Byla Ik-597-602/2011

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjai O. A., jos atstovei advokatei Inai Navickienei, atsakovo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui Vidmantui Januškevičiui, Valstybinės darbo inspekcijos atstovei Ritai Zubkevičiūtei, trečiųjų suinteresuotų asmenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Dainai Jakimauskienei, UAB „Infomedia“ atstovui V. G.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. A. skundą atsakovams Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei darbo inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Infomedia“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl išvados panaikinimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4pareiškėja O. A. 2010-07-20 teismui padavė skundą, prašydama panaikinti Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2010-06-04 posėdyje (protokolo Nr. 14/6-2010) priimtą išvadą nepripažinti O. A. profesinio susirgimo (1 t., b. l. 1-5).

5Pareiškėja nurodė, kad UAB „Infomedia“ dirbo nuo ( - ) iki ( - ). Prieš kelerius metus pajutusi skausmą, ūžimą, spengimą ausyse, sutrikus klausai, kreipėsi į medikus, buvo diagnozuota abipusė kochlearinė neuropatija, vėliau pastebėta neigiama ligos dinamika, abiejų ausų garsą suvokiančios sistemos pakenkimas. Nustatyta profesinė lėtinė kochlearinė neuropatija, 2009-02-09 sudarytas profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas Nr. S-190(0751-09), pagrindiniu profesinės rizikos veiksniu nurodyta akustinis triukšmas, klausos analizatoriaus įtampa. Valstybinės darbo inspekcijos 2009-03-05 sprendimu, išnagrinėjus UAB „Infomedia“ skundą, nustatyta, kad nėra pagrindo atlikti papildomo tyrimo dėl pareiškėjos profesinės ligos aplinkybių. UAB „Infomedia“ skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-09-03 sprendimu. 2010-06-30 atsakovas priėmė išvadą Nr. S-(14.2)-350 nepripažinti pareiškėjai profesinio susirgimo, konstatavus, kad triukšmas neviršija leistinų ribinių dydžių. Pareiškėjos nuomone, būtent darbo pobūdis (darbas su video terminalu, nuolatiniai ir ilgai trunkantys pokalbiai telefonu) galėjo sukelti profesinę ligą. Pažymėjo, kad įmonėje nebuvo sveikatos patikrinimų grafiko, nebuvo organizuojami sveikatos patikrinimai. Už darbą buvo nustatytas fiksuotas pagrindinis atlyginimas ir priedai, kurių dydis tiesiogiai priklausė nuo su klientais sudarytų sutarčių sumos, pagrindinis darbas buvo atliekamas telefonu. Pareiškėja pabrėžė, kad kitų priežasčių ligai kilti nenustatyta, o šiuo metu atliktų tyrimų negalima sieti su buvusia situacija, galimybės atlikti reikalingus tyrimus nebuvimas nėra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėją veikę veiksniai negalėjo sukelti profesinės ligos. Pažymėjo, kad mobilieji telefonai gali spinduliuoti stiprius elektromagnetinius laukus, pasaulyje atlikti tyrimai, jog elektromagnetinės bangos yra veiksniai, galinčiais sukelti vėžį, taigi mobilieji telefonai kenkia vartotojų sveikatai. Pareiškėja pažymėjo, kad pareiškėja ar jos atstovė kvietimo dalyvauti Centrinės darbo medicinos ekspertų 2010-06-04 posėdyje negavo, apie minėtą posėdį sužinojo tik iš 2010-07-08 gautų dokumentų.

6Per teismo posėdį pareiškėja ir jos atstovė prašė skundą tenkinti.

7Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 43-46).

8Atsakovas nurodė, kad pirmą kartą šis atvejis buvo svarstomas 2009-11-26 posėdyje, išnagrinėjus Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte 2009-02-09 Nr. S-190(0751-09) pateikiamus profesinių rizikos veiksnių matavimo duomenis konstatuota, kad pareiškėjos darbo aplinkoje rizikos veiksnių parametrai neviršijo teisės aktų reglamentuotų dydžių. Posėdžio metu nuspręsta, kad būtina atlikti triukšmo rizikos vertinimą pareiškėjos darbo vietoje, tačiau tokių tyrimų Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ar Higienos institutas neatlieka, o remiantis akustinio triukšmo parametrų tyrimo protokolu ir profesinės rizikos vertinimo ataskaita, darbo aplinkoje rizika priimtina. Pagal teisinį reglamentavimą, tam, kad atitinkama liga, kuri patenka į Profesinių ligų sąrašą, galėtų būti patvirtinta profesine liga, būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp diagnozuotos ligos ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių. Liga, kurią pareiškėja prašo pripažinti profesiniu susirgimu, įrašyta į minėtą sąrašą, tačiau būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp profesinės lėtinės abipusės kochlearinės neuropatijos ir darbo triukšmo, kuris viršija teisės aktų reglamentuojamus lygius – 85 dB. Komisijos teigimu, priežastinio ryšio įrodyti neįmanoma, nes triukšmo parametrai neviršijo leistinų ribų, todėl nėra pagrindo patvirtinto klausos susilpnėjimo profesiniu susirgimu. Komisija tyrė šį atvejį, vertindama visą turimą dokumentaciją, gavusi rizikos vertinimo rezultatus, svarstė juos posėdyje ir konstatavo, kad triukšmo keliama rizika priimtina. Pažymėjo, kad pirmame komisijos posėdyje 2009-11-26 dalyvavo pati pareiškėja, į antrą posėdį 2010-06-04 buvo kviečiama pareiškėjos advokatė, tačiau kvietimas į posėdį grįžo neįteiktas. Pažymėjo, kad pareiškėjos darbo vietoje buvo įvertintas ir elektrostatinis, ir elektromagnetinis laukai, kurių parametrai neviršijo leistinų dydžių.

9Per teismo posėdį atsakovo atstovas prašė skundo netenkinti.

10Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra (1 t., b. l. 143-145).

