Byla 2A-1733-464/2013
Dėl sutuoktinio kaltės, bendro turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą duodanti institucija - Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei, dalyvaujant ieškovei I. V., jos atstovui adv. A. P., atsakovui S. V., jo atstovei adv. L. K., VTAS atstovei L. A., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, bendro turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą duodanti institucija - Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovė I. V. 2010-07-21 su ieškiniu (t. 1, b.l. 1-5, 36-41) kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą ir prašė: 1) santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti V. pavardę; 3) nustatyti šalių nepilnamečio vaiko L. V. gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės; 6) padalinti santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą: ieškovei priteisti iš atsakovo 2710 Lt kompensaciją už atsakovo be ieškovės sutikimo parduotą (perrašytą ar dovanotą) bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę – automobilį Peugeot 406, kurio vidutinė rinkos vertė 5420 Lt, o atsakovui priteisti automobilius Opel Vectra ir Honda Civic, nepriteisiant ieškovei kompensacijos; 7) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys susituokė ( - ), ( - ) gimė sūnus L., nuo 2010 m. vasario mėnesio šalys kartu negyvena. Ieškovė išnaudojo visas galimybes išsaugoti ir išgelbėti santuoką, tačiau dėl atsakovo kaltės to padaryti nepavyko. L. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kadangi pas ją geresnės gyvenimo sąlygos. Iš atsakovo priteistinas vaiko išlaikymas po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas dirba, gauna pajamas, o sūnui L. jau yra 12 metų, jo poreikiai nuolat auga. Gyvendami santuokoje su atsakovu, nekilnojamojo turto neįgijo, tačiau santuokoje šalių bendrai buvo įgyti trys automobiliai. Už automobilį Peugeot 406, kurio vidutinė rinkos vertė 5420 Lt, ir kuris buvo įgytas 2008 metais šalių santuokos metu, t.y. iš bendrų šeimos lėšų, tačiau atsakovo parduotas be ieškovės sutikimo, iš atsakovo priteistina 2710 Lt kompensacija.

5Atsakovas S. V. 2010-12-13 atsiliepimu ir paaiškinimais teisme (t. 1, b.l. 60-62,188-193) su ieškiniu sutiko iš dalies. Nesutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės, nes pati ieškovė buvo neištikima, nevykdė sutuoktinės pareigų, dažnai provokuodavo niekuo nepagrįstus barnius. Nesutiko ir su ieškovės reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nurodęs, kad L. gyvena su juo ir jo tėvais šiame name nuo mažens, jį kurį laiką augino jo motina, kol ieškovė mokėsi, L. turi savo kambarį, jam nupirkti nauji baldai, atsakovo aplinkoje vaikas jaučiasi saugiai, sutaria su tėvo nauja gyvenimo drauge, turi brolį. L. nori gyventi su juo ir toliau. Nesutiko vaiko išlaikymui, jeigu jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, mokėti po 500 Lt išlaikymą kas mėnesį. Nurodė, kad galėtų mokėti po 400 Lt, kadangi turi dar vieną sūnų, kuriam taip pat reikia išlaikymo. Sutiko su tuo, kad automobiliai Honda Civic ir Opel Vectra būtų jam priteisti nesumokant ieškovei kompensacijos. Automobilis Honda Civic po įvykusio eismo įvykio jau yra priduotas į metalo laužą ir išregistruotas. Nesutiko mokėti kompensacijos už automobilį Peugeot 406, nes vienas už jį išmokėjo paskolą bankui, o pardavė kaimynui, nes trūko lėšų sūnui išlaikyti – ieškovė, palikusi šeimą, sūnumi išlaikymo neteikė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Trakų rajono apylinkės teismas 2012-10-23 sprendimu (t. 2, b.l. 20-32) ieškinį patenkino iš dalies: 1) nutraukė santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo I. V. paliko jos santuokinę pavardę – V., S. V. – pavardę V.; 3) nustatė nepilnamečio vaiko L. V., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su jo motina I. V.; 4) priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo 2012-10-23 dienos iki vaiko pilnametystės, t.y. iki 2018-01-22, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) pavedė ieškovei nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise; 6) santuokoje įgytą 1560 Lt vertės turtą šalims padalino lygiomis dalimis; 7) priteisė ieškovui natūra automobilį Opel Vectra 1560 Lt vertės; 8) priteisė iš atsakovo ieškovei 2710 Lt piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; 9) priteisė iš atsakovo 2973 bylinėjimosi išlaidų ieškovei; 9) priteisė iš ieškovės 22,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; 10) priteisė iš atsakovo 184,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; 11) sprendimą dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai; 12) grąžino ieškovei ir atsakovui iš Trakų rajono apylinkės teismo specialiosios sąskaitos po 150 Lt kiekvienam permokėtą užstatą už kompleksinį psichiatrinį-psichologinį šalių ir jų vaiko įvertinimą.

8Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas neįrodė ieškovės santuokinės neištikimybės fakto. Liudytojos I. V., atsakovo motinos, teiginius teismas vertino kaip nepakankamus ieškovės santuokinei neištikimybei konstatuoti, nes ši liudytoja yra suinteresuota palankia bylos baigtimi sūnaus (atsakovo) naudai. Tai, kad atsakovas santuokos metu piktnaudžiavo alkoholiu, patvirtina Trakų rajono apylinkės teismo nutarimai administracinėse bylose. Tai, kad atsakovas santuokos metu ne tik piktnaudžiavo alkoholiu, bet ir naudojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš ieškovę, įrodo 2010-06-04 pažyma apie asmens nuobaudas. Minėtos pažymos, taip pat 2010-11-21 tarnybinio pranešimo turinys liudija, kad atsakovas šeimyninio konflikto metu naudojo prieš ieškovę necenzūrinius žodžius, fizinį smurtą jų mažamečio sūnaus akivaizdoje. Atsakovo nestabilią psichologinę būseną įrodo ir VšĮ „Trakų ligoninė“ medicinos išrašo – epikrizės ( - ) kopija, pagal kurią atsakovas nuo 2006-05-24 iki 2006-05-25 gydytas dėl ūmaus apsinuodijimo alkoholiu su medikamentais, jam nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – piktnaudžiavimo alkoholiu santuokos metu, fizinio ir psichologinio smurto naudojimo prieš ieškovę, taip jam iš esmės pažeidžiant savo, kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

9Spręsdamas klausimą dėl šalių nepilnamečio vaiko L., gimusio ( - ), gyvenamosios vietos nustatymo, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog L. gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina (ieškove) labiau atitiktų šalių vaiko interesus. Vertinant teismo posėdyje vaiko išreikštą nuomonę, jo nurodytas priežastis, dėl kurių jis nori gyventi su tėvu ir nenori gyventi su mama, akivaizdu, kad vaikas negalėjo objektyviai suformuluoti savo nuomonės ir atsakyti, kodėl jis nenori gyventi su mama, bet nori gyventi su tėvu. Teismo nuomone, vaikas visiškai nelogiškai paaiškino savo norą ir sprendimą gyventi su tėvu. Atsižvelgęs į byloje surinktus duomenis, berniuko mokymo įstaigos pateiktą charakteristiką bei kompleksinio psichiatrinio-psichologinio įvertinimo rezultatus, teismas sprendė, kad tikslinga L. nuolatinę gyvenamąją vietą sieti su jo mamos gyvenamąja vieta. Ieškovė yra sudariusi geras gyvenimo sąlygos sūnui gyventi su ja, ji šiuo metu gyvena trijų kambarių bute, vaikui skirtas atskiras kambarys. Tuo tarpu pas atsakovą vaikui nėra sudarytos pakankamai geros sąlygos. Vaikas gyvena pereinamajame kambaryje, atsakovo tėvų namuose nėra nei vonios, nei tualeto, su vaiku dažniausiai būna ne tėvas, o vaiko seneliai, kadangi atsakovo darbo laikas yra nenormuotas. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, o tai nėra teigiamas pavyzdys šalių nepilnamečiam vaikui. Atsakovas neužtikrina nei vaiko gero mokymosi, nei jo turiningo laisvalaikio.

10Teismas konstatavo, kad šalys neturi turto ar santaupų, kurie galėtų turėti įtakos nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog atsakovas augina dar vieną vaiką, kurį reikia išlaikyti, nėra pagrindas teikti mažesnio dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, juo labiau, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra beveik du kartus didesnis už ieškovės gaunamą darbo užmokestį. Pažymėjo, jog nė viena iš šalių nepateikė įrodymų apie jų sugyventinių turtinę padėtį, t.y. jų visų rūšių gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, transporto priemones, turimas lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir pan. Todėl pirmosios instancijos teismas šalių turtinę padėtį vertintino šalių nepilnamečio vaiko nauda ir sprendė, jog 900 Lt išlaikymas vaikui, teikiamas abiejų šalių, yra proporcingas šalių nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų (šalių) turtinei padėčiai, tokio dydžio išlaikymas užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas, tai yra bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

11Pasisakydamas dėl turto padalinimo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo, tačiau įgijo kilnojamojo turto – automobilius Honda Civic, Opel Vectra ir Peugeot 406. Teismas atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimai, teisme apklaustos liudytojos I. V., atsakovo motinos, parodymus, VĮ „Regitra“ duomenis, sprendė, kad šalių santuokos metu iš bendrų šeimos lėšų įgytą ir abiem šalims lygiomis dalimis priklausantį automobilį Peugeot 406, valst. Nr. ( - ) atsakovas be ieškovės sutikimo 2010-03-06 perleido trečiajam asmeniui. Todėl iš atsakovo ieškovei už santuokos metu įgyto turto, t.y. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, sumažėjimą priteisė piniginę kompensaciją, lygią pusei šio turto vertės, t.y. 2710 Lt. Teismas nustatė ir tai, kad šalių santuokos metu taip pat yra įgytas automobilis Mercedes Benz C200, valst. Nr. ( - ) kurį atsakovas įsigijo 2011-10-08, t.y. po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo 2010-10-18, šalims jau gyvenant skyrium. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl šio automobilio padalijimo, priešingai, prašė jo nedalyti, nurodžiusi, kad šį automobilį pirko atsakovas už savo lėšas, ką patvirtino ir atsakovas, ginčo dėl šio automobilio tarp šalių nėra, todėl teismas šio automobilio nedalino. Šalims prašant teismas automobilį Opel Vectra, 1560 Lt vertės, natūra priteisė atsakovui, nepriteisiant ieškovei kompensacijos.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Atsakovas S. V. 2012-11-23 apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 37-45) prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus L., gimusio ( - ), gyvenamą vietą su atsakovu; 3) priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiui L. po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoją paskiriant atsakovą; 4) santuokoje įgytą transporto priemonę, 1560 Lt vertės, priteisti atsakovui asmeninė nuosavybės teise; 5) atmesti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovei 2710 Lt piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; 6) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Atsakovas savo elgesiu per visą savo santuokinį laikotarpį gerbė ieškovę, buvo jai lojalus, prisidėjo prie bendrų šeimos bei ieškovės poreikių tenkinimo, neatsisakė savo, kaip sutuoktinio, pareigų, rūpinosi ir išlaikė šeimą. Ieškovė pati nevykdė savo kaip sutuoktinės pareigų, dažnai provokuodavo nepagrįstus barnius. Ieškovės gyvenime atsirado kitas vyras ir ieškovė išėjo gyventi kitur, palikdama šeimą ir mažametį vaiką. Būtent ieškovė sistemingai vedė amoralų gyvenimo būdą, ilgą laiką niekur nedirbo, šeimoje gimusį sūnų L. nuolatos prižiūrėjo atsakovo tėvai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad sutuoktinė jam buvo neištikima, o atsakovo mamos teismo posėdyje nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas ieškovės santuokinei neištikimybei bei jos kaltei dėl santuokos nutraukimo konstatuoti. Būtent ieškovė 2010 vasario mėn. paliko atsakovą su mažamečiu vaiku, išėjo iš namų ir pradėjo gyventi su vedusiu vyriškiu, kuris buvo palikęs šeimą su trimis vaikais. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė nesigilinusi, kodėl naujas draugas paliko šeimą. Toks ieškovės požiūris į šeimos vertybes nekelia abejonės dėl ieškovės moralės bei kaltės nutraukiant santuoką. Taigi teismas, priimdamas sprendimą, neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
  2. Teismas, nustatydamas L. gyvenamąją vietą su ieškove, nevertino atsakovo argumentų, liudytojų parodymų, aiškiai išreikšto vaiko noro, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Be to, teismas padarė eilę materialinės bei procesinės teisės pažeidimų. 2012-09-14 į teismo posėdį atvykus nepilnamečiui L., teismas be jokių argumentų atsisakė apklausti vaiką. Tačiau likus kelioms dienoms iki 2012-10-04 teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos, telefonu šalys informuotos, kad tikslinga apklausti vaiką bei nurodyta atvežti jį į teismo posėdį. Nepateikus nutarties šalims bei neišsiaiškinus byloje dalyvaujančių asmenų nuomonės buvo atnaujintas bylos nagrinėjimą ir iš esmės apklausiamas vaiką, pažeidžiant vaiko apklausos nuostatas. Vaiko apklausa prasidėjusi 16 val., užtruko kelias valandas, teismo salėje vaikas apklausiamas nepaisant to, kad jis susijaudino ir pradėjo verkti. Vaikas, nesuprasdamas vykstančio proceso ir jausdamas nerimą, buvo apklausinėjamas ne tik teismo, bet ir ieškovės advokato, vaiko teisių specialistų. Teismas vienašališkai nurodydamas ieškovės gebėjimus rūpintis vaiku, nenurodė ir neanalizavo, kad vaiko motina, gyvendama su sugyventiniu nuomotame bute, visą darbo dieną palieka vaiką vieną, svetimoje jam aplinkoje. Nuomotame bute vaikas praleidžia vienas didžiąją dienos dalį, kur jam nėra artimų žmonių, draugų, juo niekas nesirūpina. Vaikas net nežino mamos sugyventinio vardo, kadangi bijo paklausti. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, tėčio naują šeimą L. puikiai pažįsta. Kaip vaikas posėdyje paaiškino, kad jam svarbi ramybė ir saugumas, bendravimas su vyresniu broliu A., bei ką tik gimusiu M., tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teismas neapklausė šalių sugyventinių, kaip liudytojų, ir neišsiaiškino, koks vaiko santykis su šiais asmenimis. Sprendime nėra argumentų, kodėl atsakovo gyvenamoji vieta yra netinkama vaikui augti. Būtent šioje aplinkoje ieškovė paliko mažametį vaiką su atsakovu ir išėjo gyventi atskirai. Atsakovas gyvena kartu su savo tėvais, šioje aplinkoje daugiau nei penkerius metus augo L. V.. Vaikas, apsuptas tėvo ir senelių dėmesiu, užaugo ir subrendo, šioje aplinkoje vaikas išreiškė norą likti gyventi su tėčiu. Jo gyvenimo sąlygos yra normalios, vaikui supirkti nauji baldai, vaikas turi savo kambarį, nuosavą kiemą, žaislus, gali pritaikyti išmoktus mokykloje meistravimo įgūdžius, stato su tėčiu namelį, gamina jame baldus. Vaiko ryšys su tėčiu glaudesnis. Kompleksinio psichiatrinio-psichologinio vertinimo išvados taip pat neleidžia daryti prielaidos, kad vaikas nenori gyventi su tėčiu. Specialistų išvadose nurodyta, kad berniukas neišreiškė tiesioginės savo nuomonės su kuo norėtų gyventi.
  3. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo priteisimo po 450 Lt periodinėms išmokomis, neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį bei šiuo metu gimusį atsakovui antrą vaiką ir niekur nedirbančią jo sugyventinę E. K.. Atsakovas pateikė teismui įrodymus dėl savo ir E. K. turtinės padėties ir nurodė, kad jo dabartinė turtinė padėtis sąlygoja vaikui mokėti išlaikymą tik po 400 Lt. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus ir įrodymus, apie jo turtinę padėtį, išlaikomą papildomai sugyventinę, mažametį L. brolį A. ir šiuo metu ką tik gimusį sūnų M.. Nepagrįstai nurodė, kad nėra pateikta papildomai įrodymų apie šalių sugyventinių turtinę padėtį. Be to, tokio pobūdžio bylose teismas turi būti aktyvus ir objektyvus, pats rinkti įrodymus, nustatant teisinius faktus, kadangi šiose bylose yra viešas interesas- užtikrinti vaiko teises ir interesus.
  4. Pirmosios instancijos teismas, peržengdamas ieškinio reikalavimo ribas, neteisėtai padalino santuokoje įgytą turtą Opel Vectra, valst. Nr. ( - ) 1560 Lt vertės, lygiomis dalimis. Ieškovė šią transporto priemonę prašė priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise nereikalaujant už jį kompensacijos. Dėl antrojo automobilio nurodo, kad ieškovei pradėjus gyventi skyrium, atsakovas 2010-03-06 pardavė automobilį Peugeot 406, valst. Nr. ( - ) Tačiau teismas nevertino, kad atsakovas parduotai transporto priemonei Peugeot 406, 1996 m. įsigyti buvo paėmęs 8000 Lt kreditą iš banko, paskolą jis mokėjo vienas, atsakovas dirbo ir išlaikė šeimą, kai tuo tarpu ieškovė niekur nedirbo. Atsakovas pateikė visus teismui įrodymus, kad dėl sulaužytos rankos traumos negalėjo išgyventi ir patenkinti savo bei vaiko minimalių poreikių, dėl to buvo priverstas parduoti automobilį. Tuo metu ieškovė jau buvo palikusi atsakovą vieną su vaiku ir išėjusi pas sugyventinį. Neteikdama vaikui išlaikymo, nesirūpindama paliktu segančiu vyru, ieškovė nepagrįstai reikalauja kompensacijos už parduotą transporto priemonę. Todėl reikalavimas priteisti piniginę 2710 Lt kompensaciją už neegzistuojantį turtą yra nepagrįstas.

14Ieškovė I. V. 2012-12-31 atsiliepimu (t. 2, b.l. 62-65) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-23 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15Nurodo, kad atsakovas nepateikė teismui jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę. Atsakovo teiginys, kad ieškovė išėjo gyventi pas vedusį vyriškį, neatitinka tikrovės. Teismas pagrįstai kritiškai įvertino atsakovo motinos parodymus, nes ji neobjektyviai, šališkai vertino savo sūnaus ir ieškovės tarpusavio santykius. Atsakovas nebuvo lojalus, nenustojo vartoti alkoholio, nesileido į kompromisą, nesiekė supratimo ir nesistengė išsaugoti šeimos. Atsakovas, piktnaudžiaudamas alkoholiu, negali būti pavyzdžiu šalių sūnui ir negali užtikrinti vaikui tinkamas sąlygas būtinas jo fiziniam, protiniam bei dvasiniam vystymuisi. Atsakovas jau gana ilgą laiką neleidžia nepilnamečiam sūnui L. matytis ieškove. Atsakovui gimė dar vienas vaikas - sūnus M., todėl akivaizdu kad gyvenimo sąlygos jo tėvų name dar daugiau pablogėjo. Namas yra nedidelis ir be patogumų, o jame gyvena atsakovo motina, tėvas, jis pats su sugyventine, du jų vaikai bei šiuo metu šalių sūnus L.. Vaikui gyvenant tik su atsakovu, ženkliai pablogėjo jo sveikata bei pasiekimai mokykloje. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų ar aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai priėmė sprendimą, visą įgytą santuokoje turtą padalinti tarp šalių lygiomis dalimis t.y. po 1/2 santuokoje įgyto turto. Be to, teismas teisingai nusprendė, kad automobilis Peugeot 406 iki jo perleidimo trečiam asmeniui buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir šį turtą atsakovas perleido be ieškovės sutikimo.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas

18Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais. Apeliaciniame skunde yra keliami klausimai dėl santuokos iširimo priežasties vertinimo, dėl turto dalių ir kompensacijos antrajam sutuoktiniui už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo, dėl šalių sūnaus L. gyvenamosios vietos nustatymo ir jo išlaikymo pareigos, dėl to teisėjų kolegija ir pasisako (CPK 320 str. 1 d.).

19Dėl santuokos iširimo priežasties ir sutuoktinių kaltės

20Apeliantas skundžia teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta jo kaltė dėl santuokos iširimo, ir tvirtina, jog sutuoktinio pareigas šeimoje yra pažeidusios abi šalys - ieškovė jas pažeidė palikdama šeimą ir palaikydama artimus santykius su kitu asmeniu. Šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Byloje, be paties apelianto samprotavimų apie ieškovės kaltę bei jo naudai liudijusios motinos I. V. paaiškinimų (t.1, b.l. 193-196), nesama jokių kitų patikimų duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad ji iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, kad buvo nelojali šeimai ar gyvendama kartu su apeliantu bendravo dar ir su kitais asmenimis. Tik tokių aplinkybių nustatymas leistų jos elgesį traktuoti kaip kaltę dėl nesusiklosčiusių šeimyninių santykių ir dėl šeimos iširimo. Tokią apelianto pareigą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiama sutuoktinės kaltė dėl santuokos iširimo, suponuoja šalių rungimosi byloje principas (CPK 12 str., 177 str., 178 str.). Ir priešingai, byloje yra ir kitų įrodymų, nei ieškovės paaiškinimai, kad pats apeliantas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio moralines pareigas, nustatytas CK 3.26 str. -3.28 str., t.y. sutuoktinių lygiateisiškumo, lojalumo ir pagarbos vienas kitam. Lojalumas - tai sutuoktinių veikimas tiek šeimoje, tiek už jos ribų kito sutuoktinio bei šeimos interesais, savo interesų nesupriešinimas su kito sutuoktinio interesais, protinga tolerancija ir pakantumas, be kurių šeimos gyvenimas neįmanomas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją ar užsiėmimą, jo pomėgius, rūpintis vienas kito ne tik materialine, bet ir psichologine, dvasine būkle. Abipusės pagarbos pareiga įpareigoja sutuoktinius paisyti vienas kito nuomonės, nevartoti vienas prieš kitą ir kitus šeimos narius fizinės prievartos ar smurto, negrasinti, nedaryti psichologinio spaudimo. Tokių ieškovės sutuoktinės pareigų pažeidimo byloje esantys įrodymai konstatuoti neleidžia. Priešingai, rašytiniai įrodymai, susiję su apelianto nevienkartiniu nubaudimu administracine tvarka ar jo gydymu nuo ligos, kurią sąlygojo alkoholio vartojimas (b.l. 99), patvirtina būtent ieškovės įvardintą santuokos iširimo priežastį, taip pat smurto naudojimą prieš ją. Šie duomenys, atsižvelgiant į jų užfiksavimo laikotarpį, taip pat paneigia liudytojos I. V. teiginius teismo posėdyje (t.1, b.l. 195), kad šioje situacijoje abu sutuoktiniai yra kalti dėl tokios santuokos baigties, o sūnus pradėjęs piktnaudžiauti alkoholiu jau marčiai susiradus kitą draugą. Toks apelianto elgesys negali būti pateisinamas, tokiu atveju ieškovės apsigyvenimas skyrium nuo sutuoktinio buvo pasekmė, o ne priežastis santuokai iširti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylą nagrinėjęs teismas kaltės klausimą išsprendė teisingai.

21Dėl turto padalijimo ir reikalavimo ribų peržengimo

22Ieškiniu ieškovė pareiškė reikalavimą padalinti šalims vienintelį užgyventą kartu turtą - transporto priemones, jas priteisiant natūra apeliantui. Už automobilius Opel Vectra ir Honda Civic sau kompensacijos priteisti neprašė. Kadangi viena transporto priemonė buvo parduota be jos sutikimo, ieškovė taip pat prašė priteisti jai pusę automobilio Peugeot 406 vertės piniginę kompensaciją. Vadinasi, reikalavimas padalinti santuokoje įgyta turtą lygiomis dalimis, nepaisant kompensacijos už pirmuosius du automobilius atsisakymo, buvo byloje pareikštas – ieškovė reikalavo nustatyti lygias turto dalis, tačiau jai kompensuoti tik vienos iš trijų transporto priemonių pusę vertės (CPK 13 str.). Nekilus ginčui dėl būtent tokių sutuoktinių turto idealiųjų dalių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog dalina turtą pusiau (t.y. lygiomis dalimis), o išlikusį turtą natūra priteisia tik vienam apeliantui asmeninėn nuosavybėn be kompensacijos ieškovei už jį priteisimo (CK 3.127 str.). Pripažintina, kad dispozytivumo principo teismas nepažeidė. Tačiau sprendimo rezoliucinė dalis, siekiant išvengti sprendimo vykdymo neaiškumo, patikslintina, iš sakino „Santuokoje įgytą 1560 Lt vertės turtą šalims padalinti lygiomis dalimis“ pašalinant teismo nurodytą konkrečią tik vienam apeliantui asmeninėn nuosavybėn priteisiamo turto vertę, t. y. žodžius „1560 Lt vertės“.

23Skundas dalyje dėl kompensacijos ieškovei priteisimo už apelianto be ieškovės sutikimo parduotą automobilį Peugeot 406, atmestinas. CK 3.98 str. 3 d. ir 4 d. nustato, kad sutuoktinis turi pareigą bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės pabaigoje kompensuoti bendrosios sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Automobilio pardavimo fakto apeliantas neneigia, o jo procesiniuose dokumentuose įvardintos aplinkybės, sąlygojusios pardavimą, t.y. lėšų pragyvenimui, sutuoktiniams apsigyvenus skyrium, nepakankamumas ar tai, kad paskolą už santuokos metu įgytą automobilį bankui išmokėjo tik jis vienas, kitokios kolegijos išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja. Argumentas, kad tarp sutuoktinių gali būti dalijamas tik realiai egzistuojantis turtas, teisiškai ydingas ir prieštarauja jau minėtai įstatymo normai, nustatančiai sutuoktinio teisę į kompensaciją.

24Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir jo išlaikymo

25Šalys turi nepilnametį sūnų L. V., gim. ( - ) (t.1, b.l. 10), kurio gyvenamąją vietą, nutraukiant šalių santuoką, teismas nustatė su ieškove. Galiojantis įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kuriais remiantis būtų nustatoma vaikų gyvenamoji vieta su kuriuo tai iš skyrium gyvenančių tėvų. Pagal CK 3.174 str., tokiu atveju vadovaujamasi vaiko interesais ir atsižvelgiama į vaiko norą, jeigu šis dėl savo amžiaus gali savo norus suformuluoti. Taigi vienintelis objektyvus įstatymo nustatytas kriterijus yra vaiko noras, į kurį neatsižvelgiama tik tuomet, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas vystytis, kad jis užaugtų sveika, intelektuali, dorovinga bei tvirta asmenybe, todėl įvertintina, ar aplinkoje, kurioje gyvena kiekvienas iš tėvų, kartu atsižvelgiant į tėvų asmenines savybes, gyvenimo būdą ir kita, objektyviai galimas tokių sąlygų sudarymas.

26Iš Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sutrinktų duomenų (t.1, b.l. 49, 50, 101-102), psichologo konsultacijos (t.1, b.l. 114), vaiko paaiškinimų pirmosios instancijos teisme (t.2, b.l. 14-16) matyti, kad L. išreiškė norą gyventi su tėčiu. Tokią savo pakankamai kategorišką poziciją jis pakartojo ir apeliacinės instancijos teisme, nurodęs, kad nepaisant priimto sprendimo gyventi su mama, vis tiek grįžtų pas tėtį. Pažymėtina, kad pakartotinai apklausus vaiką apeliacinės instancijos teisme, apelianto skundo argumentai, susiję su tokios apklausos procedūriniais pažeidimais pirmosios instancijos teisme, tampa teisiškai neaktualūs, taigi kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Taigi, nors Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje šiame vaiko tėvų ginče (t.1, b.l. 101-102, t. 2, b.l. 16-17) bei kompleksinio psichiatrinio-psichologinio įvertinimo išvadoje (t. 1, b.l. 135-138) nurodoma, kad tikslingiau būtų vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina, nes tai labiau atitiktų vaiko interesus, visiškai nepaisyti vaiko nuomonės, kuris pagal savo amžių ir brandą jau gali suformuluoti savo valią, būtų galima tik nustačius, kad toks vaiko noras akivaizdžiai prieštarauja jo interesams, t.y. pas apeliantą jam nebūtų sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, pasiruošti savarankiškam gyvenimui, arba kad tėvo elgesys ir jo asmeninės savybės neigiamai įtakos L. asmenybės formavimąsi. Tokių aplinkybių nagrinėjamojoje byloje nenustatyta. Priešingai, apelianto gyvenamojoje vietoje jam yra sudarytos normalios buitinės sąlygos gyventi ir mokytis, visapusiškai vystytis (t.1, b.l. 49, 101), apeliantas savo, kaip tėvo, pareigas vykdo tinkamai, tarp jo ir sūnaus, kaip spręstina iš byloje surinktų duomenų, egzistuoja glaudus asmeninis ryšys. Teismo sprendimo argumentai, kad L. negalėjo logiškai pagrįsti savo noro gyventi su tėvu, nesudaro prielaidų neatsižvelgti į jo nuomonę. Pastebėtina, kad iš L. apklausų teisme ar pas specialistus –psichologus matyti tokio jo apsisprendimo priežastys, t.y. kad su mama jam sunkiau sutarti, nei su tėvu, nes ši yra reiklesnė, griežtesnė ir kategoriškesnė, be to, ne itin komfortiškai jis jaučiasi ir mamos naujoje gyvenamojoje vietoje, kurioje ši gyvena su sugyventiniu.

27Darytina išvada, kad aplinkybių, kurios leistų nepaisyti vaiko nuomonės ir noro arba aiškiai prieštarautų jo interesams, byloje nenustatyta. Kaip kolegija nurodė, nėra duomenų ir apie tai, kad tėvas, kuris turi vienodas teises ir pareigas savo vaikui, kaip ir motina (CK 3.156 str.), tėvo valdžią naudotų netinkamai ar ja piktnaudžiautų. Apeliantas dirba, gauna reguliarias pajamas, rūpinasi kasdienių vaiko poreikių užtikrinimu, jo poilsiu, užtikrina jam būstą, galiausiai dar iki šio ginčo inicijavimo teisme bei per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį faktinė L. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo pas tėvą, sūnus yra vien tėvo išlaikomas jau daugiau nei dvejus metus ir tokia aplinkybė taip pat nebuvo byloje paneigta. Todėl geresnė vaiko motinos buitis ar pasikeitęs vaiko požiūris į mokslą, taip pat toks sprendimo argumentas, kad tėvas savo elgesiu nėra sektinas pavyzdys vaikui, kitokio apeliacinės instancijos teismo vertinimo esmingiau neįtakoja. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su vaiko nuomonės pareiškimu bet kuriame su juo susijusiame ginče (CK 3.177 str., CPK 280 str. ). Tokiu atveju sprendimas šioje dalyje panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas: L. V. gyvenamoji vieta pakeistina ir nustatytina su tėvu, apeliantu S. V. (CK 3.169 str. 3 d., CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Pasikeitus faktinėms aplinkybėms ar vaiko nuomonei tuo klausimu, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas gali būti sprendžiamas iš naujo.

28Pasisakant dėl vaiko išlaikymo pareigų, pažymėtina, kad nors L. realiai su tėvu gyvena nuo 2010 metų (tikslesnis laikotarpis byloje nebuvo nustatinėjamas), ir šiuo laikotarpiu, pasak apelianto, jį išlaikė tik jis vienas, ieškovė sūnaus poreikiais ir pragyvenimu nesidomėjo, apeliantas byloje savarankiškų reikalavimų (priešieškinio forma) nepareiškė ir nesuformulavo jokių prašymų, susijusių su išlaikymo pareigų už ankstesnį laikotarpį tėvams padalijimu. Atitinkamai tokios faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teisme ir nebuvo tiriamos (CPK 12 str., 13 str.). Tėvo, kuris vykdė pareigas už abu vaiko tėvus, turinčius pareigą jį išlaikyti, išlaidų kompensavimo klausimas galėtų būti sprendžiamas ginče su antruoju vaiko tėvu per nuostolių atlyginimo, nepagrįsto praturtėjimo ar lėšų sutaupymo bei kitus teisės institutus, priklausomai nuo faktinės situacijos.

29Savo apeliaciniame skunde apeliantas suformulavo tik prašymą priteisti išlaikymą sūnui iš ieškovės po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, jeigu būtų tenkinamas kitas jo prašymas dėl vaiko gyvenamosios vietos su juo nustatymo, neįvardijęs, nuo kada toks išlaikymas turi būti priteisiamas. Kadangi apeliantui buvo nustatyta pareiga teikti išlaikymą L. po 450 Lt kasmėnesine išmoka, panašaus dydžio išlaikymą L. turėtų teikti ir ieškovė. Todėl apeliacinį skundą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su apeliantu patenkinus, iš ieškovės priteisiamas išlaikymas sūnui L. po 400 Lt. kas mėnesį mokama periodine išmoka nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties, pakeičiančios pirmosios instancijos teismo nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, priėmimo. Vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tas tėvas, su kuriuo vaikas gyvena (CK 3.190 str., 3.196 str.). Vaiko tėvams nesutarus dėl teisės į išlaikymą momento bei gera valia neišsprendus klausimo dėl išlaikymo kompensacijos už buvusį laikotarpį, jeigu toks klausimas apskritai būtų jiems aktualus (CK 3.200 str.), tokio pobūdžio ginčas, kaip minėta, galėtų būti atskirai sprendžiamas teisme.

30Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tokią aplinkybę, kad ieškovės iniciatyva pateikus skubiam vykdymui pirmosios instancijos teismo sprendimą (t.2, b.l. 53-55), nors vaikas faktiškai tebegyveno su apeliantu, galimai iš apelianto buvo išieškotos vaikui išlaikyti priteistos sumos. Tokiu atveju lėšų grąžinimo klausimas, jeigu jos nebuvo realiai panaudotos vaiko išlaikymui, taip pat gali būti iškeltas pirmosios instancijos teisme - per sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą (CPK 760 str.-762 str.).

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Kai apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Tokios išlaidos šalims paskirstomos priklausomai nuo patenkintų ir atmestų reikalavimų santykio (CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove yra išspręstas ne jos naudai, todėl apelianto turėtų pirmosios instancijos teisme 600 Lt išlaidų (likusi dalis teismo sprendimu grąžinta) už kompleksinį psichiatrinį-psichologinį įvertinimą (t.1, b.l. 125) priteistina apeliantui iš ieškovės.

33Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės naudai išspręsta 90 proc. ieškinio reikalavimų, todėl atitinkamą dalį (2160 Lt) jos turėtų 2400 Lt su atstovavimu susijusių išlaidų (t.1, b.l. 33, t.2, b.l. 8) priteisė iš apelianto. Apeliacinės instancijos teisme patenkintų reikalavimų proporcija sumažėjo vienu ieškinio reikalavimu, o tai, kolegijos vertinimu, sudaro 20 proc. nuo visų reikalavimų vertės, taigi ieškovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki 1680 Lt sumos (2400 Lt x 70 proc.). Iš viso jos naudai, priimant domėn ir 213 Lt žyminio mokesčio išlaidas (t.1, b.l. 6), iš apelianto priteistina 1893 Lt (1680 Lt + 213 Lt) su šios bylos procesu pirmosios instancijos teisme susijusių išlaidų.

34Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą (CPK 96 str.), priimtina domėn tai, kad išlaikymas vaikui priteisiamas ne iš apelianto, o iš ieškovės. Tokiu atveju iš jam apskaičiuotos teismo sprendimu valstybės naudai priteistinos iš viso 184,60 Lt sumos, kurią sudaro 22,60 Lt pašto ir 162 Lt žyminio mokesčio išlaidos, atimtina pastaroji suma (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), sumažinant iš apelianto valstybės naudai priteisiamą sumą iki 22,60 Lt.

35Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą šiuo atveju priteisiamas iš įpareigoto tokį išlaikymą teikti asmens, t.y. pačios ieškovės. Jo suma apskaičiuojama pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 85 str. 1 d. 3 p. nustatytas taisykles, ir yra lygi 144 Lt ([400 Lt x 12 mėn.] x 3 proc.). Kadangi teismas pagrįstai nustatė abiems šalims vienodą pareigą apmokėti pašto išlaidas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. , 96 str.), ieškovei tenkanti jų dalis - 22,60 Lt - pridėtina prie žyminio mokesčio išlaidų, iš viso priteisiant iš jos valstybės naudai 166,60 Lt.

36Taip pat šalys pateikė įrodymus apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas turėjo 360 Lt žyminio mokesčio išlaidų (t.2. b.l. 46,59). Apeliacinės instancijos teisme pagrįstu pripažintinas vienintelis apeliacinio skundo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl už jį sumokėta 144 Lt žyminio mokesčio suma (t.2, b.l. 56) jam kompensuotina, priteisiant ją iš ieškovės (CPK 93 str. 3 d.), o kitos žyminio mokesčio išlaidos neatlyginamos.

37Už advokatų paslaugas apeliacinės instancijos teisme šalys sumokėjo panašiai – apeliantas 800 Lt, o ieškovė iš viso 850 Lt (t.2, b.l. 72, taip pat į šį posėdį abiejų šalių pateikti įrodymai), o ginčas šios instancijos teisme, kolegijos vertinimu, taip pat išspręstas panašiomis proporcijomis (vienas apelianto reikalavimas iš trijų patenkintas), taigi tokio pobūdžio išlaidos kiekvienai iš šalių nekompensuotinos.

38Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (t.2, b.l. 79), todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos taip pat iš šalių nepriteisiamos.

39Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., kolegija

Nutarė

40Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimą pakeisti.

41Pakeisti šiuo sprendimu nustatytą L. V., a.k. ( - ) gyvenamąją vietą ir nustatyti jo gyvenamąją vietą su tėvu S. V..

42Priteisti iš I. V. materialinį išlaikymą sūnui L. V., gim. ( - ), po 400 periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2013-05-20 iki L. pilnametystės ( - ), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoju paskiriant S. V..

43Pašalinti iš sakino „Santuokoje įgytą 1560 Lt vertės turtą šalims padalinti lygiomis dalimis“ žodžius „1560 Lt vertės“.

44Priteisti iš S. V. 1893 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų I. V. naudai.

45Priteisti iš I. V. 600 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme (ekspertizės) išlaidų S. V. naudai.

46Priteisti iš I. V. 166,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

47Priteisti iš S. V. 22,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

48Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

49Priteisti iš I. V. 144 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų S. V. naudai.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovė I. V. 2010-07-21 su ieškiniu (t. 1, b.l. 1-5, 36-41) kreipėsi į... 5. Atsakovas S. V. 2010-12-13 atsiliepimu ir paaiškinimais teisme (t. 1, b.l.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Trakų rajono apylinkės teismas 2012-10-23 sprendimu (t. 2, b.l. 20-32)... 8. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas neįrodė ieškovės... 9. Spręsdamas klausimą dėl šalių nepilnamečio vaiko L., gimusio ( - ),... 10. Teismas konstatavo, kad šalys neturi turto ar santaupų, kurie galėtų... 11. Pasisakydamas dėl turto padalinimo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Atsakovas S. V. 2012-11-23 apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 37-45) prašo... 14. Ieškovė I. V. 2012-12-31 atsiliepimu (t. 2, b.l. 62-65) prašo apeliacinį... 15. Nurodo, kad atsakovas nepateikė teismui jokių tiesioginių įrodymų,... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas... 18. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas... 19. Dėl santuokos iširimo priežasties ir sutuoktinių kaltės... 20. Apeliantas skundžia teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta jo kaltė dėl... 21. Dėl turto padalijimo ir reikalavimo ribų peržengimo ... 22. Ieškiniu ieškovė pareiškė reikalavimą padalinti šalims vienintelį... 23. Skundas dalyje dėl kompensacijos ieškovei priteisimo už apelianto be... 24. Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir jo išlaikymo... 25. Šalys turi nepilnametį sūnų L. V., gim. ( - ) (t.1, b.l. 10), kurio... 26. Iš Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus... 27. Darytina išvada, kad aplinkybių, kurios leistų nepaisyti vaiko nuomonės ir... 28. Pasisakant dėl vaiko išlaikymo pareigų, pažymėtina, kad nors L. realiai su... 29. Savo apeliaciniame skunde apeliantas suformulavo tik prašymą priteisti... 30. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tokią aplinkybę, kad ieškovės... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 32. Kai apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimą, jis... 33. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės naudai išspręsta 90... 34. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą (CPK 96... 35. Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą šiuo atveju priteisiamas iš... 36. Taip pat šalys pateikė įrodymus apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas... 37. Už advokatų paslaugas apeliacinės instancijos teisme šalys sumokėjo... 38. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 39. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., kolegija... 40. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimą pakeisti.... 41. Pakeisti šiuo sprendimu nustatytą L. V., a.k. ( - ) gyvenamąją vietą ir... 42. Priteisti iš I. V. materialinį išlaikymą sūnui L. V., gim. ( - ), po 400... 43. Pašalinti iš sakino „Santuokoje įgytą 1560 Lt vertės turtą šalims... 44. Priteisti iš S. V. 1893 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme... 45. Priteisti iš I. V. 600 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme... 46. Priteisti iš I. V. 166,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.... 47. Priteisti iš S. V. 22,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.... 48. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.... 49. Priteisti iš I. V. 144 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme...