Byla 2A-335/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko, sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei, dalyvaujant: ieškovo atstovei prokurorei Irmai Zaikienei, atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovei Zitai Malovai, atsakovų - fizinių asmenų atstovei advokatei Evai Jankovskai, išvadą byloje teikiančios institucijos atstovei Aušrai Račkauskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. J. , A. R. , T. J. , V. G. , V. K. , J. K. , M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1212-40/2007 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį ginant viešąjį interesą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, A. R. , T. J. , V. G. , V. K. , J. K. , M. K. , T. J. , trečiajam asmeniui J. B. dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų panaikinimo ir restitucijos taikymo. Institucija, teikianti išvadą byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Pradinis ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija, patikslinusi savo ieškinį pareiškė reikalavimus atsakovams A. R. , M. K. , V. K. , J. K. , V. G. , T. J. , T. J. dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų panaikinimo ir nuostolių atlyginimo.

4Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi į civilinę bylą ieškovu įtraukė Vilniaus apygardos prokuratūrą ir pakeitė Vilniaus apskrities viršininko administracijos procesinę padėtį iš ieškovo į atsakovo.

5Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, vadovaudamasis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 47, 142 straipsniais, CK 1.80, 4.37, 6.145, 6.146 straipsniais, 6.147 straipsnio 2 dalimi, 6.148 straipsnio 2 dalimi, Žemės reformos įstatymo Nr. VIII-730 (1997 m. liepos 2 d. redakcija) 2 straipsniu, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 2 straipsniu, 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 9 straipsniu, 10 straipsnio 3 dalimi, 1997 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (1997 m. lapkričio 11 d. redakcija) (toliau – Įgyvendinimo tvarka) 12, 13, 34, 37, 98, 99 punktais, 1991 m. rugpjūčio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 331 patvirtintos Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos (toliau – Padavimo tvarka) 1 punktu, ieškiniu atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai (toliau – VAVA), A. R. , T. J. , V. G. , V. K. , J. K. , M. K. , T. J. prašė: 1) pripažinti negaliojančiais Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus: 1.1. 1999 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 01-370; 1.2. 1999 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 01-371; 1.3. 1999 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 01-372; 1.4. 1999 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 01-373; 1.5. 1999 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 01-374; 1.6. 1999 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 01-394; 1.7. 2000 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 01-729; 1.8. 2000 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 01-730; 1.9. 2000 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 01-731; 1.10. 2000 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 01-732; 1.11. 2000 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 01-733; 1.12. 2000 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 01-734; 1.13. 2000 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 01-735; 1.14. 2000 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 01-861; 2) priteisti iš atsakovų į valstybės biudžetą: 2.1. T. J. – 108 000 Lt; 2.2. V. G. – 108 000 Lt; 2.3. V. K. – 108 000 Lt; 2.4. J. K. – 108 000 Lt; 2.5. M. K. – 108 000 Lt; 2.6. T. J. – 117 000 Lt; 2.7. A. R. – 265 100 Lt; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas nurodė, kad VAVA, atkurdama nuosavybės teises į I. K. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, priėmė sprendimus, kuriais suteikė neatlygintinai naujus žemės sklypus Vilniaus mieste T. J. , V. G. , V. K. , M. K. , T. J. , o atkurdama nuosavybės teises į J. F. K. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę, suteikė neatlygintinai naują žemės sklypą Vilniaus mieste A. R. . Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 24 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. K. valdymo teise Antežerių kaime, Vilniaus rajone turėjo 2,02 ha žemės. Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Trakų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu Nr. I-104 Antežerių kaimas nepriskirtas prie Vilniaus miesto teritorijos, todėl nuosavybės teisės į I. K. valdymo teise turėtą žemę galėjo būti atkuriamos tik pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnį, kuriame reglamentuota nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo tvarka.

7Ieškovas pažymėjo, kad VAVA, atkurdama nuosavybės teises į K. K. (K.) nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, priėmė sprendimus suteikti J. K. , T. J. , T. J. , A. R. , M. K. , V. K. , V. G. neatlygintinai naujus žemės sklypus Vilniaus mieste. Tvarkant nuosavybės atkūrimo klausimus, atsakovus atstovavo tretysis asmuo J. B. . Priimant minėtus sprendimus buvo pažeistas Įgyvendinimo tvarkos 37 punktas bei Žemės reformos įstatymo 10 straipsnis, nustatantys žemės sklypų suteikimo eiliškumą. Sklypai pretendentams buvo suteikti pagal Įgyvendinimo tvarkos 37 punkto antrąją pastraipą bei Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 3 punktą kaip politiniams tremtiniams, tačiau Lietuvos ypatingojo archyvo rašte Nr. 1389 nurodoma, jog I. K. , K. K. (K.), jų vaikai A. R. , V. K. , M. K. , J. K. , T. J. , V. G. , T. J. niekuomet nebuvo ištremti už Lietuvos SSR ribų, todėl žemės sklypai jiems galėjo būti suteikti tik pagal Įgyvendinimo tvarkos 37 punkto ketvirtąją pastraipą bei Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 8 punktą, tai yra pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą.

8Ieškovas nurodė, jog išrašant pažymas dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir priimant ginčijamus sprendimus tik pagal papildomus dokumentus apie K. K. (K.) 1948 – 1949 m. naudotą žemės plotą, buvo pažeistas Įgyvendinimo tvarkos 13 punktas. Archyviniai dokumentai nebuvo svarstyti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, todėl pažymos išrašytos bei sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. K. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą priimti be teisinio pagrindo, nepateikus nuosavybės teisę įrodančių dokumentų. Atkuriant nuosavybės teises A. R. , T. J. , T. J. , M. K. , J. K. į buvusių savininkų I. K. esą turėtą žemę Justiniškėse, Vilniaus mieste ir K. K. (K.) žemę buvusiame Dubovkos kaime, Vilniaus mieste bei neatlygintinai nuosavybėn suteikiant naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, buvo pažeistos Žemės reformos įstatymo Nr. VIII-730 (1997 m. liepos 2 d.) 2 straipsnio, Atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (1997 m. liepos 9 d.) 2 straipsnio, 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 9 straipsnio 1 dalies, Įgyvendinimo tvarkos 6, 12, 13, 34, 98, 99 punktų, Padavimo tvarkos 1 punkto normos. Kadangi VAVA sprendimai priimti pažeidžiant teisės aktus, jie yra naikintini. Pripažinus VAVA sprendimus negaliojančiais, atsakovai žemės sklypus turėtų grąžinti valstybei, tačiau kadangi jie perleisti tretiesiems asmenims, kurių sąžiningumas preziumuojamas, taikytina restitucija sumokant ekvivalentą pinigais. Žemiausios neatlygintinai suteiktų žemės sklypų rinkos kainos buvo VAVA sprendimų dėl neatlygintinų žemės sklypų suteikimo priėmimo dieną. Atsakovė A. R. , žinodama, jog jai apribotos nuosavybės teisės disponuoti žemės sklypu, žemės sklypą pirkimo-pardavimo sutartimi perleido D. J. už 193 100 Lt. Ji elgėsi nesąžiningai, todėl iš jos išreikalautina didžiausia sklypo rinkos vertė, kuri 2006 m. lapkričio 29 d. sudarė 193 100 Lt.

9Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino negaliojančiais Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus: 1999 m. spalio 29 sprendimą Nr. 01-370 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste T. J. , 1999 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 01-371 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste V. G. , 1999 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 01-372 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste V. K. , 1999 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 01-373 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste J. K. , 1999 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 01-374 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste M. K. , 1999 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 01-394 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste T. J. , 2000 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 01-729 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste J. K. , 2000 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 01-730 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste T. J. , 2000 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 01-731 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste T. J. , 2000 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 01-732 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste A. R. , 2000 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 01-733 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste M. K. , 2000 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 01-734 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste V. K. , 2000 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 01-735 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste V. G. , 2000 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 01-861 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste A. R. . Teismas priteisė į valstybės pajamas iš atsakovų: T. J. – 39 868 Lt, V. G. – 68 000 Lt, V. K. – 60 000 Lt, J. K. – 80 000 Lt, M. K. – 68 000 Lt, T. J. – 90 000 Lt, A. R. – 243 000 Lt. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.

10Teismas atmetė atsakovų prašymą taikyti 30 dienų senaties terminą, numatytą Atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje. Teismas sprendė, jog per nurodytą terminą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo teismui turi teisę skųsti piliečiai, kuriems sprendimu atkurtos teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Kiti asmenys ir prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali sprendimą ginčyti per bendruosius ieškinio senaties terminus. Prokuroras į civilinę bylą įstojo vietoj netinkamo ieškovo, todėl laikytina, kad pradinio ieškinio pareiškimu teismui 2001 m. lapkričio 30 d., senatis buvo nutraukta.

11Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo bylose į I. K. , J. F. K. ir K. K. žemės sklypus nėra dokumentų apie tai, kad pretendentai būtų 1918-1920 metų Nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai). Lietuvos ypatingojo archyvo 2001 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. 1389 nurodyta, kad Lietuvos SSR VRM ir Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniuose fonduose duomenų apie I. K. , K. K. , jų vaikų - A. R. , T. J. , V. G. , V. K. , J. K. , M. K. , T. J. ištrėmimą iš Lietuvos SSR ribų nėra. Atsakovams žemės sklypai perduoti pažeidžiant Įgyvendinimo tvarkos 37 punkte bei Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą naujų žemės sklypų suteikimo eiliškumą. Jiems žemės sklypai galėjo būti suteikti tik bendros eilės tvarka, pagal pateiktų prašymų atkurti nuosavybės teises datą.

12Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 24 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. K. nuosavybės teisėmis valdė 2,02 ha žemės Antežerių kaime, Vilniaus rajone. Atsakovams nuosavybės teisės atkurtos suteikiant naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, taip pažeidžiant sprendimų priėmimo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalis, pagal kurias nuosavybės teisės į kaimo vietovėje esančią žemę atkuriamos žemę grąžinant natūra turėtoje vietoje. Valstybė, atlygindama už išperkamą žemę, lygiaverčio turėtajam naujo žemės sklypo individualiai statybai Vilniaus mieste nesuteikia (Atkūrimo įstatymo 12 str.).

13Teismas nurodė, kad atsakovų pateiktas Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities 1910 m. skirstymo į vienkiemius planas, pagal kurį I. K. tėvo F. K. turėtą žemę Rozkazy (Antežerių) kaime sudarė du sklypai, kurių vienas, manytina, buvo dabartinėse Vilniaus miesto ribose, nėra sugretintas su dabartiniu Vilniaus miesto planu bei nėra specialisto išvados, patvirtinančios atsakovų argumentą. Prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr.10-1-2241-02 pateikiama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2003 m. liepos 4 d. informacija (rašto Nr. 37-04-1196), kad Vilniaus miesto ribos 1999-2000 m. (imtinai) nesikeitė. Antežerių ir Dubovkos kaimai Vilniaus miesto teritorijai nepriklausė.

14Teismas sprendė, kad atsakovei A. R. nuosavybės teisės į J. F. K. nuosavybę atkurtos apskritai nesant pagrindo. Atsakovei A. R. atkurtos nuosavybės teisės į J. F. K. - senelio (sprendžiant iš byloje pateikiamo tėvų santuokos liudijimo) nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, tačiau nėra pateikti duomenys, patvirtinantys giminystės ryšį. Juridinio fakto nustatymo byloje nustatyta, kad žemės sklypą valdė I. K. .

15Teismas nurodė, kad vienintelis dokumentas nuosavybės teisių atkūrimo byloje į K. K. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos turėtą žemę, patvirtinantis jos teises – Vilniaus apskrities archyvo 2002 m. birželio 18 d. pažymėjimas Nr. K-71, kuriame yra 1948 – 1949 m. duomenys apie K. K. naudotą bei prieš tarybinį pertvarkymą valdytą žemės plotą. Kai piliečiai yra pateikę tik papildomus dokumentus, žemėtvarkos skyriai nagrinėja tokius dokumentus, ir nustatę, kad jų nepakanka, siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. 2002 m. birželio 18 d. archyvo pažymėjime Nr. K-71 esančius duomenis turėjo išnagrinėti Vilniaus apskrities viršininko įsakymu patvirtinta komisija, tačiau tai nebuvo padaryta.

16Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisės į K. K. valdytą žemės sklypą buvo atkurtos remiantis klaidingais duomenimis, esančiais 199 m. balandžio 27 d. (taip dokumente) archyvo pažymėjime Nr. K-71, kurio Lietuvos centrinis valstybės archyvas nėra išdavęs. Teismas sprendė, kad nuosavybės teisės atsakovams į žemę Vilniaus mieste atkurtos be teisėto pagrindo, pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio, 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, taip pat pažeidžiant eiliškumą, todėl ginčijami sprendimai naikintini. Be pagrindo atkuriant nuosavybės teises atsakovams į žemę Vilniaus mieste bei pasinaudojus prioritetine eile, pažeistos kitų asmenų, siekiančių atkurti nuosavybės teises, teisės ir teisėti interesai. Atsakovų vardu veikusi įgaliotinė J. B. veikė nesąžiningai, suprato, kad nuosavybės teisės atkuriamos pažeidžiant įstatymo reikalavimus, o už jos veiksmus įgaliotojai atsako kaip už savo.

17Teismas sprendė, kad išreikalauti atsakovams suteiktų žemės sklypų nėra galimybės, nes jie parduoti tretiesiems asmenims, todėl iš atsakovų priteistinos gautos pagal sutartis pinigų sumos. Teismas nurodė, kad atsakovai apskritai turėjo teisę į žemės nuosavybės atkūrimą, tačiau ją įgyvendino netinkamu būdu. Vengiant nepagrįstai pabloginti atsakovų padėtį, taikoma ribota restitucija. Teismas taip pat nurodė, kad sprendimas neužkerta atsakovams galimybės įgyvendinti teises į nuosavybės atkūrimą teisėtu būdu.

18Apeliaciniu skundu atsakovai T. J. , A. R. , T. J. , V. G. , V. K. , J. K. , M. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertino įrodymus, pažeidė protingumo ir teisingumo principus, neatsižvelgė į žemės reformos proceso specifiką bei į piliečių, dalyvaujančių žemės reformos procese, teises ir interesus, kurie reglamentuoti įstatymuose.
  2. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovai yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą. Teismas, spręsdamas dėl atsakovų atsakomybės už VAVA sprendimus, privalėjo nustatyti, ar atsakovai galėjo suprasti ir žinoti, kad valstybės institucijos, atkurdamos nuosavybės teises, padarė klaidų ir pažeidimų. Teismas nustatė, kad atsakovai turėjo teisę atkurti nuosavybės teises, tačiau ar galėjo daryti ir ar darė įtaką sprendimų priėmimui, nenustatė. Teismas nebandė nustatyti, ar atsakovai buvo sąžiningi bei nepasisakė dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų.
  3. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai izoliuotai išnagrinėjo prokuroro ieškinį. Žemės reformą vykdo valstybės institucijos, tačiau už tariamus pažeidimus atsakingi piliečiai, kurie neturėjo įtakos sprendimų priėmimui. Teismas nenustatė, kad atsakovai pažeidė teisės normas, o atsakomybę taikė tik pripažindamas, jog VAVA sprendimai priimti pažeidžiant teisės normas, todėl juos panaikinus, atsakyti už juos turi pretendentai.
  4. Atsakovai niekada neminėjo, jog jie yra tremtiniai, jog turi įstatymų suteiktas lengvatas, neteikė dokumentų, kad teisės į nuosavybę jiems būtų atkurtos pagal kitą tvarką. Vilniaus miesto VPK KP ENTS 2002 m. balandžio 8 d. nutarime atsisakyti kelti baudžiamąją bylą ir Vilniaus apygardos prokuratūros 2006 m. liepos 5 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyti asmenys, atsakingi už sprendimų parengimą ir priėmimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovai savo veiksmais visiškai neprisidėjo prie sprendimų priėmimo.
  5. Teismas panaikino sprendimus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į K. K. žemę, nors aplinkybė, kad K. K. neturėjo žemės Dubovkos kaime, nebuvo nustatyta. Teismas negalėjo nustatyti, kad nuosavybės teisės atkurtos nepagrįstai, nes yra duomenų, jog K. K. turėjo žemės.
  6. Ieškovas neįrodė, kad Dubovka ir Rozkazy kaimai buvo ne Vilniaus miesto teritorijoje. Dubovka kaimas ir Rozkazy kaimo dalis priklausė Vilniaus miestui. Vilniaus apskrities archyvo 2002 m. birželio 18 d. pažymėjime Nr. K-71 nurodyta, kad DŽDT vykdomojo komiteto žemės ūkio skyriaus archyviniame fonde, Šeškinės apylinkės 1948-1949 m. žemės apskaitos žiniaraščių byloje, Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus Šeškinės kaimo 1948 m. lapkričio 13 d. žemės apskaitos žiniaraščių byloje, Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus Šeškinės kaimo 1948 m. lapkričio 13 d. žemės apskaitos žiniaraštyje įrašyta žemės naudotoja K. K. , d. Nikiforo, turėjusi viso 13,27 ha žemės. Dubovka kaimas buvo Šeškinės rajono teritorijoje. Lietuvos valstybinio archyvo fondo 64, aprašo 20 byloje Nr. 83 Dubovka kaimas įrašytas nekilnojamojo turto, esančio Vilniaus miesto ribose, sąrašuose. Kokioje konkrečiai vietoje buvo K. ir I. K. žemė Rozkazy ir Dubovkos kaimuose nustatyti galėjo tik kartografija, kurią turėjo atlikti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius. Nesant sklypų kartografavimo, teismas padarė klaidingą išvadą, kad žemės sklypai nebuvo Vilniaus miesto ribose. Nenuginčijus atsakovų teisių į nuosavybės teisių atkūrimą, ieškovas neturėjo pagrindo teigti, kad pažeistas viešasis interesas. Ieškovas neįrodė, kad žemė buvo ne Vilniaus miesto ribose, todėl teigti, jog atkuriant nuosavybės teises pažeistas valstybės interesas nėra pagrindo.
  7. Teismas, priteisdamas iš atsakovų žemės sklypų vertę, turi vadovautis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi, kurios pagrindu atsisakytina taikyti restituciją, nes dėl jos taikymo nepagrįstai pablogėtų atsakovų padėtis – jie vėl turėtų kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
  8. Ieškovas pažeidė įstatymo nustatytą terminą ginčyti VAVA sprendimus. Ginčijami spendimai priimti 1999-2000 metais. Ieškovas turėjo teisę ginčyti sprendimus per 30 dienų nuo susipažinimo su medžiaga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677/2005). Vilniaus apygardos prokuratūra neginčijo VAVA sprendimų nei 2002 m. balandžio 5 d., susipažinusi su Valstybės kontrolės ataskaita, nei 2006 m. liepos 5 d. nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą.

19Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantų atstovė patikslino apeliacinio skundo dalyką, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo, nes nebuvo atskleista bylos esmė.

20Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovų A. R. , T. J. , T. J. , M. K. , J. K. , V. G. , V. K. skundą atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. I. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėjo 2,02 ha žemės Antežerių kaime, Vilniaus rajone. Nuosavybės teisių atkūrimo metu ir šiuo metu žemės sklypas, į kurį atkurtinos nuosavybės teisės, yra Vilniaus rajono teritorijos ribose, todėl suteikiant atsakovams žemės sklypus Vilniaus mieste buvo pažeistos įstatymo nuostatos.
  2. Atsakovų pateiktas Vilniaus apskrities archyvo 2002 m. birželio 18 d. pažymėjimas Nr. K-71, kuriame yra 1948 - 1949 m. duomenys apie K. K. naudotą žemės plotą, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 407 laikytinas tik papildomu dokumentu, kurį nagrinėja miestų, rajonų žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Konstatavus, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog K. K. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė žemės sklypą Dubovkos kaime, Vilniaus mieste, sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovams buvo priimti nesant nustatytų sąlygų.
  3. Teismas vadovavosi CK 1.80 straipsnio nuostatomis, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Atsakovų vardu pagal įgaliojimą veikusi J. B. veikė nesąžiningai, todėl jos veiksmų pasekmės tenka atstovaujamajam, jeigu jis neįrodo, kad atstovas viršijo jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2005).
  4. Teismas, priteisdamas iš atsakovų sumas, kurias jie gavo pagal žemės pirkimo - pardavimo sandorius, taikė CK 6.145 straipsnio 2 dalį. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad teismas, taikydamas restituciją, iš atsakovų priteisė sklypų rinkos vertes. Pripažinus neteisėtais ir negaliojančiais VAVA sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atsakovai turi teisę atskirai reikalauti jiems padarytos žalos atlyginimo, todėl argumentai dėl CK 6.271 straipsnio netaikymo šioje byloje teisiškai nepagrįsti.
  5. Atmestini argumentai dėl netinkamo ieškinio senaties termino taikymo. Teismas pagrįstai konstatavo, jog prokuroras į bylą įstojo vietoj netinkamo ieškovo – VAVA, kurios 2001 m. lapkričio 30 d. pareikštu ieškiniu senatis buvo nutraukta. Kadangi ieškinys jau buvo pareikštas, valstybės interesai buvo ginami, todėl prokuratūrai, kaip viešąjį interesą ginančiai institucijai, nebuvo tikslinga inicijuoti naujo proceso ir ginčyti tuos pačius VAVA sprendimus.

21Apeliacinis skundas netenkintinas.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Byloje spręstinas ginčas, ar atsakovams pagrįstai ir teisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę.

23Dėl termino ieškiniui pareikšti

24Byloje keliamas klausimas, ar prokuroras, kreipdamasis į teismą, nepraleido Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų termino.

25Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnis numato, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėjančios Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. gruodžio 14 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 3K-3-677/2005) konstatavo, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nėra ieškinio senaties terminas ir jis tiesiogiai taikomas tik piliečiams, kuriems priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir asmenims, kurių teises ar įstatymų saugomus interesus šis sprendimas pažeidžia ir kurie kreipiasi į teismą gindami savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal analogijos principą jie gali kreiptis per 30 dienų terminą, kuris skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali pareikšti ieškinį dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises panaikinimo, prasideda nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą.

26Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje pradiniu ieškiniu dėl VAVA sprendimų panaikinimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo, kuris vėliau keletą kartų buvo tikslinamas, į teismą kreipėsi pati VAVA (t. 1, b. l. 6-13; t. 4, b. l. 70-74, 107-111 ir kt.). Pradinis VAVA ieškinio pareiškimas šioje byloje dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo paduotas 2001 m. lapkričio 30 d. Teisines prielaidas pareikšti ieškinį sudarė VAVA Vidaus audito tarnybos atlikto Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus veiklos audito ataskaitos duomenų pagrindu 2001 m. liepos 30 d. parengtos išvados ir rekomendacijos dėl galimai neteisėtų sprendimų ir veiksmų atkuriant žemės nuosavybės teises (t. 1, b. l. 65-75 ir 100-101). Vidaus audito tarnybos išvadoms patvirtinti VAVA teikė paklausimus atitinkamiems archyvams. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2001 m. lapkričio 9 d. pateikto rašto Nr. T-2281-K nustatyta, kad ankstesnis archyvo pažymėjimas, duomenų kuriame pagrindu buvo sprendžiamas žemės nuosavybės teisių atkūrimo atsakovams klausimas, faktiškai nebuvo išduotas, o jame esančios žinios – klaidingos (t. 1, b. l. 43). Kaip nurodyta pradiniame ieškinio pareiškime, iš archyvo gauti raštai į VAVA paklausimus patvirtino vidaus audito išvadas, kad sprendimai atkurti nuosavybės teises atsakovams į žemę buvo priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir yra neteisėti. Pradinis ieškinio pareiškimas paduotas 2001 m. lapkričio 30 d., t. y. nepraėjus 30 d. terminui nuo tos dienos, kai VAVA gavus minėtą archyvo raštą Nr. T-2281-K buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ginčijamais sprendimais pažeisti teisės aktų reikalavimai, taip pat pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir įgyvendinimo. Iš byloje pareikštų reikalavimų turinio ir iš to, kad ginčijami sprendimai susiję su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, kuriuo suinteresuota visa visuomenė, taip pat su valstybės nuosavybės (žemės) praradimu dėl padarytų įstatymų pažeidimų, darytina išvada, jog reikalavimai panaikinti ginčijamus VAVA sprendimus siejami su valstybės ir viešojo intereso gynimu. Tačiau įstatymai nenumatė VAVA įgalinimų ginti teisme valstybės, viešąjį interesus ar kitų asmenų teises, susijusias su nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės interesus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese atstovauja Vilniaus apskrities viršininko administracija. Tačiau jeigu valstybės interesus (viešąjį interesą) atstovauja institucija, kurios pareigūnai gali būti ne visiškai tinkamai atlikę pareigas, tai byloje turi būti užtikrinta, kad valstybės teisės ir teisėti interesai, suprantami kaip viešasis interesas, būtų atstovaujami ir ginami išvengiant galimo interesų konflikto, tai yra valstybės interesus atstovautų kita valstybinė institucija, turinti įgalinimus ginti viešąjį interesą. Kadangi VAVA yra ginčijamus sprendimus priėmusi institucija, ji privalėjo inicijuoti tokių sprendimų panaikinimą teismine tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostata - 1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. I- 1607 redakcija). Pagal CPK 49 straipsnio 1 dalį į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, gali kreiptis prokuroras. Subjekto, turinčio įstatymo įgalinimus ginti teisme šioje civilinėje byloje viešąjį interesą tinkamumo klausimas iškeltas teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. posėdyje (t. 5, b. l. 15). Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 26 d. išsiuntė pranešimą Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl įstojimo į bylą, siekiant tinkamai atstovauti valstybės interesus (t. 5, b. l. 17-18). Vilniaus apygardos prokuratūra tuojau pat - 2006 m. spalio 2 d. pareiškimu sutiko būti įtraukta ieškovu byloje bei siekdama tinkamai pasiruošti dalyvavimui bylos nagrinėjime prašė atsiųsti procesinių dokumentų byloje nuorašus (t. 5, b. l. 18-19). Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje išvardytos priemonės, kurių prokuroras gali imtis, jei yra pagrindas manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, tai yra prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt., ir taip rinkti papildomą informaciją, jog būtų nustatyta, ar yra pažeistas viešasis interesas ir ar yra pagrindas, ginant šį interesą, kreiptis į teismą. Prie pateikto ieškinio pridėtas tiek VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2006 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. IN-44299, kuriuo prokuratūrai pateikti prašomi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, tiek kiti prokuratūros veiksmai patvirtina aplinkybes, jog prokuratūra ėmėsi priemonių surinkti duomenis, leidžiančius daryti išvadą, kad pažeistas viešasis interesas. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi ieškovu į civilinę bylą įtraukė Vilniaus apygardos prokuratūrą, o VAVA procesinę padėtį pakeitė iš ieškovo į atsakovo (t. 5, b. l. 40). Įtraukta dalyvauti bylos nagrinėjime ir pateiktos medžiagos pagrindu nustačiusi, kad byloje pakanka duomenų daryti išvadą apie viešojo intereso pažeidimą, Vilniaus apygardos prokuratūra per mažesnį nei 30 dienų terminą nuo jos įtraukimo į bylos procesą pateikė patikslintą ieškinį (t. 5, b. l. 61-65).

27Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, jog prokuratūra į bylą įstojo vietoj netinkamo ieškovo, kuris ieškinį taip pat buvo pareiškęs siekiant apginti valstybės (viešąjį) interesą, į tai, jog prokuratūra į bylą įtraukta tik teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi, į tai, jog terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali pareikšti ieškinį dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises panaikinimo, prasideda nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog prokuroro įstojimas į šios bylos procesą nelaikytinas įvykusiu praleidus 30 dienų terminą, skaičiuotiną nuo aukščiau nurodyto momento.

28Dėl nuosavybės teisių atkūrimo

29Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas, įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius (Įstatymo 1 str.). Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, tai yra draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 137 str. 1, 2, 3 d.). Nuosavybės teisių atkūrimas turi būti įgyvendintas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų.

302001 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus veiklos vidaus audito ataskaitoje nurodyta, kad atsakovų prašymai dėl nuosavybės į žemę atkūrimo patenkinti kaip tremtinių prašymai, bet jokių dokumentų, įrodančių pretendentų į nuosavybės atkūrimą tremties faktą, nėra. Taip pat nurodyta, kad nėra žemės nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, atitinkančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 27 d. nutarimu patvirtintos Įgyvendinimo tvarkos 13 punktą (t. 1, b. l. 65-75). VAVA Vidaus audito tarnyba 2001 m. liepos 30 d. rekomendavo apskrities viršininkui įpareigoti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėją teismine tvarka panaikinti apskrities viršininko sprendimus, kuriais perduota neatlygintinai po du sklypus piliečiams V. K. , J. K. , M. K. , V. G. , T. J. , T. J. , A. R. (t. 1, b. l. 100-101). Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2007 m. vasario 7 d. išvada Nr. 4B-(7.3)-164 nurodė, kad VAVA 2000 m. liepos 20 d. sprendimai Nr. 729, 730, 731, 732, 733, 734, 735 buvo priimti pažeidžiant teisės aktų nuostatas (t. 5, b. l. 130-135).

31Atsakovams nuosavybės teisės atkurtos į I. K. , J. F. K. ir K. K. žemę (t. 1, b. l. 29-42). Jiems nuosavybės teisės atkurtos išimtine tvarka, tai yra kaip piliečiams, kurie yra 1918–1920 metų Nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), – pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą. Lietuvos ypatingasis archyvas 2001 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. 1389 nurodė, kad Lietuvos SSR VRM ir Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniuose fonduose nėra duomenų apie I. K. J., K. (L.) K. (K.), jų vaikų – T. J. , J. K. , A. R. , M. K. , V. K. , V. G. , T. J. ištrėmimą už Lietuvos SSR ribų (t. 1, b.l. 64). Nuosavybės teisių atkūrimo bylose į I. K. , J. F. K. ir K. K. turėtą žemę taip pat nėra dokumentų, patvirtinančių aplinkybes, jog pretendentai (atsakovai) būtų 1918-1920 metų Nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys. Apeliantai neginčija aplinkybių, kad jiems buvo taikomos įstatymo numatytos lengvatinės sąlygos atkuriant žemės nuosavybės teises. Jie tik nurodo, kad niekada neminėjo, jog yra tremtiniai, neteikė tokių dokumentų, neminėjo, kad turi įstatymų lengvatas, dėl ko jiems nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos kita tvarka.

32Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atkuriant atsakovams nuosavybės teises buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Įgyvendinimo tvarkos 37 punktas, nustatantis nuosavybėn perduotinų sklypų eilės tvarką, taip pat Žemės reformos įstatymo 10 straipsnis, reguliuojantis asmenų, įsigyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius, eiles. Atsakovams žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai negalėjo būti neatlygintinai perduoti ta eilės tvarka, kuria jie perduodami piliečiams, turintiems 1918–1920 metų Nepriklausomybės kovų karių savanorių, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių, politinių kalinių, tremtinių ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanotų asmenų teisinį statusą, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams). Atsakovams neturint įstatyme numatytų lengvatų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jiems žemės sklypai individualiai statybai galėjo būti suteikti tik bendros eilės tvarka, pagal pateiktų prašymų atkurti nuosavybės teises datą. Atsakovams atkūrus nuosavybės teises pažeidžiant įstatyme nustatytas imperatyvias sąlygas dėl šių teisių įgyvendinimo tvarkos (eiliškumo), buvo pažeistas asmenų lygiateisiškumo įstatymui principas (Konstitucijos 24 str. 1 d., CK 1.137 str.), pažeisti kitų asmenų, siekiančių atkurti nuosavybės teises įstatymo nustatyta tvarka, teisėti interesai. Nurodytų įstatymų bei juos konkretizuojančių poįstatyminių teisės aktų imperatyvių nuostatų pažeidimas sudaro atskirą pagrindą naikinti ginčijamus VAVA sprendimus.

33Teismas taip pat nustatė kitus pažeidimus, kurių pagrindu naikintini VAVA sprendimai dėl nuosavybės teisių atsakovams atkūrimo. Teismas pažymėjo, jog atkuriant nuosavybės teises į I. K. turėtą 2,02 ha žemę Antežerių kaime, Vilniaus rajone, buvo pažeistos sprendimų priėmimo metu galiojusio Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numatė, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Už žemę, pagal įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal įstatymo 16 straipsnį (Įstatymo 4 str. 3 d.). Įstatyme nenumatyta galimybė už kaimo vietovėje iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos turėtą žemę, atkuriant nuosavybės teises perduoti neatlygintinai nuosavybėn piliečiui sklypą Vilniaus mieste. Nurodytos įstatymo normos laikytinos imperatyviomis. Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenimis I. K. žemė buvo Antežerių kaime (t. 1, b. l. 60-63). Vilniaus rajono apylinkės teismas 1998 m. lapkričio 24 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K. valdymo nuosavybės teise turėjo 2,02 ha žemės Antežerių kaime, Vilniaus rajone (civilinė byla 28-1563/1998, b. l. 22; civilinės bylos Nr. 2-1212-40/2007 1 tomo priedas). Byloje nėra duomenų, kad I. K. turėto žemės sklypo Antežerių (Rozkazy) kaimo ribose vieta iki 1995 m. birželio 1 d. būtų buvusi nustatyta tvarka Vilniaus miestui priskirtose teritorijose. Atsakovų atstovės nurodomų aplinkybių dėl I. K. valdyto žemės sklypo buvimo dabartinėje Vilniaus miesto teritorijoje nepatvirtina ir apeliacinės instancijos teismui atstovės papildomai pateikti rašytiniai duomenys. Pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuota, kad nuosavybės teisių į I. K. turėtą žemę atkūrimas atsakovams suteikiant neatlygintinai žemės sklypus Vilniaus mieste atliktas pažeidus imperatyvias įstatymo normas.

34Teismas pagrįstai sprendė, kad nuosavybės teisės į K. K. valdytą žemės sklypą buvo atkurtos remiantis klaidingais duomenimis. Lietuvos centrinis valstybės archyvas tiek 2001 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. T-2281-K (t. 1, b. l. 43-44), tiek 2002 m. gegužės 30 d. rašte Nr. T-2281-K (t. 4, b. l. 2) nurodė, kad pilietei V. G. archyvo pažymėjimo Nr. G-781-G (t. 1, b. l. 44) nėra išdavęs. Žinios, pateiktos minėtame archyvo pažymėjime, yra klaidingos. VAVA 2002 m. balandžio 25 d. rašte Nr. 10-12/90/2002/2-888 prašoma laikyti negaliojančiu Raštinės poskyrio vedėjos G. B. per klaidą patvirtintą Lietuvos centrinio valstybinio archyvo 199 -04-27 pažymėjimą Nr. 6-781-13 (t. 3, b. l. 169-170). Vilniaus apskrities archyvo 2002 m. birželio 18 d. pažymėjime Nr. K-71 nurodyta, kad Vilniaus apskrities DŽDT vykdomojo komiteto žemės ūkio skyriaus archyviniame fonde Šeškinės apylinkės 1948-1949 m. žemės apskaitos žiniaraščių byloje, Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus Šeškinės apylinkės Šeškinės kaimo 1948 m. lapkričio 13 d. žemės apskaitos žiniaraštyje įrašyta žemės naudotoja K. K. d. Nikiforo, turėjusi viso žemės 13,27 (t. 4, b.l. 9). Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numatė, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra - turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Vilniaus apskrities archyvo 2002 m. birželio 18 d. pažymėjimas nėra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. Tokie archyvo pažymėjimai yra tik papildomi dokumentai, kurie pagal Įgyvendinimo tvarkos 12 ir 13 punktus nagrinėtini žemėtvarkos skyriuose Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka, po to siūlant institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįstant, kad pateiktų dokumentų nepakanka ir pasiūlant piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, kad minimas Vilniaus apskrities archyvo 2002 m. birželio 18 d. pažymėjimas Nr. K-71 išduotas jau po ginčijamų VAVA sprendimų atkurti nuosavybės teises priėmimo. Akivaizdu, kad jame esantys duomenys nebuvo ir negalėjo būti išnagrinėti nustatyta tvarka, o ginčijami VAVA sprendimai dėl nuosavybės atkūrimo negali būti grindžiami duomenimis nurodytame archyvo pažymėjime, kaip nuosavybės teises tariamai patvirtinančiame dokumente. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimai atkurti nuosavybės teises į K. K. turėtą žemę priimti nesant (nepakankant) nuosavybę patvirtinančių dokumentų, remiantis klaidingais duomenimis suklastotame archyvo pažymėjime, todėl yra neteisėti. Ši išvada nereiškia, kad K. K. (K.) iki nacionalizacijos neturėjo žemės nuosavybės, tačiau šis faktas turi būti patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka gautais įrodymais. Kadangi pagrįstai nustatyta, kad nuosavybės teisės į K. K. turėtą žemę buv. Dubovkos kaime atsakovams buvo atkurtos nesant nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, teisiškai nereikšmingi yra atsakovų atstovės teikiami argumentai dėl šio kaimo buvimo vietos dabartinėje Vilniaus miesto teritorijoje.

35Atsakovai tvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese jie patys buvo sąžiningi. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovų vardu veikusi įgaliotinė J. B. veikė ir elgėsi nesąžiningai. Nors įgaliotojas su trečiaisiais asmenimis veikia per atstovą, tokių veiksmų pasekmės tenka atstovaujamajam, jeigu jis neįrodo, kad atstovas viršijo suteiktus įgaliojimus. Kita vertus, nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių pareigūnų galimas aplaidus pareigų vykdymas ar nesąžiningas elgesys nesudaro pagrindo žemės nuosavybės teisių atkūrimą atsakovams pripažinti teisėtu.

36Dėl restitucijos taikymo

37Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (CK 6.145 str. 1 d., 6.146 str., 6.147 str. 1d.).

38Pagal CK 1.80 straipsnio nuostatas imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Minėta, kad atkuriant nuosavybės teises atsakovams tokios normos buvo pažeistos, todėl žemės sklypų jiems suteikimas laikytinas neteisėtu ir negaliojančiu. Jei administraciniu aktu vienai šaliai (atsakovams) buvo neatlygintinai suteikti žemės sklypai, tai, teismine tvarka panaikinus neteisėtą administracinį aktą, tačiau jo pagrindu suteiktų žemės sklypų negalint išreikalauti natūra, restitucija turi būti atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Atsakovai gautus žemės sklypus atlygintinai pagal pirkimo-pardavimo sutartis perleido kitiems asmenims. Žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartys nėra nuginčytos, žemės sklypai, kaip pirkimo -pardavimo sandorio objektai negali būti išreikalauti iš juos įgijusių trečiųjų asmenų, todėl restitucija negali būti atliekama natūra, bet taikomas kitas jos būdas. Nustatydamas priteistiną ekvivalentą pinigais teismas rėmėsi VĮ Registrų centras pateiktais dokumentais (t. 5, b. l. 66-74). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reguliuojančias restitucijos taikymą.

39Apeliantų argumentas, jog teismas priteisė žemės sklypų rinkos vertę, neatitinka teismo sprendimo turinio. Teismas nurodė, jog yra taikytina ribota restitucija priteisiant į valstybės pajamas sklypų pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas pinigų sumas. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantų argumentu, kad byloje turėtų būti vadovaujamasi CK 6.145 straipsnio 2 dalimi bei apskritai restitucija netaikoma. Minėta teisės norma gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su tuo apeliantų argumentu, kad byloje turėtų būti taikomas CK 6.271 straipsnis. Apeliantai, manydami, jog jiems padaryta žala dėl valdžios institucijų (jų pareigūnų ar kitokių šių institucijų darbuotojų) neteisėtų veiksmų, turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, pareikšdami atitinkamą ieškinį.

40Teisėjų kolegija pažymi, kad teisių į neteisėtai nusavintą privačią nuosavybę atkūrimui valstybė numatė specialų teisinį reguliavimą, pagal kurį nustatoma, kuriems asmenims, į kokį turtą, kokiomis sąlygomis ir kokia apimtimi bei tvarka atkuriamos tos teisės. Jeigu nuosavybės teisės atkuriamos nesilaikant specialųjį teisinį reglamentavimą nustatančių teisės normų, toks atkūrimas pripažintinas neteisėtu. Tokio neteisėtumo pasekmės šalintinos tokiu būdu, kad būtų įvykdytos Atkūrimo įstatymo principinės nuostatos. Nagrinėjamoje byloje viešojo intereso pažeidimas pasireiškia tuo, kad atsakovams neteisėtai atkūrus nuosavybės teises buvo pažeistos kitų asmenų teisės į nuosavybės atkūrimą. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, valstybė teisės aktų nustatyta tvarka turi atkurti atsakovams nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau tai turi būti atlikta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

41Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad byla išspręsta teisingai, naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovų apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovų atstovės pateiktais papildomais paaiškinimais nėra pagrindo.

42Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartimi (t. 5, b. l. 220) apeliantai buvo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą (CPK 96, 302 str.). Kadangi atsakovų skundas atmetamas, procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos priteistinos iš atsakovų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 302 str.).

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Priteisti iš atsakovų T. J. , A. R. , T. J. , V. G. , V. K. , J. K. , M. K. į valstybės biudžetą po 9,92 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Pradinis ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija, patikslinusi... 4. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi į civilinę bylą... 5. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį... 6. Ieškovas nurodė, kad VAVA, atkurdama nuosavybės teises į I. K. nuosavybės... 7. Ieškovas pažymėjo, kad VAVA, atkurdama nuosavybės teises į K. K. (K.)... 8. Ieškovas nurodė, jog išrašant pažymas dėl nuosavybės teises... 9. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį patenkino... 10. Teismas atmetė atsakovų prašymą taikyti 30 dienų senaties terminą,... 11. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo bylose į I. K. , J. F.... 12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998... 13. Teismas nurodė, kad atsakovų pateiktas Vilniaus gubernijos Vilniaus... 14. Teismas sprendė, kad atsakovei A. R. nuosavybės teisės į J. F. K.... 15. Teismas nurodė, kad vienintelis dokumentas nuosavybės teisių atkūrimo... 16. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisės į K. K. valdytą žemės sklypą... 17. Teismas sprendė, kad išreikalauti atsakovams suteiktų žemės sklypų nėra... 18. Apeliaciniu skundu atsakovai T. J. , A. R. , T. J. , V. G. , V. K. , J. K. , M.... 19. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantų atstovė patikslino... 20. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą... 21. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Dėl termino ieškiniui pareikšti ... 24. Byloje keliamas klausimas, ar prokuroras, kreipdamasis į teismą, nepraleido... 25. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo... 26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje... 27. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į... 28. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo ... 29. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 30. 2001 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus veiklos vidaus... 31. Atsakovams nuosavybės teisės atkurtos į I. K. , J. F. K. ir K. K. žemę (t.... 32. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo... 33. Teismas taip pat nustatė kitus pažeidimus, kurių pagrindu naikintini VAVA... 34. Teismas pagrįstai sprendė, kad nuosavybės teisės į K. K. valdytą žemės... 35. Atsakovai tvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese jie patys buvo... 36. Dėl restitucijos taikymo... 37. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą,... 38. Pagal CK 1.80 straipsnio nuostatas imperatyviosioms įstatymo normoms... 39. Apeliantų argumentas, jog teismas priteisė žemės sklypų rinkos vertę,... 40. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisių į neteisėtai nusavintą privačią... 41. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai... 42. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartimi (t. 5, b. l. 220)... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 44. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 45. Priteisti iš atsakovų T. J. , A. R. , T. J. , V. G. , V. K. , J. K. , M. K....