11Nurodė, kad VDI organizuoja ir kartu su sveikatos priežiūros įstaigų atstovais tiria profesinių ligų aplinkybes ir priežastis. VDI kompetencijos ribos apima profesinės ligos priežasčių ištyrimą ir profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto pirmosios dalies „Profesinės ligos priežasčių tyrimas“ užpildymą. Nustatyta, kad VDI Vilniaus skyriuje 2008-12-31 užregistruotas pranešimas apie pareiškėjai įtartą profesinę ligą – klausos susilpnėjimą dėl triukšmo. Profesinės ligos priežasčių tyrimo komisija ištyrė pareiškėjos darbo sąlygas ir užpildė atitinkamą akto dalį. Kaip priežastys, galėjusios sukelti profesinę ligą, nurodyta triukšmas ir įtampos veiksniai. Pažymėjo, kad priežastinio ryšio tarp darbo sąlygų ir diagnozės nustatymas ar jo nenustatymas priskiriamas darbo medicinos gydytojo kompetencijai. Pareiškėjai 2009-02-13 VšĮ Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje diagnozuota profesinė lėtinė abipusė kochlearinė neuropatija ir užpildyta atitinkama akto dalis. UAB „Infomedia“, nesutikdama su profesinės ligos diagnozės nustatymu, kreipėsi į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją. Pareiškėja skundžia išvadą dėl profesinės ligos nepripažinimo, tačiau šis klausimas yra ne VDI kompetencijos objektas, nes tai sprendžia minėta komisija.

12Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Infomedia“ atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 33-38).

14Nurodė, kad pareiškėja remiasi aplinkybėmis, nurodytomis neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-09-03 sprendimu adm. byloje Nr. I-500-437/2009, byla šiuo metu nagrinėjama apeliacinėje instancijoje. Pareiškėjos kaltinimai komisijai nepagrįsti jokiais įrodymais, remiasi vien tik emocijomis. Komisija įvertino išvadoje išvardintus dokumentus, bet nusprendė, kad papildomai reikia įvertinti triukšmo rizikos vertinimą pareiškėjos darbo vietoje, kas ir buvo atlikta. Apie tai, kad komisijoje bus pakartotinai nagrinėjama pareiškėjos ligos istorija, jai buvo žinoma 2009 m. kovo mėnesį, be to, komisija 2009-12-18 nutarimu Nr. S-(14.2)844 buvo pranešusi visoms šalims apie komisijoje nagrinėjamų dokumentų apimtį. Pareiškėja turėjo būti aktyvi ir domėtis šio tyrimo eiga, be to, pareiškėjai atstovauja advokatė, todėl manytina, kad buvo visos galimybės teikti komisijai paaiškinimus ar dokumentus. Pareiškėjos teiginiai, kad darbdavys nesudarė saugių ir tinkamų sveikatai darbo sąlygų, netinkamai organizavo darbą, nepagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėjos atliekamas darbas buvo sutarčių-užsakymų sudarymas su įmonės klientais, vyraujantis darbo pobūdis buvo teikiamų paslaugų pardavimas susitikimų su klientais metu. Pažymėtina, kad įmonei Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2009-02-03 išdavė kontingento patvirtinimo pažymą, joje nurodytas pareiškėjos pareigybei priskirtas profesinės rizikos veiksnys – darbas su video terminalu (kompiuteriu), taigi dirbant šį darbą nereikia tikrintis klausos. Darbuotojams prie video terminalų nėra pridedamos garso kolonėlės, be to, kas vieną darbo valandą su kompiuteriu nustatyta papildoma 10 min. trukmės pertrauka. Pabrėžė, kad darbuotojai nedirba nedarbo metu ar būdami nedarbingi, todėl tokie pareiškėjos teiginiai neatitinka tikrovės. Pareiškėja 2009-01-15 paaiškinime profesinės ligos tyrimo komisijai nurodė, kad pokalbių telefonu trukmė per dieną siekdavo virš 3 val., tačiau pagal įmonės patvirtintus vidutinės darbo dienos chronometrinius duomenis pareiškėjos skambinimai klientams ir vizitai pas klientus užimdavo 2,5 val. (vizitai trukdavo 2 val., skambinimas 0,5 val.), pareiškėjai buvo paskirtas tarnybinis automobilis, todėl savo pareigas galėjo vykdyti naudodamasi automobiliu, minimaliai kalbėdama telefonu. Pažymėjo, kad ir po Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto surašymo pareiškėja ir toliau kalbėjo telefonu, kai tuo metu darbdavys tai daryti jai buvo uždraudęs, be to, skambinta ne darbo metu bei nedarbingumo laikotarpiu. Pabrėžė, kad pareiškėja ilgą laiką dirbo kitose įmonėse, kuriose egzistavo tie patys profesinės rizikos veiksniai, kaip akustinis triukšmas bei klausos analizatoriaus įtampa.

15Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė skundą atmesti.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 158-161).

17Nurodė, kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 str. 6 d., sprendimus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais, dėl išmokų skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai. Pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimas pradedamas nagrinėti, kai VDI, draudėjas, nukentėjusysis ar asmuo, pretenduojantis gauti draudimo išmoką, pateikia nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą ar profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą, tyrimo medžiagą ir reikiamus dokumentus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių funkcija yra tikrinti bei ginčyti darbingumo lygio (darbingumo netekimo), jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino nustatymo pagrįstumą ir teisingumą. Profesinių ligų nuostatų 31, 32 p. nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, nesutinkantys su profesinės ligos diagnozės nustatymu ar nenustatymu, turi teisę kreiptis į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją, o šios sprendimą apskųsti teismui. 2009-02-23 Vilniaus skyriuje gautas pareiškėjos profesinės ligos tyrimo komisijos 2009-02-09 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas Nr. S-190 (0751-09), pareiškėja 2009-02-27 kreipėsi į Vilniaus skyrių su prašymu skirti netekto darbingumo periodinę kompensaciją dėl profesinės ligos ir pateikė darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą DLN-2 Nr. ( - ). Vilniaus skyrius, susipažinęs su turimais dokumentais, 2009-03-12 raštu Nr. (10.72)3-18797 kreipėsi į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją su prašymu peržiūrėti profesinės ligos diagnozės pagrįstumą, atlikti papildomą tyrimą ir panaikinti diagnozę, nes 2009-02-09 akte nurodyti profesinės ligos rizikos veiksniai neviršija leistinų ribinių verčių, triukšmas, kaip profesinės rizikos veiksnys, nenurodytas, o profesiniai rizikos veiksniai, galėję sukelti pareiškėjos ligą, nenustatyti. Remiantis 2010-06-30 komisijos išvada Nr. S-(14.2)350, priimtas sprendimas nepripažinti pareiškėjai profesinio susirgimo, atitinkamai Vilniaus skyrius priėmė sprendimą neskirti pareiškėjai netekto darbingumo periodinės kompensacijos.

18Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundą atmesti.

19Skundas tenkintinas.

20Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja nuo ( - ) iki ( - ) UAB „Infomedia“ pardavimų, rinkotyros, turizmo vadybininke. Darbo pobūdis – darbas su video terminalu, pokalbiai telefonu, susitikimai su klientais.

212008-11-07 VšĮ Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninė VDI Vilniaus skyriui pateikė pranešimą Nr. 14 dėl O. A. įtariamos profesinės lėtinės abipusės kochlearinės neuropatijos (1 t., b. l. 21).

222009-02-09 O. A. profesinės ligos tyrimo komisija surašė Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-190 (0751-09) I dalį, kurioje UAB „Infomedia“ nurodyta kaip įmonė, kurioje dirbant profesinės rizikos veiksniai galėjo sukelti profesinę ligą. Profesinės ligos pirminė diagnozė – prof. vidinės ausies pažeidimas, veikiant triukšmui, prof. klausos netekimas dėl triukšmo. Profesinės rizikos veiksniai, buvę UAB „Infomedia“, – akustinis triukšmas, klausos analizatoriaus įtampa; kitos profesinės ligos vystymosi priežastys – netinkamas darbų organizavimas (1 t., b. l. 18-20).

232009-02-13 VšĮ Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės darbo medicinos gydytoja nustatė profesinės ligos diagnozę – profesinė lėtinė abipusė kochlearinė neuropatija (TLK-H83.3) (1 t., b. l. 27) ir užpildė Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-190 (0751-09) II dalį „Profesinės ligos patvirtinimas“ (1 t., b. l. 22). 2009-02-18 gydytojų konsultacinė komisija surašė O. A. siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą nustatyti darbingumo lygį, susijusį su profesinės ligos padariniais (1 t., b. l. 23-24). 2009-02-19 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. ( - ) kuriame nustatė 70 proc. darbingumo lygį, veikiant rizikos veiksniams: visą kūną veikiančios vibracijos poveikio ir kai triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80 dB (1 t., b. l. 129-132).

242009-02-17 UAB „Infomedia“ pateikė skundą VDI dėl O. A. profesinės ligos tyrimo komisijos sprendimo bei tyrimo tvarkos (1 t., b. l. 155-156).

252009-02-27 pareiškėja kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama skirti netekto darbingumo kompensaciją dėl profesinės ligos, nustatytos 2009-02-13 (1 t., b. l. 168).

262009-03-04 VDI, išnagrinėjusi UAB „Infomedia“ skundą dėl O. A. profesinės ligos priežasčių tyrimo tvarkos, surašė išvadas Nr. ( - ) (1 t., b. l. 15-17). Nurodė, kad O. A. bendras darbo stažas yra 21 m., iš kurių daugiau kaip 10 m. dirbo vadybininke UAB „Infomedia“. Ankstesnėse darbovietėse O. A. dirbo maisto pardavėja ir padavėja, tokių darbų negalima prilyginti vadybininko darbui. Nustatyta, kad profesinės rizikos vertinimo metu akustinio triukšmo lygis nebuvo matuotas ar vertintas, todėl UAB „Infomedia“ profesinės rizikos vertinimo rezultatai negali nei patvirtinti, nei paneigti akustinio triukšmo egzistavimo problemos. Nustatyta, kad O. A. dirbo su video terminalu, kalbėdavo su klientais telefonu, tačiau jai darbdavys neorganizavo sveikatos tikrinimų. Pagal Darbo kodekso 265 str. 2 p., darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką. Pagal Lietuvos higienos normos HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais“ 18 p., dirbantiems su videoterminalais privalomi išankstiniai ir periodiški sveikatos, ypač akių ir regėjimo, tikrinimai pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką. Nustatyta, kad O. A. dirbant su videoterminalu, nebuvo suteikiamos specialiosios pertraukos, kaip nustatyta minėtos higienos normos 13-15 p. O. A. Santariškių klinikų šeimos medicinos centre įtartas profesinis klausos susilpnėjimas; profesinį klausos netekimą sąlygoja akustinis triukšmas, klausos analizatoriaus įtampa, o jų neigiamą poveikį sustiprina kai kurios gamyboje naudojamos ototoksinės cheminės medžiagos. O. A. darbe cheminės medžiagos nenaudojamos, o kaip priežastys, galėjusios sukelti profesinę ligą, nurodyti triukšmas ir įtampos veiksniai. Tikrąją ligos išsivystymo priežastį, profesinės ligos diagnozę nustato darbo medicinos gydytojas.

272009-03-05 VDI sprendimu Nr. (12)SD-5505, atsižvelgus į atlikto tyrimo išvadas, vadovaujantis VDI įstatymo 8 str. 2 d. 5 p., pripažino, kad profesinės ligos komisija, tyrusi O. A. darbo sąlygas, nepažeidė profesinės ligos priežasčių tyrimo tvarkos, ir netenkino UAB „Infomedia“ skundo reikalavimo papildomai ištirti O. A. profesinės ligos išsivystymo aplinkybes (1 t., b. l. 14).

282009-03-12 VSDFV Vilniaus skyrius raštu Nr. (10.72)3-18797 kreipėsi į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją (toliau – CDMEK), prašydamas peržiūrėti O. A. profesinės ligos diagnozės pagrįstumą. Nurodė, kad pagal profesinių ligų diagnostikos vadovą, profesiniam kurtumui poveikis įvertinamas remiantis anamneze ir darbo sąlygų tyrimais, įrodančiais ilgalaikę ar pasikartojančią ekspoziciją triukšmu virš 85 dB, tuo tarpu 2009-02-09 Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte Nr. S-190 (0751-09) nurodyti profesinės rizikos veiksniai neviršija leistinų ribinių verčių, triukšmas, kaip veiksnys, nenurodytas, be to, O. A. asmens sveikatos istorijoje nurodyta, jog ji 2003 m. buvo patyrusi traumą, trumpam praradusi sąmonę (1 t., b. l. 47).

292009-03-27 UAB „Infomedia“ padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti VDI 2009-03-05 sprendimą Nr. (12)SD-5505 bei 2009-02-09 Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-190(0751-09) I dalį, konstatuojančią, kad UAB „Infomedia“ yra ta įmonė, kurioje O. A. profesinės rizikos veiksniai galėjo sukelti profesinę ligą, ir įpareigoti profesinės ligos tyrimo komisiją atlikti papildomus tyrimus ankstesnėse O. A. darbovietėse. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-09-03 sprendimu adm. byloje Nr. I-1500-437/2009 UAB „Infomedia“ skundą atmetė kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 10-12). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-10-21 nutartimi adm. byloje Nr. A502-1088/2010 pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (adm. byla Nr. I-1500-437/2009, 2 t., b. l. 41-51).

302009-12-18 CDMEK raštu Nr. S-(14.2)844 informavo, kad konstatavus, kad neatlikti triukšmo matavimai prie telefono ragelio kalbantis telefonu, įpareigoti VDI profesinio susirgimo tyrimo komisiją inicijuoti triukšmo rizikos vertinimą UAB „Infomedia“ O. A. darbo vietoje, triukšmo matavimus atlikti prie telefono ragelio ir darbo aplinkoje, dalyvaujant O. A. bei užtikrinant įprastą darbo procesą patalpose (1 t., b. l. 40).

312010-03-03 VDI Vilniaus skyrius raštu Nr. (1)SD-4370 informavo CDMEK, kad vykdant CDMEK įpareigojimą inicijuoti triukšmo rizikos vertinimą, kreiptasi į Higienos institutą ir Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, tačiau gautas atsakymas, jog šios įstaigos minėto tyrimo ir vertinimo neatlieka. VDI Vilniaus skyrius 2010-01-19 surašė UAB „Infomedia“ reikalavimą R1 0751-0082, kuriuo įpareigojo atlikti pardavimų grupės vadovo, vadybininko darbo aplinkoje triukšmo keliamos rizikos tyrimą ir vertinimą. UAB „Infomedia“ 2010-02-18 pranešimu Nr. 16 pateikė Akustinio triukšmo tyrimų protokolą Nr. 1002020 ir Profesinės rizikos vertinimo ataskaitą (1 t., b. l. 51).

      1. CDMEK, pakartotinai 2010-06-04 posėdyje išnagrinėjusi juridinius ir medicininius dokumentus, surašė išvadą Nr. S-(14.2)-350 ir

        Nutarė

        32nepripažinti pareiškėjai profesinio susirgimo, įpareigojant darbo medicinos gydytoją parengti naują profesinio susirgimo tyrimo ir patvirtinimo akto II dalies redakciją. CDMEK išvadoje nurodė, kad buvo išnagrinėtas 2009-03-23 pareiškėjos skundas bei 2009-03-16 UAB „Infomedia“ pareiškimas, taip pat pateikti medicininiai dokumentai. Konstatuota, kad neatlikti triukšmo matavimai prie telefono ragelio kalbantis telefonu, VDI įpareigota inicijuoti triukšmo rizikos vertinimą darbo vietoje. VDI Vilniaus skyrius nurodė, kad tokio vertinimo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir Higienos institutas neatlieka, gautas akustinio triukšmo parametrų tyrimų protokolas bei profesinės rizikos nustatymo kortelė, kurioje nustatyta rizika yra priimtina. Dėl to CDMEK konstatuoja, kad triukšmas neviršija leistinų ribinių dydžių (1 t., b. l. 7-8).

332010-07-13 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-15-982, vadovaujantis CDMEK 2010-06-30 išvada Nr. S-(14.2)350, O. A. 2009-02-13 nustatyta profesinė liga pripažinta nedraudiminiu įvykiu (1 t., b. l. 174). 2010-07-27 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-18-2194 O. A. neskiriama netekto darbingumo periodinė kompensacija, nes profesinė liga, dėl kurios neteko 30 proc. darbingumo, pripažinta nedraudiminiu įvykiu (1 t., b. l. 175).

34Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl CDMEK išvados nepripažinti pareiškėjai profesinės ligos, teisėtumo. Pareiškėja, ginčydama minėtą išvadą, iš esmės siekia gauti netekto darbingumo periodinę kompensaciją.

352003-11-11 Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas Nr. IX-1819 (toliau ? Įstatymas, redakcija iki 2010-06-30) 2 str. 1 d. nustatyta, jog nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio Įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Pagal Įstatymo 6 str. 6 d., sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo Įstatymu, Vyriausybės nutarimu tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais ir kitais teisės aktais. Vyriausybės 2004-03-22 nutarimu Nr. 309 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau ? Nuostatai) 23 ir 24 p. nustatyta, kad Fondo valdybos teritoriniame skyriuje nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimas pradedamas nagrinėti, kai Valstybinė darbo inspekcija (jos teritorinis skyrius), draudėjas (tyrimo komisija), pats nukentėjusysis ar asmuo, pretenduojantis gauti draudimo išmoką, pateikia nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą (forma N-1 ar N-2) ar profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą, tyrimo medžiagą ir reikiamus dokumentus. Nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu (forma N-1 ar N-2) ar profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, taip pat vertinami prie aktų pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai.

36Nagrinėjamoje byloje VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-07-13 sprendimas Nr. 6-15-982 pripažinti pareiškėjai profesinę ligą nedraudiminiu įvykiu bei atitinkamai 2010-07-27 sprendimas Nr. 6-18-2194 neskirti netekto darbingumo periodinės kompensacijos priimtas vadovaujantis ginčijama CDMEK išvada nepripažinti pareiškėjos profesinio susirgimo.

372003 m. liepos 1 d. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 (redakcija iki 2010-12-17) 44 str. 13 d. nustatyta, kad Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sprendžia ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Remiantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 (toliau – Nuostatai), 31 p., į CDMEK suinteresuoti asmenys (darbuotojas ar jo atstovas, įmonės vadovas, draudimo įstaiga), nesutinkantys su profesinės ligos diagnozės nustatymu ar nenustatymu, turi teisę raštu kreiptis ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo akto gavimo dienos. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 (toliau – CDMEK nuostatai), 2 p. nustatyta, kad Komisija sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu. Iš minėto teisinio reglamentavimo seka, kad įstatymu yra nustatyta, jog ginčams dėl profesinės ligos nustatymo (nenustatymo) yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutartis adm. byloje Nr. A146-1953/2008).

38Pagal CDMEK nuostatų 9.3 p., Komisija atlieka kompleksinę dokumentinę analizę ir surašo išvadą dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo. Pagal CDMEK nuostatų 27 p., Komisijai priėmus sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, Komisijos pirmininkas surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo ir per 7 dienas išsiunčia po vieną šios išvados egzempliorių Valstybinei darbo inspekcijai, Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai, darbdaviui, pareiškėjui (jo atstovui) ir draudimo įstaigai, kurioje nukentėjęs asmuo apdraustas. Apie nepatvirtintą profesinės ligos diagnozę Komisijos pirmininkas informuoja darbdavį, pareiškėją (jo atstovą).

39Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. 28 d. nustatyta, kad profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga. Remiantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 str. 9 d., ar įmonėje dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas, turintis licenciją šiai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais ir Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sąrašu. To paties straipsnio 10 d. nustatyta, kad profesinės ligos priežastis tiria ir jos pripažinimą profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija. Į šią komisiją įeina darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinės įstaigos apskrityje atstovas ir profesinę ligą įtaręs gydytojas. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais. Tyrime dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai. Komisijos pirmininkas tyrimui gali pasitelkti atitinkamus specialistus ar ekspertus. Darbdavys sudaro sąlygas ir teikia tyrimui reikalingą informaciją. Komisijos surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą pasirašo komisijos nariai, darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai. Profesinės ligos patvirtinimo aktas įteikiamas pasirašytinai darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ir darbuotojui, kuriam buvo įtariama ar patvirtinta profesinė liga, išsiunčiamas asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje buvo įtarta darbuotojo profesinė liga, ir kitoms institucijoms. Pagal šio straipsnio 12 d., komisijos, tyrusios profesinę ligą, sprendimus bei išvadas dėl profesinės ligos priežasčių ir dėl tyrimo tvarkos tyrime dalyvavę darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai gali apskųsti teismui arba, vadovaudamiesi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui.

40Nuostatų 21 p. nustatyta, jog Komisija, ištyrusi įtariamos profesinės ligos priežastis, reglamente nustatyta tvarka užpildo ir pasirašo profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto (toliau vadinama – aktas) pirmąją dalį („Profesinės ligos priežasčių tyrimas“). Nuostatų 23 p. nustatyta, kad Komisijos pirmininkas akto su užpildyta pirmąja dalimi vieną egzempliorių reglamento nustatyta tvarka pateikia darbo medicinos gydytojui, turinčiam licenciją verstis medicinos praktika pagal darbo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją.

41Remiantis Nuostatų 24 p., profesinės ligos nustatomos vadovaujantis profesinių ligų sąrašu, tvirtinamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir 10-osios redakcijos Tarptautine statistine ligų ir sveikatos problemų klasifikacija (TLK-10), įvesta sveikatos apsaugos ministro 1996 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 542. Pagal Nuostatų 26 p., profesinės ligos diagnozei nustatyti būtini šie dokumentai: asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje asmuo gydosi (prisirašęs), Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos formos siuntimas darbo medicinos gydytojui, asmens ligos istorijos išrašas; aktas su užpildyta pirmąja dalimi. Nuostatų 27 p. nustatyta, kad darbo medicinos gydytojas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šių Nuostatų 26 punkte nurodytų dokumentų gavimo ištiria asmenį ir įvertinęs asmens sveikatos būklę ir akto pirmojoje dalyje pateiktus duomenis nustato profesinės ligos diagnozę (profesinių ligų diagnozes) arba jos nenustato. Remiantis Nuostatų 28 p., darbo medicinos gydytojas, nustatęs profesinės ligos diagnozę (profesinių ligų diagnozes) arba jos nenustatęs, reglamento nustatyta tvarka užpildo, pasirašo ir išsiunčia komisijos pirmininkui akto antrąją dalį („Profesinės ligos patvirtinimas“). Remiantis Nuostatų 29 ir 30 p., Komisijos pirmininkas, gavęs akto antrąją dalį su nustatyta ar nenustatyta profesinės ligos diagnoze, per 3 darbo dienas pateikia pasirašyti aktą komisijos nariams, įmonės vadovui ir darbuotojų atstovui (atstovams) saugai ir sveikatai. Komisijos pirmininkas aktą per 3 darbo dienas nuo jo pasirašymo įteikia pasirašytinai įmonės vadovui ir darbuotojui ar jo atstovui, išsiunčia asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje įtarta profesinė liga, Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, draudimo įstaigai, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros teritorinei įstaigai apskrityje, o jeigu nuo ūmios profesinės ligos asmuo miršta, – atitinkamos apylinkės prokuratūrai. Profesinių ligų valstybės registro tvarkymo įstaigai komisijos pirmininkas per 3 darbo dienas nuo akto surašymo užpildo ir išsiunčia Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198, nustatytos formos profesinės ligos kortelę. Kiekvienai nustatytai profesinės ligos diagnozei pildoma atskira profesinės ligos kortelė.

42Nustatyta, kad profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalis („Profesinės ligos priežasčių tyrimas“) užpildyta buvo 2009-02-09. Darbo medicinos gydytoja, remdamasi pareiškėjos ligos istorija ir užpildyta akto I dalimi, 2009-02-13 nustatė profesinės ligos diagnozę – lėtinę abipusę kochlearinę neuropatiją ir užpildžiusi akto II dalį („Profesinės ligos patvirtinimas“) ją pateikė komisijos pirmininkui, kuris pateikė aktą pasirašyti komisijos nariams, įmonės vadovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-10-27 nutartyje adm. byloje Nr. A502-1088/2010 pažymėjo, kad profesinės ligos tyrimo komisijos pasirašytas profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas yra vientisas profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo bei patvirtinimo procedūros baigiamasis dokumentas.

43Dėl akto I dalies UAB „Infomedia“ 2009-02-17 pateikė skundą VDI, kuri 2009-03-05 sprendimu Nr. (12)SD-5505 skundą atmetė. Minėta, kad ginčas buvo nagrinėjamas teismine tvarka, ir tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-09-03 sprendimu adm. byloje Nr. I-1500-437/2009, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-10-27 nutartimi adm. byloje Nr. A502-1088/2010 konstatavo, kad profesinės ligos priežasčių tyrimo tvarka pažeista nebuvo, nustatant, kad UAB „Infomedia“ yra ta įmonė, kurioje profesinės rizikos veiksniai galėjo sukelti pareiškėjai profesinę ligą.

44Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 26 d. nutartyje adm. byloje Nr. A146-1953/2008 pažymėjo, kad skundą CDMEK suinteresuotas asmuo gali paduoti profesinės ligos tyrimo komisijai visiškai užbaigus profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo bei patvirtinimo procedūrą (nustatyta tvarka atlikus veiksmus dėl akto I-osios ir II-osios dalyse nurodytų aplinkybių nustatymo, po to komisijai pasirašius visą profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą). Nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius dėl akto II dalyje nustatytos profesinės ligos diagnozės pagrįstumo į CDMEK kreipėsi 2009-03-12, t.y. profesinės ligos tyrimo komisijai užbaigus minėtą procedūrą. 2009-12-18 CDMEK raštu Nr. S-(14.2)844 įpareigojo VDI inicijuoti papildomus tyrimus ir, 2010-06-04 posėdyje pakartotinai išnagrinėjusi turimą medžiagą, 2010-06-30 surašė ginčijamą išvadą Nr. S-(14.2)-350 nepripažinti pareiškėjos profesinės ligos. Pažymėtina, kad CDMEK aukščiau nurodytą įpareigojimą davė bei išvadą surašė nesibaigus teisminiam procesui dėl profesinės ligos priežasčių tyrimo, būtent neišsprendus akto I dalies teisėtumo klausimo.

45Vadovaujantis CDMEK nuostatų 7 p. (2008 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. V-121 redakcija), Komisijos uždaviniams priklauso patvirtinti ar paneigti profesinės ligos diagnozę. Pareiškėjai 2009-02-13 nustatyta diagnozė – profesinė lėtinė abipusė kochlearinė neuropatija. Pagal Profesinių ligų sąrašą, patvirtintą Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 122 redakcija), profesinėms ligoms priskiriamas klausos susilpnėjimas arba kurtumas, sukeltas triukšmo (Europos profesinių ligų sąrašo kodas 503). Remiantis Profesinių ligų nustatymo kriterijų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1087, 6 ir 7 p., nustatant profesinę ligą, vertinama: ligos anamnezė; gyvenimo anamnezė (persirgtos ligos, traumos, įpročiai, gyvenimo sąlygos ir kt.); darbo veiklos raida (profesija, darbo pobūdis, kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, minimalus kenksmingo darbo aplinkos veiksnio poveikio (ekspozicijos) intensyvumas, minimali kenksmingo darbo aplinkos veiksnio trukmė, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys ir kt. duomenys, pateikti Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalyje); profesinės ligos klinika (specifiniai ir/ar nespecifiniai konkrečios ligos simptomai, mišrus kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikis, individualus jautrumas kenksmingam darbo aplinkos veiksnio poveikiui (lytis, amžius ir kt.) ir kt.; laboratoriniai, instrumentiniai ir kiti reikiami tyrimai; privalomų sveikatos tikrinimų duomenys; diferencinė diagnostika; asmens sveikatos istorijos (F-Nr. ( - )) duomenys; panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimas įmonėje; mokslu pagrįsti priežastinių ryšių tarp kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ir profesinės ligos įrodymai. Nustatant profesinės ligos diagnozę rekomenduotina vadovautis Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijomis (Profesinių ligų diagnostikos vadovas, Liuksemburgas: Europos Sąjungos Oficialiųjų publikacijų biuras, 1994) bei Europos profesinių ligų statistikos vadovu (Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004).

46Aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatos patvirtina, kad nustatant profesinę ligą vertinami taip pat ir duomenys, nurodyti profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalyje. CDMEK, kaip išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, siekdama patvirtinti ar paneigti profesinės ligos diagnozę, atlieka išsamią dokumentinę analizę. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas, I ir II dalys, yra vientisas profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo bei patvirtinimo procedūros dokumentas, todėl neišsprendus akto I dalies teisėtumo klausimo išvada dėl akto II dalies negali būti priimta.

47Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 9 ir 10 dalių, Nuostatų III skyriaus „Profesinių ligų priežasčių tyrimas“ (12–23 p.), IV skyriaus „Profesinių ligų nustatymas“ (24–32 p.), Reglamento 18, 21, 25–36 punktų nuostatas, profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo bei patvirtinimo procedūra turi vykti nuosekliai laikantis juose aprašytos tvarkos. Minėtą procedūrą galima suskirstyti į etapus: 1) profesinės ligos priežasčių tyrimą; 2) profesinės ligos nustatymą; 3) nustatytos profesinės ligos patvirtinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1088/2010 pagal UAB „Infomedia“ skundą).

48Minėtos procedūros pirmajame etape tiriamos profesinės ligos priežastys. Nurodytas išvadas patvirtina, minėtos ir kitos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimai, detaliai reglamentuojantys minėtų trijų etapų eigą, asmenų ir institucijų dalyvaujančių šiame procese teises ir pareigas, kiekvieno iš minėtų profesinės ligos tyrimo etapų apskundimą. Minėtoje administracinėje byloje pagal UAB „Infomedia“ skundą buvo sprendžiamas klausimas dėl pirmojo profesinės ligos tyrimo etapo - profesinės ligos priežasčių tyrimo, teisėtumo, šio etapo apskundimui specialiai nustatyta tvarka. Kol nebuvo išspręstas šis klausimas, CDMEK negalėjo nagrinėti klausimo dėl profesinės ligos nustatymo pagrįstumo, nes toks nagrinėjimas pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatytą eiliškumą bei CDMEK sprendė klausimus, nepriskirtus jai spręsti pagal minėtų teisės aktų nuostatas. Nurodytas išvadas patvirtina CDMEK skundžiamos išvados turinys. Būtent, CDMEK priėmė skundžiamą išvadą dėl to, kad nėra pateikti tyrimai, susiję su darbo veiklos raida. Pagal minėtą Profesinių ligų nustatymo kriterijų 6.3 p. tai yra vienas iš veiksnių, vertinamų nustatant profesinę ligą (darbo veiklos raida (profesija, darbo pobūdis, kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, minimalus kenksmingo darbo aplinkos veiksnio poveikio (ekspozicijos) intensyvumas, minimali kenksmingo darbo aplinkos veiksnio trukmė, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys ir kt. duomenys, pateikti Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalyje). Minėtos teisės aktų nuostatos bei tiesiogiai 6.3 p. turinys patvirtina, kad tai yra duomenys nustatyti Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalyje, kurio teisėtumas buvo tikrinamas teisme, šiuo metu toks teisėtumas yra patvirtintas. Dėl nurodytų motyvų, CDMEK neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo vertinti profesinės ligos nustatymo priežastis tuo metu, kai toks ginčas buvo nagrinėjamas teisme ir šiuo metu nėra pagrindo iš naujo nagrinėti šį klausimą, nes teismas patvirtino Darbo inspekcijos nustatytų profesinės ligos nustatymo priežasčių teisėtumą. CDMEK ginčijamu dokumentu pažeidė Konstitucijos 109 str. nustatytą principą - teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Materialine prasme šis civilinio proceso principas reiškia, kad teismui yra suteikta išimtinė teisė valstybės vardu išspręsti šalių ginčą ir pasakyti, kuri šalis teisi, kuri – ne, kuri kalta, kuri – ne, kurios reikalavimas pagrįstas, o kurios – ne; spręsdamas konkretų ginčą teismas konkrečioms bylos aplinkybėms taiko materialinės teisės normas, o įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res iudicata galią; šalys netenka teisės jo ginčyti, praranda galimybę tą patį ginčą perduoti teismui ar kitai institucijai; teismo sprendimas yra visiems privalomas ir vykdytinas. CDMEK ginčijama išvada prieštarauja teismo sprendimui, priimtam byloje pagal UAB „Infomedia“ skundą.

49CDMEK galėjo spręsti klausimą tik dėl profesinės ligos nustatymo pagrįstumo, vadovaudamasi valstybės institucijos – Darbo inspekcijos, nustatytomis profesinės ligos priežastimis. Ši CDMEK funkcija negali būti grindžiama vien bendromis įstatymų sąvokomis dėl profesinės ligos apibrėžimo (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. 28 p., Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 str. 14 p.). CDMEK funkcija yra nustatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir detalizuota minėtuose įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose. CDMEK skundžiamoje išvadoje nėra konstatavusi, kad profesinė liga - profesinė lėtinė abipusė kochlearinė neuropatija, O. A. yra diagnozuota neteisingai.

50Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad O. A. yra diagnozuota profesinė liga ir konstatuotos jos atsiradimo priežastys, tačiau pareiškėjai atsisakyta yra skirti netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-07-13 sprendimas Nr. 6-15-982 pripažinti pareiškėjai profesinę ligą nedraudiminiu įvykiu bei atitinkamai 2010-07-27 sprendimas Nr. 6-18-2194 neskirti netekto darbingumo periodinės kompensacijos priimtas vadovaujantis ginčijama CDMEK išvada nepripažinti pareiškėjos profesinio susirgimo. Sprendime jo priėmimo pagrindu nurodoma tik CDMEK išvada. Pažymėtina, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-07-13 sprendime nėra nurodytas konkretus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pagrindas, kuriuo vadovaujantis įvykis yra pripažintas nedraudiminiu.

51Pagal susiformavusia teismų praktiką CDMEK išvada naikinama kaip viešojo administravimo subjekto dokumentas, nors CDMEK yra ikiteismine tvarka skundą nagrinėjantį institucija. Dėl to, jos sprendimo panaikinimas konkrečiu atveju suprantamas kaip VSDFV Vilniaus skyriaus Valstybinės darbo inspekcijos prašymo dėl Valstybinės darbo inspekcijos sprendimo (ar veiksmo) – diagnozuojant profesinę ligą, panaikinimo ar pakeitimo, nepatenkinimas (ABTĮ 32 str. 3 d.).

52Pažymėtina, kad CDMEK nėra teisinės atsakomybės subjektas, nes nėra juridinis asmuo, todėl Komisija nelaikytina ir viešojo administravimo subjektu, galinčiu atsakyti už Komisijos veiksmus. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų 11 p. (toliau ir Nuostatai) nustatyta, kad Komisija sudaroma sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Dėl to už Komisijos vykdomų funkcijų atlikimą yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija arba yra asmeniškai atsakingi Komisijos nariai (Nuostatų 5 p.). CDMEK atliko nuostatuose nustatytą uždavinį - patikrino profesinės ligos nustatymo pagrįstumą. Komisijos veikla turi būti grindžiama kolegialaus klausimų svarstymo, demokratijos, teisėtumo principais (Nuostatų 5 p.). Dėl nurodytų motyvų, CDMEK veiklai netaikytinas Viešojo administravimo įstatymas, o būtent jo 23 str. 4 d., įgyvendinantį minėtą CDMEK pažeistą konstitucinį principą dėl teismo sprendimo privalomumo. Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui.

53Minėtu CDMEK veiklos organizavimu gali būti aiškinamas teisės normų nesilaikymas CDMEK vykdant savo funkcijas. Pažymėtina, kad CDMEK savo išvadoje nustatė minėtose teisės normose nenustatytą ir šiame administraciniame procese neįgyvendinamą įpareigojimą VšĮ Vilniaus universiteto Antakalnio ligoninės darbo medicinos gydytojai I. B. parengti naują profesinio susirgimo tyrimo ir patvirtinimo akto II-osios dalies redakciją. Be to, CDMEK neteisingai aiškino įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles dėl būtinumo pateikti įrodymus, patvirtinančius profesinės ligos atsiradimą. Pagal Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 16 p. (redakcija galiojusi profesinės ligos tyrimo metu) Profesinės ligos tyrimo komisija, tirianti profesinių ligų priežastis, turėjo teisę reikalauti dokumentus ne iš darbuotojo, bet iš įmonės, kurioje dirba ar dirbo darbuotojas, vadovo (duomenis apie darbuotojo dirbtą arba atliekamą darbą - profesijas, darbo trukmę, profesinės rizikos veiksnius, jų tyrimus, aplinkybes, turėjusias įtakos įtariamai profesinei ligai), Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinė įstaigos apskrityje, asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Dėl nurodytų motyvų, pareiškėja dokumentų, patvirtinančių profesinės ligos priežastis, neprivalo pateikti.

54Vadovaujantis ABTĮ 44 str. 1 d. pareiškėjai priteisiamas jos sumokėtas žyminis mokestis.

55Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

56

57n u s p r e n d ė:

58pareiškėjos O. A. skundą tenkinti.

59Panaikinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2010-06-30 Nr. S-(14.2)-350 Išvadą dėl profesinės ligos, kuria Centrinės darbo medicinos ekspertų komisija priėmė sprendimą nepripažinti O. A. profesinio susirgimo.

60Priteisti pareiškėjos O. A. naudai iš atsakovo Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 100 Lt žyminio mokesčio.

61Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. pareiškėja O. A. 2010-07-20 teismui padavė skundą, prašydama panaikinti... 5. Pareiškėja nurodė, kad UAB „Infomedia“ dirbo nuo ( - ) iki ( - ). Prieš... 6. Per teismo posėdį pareiškėja ir jos atstovė prašė skundą tenkinti.... 7. Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą... 8. Atsakovas nurodė, kad pirmą kartą šis atvejis buvo svarstomas 2009-11-26... 9. Per teismo posėdį atsakovo atstovas prašė skundo netenkinti.... 10. Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI) atsiliepime į... 11. Nurodė, kad VDI organizuoja ir kartu su sveikatos priežiūros įstaigų... 12. Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundą nagrinėti teismo... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Infomedia“ atsiliepime į... 14. Nurodė, kad pareiškėja remiasi aplinkybėmis, nurodytomis neįsiteisėjusiu... 15. Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė skundą... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 17. Nurodė, kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų... 18. Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundą... 19. Skundas tenkintinas.... 20. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja nuo ( - ) iki ( - ) UAB... 21. 2008-11-07 VšĮ Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninė VDI Vilniaus... 22. 2009-02-09 O. A. profesinės ligos tyrimo komisija surašė Profesinės ligos... 23. 2009-02-13 VšĮ Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės darbo... 24. 2009-02-17 UAB „Infomedia“ pateikė skundą VDI dėl O. A. profesinės... 25. 2009-02-27 pareiškėja kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama skirti... 26. 2009-03-04 VDI, išnagrinėjusi UAB „Infomedia“ skundą dėl O. A.... 27. 2009-03-05 VDI sprendimu Nr. (12)SD-5505, atsižvelgus į atlikto tyrimo... 28. 2009-03-12 VSDFV Vilniaus skyrius raštu Nr. (10.72)3-18797 kreipėsi į... 29. 2009-03-27 UAB „Infomedia“ padavė skundą Vilniaus apygardos... 30. 2009-12-18 CDMEK raštu Nr. S-(14.2)844 informavo, kad konstatavus, kad... 31. 2010-03-03 VDI Vilniaus skyrius raštu Nr. (1)SD-4370 informavo CDMEK, kad... 32. nepripažinti pareiškėjai profesinio susirgimo, įpareigojant darbo medicinos... 33. 2010-07-13 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-15-982, vadovaujantis CDMEK... 34. Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl CDMEK išvados... 35. 2003-11-11 Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio... 36. Nagrinėjamoje byloje VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-07-13 sprendimas Nr.... 37. 2003 m. liepos 1 d. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672... 38. Pagal CDMEK nuostatų 9.3 p., Komisija atlieka kompleksinę dokumentinę... 39. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. 28 d. nustatyta, kad... 40. Nuostatų 21 p. nustatyta, jog Komisija, ištyrusi įtariamos profesinės ligos... 41. Remiantis Nuostatų 24 p., profesinės ligos nustatomos vadovaujantis... 42. Nustatyta, kad profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalis... 43. Dėl akto I dalies UAB „Infomedia“ 2009-02-17 pateikė skundą VDI, kuri... 44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 26 d.... 45. Vadovaujantis CDMEK nuostatų 7 p. (2008 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. V-121... 46. Aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatos patvirtina, kad nustatant... 47. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 9 ir 10 dalių,... 48. Minėtos procedūros pirmajame etape tiriamos profesinės ligos priežastys.... 49. CDMEK galėjo spręsti klausimą tik dėl profesinės ligos nustatymo... 50. Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad O. A. yra diagnozuota profesinė... 51. Pagal susiformavusia teismų praktiką CDMEK išvada naikinama kaip viešojo... 52. Pažymėtina, kad CDMEK nėra teisinės atsakomybės subjektas, nes nėra... 53. Minėtu CDMEK veiklos organizavimu gali būti aiškinamas teisės normų... 54. Vadovaujantis ABTĮ 44 str. 1 d. pareiškėjai priteisiamas jos sumokėtas... 55. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 56. ... 57. n u s p r e n d ė:... 58. pareiškėjos O. A. skundą tenkinti.... 59. Panaikinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės... 60. Priteisti pareiškėjos O. A. naudai iš atsakovo Lietuvos Respublikos... 61. Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti...