Byla 2-126-794/2011
Dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, dalyvaujant ieškovo UAB Jūrų krovinių kompanijos „Kabotažas“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovui Ignui Vaičiului, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB Jūrų krovinių kompanijos „Kabotažas“ ieškinį atsakovui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu,

Nustatė

2ieškovas UAB Jūrų krovinių kompanija „Kabotažas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pašalinti ieškovo nuosavybės teisės pažeidimą – įpareigoti atsakovą duoti sutikimą įkeisti kredito unijai „Sveikatos gidas“ ieškovo turimą žemės sklypo, kurio plotas 344 kv. m., esančio Nemuno g. 40, Klaipėdoje, nuomos teisę pagal 2009-06-19 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. ( - ). Nurodė, kad ieškovas nuosavybės teise valdo pastatą – stalių dirbtuves, esantį Nemuno g. 40, Klaipėdoje. Žemės sklypas, kurio plotas 344 kv.m., kuriame yra ieškovui priklausantis pastatas, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kurią turto patikėjimo teise valdo atsakovas. 2009-06-19 ieškovas ir atsakovas sudarė Klaipėdos valstybinio jūrų žemės uosto nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovui šį žemės sklypą. Ieškovas, kaip pastato, Nemuno g. 40, Klaipėdoje, savininkas ketino įkeisti jį kredito unijai „Sveikatos gidas“ ir iš šios unijos gauti kreditą. Atsakovas atsisakė duoti sutikimą įkeisti sklypo nuomos teisę, grįsdama galima rizika ir paprašė ieškovo pateikti duomenis apie sudaromą sandorį. Atsakovo atsisakymas duoti sutikimą įkeisti žemės nuomos teisę pažeidžia ieškovo kaip turto savininko teisėtus interesus, todėl ieškovas priverstas kreiptis teisminės gynybos.

3Atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su pareikštu ieškiniu nesutinka ir mano, kad ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovas nurodė, kad gavęs ieškovo prašymą, ėmėsi protingų, teisingų, sąžiningų veiksmų siekdamas patikrinti, ar žemės nuomos įkeitimas nesukurs atsakovei neigiamų pasekmių. Atsakovas paprašė pateikti informaciją apie ketinamos imti paskolos dydį, ketinamus įsigyti įrenginius ir jų kainą bei įrodymus apie įrenginių kainą. Atsakovo teigimu, šie duomenys leistų įvertinti galimą riziką galinčią kilti valstybės turtiniams interesams, jei paaiškėtų, kad ieškovas negali įvykdyti savo įsipareigojimų. Nurodo, kad uosto naudotojai uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokią komercinę ir ūkinę veiklą, kuri atitinka uosto funkcinę paskirtį. Teigia, kad ieškovas nepateikė jokių garantijų, kad būsimas sandoris nesukels grėsmės atsakovo turtiniams interesams.

4Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas teigia, kad nuomos teisė yra ieškovo turtas, ir ši teisė nepagrįstai buvo suvaržyta ir tai neatitinka lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių ir protingumo principų. Taip pat nurodo, jog taip yra pažeidžiama CK 2.75 str., kur numatyta, kad juridinių asmenų teisnumas negali būti apribotas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Nurodo, kad prašomi pateikti dokumentai gali būti susiję su ūkine – komercine veikla, paslaptimis, kurių ieškovas ir neprivalo pateikti.

5Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad CK 4.206 str. 4 d., 6.491 str. 1 d. numatyta prievolė gauti nuomotojo sutikimą. Taip pat nurodė, kad ieškovui pateiktuose raštuose buvo konkrečiai išvardinta kokia informacija turi būti pateikta. Nurodė, kad visa gaunama informacija įmonėje yra saugoma ir neviešinama. Teigė, kad šioje situacijoje atsakovas norėjo įvertinti kredito dydį ir kitas aplinkybes susijusias sandorio įsipareigojimu, jo įvykdymo realiomis galimybėmis, teigė kad duomenų apie ieškovo finansinę padėtį neprašė.

6Ieškinys atmestinas.

7Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir byloje dalyvaujančių šalių paaiškinimais nustatyta, kad UAB Jūrų krovinių kompanijai „Kabotažas“ nuosavybės teise priklauso pastatas - stalių dirbtuvės, esančios Nemuno g. 40, Klaipėdos m., unikalus Nr.2196-1023-0024, kiti statiniai, esantys Nemuno g. 40, Klaipėdos m., nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o Valstybės įmonė Valstybinio jūrų uosto direkcija šį turtą valdo turto patikėjimo teise (b.l. 18-25). 2009-06-19 tarp šalių sudaryta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartis (b. l. 9-17). Ieškovas 2010-07-22 raštu pateikė atsakovui prašymą leisti įkeisti pastatą – stalių dirbtuves su nuomojamu po pastatu žemės sklypu, Kredito unijai „Sveikatos kreditas“ prievolių įvykdymui, 2010-08-18 raštu, nurodė kredito tikslą, bendrovės akcininkus (b. l. 9-17.). 2010-08-04 atsakovas atsisakė suteikti sutikimą įkeisti kredito unijai žemės sklypo nuomos teisę pagal 2009-06-19 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. ( - ), motyvuodama informacijos apie sudaroma sandorį trūkumu ir galimos rizikos buvimu. Norėdama įvertinanti visas aplinkybes paprašė pakartotinai pateikti informaciją apie būsimo sandorio kredito dydį, ketinamus įsigyti įrenginius ir jų kainą, kartu pateikiant ir įrodymus, pagrindžiančius šią informaciją (b.l. 29-30).

8Byloje kilo ginčas dėl nuomotojo (atsakovo) atsisakymo duoti sutikimą nuomininkui (ieškovui) įkeisti valstybinės žemės nuomos teisę teisėtumo.

9Byloje nustatyta, kad tarp šalių sudaryta 2009-06-19 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartis. Šioje sutartyje atskirai neaptartos šalių teisės ir pareigos, susijusios su nuomos teisės įkeitimu, todėl taikomos bendrosios įstatyme nustatytos nuostatos.

10Civilinio kodekso 6.491 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, įkeisti nuomos teisę ar perduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis. CK 4.171 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, įkeičiant statinius, kartu turi būti įkeistas ir žemės sklypas, kuriame stovi statiniai, arba šio žemės sklypo nuomos (panaudos) teisė. Pagal CK 4.206 straipsnio 4 dalį teises, susijusias su daiktų nuoma (panauda), nuomininkas (panaudos gavėjas) gali įkeisti tik nuomotojo (panaudos davėjo) rašytiniu sutikimu. Remdamasis tokiu įstatyminiu reglamentavimu, teismas pažymi, kad CK 4.206 straipsnio 4 dalyje nuomotojui nenustatyta pareiga duoti nuomininkui sutikimą įkeisti nuomos teises visais atvejais, o paliekama teisė priimti sprendimą dėl sutikimo davimo arba atsisakymo duoti sutikimą. Valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (atsakovui) kaip valstybinės žemės nuomotojui paprašius UAB Jūrų krovinių kompanijos „Kabotažas“ (ieškovo) pateikti informaciją apie ketinamą sudaryti sandorį, ieškovas atsisakė tai padaryti, motyvuodamas tuo, kad atsakovas tiesiogiai kišasi į direkcijai nepavaldaus subjekto veiklą ir tokiu būdu ribojo jo kaip juridinio asmens teisnumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu (CK 6.200 str., 6.158 str. 1 d., CK 1.2, 1.5 str.), nepateikė jokios tikslios informacijos apie ketinamą sudaryti sandorį, dėl ko atsirado būtinybė įkeisti statinį kartu su valstybinės žemės nuomos teise ir nesant įstatyme numatytos pareigos visais atvejais nuomotojui leisti nuomininkui įkeisti nuomos teisę, atmestinas ieškovo argumentas, kad Valstybė įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nepagrįstai riboja ieškovo teisnumą. Pažymėtina, kad net bylos nagrinėjimo metu teismui pasiūlius pateikti informaciją apie ketinamą sudaryti sandorį, ieškovas pateikė tik 2011-02-24 surašytą komercinį pasiūlymą (b.l. 44), kuriame neatsispindi esminės aplinkybės, galinčios turėti įtakos nuomotojui priimant sprendimą dėl leidimo įkeisti nuomos teisę. Nors, šiuo atveju, byloje jokios teisinės reikšmės neturi tai kokią informaciją pateikė ieškovas teismo posėdžio metu, nes byloje sprendžiamas klausimas tik dėl atsakovo veiksmų teisėtumo atsisakant leisti įkeisti valstybinės žemės nuomos teisę, tačiau ši aplinkybė neabejotinai patvirtina, kad ieškovas klaidingai interpretuoja savo teises ir mano turintis teisę visais atvejais neribojamai įkeisti nuomos teisę, nesuteikdamas nuomotojui jokios informacijos apie nuomos teisės įkeitimo aplinkybes. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos nurodytas teisinis reglamentavimas teikia pagrindą išvadai, kad bet kuri subjektinė teisė, tarp jų ir nuomos atveju nuomininko teisė priimti sprendimą dėl sutikimo davimo arba atsisakymo duoti sutikimą nuomininkui įkeisti nuomos teisę, turi ribas – jas nustato imperatyviosios teisės normos ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Įstatyme neįtvirtinta nuomininko teisių ar teisėtų interesų, kuriuos galbūt pažeidžia nuomotojo sutikimo nedavimas, specialiųjų gynimo būdų, tokių būdų neįtvirtina ir šalių sudaryta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartis. CK 2.75 straipsnyje numatyta, kad juridinių asmenų teisnumas negali būti apribotas kitaip kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais. Minėta, kad nuomininkas įkeisti nuomos teisę gali tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą (6.491 str. 1 d. CK 4.171 str. 7 d., 4.206 str. 4 d.), todėl atmestinas ieškovo argumentas, jog atsakovas nepagrįstai ribojo ieškovo teisnumą, nes tokia galimybė nenumatyta įstatyme.

11Ieškovas nurodo, kad atsakovo prašymas pateikti duomenis apie kreditavimo sandorį pažeistų jos kaip ūkio subjekto komercinę paslaptį. Komercinė paslaptis yra apibrėžta CK 1.116 straipsnyje. Tai gali būti duomenys, atitinkantys tokius požymius: 1) nevieša informacija; 2) saugojama informacija; 3) turinti komercinę vertę informacija. Pagal šiuos požymius komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ir kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑499/2006). Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovo prašoma pateikti informacija, susijusi tik su įkeitimo sandoriu nelaikytina konfidencialia. Pažymėtina ir tai, kad Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis. Taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas kaip valstybės įmonė ir valstybinės žemės nuomotojas neabejotinai turi teisę gauti visą išsamią informaciją apie ketinamo sudaryti sandorio sudarymo aplinkybes, galinčias turėti reikšmės valstybės turtiniams interesams.

12Dėl to, esant teisme šalių ginčui dėl nuomotojo atsisakymo duoti sutikimą nuomininkui įkeisti nuomos teisę, teismo vertinimu, atsižvelgiant į subjektų lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, šalių bendradarbiavimo principus gali būti taikytini bendrieji civilinių teisių gynimo būdai. Jie gali būti taikytini tik įrodžius jo subjektinės teisės arba teisėto intereso pažeidimą bei atitinkamo prašomo taikyti pažeistų teisių gynimo taikymo sąlygas, be kita ko, nuomotojo atsisakymo duoti sutikimą nepagrįstumą bei neteisėtumą. Šioje byloje dėl atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atsisakymo duoti sutikimą dėl nuomojamo sklypo nuomos teisės įkeitimo, neįrodytas menamo pažeidimo faktinis pagrindas, todėl ginti ieškovo tariamai pažeistas teises, įpareigojant atsakovą duoti sutikimą įkeisti valstybinės žemės sklypą, pagrindo nėra.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau atsakovui nepateikus jokių įrodymų dėl byloje turėtų išlaidų, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (LR CPK 93 str.).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

15ieškinį atmesti.

16Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Proceso dalyviai