Byla I-4409-484/2013
Dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys AB „Požeminiai darbai“, WTE Wassertechnik GMBH)

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Iraidai Žogaitei, atsakovės atstovei advokatei Ingai Klimašauskienei, trečiojo suinteresuoto asmens WTE Wassertechnik GMBH atstovui advokatui Liutaurui Baikščiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Kauno vandenys“ skundą atsakovei Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys AB „Požeminiai darbai“, WTE Wassertechnik GMBH).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėja UAB „Kauno vandenys“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–18), kuriame prašė panaikinti Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2012-01-24 įsakymą Nr. Tl-26 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/007 „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį, bei tinklų išplėtimas“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas, 2012-01-24 įsakymas). Taip pat prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

4Pareiškėja skunde nurodė, kad WTE Wassertechnik GmbH ir AB „Požeminiai darbai“, iš vienos pusės, (toliau – ir Rangovas) bei pareiškėja ir Agentūra, iš kitos pusės, 2005-10-14 sudarė statybos rangos sutartį Nr. V/2005/K16 dėl Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimo, įdiegiant biologinio valdymo grandį (toliau –ir Rangos sutartis). Pagal Rangos sutartį Agentūra veikė kaip perkančioji organizacija ir mokėtojas, o pareiškėja – kaip užsakovas (naudos gavėjas). Tai reiškia, kad viešuosius pirkimus organizavo ir pareigą mokėti už atliktus darbus turėjo Agentūra, o Bendrovė neturėjo jokios įtakos viešųjų pirkimų organizavimui bei jų sąlygų nustatymui. Rangos sutartis buvo sudaryta viešųjų pirkimų būdu, kurie buvo vykdomi iš esmės pagal atviro konkurso sąlygas, o pareiškėja šį konkursą laimėjo pasiūliusi mažiausią kainą. Teikiant pasiūlymą viešajame pirkime buvo numatytos ir į Rangovo pasiūlymo kainą įtrauktos Rangovo išlaidos, kurias jis patirs dėl perkančiosios organizacijos (Agentūros) reikalaujamų garantijų ir draudimų išdavimo, t. y. dėl: atlikimo užtikrinimo garantijos išdavimo, išankstinio mokėjimo garantijos išdavimo, sulaikomų pinigų garantijos išdavimo, statybos darbų draudimo, montavimo darbų draudimo ir civilinės atsakomybės draudimo. Atitinkamai Rangovas į savo pasiūlymo kainos (t. y. 63 498 496 Lt be PVM) bendrąją dalį įtraukė 1 485 491 Lt sumą išlaidoms, susijusioms su pirkimo dokumentų ir nurodytų Rangos sutarties reikalavimų įgyvendinimu.

5Įgyvendinant Rangovo įsipareigojimus, susijusius su garantijomis ir draudimais, Rangovas pateikė Agentūrai garantijas ir draudimo polisus (liudijimus), išduotus Agentūros naudai: 1) Raiffessen Zentralbank Osterreich atlikimo užtikrinimo garantiją Nr. G731.510 6 349 849,60 Lt sumai; 2) Raiffessen Zentralbank Osterreich išankstinio mokėjimo garantiją Nr. G731.799 12 699 699,20 Lt sumai; 3) Bayerische Landesbank sulaikomų pinigų garantiją Nr. 732475NBGA0810 3 174 925 Lt sumai; 4) Basler Securitas Versicherungen statybos darbų draudimo, montavimo darbų draudimo ir civilinės atsakomybės draudimo liudijimą. Visi draudimo polisai ir garantijų išdavimas buvo apmokėti Rangovo, todėl jis 2006-06-19 išrašė Agentūrai PVM sąskaitą-faktūrą WTE Nr. 001, į kurią buvo įtraukta ir aukščiau nurodyta 1 485 491 Lt suma išlaidoms, susijusioms su garantijų ir draudimo polisų išdavimu. Nurodyta suma detalizuota Rangovo 2006-06-19 Atliktų darbų akte Nr. 1 bei pažymoje Nr. 1. Sąskaitos Nr. 001 pagrindu pareiškėja pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą Nr. 2-V-2005/K16 (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 2-V-2005/K16) ir jos išlaidos buvo apmokėtos teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau Agentūra 2012-01-24 išvadoje nurodė, kad pagal Rangos sutartį pagrįsta tik 697 973,57 Lt suma iš nurodytos 1 485 491 Lt sumos. Likusi 787 517,42 Lt suma pripažinta netinkamomis finansuoti išlaidomis, nes jos buvo nepagrįstos tinkamais dokumentais.

6Bendrovė nurodė, kad, vadovaujantis Vyriausybės 2005-05-30 nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos, išmokėtos ir (ar) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 p., pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo sprendimas arba įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti projekto vykdytojui bankroto arba restruktūrizavimo bylą. Taisyklėse sprendimas apibrėžtas kaip administruojančiosios institucijos arba įgyvendinančiosios institucijos (jeigu ji yra asignavimų valdytoja) vadovo įsakymas ir (arba) kito jo įgalioto asmens potvarkis grąžinti neteisėtai išmokėtas ir (arba) panaudotas lėšas (toliau - įsakymas) ir (arba) administruojančiosios institucijos arba įgyvendinančiosios institucijos (jeigu ji yra asignavimų valdytoja) patvirtinta siūlomų grąžinti lėšų forma, pildoma ir teikiama naudojantis informacinėmis sistemomis. Nagrinėjamu atveju Agentūra yra įgyvendinančioji institucija ir pagal galiojančius teisės aktus nėra nurodyta kaip asignavimų valdytoja. Pabrėžė, kad Vyriausybės 2001-08-24 nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Sanglaudos fondo lėšų administravimo taisyklių 11.17 p. aiškiai nustatyta, jog Agentūra turi kompetenciją vykdyti neteisėtai išmokėtų ir/ar panaudotų lėšų susigrąžinimą tik tarpinės institucijos (t. y. Aplinkos ministerijos) įgaliojimu. Ši teisės norma konkuruoja su Taisyklių 2 p. nustatytu apibrėžimu, pagal kurį įgyvendinančioji institucija gali būti laikoma administruojančia institucija ir gali pati priimti sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo. Pareiškėjos manymu, Agentūros atžvilgiu turėtų būti taikoma būtent nurodyta Sanglaudos fondo lėšų administravimo taisyklių 11.7 p. norma, todėl atsakovė, neturėdama tarpinės institucijos įgaliojimų, negalėjo priimti skundžiamo įsakymo. Tokią išvadą, anot pareiškėjos, patvirtina ir Agentūros nuostatų (toliau – Agentūros nuostatai), patvirtintų Aplinkos ministro 2011-08-11 įsakymu Nr. Dl-632, 6.6 p., nustatantis, kad pareiškėjai suteikta kompetencija atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus ir informuoti Aplinkos ministeriją apie nustatytus pažeidimus bei teikti jai siūlymus dėl tolesnių veiksmų. Be to, vienu iš įsakymo priėmimo pagrindų nurodytas Aplinkos ministro 2011-04-20 įsakymas Nr. Dl-349 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant asignavimų valdytojo programas“, kuris yra norminio pobūdžio, tačiau nepaskelbtas įstatymų nustatyta tvarka.

7Pažymėjo ir tai, kad skundžiamas įsakymas yra nepagrįstas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., taip pat neatitinka šio straipsnio 3 d. nuostatų – įsakyme nenurodyta aiški priežastis sugrąžinti lėšas, iš jo turinio nėra aišku, kokia konkreti išlaidų suma yra nepagrįsta ir netinkama finansuoti, nenurodyta jo priėmimo data ir jis nėra patvirtintas antspaudu. Todėl skundžiamas įsakymas taip pat neatitinka Taisyklių 2 ir 9 p. nustatytų reikalavimų.

8Pareiškėja, išanalizavusi Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo (toliau – ir Komisijos reglamentas Nr. 16/2003) 12, 13 str. nuostatas, daro išvadą, kad būtent Agentūra yra atsakinga už tai, kad Sanglaudos fondo lėšos būtų naudojamos tinkamai, o netinkamai panaudotos – būtų grąžintos. Pareiškėjos vertinimu, nuostata, kad lėšos turi būti grąžintos reiškia, jog tam, kad galutinis paramos gavėjas grąžintų lėšas, visų pirma, turi būti konstatuota, kad lėšos buvo netinkamai ar neteisėtai panaudotos ir, antra, kad šios lėšos buvo netinkamai panaudotos dėl paramos gavėjo kaltės. Neįrodžius galutinio paramos gavėjo kaltės dėl netinkamo ir neteisėto paramos lėšų panaudojimo, tokios lėšos turi būti grąžintos iš institucijos, įgyvendinančios Sanglaudos fondo lėšų naudojimą, biudžeto. Pabrėžė, kad pagal Komisijos 2003-01-06 reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 str. išlaidos, į kurias reikia atsižvelgti mokant Bendrijos paramos lėšas, turi būti realios, todėl įgyvendinančioji institucija, priimdama sprendimus, susijusius su Sanglaudos fondo lėšų panaudojimu, turi objektyvią galimybę įsitikinti ir nustatyti, ar patirtos išlaidos yra tinkamos ir gali būti finansuojamos iš Sanglaudos fondo bei atitinkamai priimti sprendimą tokias išlaidas apmokėti arba neapmokėti. Be to, 2006-07-11 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 59 str. 1 d. b p. nurodyta, kad kiekvienai veiksmų programai valstybė narė skiria tvirtinančią instituciją, kuri pagal šio reglamento 61 str., atlieka jai priskirtinas lėšų panaudojimo kontrolės ir administravimo funkcijas. Taigi, už tinkamą Sanglaudos fondo lėšų panaudojimą yra atsakinga pati Agentūra. Tuo tarpu pareiškėja, gaudama lėšas iš Sanglaudos fondo, gali pagrįstai manyti, kad jos patirtos išlaidos yra tinkamos finansuoti pagal Sanglaudos fondo programą. Tokią poziciją pagrindžia ir Rangos sutarties nuostatos bei faktinė situacija, kadangi Bendrovė nei Sanglaudos fondo, nei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšoms nedisponavo, o visus mokėjimus pagal Rangos sutartį vykdė Agentūra.

9Nurodė, kad pagal Sanglaudos fondo lėšų administravimo taisyklių 3 p., 11 p., Europos Sąjungos sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams (paslaugų teikėjams ar prekių tiekėjams) ir atsiskaitymo už išmokėtas ar planuojamas išmokėti lėšas taisyklių, patvirtintų Finansų ministro 2004-08-16 įsakymu Nr. 1K-288 (toliau – ir Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams taisyklės) 5 p., Agentūros nuostatų 5 p. nuostatas tinkamas Agentūrai priskirtinų Sanglaudos fondo lėšų kontrolės ir administravimo funkcijų atlikimas yra garantija, jog šios lėšos bus panaudojamos tinkamai. Priešingu atveju, reiškia, kad būtent atsakovė neatliko savo funkcijų ir aplaidžiai bei netinkamai prižiūrėjo, kaip vykdomas projektas ir kokioms išlaidoms tvirtinamas apmokėjimas.

10Pažymėjo, kad Agentūra organizavo ir vykdė viešąjį pirkimą dėl Rangos sutarties sudarymo ir būtent ji patvirtino Rangovo pasiūlymą, pateiktą pagal Agentūros pateiktą formą, kuriame buvo numatytos sumos atlikimo užtikrinimo garantijai, išankstinio mokėjimo garantijai, sulaikomų pinigų garantijai ir pan., nurodytos sumos buvo įtrauktos į galutinę Rangovo pasiūlytą kainą, kurią patvirtino atsakovė. Be to, Rangos sutarties Konkrečių sutarties sąlygų 1.15 p. numatyta, kad pasiūlymo priede nurodyta perkančioji organizacija (Agentūra) vykdo Rangos sutarties pirkimo procedūras, administruoja mokėjimus Rangovui (t. y. AB „Požeminiai vandenys“ ir Wassertechnik GmbH) (apmoka iš Sanglaudos fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų finansuojamą Rangos sutarties dalį) ir atlieka bendrąją projekto įgyvendinimo priežiūrą. Vadovaujantis Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 1.2 (e) p. pateiktu Agentūros aiškinimu, visais atvejais, kurie susiję su lėšų pagal Rangos sutartį mokėjimu, atitinkama prievolė kyla atsakovei kaip perkančiajai organizacijai. Pareiškėja, žinodama aukščiau nurodytas Agentūros pareigas tiek pagal teisės aktus, tiek pagal Rangos sutartį, turėjo pagrįstus lūkesčius manyti, kad atsakovei patvirtinus mokėjimą ir išmokėjus lėšas, tokios lėšos yra teisėtos, pagrįstos ir tinkamos finansuoti iš Sanglaudos fondo.

11Bendrovė taip pat teigė, kad ginčijamame įsakyme nėra nurodyta, kas sudaro 427 453,22 Lt, kurie buvo pripažinti netinkamomis finansuoti lėšomis, ir 141 753,13 Lt PVM sumą, todėl ji negali apsiginti nuo skundžiamame įsakyme formuluojamo reikalavimo dėl grąžintinų lėšų sumos. Pažymi, kad iš Agentūros išvados, kuri nėra šio įsakymo sudėtinė dalis, galima nuspėti, kad ši reikalaujama grąžinti suma yra susijusi su draudimo ir garantijų išlaidomis. Išvadoje nurodyta, kad administracinio pobūdžio išlaidos (pridėtinės išlaidos), kurios patiriamos draudimams, garantijoms arba laidavimams specialiai konkrečiam projektui, laikomos tinkamomis finansuoti ir jos priskiriamos Komisijos reglamento

12Nr. 16/2003 22 str. nurodytų išlaidų kategorijai – „pridėtinės išlaidos ir kitos sąnaudos“.

13Pareiškėja nesutinka su atsakovės išvada dėl lėšų grąžinimo. Nurodė, kad vadovaujantis Komisijos 2002-07-29 reglamento (EB) Nr. 1386/2002 8 str. 2 d. b) punkto i) papunkčiu, paramos skyrimui tinkamos išlaidos yra tokios, jeigu jos gali būti patvirtintos sąskaitomis-faktūromis. Vadovaujantis Komisijos reglamento Nr. 16/2003 4 str. ir 5 str., visos už įgyvendinimą atsakingos įstaigos turėtos išlaidos turi būti pagrįstos teisiškai įpareigojančiomis sutartimis ir/ ar dokumentais ir patvirtintos projekto vykdytojo gautomis sąskaitomis-faktūromis arba lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais. Tai reiškia, kad turi būti tikrinama, ar projekto vykdytojas (paramos gavėjas) realiai patyrė išlaidas ir ar jos pagrįstos sąskaitomis-faktūromis ar kitais dokumentais. Pagal Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams taisyklių 11 p., galutinis paramos gavėjas kartu su mokėjimo prašymais pateikia ataskaitinio laikotarpio išlaidas pateisinančius dokumentus. Pagal nurodytų taisyklių 2 p. išlaidas pateisinančiais dokumentais laikytini rangovu (paslaugų teikėjų ar prekių tiekėjų) pateiktos sąskaitos, perdavimo-priėmimo aktai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kelionių dokumentai ir kiti dokumentai, pateisinantys patirtas išlaidas. Kaip nurodyta Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams taisyklių 16 p. įgyvendinančioji institucija vertina mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir pateikia mokėjimo paraišką apmokėti tinkamas finansuoti išlaidas.

14Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Rangovas pateikė Sąskaitą Nr. 001 kartu su atliktų darbų aktu Nr. 1 bei pažyma Nr. 1. Rangovo Sąskaitoje Nr. 001 nurodyta suma, skirta nustatytiems Rangos sutarties reikalavimams vykdyti, atitiko Rangos sutartyje (įskaitant Rangovo pasiūlyme, kuris sudaro neatskiriamą Rangos sutarties dalį) nurodytą sumą. Todėl nurodytos sąskaitos Nr. 001 ir kitų susijusių dokumentų pagrindu pareiškėja pateikė Agentūrai Mokėjimo prašymą Nr. 2-V-2005/K16, kuri patvirtino sąskaitą Nr. 001 (bei pažymą Nr. 1) kaip pareiškėjos išlaidas pateisinančius dokumentus ir pateikė apmokėjimui. Taigi akivaizdu, kad nurodyti dokumentai laikytini išlaidas pateisinančiais dokumentais ir išlaidos yra realiai patirtos. Vadovaujantis Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 1.2 (e) p., Agentūra taip pat veikė kaip užsakovas pagal Rangos sutartį. Visi išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo teikiami tiesiogiai Agentūrai ir tiek draudimas, tiek garantijos buvo išduodami jos naudai. Tuo tarpu Bendrovė net neturėjo galimybės ir teisės įsitikinti, ar visi Rangovo draudimo įmokų sumokėjimą liudijantys dokumentai buvo pateikti atsakovei. Nepaisant to, pareiškėja savo iniciatyva keletą kartų kreipėsi į Rangovą, prašydama jo pateikti informaciją apie draudimo įmokų sumas, tačiau buvo informuota, kad ši informacija yra pateikta Agentūrai ir Valstybės kontrolei. Be to, pačių draudimo liudijimų pateikimas patvirtina tą faktą, kad Rangovas patyrė išlaidas.

15Nesutinka ir su Agentūros išvada, jog, neva pagal FIDIC sutarčių Bendrųjų sąlygų18.1 str., ji gali reikalauti Rangovą pateikti ne tik garantijų faktą patvirtinančius dokumentus, bet ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, nes minėto straipsnio nuostatos yra taikomas tik draudimo dokumentams, bet ne garantijoms.

16Pareiškėja taip pat nurodė, kad Agentūra pripažino kaip netinkamomis finansuoti 787 517,42 Lt sumą, tačiau, pritaikius užskaitymą, ginčijamu įsakymu reikalaujama grąžinti suma sudaro 427 453,22 Lt. Atitinkamai reikalaujama grąžinti 141 753,13 Lt PVM, skaičiuojamą nuo visos 787 517,42 Lt sumos. Bendrovės teigimu, net ir tuo atveju, jei pareiškėja turėtų prievolę grąžinti nurodytą sumą, Agentūra be jokio pagrindimo reikalauja sumokėti PVM nuo visos 787 517,42 Lt sumos, o ne nuo grąžintinos sumos, t. y. 141 753,13 Lt sumą.

17Agentūra su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad atliko asignavimų valdytojo funkcijas ir lėšų sugrąžinimą vykdė vadovaudamasi Taisyklių 2 p. nuostatomis. Asignavimų valdytoja tapus Aplinkos ministerijai, asignavimų valdytojo funkcijos atsakovei buvo perduotos Aplinkos ministro 2011-04-20 įsakymu Nr. D1-349 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant asignavimų valdytojo programas“ (toliau – ir Įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo). Pabrėžė, kad Įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo yra individualus teisės aktas, neturintis norminio akto požymių, todėl įsigaliojo nuo jo priėmimo momento.

18Pažymėjo, kad ginčijamas Agentūros įsakymas pagrįstas nustatytais faktais bei teisės aktais, nurodytos visos šį įsakymą turinčios sudaryti dalys, todėl jis yra teisėtas. Priimant įsakymą buvo vadovautasi taisyklių ir Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 nuostatomis, kurios nustato, kad projekto vykdytojas privalo grąžinti išmokėtas lėšas, jeigu jų buvo išmokėta daugiau nei jam priklauso. Turi būti grąžintos lėšos, kurių panaudojimas projekto vykdytojo nebuvo pagrįstas apskaitos dokumentais. Kaip nurodyta 2012-01-24 Agentūros išvadoje, ištyrus pateiktas sąskaitas ir apmokėjimo dokumentus už garantijas ir draudimus pagrįsta 202 147,12 EUR, t. y. 1 697.973,57 Lt, o netinkamomis finansuoti pripažįstama 228 080,81 EUR, t. y. 787 517,42 Lt. Taip pat pažymėta, kad grąžintinoms lėšoms padengti, nustatytų grąžintinų lėšų suma (360 064,20 Lt) bus užskaityta Sanglaudos fondo projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/007 „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį, bei tinklų išplėtimas“ Europos Komisijos sprendimą viršijančių lėšų sumos dalimi. Likusi dalis - 427 453,22 Lt, kurią sudaro Europos Sąjungos lėšų dalis – 303 491,78 Lt, bendrojo finansavimo lėšos – 123 961,44 Lt PVM dalis, kuri buvo sumokėta kartu su pateiktomis sąskaitomis –141 753,13 Lt negali būti užskaityta ir privalo būti grąžinta į Lietuvos Respublikos biudžetą. Taigi, atsakovės reikalavimas grąžinti pinigines lėšas grindžiamas tuo, kad garantijų ir draudimų išlaidos 787 517,42 Lt sumai nebuvo pagrįstos sąskaitomis ir kitais apmokėjimų dokumentais. Atkreipė dėmesį, kad analogiška informacija nurodyta ir pareiškėjai pateiktame Agentūros 2012-01-24 pranešime Nr. 1 „Apie pažeidimą, susijusį su Sanglaudos fondo lėšų naudojimu“ ir 2012-01-24 rašte Nr. APVA-340 „Dėl atliktų pažeidimų tyrimų“. Minėti dokumentai, detalizuojantys grąžintinų lėšų teisinį ir faktinį pagrindus (piniginės lėšos skirtos garantijoms ir draudimams nebuvo pagrįstos) pateikti pareiškėjai kartu su skundžiamu įsakymu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebūtinai privalo būti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iš kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų.

19Agentūra pabrėžė, kad jos vykdoma paramos lėšų išmokėjimo kontrolė nėra ir negali būti ribojama sprendimu dėl lėšų išmokėjimo tam tikroms išlaidoms, kurį priėmus Agentūra prarastų galimybes toliau vykdyti tinkamą Sanglaudos fondo lėšų panaudojimo pareigą ir netektų teisės išsireikalauti be pagrindo išmokėtų lėšų iš subjekto, gavusio šias lėšas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros nuostatų, patvirtintų Aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. DI-632 (Žin. 2011, Nr. 103-4843; toliau - Nuostatai), 5 punkte nustatyta, kad Agentūra yra įgyvendinančioji institucija, administruojanti Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamus aplinkos srities projektus siekiant užtikrinti tinkamą finansinės paramos panaudojimą. Vadovaujantis Nuostatų 6 punktu, Agentūrai suteiktos funkcijos atlikti projektų įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę (Nuostatų 6.3 p.), tikrinti ir tvirtinti projektų vykdytojų mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti (Nuostatų 6.4 p.), atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus ir informuoti Aplinkos ministeriją apie nustatytus pažeidimus bei teikti siūlymus dėl tolesnių veiksmų (Nuostatų 6.4 p.), taip pat atlikti visas įgyvendinančiosios institucijos funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 „Dėl Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje” (Žin., 2001, Nr. 74-2596; 2008, Nr. 87-3483), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31d. nutarimu Nr. 649 „Dėl institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo” (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2005, Nr. 51-1700), Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637).

20Taigi, Agentūrai, kaip įgyvendinančiąjai institucijai, priskirtina pareiga administruoti Sanglaudos fondo lėšas ir Agentūra yra atsakinga už tai, kad Sanglaudos lėšos būtų naudojamos tinkamai, o tokiu atveju, jeigu yra panaudojamos netinkamai - būtų grąžintos. Agentūra pažymi, jog jai priskirtos kontrolės ir priežiūros funkcijos reiškia pareigą užtikrinti tinkamą lėšų mokėjimą, įskaitant be pagrindo sumokėtų lėšų susigrąžinimą iš subjekto, kuriam jos buvo sumokėtos ir nesuponuoja Agentūros atsakomybės be pagrindo išmokėtų Sanglaudos fondo lėšų suma, net jeigu šių lėšų išmokėjimas paramos gavėjui ir buvo patvirtintas Agentūros.

21Pabrėžė, kad Sanglaudos fondo finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarka detaliai reglamentuota specialiu viešosios teisės nuostatu. Todėl ir sprendžiant, ar Agentūra pagrįstai priimtu Įsakymu reikalauja iš pareiškėjo grąžinti Projekte išmokėtas pinigines lėšas, turi būti vadovaujamasi būtent šiuo reglamentavimu. Europos Sąjungos (ES) teisės aktai įtvirtina, kad neteisėtai išmokėtas lėšas valstybė narė privalo susigrąžinti, t. y. gražinti ES. Parama gali būti suteikta neteisėtai, jeigu yra padaromas pažeidimas. Pagal LR Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių 2 p. pažeidimas yra laikomas LR ir / arba ES teisės aktų nuostatų pažeidimas veikimu arba neveikimu, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti valstybės ir/arba Europos Bendrijų biudžeto nuostolių.

22Paaiškino, kad LR Finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintos Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklės (toliau - Pažeidimų nustatymo taisyklės) nustato tvarką, kuria vadovaudamosi Europos Sąjungos finansinę paramą administruojančios institucijos nustato ir šalina pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimu, taip pat nustato apribojimus gauti Europos Sąjungos finansinę paramą (1 p.). Šiose taisyklėse paramą administruojančia institucija yra laikoma vadovaujančioji, mokėjimo, tarpinės ir įgyvendinančios institucijos (2 p.). Pažeidimą gali padaryti tiek paramos gavėjas, tiek paramą administruojanti institucija. Tačiau, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, bet kokiu atveju, kai pažeidimas yra nustatytas ir yra susijęs su projekto vykdytojui išmokėtomis paramos lėšomis ir administruojanti institucija priima sprendimą jas susigrąžinti, šios lėšos yra susigrąžinamos LR Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių nustatyta tvarka (Pažeidimų nustatymo taisyklių 12 p.).

23Remdamasi nurodytu teisiniu reguliavimu, atsakovė teigia, kad pažeidimą gali padaryti tiek projekto vykdytojas, tiek paramą administruojanti institucija, tačiau, nepaisant to, kas padarė pažeidimą, dėl šio pažeidimo neteisėtai išmokėtos lėšos visais atvejais turi būti susigrąžinamos iš galutinio paramos gavėjo laikantis Paramos grąžinimo taisyklėse nustatytos procedūros. Dėl šios priežasties yra teisiškai nereikšmingi pareiškėjos argumentai dėl subjekto, privalančio grąžinti lėšas nustatymo vadovaujantis pažeidimą padariusio subjekto kriterijumi. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja yra galutinė paramos gavėja. Pareiškėjai neįrodžius, jog Įsakymu nustatytos grąžintinomis lėšos buvo panaudotos tinkamai, Agentūra privalo veikti pagal viešosios teisės nuostatas ir imtis veiksmų šių lėšų susigrąžinimui nepaisant ankstesnio šių lėšų patvirtinimo ir /ar priimto sprendimo jas išmokėti, o Pareiškėjo nurodomos alternatyvios procedūros, neatitinkančios imperatyvių teisės nuostatų, yra teisiškai nereikšmingos ir neįrodančios Įsakymo nepagrįstumo.

24Agentūra taip pat atkreipė dėmesį, kad 2008-02-29 Agentūra ir Pareiškėja sudarė Sutartį Nr. 2008/GPG/A5/5-90 dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo įgyvendinant projektą „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį, bei tinklų išplėtimas” (toliau - Atsakomybės paskirstymo sutartis). Šios Atsakomybės paskirstymo sutarties 4.1 p. aiškiai nustatyta, kad Agentūra įsipareigoja apmokėti tik tinkamas išlaidas patirtas pagal pasirašytas rangos sutartis iš Sanglaudos fondo ir LR valstybės biudžeto lėšų. Jeigu atliekant auditą ar kitus patikrinimus paaiškės, kad iš projekto lėšų buvo apmokėtos išlaidos, kurios nėra tinkamos apmokėjimui iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir LR biudžeto lėšų, t. y. Pareiškėjas be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, šitos išlaidos bus išieškotos iš Galutinio paramos gavėjo (Pareiškėjo). Taigi, Atsakomybės paskirstymo sutartyje yra aiškiai nurodyta, jog, net Agentūrai ir esant rangos sutarčių šalimi bei prižiūrint mokėjimus pagal sutartis, susiklosčius tokiai situacijai, kai per atliekamą patikrinimą paaiškėja, jog tam tikros išlaidos, kurios jau yra apmokėtos, nebuvo tinkamos apmokėjimui, Agentūra šias išlaidas vienareikšmiškai išsiieško iš paramos gavėjo, t. y. pareiškėjo.

25Atsakovės teigimu, Agentūros pareigos, susijusios su išlaidų apmokėjimu bei lėšų panaudojimo priežiūra, kaip ir jos sprendimas išlaidas draudimo įmokoms bei garantijoms patvirtinti tinkamomis, nepaneigia viešosios teisės aktų bei Atsakomybės paskirstymo sutarties nuostatų, įtvirtinančių pareigą įgyvendinančiajai institucijai, t. y. Agentūrai, užtikrinti tinkamą Sanglaudos fondo lėšų panaudojimą, kurios turinio dalimi laikytinas lėšų susigrąžinimas net ir po jų išmokėjimo, jei tik yra nustatoma, jog tam tikros išlaidos nebuvo tinkamos apmokėti. Remdamasi ES bei Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių netinkamų apmokėjimui lėšų grąžinimą bei Atsakomybės paskirstymo sutarties 4.1 p. nuostatomis, daro išvadą, kad lėšų susigrąžinimo iš pareiškėjos būtinybė nėra siejama nei su pareiškėjos, nei su Agentūros kalte (tyčia ar neatsargumu), todėl skundo argumentai dėl draudimo ir garantijų liudijimų teikimo tiesiogiai Agentūrai bei pareiškėjos nedalyvavimo šiame sutarties vykdymo procese, atsakovės vertinimu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant Įsakymo pagrįstumo bei teisėtumo klausimą.

26Atsižvelgiant į pačios pareiškėjos sutartiniu pagrindu prisiimtą reguliavimą dėl rangos sutarčių vykdant projektą, akivaizdu, kad Agentūra turėjo teisę Įsakymu reikalauti netinkamomis nustatytų išlaidų finansavimo iš pareiškėjos, o Agentūros priežiūros, kontrolės bei mokėjimo pareigų pagal Rangos sutartį vykdymas nepanaikina pareiškėjos pareigos grąžinti lėšas, kurios buvo sumokėtos, tačiau vėliau pripažintos netinkamomis apmokėjimui.

27Nurodė ir tai, kad garantijų ir draudimų išlaidos yra priskiriamos Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 str. išlaidų kategorijai – pridėtinės išlaidos ir kitos sąnaudos. Kaip nurodyta Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 str. 4 d. d. pridėtinės išlaidos ir kitos sąnaudos turi būti konkrečiai pagrįstos ir turi būti sąžiningai paskirstomos vadovaujantis priimtais apskaitos standartais. Minėtos nuostatos aiškiai nustato, kad garantijų ir draudimų išlaidos turėtų būti tik realios išlaidos. Be to, FIDIC sutarčių bendrųjų sąlygų (tiek „Geltonosios“, tiek „Raudonosios“ knygos atvejais) 18.1 str. 7-oje pastraipoje aiškiai nurodoma, kai sumokama kiekviena draudimo įmoka, draudžiančioji šalis kitai šaliai privalo pateikti mokėjimo įrodymus. Taigi, užsakovas turi teisę reikalauti pateikti ne tik garantijų ir draudimų faktą patvirtinančius dokumentus, o taip pat dokumentus, kurie leistų šiomis prievolių užtikrinimo ir draudimo priemonėmis pasinaudoti, tačiau ir atitinkamų draudimo įmokų mokėjimų faktą patvirtinančius dokumentus. FIDIC sutarčių sąlygų 18.1 p. aiškiai nurodoma, jog kitai šaliai turi būti pateikiami ir draudimų atlikimo įrodymai, ir draudimų liudijimų nuorašai. Šie du dokumentai ir įrodymai išskiriami į atskiras dalis, kadangi vien draudimo liudijimo pateikimas nesuponuoja, jog draudiminė apsauga galioja visą sutartyje reikalaujamą laikotarpį, ypač tais atvejais, kai nustatomos reguliariai mokamos draudimo įmokos. Taigi, tam, kad išlaidos būtų pripažįstamos realiai patirtomis, priešingai nei nurodo pareiškėja, nėra pakankama pateikti pačias garantijas ir liudijimus. Pačių garantijų ir liudijimų pateikimas patvirtina tik faktą, jog rangovas patyrė išlaidas, tačiau tai dar neįrodo ir nepagrindžia, kiek realiai administracinio pobūdžio išlaidų buvo patirta.

28Nurodo, kad ginčo atveju reikia skirti du klausimus – sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį Nr. V/2005/K16 vykdymą (įsipareigojimus sumokėti atitinkamas išlaidas ar kitas sumas, susijusias su garantijomis ir draudimais, atsižvelgiant, kad užsakovui nedraudžiama prisiimti įsipareigojimus sumokėti didesnes sumas nei rangovo faktiškai patiriamos išlaidos) ir tinkamų finansuoti išlaidų klausimą. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 str. numato, kad Europos Sąjungos lėšomis gali būti apmokamos tik realios išlaidos, <...> patvirtintos sąskaitomis-faktūromis ar lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais. „Lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentas“ – tai bet koks už įgyvendinimą atsakingos įstaigos pateiktas dokumentas, skirtas įrodyti, kad buhalterinis įrašas yra padarytas teisingai ir sąžiningai bei pateikia informaciją apie realius sandorius vadovaujantis standartine apskaitos praktika. Taigi, Rangovo pateikta sąskaita Nr. 001 kartu su atliktų darbų aktu Nr. 1 bei pažyma nepagrindžia išlaidų, susijusių su garantijomis ir draudimais realumo. Šiuose dokumentuose yra tik įtraukta suma, kuri buvo numatyta ir sutartyje Nr. V/2005/K16 draudimams ir garantijoms, tačiau neįrodo / nepagrindžia, kad nurodyta suma garantijoms ir draudimams buvo realios išlaidos.

29Teisiškai nereikšmingais laiko skundo argumentus, susijusius su tuo, kas (Rangovas ar Užsakovas) realiai turi garantijų ir draudimų išlaidas pagal sutartį Nr. V/2005/K16 pagrindžiančius dokumentus ir gali juos Atsakovui pateikti. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolei atliekant nagrinėjamam ginčui aktualaus projekto auditą ir iš paties pareiškėjo išreikalavus visus draudimo ir garantijų išlaidas pagrindžiančius dokumentus, buvo nustatyta, kad išlaidų dokumentais nepagrįsta suma draudimams ir garantijoms yra lygi 787 503,61 Lt. Atsakovei, atliekant galimo pažeidimo tyrimą, ištyrus pareiškėjo pateiktas sąskaitas ir apmokėjimo dokumentus už garantijas ir draudimus pagal sutartį

30Nr. V/2005/K16 buvo nustatyta, kad pagrįsta yra tik 202 147,12 EUR, t. y. 697 973,57 Lt, likusi suma – 228 080,81 EUR, t. y. 787 517,42 Lt yra nepagrįsta, todėl pripažintina netinkama finansuoti.

31Atsakovė taip pat nesutinka su skundo argumentu, jog Įsakymu nepagrįstai yra reikalaujama grąžinti 141 753,13 Lt PVM, skaičiuojamą nuo visos netinkama finansuoti pripažintos 787 517,42 Lt sumos. Reikalaujamas grąžinti PVM neturi nieko bendro su atsakovės atliktu grąžintinos lėšų sumos (360 064,20 Lt) užskaitymu, t. y. Sanglaudos fondo projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/007 „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį, bei tinklų išplėtimas“ Europos Komisijos sprendimą viršijančių lėšų sumos dalimi. Netinkama finansuoti suma yra lygi 787 517,42 Lt, o kartu su šia suma pareiškėjai buvo atskirai sumokėtas 18 proc. PVM, kuris ir privalo būti visas grąžintas, nes bet kokiu atveju pagal teisinį reglamentavimą grąžintinas PVM yra nefinansuojamas (Europos Komisijos reglamento (EB) 11 str. 1 d.). Lėšų užskaitymas buvo atliktas tik netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų sumoje (787 517,42 Lt be PVM).

32Atsakovė taip pat pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos (II t., b. l. 2–10; III t., b. l. 1-2; 116-120).

33Trečiasis suinteresuotas asmuo WTE Wassertechnik GmbH (toliau - WTE) sutiko su pareiškėjos skundu ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad WTE ir AB „Požeminiai darbai”, veikę kaip rangovas jungtinės veiklos sutarties pagrindu, iš vienos pusės, bei Atsakovas ir Pareiškėjas, iš kitos pusės, 2005-10-14 sudarė statybos rangos sutartį Nr. V/2005/K16 dėl Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimo, įdiegiant biologinio valdymo grandį. Rangos sutartyje yra įtvirtinta speciali iš sutarties kylančių ginčų nagrinėjimo tvarka, pagal kurią Rangos sutarties šalių susitarimu ginčas turi būti sprendžiamas pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamentą. Tačiau nepaisant Rangos sutartyje nurodytos arbitražinės išlygos, WTE ir AB „Požeminiai darbai” administracinėje byloje Nr. I-4409-484/2013 buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, tuo pažeidžiant šalių arbitražinį susitarimą, įtvirtintą Rangos sutartyje.

34Pažymėjo ir tai, kad tarp rangovo, iš vienos pusės, ir Atsakovo bei Pareiškėjo, iš kitos pusės, nėra susiklostę jokių administracinių teisinių santykių - rangovas nėra nei Europos Sąjungos paramos, nei Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšų gavėjas; tokiu paramos ir bendorjo finansavimo lėšų gavėju yra pareiškėjas. Rangovą su Atsakovu bei Pareiškėju sieja tiktai sutartiniai teisiniai santykiai, atsiradę Rangos sutarties pagrindu. WTE prieštarauja ginčo nagrinėjimui nesivadovaujant arbitražine išlyga, nurodyta Rangos sutartyje, ir reikalauja vadovautis nuostatomis, nurodytomis ir šalių bendru susitarimu įtvirtintomis Rangos sutartyje. Remdamasis Komercinio arbitražo įstatymo 10 ir 12 straipsnių nuostatomis, mano, kad WTE ir AB „Požeminiai darbai“ įtraukimas į administracinę bylą Nr. I-4409-484/2013 trečiaisiais asmenimis yra neteisėtas ir visi ginčai kylantys iš Rangos sutarties turi būti sprendžiami arbitraže vadovaujantis Rangos sutartyje šalių įtvirtinta arbitražinė išlyga.

35Dėl ginčo esmės WTE nurodė, kad viešojo pirkimo pasiūlyme buvo numatyta ir į rangovo pasiūlymo kainą įtraukta Rangovo siūlomos kainos dalis, susijusi su atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, reikalautų garantijų ir draudimų gavimu, būtent atlikimo užtikrinimo garantijos, išankstinio mokėjimo garantijos ir sulaikomų pinigų garantijos gavimu bei statybos darbų draudimo, montavimo darbų draudimo ir civilinės atsakomybės draudimo užtikrinimu. Atitinkamai, Rangovas į savo pasiūlymo kainos bendrąją dalį įtraukė 1 485 491 Lt sumą (kainos dalį), susijusią su pirkimo dokumentų ir Rangos sutarties reikalavimų garantijoms ir draudimui įgyvendinimu. WTE nesutinka su atsakovės 2012-01-24 išvados argumentais dėl tinkamo finansuojamų išlaidų tariamo nepagrindimo reikiamais dokumentais. Nurodo, kad 2003-01-06 Komisijos reglamentas (EB) Nr. 16/2003 nustato specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo (toliau - Reglamentas). WTE, atlikusi Reglamento 5 straipsnio nuostatų analizę, daro išvadą, kad šiame straipsnyje nurodyti reikalavimai sąskaitoms-faktūroms ar kitiems lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentams yra taikomi tik sudarius koncesijos sutartį, tačiau tokie reikalavimai neapima rangos santykių ir jiems šios Reglamento normos netaikytinos. Todėl daro išvadą, kad Reglamento 5 straipsnio 1 dalis nereikalavo rangovo, tam kad gauti mokėjimus pagal Rangos sutartį, pateikti sąskaitų-faktūrų, kurios pagrįstų paties rangovo patirtas išlaidas. Sąskaitų-faktūrų šioms išlaidoms pagrįsti nereikalavo pateikti nei Agentūra, nei jokie kiti teisės aktai. Kartu pastebėjo, kad mokėjimams pagal Rangos sutartį gauti iš rangovo buvo reikalaujama pateikti savo paties išrašytas sąskaitas-faktūras atitinkamiems mokėjimams. atsakovė, patvirtindama mokėjimus, patvirtino ir tai, kad visi Rangos sutarties reikalavimai buvo įvykdyti. Pati atsakovė pripažįsta, kad patirtų išlaidų faktas atsakovei nekelia abejonių, tačiau jai kelia abejones patirtų išlaidų dydis. Pažymėjo, kad patirtų išlaidų dydis neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl Rangos sutarties kainos mokėjimo, kadangi minėta Rangos sutarties kaina nėra susieta su rangovo patirtomis vykdant Rangos sutartį išlaidomis. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, WTE laiko nepagrįstu ir naikintinu atsakovo Įsakymą. Taip pat WTE prašė priteisti jos naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (III t., b. l. 155-163).

36Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti. Papildomai akcentavo, kad pareiškėja neturėjo pareigos Agentūrai pateikti dokumentų, pagrindžiančių projekto draudimo ir garantijų išlaidas. Visus mokėjimus vykdė rangovai.

37Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino atsiliepimuose išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai pabrėžė, kad tiek pagal galiojančius aktus, tiek pagal Atsakomybės paskirstymo sutartį netinkamai panaudotas lėšas privalo grąžinti galutinis paramos gavėjas – šiuo atveju pareiškėja. Tuo atveju, jei būtų konstatuoti Agentūros neteisėti veiksmai, tai nepaneigtų paramos gavėjo pareigos grąžinti neteisėtai panaudotas paramos lėšas. Pažeidimo faktą šiuo atveju patvirtina tiek Agentūros 2012-01-24 išvada, tiek Valstybės kontrolės ataskaitos duomenys, kurių teisingumas nėra paneigtas. Dėl sumų ginčas nekyla.

38Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuot asmens WTE atstovas sutiko su pareiškėjos skundo reikalavimais ir prašė juos tenkinti, remdamasis atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.

39Skundas atmestinas.

40Nustatyta, kad tarp Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo Agentūros ir UAB „Kauno vandenys“ iš vienos pusės ir WTE Wassertechnik GmbH iš kitos pusės 2005-10-14 buvo sudaryta ir patvirtinta statybos rangos sutartis Nr. V/2005/K16/5-440, pagal kurią Rangovas įsipareigojo atlikti šioje sutartyje ir jos prieduose (2 p.) nurodytus darbus, o Agentūra įsipareigojo sumokėti sutartyje nurodytą kainą (I t., b. l. 29–30). Šioje sutartyje taip pat pažymėta, kad dalis nurodytos darbų kainos sumos bus apmokama iš Sanglaudos fondo, o sutarties priedo „Pasiūlymo kainos bendrosios sumos išskirstymas“ 1.1 p. nurodoma, jog šios sutarties reikalavimų užtikrinimui (atlikimo užtikrinimas, išankstinio mokėjimo ir sulaikytų pinigų garantijos, draudimai ir pan.) yra numatyta skirti 1 485 491 Lt sumą (I t., b. l. 68).

41Agentūra, atlikusi tyrimą dėl Valstybės kontrolės audito ataskaitoje pateiktų faktų, 2012-01-24 surašė išvadą „Dėl projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/007 „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, išlaidų tinkamumo“, kurioje pažymėjo, kad pagal sutartį Nr. V/2005/K16 apmokėjimo dokumentais pagrįsta 202 147,12 EUR, t. y. 697 973,57 Lt, suma, netinkamomis pripažįstama 228 080,81 EUR, t. y. 787 517,42 Lt, suma (I t., b. l. 21–25). Išvadoje taip pat nurodoma, kad nustatyta grąžintinų lėšų 360 064, 20 Lt suma bus užskaityta Sanglaudos fondo projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/007 „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį, bei tinklų išplėtimas“ Europos Komisijos sprendimą viršijančių lėšų sumos dalimi, todėl likusi lėšų suma, t. y. 427 453,22 Lt ir 141 753,13 Lt PVM privalo būti grąžinamas į Lietuvos Respublikos biudžetą.

42Agentūros direktorius 2012-01-24 įsakymu Nr. T1-26 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/007 „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį, bei tinklų išplėtimas“, grąžinimo“, be kita ko, pripažino, kad Bendrovė netinkamai panaudojo Europos Sąjungos paramos lėšas ir taip pažeidė Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 str. 4 d. d) punktą (1 p.) ir nurodė projekto vykdytojui per 60 dienų grąžinti 427 453,22 Lt sumą netinkamai panaudotų lėšų bei 141 753,13 Lt PVM (2 p.) (II t., b. l. 127).

43Byloje keliamas ginčas dėl paminėto Agentūros direktoriaus 2012-01-24 įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo.

44Vienu iš ginčijamo įsakymo neteisėtumo pagrindų pareiškėja nurodo tai, kad jį priėmė subjektas, neturintis tam įgaliojimų. Pažymėtina, kad dėl Agentūros direktoriaus teisės priimti sprendimus, įpareigojančius grąžinti neteisėtai išmokėtą paramą, pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusioje 2013-06-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-800/2013. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstais pirmosios instancijos teismo 2012-11-19 sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. I-2367-426/2012 pagal UAB „Kauno vandenys“ skundą Agentūrai dėl sprendimo panaikinimo, išvadas, kad Agentūros direktorius turi teise priimti sprendimus, įpareigojančius grąžinti neteisėtai išmokėtą paramą (III t., b. l. 87-103). Šią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad Aplinkos ministro 2011-04-20 įsakymu Nr. D1-349 Agentūra įgaliota vykdyti lėšų mokėjimą ir susigrąžinimą įgyvendinant asignavimų valdytojo programas, kuriose numatytos lėšos 2000–2006 m. Sanglaudos fondo projektams (II t., b. l. 12). Šiuo įsakymu Agentūra įgaliojama vykdyti lėšų mokėjimą ir susigrąžinimą įgyvendinant asignavimų valdytojo programas, o įsakymo vykdymo kontrolė pavedama Aplinkos viceministrui. Aplinkos ministro 2011-04-20 įsakymo turinio analizė teismui leido daryti išvadą, kad šis įsakymas labiau priskirtinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 2 d. nurodytiems vidaus administravimo aktams, nes yra skirtas tam, kad Aplinkos ministerija, paskirstydama funkcijas savo struktūriniam padaliniui, t. y. Agentūrai, galėtų tinkamai vykdyti jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, susijusias su 2000–2006 m. Sanglaudos fondo projektams skirtų lėšų mokėjimu ir susigrąžinimu. Aplinkos ministro 2011-04-20 įsakymas yra individualaus pobūdžio teisės aktas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 str. 3 d., 11 str. 3 d., įsigaliojo jo priėmimo dieną, t. y. 2011-04-20.

45Teismas atsižvelgė ir į tai, kad Vyriausybės 2001-08-24 nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių 11.17 p. (2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 905 redakcija) nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija (Agentūra) tarpinės institucijos (Aplinkos ministerija) įgaliojimu Lėšų grąžinimo taisyklėse nustatyta tvarka vykdo neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą. Atsižvelgiant į tai, darė išvadą, kad Agentūros direktorius, priimdamas skundžiamą 2012-01-24 įsakymą, veikė jam priskirtos kompetencijos ribose, todėl pareiškėjo motyvai, jog šis įsakymas priimtas neįgalioto asmens, atmesti.

46Teismas taip pat laikė nepagrįstais bendrovės skundo motyvus, kuriais paneigiama Agentūros teisė išieškoti jau išmokėtas paramos lėšas. Nurodė, kad 2000–2006 m. Sanglaudos fondo finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų ir (arba) panaudotų pažeidžiant ES arba Lietuvos Respublikos teisės aktus arba tarptautines sutartis, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, registravimo, apskaitos, skolų nurašymo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, gražinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 4 p., be kita ko, nustatyta, kad pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas yra administruojančiosios institucijos arba įgyvendinančiosios institucijos (jeigu ji yra asignavimų valdytoja) vadovo sprendimas, o 5 p. nurodomi pagrindai, kuriuos nustačius išmokėtos lėšos turi būti susigrąžinamos iš projekto vykdytojo. Taisyklėse reglamentuojami atvejai, kai turi būti susigrąžinamos jau išmokėtos lėšos, o lėšas turi grąžinti projekto vykdytojas, nagrinėjamu atveju Bendrovė.

47Dėl Agentūros direktorius 2012-01-24 įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo

48Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusioje 2013-06-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-800/2013 konstatavo, kad ginčijamas Agentūros direktoriaus įsakymas iš esmės atitinka Taisyklių 9.1–9.10 p. ir Viešojo administravimo įstatymo 8 str. numatytus individualaus administracinio akto turinio reikalavimus. Atsižvelgdama į tai, bei vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija, tirdama ginčijamo įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, pasisakys tik dėl tų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos nagrinėjant šią administracinę bylą pirmą kartą.

49Iš Agentūros 2012-01-24 išvados, kuri yra sudėtinė ginčijamo įsakymo dalis, turinio matyti, kad reikalavimas grąžinti paramos lėšas grindžiamas tuo, kad pareiškėjos vykdomo projekto draudimo ir garantijų išlaidos nepatvirtintos tinkamais dokumentais. Agentūros 2012-01-24 išvadoje nurodoma, kad pareiškėja nesilaikė Reglamento Nr. 16/2003 22 str. 4 d. d., t. y. finansinės apskaitos dokumentais nepagrindė garantijų ir draudimų išlaidų 787 517,42 Lt sumai. Taip pat pateikti detalūs apskaičiavimai, kuriais neteisėtai išmokėta ir grąžintina paramos lėšų suma sumažinama iki 427 453,22 Lt (iš 787 517,42 Lt atimant 360 064 Lt užskaitomą sumą) (I t., b. l. 25). Gražintina 18 proc. PVM suma apskaičiuota nuo visos neteisėtai pareiškėjui išmokėtos išmokos dalies, t. y. 787 517,42 Lt, todėl yra 141 753,13 Lt.

50Garantijų ir draudimų išlaidos yra priskiriamos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 str. nurodytų išlaidų kategorijai – pridėtinės išlaidos ir kitos sąnaudos. Pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 str. 4 d. d. pridėtinės išlaidos ir kitos sąnaudos turi būti konkrečiai pagrįstos ir turi būti sąžiningai paskirstomos vadovaujantis priimtais apskaitos standartais.

51Komisijos reglamento Nr. 16/2003 5 str. (realios išlaidos), be kita ko, nustatyta, kad išlaidos, į kurias reikia atsižvelgti mokant Bendrijos paramos lėšas, turi būti realiai padarytos per išlaidų tinkamumo laikotarpį, ir patvirtintos sąskaitomis-faktūromis arba lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais. „Lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentas“ – tai bet koks už įgyvendinimą atsakingos įstaigos pateiktas dokumentas, skirtas įrodyti, kad buhalterinis įrašas yra padarytas teisingai ir sąžiningai bei pateikia informaciją apie realius sandorius vadovaujantis standartine apskaitos praktika. Pažymėtina, kad FIDIC sutarčių bendrųjų sąlygų (tiek „Raudonosios“, tiek „Geltonosios“ knygų atvejais) 18.1 str. 7 pastraipoje nurodoma, kad, kai sumokama kiekvieno draudimo įmoka, draudžiančioji šalis kitai šaliai privalo pateikti mokėjimo įrodymą. Tai reiškia, kad vien draudimo liudijimo ar garantijos pateikimas dar neįrodo, jog realiai buvo patirtos sutartyje nurodytos išlaidos. Taigi, pagal minėtas teisės nuostatas, tam, kad pagrįsti tinkamą paramos lėšų panaudojimą, turi būti įrodytas patirtų išlaidų realumas.

52Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėja 2005-10-14 statybos rangos sutarties V/2005/K16/5-440 priedo, detalizuojančio projekto darbų kainą, 1.1 p. nurodytas išlaidas (atlikimo užtikrinimas, išankstinio mokėjimo ir sulaikytų pinigų garantijos, draudimai ir pan.) pagrindė Rangovo pateikta sąskaita WTE Nr. 001 ir atliktų darbų aktu Nr. 1 (I t., b. l. 29–30, 68, 98–99, 101). Bendrovė nurodė, kad Agentūros naudai išduotos garantijos ir draudimo polisai (Raiffessen Zentralbank Osterreich atlikimo užtikrinimo garantija Nr. G731.510, Raiffessen Zentralbank Osterreich išankstinio mokėjimo garantija Nr. G731.799, Bayerische Landesbank sulaikomų pinigų garantiją Nr. 732475NBGA0810, Basler Securitas Versicherungen tatybos darbų draudimo, montavimo darbų draudimo ir civilinės atsakomybės draudimas) buvo apmokėti rangovo, t. y. WTE Wassertechnik GmbH.

53Teisėjų kolegijos vertinimu, rangos sutarties V/2005/K16/5-440 1.1 p. nurodytų 1 485 491 Lt išlaidų įtraukimas apmokėjimui į sąskaitą WTE Nr. 001, o taip pat šių išlaidų nurodymas atliktų darbų akte Nr. 1, neįrodo, kad šios išlaidos buvo realiai patirtos. Iš esmės šie dokumentai tik patvirtina Rangos sutartimi sulygtų darbų(užduočių) atlikimą, t. y. sutartinių įsipareigojimų įvykdymą. Tai, kad į šiuos dokumentus yra įtraukta atitinkamų išlaidų suma, teismo vertinimu dar nereiškia, kad šios išlaidos buvo realiai patirtos. Šiai aplinkybei pagrįsti turi būti pateikti kiekvieną mokėjimą pagrindžiantys dokumentai.

54Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Bendrovė dėl mokėjimą patvirtinančių dokumentų pateikimo kreipėsi į WTE Wasertechnik GmbH, tačiau rangovas šiuos dokumentus (jų dalį) pateikti atsisakė (I t., b. l. 117). Taip pat nustatyta, kad WTE Wasertechnik GmbH pateikė Bendrovei dalį dokumentų, patvirtinančių ginčo mokėjimus (II t., b. l. 37–101). Pareiškėjos pateiktus išlaidų dokumentus vertino ne tik Agentūra, atlikdama tyrimą, bet ir Valstybės kontrolė, ir buvo nustatyta, kad pateiktais dokumentais nepagrįsta 787 503,61 Lt išlaidų suma (II t., b. l. 15-22, 23). Pažymėtina, kad ir iki šiol nurodytą sumą pagrindžiantys mokėjimo dokumentai nėra pateikti. Šią aplinkybę pareiškėja iš esmės pripažįsta, tačiau nesutinka su jai kylančia atsakomybe dėl to ir kelia klausimą, ar Agentūra, kaip institucija, kuri vykdo paramos mokėjimo kontrolę, neturi pati atsakyti dėl to, kad ne visa paramos suma yra tinkama finansuoti.

55Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros nuostatų, patvirtintų Aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. DI-632 (Žin. 2011, Nr. 103-4843) (toliau - Nuostatai), 5 punkte numatyta, kad Agentūra yra įgyvendinančioji institucija, administruojanti Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamus aplinkos srities projektus siekiant užtikrinti tinkamą finansinės paramos panaudojimą. Vadovaujantis Nuostatų 6 punktu, Agentūrai suteiktos funkcijos atlikti projektų įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę (Nuostatų 6.3 p.), tikrinti ir tvirtinti projektų vykdytojų mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti (Nuostatų 6.4 p.), atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus ir informuoti Aplinkos ministeriją apie nustatytus pažeidimus bei teikti siūlymus dėl tolesnių veiksmų (Nuostatų 6.4 p.), taip pat atlikti visas įgyvendinančiosios institucijos funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 „Dėl Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje” (Žin., 2001, Nr. 74-2596; 2008, Nr. 87-3483), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31d. nutarimu Nr. 649 „Dėl institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo“ (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2005, Nr. 51-1700), Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637).

56Tam tikri bendrieji kontrolės principai įtvirtinti ir 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, nuostatose. Šio Reglamento 58 straipsnio (bendrieji valdymo ir kontrolės sistemų principai) 1 dalyje nustatyta, kad valstybių narių parengtose veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemose apibrėžiamos atitinkamų įstaigų valdymo ir kontrolės funkcijos bei funkcijų pasiskirstymas kiekvienoje įstaigoje (a p.); numatoma, kad turi būti laikomasi principo, pagal kurį šių įstaigų tarpusavio funkcijos ir funkcijos šiose įstaigose yra atskirtos (b p.); numatomos procedūros, užtikrinančios pagal veiksmų programą deklaruojamų išlaidų teisingumą ir reguliarumą (c p.). Sisteminis minėto Reglamento ir aukščiau paminėtų Komisijos reglamento Nr. 16/2003 nuostatų vertinimas leidžia spręsti apie tai, kad valstybės kompetentingų institucijų kontrolės funkcija vykdoma ir mokant paramą (ex ante), ir jau išmokėjus paramą (ex post).

57Remiantis Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių 11.8 punktu įgyvendinančioji institucija (Agentūra) suderinusi su vadovaujančiąja ir tarpine institucijomis, sudaro su galutiniais paramos gavėjais pareigų ir atsakomybės įgyvendinant projektą sutartis, remiantis 11.9 punktu įgyvendinančioji institucija (Agentūra) užtikrina, kad galutinių paramos gavėjų pateiktuose mokėjimų prašymuose būtų tik faktiškai patirtos išlaidos, kurios gali būti įrodomos patvirtintais apskaitos dokumentais ir susijusios su darbais, nebaigtais projekto paraiškos pateikimo Europos Komisijai metu, bet kurių pagrįstai reikia projektui vykdyti ir arba jam baigti pagal Europos Komisijos sprendimo skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų sąlygas ir projekto tikslus ir atitinka teisės aktuose nustatytus išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus. Remiantis Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių 11.12 punktu įgyvendinančioji institucija (Agentūra) pagal reglamento (EB) Nr. 1386/2002 nustatytus kontrolės ir audito reikalavimus ir reglamento (EB) Nr. 16/2003 nuostatas atlieka iš Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų finansuojamų projektų kontrolę jų įgyvendinimo laikotarpiu.

58Pagal Taisyklių 2 p. pažeidimu yra laikomas LR ir / arba ES teisės aktų nuostatų pažeidimas veikimu arba neveikimu, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti valstybės ir/arba Europos Bendrijų biudžeto nuostolių.

59LR Finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintos Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklės nustato tvarką, kuria vadovaudamosi Europos Sąjungos finansinę paramą administruojančios institucijos nustato ir šalina pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimu, taip pat nustato apribojimus gauti Europos Sąjungos finansinę paramą (Pažeidimų nustatymo taisyklių 1 p.). Šiose taisyklėse paramą administruojančia institucija yra laikoma vadovaujančioji, mokėjimo, tarpinės ir įgyvendinančios institucijos (Pažeidimų nustatymo taisyklių 2 p.). Tuo atveju, jei nustatytas pažeidimas yra susijęs su projekto vykdytojui išmokėtomis paramos lėšomis ir administruojanti institucija priima sprendimą jas susigrąžinti, šios lėšos yra susigrąžinamos Europos Sąjungos finansinės paramos, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų programų ir (arba) panaudotų pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, šių lėšų registravimo, apskaitos, projektų vykdytojų skolų pripažinimo abejotinomis ir abejotinų skolų nurašymo taisyklių nustatyta tvarka. (Pažeidimų nustatymo taisyklių 12 p.).

60Taisyklių 4 p. nustatytas, kad pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas yra sprendimas, įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo sprendimas arba įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti projekto vykdytojui bankroto arba restruktūrizavimo bylą. Pagal Taisyklių 5 p. sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu: 1) administruojančioji institucija arba įgyvendinančioji institucija nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių ir dėl to: projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta lėšų suma, didesnė už nurodytąją paramos sutartyje; projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta lėšų suma, didesnė už nurodytąją projekto vykdytojo administruojančiajai arba įgyvendinančiajai institucijai pateiktame mokėjimo prašyme; su pareiškėju, nesilaikant ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, buvo pasirašyta paramos sutartis; projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma – kitais atvejais; 2) projekto vykdytojas nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to: paramos sutartis su projekto vykdytoju nutraukiama; projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma.

61Nurodytų teisės normų turinio analizė teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad sprendimo grąžinti ES paramos lėšas priėmimui nėra svarbi aplinkybė, kas padarė pažeidimą - projekto vykdytojas, ar paramą administruojanti institucija, tačiau bet kuriuo atveju netinkamai panaudotos lėšos turi būti išieškotos tik iš projekto vykdytojo – galutinio paramos gavėjo. Be to, kaip matyti, Agentūra ir pareiškėja 2008-02-29 sudarė Sutartį Nr. 2008/GPG/A5/5-90 dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo įgyvendinant projektą „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį, bei tinklų išplėtimas“ (toliau - Atsakomybės paskirstymo sutartis; III t., b. l. 126-139). Tokių sutarčių sudarymas yra privalomas pagal Administravimo taisyklių 11.8 punktą, kuriame nustatyta, kad suderinusi su vadovaujančiąja ir tarpine institucijomis, įgyvendinančioji institucija sudaro su galutiniais paramos gavėjais pareigų ir atsakomybės įgyvendinant projektą sutartis. Šią sutartį pasirašė Agentūra, veikianti kaip įgyvendinančioji institucija, ir UAB „Kauno vandenys“. Šios sutarties 4.1 p. numatyta, kad Agentūra įsipareigoja apmokėti tik tinkamas išlaidas patirtas pagal pasirašytas rangos sutartis iš Sanglaudos fondo ir LR valstybės biudžeto lėšų. Jeigu atliekant auditą ar kitus patikrinimus paaiškės, kad iš projekto lėšų buvo apmokėtos išlaidos, kurios nėra tinkamos apmokėjimui iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir LR biudžeto lėšų, t. y. pareiškėjas be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, šitos išlaidos bus išieškotos iš galutinio paramos gavėjo.

62Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą ir pačios pareiškėjos sutartiniu pagrindu prisiimtą reguliavimą dėl rangos sutarčių vykdant projektą, darytina išvada, kad Agentūra turėjo teisę Įsakymu reikalauti netinkamomis nustatytų išlaidų finansavimo iš pareiškėjos. Todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad Agentūra vykdė priežiūrą, kontrolę bei mokėjimus pagal Rangos sutartį nepanaikina pareiškėjos pareigos grąžinti lėšas, kurios buvo sumokėtos, tačiau vėliau pripažintos netinkamomis apmokėti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Atsakomybės paskirstymo sutarties 6.3 p. nustatyta Galutinio paramos gavėjo (pareiškėjos) teisė Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti dėl Agentūros kaltės patirtus nuostolius.

63Detalūs apskaičiavimai, pagrindžiantys išlaidas, patvirtinti pateiktais mokėjimo dokumentais, yra pateikti Valstybės kontrolės atlikto audito išvadoje ir Agentūros 2012-01-24 išvadoje (I t, b. l. 21–25, II t. 2, b. l. 23) ir pareiškėja šių apskaičiavimų matematinio teisingumo neginčija. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Bendrovė su grąžintinos paramos sumos apskaičiavimais buvo supažindinta, teikė Lietuvos valstybės kontrolės pareigūnams paaiškinimus ginčo klausimais (t. 2, b. l. 15–22, 118). Todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad grąžintinų lėšų ir PVM sumos apskaičiuotos nesuprantamu būdu ir todėl pareiškėja negali apsiginti nuo skundžiamame Agentūros direktoriaus 2012-01-24 įsakyme nustatytų reikalavimų, taip pat yra nepagrįsti.

64Taigi, išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūros direktoriaus 2012-01-24 įsakymas priimtas pilnai ir visapusiškai įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikant ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatas, todėl yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių pareiškėjos skundas atmestinas.

65Dėl bylinėjimosi išlaidų.

66Pareiškėja, atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo WTE prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

67Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

68Pareiškėjos skundas atmestinas, todėl ji neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

69Atsakovė, pagrįsdama patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismui pateikė klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitas ir PVM sąskaitas-faktūras Nr. 12-0525, Nr. 12-10-22 ir Nr. 12-0930 (III t., b. l. 3-11), iš kurių matyti, kad už atstovavimą teisme, procesinių dokumentų parengimą atsakovė advokatų profesinei bendrinai MAQS Law Firm sumokėjo 6104,45 Lt.

70ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas, gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.

71Nustatyta, kad atsakovę pagal 2010-09-29 Atstovavimo sutartį atstovavo advokatė (I t., b. l. 129). Iš pateiktų Klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitų ir bylos medžiagos turinio matyti, kad nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme, advokatė atsakovei suteikė šias paslaugas: parengė atsiliepimą į pareiškėjos skundą (II t., b. l. 2-10), atstovavo teismo posėdžiuose (II t., 114, 173). Pažymėtina ir tai, kad Klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitoje yra nurodytos ir paslaugos, kurios buvo suteiktos nagrinėjant ginčą apeliacine tvarka (atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas), todėl jos šiuo atveju nevertinamos.

72Atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 patvirtinta 800 Lt dydžio minimali mėnesinė alga (toliau - ir MMA). Pagal Rekomendacijų 8.5 p. rekomenduojamas maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į skundą parengimą dydis yra 1 MMA, t. y. 800 Lt. Atsakovės nurodyta išlaidų suma už šią paslaugą yra ženkliai didesnė (300 x 6 val. = 1800 Lt be PVM), todėl mažintina iki 800 Lt.

73Atsakovė taip pat prašo atlyginti išlaidas, susijusias su advokatės pasirengimu bylai ir dalyvavimu 2012-08-28 ir 2013-10-29 teismo posėdžiuose, kurias grindžia pridedamomis PVM sąskaitomis-faktūromis: 2012-11-12 Nr. 12-1022 ir 2012-10-15 Nr. 12-0930 (II t., b. l. 6, 9). Pasirengimo teismo posėdžiui ir atstovavimo jame išlaidos laikytinos viena išlaidų rūšimi – atstovavimo teismo posėdyje išlaidomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A442-1695/2012).

74Nustatyta, kad 2012-08-28 teismo posėdis, kuriame pareiškėją atstovavo advokatė, truko 20 min., t. y. trumpiau nei 30 min, todėl remiantis Rekomendacijų 9 p., prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų šioje dalyje atmestinas (II t., b. l. 114). Šiuo atveju, įvertinus bylos duomenų visumą, protingu ir pakankamu laiku pasirengti bylai advokatui pripažintina 2 val. Už pasirengimą 2012-08-28 teismo posėdžiui (2 val.) pareiškėja advokatei sumokėjo 726 Lt (2 val. x 363 Lt; II t., b.l. 9-10). Ši suma viršija maksimalius užmokesčio už tokias paslaugas dydžius, nustatytus Rekomendacijų 8.18 p. (2 val. x 0,15 MMA; šiuo atveju taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-20 nutarimu Nr. 718 patvirtintas MMA – 850 Lt.), todėl mažintina iki 255 Lt.

75Taip pat nustatyta, kad 2012-08-28 teismo posėdis, kuriame dalyvavo atsakovės advokatė truko 59 min. Šiuo atveju, įvertinus bylos duomenų visumą, protingu ir pakankamu laiku pasirengti bylai advokatui pripažintina 3 val. Už pasirengimą ir atstovavimą 2012-10-29 teismo posėdyje (5,5 val.) pareiškėja advokatei sumokėjo 931,70 Lt. Ši suma viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius (3 val. x 0,15 MMA + 0,15 MMA=510 Lt; šiuo atveju taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-20 nutarimu Nr. 718 patvirtintas MMA – 850 Lt), todėl mažintina iki 510 Lt.

76Kitų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies, atsakovės naudai iš pareiškėjos priteisiant 1565 (800 + 255 + 510) litus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

77Atmetus pareiškėjos skundą, laikytina, kad teismo sprendimas priimtas trečiojo suinteresuoto asmens WTE, palaikiusio pareiškėjos skundo reikalavimus, nenaudai. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 6 d., darytina išvada, kad WTE neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

78Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

79pareiškėjos UAB „Kauno vandenys“ skundą atmesti.

80Atsakovės Aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies. Atsakovės Aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros naudai priteisti iš pareiškėjos UAB „Kauno vandenys“ 1565 (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt penkis) litus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

81Pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens WTE Wassertechnik GMBH prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

82Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėja UAB „Kauno vandenys“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į... 4. Pareiškėja skunde nurodė, kad WTE Wassertechnik GmbH ir AB „Požeminiai... 5. Įgyvendinant Rangovo įsipareigojimus, susijusius su garantijomis ir... 6. Bendrovė nurodė, kad, vadovaujantis Vyriausybės 2005-05-30 nutarimu Nr. 590... 7. Pažymėjo ir tai, kad skundžiamas įsakymas yra nepagrįstas pagal Viešojo... 8. Pareiškėja, išanalizavusi Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003,... 9. Nurodė, kad pagal Sanglaudos fondo lėšų administravimo taisyklių 3 p., 11... 10. Pažymėjo, kad Agentūra organizavo ir vykdė viešąjį pirkimą dėl Rangos... 11. Bendrovė taip pat teigė, kad ginčijamame įsakyme nėra nurodyta, kas sudaro... 12. Nr. 16/2003 22 str. nurodytų išlaidų kategorijai – „pridėtinės... 13. Pareiškėja nesutinka su atsakovės išvada dėl lėšų grąžinimo. Nurodė,... 14. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Rangovas pateikė Sąskaitą Nr. 001 kartu... 15. Nesutinka ir su Agentūros išvada, jog, neva pagal FIDIC sutarčių Bendrųjų... 16. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Agentūra pripažino kaip netinkamomis... 17. Agentūra su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad atliko asignavimų... 18. Pažymėjo, kad ginčijamas Agentūros įsakymas pagrįstas nustatytais faktais... 19. Agentūra pabrėžė, kad jos vykdoma paramos lėšų išmokėjimo kontrolė... 20. Taigi, Agentūrai, kaip įgyvendinančiąjai institucijai, priskirtina pareiga... 21. Pabrėžė, kad Sanglaudos fondo finansinės paramos ir bendrojo finansavimo... 22. Paaiškino, kad LR Finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307... 23. Remdamasi nurodytu teisiniu reguliavimu, atsakovė teigia, kad pažeidimą gali... 24. Agentūra taip pat atkreipė dėmesį, kad 2008-02-29 Agentūra ir Pareiškėja... 25. Atsakovės teigimu, Agentūros pareigos, susijusios su išlaidų apmokėjimu... 26. Atsižvelgiant į pačios pareiškėjos sutartiniu pagrindu prisiimtą... 27. Nurodė ir tai, kad garantijų ir draudimų išlaidos yra priskiriamos Europos... 28. Nurodo, kad ginčo atveju reikia skirti du klausimus – sutartinių... 29. Teisiškai nereikšmingais laiko skundo argumentus, susijusius su tuo, kas... 30. Nr. V/2005/K16 buvo nustatyta, kad pagrįsta yra tik 202 147,12 EUR, t. y. 697... 31. Atsakovė taip pat nesutinka su skundo argumentu, jog Įsakymu nepagrįstai yra... 32. Atsakovė taip pat pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš... 33. Trečiasis suinteresuotas asmuo WTE Wassertechnik GmbH (toliau - WTE) sutiko su... 34. Pažymėjo ir tai, kad tarp rangovo, iš vienos pusės, ir Atsakovo bei... 35. Dėl ginčo esmės WTE nurodė, kad viešojo pirkimo pasiūlyme buvo numatyta... 36. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus... 37. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino atsiliepimuose... 38. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuot asmens WTE atstovas sutiko su... 39. Skundas atmestinas.... 40. Nustatyta, kad tarp Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo Agentūros... 41. Agentūra, atlikusi tyrimą dėl Valstybės kontrolės audito ataskaitoje... 42. Agentūros direktorius 2012-01-24 įsakymu Nr. T1-26 „Dėl Europos Sąjungos... 43. Byloje keliamas ginčas dėl paminėto Agentūros direktoriaus 2012-01-24... 44. Vienu iš ginčijamo įsakymo neteisėtumo pagrindų pareiškėja nurodo tai,... 45. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad Vyriausybės 2001-08-24 nutarimu Nr. 1026... 46. Teismas taip pat laikė nepagrįstais bendrovės skundo motyvus, kuriais... 47. Dėl Agentūros direktorius 2012-01-24 įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo... 48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusioje 2013-06-13... 49. Iš Agentūros 2012-01-24 išvados, kuri yra sudėtinė ginčijamo įsakymo... 50. Garantijų ir draudimų išlaidos yra priskiriamos Komisijos reglamento (EB)... 51. Komisijos reglamento Nr. 16/2003 5 str. (realios išlaidos), be kita ko,... 52. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėja 2005-10-14 statybos... 53. Teisėjų kolegijos vertinimu, rangos sutarties V/2005/K16/5-440 1.1 p.... 54. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Bendrovė dėl mokėjimą... 55. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo... 56. Tam tikri bendrieji kontrolės principai įtvirtinti ir 2006 m. liepos 11 d.... 57. Remiantis Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje... 58. Pagal Taisyklių 2 p. pažeidimu yra laikomas LR ir / arba ES teisės aktų... 59. LR Finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintos... 60. Taisyklių 4 p. nustatytas, kad pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo... 61. Nurodytų teisės normų turinio analizė teisėjų kolegijai leidžia daryti... 62. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą ir pačios... 63. Detalūs apskaičiavimai, pagrindžiantys išlaidas, patvirtinti pateiktais... 64. Taigi, išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus,... 65. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 66. Pareiškėja, atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo WTE prašo teismo... 67. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., teisę iš kitos... 68. Pareiškėjos skundas atmestinas, todėl ji neįgyja teisės į bylinėjimosi... 69. Atsakovė, pagrįsdama patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismui pateikė... 70. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai... 71. Nustatyta, kad atsakovę pagal 2010-09-29 Atstovavimo sutartį atstovavo... 72. Atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimo metu galiojo Lietuvos... 73. Atsakovė taip pat prašo atlyginti išlaidas, susijusias su advokatės... 74. Nustatyta, kad 2012-08-28 teismo posėdis, kuriame pareiškėją atstovavo... 75. Taip pat nustatyta, kad 2012-08-28 teismo posėdis, kuriame dalyvavo atsakovės... 76. Kitų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių įrodymų... 77. Atmetus pareiškėjos skundą, laikytina, kad teismo sprendimas priimtas... 78. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų... 79. pareiškėjos UAB „Kauno vandenys“ skundą atmesti.... 80. Atsakovės Aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros... 81. Pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens WTE Wassertechnik GMBH... 82. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...