Byla A-1238-552/2016
Dėl sprendimų, pažymos panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos R. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. C. skundą atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl sprendimų, pažymos panaikinimo,

Nustatė

2I.

3Pareiškėja R. C. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo apeliacinės komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. birželio 18 d. posėdžio protokolą Nr. ULS1-2014-05; 2) panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – ir Centras) 2014 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. S-884; 3) panaikinti Centro 2014 m. vasario 14 d. pažymą Nr. KV2-114; 4) įpareigoti Centrą priimti sprendimą vertinti pareiškėjos 1998 m. įgytą bakalauro diplomą Pavelo Vlodkovico aukštojoje mokykloje Plocke kaip lygiavertį kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro studijas.

4Pareiškėja nurodė, kad 2014 m. gegužės 9 d. Centras, įvertinęs papildomus pareiškėjos pateiktus dokumentus, nusprendė, jog nėra pagrindo abejoti ankstesnio Centro sprendimo, įtvirtinto 2014 m. vasario 14 d. pažymoje Nr. KV2-114, pagrįstumu. Skundžiamu 2014 m. birželio 18 d. Komisijos protokolu, Centro priimtas sprendimas paliktas galioti. Pareiškėjos vertinimu, priimti sprendimai nepagrįsti ir nemotyvuoti. Tiek Centras, tiek Komisija neišsamiai išnagrinėjo pateiktus dokumentus, viršijo savo kompetencijos ribas ir nenagrinėjo pateiktų dokumentų. Pareiškėja pabrėžė, kad pateikti dokumentai paneigia Centro ir Komisijos sprendimus. Pareiškėja nurodė, kad Pavelo Vlodkovico aukštoji mokykla Plocke įvertino Uniwersytet Polski w Wilnie vykdomas studijų programas, jų kokybę bei apimtį, pažymėdama, kad jokie teisės aktai neriboja aukštosios mokyklos teisės nuspręsti, kokiu būdu turi būti vykdomas papildomas žinių ir gebėjimų patikrinimas. Centras nevertino pateiktos pažymos, kuri patvirtina, jog pareiškėja į studijas buvo priimta po kvalifikacinio pokalbio, kuris prilyginamas stojamajam egzaminui. Pareiškėjos teigimu, pateikta pažyma patvirtina, kad į studijas ji buvo priimta ne tik po teigiamo kvalifikacinio pokalbio įvertinimo, t. y. buvo įvertinta ir Uniwersytet Polski w Wilnie pažyma Nr. 283, kuri patvirtino įgytus kreditus ir studijų apimtį valandomis, įvertinimus ir pažymius, buvo remtasi dvišale sutartimi, pasirašyta tarp aukštųjų mokyklų, bei pareiškėjos gauta stipendija. Pareiškėja teigė, kad būtent kvalifikacinis pokalbis yra prilyginamas stojamajam egzaminui. Pareiškėja nurodė, kad Centras peržengė savo kompetencijos ribas, nes kvestionavo stojamąjį egzaminą ir pokalbį. Pareiškėja rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl dokumentų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, dalinių studijų, aukštojo mokslo kvalifikacijų bei mokslo ir meno laipsnių tarpusavio pripažinimo (toliau – ir Sutartis) 1 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad kiekviena susitariančioji šalis, vadovaudamasi šia sutartimi, pripažįsta kitos susitariančiosios šalies valstybės mokslo ir studijų institucijose vykusias dalines studijas ir suteiktas aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslo ar meno laipsnius. Pareiškėjos teigimu, kvalifikacijos pripažinimo atsisakymas negali būti grindžiamas diskriminacija dėl tautybės ar pažeisti asmenų teisę į laisvą judėjimą. Pareiškėja pažymėjo, kad institucijų veiksmai, vertinant jos kvalifikaciją, prieštarauja ne tik pamatinėms Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, bet pažeidžia ir tarptautinių dvišalių sutarčių viršenybę.

5Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6Atsakovas nurodė, kad Uniwersytet Polski w Wilnie nebuvo formalaus švietimo tiekėjas, todėl jame baigto mokymosi įskaitymui ir pripažinimui taikomi neformalaus švietimo įskaitymo ir pripažinimo principai. Atsakovas pabrėžė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi bei Neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose rekomendacijomis, patvirtintomis švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-2319 (toliau – ir Rekomendacijos), neformaliuoju būdu įgytos žinios ir gebėjimai gali būti pripažinti kaip studijų dalis tik atlikus jų įvertinimą. Tokia nuostata taikoma visoje Europos aukštojo mokslo erdvėje bei už jos ribų. Atsakovas pažymėjo, kad sprendimas dėl pareiškėjos priėmimo į trečią kursą priimtas ne žinių ir gebėjimų patikrinimo pagrindu, o bendru Uniwersytet Polski w Wilnie ir Lenkijos aukštosios mokyklos susitarimu dėl studentų mainų, traktuojant neformalų mokymąsi Uniwersytet Polski w Wilnie kaip universitetinio lygio studijas. Atsakovo teigimu, kvalifikacinio pokalbio metu buvo sprendžiama, į kurios krypties studijas pareiškėją priimti, bet nebuvo atliekamas bendras jos žinių ir gebėjimų patikrinimas. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjos teiginį, jog Uniwersytet Polski w Wilnie įgytos žinios ir gebėjimai buvo patikrinti Lenkijos aukštojoje mokykloje, paneigia pačios pareiškėjos pateiktas 2013 m. gruodžio 3 d. raštas Nr. 23/PED P/2013/Plock ir jo vertimas, kuriame nurodyta, jog I-IV semestrai buvo užskaityti remiantis pateikta 1997 m. vasario 20 d. pažyma apie studijų eigą Nr. 283, kurią išdavė Lenkijos universitetas Vilniuje prie Lietuvos lenkų mokslininkų draugijos. Dėl pareiškėjos argumento, jog Centras peržengė savo kompetencijos ribas, atsakovas pažymėjo, kad nekvestionuoja Lenkijos aukštosios mokyklos sprendimų dėl pareiškėjos priėmimo į studijas bei vykusio pokalbio tarp pareiškėjos ir mokyklos bei šios įstaigos teisėtumo, vykdomų programų tinkamumo. Atsakovo teigimu, faktinės studijų aplinkybės iš esmės skiriasi nuo Lietuvoje studijoms keliamų reikalavimų. Nustatytas esminis skirtumas dėl studijų kokybės, nes svarią dalį – 2 studijų metai, 4 semestrai ir 3 studijų metų, 6 semestrų studijų programos sudaro be žinių ir gebėjimų patikrinimo įskaitytas mokymasis neformalioje institucijoje, nėra jokių objektyvių žinių apie svarią baigtos studijų programos dalį sudarančio mokymosi kokybę bei numatytus ir pasiektus studijų rezultatus. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjos minima Sutartis nereglamentuoja besąlyginio kvalifikacijų pripažinimo, bei tvirtino, kad nepažeidė 1997 m. Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos pagrindinių principų. Nustatytas esminis skirtumas – pareiškėjos mokymasis neformalaus mokymo įstaigoje Uniwersytet Polski w Wilnie be patikros buvo įskaitytas Pavelo Vlodkovico aukštosios mokyklos Plocke studijų programos svaria dalimi.

7Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, o savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovo pateiktame atsiliepime. Pabrėžė, kad Centras sprendimą priėmė neviršydamas savo kompetencijos, atsižvelgdamas į turimą informaciją apie pareiškėjos užsienio kvalifikaciją.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

10Teismas nustatė, kad Studijų kokybės vertinimo centras savo sprendimą grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 212 patvirtinto Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytu pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 12 punkto nuostata, kurioje nustatyta, kad, vykdydamas užsienio kvalifikacijų akademinį pripažinimą, Centras lygina užsienio kvalifikacijai įgyti nustatytus ir įvykdytus bendruosius reikalavimus su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje, bei Centro direktoriaus 2012 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-48 patvirtintos Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytu pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 46.2 punktu, kuriuo nustatyta, kad esminis skirtumas dėl studijų kokybės gali būti nustatomas tais atvejais, kai: nustatytos studijų organizavimo bei vykdymo faktinės aplinkybės skiriasi nuo numatytųjų formaliųjų, kurių pagrindu buvo suteiktas institucijos pripažinimas, ar programos akreditavimas, ar buvo numatyti mokymosi (studijų) rezultatai. Pavyzdžiui, faktiškai studijos vyko ne pripažintoje aukštojoje mokykloje, o jos atstovybėje ar kitoje institucijoje, kuri neturėjo teisės vykdyti tokios veiklos arba nepripažintoje švietimo įstaigoje baigtas mokymasis be patikros buvo įskaitytas kaip studijų programos dalis.

11Teismas nustatė, kad pareiškėja neneigia, jog Uniwersytet Polski w Wilnie nebuvo formalaus švietimo tiekėjas, atsižvelgiant į tai, jame baigto mokymosi įskaitymui ir pripažinimui taikomi neformalaus švietimo įskaitymo ir pripažinimo principai. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A12-802/2003, nurodė, kad atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, nustatė, jog sprendimas dėl pareiškėjos priėmimo į trečią kursą priimtas ne žinių ir gebėjimų patikrinimo pagrindu, o bendru Uniwersytet Polski w Wilnie ir Lenkijos aukštosios mokyklos susitarimu dėl studentų mainų, traktuojant neformalų mokymąsi Uniwersytet Polski w Wilnie kaip universitetinio lygio studijas. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad kvalifikacinis pokalbis vertintinas kaip žinių ir gebėjimų patikrinimas.

12Teismas nurodė, kad Lenkijos aukštosios mokyklos 2013 m. gruodžio 3 d. pažyma Nr. 23/PED P/2013/Plock patvirtina, jog I–IV semestrai buvo įskaityti remiantis pateikta 1997 m. vasario 20 d. pažyma apie studijų eigą Nr. 283, kurią išdavė Lenkijos universitetas Vilniuje prie Lietuvos lenkų mokslininkų draugijos; 1997 m. sutarties priede nustatyta, kad lenkiškoji šalis priims nemokamai šešis studentus, kuriuos išrinks lietuviškoji šalis, studijuoti ir baigti bakalauro studijas per trumpiausią įmanomą laiką; 1997 m. balandžio 9 d. sutartyje nustatyta, kad šalys sutinka bendradarbiauti vykdant bendrus mokslinius darbus, lavinant studentus, mainantis darbuotojais, publikuojant bendrus leidinius ir kt. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtuose dokumentuose jokios kitos priėmimo sąlygos nėra nurodytos.

13Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumento, jog kvalifikacinis pokalbis ir buvo žinių bei gebėjimų patikrinimas, teismas pažymėjo, kad priėmimo į Lenkijos aukštąją mokyklą eiga bei pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog kvalifikacinio pokalbio metu buvo sprendžiama, ar pareiškėja gali būti priimta į konkrečios studijų krypties studijų programą, tačiau nebuvo atliekamas bendras jos žinių ir gebėjimų patikrinimas. Teismas pažymėjo, kad tik po Centro priimto sprendimo dėl pareiškėjos kvalifikacijos akademinio pripažinimo, pareiškėja pradėjo ginčyti ir įrodinėti mokymosi be patikros įskaitymo faktą – Lenkijos aukštoji mokykla 2014 m. kovo 21 d. rašte Nr. 376/2014, adresuotame pareiškėjai, nurodo jau pateiktą informaciją ir papildomą priėmimo pagrindą, t. y. pareiškėja buvo priimta į penktąjį studijų kursą Pawelo Wlodkowico aukštosios mokyklos Pedagoginiame fakultete kvalifikacinio testo teigiamu įvertinimu, patvirtinančiu kandidatės žinias pedagogikos srityje, tačiau jokių šiuos teiginius pagrindžiančių dokumentų nepateikia.

14Teismas, įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėja savo teiginių pagrįstumo neįrodė, o atsakovo argumentai bei surinkta įrodymų visuma patvirtina jo padarytas išvadas – pareiškėjos mokymasis neformalaus mokymo įstaigoje Uniwersytet Polski w Wilnie be patikros buvo įskaitytas Pavelo Vlodkovico aukštosios mokyklos Plocke studijų programos svaria dalimi (įskaityti pirmieji du studijų metai (I–IV semestrai) iš programai numatytų 3 studijų metų. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, jog nustatytas esminis skirtumas dėl studijų kokybės.

15Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad Centras peržengė savo kompetencijos ribas, nes kvestionavo stojamąjį egzaminą ir pokalbį, kadangi byloje surinkta faktinių duomenų visuma patvirtina, jog Centras nekvestionavo Lenkijos aukštosios mokyklos sprendimų dėl pareiškėjos priėmimo į studijas, o tik, vertindamas pateiktus rašytinius įrodymus bei faktines aplinkybes, nustatė, kad žinių ir gebėjimų patikrinimo nebuvo. Pareiškėjos keliama abejonė dėl diskriminacijos ir teisės į laisvą judėjimą, teismo vertinimu, nepagrįsta. Teismas nurodė, kad nėra pateikti įrodymai ar argumentai, kurie leistų daryti išvadą, jog atliekant pareiškėjos kvalifikacijos akademinį pripažinimą būtų pažeisti 1997 m. Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse, konvencijos pagrindiniai principai.

16Teismas, įvertinęs atsakovo ir Komisijos sprendimus, konstatavo, kad jie atitinka Aprašo 31 punkto nuostatas, nes yra pakankamai motyvuoti, į pareiškėjos reikalavimą yra atsakyta, nurodytos aplinkybės, dėl kurių nepatenkinta pareiškėjos paraiška.

17III.

18Pareiškėja R. C. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti: panaikinti skundžiamus administracinius aktus bei įpareigoti Studijų kokybės vertinimo centrą priimti sprendimą vertinti pareiškėjos 1998 m. įgytą bakalauro diplomą Pavelo Vlodkovico aukštojoje mokykloje Plocke kaip lygiavertį kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro studijas; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, klausiant, ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės redakcijos 21 straipsnis, 45 straipsnio 1 dalis, 165 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Direktyvos 89/48/EEB 3 straipsnis nedraudžia valstybei narei suteikti Studijų kokybės ir vertinimo centrui kompetenciją sprendžiant dėl diplomo pripažinimo vertinti žinių ir gebėjimų patikrinimą priimant asmenį studijuoti į teisėtai veikiančią aukštąją mokyklą kitoje Europos Sąjungos valstybėje.

19Pareiškėjos manymu, teismas netinkamai vertino įrodymus, kadangi Lenkijos aukštosios mokyklos 2013 m. gruodžio 3 d. pažyma Nr. 23/PED P/2013 Plock ir 1997 m. sutarties priedas yra ne Lenkijos aukštosios mokyklos vidiniai dokumentai, reglamentuojantys stojimą ar studijų tvarką, o dviejų įstaigų bendradarbiavimo pagrindas. Pareiškėjos teigimu, nei vienas iš byloje esančių įrodymų neatskleidžia kvalifikacinio pokalbio turinio, teismas įrodymus vertino šališkai ir paviršutiniškai. Pareiškėja pažymi, kad nei teismas, nei Centras nesiėmė veiksmų gauti papildomų duomenų. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teisės aktai nenumato galimybės Centrui nepripažinti diplomo vertinant žinių ir gebėjimų patikrinimą aukštosios mokyklos, kurios veikla ir išduodami diplomai pripažįstami teisėtais. Pareiškėja remiasi Europos Teisingumo Teismo praktika. Pareiškėjos manymu, teismas nemotyvuotai atmetė jos teiginius dėl diskriminacijos ir teisės į laisvą judėjimą.

20Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

21Atsakovo manymu, tiek pareiškėjos pateikti, tiek Centro surinkti dokumentai leidžia konstatuoti, kad sprendimas dėl jos priėmimo į trečią kursą priimtas ne žinių ir gebėjimų patikrinimo pagrindu, o bendru Lenkijos universiteto Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie) ir Lenkijos aukštosios mokyklos susitarimu dėl studentų mainų, traktuojant neformalų mokymąsi Lenkijos universitete Vilniuje (Uniwesytet Polski w Wilnie) kaip universitetinio lygio studijas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja tik gavusi Centro išduotą užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo sprendimą, pradėjo ginčyti mokymosi be patikros įskaitymo faktą, tačiau, pateikdama Lenkijos aukštosios mokyklos raštą bei jo vertimą Centrui užsienio kvalifikacijos vertinimo metu, sutiko su jame teikiama informacija. Atsakovas nurodo, kad išvada apie tai, jog pareiškėja studijuoti Lenkijos aukštojoje mokykloje buvo priimta be žinių ir gebėjimų, įgytų neformalaus švietimo įstaigoje Lenkijos universitete Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie), patikrinimo, darytina taip pat ir iš kitų byloje esančių dokumentų, todėl tiek Centrui priimant sprendimą nepripažinti pareiškėjos kvalifikacijos lygiaverte Lietuvoje teikiamoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms, tiek Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėjant skundą, buvo pakankamai informacijos pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde minimos Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo regiono valstybėse konvencijos VII.1 straipsnis numato, jog kiekviena šalis pripažins aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, jei negalima nurodyti esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo. Atsakovas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl dokumentų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, dalinių studijų, aukštojo mokslo kvalifikacijų bei mokslo ir meno laipsnių tarpusavio pripažinimo, taip pat nenumato besąlyginio kvalifikacijų pripažinimo. Atsakovas nurodo, kad pagal Lietuvoje nustatytus reikalavimus, neformaliuoju būdu įgytos žinios ir gebėjimai gali būti pripažinti kaip studijų dalis tik atlikus jų įvertinimą. Tie patys principai yra taikomi visoje Europos aukštojo mokslo erdvėje bei už jos ribų. Atsakovas nurodo, kad, vadovaujantis Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos, kuria remiantis pagrįsta dabartinė kreditų sistema aukštajame moksle, naudotojo vadovu, neformalaus ir savaiminio mokymosi metu pasiektų mokymosi rezultatų įskaitymas į aukštojo mokslo studijas yra galimas, bet tik atlikus žinių ir gebėjimų patikrinimų įvertinimą. Tokia nuostata nustatyta ir Užsienio kvalifikacijų pripažinimo Europoje vadove (59 p.), kuriam oficialiai pritarė Europos aukštojo mokslo erdvės šalių švietimo ministrai 2012 m. Bukarešto susitikime. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos nurodytos faktinės studijų aplinkybės iš esmės skiriasi nuo Lietuvoje studijoms keliamų reikalavimų ir rodo, jog nebuvo įvykdyti nustatyti formalūs reikalavimai pasiekti kvalifikacijai numatytus tikslus ir studijų rezultatus, dėl ko sprendimas prilyginti kvalifikaciją atitinkamai Lietuvoje teikiamai aukštojo mokslo kvalifikacijai nebūtų tinkamas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nei viena iš pareiškėjos minimų bylų negali būti taikoma nagrinėjamai bylai dėl to, jog jose nagrinėjamas kitokio pobūdžio teisinis santykis, taikomas profesiniam, bet ne akademiniam pripažinimui. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja savo teiginių dėl jos asmens diskriminavimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV.

24Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., (toliau – ir ABTĮ) nustatytas procesines taisykles.

25Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos R. C. užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo lygiaverte Lietuvoje teikiamoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms.

26Byloje nustatyta, kad Studijų kokybės vertinimo centras 2014 m. vasario 14 d. pažyma Nr. KV2-114 (t. I, b. l. 25-26) nustatė esminį skirtumą dėl studijų kokybės ir priėmė sprendimą siekiant studijuoti ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje, pareiškėjos įgytos kvalifikacijos nepripažinti lygiaverte Lietuvoje teikiamoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms. Pareiškėjai pateikus papildomus dokumentus Studijų kokybės vertinimo centras 2014 m. gegužės 9 d. raštu Nr. S-884 (t. I, b. l. 23-24) nustatė, kad pateikti papildomi dokumentai nesudaro pagrindo abejoti Centro 2014 m. vasario 14 d. pažymos Nr. KV2-114 „Dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo“ pagrįstumu. Pareiškėjai pateikus apeliaciją dėl šių Centro priimtų sprendimų, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo apeliacinė komisija 2014 m. birželio 18 d. posėdyje Nr. ULS1-2014-05 (t. I, b. l. 7-8) išnagrinėjo pareiškėjos apeliaciją ir nutarė ją atmesti bei Centro sprendimą palikti galioti. Pareiškėja R. C. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti minėtus Komisijos ir Centro sprendimus ir įpareigoti Centrą priimti sprendimą vertinti pareiškėjos 1998 m. įgytą bakalauro diplomą Pavelo Vlodkovico aukštojoje mokykloje Plocke kaip lygiavertį kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro studijas.

27Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

28Pareiškėja apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašydama jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

29Lietuvos Respublikos 1998 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. VIII-891 ratifikuotos Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos (toliau – ir Lisabonos konvencija) VI skyriaus, reglamentuojančio aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimą, 1 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekviena šalis turi pripažinti aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, jei negalima nurodyti esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo. Pagal Lisabonos konvencijos VI skyriaus 2 straipsnį alternatyvai pakaks to, jei šalis sudarys sąlygas aukštojo mokslo kvalifikacijų, suteiktų vienoje iš šalių, savininkui gauti tų kvalifikacijų įvertinimą, ir tais atvejais VI skyriaus 1 straipsnio sąlygos bus taikomos mutatis mutandis. Nurodytos Lisabonos konvencijos VI skyriaus 1 ir 2 straipsnių nuostatos pateiktos atskiruose straipsniuose, 2 straipsnyje yra pateikta nuoroda į 1 straipsnyje įvardytų sąlygų taikymo ypatumus. Tai reiškia, kad Lisabonos konvencija suteikia šaliai pasirinkimo teisę tarp VI skyriaus 1 ir 2 straipsniuose alternatyviai pateiktų kvalifikacijos pripažinimo variantų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-271/2012).

30Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 51 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinį pripažinimą Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka Studijų kokybės vertinimo centras, Lietuvos mokslo taryba ir Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotosios aukštosios mokyklos. Išsilavinimas ir kvalifikacija, įgyti pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažįstami Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimai dėl išsilavinimo ir kvalifikacijos pripažinimo gali būti skundžiami Vyriausybės įgaliotų institucijų sudarytoms apeliacinėms komisijoms (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 39 str. 6 d.).

31Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 212 patvirtinto Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos aprašu nustatomi išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinio pripažinimo principai, užsienio kvalifikacijų akademinį pripažinimą vykdančių institucijų kompetencija, pateiktini dokumentai, sprendimų dėl užsienio kvalifikacijų akademinio pripažinimo priėmimas, apeliacijų dėl užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo teikimas ir nagrinėjimas (Aprašo 1 p.). Akademinis pripažinimas atliekamas vadovaujantis Lisabonos konvencija, Lisabonos konvencijai taikyti ir įgyvendinti skirtais Lisabonos konvencijos Komiteto, ENIC/NARIC tinklo, Europos Tarybos ar kitų kompetentingų institucijų priimtais dokumentais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Lisabonos konvencijos ratifikavimo, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Aprašu ir kitais teisės aktais (Aprašo 2 p.).

32Aprašo 3 punkte apibrėžiama esminio skirtumo sąvoka nurodant, kad tai yra skirtumas, kai užsienio kvalifikacija pagal jai keltus kvalifikacijos turinio, paskirties, apimties, mokymosi (studijų) kokybės, studijų rezultatų reikalavimus iš esmės skiriasi nuo atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje teikiamam viduriniam išsilavinimui ar aukštojo mokslo kvalifikacijai. Šiame punkte apibrėžiama užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo sąvoka, nurodant, kad užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą vykdančios institucijos formalus patvirtinimas, kuriuo įvardijama užsienio kvalifikacijos vertinimo metu nustatyta tos kvalifikacijos vertė kvalifikacijos turėtojui siekiant studijuoti ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje. Užsienio kvalifikacijos vertinimas apibrėžiamas kaip užsienio kvalifikacijos vertės nustatymas, atliekamas palyginus užsienio kvalifikaciją su Lietuvos Respublikoje teikiamu viduriniu išsilavinimu ar teikiama artimiausia aukštojo mokslo kvalifikacija.

33Atvejai, kai Aprašas netaikomas, išvardinti Aprašo 4 punkte, nurodant, kad Aprašas netaikomas: užsienio kvalifikacijų profesiniam pripažinimui, tai yra užsienio kvalifikacijos vertės profesiniu požiūriu nustatymui, kai užsienio kvalifikacijos turėtojas siekia dirbti Lietuvoje: reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų profesinis pripažinimas vykdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka; nereglamentuojamų profesinių kvalifikacijų profesinį pripažinimą vykdo darbdavys; Europos mokyklose, veikiančiose pagal Konvenciją, apibrėžiančią Europos mokyklų statutą, įgytoms kvalifikacijoms, suteikiančioms teisę į aukštąjį mokslą; jungtiniams kvalifikaciniams laipsniams, kurie įgyjami baigus jungtines studijų programas, teisės aktų nustatyta tvarka akredituotas Lietuvoje.

34Aprašo 6 punkte nurodyta, kad užsienio kvalifikacija pripažįstama lygiaverte Lietuvos Respublikoje teikiamam viduriniam išsilavinimui ar atitinkamo lygmens aukštojo mokslo kvalifikacijai, jeigu negalima nurodyti esminių skirtumų tarp tos šalies, kurioje įgyta užsienio kvalifikacija, ir Lietuvos Respublikos bendrųjų reikalavimų. Asmens užsienio kvalifikacija vertinama atsižvelgiant į šios kvalifikacijos turėtojo tikslą (užsiimti profesine veikla, įgyti bendrą teisę toliau studijuoti, stoti tik į tam tikros krypties (krypčių grupių) studijų programas ar tik į tam tikro tipo aukštąsias mokyklas ir panašiai) (Aprašo 9 p.).

35Aprašo 10.1 punkte Centras yra įvardijamas kaip viena iš užsienio kvalifikacijų akademinį pripažinimą vykdančių institucijų. Centras vykdo užsienio kvalifikacijų akademinį pripažinimą Aprašo 10.1 punkte nustatytu atveju, vadovaudamasis Aprašu ir Metodika, kuri reglamentuoja užsienio kvalifikacijos vertės ir lygmens nustatymą kilmės šalyje ir užsienio kvalifikacijos bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų lyginimą su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje (Aprašo 11 p.). Vykdydamas užsienio kvalifikacijų akademinį pripažinimą, Centras lygina užsienio kvalifikacijai įgyti nustatytus ir įvykdytus bendruosius reikalavimus su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje (Aprašo 12 p.).

36Užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą vykdančiai institucijai atlikus bendrųjų reikalavimų vertinimą, galimi tokie užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo sprendimai: pripažinti užsienio kvalifikaciją; pripažinti užsienio kvalifikaciją ir suteikti kvalifikacijos turėtojui tik tam tikras teises (siekti tik darbo veiklos ir (arba) tolesnių studijų stojant tik į tam tikros krypties (krypčių grupių) studijų programas ar tik į tam tikro tipo aukštąsias mokyklas ir panašiai); pripažinti užsienio kvalifikaciją tik kartu su papildomais reikalavimais (egzaminas (-ai), papildomi kursai, studijos ir panašiai), kuriuos kvalifikacijos turėtojas turės įvykdyti; nepripažinti užsienio kvalifikacijos (Aprašo 30 p.). Sprendimai dėl užsienio kvalifikacijų akademinio pripažinimo turi būti motyvuoti, aiškiai raštu išdėstytos sprendimų priėmimo priežastys. Priėmus Aprašo 30.4 punkte nurodytą sprendimą, gali būti rekomenduojama mokymąsi (studijas) pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas įskaityti kaip mokymosi (studijų) programos dalį (Aprašo 31 p.).

37Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2012 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-48 patvirtintos Metodikos 1 punkte įtvirtinta, kad Metodika reglamentuoja išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, vertės ir lygmens kvalifikacijos kilmės šalyje nustatymą ir kvalifikacijos bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų lyginimą su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje. Metodikos 29 punkte įtvirtinti kvalifikacijos vertinimo etapai: kvalifikacijos vertės nustatymas jos kilmės šalyje; kvalifikacijos lygmens nustatymas jos kilmės šalyje; kvalifikacijos palyginimas su Lietuvos Respublikoje teikiama panašiausia kvalifikacija, t. y. kvalifikacijos turinio, paskirties, apimties, mokymosi (studijų) kokybės, studijų rezultatų reikalavimų palyginimas su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje; nustatymas, ar rasti skirtumai tarp kvalifikacijos ir Lietuvos Respublikoje teikiamos kvalifikacijos yra esminiai, atsižvelgus į vertinimo tikslą. Metodikos 43-47 punktuose reglamentuotas esminių skirtumų nustatymas. Esminiai skirtumai gali būti nustatyti dėl turinio (Metodikos 43 p.), dėl paskirties (Metodikos 44 p.), dėl apimties (trukmės) (Metodikos 45 p.), dėl studijų kokybės (Metodikos 46 p.) ir dėl mokymosi (studijų) rezultatų (Metodikos 47 p.).

38Nagrinėjamu atveju, Centras esminį kvalifikacijų skirtumą nustatė dėl studijų kokybės, kai nustatytos studijų organizavimo bei vykdymo faktinės aplinkybės skiriasi nuo numatytųjų formaliųjų, kurių pagrindu buvo suteiktas institucijos pripažinimas, ar programos akreditavimas, ar buvo numatyti mokymosi (studijų) rezultatai. Pavyzdžiui, faktiškai studijos vyko ne pripažintoje aukštojoje mokykloje, o jos atstovybėje ar kitoje institucijoje, kuri neturėjo teisės vykdyti tokios veiklos arba nepripažintoje švietimo įstaigoje baigtas mokymasis be patikros buvo įskaitytas kaip studijų programos dalis (Metodikos 46.2 p.).

39Tais atvejais, kai dėl nustatytų esminių skirtumų negalima suteikti pripažinimo, numatyto Aprašo 30.1 punkte, turėtų būti apsvarstoma galimybė pripažinti, suteikiant kvalifikacijos turėtojui tik tam tikras teises (Aprašo 30.2 punkte) ar pripažinti su papildomų reikalavimų įvykdymu (Aprašo 30.3 punkte). Tik tais atvejais, kai negalimas nė vienas iš pripažinimo tipų, priimamas Aprašo 30.4 numatytas sprendimas (Metodikos 52 p.).

40Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad kompetentinga institucija, sprendžianti dėl užsienio mokslo įstaigoje įgytos kvalifikacijos įvertinimo, turi nustatyti užsienio aukštojo mokslo programos atitiktį analogiškai mokymo programai pripažinimo šalyje, lemiančią ir išvadą dėl buvimo ar nebuvimo skirtumų tarp kvalifikacijos, suteiktos užsienyje, ir tos pačios kvalifikacijos, suteikiamos įvertinimo šalyje. Kvalifikacijos kokybę lemia ne tik tai, kiek valandų tam tikri dalykai buvo dėstomi ir kokių dalykų egzaminai bei įskaitos išlaikyti, bet ir mokymo proceso organizavimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A12-802/2003, 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-138/2010, 2012 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-271/2012, 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1793/2013).

41Nurodytų teisės normų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste darytina išvada, jog Centras, nustatinėdamas, ar tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekia pareiškėja, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteikiamos Lietuvos Respublikoje, yra esminių skirtumų, pagrįstai kaip vieną iš kriterijų analizavo studijų organizavimo bei vykdymo faktines aplinkybes, o nustatęs, kad didesniąją Pavelo Vlodkovico aukštosios mokyklos Plocke studijų programos dalį (du metai iš trijų studijų metų) sudaro be patikros įskaitytas mokymasis neformalaus mokymo įstaigoje Lenkijos universitete Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie), tai pripažino esminiu skirtumu (Metodikos 46.2 p.) ir pareiškėjos užsienyje įgytos kvalifikacijos nepripažino lygiaverte Lietuvoje teikiamai aukštojo mokslo kvalifikacijai.

42Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, jog proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 57 str. 4 d.). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

43Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).

44Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, šių nuostatų nepažeidė. Šalis, nesutinkanti su pateiktu įrodymų vertinimu, turi teisę teikti naujus įrodymus, paneigiančius teismo padarytas išvadas. Pareiškėja šio ginčo atveju naujų įrodymų, paneigiančių teismo vertinimo teisingumą, nepateikė bei tokių įrodymų nenurodė. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl pareiškėjos pateikto įrodymo – Lenkijos aukštosios mokyklos 2014 m. kovo 21 d. rašto Nr. 376/2014, vertinimo, kaip nepaneigiančio Centro nustatytą esminį skirtumą dėl studijų kokybės. Įvertinus šias aplinkybes taip pat atmestini apeliantės teiginiai dėl Centro kompetencijos ribų peržengimo. Pareiškėja tvirtina, kad nagrinėjamu atveju teismas netinkamai vertino Pavelo Vlodkoviso aukštosios mokyklos 2013 m. gruodžio 3 d. pažymą apie aukštojo mokslo baigimą (t. I, b. l. 70), kadangi tai, pareiškėjos teigimu, tėra įstaigų bendradarbiavimo pagrindas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtame rašte aiškiai nurodytas pareiškėjos pirmųjų dviejų mokymosi metų (I-IV semestrai) užskaitymo būdas, pareiškėja nepateikė pakankamų argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas neturėtų atsižvelgti į šiame institucijos dokumente pateikiamą bylos nagrinėjimui reikšmingą informaciją.

45Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą teisinį reguliavimą, atkreipia dėmesį, kad teisės aktai išskiria išsilavinimo pripažinimą akademiniais ir profesiniais tikslais. Akademinis išsilavinimo pripažinimas leidžia asmeniui studijuoti ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje, o profesinis pripažinimas leidžia asmeniui pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti Lietuvos Respublikoje pagal tą pačią profesiją, kurios kvalifikaciją jis laikomas turinčiu kilmės valstybėje narėje. Kiekvieno kvalifikacijų pripažinimo tipo procedūrą reglamentuoja skirtingi teisės aktai, ją atlieka skirtingos institucijos. Šiuo atveju byloje ginčijami Centro ir Komisijos sprendimai priimti dėl pareiškėjos užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo. Tai, kad Centras atliko užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą, tokio pripažinimo esmė, tikslas, pasekmės matyti iš nutartyje aptartų teisės aktų nuostatų. Pažymėtina ir tai, kad ant pareiškėjos 2013 m. vasario 25 d. paraiškos Centrui yra įrašas, nurodantis atlikti akademinį pripažinimą (t. I, b. l. 39). Be to, kaip minėta, Aprašo 4 punkte nustatyti atvejai, kai Aprašas netaikomas. Vienas jų – užsienio kvalifikacijų profesiniam pripažinimui, tai yra užsienio kvalifikacijos vertės profesiniu požiūriu nustatymui, kai užsienio kvalifikacijos turėtojas siekia dirbti Lietuvoje. Nagrinėjamu atveju sprendimą (pažymą dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo) priėmė Centras, vadovaudamasis Aprašu. Byloje nesant ginčo dėl kvalifikacijos vertės profesine prasme nustatymo, apeliantės nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika dėl profesinio pripažinimo klausimų nagrinėjamu atveju nėra aktuali.

46Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos skundžiami Centro ir Komisijos raštai yra pakankamai motyvuoti, juose nurodytos aplinkybės, dėl kurių nuspręsta pareiškėjos prašymo netenkinti, t. y. Centro sprendime nustatytas esminis skirtumas, nurodyti jo nustatymo kriterijai, teisinis pagrindas. Apeliaciniame skunde pareiškėja nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad, nesant nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų bei pareiškėjai pakankamai nepagrindus savo teiginių dėl diskriminacijos ir teisės į laisvą judėjimą galimo pažeidimo, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada juos atmesti.

47Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateikiamų klausimų svarbą (pvz., Teisingumo Teismo 2006 m. birželio 15 d. sprendimo Acereda Herrera, C–466/04, 47 p., taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-250/2012). Bylos šalies prašymas teismui nėra privalomas ir jei Europos Sąjungos teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl pateikto klausimo sprendimo negali kilti jokių pagrįstų abejonių, galutinės instancijos nacionalinis teismas neprivalo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prejudiciniu klausimu (pvz., Teisingumo Teismo 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Cilfit ir kt. C-283/81, Rink. p. 3415, 13–16 ir 21 punktai). Kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pagrindas yra pagrįsta abejonė ne dėl bet kokios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos aiškinimo, bet dėl tokios nuostatos ar nuostatų, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje.

48Apeliaciniame skunde pareiškėja pateikia prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, klausiant, ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės redakcijos 21 straipsnis, 45 straipsnio 1 dalis, 165 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Direktyvos 89/48/EEB 3 straipsnis nedraudžia valstybei narei suteikti Studijų kokybės ir vertinimo centrui kompetenciją sprendžiant dėl diplomo pripažinimo vertinti žinių ir gebėjimų patikrinimą priimant asmenį studijuoti į teisėtai veikiančią aukštąją mokyklą kitoje Europos Sąjungos valstybėje.

49Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos prašymas dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą yra abstraktus, nenurodyti jokie konkretūs teisiniai argumentai. Pareiškėjos nurodomose Europos Sąjungos teisės aktų nuostatose įtvirtintas abstraktus ar tiesiogiai su bylos nagrinėjimu nesusijęs teisinis reglamentavimas. Pareiškėjos teiginiai, kad Centras neturi kompetencijos sprendžiant dėl diplomo pripažinimo vertinti žinių ir gebėjimų patikrinimą priimant asmenį studijuoti į teisėtai veikiančią aukštąją mokyklą kitoje Europos Sąjungos valstybėje, atmestini kaip nepagrįsti aukščiau aptartų teisės aktų nuostatų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir argumentų pagrindu. Teisėjų kolegijai nagrinėjamoje byloje nekilo pagrįstų abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo ar dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių ginčo teisinius santykius, prieštaravimo Europos Sąjungos teisei. Atitinkamai pareiškėjos prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo šioje byloje priėmimo atmestinas kaip nepagrįstas.

50Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

52Pareiškėjos R. C. apeliacinį skundą atmesti.

53Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

54Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. I.... 3. Pareiškėja R. C. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos... 4. Pareiškėja nurodė, kad 2014 m. gegužės 9 d. Centras, įvertinęs... 5. Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras atsiliepimu į skundą prašė... 6. Atsakovas nurodė, kad Uniwersytet Polski w Wilnie nebuvo formalaus švietimo... 7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu... 10. Teismas nustatė, kad Studijų kokybės vertinimo centras savo sprendimą... 11. Teismas nustatė, kad pareiškėja neneigia, jog Uniwersytet Polski w Wilnie... 12. Teismas nurodė, kad Lenkijos aukštosios mokyklos 2013 m. gruodžio 3 d.... 13. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumento, jog kvalifikacinis pokalbis ir buvo... 14. Teismas, įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad... 15. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad Centras peržengė savo... 16. Teismas, įvertinęs atsakovo ir Komisijos sprendimus, konstatavo, kad jie... 17. III.... 18. Pareiškėja R. C. apeliaciniu skundu prašo pirmosios... 19. Pareiškėjos manymu, teismas netinkamai vertino įrodymus, kadangi Lenkijos... 20. Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras atsiliepimu į apeliacinį... 21. Atsakovo manymu, tiek pareiškėjos pateikti, tiek Centro surinkti dokumentai... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV.... 24. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos... 25. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos R. C.... 26. Byloje nustatyta, kad Studijų kokybės vertinimo centras 2014 m. vasario 14 d.... 27. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu... 28. Pareiškėja apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 29. Lietuvos Respublikos 1998 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. VIII-891 ratifikuotos... 30. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 51 straipsnio 6 dalyje... 31. Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 212 patvirtinto Išsilavinimo... 32. Aprašo 3 punkte apibrėžiama esminio skirtumo sąvoka nurodant, kad tai yra... 33. Atvejai, kai Aprašas netaikomas, išvardinti Aprašo 4 punkte, nurodant, kad... 34. Aprašo 6 punkte nurodyta, kad užsienio kvalifikacija pripažįstama... 35. Aprašo 10.1 punkte Centras yra įvardijamas kaip viena iš užsienio... 36. Užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą vykdančiai institucijai... 37. Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2012 m. gegužės 28 d.... 38. Nagrinėjamu atveju, Centras esminį kvalifikacijų skirtumą nustatė dėl... 39. Tais atvejais, kai dėl nustatytų esminių skirtumų negalima suteikti... 40. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad... 41. Nurodytų teisės normų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis... 43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog... 44. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas... 45. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą teisinį reguliavimą, atkreipia... 46. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos skundžiami Centro ir Komisijos... 47. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi,... 48. Apeliaciniame skunde pareiškėja pateikia prašymą kreiptis į Europos... 49. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos prašymas dėl kreipimosi į... 50. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 52. Pareiškėjos R. C. apeliacinį skundą atmesti.... 53. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą... 54. Nutartis neskundžiama....