Byla 2-508/2013

Dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atmestas kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo prašymas pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alsantė“ bankrotą tyčiniu civilinėje byloje Nr. B2-532-436/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (kreditoriaus) Danske Bank A/S atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atmestas kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo prašymas pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alsantė“ bankrotą tyčiniu civilinėje byloje Nr. B2-532-436/2012.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi UAB „Alsantė“ iškelta bankroto byla. Kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas 2012 m. liepos 12 d. pateikė teismui prašymą pripažinti bankrutavusios UAB „Alsantė“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad :

51. UAB „Alsantė“ valdomo žvyro karjero produkcija buvo pardavinėjama su UAB „Alsantė“ ir jos vadovu R. T. susijusiems asmenims ženkliai žemesnėmis nei rinkos kainomis, tokiu būdu įmonei esant nemokiai tyčia buvo bloginama bendrovės turtinė padėtis, suvaržytos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į BUAB „Alsantė“ turtą. Išanalizavus 2010 m. lapkričio - 2011 m. kovo mėnesiais vykdytus UAB „Alsantė“ karjere išgautos produkcijos pardavimus, matyti, kad UAB „Alsantė“ ir jos vadovas R. T. karjero produkciją pardavinėjo UAB „Intera LT“. UAB „Intera LT“ direktorius P. U. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Alsantė“ dirbo vadybininku statybinių medžiagų skyriuje, šio skyriaus vadovu taip pat dirbo vienintelis UAB „Intera LT“ akcininkas P. M.. Tai reiškia, kad buvęs UAB „Alsantė“ vadovas sudarinėjo įmonei nenaudingus sandorius, tokiu būdu bendrovė negavo pajamų maždaug už 400.000 Lt, taip ženkliai pablogindamas bendrovės turtinę padėtį.

62. Tikėtina, kad išgaunant naudingąsias iškasenas ir jas realizavus, taip pat vykdant kitą UAB „Alsantė“ ūkinę komercinę veiklą, gautos pajamos nebuvo tinkamai apskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje, gautos piniginės lėšos netinkamai panaudotos. Tai reiškia, kad įmonei esant nemokiai, neteisėtai buvo pasisavintos gaunamos bendrovės pajamos, mažinamas įmonės turtas. Išanalizavus 2010 m. lapkričio ir 2011 m. kovo mėnesiais vykdytus pardavimus, nustatyta, kad pardavimų apimtys nagrinėjamu periodu sumažėjo daugiau nei 5 kartus. Bendrovės vadovas R. T. nesiėmė jokių veiksmų įmonės finansinei būklei gerinti ir apsaugoti kreditorių interesus.

73. Analizuojamu laikotarpiu į bankų sąskaitas buvo pervesta tik 45.112,41 Lt, o didžioji dalis lėšų, kurias sudarė 228.464,74 Lt, įneštos į įmonės kasą, iš šios sumos 132.959,24 Lt išmokėta darbuotojų atlyginimams, kitos lėšos, manytina, buvo naudojamos bendrovės apyvartai, siekiant išvengti kreditorių interesų tenkinimo. Nėra priežasčių, kurios pateisintų nesavalaikį apmokėjimą už UAB „Alsantė“ parduotą produkciją ir suteiktas paslaugas. Nagrinėjamu periodu bendrovė gavo du kartus mažiau pajamų nei turėjo gauti už parduotą produkciją. Nesiimant veiksmų skoloms išreikalauti ir nuslepiant dalį gautų pajamų buvo tyčia iššvaistytas BUAB „Alsantė“ turtas, sąmoningai kenkiama kreditoriams ir jų galimybei gauti savo reikalavimų patenkinimą iš BUAB „Alsantė“ turto.

84. Sudarytomis preliminariomis nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimis, pagal kurias nesudarius pagrindinės sutarties per 7 dienas, BUAB „Alsantė“ turėjo sumokėti baudas nuo 200.000 Lt iki 300.000 Lt, tokiu būdu tyčia buvo veikiama prieš įmonės interesus, sudarant akivaizdžiai nuostolingus sandorius. 2010 m. birželio ir liepos mėnesiais tarp UAB „Alsantė“ ir UAB „Alsawood“ bei UAB „Alsaflet“ buvo sudarytos preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys. Nesudarius pagrindinės sutarties, UAB „Alsantė“ net nesiginčydama UAB „Alsaflet“ sumokėjo 300.000 Lt baudą, o UAB Alsawood“ – 190.000 Lt baudą. Akivaizdu, kad 490.000 Lt dydžio baudų sumokėjimas ženkliai pakenkė įmonės turtinei padėčiai. Pažymi, kad visos anksčiau minėtos įmonės yra tarpusavyje glaudžiai susijusios.

9Taip pat nurodo, kad nuo 2006 m. visi įmonės rodikliai pradėjo itin sparčiai blogėti, kas rodo netinkamą jos valdymą.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 2 d. nutartimi prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu atmetė. Nurodė, kad objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog buvusio vadovo veiksmai, parduodant susijusiems asmenims žvyro karjero produkciją už tikėtinai ženkliai mažesnę nei rinkos kaina ir tokiais vadovo veiksmais padaryta žala įmonei, byloje nėra. Lyginant 2010 m. sausio – spalio mėnesių apyvartą su 2010 m. lapkričio – gruodžio mėnesių apyvartą, teismas sutiko su administratoriaus argumentais, kad mėnesio apyvartos pokytį galėjo lemti produkcijos paklausos sumažėjimas rinkoje, nes karjero produkcijos pardavimui didelę reikšmę turi sezoniškumas, dėl statybos darbams netinkamų oro sąlygų šaltuoju metų laiku galėjo sumažėti karjero produkcijos poreikis. Nagrinėjimo dienai įrodymų, kad ginčijamu laikotarpiu bendrovės buhalterijoje netinkamai buvo apskaitytos lėšos, byloje nėra. Šiuo klausimu administratorius nurodė, jog kreipėsi į ekspertus dėl įmonės finansinio audito. Kreditoriaus argumentai, kad buvęs bendrovės vadovas R. T. tyčia iššvaistė bendrovės turtą, netinkamai apskaitydamas įmonės buhalterijoje gautas lėšas, tuo padarydamas žymią žalą BUAB „Alsantė“ kreditoriams, atmesti kaip neįrodyti. Dėl laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio iki 2011 m. kovo mėnesio BUAB „Alsantė“ įvykdytų pardavimų už 608.173,56 Lt, o piniginių lėšų per tą patį laikotarpį gavimo tik 273.577,15 Lt, teismas sutiko su administratoriaus atsiliepime nurodytais argumentais, kad šių aplinkybių objektyviam įvertinimui reikalingos specialios žinios. Teismas prašymų skirti ekspertizę negavo, be to, šiuo metu skirti ekspertizę nebūtų tikslinga, nes pats administratorius yra pradėjęs kreditoriaus pareiškime pripažinti bankroto tyčiniu nurodytų aplinkybių teisinį tyrimą. Teismas šiuo metu neturi pagrindo konstatuoti, jog gautos bendrovėje pajamos nebuvo tinkamai apskaitytos. Kreditoriaus argumentai, jog BUAB „Alsantė“ sudaryti su UAB „Alsawood“ ir UAB „Aldsafleks“ ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, siekiant sudaryti sąlygas tyčia pasunkinti nemokios BUAB „Alsantė“ finansinę būklę, atmesti kaip neįrodyti.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atskiruoju skundu trečiasis asmuo (kreditorius) Danske Bank A/S (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti UAB „Alsantė“ bankrotą tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo UAB „Alsantė“ vykdyta veikla parduodant karjero produkciją UAB „Inerta LT“ daug žemesnėmis kainomis nėra grindžiama objektyviais įrodymais. Apeliantas yra pateikęs tokius įrodymus su pareiškimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, iš jų matyti, kad kainos, už kurias parduodama produkcija šiai bendrovei, skiriasi ne nežymiai, o kartais.

152. Teismas nepagrįstai sprendė dėl atsakovo produkcijos sumenkusios apyvartos aplinkybėmis, susijusiomis su karjero produkcijos prekybos verslui būdingu sezoniškumu. Apeliantas 2010 m. lapkričio – gruodžio mėn. laikotarpio atsakovo produkcijos apyvartą lygino su pirmų 2010 m. dešimties mėnesių vidutine apyvarta, taigi, ir su šaltojo sezono mėnesiais, šie vidurkiai skiriasi itin ženkliai – daugiau kaip penkis kartus.

163. Teismas nepagrįstai – nepateikdamas motyvų beveik dėl visų apelianto argumentų - atmetė netinkamą atsakovo pajamų apskaitymą ir kitas apelianto nurodytas aplinkybes pagrindžiančius argumentus nurodydamas, kad tinkamoms išvadoms padaryti yra būtina atlikti įmonės finansinį auditą.

174. Teismas nepagrįstai sprendė, kad darbuotojų reikalavimų tenkinimas pirmąja eile galimai pateisina visų bendrovės lėšų panaudojimą darbuotojų atlyginimams išmokėti, nes, nesant įmonei iškeltos bankroto bylos, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė nėra aktuali. Todėl nėra pagrindo konstatuoti racionalaus lėšų panaudojimo, kai jos skiriamos tik įmonės vienos veiklos sąnaudų grupei.

185. Teismas atmetė apelianto argumentus dėl atsakovo sandorių su UAB „Alsawood“ ir UAB „Alsaflex“ žalingumo dėl to, kad bankroto administratorius nėra kreipęsis dėl jų pripažinimo prieštaraujančiais įmonės interesams ar procesai dėl jų nebaigti. Tačiau administratoriaus (ne)veikimas nepaneigia apelianto argumentų dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

19Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo administratorius prašo jį atmesti. Nurodo tokius argumentus.

201. Atskirasis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 330 straipsnio, 329 straipsnio reikalavimų. Apeliantas savo atskirajame skunde nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimų.

212. Apelianto nurodytos kitų bendrovių karjero produkcijos kainos pagal jo pateikiamus palyginimui kitų bendrovių kainoraščius yra tik orientacinės, nes nesutampa bendrovių veiklų laikotarpiai, neaišku, ar kainoraščiuose kainos yra didmeninės ar mažmeninės, neatsižvelgta į sezoniškumą, sutarčių sudarymo ilgalaikiškumą. Atsakovo ir UAB „Inerta LT‘“ sąsajumas nesudaro pagrindo teigti, kad sudaryti sandoriai dėl šios aplinkybės gali būti pripažinti neteisėtais.

223. Sumenkusi bendrovės produkcija apyvarta buvo susijusi su sezoniškumu, nes šaltuoju metų laiku sumažėja karjero produkcijos poreikis. Tikrosioms apyvartos sumažėjimo priežastims nustatyti būtinos specialios žinios, dėl to administratorius yra įsipareigojęs kreiptis į ekspertus dėl išsamaus bendrovės finansinio audito išvadų ir tik tada bus galima daryti atitinkamas išvadas šiuo klausimu.

234. Dėl netinkamai panaudotų piniginių lėšų, netinkamai apskaitytų gautų pajamų taip pat bus galima spręsti gavus finansinio audito išvadas. Tuo tarpu pirmaeiliai atsiskaitymai su darbuotojais kaip tik patvirtina įstatymų laikymąsi ir negali būti vertinami kaip veiksmai, kurie pažeidė kitų kreditorių interesus.

245. Atsakovo sudarytų preliminarių sutarčių su UAB „ Alsantė“ ir UAB „ Alsawood“, apelianto įvardijamų kaip žalingų bendrovei, vertinimo ir galimo jų ginčijimo klausimas dar nėra išspręstas. Kreditorių susirinkimas yra įpareigojęs administratorių iki 2013 m. sausio 1 d. pateikti ekonominį bendrovės sandorių už 36 mėnesius vertinimą. Todėl šiuo metu konstatuoti minėtų sandorių žalingumą nėra pagrindo.

256. Apelianto tikslas yra pripažinti bankrotą tyčiniu, kad galima būtų patikrinti atsakovo sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Tačiau apelianto argumentai dėl tariamo sandorių ydingumo apima labai trumpą laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Todėl bankroto pripažinimas tyčiniu būtų tik deklaratyvus, nepagrįstų reikalavimų pagrindu netikslingai didintų administravimo išlaidas.

26IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

27CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

29Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

30Visų pirma, teisėjų kolegija atmeta atsakovo administratoriaus argumentus, kad apelianto atskirasis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 330 straipsnio, 329 straipsnio reikalavimų. Tai, kad apeliantas savo atskirajame skunde neįvardija konkrečių materialinės ar procesinės normų, kurios buvo pažeistos priimant skundžiamą nutartį, nereiškia, kad atskirasis skundas neatitinka įstatymo reikalavimų, nes CPK 306 straipsnis, reglamentuojantis apeliacinio (atskirojo) skundo turinį, tokių reikalavimų skundo turiniui ir nekelia.

31Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

32ĮBĮ 2 straipsnio 12 punktas nustato, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotą, administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 20 str.). Teisminėje praktikoje yra suformuluota, jog tyčinio bankroto požymiai yra šie: kai įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba įvykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, jog iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

33Kaip minėta, administratorius, nustačius tyčinį bankrotą, privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Tačiau tai nėra vienintelė tyčinio bankroto konstatavimo pasekmė. Įstatymų leidėjas yra nustatęs ir galimą baudžiamosios atsakomybės taikymą asmenims, kurie sąmoningai blogai valdydami įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams (BK 209 str.). Taigi, bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia teisines pasekmes ne tik tuo aspektu, kad administratorius turi patikrinti ilgesnio laikotarpio iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytus sandorius, tačiau ir įmonės kreditorių interesų papildomos apsaugos, įmonės valdymo organų civilinės, o galimai ir baudžiamosios atsakomybės aspektais, t.y. sukelia ar bent jau gali potencialiai sukelti pasekmes tretiesiems asmenims. Todėl įmonės valdymo organų veiksmų bei sprendimų tikslingumui, sprendimus priėmusių asmenų tyčiai dėl galimai žalingų įmonei veiksmų ir sprendimų nustatyti privalo būti ištirta ir įvertinta faktinių aplinkybių visuma, iš kurios ir galima būtų daryti išvadą apie šių asmenų veikos kryptingumą ir spręsti dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu arba dėl atsisakymo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Nei įstatymas, nei teisminė praktika nereikalauja, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu toje pačioje byloje būtų konstatuojamas įmonės sudarytų sandorių negaliojimas dėl jų prieštaravimo įmonės interesams, neabejotinas žalos padarymo faktas, jos konkretus dydis ir pan. Kaip minėta, civilinio proceso tvarka sprendžiant tyčinio bankroto klausimą reikalinga, įvertinus turimų faktinių aplinkybių visumą, išsiaiškinti, ar galima pakankamai pagrįstai manyti apie tyčiniam bankrotui būdingų požymių egzistavimą.

34Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šį pakankamai sudėtingą klausimą sprendė iš esmės tik formaliai.

35Visų pirma pažymėtina, kad teisminėje praktikoje jau ne kartą yra konstatuotas bankroto bylų viešo intereso pobūdis, teismo pareiga būti aktyviam sprendžiant klausimus šiose bylose. Tai nagrinėjamu atveju yra dar aktualiau, nes sprendžiamas ne pavienio kreditoriaus interesų apgynimo ar tik administratoriaus veiklos apimties klausimai, tyčinio bankroto konstatavimas, kaip minėta, gali sukelti ir teisines pasekmes kitų kreditorių interesų apsaugos, įmonės valdymo organų galimos atsakomybės aspektais. ĮBĮ nenustato privalomos tvarkos, kuria turi būti nagrinėjamas prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (rašytinio ar žodinio proceso tvarka), kokie asmenys turi privalomai dalyvauti šio klausimo nagrinėjime (nepaisant ar žodiniame, ar rašytiniame procese). Tačiau akivaizdu, kad šis klausimas gali būti tinkamai išspręstas tuomet, kai turima kuo daugiau duomenų apie įmonės veiklą, žinoma bent jau labiausiai tuo suinteresuotų asmenų nuomonė, o juo labiau tų, kuriems tyčinio bankroto pripažinimo atveju gali kilti neigiamos pasekmės.

36Nagrinėjamu atveju savo pareiškime dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismui apeliantas buvo nurodęs ieškovus bankroto byloje (inter alia buvusį įmonės vadovą R. T.), pridėjęs pareiškimo kopijas dalyvaujantiems byloje asmenims (t. 9, b.l. 52-64). Tačiau teismas atsiliepimą pateikti pareikalavo tik atsakovo administratorių (t. 10, b.l. 72), nors akivaizdu, kad sprendžiant klausimus, susijusius su įmonės veiklos metu valdymo organų priimtais sprendimais, sudarytais sandoriais, jų sudarymo faktinėmis aplinkybėmis, priežastimis ir motyvais sandorių (ne)naudingumo įmonei kontekste, išsamiausiai galėtų paaiškinti įmonės vadovas, o ne tų veiksmų atlikimo ar sandorių sudarymo metu apskritai nieko bendro su įmone neturėjęs bankroto administratorius, juo labiau, kad sprendžiamas klausimas gali turėti reikšmės įmonės vadovo teisėms ir pareigoms. Taigi, nagrinėjamu atveju buvusio įmonės vadovo vertinimas dėl apelianto pareiškime išdėstytų aplinkybių pagrįstumo nėra žinomas. Įstatymas, kaip minėta, neapibrėžia dalyvaujančių tokio klausimo sprendime rato, nenustato ir buvusio įmonės vadovo dalyvavimo būtinumo klausimo sprendime. Tačiau turint galvoje, kad ginče kvestionuojami būtent įmonės vadovo veiksmai, galimas jam pasekmes, bendrąjį principą audiatur et altera pars, teisėjų kolegijos nuomone, įmonės vadovas jau vien dėl to turėtų būti išklausytas.

37Analizuojant skundžiamos teismo nutarties motyvus, matyti, kad pagal visas keturias pozicijas teismas iš esmės pasisakė, jog objektyvių įrodymų, patvirtinančių apelianto dėstytas aplinkybes, nėra arba išdėstė administratoriaus atsiliepime teiktus argumentus. Tuo tarpu išsamiau apelianto pateiktų įrodymų teismas faktiškai ir nevertino.

38Apeliantas buvo nurodęs UAB „Inerta LT“ valdymo organo (direktoriaus) ir akcininko sąsajas su bankrutavusia UAB „Alsantė“ bei jos vadovu, pateikė duomenis apie bendrovės karjero produkcijos pardavimo nepagrįstai žemas kainas būtent UAB „Inerta LT“. Iš pateiktų duomenų (tiek pardavimų kainų palyginimo lentelės, tiek lyginant tos pačios produkcijos kainas pateiktose į bylą atsakovo išrašytose UAB „Inerta LT“ PVM sąskaitose faktūrose su kainomis kitiems subjektams) galima būtų manyti, kad pardavimo kainos itin ženkliai skiriasi UAB „Inerta LT“ naudai (pavyzdžiui, vertinant tik vieną produkcijos rūšį - plautas smėlis UAB „Inerta LT“ parduotas po 1 Lt už toną, kitiems subjektams – po 20 Lt, 14.3 Lt, 12.035 Lt, 17 Lt – t. 9, b.l. 67, 68, 79, 81, 84, ,85). Pirmosios instancijos teismas tiesiog formaliai konstatavo, jog apelianto nurodytas pareiškime patvirtinančių objektyvių įrodymų nėra, nors faktiškai konkrečių apelianto pateiktų įrodymų duomenų ir jų įrodomosios vertės net neanalizavo.

39Apelianto pateikti argumentai dėl itin ženklaus bendrovės produkcijos apyvartos sumažėjimo 2010 m. pabaigoje skundžiamoje nutartyje paneigti faktiškai vienintele administratoriaus nurodyta aplinkybe - sezoniškumu. Tačiau apeliantas pagrįstai nurodo, kad tokia teismo išvada (kaip ir administratoriaus aiškinimas) nėra paremta jokiais įrodymais, t.y. tik prielaida. Juo labiau, kad vidutinė apyvarta per ankstesnius tų pačių metų 10 mėnesių (į kuriuos patenka ir trys šaltojo sezono mėnesiai) skiriasi nuo paskutinių dviejų mėnesių apyvartos net daugiau kaip 500 proc. Tuo tarpu jokios analizės apie ankstesnių metų pardavimus atitinkamais mėnesiais ar kitokių įtikinamų argumentų, kurie patvirtintų objektyvias produkcijos apyvartos kritimo priežastis, nėra pateikta.

40Apeliantas taip pat kėlė klausimą dėl netinkamos bendrovės gautų pajamų apskaitos, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog tai įvertinti reikalingos specialios žinios, skirti ekspertizę šiuo klausimu netikslinga, nes administratorius yra pradėjęs teisinį aplinkybių tyrimą, o baigus tyrimą galima bus inicijuoti įmonės bankroto pripažinimą tyčiniu pakartotinai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, faktiškai ignoruodamas savo pareigą būti aktyviu, nei patvirtino, nei paneigė pareiškime nurodytas aplinkybes, iš esmės jų net ir nesiaiškino, palikdamas aptariamą klausimą atviru.

41Apeliantas savo pareiškime buvo nurodęs, kad atsakovas su dviem susijusiomis bendrovėmis UAB „Alsaflex“ ir UAB „Alsawood“ (abiejų bendrovių vadovai ėjo vadovaujamas pareigas ir UAB „Alsantė“) 2010 m. birželio, liepos mėnesiais buvo sudaręs preliminarias sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo, kuriomis atsakovas prisiėmė įsipareigojimą sumokėti dideles baudas (200 000 Lt /300 000 Lt) už jų neįvykdymą ir kurias iš esmės visas per trumpą laiką, nekeldamas ginčų, sumokėjo šioms bendrovėms. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nurodė, kad bendrovei pateiktoje teisinėje išvadoje bendrovės civilinių teisių gynybos būdus yra pasiūlyta apsvarstyti bendrovės kreditorių susirinkime, o nagrinėjimo dienai teismas neturi duomenų apie sandorio su UAB „Alsawood“ ginčijimą, dėl teismo įsakymu priteistos 300 000 Lt baudos sumokėjimo UAB „Alsaflex“ yra siekiama atnaujinti procesą. Taigi, ir šiuo klausimu teismas iš esmės net netyrė apelianto pareiškime nurodyto klausimo dėl itin nenaudingų bendrovei minėtų sutarčių sudarymo, o tik konstatavo faktines aplinkybes, susijusias su dėl šių sutarčių (ne)vykstančiomis procedūromis.

42Teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar įmonė (ne)buvo tyčia privesta prie bankroto, minėta, turi ne tik teisę, bet taip pat pareigą ir pats rinkti bei tirti reikšmingus šio klausimo išsprendimui įrodymus bei aplinkybes. Juo labiau visapusiškai jis privalo ištirti suinteresuotų asmenų jau nurodytas konkrečias aplinkybes (CPK 185 str.). Pastebėtina, kad pareiškime apeliantas buvo nurodęs, kad pradedant 2007 m. iki tol pelningai veikusios įmonės finansinė padėtis pradėjo ryškiai blogėti, o 2008 m. jos nuostoliai dar padidėjo daugiau kaip septynis kartus, sekančiais metais – dar tris kartus, 2010 m. – dar du kartus. Taigi, akivaizdu, kad esant tokiai sistemingai ženkliai blogėjančios įmonės būklės dinamikai reikšminga išsiaiškinti ir aplinkybes, ar tam turėjo (ir kiek) įtakos objektyvios priežastys, ar tai iš tikrųjų labiau sąlygojo būtent blogas įmonės valdymas.

43Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, konstatuoja, kad neišklausius buvusio įmonės vadovo paaiškinimų, iš esmės netyrus ir nenustačius visų vien jau apelianto pareiškime nurodytų reikšmingų aplinkybių, nurodant, kad jų dalis galės būti įvertintos vėliau atlikus tyrimą pačiam administratoriui, galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat faktiškai liko neatskleista bylos esmė. Nurodytų pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, dėl to panaikintina skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, o atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas perduotinas tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.).

44Pastebėtina, kad iš bylos duomenų matyti, kad bendrovės administratorius 2012 m. spalio 5 d. kreditorių susirinkime iki 2013 m. sausio 1 d. buvo įpareigotas pateikti kreditoriams ekonominį bendrovės sudarytų sandorių už 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos įmonei iškėlimo vertinimą. Taigi, jei toks tyrimas yra atliktas, pateiktas kreditorių vertinimui, tai gali suteikti papildomų argumentų tiek apeliantui, tiek administratoriui, kitiems kreditoriams, buvusiam įmonės vadovui savo pozicijoms pagrįsti, tiek pirmosios instancijos teismui aiškinantis tas aplinkybes, kurių vertinimo galimybė skundžiamoje nutartyje buvo nurodyta po papildomų tyrimų atlikimo.

45Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

46Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Alsantė“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.