Byla 2A-379-267/2014

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5862-901/2013 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo bei atsakovės R. G. priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos ir išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, turto padalijimo. Ieškovas prašė teismo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, nustatyti dukros M. G., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su motina R. G., priteisti iš A. G. išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės; santuokoje įgytus lengvuosius automobilius AUDI 80 AVANT, v/n ( - ) ir AUDI 80, v/n ( - ), asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei R. G.. Ieškovas nurodė, kad šalys susituokė 1991-03-16 Šiaulių rajono CMS, o nuo 2012-07-07 ieškovas su atsakove gyvena skyrium, nepalaiko šeimyninių santykių, santuokinio gyvenimo, nes skiriasi jų gyvenimo būdas, supratimas apie buitį, tvarką, švarą. Taip pat nurodė, kad ieškovas dukrą remia ir ketina remti po 400 Lt geranoriškai, daugiau pinigų išskirti išlaikymui negali, nes pats nepragyventų.

6Atsakovė R. G. su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, priteisti iš ieškovo jai 2000 Lt neturtinės žalos ir išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės, dukros gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove ir iš ieškovo priteisti dukrai išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės. Nurodė, kad pastaraisiais metais tarp šalių iškildavo įvairaus pobūdžio konfliktų, kurie pasibaigdavo ieškovo fizinio ir psichinio smurto panaudojimu prieš atsakovę. Ieškovas šeimą paliko dar 2012 m. liepos mėnesį. Ieškovo siūlomas vaikui išlaikymo dydis per mažas, neatitinka teismų formuojamos praktikos. Atsakovė daug metų niekur nedirba, nuolatinių pajamų negauna, jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neturi, pagal galimybes rūpinasi ir išlaiko savo nepilnametę dukrą, todėl dabartinė jos finansinė padėtis neleidžia tinkamai savęs išlaikyti, be to ji augina šalių nepilnametę dukrą, dėl ko šiai dienai R. G. yra reikalingas periodinis išlaikymas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – nutraukė A. G. ir R. G. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalino A. G. ir R. G. santuokoje įgytą turtą – R. G. asmeninėn nuosavybėn priteisė lengvuosius automobilius AUDI 80 AVANT, v/n ( - ) ir AUDI 80, v/n ( - ) nustatė nepilnametės dukros M. G. gyvenamąją vietą su jos motina R. G., priteisė iš atsakovo A. G. nepilnamečiui vaikui M. G. po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatant uzufrukto teisę motinai tvarkyti priteistą išlaikymą, kitas ieškinio ir priešieškinio dalis teismas atmetė.

9Teismas, pasisakydamas dėl santuokos nutraukimo priežasčių, neturtinės žalos ir išlaikymo kitam sutuoktiniui priteisimo, konstatavo, kad tai, jog ieškovas šeimą paliko, kad ieškovas pripažino, kad jis negali susivaldyti konfliktų metu, be to nerodė jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą, patvirtino ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo. Tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo nenoras taikytis su atsakove yra nulemtas ir pačios atsakovės veiksmų – jos nepaisymo ieškovo nuomonės namuose laikant augintinius, trukdymas ieškovui bendrauti su giminaičiais, taip pat nepaisymas to, kad ieškovas grįžęs savaitgaliais iš reisų darbe norėtų rasti jaukią ir mylinčią šeimą, tvarkingus namus, todėl nuolatiniai konfliktai namie vertė ieškovą iš jų bėgti. Teismas taip pat nurodė, kad aplinkybę, jog atsakovė yra sudėtingo charakterio parodė ir jos elgesys teismo posėdžio metu, todėl teismas pripažino, kad santuoka taip pat iširo ir dėl atsakovės kaltės. Dėl to, A. G. ir R. G. santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d., CPK 178, 185 str.). Teismui pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalims vienai iš kitos nebuvo priteista neturtinė žala ir nepriteistas išlaikymas vienas kitam.

10Spręsdamas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą teismas nustatė, kad santuokos metu sutuoktiniai bendro nekilnojamo turto neįgijo, o ieškovo 2010 m. paveldėta dalis nekilnojamo turto yra jo asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką nėra dalintina. Kadangi ieškovas prašė jo vardu registruotus automobilius po santuokos nutraukimo palikti atsakovei, kompensacijos už juos neprašė, atsakovė iš esmės tokiam ieškovo prašymui neprieštaravo, po santuokos nutraukimo transporto priemones AUDI 80 AVANT, v/n ( - ) ir AUDI 80, v/n ( - ), asmeninės nuosavybės teise teismas priteisė atsakovei R. G..

11Teismas nepilnamečio vaiko gyvenamą vietą su motina nustatė atsižvelgęs tiek į ieškovo, tiek į atsakovo, tiek į paties vaiko prašymus. Priteisdamas iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui teismas nurodė, kad nors atsakovė, su kuria lieka nepilnametis vaikas, šiuo metu pajamų neturi, sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų užsidirbti ne tik savo pragyvenimui, bet ir dukros išlaikymui, jai nenustatyta, be to, atsakovė net nesiregistruoja darbo biržoje. Teismas pažymėjo, kad vaiko išlaikymo pareiga negali būti perkeliama tik vaiko tėvui, kurio pajamos nėra didelės ir priteisus iš jo atsakovės prašomą išlaikymo dydį jis pats neturėtų iš ko pragyventi, pavalgyti apsirengti ir susimokėti mokesčius, o duomenų apie tai, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėtų bent kiek prisidėti prie savo dukros išlaikymo byloje nėra, todėl teismas sutiko, kad ieškovo siūlomas išlaikymo dydis (400 Lt) šiuo atveju yra adekvatus ir pakankamas, kad nenukentėtų tiek vaiko tiek paties ieškovo interesai.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

13Atsakovė R. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-04 sprendimo dalį, kurioje ieškovo A. G. ir atsakovės R. G. santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovo A. G. kaltės, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-04 sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – iš ieškovo A. G. priteisti 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atsakovės R. G. naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad konstatuodamas ir ieškovės kaltę, teismas rėmėsi vien ieškovo paaiškinimais, kuriems patvirtinti A. G. į bylą nepateikė jokių įrodymų. Šiaulių apylinkės teismo nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog dėl jų bendras šeiminis šalių gyvenimas tapo negalimas, todėl negali būti vertinamos kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas, lėmęs santuokos iširimą, dėl ko nebuvo pagrindo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės pagal CK 3.61 str. 2 d. Mano, kad pripažinus, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, atsiranda teisinis pagrindas tenkinti priešieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

14Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas A. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad šalys nuo 2012‑07-07 gyveno skyrium, nepalaikė šeimyninių santykių, santuokinio gyvenimo. Teigia, kad sutuoktiniai nesutarė dėl gyvenimo būdo, supratimo apie buitį, tvarką, švarą, kadangi atsakovė be ieškovo sutikimo namuose augino šešis katinus, kitus gyvūnus, šių aplinkybių teismo posėdžio metu apeliantė neneigė, todėl jų įrodinėti papildomai jokios būtinybės nebuvo (CPK 182 str.). Dėl atsakovės charakterio ypatumų ir jos gyvūnų keliamų nešvaros, nuolatinių priekaištų namuose kildavo konfliktai, kurių vienas jau buvo spręstas baudžiamąja tvarka, ieškovas teigia daugiau nebenorėjęs palaikyti ryšių su atsakove bei nusprendė nutraukti santuoką ir gyventi ramybėje vienas. Taip pat nurodo, kad apeliantės sudėtingą charakterį ne tik namuose, tačiau ir viešumoje puikiai iliustravo jos elgesys teismo posėdžio metu, kuomet ji nuolat pertraukinėjo proceso dalyvius, rodė jiems ir teismui nepagarbą. Mano, kad visos šios aplinkybės patvirtina, jog dėl santuokos iširimo yra kalta ir pati apeliantė.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas netenkintinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

18Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje konstatuota, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teisėtumo.

19CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu.

20Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog ir atsakovė yra kalta dėl santuokos iširimo, teigia, kad teismas, darydamas tokią išvadą, rėmėsi vien tik subjektyviais ieškovo paaiškinimais. Tačiau įvertinus skundžiamą teismo sprendimą, matyti, kad savo išvadą dėl atsakovės kaltės teismas grindė ne tik ieškovo paaiškinimais, bet ir kitais byloje esančiais duomenimis, atsižvelgęs į atsakovės elgesį pirmosios instancijos teismo posėdžiuose.

21CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, išvadai apie fakto buvimą ar nebuvimą, pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti kitokių išvadų, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas, kadangi iš visų byloje nustatytų aplinkybių galima spręsti, kad labiau tikėtina, jog atsakovė taip pat yra kalta dėl santuokos iširimo. Nors pirmosios instancijos teismas nesirėmė šalių nepilnametės dukters parodymais vertindamas ieškovo kaltę, pažymėtina, kad duodama teisme parodymus M. G. iš esmės patvirtino ieškovo teiginius apie šalių konfliktus iki santuokos iširimo dėl buitinių dalykų, nurodė, kad ieškovas iš pradžių leido laikyti naminius gyvūnus, tačiau vėliau ėmė tam prieštarauti. Apeliacinės instancijos teismui taip pat nėra pagrindo netikėti skundžiamame sprendime nurodytais motyvais dėl atsakovės elgesio teismo posėdžiuose, kurie patvirtina atsakovės konfliktišką charakterį. Aplinkybė, kad atsakovė norėjo išsaugoti šeimą, siekė susitaikyti, nepaneigia ir dalies atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo, juo labiau nepreziumuoja ieškovo kaltės. Teisėjų kolegijos nuomone, šalių santuokos iširimą nulėmė ne vienas ar kitas konkretus veiksmas (pvz. ieškovo išėjimas iš namų), bet esminiai ieškovo ir atsakovės požiūrio į gyvenimą kartu nesutapimai, skirtingi charakteriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Tiek apeliantės, tiek ieškovo argumentai, jų kaltinimai vienas kito atžvilgiu, šalių nepilnametės dukters parodymai bei bylos medžiaga nesudaro pagrindo nustatyti kurios nors vienos šalies akivaizdžios kaltės, reikšmingai didesnės nei kitos šalies, atsakovė, skųsdama teismo sprendimą, iš esmės nepaneigė aplinkybių, kad šalys nuolat konfliktuodavo, kad ieškovas prieštaravo naminių gyvūnų laikymui, todėl pripažinti, jog santuoka iširo dėl vieno ar kito kaltės nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį, todėl net ta aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio, neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

22Remdamasi pirmiau nurodytomis CK ir CPK normomis ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kuriais ginčijami pirmosios instancijos teismo motyvai bei išvados, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, netenka prasmės kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių neturtinės žalos priteisimu, kuri nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės negali būti priteisiama, vertinimas (CK 3.70 str. 2 d.).

23Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi skundžiamo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra įstatyminio pagrindo (CPK 327, 329 str.), apeliantės R. G. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimo atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-23 nutartimi buvo patenkintas atsakovės R. G. prašymas ir atidėtas 204 Lt dalies žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Kadangi atsakovės R. G. apeliacinis skundas atmetamas, valstybei iš atsakovės priteistinas 204 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 84 str., 96 str.).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Priteisti valstybei iš atsakovės R. G., a. k. ( - ) 204 Lt (dviejų šimtų keturių litų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. G. dėl... 6. Atsakovė R. G. su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį ir... 9. Teismas, pasisakydamas dėl santuokos nutraukimo priežasčių, neturtinės... 10. Spręsdamas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą teismas nustatė, kad... 11. Teismas nepilnamečio vaiko gyvenamą vietą su motina nustatė atsižvelgęs... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė... 13. Atsakovė R. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo... 14. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas A. G. prašo... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo... 19. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti... 20. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog... 21. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris... 22. Remdamasi pirmiau nurodytomis CK ir CPK normomis ir jų aiškinimo bei taikymo... 23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo... 24. Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-23 nutartimi buvo patenkintas atsakovės R.... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 26. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti... 27. Priteisti valstybei iš atsakovės R. G., a. k. ( - ) 204 Lt (dviejų šimtų...