Byla 1A-822-387/2015

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino, teisėjų Ainoros Kornelijos Macevičienės, Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui, gynėjui adv. Pauliui Jablonskiui, nuteistajam V. P., vertėjai Boženai Seniut,

2teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko (toliau – ir Advokatas) apeliacinį skundą dėl 2015-10-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu arba mokslu bei per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam priteistą turtinę žalą.

3Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas, t. y. 1 dieną (BK 66 str.).

4Nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš V. P. priteista 300 Eur. neturtinei žalai atlyginti ir 29, 01 Eur. turtinei žalai atlyginti.

5V. P. pagal BK 286 straipsnį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6V. P. pagal BK 290 straipsnį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Nustatė

8V. P. nuteistas už tai, kad 2013-11-21, apie 15.20 val., namo, esančio Vilniuje, Taikos 176, laiptinėje, prie buto Nr. 19 durų, apsvaigęs nuo alkoholio, kilus žodiniam konfliktui dėl dingusių statybinių medžiagų, tyčia 1 kartą kumščiu sudavė V. B. į veidą, tuo padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda dešinio antakio srityje su kraujosruva apie dešinę akį.

9Apeliaciniu skundu Advokatas prašo panaikinti 2015-10-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo V. P. pripažintas kaltu, padaręs veiką, numatytą BK 140 straipsnyje, ir nutraukti bylą atleidžiant jį nuo atsakomybės perduodant pagal laidavimą be užstato J. P.. Pasak Advokato, atsisakydamas taikyti laidavimą V. P., apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad jo prisipažinimas dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo nebuvo nuoširdus ir pilnas. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamuoju aktu V. P. buvo atiduotas teismui dėl 3 nusikalstamų veikų, numatytų BK 286, 290, 284 straipsniuose. Advokato nuomone, esant tokiai situacijai ir teismo išvadoms dėl iš esmės visų nusikalstamų veikų sudėties požymių nebuvimo, yra sunku tikėtis visiško ir pilno asmens prisipažinimo. Advokato teigimu, V. P. gynėsi nuo jam pateiktų įtarimų ir kaltinimų viso proceso metu, o to veiksmo, už kurį buvo nuteistas, neginčijo. Anot Advokato, įvertinant V. P. pasisakymus teisme, jog jis sudavė nukentėjusiajam smūgį, suprato, jog pasielgė netinkamai, darytina išvada, jog jis ne tik pripažino kaltę, bet ir gailėjosi. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pastarąją aplinkybę patvirtina ir tai, jog nuteistasis atlygino ligonių kasai visą padarytą žalą, o taip pat įsipareigojo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą padarytą nukentėjusiajam. Anot Advokato, esant šioms aplinkybėms, teismo nurodyti argumentai dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos nebuvimo yra visiškai nepagrįsti. Advokatas taip pat nesutinka su teismo išvada dėl V. P. galimybės ateityje daryti panašaus pobūdžio veikas, nes 2004 m. jis buvo įsivėlęs į konfliktą. Vadovaudamasis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, Advokatas nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad dėl 2004 metų veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis šiuo metu jau yra visiškai pasibaigęs, ši aplinkybė neturėtų sukelti V. P. jokių teisinių pasekmių, t. y. turėtu įtakos svarstymui dėl laidavimo taikymo. Advokatas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2004 m. įvykiai neturėjo būti nurodomi kaltinamajame akte, kadangi įprastai, renkant asmenį charakterizuojančius duomenis, teismui pateikiami įsiteisėję teismo nuosprendžiai ar nutartys.

10Apeliaciniame skunde pažymima, jog nuteistojo žmona yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kuris savo įtaka bei asmeninėmis savybėmis gali padaryti teigiamą įtaką V. P.. Dėl pastarosios priežasties, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir byla nutrauktina V. P. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

11Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Apeliaciniame skunde Advokatas nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai neatleido jo ginamojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors tam, anot apelianto, buvo visos sąlygos.

14Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms: t. y. jei asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 1 p.), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 2 p.), bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 str. 2 d. 3 p.) ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

15Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimo, t. y. kad V. P. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog kaltinamuoju aktu V. P. nebuvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau reikėtų pažymėti, jog priešingai nei nurodoma skunde, vien nuteistojo smūgio sudavimo nukentėjusiajam fakto pripažinimo, neužtenka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos konstatavimui. Šiuo atveju reikšmingas yra ne tik formalus V. P. prisipažinimas, išreikštas nagrinėjimo teisme metu bei apeliaciniame skunde, bet ir kitos svarbios bylos aplinkybės, įvertinęs kurias apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog V. P. viso proceso metu neginčijo veiksmo, už kurį jis buvo nuteistas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis savo kaltės apskritai nepripažino. Kalbėdamas apie savo elgesį V. B. atžvilgiu, jokio gailėjimosi neišreiškė (b. t. 1, b. l. 68-69). Be to, duodamas parodymus buvo nenuoseklus. Taip apklaustas iš karto po nusikalstamos veikos padarymo, pripažino, jog sudavė V. B. vieną smūgį į veidą, tačiau vėliau jau nurodė, jog nukentėjusiajam į akį tikriausiai pataikė mostelėdamas kaire ranka (b. t. 1, b. l. 79). Pažymėtina, kad šios pozicijos nuteistasis laikėsi ir pradėjus bylą nagrinėti teisme. Teismo posėdžio, vykusio 2015-04-30, metu V. P. parodė, jog nukentėjusysis jį stūmė, o jis tikriausiai V. B. užkabino. Nuteistasis neigė galėjęs suduoti smūgį nukentėjusiajam, akcentuodamas, jog galėjo jį tik užkabinti. Anot V. P., V. B. tiesiog stovėjo ten, kur buvo jo kairė ranka ir jis ta ranka galėjo jį užkabinti (b. t. 2, b. l. 3, 6). Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog to paties teismo posėdžio metu nuteistasis teigė negalintis atsiprašyti nukentėjusiojo ir nesutinkantis atlyginti jo patirtos žalos. Tuo tarpu atvykęs į 2015-09-22 vykusį bylos nagrinėjimą nurodė jau visiškai priešingas aplinkybes – pareiškė norą taikytis su nukentėjusiuoju, norėjo jo atsiprašyti. V. P. parodė pripažįstantis savo kaltę dėl smūgio V. B. sudavimo, tačiau, kaip pagrįstai akcentavo pirmos instancijos teismas, vis vien padarė tai ypatingai švelnindamas savo poelgį, t. y. nuolat pažymėdamas, jog jo suduotas smūgis tebuvo tik atsakas į nukentėjusiojo netinkamus veiksmus (b. t. 2, b. l. 85). Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe taip pat laikytina tai, jog kalbant apie BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos konstatavimą teismui būtina nustatyti ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptarti V. P. veiksmai, jo paaiškinimai duoti tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, elgesys po įvykio ir viso proceso metu neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados dėl jo kaltės pripažinimo bei gailėjimosi dėl padarytos veikos. Tuo tarpu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką.

16Teisėjų kolegija taip pat sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos nagrinėjamoje byloje nebuvimo. Žala gali būti įvairi – turtinė, fizinė, moralinė, padaryta valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Ji privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog joks susitarimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tarp V. P. ir nukentėjusiojo iki pat nuosprendžio paskelbimo nebuvo pasiektas. Akcentuotina, kad vien apeliaciniame skunde nurodoma jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta aplinkybė, jog nuteistasis įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nelaikytina pakankama BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos konstatavimui. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog V. P. dėjo pastangas susitarti su nukentėjusiuoju. Jo nurodomi teiginiai, jog jis bandė surasti V. B., tačiau jis nuolat po teismo posėdžių dingdavo (b. t. 2, b. l. 87), nepakankami siekiant atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas pažymi ir tai, kad veika buvo padaryta 2013-11-21, tuo tarpu byla buvo išnagrinėta tik 2015-10-07, tačiau per visą šį laikotarpį V. P. net nebandė atlyginti bent dalies nukentėjusiojo patirtos žalos, nors V. B. 2015-01-29 byloje pareiškus civilinį ieškinį (b. t. 1, b. l. 157), nuteistajam jau buvo žinoma, jog dėl patirtos traumos jis buvo priverstas pirkti vaistus, dvi savaites buvo nedarbingas. Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, jog 2015-04-30 vykusio teisiamojo posėdžio metu V. P. vienareikšmiškai nurodė net neketinantis nukentėjusiajam atlyginti jo patirtos žalos.

17Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį klausimą, be aukščiau nurodytų aplinkybių, pirmos instancijos teismo buvo pagrįstai atsižvelgta į tai, jog nukentėjusysis griežtai atsisakė taikytis su V. P., nurodydamas, jog pastarasis, net ir pripažindamas savo kaltę, vis vien nurodo tikrovės neatitinkančias faktines įvykio aplinkybes.

18Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl nepagrįsto 2004 metų įvykių akcentavimo klabant apie V. P. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau teisėjų kolegijai nustačius, jog nagrinėjamu atveju nėra visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, ši aplinkybė nelaikytina esmine bei turinčia įtakos teismo nuosprendžio teisėtumui.

19Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad apylinkės teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą ir išsamiai motyvavęs savo sprendimą, priėmė teisingą, įstatymo nuostatas atitinkantį sprendimą dėl BK 40 straipsnio netaikymo nuteistajam V. P.. Naikinti 2015-10-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų nėra jokio pagrindo.

20Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

21nuteistojo V. P. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinį skundą atmesti.

222015-10-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P.... 3. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas, t. y. 1 dieną (BK 66... 4. Nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo... 5. V. P. pagal BK 286 straipsnį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti... 6. V. P. pagal BK 290 straipsnį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti... 7. Išnagrinėjusi bylą, kolegija... 8. V. P. nuteistas už tai, kad 2013-11-21, apie 15.20 val., namo, esančio... 9. Apeliaciniu skundu Advokatas prašo panaikinti 2015-10-07 Vilniaus miesto... 10. Apeliaciniame skunde pažymima, jog nuteistojo žmona yra vertas teismo... 11. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 12. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 13. Apeliaciniame skunde Advokatas nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai... 14. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 15. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog apylinkės teismas... 16. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta... 17. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant nuteistojo atleidimo nuo... 18. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl nepagrįsto 2004... 19. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad apylinkės... 20. Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija... 21. nuteistojo V. P. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinį skundą... 22. 2015-10-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą....