko arba 20 val. per metus. Ieškovo minimas nelaimingas atsitikimas darbe nebuvo ištirtas ir užfiksuotas. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija nagrinėja tik profesines ligas ir nenagrinėja nelaimingų atsitikimų. Atsakovo nuomone, ieškovo darbas negalėjo sukelti jo kelio sąnario menisko tokių ženklių pakitimų.

5Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. sausio 18 d. sprendimu R. Š. ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ginčijamas 2009-01-16 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas yra surašytas pagal LR Vyriausybės 2004-04-28 nutarimu Nr. 487 patvirtintus profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatus. Iš šiame akte nurodytų profesinės ligos diagnozės nepatvirtinimo priežasčių matyti, kad ieškovui profesinė liga nepripažinta, nes jam yra nustatyti M15 ir kiti bendri susirgimai, kurie neįtraukti į profesinių ligų sąrašus. Bylos medžiaga liudija, kad ieškovui yra nustatyta profesinė lėtinė I laipsnio kochlearinė neuropatija, išsivysčiusi dėl gamybinio triukšmo. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo nustatyti, jog ginčijamas aktas yra ydingas dėl to, kad šio akto 2 punkte įvardyta kitokio indekso liga. Tiriant profesinę ligą turi būti nurodyta profesinės ligos pirminė diagnozė. Pagrindo nurodyti ginčo akto 2 punkte ieškovo diagnozę M15 nebuvo, nes ši diagnozė nepriskiriama prie profesinių susirgimų, todėl ieškovo motyvas, kad jam buvo nurodyta ne M15, bet M23.2 diagnozė, ginčo sprendimui reikšmės neturi. Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo paneigti ginčo akto 12 punkte nurodytų aplinkybių, turėjusių įtakos profesinei ligai nustatyti. Šiame punkte yra nurodytos išsamios, visapusiškos ir objektyvios aplinkybės. Ieškovo teismui duoti paaiškinimai dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo yra neinformatyvūs ir nekonkretūs. Nelaimingo atsitikimo darbe faktas nenustatytas, todėl ieškovo nurodyta aplinkybė apie nelaimingą atsitikimą nedaro ginčo akto negaliojančiu. Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo abejoti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2009-12-18 išvados dėl ginčijamo profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto pagrįstumo teisėtumu. Šią išvadą priėmė įgaliota institucija, kuri neturėjo pagrindo patvirtinti ieškovo nelaimingo atsitikimo darbe fakto ar nustatyti jam profesinę ligą dėl kelių raiščių pakenkimo. Išvada atitinka teisinį reglamentavimą, o joje nurodytą profesinės ligos nepripažinimo priežastį patvirtina ir byloje esanti ieškovo asmens sveikatos istorija. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog ieškovo sveikatos būklę dėl kelių susirgimų priežastingai sąlygojo kenksmingi darbo aplinkos veiksniai jam dirbant UAB „Lemminkainen Lietuva“, kurie ieškovui galėjo sukelti profesinę ligą.

6Apeliaciniu skundu ieškovas R. Š. prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovo teigimu, vien tai, kad profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas surašytas laikantis atitinkamų taisyklių, kurios numatytos įstatymuose, nereiškia, jog Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos padaryta išvada yra teisėta ir pagrįsta. Teismo išvada, kad ieškovo susirgimas buvo arba galėjo būti sukeltas vaikystėje patirtos kelio traumos, padaryta vadovaujantis ne faktais, o prielaidomis. Nustatytos diagnozės M15 ir M43.l pagrindu laikotarpiui nuo 2008-01-04 iki 2010-01-03 ieškovui nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Darbingumo lygio priežastis nustatyta indeksu 27.1. Šis indeksas reiškia, kad darbingumo lygio priežastis yra ligos arba būklės, bet ne ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 m (27.4). Teismas, vertindamas aplinkybes, turėjusias įtakos profesinei ligai nustatyti, rėmėsi tik UAB „Lemminkainen Lietuva“ pateiktu darbo sąlygų aprašymu, ignoruodamas ieškovo nurodytą darbo pobūdį. Ieškovas pažymėjo, kad profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto 12 punkte yra prieštaravimų. Iš vienos pusės UAB „Lemminkainen Lietuva“ deklaruoja, kad trinkelių ir šaligatvių plytelių klojimas atsiklaupus arba atsitūpus užėmė apie 1 procentą per metus atidirbto ieškovo darbo laiko (apie 20 val. per metus), tačiau iš vidutinės darbo dienos chrometražo duomenų matosi, kad grunto kasimas, permetimas, šaligatvio klojimas užima 300 min. (t. y. 5 val.) per dieną. Tai patvirtina jau pats kelio darbininko pareigų pobūdis, aiškus būdas, kaip keliai ir plytelės yra klojamos, o būtent atsitūpus, atsiklaupus ir pan., bei prie bylos pridėta foto medžiaga. Ieškovo teigimu, asmens sveikatos medžiagoje niekur nėra nurodyta, kad kelio traumą jis patyrė prieš 30 metų. Ortopedo įraše yra tik bendro pobūdžio informacija dėl turėtos vaikystėje traumos, kurias patiria visi vaikai. Ieškovui niekada nebuvo įtariama jokia liga, kuri galėtų trukdyti dirbti kelio darbininko darbą. Taip pat iki 1994 m. ieškovas buvo įrašytas į krašto apsaugos departamento karinę įskaitą. Šios aplinkybės paneigia teiginį, kad ieškovo susirgimas buvo lemtas vaikystėje patirtos kelio traumos, nes parodo, kad ieškovas atliko privalomąją karinę tarnybą be apribojimų bei ilgą laiką dirbo sunkų fizinį darbą, kas būtų neįmanoma, jeigu vaikystėje patirta trauma tikrai būtų sunki. Ieškovo traumos atsitikimui turėjo įtakos sunkus fizinis darbas, o ne kažkada galbūt turėtos traumos. Tą parodo ir atliktas radiologinis tyrimas. Teismo teiginys, kad kelio skausmai buvo juntami anksčiau, dar iki ieškovui įsidarbinant bendrovėje UAB „Lemminkainen Lietuva“, taip pat yra tik prielaida, nepagrįsta jokiais faktais.

7Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija prašė ieškovo R. Š. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. sprendimą. Nurodė, kad ieškovui buvo atliktas tyrimas dėl profesinių ligų nustatyta tvarka. Tyrimo metu nustatyti profesinės rizikos veiksnių dydžiai rodė leistinas ribines vertes, išskyrus darbą su Stihl motoriniu pjūklu (30 min.) ir darbą su hidroplaktuku (180 min.), kur akustinis triukšmas viršijo leistiną. Todėl 2009-03-16 Vilniaus universiteto Antakalnio ligoninės darbo medicinos gydytoja patvirtino ieškovui profesinę lėtinę I laipsnio kochlearinę neuropatiją, išsivysčiusią dėl gamybinio triukšmo. Šį sprendimą patvirtino ir Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija. Atsakovas, įvertinęs tai, kad ieškovo kairiojo kelio sąnario trauma buvusi seniai, tą rodo ir rasti sąnariniai pakitimai atlikus MRT ir operacijos metu, kad kelio darbininku ieškovas dirbo 6 metus, darbas klūpant ar atsitūpus sudarė 1 procentą metinio darbo laiko arba 20 val. per metus, mano, kad ieškovo darbas negalėjo sukelti kairiojo kelio sąnario menisko tokių ženklių pakitimų, kokie randami. Dėl šio sąnario ir kitų sąnarių artrozinių pakitimų ieškovui yra nustatytas bendras neįgalumas. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovo apeliaciniame skunde yra prieštaravimų. Ieškovas teigia, kad nustatant diagnozes nebuvo atsižvelgta į 2001 metais jo patirtą kelio traumą darbo metu, kuri nebuvo užfiksuota kaip nelaimingas atsitikimas, tačiau kartu nurodo, kad jis nebuvo patyręs kitų traumų. Atsakovo teigimu, ieškovo asmens sveikatos medžiagoje surinkta specialistų informacija pripažintina svarbia ir teisinga, todėl teismas rėmėsi faktais, o ne prielaidomis.

8Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10Ginčijamas sprendimas naikintinas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo.

11LR CPK 329 str. 2 d. sakoma, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstama kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės.

12Kaip minėta, ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiais 2009-01-16 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą bei Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2009-12-18 išvadą dėl profesinės ligos ir duoti įpareigojimą atsakovui peržiūrėti profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktus.

13ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p. nurodoma, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Vadinasi minėtas ginčas yra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (žiūrėti pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. A(146)2817/2011, Nr. A(146)-273/2011, Nr. A(502)-1332/2010, Nr. A(146)-712/2010).

14LR CPK 36 str. 1 d. nurodyta, kad iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Vadinasi ši byla perduotina nagrinėti administraciniam teismui.

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

16Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti.

17Bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Proceso dalyviai