Byla e2S-561-459/2015
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „Lamantinas“ atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „Lamantinas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autodiga“, tretiesiems asmenims UAB „ATS logistics“, UAB „Durga“, V. G. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „Lamantinas“ pateikė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autodiga“ dėl skolos priteisimo, kuriame ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 11000 Lt skolos, 2002 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3Plungės rajono apylinkės teisme gautas pakartotinis atsakovės prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą dėl to, kad 2014 m. lapkričio 28 d. Švedijos Karalystės muitinė, nesutikdama su atsakovės UAB „Autodiga“ 2014 m. balandžio 18 d. skundu dėl Švedijos Karalystės muitinės 2012 m. sausio 2 d. ir 2014 m. kovo 21 d. sprendimų, vieno kurių pagrindu ieškovė sumokėjo už atsakovę muitinės skolą Švedijos Karalystės muitinei, perdavė šį atsakovės UAB „Autodiga“ skundą tolesniam nagrinėjimui Malmo administraciniame teisme. Administracinė byla Malmo administraciniame teisme iškelta 2014 m. lapkričio 28 d., bylos Nr. 12171-14. Pateikti susirašinėjimo duomenys patvirtina, kad teisminis nagrinėjimas numatomas 2015 metų I ketvirtyje. Atsakovė nurodė, kad minėtų sprendimų teisėtumo klausimas yra esminis sprendžiant ieškovės reikalavimo atsakovei pagrįstumo klausimą, todėl tol, kol Malmo administracinis teismas, neišspręs, ar Švedijos Karalystės muitinės sprendimai, priimti atsakovės atžvilgiu, teisėti, išnagrinėti civilinę bylą Nr. 2-516-669/2014 nėra galimybių.

4Plungės rajono apylinkės teismas 2015-01-12 nutartimi atsakovės prašymą tenkino ir sustabdė bylos nagrinėjimą. Nurodė, jog atsakovei pateikus papildomus duomenis, teismas sutiko su argumentu, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato administracinėje byloje yra tiesioginis teisinis ryšys, ir nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje. Teismas sutinka su prašymo motyvais, kad siekiant išspręsti šioje byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, o šią bylą nagrinėjantis teismas pats jų nustatyti negali.

5Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2015-01-12 nutartį ir prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti. Nurodo, jog teismas gali išspręsti šią bylą pagal byloje esančius duomenis ir teisingam bylos išnagrinėjimui nėra būtinas Švedijos muitinės sprendimas kitoje byloje. Ieškovė nėra proceso dalyvė Švedijos teisme nagrinėjamoje byloje, todėl byloje nustatytos aplinkybės negalės būti laikomos prejudicinėmis. Net jei Švedijos teismas panaikintų ginčijamus sprendimus, atsakovė pati turėtų kreiptis į Švedijos muitinę dėl sumos, draudimo bendrovės sumokėtos už atsakovę, grąžinimo. Byloje nėra tikslių duomenų, nei kokie tiksliai Švedijos muitinės sprendimai yra apskųsti, nei kokie reikalavimai atsakovės skunde keliami Švedijos muitinei. Dėl to nėra aišku, ar iš tiesų kitoje byloje yra kilęs klausimas, dėl kurio bylos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla. Atsakovė beveik vienerius metus nesiėmė jokių veiksmų apskųsti Švedijos muitinės sprendimus, juos apskundė tik ieškovei pateikus ieškinį. Akivaizdu, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai ir vilkina šios civilinės bylos nagrinėjimą.

6Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog nesutinka su ieškovės argumentu, kad teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui nėra reikalingas Švedijos Karalystės teismo sprendimas dėl Švedijos muitinės sprendimo teisėtumo. Jei administraciniame teisme bus nuspręsta, kad Švedijos muitinės sprendimas nepagrįstas, tai eliminuos ieškovės teisę reikalauti, kad atsakovė kompensuotų sumokėtą išmoką. Atsakovė skundą dėl Švedijos muitinės sprendimo peržiūrėjimo pateikė nepraleidusi nustatytų terminų, kita vertus, pati ieškovė ilgai delsė ir nereikalavo, kad atsakovė sumokėtų kompensaciją. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad atsakovė sąmoningai vilkina procesą.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).

9Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „Lamantinas“ pateikė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autodiga“ dėl skolos priteisimo, kuriame ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 11000 Lt skolos, 2002 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimas grindžiamas laidavimo draudimo sutartimi, draudimo liudijimo polisu dėl atsakomybės atliekant muitinės procedūras bei vienkartine garantija. Ieškovė teigia, jog sudarytos sutarties pagrindu, veikdama kaip garantas, remdamasi Švedijos muitinės raštu sumokėjo į Švedijos muitinės banko sąskaitą 11000 Lt garantijos sumos. Šią sumą pagal išrašytą Švedijos muitinės sąskaitą iki 2012-01-13 turėjo sumokėti atsakovė, nes Švedijos muitinė, atlikusi tyrimą, priėmė sprendimą, kad atsakovė, pradėjusi tranzito procedūras Lietuvoje Medininkų kelio poste, jų nustatytu būdu nebaigė. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės Švedijos muitinei sumokėtą sumą. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti, apskirtai ginčydama savo prievolę mokėti pagal Švedijos muitinės sprendimą. Be kitų argumentų nurodė, jog ieškovė nebendradarbiavo su atsakove ir nepagrįstai sumokėjo Švedijos muitinei jos reikalautą sumą, nesant draudiminio įvykio – atsakovės prievolės. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriame prašė atsakovės ieškinį atmesti, pripažinti negaliojančia 2011-09-30 laidavimo draudimo sutartį, jos pagrindu išduotą draudimo liudiją ir vienkartinę garantiją, taip pat pripažinti negaliojančia atsakovės atžvilgiu išorinio tranzito deklaraciją. 2015-01-12 Plungės rajono apylinkės teisme gautas pakartotinis atsakovės prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą dėl to, kad 2014 m. lapkričio 28 d. Švedijos Karalystės muitinė, nesutikdama su atsakovės UAB „Autodiga“ 2014 m. balandžio 18 d. skundu dėl Švedijos Karalystės muitinės 2012 m. sausio 2 d. ir 2014 m. kovo 21 d. sprendimų, vieno kurių pagrindu ieškovė sumokėjo už atsakovę muitinės skolą Švedijos Karalystės muitinei, perdavė šį atsakovės UAB „Autodiga“ skundą tolesniam nagrinėjimui Malmo administraciniame teisme. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog nagrinėti šios bylos neįmanoma tol, kol nebus išnagrinėta Švedijos teisme nagrinėjama byla, sustabdė bylos nagrinėjimą. Ieškovė skundžia šią pirmosios instancijos teismo nutartį.

10Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.

11CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. K. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. N. , bylos Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NCC Statyba“ v. UAB DK ,,Lindra“, bylos Nr. 3K-3-99/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vaivorykštė“ v. L. G., bylos Nr. 3K-3-238/2006; kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Bauchemie“ v. UAB „Via sportas“, bylos Nr. 3K-3-383/2012; kt.). Kasacinio teismo pažymėta, kad teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB NORD bankas v. UAB ,,Makri Investment“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-440/2011; kt.). Teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

12Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė esant pagrindą stabdyti bylą. Atsakovė pateikė duomenis, kad Švedijos Karalystė muitinė, nesutikdama su atsakovės UAB „Autodiga“ 2014-04-18 skundu dėl Švedijos Karalystės muitinės 2012-01-01 ir 2014-03-21 sprendimų, vieno iš kurių pagrindu ieškovė sumokėjo muitinės skolą, perdavė atsakovės skundą tolesniam bylos nagrinėjimui Malmo administraciniame teisme. Byla iškelta 2014-11-28. Pranešime, elektroniniu paštu gautame iš Malmo administracinio teismo, taip pat nurodyta, kad sprendimas greičiausiai bus priimtas 2015 metų pirmajame ketvirtyje (tomas II, b.l. 27). Atsižvelgiant į tą faktą, jog atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, jog ji apskritai neturi prievolės mokėti, darytina išvada, jog byla dėl Švedijos Karalystės muitinės sprendimų, kurių pagrindu ieškovė sumokėjo sumą, prašomą priteisti iš atsakovės, ir joje priimtinas sprendimas turi tiesioginį teisinį ryšį su šioje byloje priimtinu sprendimu.

13Ieškovė nurodo, jog ji nėra proceso dalyvė Švedijos Karalystės teisme nagrinėjamoje byloje, todėl toje byloje nustatytos aplinkybės negalės būti laikomos prejudicinėmis. Teismas atmeta tokį ieškovės argumentą kaip nepagrįstą. Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkte numatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Taigi tam tikrų teismo nustatytų aplinkybių pripažinimui prejudiciniais faktais nebūtina konstatuoti dalyvaujančių byloje asmenų tapatumo: pagal savo pobūdį nustatyti faktai gali sukelti teisines pasekmes ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Šiuo atveju akivaizdu, kad jei Malmo administracinis teismas nuspręstų Švedijos Karalystės muitinės sprendimą, kurio pagrindu ieškovė sumokėjo už atsakovę reikalaujamą priteisti sumą, esant nepagrįstą, tai sukeltų teisines pasekmes ir ieškovei, nes būtent ji sumokėjo Švedijos muitinės reikalautą sumą. Pažymėtina, jog pati ieškovė, atskirajame skunde teigdama, kad net tuo atveju, jei Švedijos muitinė grąžintų išmokėtą sumą ne tiesiogiai atsakovei, o ieškovei, ieškovė turėtų grąžinti šias lėšas atsakovei, netiesiogiai pripažįsta Švedijos teisme nagrinėjamos bylos ir teisinio rezultato toje byloje prejudicinį ryšį su šia byla.

14Ieškovė taip pat teigia, jog atsakovė beveik vienerius metus neskundė Švedijos muitinės sprendimo, apskundė tik ieškovei pareiškus ieškinį, o tai liudija atsakovės nesąžiningumą ir siekį vilkinti šios civilinės bylos nagrinėjimą. Teismas atmeta šiuos ieškovės argumentus kaip nepagrįstus. Iš atsakovės pateiktų raštų, dar iki ieškinio pateikimo teismui siųstų ieškovei, matyti, jog atsakovė nesutiko su savo prievole atlyginti ieškovei jos sumokėtą sumą, raštuose nurodė bendradarbiaujanti ir besistengianti, kad prekių gavėjas užbaigtų muitinės procedūras, informavo ieškovę, kad nėra skolinga Švedijos muitinei ir tyrimas vyksta iki šiol (tomas I, b. l. 122-124, 126, 130-131). Taigi akivaizdu, kad atsakovė nebuvo pasyvi savo teisių gynimo klausimu, todėl konstatuoti nesąžiningą bylos vilkinimą nėra pagrindo.

15Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė egzistuojant prielaidas stabdyti pirmosios instancijos teisme nagrinėjamą bylą pagal ieškovės UAB draudimo kompanijos ieškinį atsakovei UAB „Autodiga“, tretiesiems asmenims UAB „ATS logistics“, UAB „Durga“, V. G. dėl skolos priteisimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)

16Teismas, vadovaudamasis LR CPK 334–339 straipsniais,

Nutarė

17Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai