Byla I-3706-580/2012
Dėl įsakymo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, dalyvaujant pareiškėjui A. S. ir jo atstovui advokatui Aurimui Gasiūnui, atsakovo atstovei Danguolei Milkavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Sveikatos apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas A. S. prašo panaikinti sveikatos apsaugos ministro 2012-06-04 įsakymu Nr. K-115 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) jam paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

4Mano, kad tarnybinė nuobauda paskirta nesant visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, todėl tarnybinėn atsakomybėn jis buvo patrauktas ir tarnybinė nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Nesutinka su atsakovo teiginiu, kad aplaidžiai vykdė savo funkcijas ir neužtikrino, jog 2010 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto rezervas būtų ne didesnis kaip 10 procentų metinės PSDF biudžeto pajamų sumos, ir taip pažeidė Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ši teisės norma neįtvirtina jokių Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK) direktoriaus pareigų, kurių nevykdymas arba netinkamas vykdymas galėtų būti vertinamas kaip tarnybinis nusižengimas. Be to, 2010 m. PSDF biudžeto numatomas rezervas neviršijo 10 procentų biudžeto pajamų sumos. Rengiant atitinkamų metų PSDF biudžetą, jame yra numatomas rezervas, kuris biudžeto projekte yra ir gali būti tik prognozuojamas, atsižvelgiant į planuojamas biudžeto pajamas. 2010 m. PSDF biudžetas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos 2010 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. 2010 m. biudžete buvo patvirtinti du ginčui reikšmingi rodikliai: planuojamos biudžeto pajamos (4 005 136 tūkst. Lt) ir PSDF rezervas (0 Lt). Einamasis VLK disponuojamas ir einamųjų metų sausio 1 d. fiksuojamas PSDF biudžetas susideda iš tokių šaltinių: praėjusių kalendorinių metų rezervo lėšų likučio, planinių biudžeto lėšų, praėjusių kalendorinių metų viršplaninių pajamų, praėjusiais metais sutaupytų išlaidų. 2010 m. PSDF biudžetui sudaryti nebuvo numatyta planinių lėšų, o 2010 m. skirtas faktinis rezervas susidarė tik iš praėjusių kalendorinių metų rezervo lėšų likučio, viršplaninių pajamų bei sutaupytų išlaidų. Pasibaigus finansiniams 2010 metams PSDF biudžeto metinėje biudžeto vykdymo ataskaitoje buvo užfiksuoti 2010 m. faktiškai pasiekti rodikliai. 2010 m. PSDF surinko 4 690 248 tūkst. Lt pajamų, o faktinis biudžeto rezervas sudarė 125 196 tūkst. Lt. Faktiškai 2010 m. PSDF biudžeto rezervas sudarė tik 2,67 procento visų faktinių biudžeto pajamų. Faktinis 2010 m. vykdytame biudžete užfiksuotas rezervo dydis neviršijo Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos maksimalios rezervo dydžio sumos. Faktiniai 2010 m. PSDF biudžeto rodikliai buvo patvirtinti Seimo 2011-11-29 nutarimu Nr. XI-1746. 2010 m. biudžeto ataskaitas pasirašė ir Seimui tvirtinti teikė sveikatos apsaugos ministras, todėl tiek 2010 m. biudžetas, tiek 2010 m. biudžeto ataskaitos bei juose užfiksuoti rodikliai jam buvo žinomi ir atitiko Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tiek sudarant, tiek vykdant 2010 m. PSDF biudžetą buvo užtikrintas Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimų vykdymas.

5Nesutinka su atsakovo argumentu, kad neužtikrino, jog operacijos su laisvai laikinomis PSDF biudžeto lėšomis būtų vykdomos suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija, ir taip pažeidė Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnį ir Valstybinės ligonių kasos nuostatų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2003-01-23 įsakymu Nr. V-35 (toliau – VLK nuostatai), 7.7 punktą. Nė viena iš šių teisės normų neįtvirtina jo, kaip VLK direktoriaus, pareigų, kurių nevykdymas arba netinkamas vykdymas galėtų būti laikomas tarnybinės atsakomybės pagrindu. Nors iš Įsakymo turinio neaišku, kada ir kokios konkrečiai PSDF biudžeto lėšos buvo naudojamos nesuderinus su Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau pateiktame 2011-05-06 pranešime Nr. 23-1643 apie galimą tarnybinį nusižengimą buvo kalbama apie 2010 m. į banko indėlį padėtas viršplanines ir rezervo lėšas. Pareikštų įtarimų tarnybinio nusižengimo padarymu ir Įsakymo turinys skiriasi. Sveikatos apsaugos ministro 2011-05-06 pranešime Nr. 23-1643 teigiama, kad nebuvo užtikrintas operacijų su viršplaninėmis ir rezervo lėšomis suderinimas su Sveikatos apsaugos ministerija, o Įsakyme nurodoma, kad nebuvo užtikrintas operacijų su laikinai laisvomis biudžeto lėšomis suderinimas. Viršplaninės ir rezervo lėšos nėra tapati sąvoka laikinai laisvoms biudžeto lėšoms. VLK negali atlikti ir faktiškai neatlieka jokių operacijų su viršplaninėmis lėšomis, kadangi tokių lėšų buvimas PSDF biudžete galimas nustatyti tik pasibaigus finansiniams metams. PSDF biudžetas yra sudaromas vieniems metams, jame įstatymu įtvirtinanama planuojama biudžeto pajamų suma. Pasibaigus finansiniams metams, Seimo nutarimu tvirtinamas PSDF biudžeto ataskaitų rinkinys, kuriame užfiksuojamos per metus faktiškai gautos pajamos. Jeigu faktiškai gautos biudžeto pajamos viršija biudžeto sudarymo metu planuotą pajamų dydį, galima konstatuoti, kad per ataskaitinius metus buvo surinkta viršplaninių lėšų, kurios tampa sudėtine kitų finansinių metų PSDF rezervo sudėtine dalimi. 2010 m. PSDF biudžeto viršplaninės lėšos, kaip atskira vykdomo biudžeto dalis, neegzistavo ir su tokiomis lėšomis jokios operacijos nebuvo atliekamos, į banko indėlį viršplaninės lėšos 2010 m. nebuvo dedamos.

6PSDF biudžeto rezervą sudaro tikslinės lėšos, kurios yra skirtos PSDF biudžetui stabilizuoti ir gali būti naudojamos tik Vyriausybės 2002-06-03 nutarimu Nr. 798 patvirtinto PSDF biudžeto rezervo naudojimo tvarkos aprašo tikslais – laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam vykdant biudžetą, padengti (5.1. punktas) bei išlaidoms, kurių nebuvo galima numatyti tvirtinant biudžetą, apmokėti (5.2. punktas). Rezervas nėra ir negali būti laikomas laikinai laisvomis lėšomis, kadangi tai yra biudžeto dalis, kuri yra skirta bei gali būti naudojama tik konkretiems tikslams.

72010 m. PSDF biudžeto rezervo lėšos buvo naudojamos laikantis teisės aktų ir rezervo panaudojimas buvo atsispindėjo sveikatos apsaugos ministro pasirašytoje ir Seimui tvirtinti pateiktoje biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitoje. Jokiais kitais tikslais PSDF biudžeto rezervas nebuvo naudojamas. Viršplaninės lėšos ir PSDF biudžeto rezervas nėra laikinai laisvos lėšos, todėl jų atžvilgiu Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nėra taikoma. Be to, ši įstatymo nuostata nenustato VLK pareigos laikinai laisvų lėšų naudojimo derinti su Sveikatos apsaugos ministerija, kadangi ji atlieka tik priežiūros funkciją. Operacijų suderinimo reikalauja tik Nuostatai. Mano, kad turi būti vadovaujamasi įstatymo nuostatomis, o ne įstatymui prieštaraujančiais Nuostatais.

8PSDF biudžeto, iš jų ir rezervo lėšos nuo 1997 m. yra laikomos konkurso būdu pasirinktoje kredito įstaigoje – banke AB „Swedbank“. Dalis rezervo lėšų yra laikoma atskirai rezervui laikyti atidarytoje banko sąskaitoje, kita – nuolat kintanti dalis – banko indėliuose. Iš sveikatos apsaugos ministro 2011-05-06 pranešimo Nr. 23-1643 turinio daro išvadą, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų laikymą indėliuose Sveikatos apsaugos ministerija laiko operacijomis su šiomis lėšomis, tačiau rezervo lėšų laikymas banko ar indėlio sąskaitose nėra šių lėšų naudojimas. Indėlyje laikomi pinigai nėra panaudojami kokiems nors tikslams, jie visą laiką išlieka sudėtine rezervo dalimi ir bet kada gali būti panaudoti Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje numatytiems tikslams įgyvendinti. Be to, lėšų laikymas indėlio sąskaitoje leidžia uždirbti papildomų pajamų į PSDF biudžetą. Dalis biudžeto rezervo lėšų indėlio sąskaitose buvo laikoma nuolat, t. y. 2008, 2009, 2010 m. Apie tai kasmet buvo informuojama Privalomojo sveikatos draudimo taryba, svarstant ateinančių metų PSDF biudžeto projektus. Sveikatos apsaugos ministerijai šis faktas buvo žinomas ir ankstesniais metais biudžeto rezervo lėšų Sveikatos apsaugos ministerija neaiškino kaip laikinai laisvų lėšų, dalies šių lėšų laikymo indėlio sąskaitose nevertino, kaip lėšų naudojimo (operacijų lėšomis), nereikalavo kokio nors suderinimo dėl rezervo lėšų laikymo banke sąlygų. Savo veiksmais Sveikatos apsaugos ministerija visiškai pritarė tokiam rezervo lėšų laikymui. 2010 m. viršplaninių lėšų surinkimo faktas ir jų dydis tapo žinomas tik pasibaigus finansiniams metams ir 2010 m. nebuvo galimybių jų naudoti. PSDF biudžeto rezervo lėšos buvo naudojamos tik sveikatos apsaugos ministro įsakymų pagrindu; biudžeto rezervo lėšos buvo laikomos teisės aktų nustatyta tvarka pasirinktame banke.

9Nesutinka su teiginiu, kad neužtikrino, jog 2008–2010 m. terminuotųjų indėlių sutartys su AB „Swedbank“ būtų pasirašytos atlikus viešųjų pirkimų procedūras, ir taip pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 18 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymi, kad nė vienas iš minėtų Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnių neįtvirtina jo, kaip VLK direktoriaus, pareigų, kurių nevykdymas arba netinkamas vykdymas galėtų būti vertinamas kaip tarnybinis nusižengimas. Be to, sveikatos apsaugos ministro teiginiai, kad 2008–2010 m. terminuotųjų indėlių sutartys su AB „Swedbank“ turėjo būti pasirašytos atlikus viešųjų pirkimų procedūras, yra nepagrįsti. Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktas labai aiškiai apibrėžia, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi perkant finansines paslaugas, susijusias su pinigų, valiutų keitimo kurso, valstybės skolos valdymo, iždo agento, užsienio atsargų valdymo arba kitų politikos sričių, susijusių su vertybinių popierių arba kitokių finansinių priemonių sandoriais. Indėlio sutarčiai sudaryti, kaip ir bet kuriai kitai finansinei paslaugai pirkti, viešojo pirkimo procedūros pagal Viešųjų pirkimų įstatymą neturi būti atliekamos. PSDF biudžeto lėšų laikymo bei kitų su jomis susijusių finansinių paslaugų pirkimo tvarka yra atskirai reglamentuota Sveikatos draudimo įstatyme. Konkurso sąlygų bankui pasirinkti Sveikatos apsaugos ministerija nėra patvirtinusi iki šiol. Sveikatos apsaugos ministro 2011-12-13 įsakymu Nr. V-1059 buvo patvirtintas Banko pasirinkimo konkurso būdu sąlygų aprašas, kuriame įtvirtintos tik rekomendacijos, susijusios su konkurso organizavimu pasirenkant banką jo teikiamoms paslaugoms pirkti. Šiuo metu tokio konkurso poreikio nėra, kadangi VLK 1996 m. įvykusio konkurso metu pasirinko banką, kuriame iki pat šių dienų yra laikomos visos PSDF biudžeto lėšos ir naudojamasi kitomis to banko teikiamomis finansinėmis paslaugomis. 1996 m. galiojusi Sveikatos draudimo įstatymo redakcija nenustatė pareigos organizuoti konkursą kiekvienai finansinei paslaugai pirkti. Valstybinė ligonių kasa, kaip to reikalavo įstatymas, konkurso keliu pasirinko banką, kuriame visą laiką naudojosi visomis reikalingomis ir to banko teikiamomis finansinėmis paslaugomis. Vėlesni įstatymo pakeitimai šios nuostatos esmės nepakeitė ir neįpareigojo VLK iš naujo organizuoti konkursą bei pasirinkti kitą banką ar organizuoti atskirus konkursus kiekvienai VLK reikalingai ir banko teikiamai finansinei paslaugai pirkti. AB „Swedbank“ teikiamomis finansinėmis paslaugomis, iš jų ir indėliams priimti, VLK naudojasi pagrįstai ir teisėtai, todėl ir 2008–2010 m. dalies PSDF biudžeto rezervo lėšų laikymas indėliuose, sudarytuose atitinkamų sutarčių pagrindu, yra teisėtas ir pagrįstas. Dalies lėšų laikymas ne paprastoje banko sąskaitoje, o indėlyje leido VLK papildyti per 2008–2010 m. PSDF biudžetą 25 milijonais litų ir tokiu būdu tinkamai vykdyti patvirtintus atitinkamų metų biudžetus rezervo dydis atitiko teisės aktų reikalavimus, 2008–2010 m. šios lėšos buvo laikomos banke nepažeidžiant teisės aktų.

10Įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta pasibaigus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje nustatytam 6 mėnesių terminui tarnybinei nuobaudai skirti. Įsakyme nenurodyta, kada buvo padaryti tariami tarnybiniai nusižengimai, tačiau vertinant pareikštų įtarimų padarius tarnybinius nusižengimus turinį šį momentą galima apibrėžti taip: 1) PSDF biudžeto rezervo dydis turi būti užtikrinamas 2010 m., taigi vėliausia diena, kada A. S. tariamai galėjo neužtikrinti 2010 m. PSDF biudžeto rezervo dydžio atitikties Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimams, galėtų būti 2010-12-31; 2) PSDF biudžeto rezervo lėšos (dalis jų) indėliuose buvo laikomos 2008–2010 m., paskutinė sutartis buvo sudaryta 2010-08-10, kuri galėtų būti laikoma paskutine tariamo pažeidimo padarymo diena. Netgi skaičiuojant tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą nuo vėliausiai tariamų tarnybinių pažeidimų padarymo momento, naikinamasis terminas tarnybinei nuobaudai skirti pasibaigė 2011-06-31 (biudžeto rezervo dydžio užtikrinimo atžvilgiu) ir 2011-02-10 (biudžeto rezervo lėšų laikymo indėliuose atžvilgiu). Tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta tik 2012-06-04. Apie 2010 m. PSDF biužeto rezervo dydį sveikatos apsaugos ministrui turėjo būti žinoma vėliausiai 2009-12-12. Tačiau PSDF biudžeto projektą Vyriausybei teikia būtent Sveikatos apsaugos ministerija, todėl apie planuojamą (numatomą) rezervo dydį sveikatos apsaugos ministrui buvo žinoma dar iki minėto įstatymo įsigaliojimo dienos.

112010 m. PSDF biudžeto vykdymo metinė ataskaita buvo patvirtinta Seimo 2011-11-29 nutarimu Nr. XI-1746, kuris leidinyje „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2011-12-03. Šiame nutarime taip pat buvo nurodytas 2012 m. PSDF biudžeto rezervo dydis bei per ataskaitinius metus gautos pajamos. Šie rodikliai sveikatos apsaugos ministrui turėjo būti žinomi vėliausiai 2011-12-03, tačiau jie sveikatos apsaugos ministrui buvo žinomi kur kas anksčiau, kadangi teikimą Vyriausybei dėl 2010 m. PSDF metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio patvirtinimo bei su tuo susijusius dokumentus sveikatos apsaugos ministras pasirašė dar 2011-04-15.

12Aplinkybė, jog 2008–2010 m. dalis PSDF biudžeto rezervo lėšų yra laikoma banko indėliuose Sveikatos apsaugos ministerijai taip pat buvo žinoma dar 2010 m. 2010-10-14 VLK gavo Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio pavedimą Nr. 17-1012 pateikti informaciją apie PSDF biudžeto rezervo lėšas ir jų laikymo sąlygas. VLK 2010-10-20 raštu Nr. 4K-33-7411 pateikė prašomą informaciją ir nurodė, kad PSDF biudžeto rezervo lėšos yra laikomos banke AB „Swedbank“, nurodė, kokio dydžio palūkanas bankas moka už banko sąskaitoje esančias lėšas, kokio dydžio palūkanos mokamos už PSDF rezervo lėšas, laikomas indėliuose. Buvo pateikta informacija apie PSDF biudžeto rezervo likutį. Visa informacija, susijusi su biudžeto rezervo lėšų laikymo sąlygomis, Sveikatos apsaugos ministerijai tapo žinoma vėliausiai 2010-10-20. Panašaus turinio pavedimą 2011-01-12 gavo iš sveikatos apsaugos ministro. 2011-01-18 raštu Nr. 4K-3-434 sveikatos apsaugos ministrui buvo suteikta visa informacija apie 2010 m. PSDF rezervą, jo naudojimą bei laikymą.

13Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo argumentus.

14Atsakovas Sveikatos apskaitos ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Mano, kad Sveikatos apsaugos ministerijos 2011-06-18 rašte Nr. 10-(10.6-221 )-4455 „Dėl informacijos pateikimo“ išdėstyta pozicija, jog Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio nuostata dėl PSDF biudžeto rezervo dydžio taikytina tiek planuojant biudžeto rezervą, tiek nustatant, ar faktinis rezervo dydis neviršija nustatyto dydžio, patvirtinta ir Valstybės kontrolė išvadoje, kurioje įstatymo nuostata taikoma faktiniam PSDF biudžeto rezervo dydžiui, palyginti su teisės aktuose nustatytu maksimaliu dydžiu. Valstybės kontrolė savo išvadoje konstatavo, kad tikrasis PSDF biudžeto rezervo likutis – 551 382 tūkst. Lt, viršijantis 10 procentų metinės PSDF biudžeto pajamų sumos, 2010 m. PSDF biudžeto vykdymo ataskaitoje yra neatskleistas, t. y. kaip nurodoma minėtoje išvadoje, metų pabaigoje nepanaudotos PSDF biudžeto lėšos ir viršplaninės pajamos kartu su nepanaudotu ataskaitinio laikotarpio rezervo likučiu ir kasos apyvartos lėšomis sudarė 551 382 tūkst. Lt, o didžioji dalis lėšų (446 186 tūkst. Lt) 2010 m. PSDF biudžeto vykdymo ataskaitos išlaidų dalyje parodyta kasos apyvartos lėšų eilutėje, o tai nerodo tikros informacijos apie rezervo likutį. Nors minėtoje išvadoje pastebima, jog teisės aktuose nereglamentuojama, kaip turi būti disponuojama fondo viršplaninėmis lėšomis ar lėšomis, viršijančiomis rezervo dydį, kartu pabrėžiama, kad PSDF biudžeto rezervo likučiui viršijant teisės aktais numatytą 10 procentų dydį, papildomi valstybės biudžeto asignavimai neturėtų būti planuojami, o finansinėse ataskaitose neatskleidžiant tikros informacijos apie PSDF biudžeto rezervo likutį sudaromos sąlygos planuoti minėtus papildomus valstybės biudžeto asignavimus PSDF biudžetui subalansuoti.

16Atsakovas 2011-06-08 rašte Nr. 10-(1.20-11)-4455 nurodo, kad VLK pateiktose ketvirtinėse PSDF biudžeto vykdymo ataskaitose bei nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio pateikiamose apyskaitose buvo duomenų apie pajamų surinkimą ir faktinių duomenų palyginimą su planuotu rodikliu, tačiau apie tai, kad PSDF biudžeto rezervas 2011 m. viršys teisės aktų nustatytą dydį, VLK neinformavo Sveikatos apsaugos ministerijos. Sveikatos apsaugos ministro 2010-10-21 pavedime Nr. 17-1031 buvo pavesta VLK direktoriui pateikti pasiūlymus, kad nebūtų pažeista teisės aktų nuostata dėl rezervo dydžio.

17VLK direktorius A. S., būdamas asmeniškai atsakingas už VLK pavestų užduočių ir funkcijų vykdymą, aplaidžiai vykdė teisės aktuose nustatytas funkcijas ir neužtikrino, kad būtų vykdomos Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatos. Faktą, kad pareiškėjas, kaip VLK vadovas, yra asmeniškai atsakingas už PSDF biudžeto vykdymą, disponavimą šio fondo lėšomis bei už PSDF biudžeto lėšų rezervo sudarymą, suderinus su Ministerija, jo naudojimą Vyriausybės nustatyta tvarka, patvirtina VLK nuostatų 7.4–7.6 punktuose įtvirtintas reglamentavimas.

18PSDF biudžeto laikinai laisvos lėšos – tai tos PSDF biudžeto lėšos, kurios esamu momentu negali būti panaudotos sveikatos priežiūros paslaugų ir kitų PSDF biudžete numatytoms išlaidoms apmokėti, nes to nenustato įstatymai (pvz., viršplaninės pajamos), reglamentuotas jų panaudojimo režimas (pvz., PSDF rezervo lėšos), tik ateityje bus panaudotos PSDF reikmėms (pvz., lėšos sąskaitoms apmokėti per 30 dienų nuo pirkimo). Kituose teisės aktuose įtvirtinta panaši laikinai laisvų lėšų sąvoka (Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių viešųjų įstaigų laikinai laisvų lėšų laikymo ir panaudojimo rekomendacijų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2012-03-23 įsakymu Nr. V-239 3 punktas, Valstybės iždo įstatymo 2 straipsnis). Iš teisės aktų analizės darytina išvada, kad pagrindinis laikinai laisvų lėšų (piniginių išteklių) požymis (nesvarbu, kokio tai biudžeto lėšos) yra laikinas minėtų lėšų nenaudojimas. Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnyje vartojama formuluotė: „PSDF biudžeto rezervo ir kitos PSDF biudžeto laikinai laisvos lėšos“, o tai leidžia daryti išvadą, kad PSDF biudžeto rezervo lėšos priskirtinos laikinai laisvoms PSDF biudžeto lėšoms.

19Sutartis tarp banko ir kliento yra teisinis pagrindas bankinėms operacijos atlikti (analizuojamu atveju – terminuotojo banko indėlio sutartis), taigi akivaizdu, jog, teisės aktams nustatant reikalavimus operacijų su lėšomis vykdymą derinti su Sveikatos apsaugos ministerija, šis reikalavimas taikomas ir minėtai sutarčiai sudaryti, todėl nėra pagrindo teigti, kad, sudarant terminuotųjų banko indėlių sutartis, suderinimas su Sveikatos apsaugos ministerija nebuvo būtinas. Komisija savo išvadoje nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerija neturi duomenų, jog nuo 2005 m. iki 2010 m. VLK būtų derinusi sprendimus su Sveikatos apsaugos ministerija dėl PSDF biudžeto rezervo bei kitų PSDF biudžeto laikinai laisvų lėšų panaudojimo. Sveikatos apsaugos ministerija neturi informacijos apie VLK kreipimąsi dėl PSDF biudžeto rezervo ar kitų PSDF biudžeto laikinai laisvų lėšų laikymo konkurso būdu pasirinktose banko įstaigose bei kad minėtu laikotarpiu, t. y. nuo 2005 m. iki 2010 m., būtų pritarusi VLK sprendimams dėl PSDF biudžeto rezervo ar kitų PSDF biudžeto laikinai laisvų lėšų laikymo konkurso būdu pasirinktose banko įstaigose.

20VLK 2008–2010 m., pasirašydama terminuotųjų indėlių sutartis, turėjo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis ir vykdyti viešojo pirkimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka. Neatlikusi viešųjų pirkimų procedūrų, VLK pažeidė minėto įstatymo 18 straipsnio 1 dalies bei 3 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šių Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimas buvo nustatytas atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00164-11 ir konstatuotas Vilniaus apygardos prokuratūros 2012-04-27 nutarime. Pabrėžta, kad VLK vadovas ir kiti valstybės tarnautojai nepagrįstai sutapatino 1996 m. AB „Swedbank“ (tuo metu – Lietuvos taupomasis bankas) laimėtą konkursą dėl PSDF sąskaitos atidarymo ir aptarnavimo su neatliktu atviru konkursu dėl kitos komercinės sutarties – dėl terminuotojo indėlio paslaugų – sudarymo.

21Komisija ištyrė ir konstatavo teisės aktų pažeidimus ir už jų atsiradimą atsakingą valstybės tarnautoją – pareiškėją, įvardijo jo kaltės formą – aplaidumą, kuris kadangi pareiškėjas pagal savo padarytų pažeidimų aplinkybes bei savo asmenines savybes, darbo patirtį turėjo ir galėjo numatyti neigiamas pažeidimų pasekmes. Konkretų minėtais teisės aktų pažeidimais padarytos žalos dydį nustatyti sudėtinga, tačiau yra pagrindo manyti, kad dėl nustatytų pažeidimų galėjo būti mažesnis sveikatos priežiūros įstaigų finansavimas. PSDF yra valstybės laiduojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu garantas. Nuo jo lėšų priklauso galimybė užtikrinti apdraustųjų asmens sveikatos priežiūrą, kompensuojant gydymo įstaigoms suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas. Valstybės kontrolės išvadoje konstatuota, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės PSDF biudžeto lėšas naudoti efektyviau asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, PSDF biudžetui turint viršplaninių pajamų buvo priimti sprendimai kompensuojant dalį balo vertės naudoti PSDF biudžeto rezervo lėšas. Valstybės kontrolė nustatė, kad perteklinis PSDF biudžetas susidarė ir dėl to, kad 2010 m. buvo taikyta biudžeto lėšų valdymo priemonė – balo vertės mažinimas, padėjusi subalansuoti biudžeto išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms. Buvo mažinamos sveikatos priežiūros įstaigoms mokamos bazinės kainos už suteiktas paslaugas 1 balo vertė, kai rezervo dydis viršijo leistiną 10 proc. ribą, o VLK sudarė terminuotųjų indėlių sutartis dėl rezervo lėšų laikymo, taip įšaldydama fondo lėšas. VLK įvykdžius viešąjį pirkimą, pasirenkant banką ir sudarant terminuoto indėlio paslaugų sutartis su kitu banku, palūkanos už terminuotus indėlius galimai būtų buvusios didesnės. VLK, laikydama visas PSDF biudžeto lėšas 1996 m. konkurso būdu pasirinktame banke, galėjo neužtikrinti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo nustatytų visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo bei viešosios teisės principų.

22Audito išvadose nurodoma, kad už ataskaitų rinkinio parengimą atsakinga VLK. Pareiškėjo, kaip VLK vadovo, atžvilgiu tyrimas dėl galimų tarnybinių nusižengimų buvo pradėtas remiantis Valstybės kontrolės išvadoje „Dėl 2010 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio“ konstatuotais pažeidimais bei nurodytais kitais veiklos trūkumais. Audito metu buvo vertinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ir kitų ataskaitų duomenys, valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas ir jų naudojimas įstatymų nustatytiems tikslams per 2010 m., lyginant ataskaitų rinkinio duomenis su PSDF biudžeto buhalterinės apskaitos duomenimis. Tik atlikus auditą buvo konstatuota, kad VLK pateiktoje apyskaitoje nurodyta netiksli informacija apie PSDF finansinę padėtį: neatskleista, kad 2010 m. PSDF biudžetas buvo perteklinis. Patirtos išlaidos buvo sulygintos su pajamomis, tačiau išlaidų dalyje nurodytos „Kasos apyvartos lėšos“ viršija įstatymu nustatytą kasos apyvartos lėšų dydį. PSDF biudžeto vykdymo ataskaitose neatskleistas tikrasis biudžeto rezervo likutis, kuris 2010 m. viršijo teisės aktais nustatytą 10 proc. dydį. Paskutinė terminuotųjų indėlių, kuriuose buvo laikomos nagrinėjamos 2008–2010 m. PSDF biudžeto rezervo lėšos, sutartis buvo sudaryta 2010-08-10. Daro išvadą, kad nuo Valstybės kontrolės atlikto audito metu konstatuotų pažeidimų, už kuriuos Įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda, nustatymo dienos nėra praėję treji metai, todėl tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepraleidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje reglamentuojamų terminų.

23Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus.

24Skundas tenkintinas.

25Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl sveikatos apsaugos ministro 2012-06-04 įsakymo Nr. K-115, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

26Valstybės kontrolė atliko 2010 m. PSDF biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio auditą ir 2011-04-15 surašė išvadą Nr. FA-P-10-4-6 „Dėl 2010 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio“, kurioje konstatavo, kad PSDF biudžeto rezervo likutis 2010 m. viršijo Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatytą dydį, t. y. buvo didesnis kaip 10 proc. metinės PSDF biudžeto pajamų sumos (t. 1, b. l. 94–97). Sveikatos apsaugos ministras 2011-05-04 įsakymu Nr. V-438 sudarė komisiją VLK direktoriaus A. S. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – Komisija; t. 1, b. l. 91; įsakymas papildytas sveikatos apsaugos ministro 2012-05-29 įsakymu Nr. V-486, t. 1, b. l. 92).

27Sveikatos apsaugos ministerija 2011-05-04 raštu Nr. 10-(4.3-142)-3398 „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu išnagrinėti pateiktą medžiagą ir įvertinti, ar padedant valstybės lėšas kaip banko indėlį nepadaryta žala valstybei, nes nebuvo įvertinta alternatyva tuos pinigus investuoti į valstybės vertybinius popierius, bei įvertinti, ar tokiais veiksmais (pinigus padedant kaip indėlį) neturėta asmeninės naudos (t. 1, b. l. 138).

28Komisija 2011-05-06 raštu Nr. 23-1643 pranešė VLK direktoriui A. S. apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą ir paprašė iki 2011-05-13 pateikti paaiškinimą. Pranešime nurodyta, kad A. S., kaip įstaigos vadovas, įtariamas tuo, kad: 1) neužtikrino, jog būtų vykdomos Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad 2010 m. PSDF biudžeto rezervas būtų ne didesnis kaip 10 proc. metinės PSDF biudžeto pajamų sumos; 2) neužtikrino, kad terminuotieji indėliai, sudaryti 2010 m. iš viršplaninių ir PSDF biudžeto rezervo lėšų, būtų padėti laikantis VLK nuostatų 7.7 punkto reikalavimų (t. 1, b. l. 93). Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2011-05-10 rašte Nr. 17.2-9365 „Dėl pranešimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką“ informavo atsakovą, kad sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl VLK valstybės tarnautojų galimai padarytos nusikalstamos veikos, netinkamai panaudojant PSDF biudžeto rezervo lėšas, persiųstas Specialiųjų tyrimų tarnybai (t. 1, b. l. 140).

29Sveikatos apsaugos ministerija 2011-05-12 raštu Nr. 10-(2.68-26)-3686 informavo pareiškėją, kad tyrimas dėl jo galimo tarnybinio nusižengimo sustabdytas (t. 1, b. l. 139). A. S. 2011-05-13 raštu Nr. 4K-21-4034 informavo sveikatos apsaugos viceministrą, kad paaiškinimas dėl VLK direktoriui pareikštų įtarimų bei medžiaga bus pateikta, jeigu Komisija atnaujins tarnybinio nusižengimo tyrimą (t. 1, b. l. 141). Vilniaus apygardos prokuratūra 2012-05-15 nutarimu įpareigojo Sveikatos apsaugos ministeriją atlikti VLK direktoriaus A. S., VLK Ekonomikos departamento direktorės L. P., VLK Teisės skyriaus vedėjos Vitalijos Giškovos bei kitų VLK valstybės tarnautojų veiklos tarnybinį patikrinimą ir pasiūlyti patraukti juos tarnybinėn atsakomybėn už teisės aktų reikalavimų pažeidimus 2008–2010 m. sudarant terminuotųjų indėlių sutartis su AB „Swedbank“ (t. 1, b. l.143–144). Sveikatos apsaugos ministerija 2012-05-24 raštu Nr. (2.68-26)-10-4453 informavo pareiškėją, kad tyrimas dėl jo galimo tarnybinio nusižengimo tęsiamas, ir paprašė iki 2012-05-28 pateikti paaiškinimą dėl 2011-05-06 pranešime Nr. 23-1643 nurodyto galimo tarnybinio nusižengimo bei paaiškinimą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2012-05-15 nutarime nurodytų galimų pažeidimų 2008–2010 m. sudarant terminuotųjų indėlių sutartis su AB „Swedbank“ (t. 1, b. l. 142). A. S. 2012-05-28 Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2012-05-15 nutarimą (t. 1, b. l. 156–159). Pareiškėjas 2012-05-28 paaiškinime nurodė, kad su pareikštais įtarimais nesutinka. Pažymėjo, kad Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatos vykdant 2010 m. PSDF biudžetą laikymasis buvo užtikrintas ir 2010 m. PSDF biudžeto faktinis rezervas buvo ne didesnis kaip 10 proc. metinės PSDF biudžeto pajamų sumos, nors teisės aktuose reglamentuojama, kad ši suma yra numatoma. Sveikatos apsaugos ministerijai nuolat buvo teikiama išsami ir operatyvi informacija apie 2010 m. PSDF biudžeto rezervo dydį ir lėšų likutį sąskaitoje. Nurodė, kad banko sąskaitos sutarties sudarymas negali būti laikomas bankine operacija. Bankinės operacijos su PSDF biudžeto rezervo ir kitomis laikinai laisvomis šio biudžeto lėšomis be suderinimo su Sveikatos apsaugos ministerija nebuvo vykdomos. Sveikatos apsaugos ministerijai 2010 m. buvo teikiama išsami informacija apie PSDF biudžeto rezervo ir laikinai laisvų šio biudžeto lėšų laikymo sąlygas (t. 1, b. l. 145–150). Komisija 2012-05-30 surašė išvadą Nr. BR-143, kurioje siūlė pripažinti, jog VLK direktorius A. S. padarė tarnybinį nusižengimą dėl šioje išvados konstatuojamosios dalies 1–3 punktuose nurodytų teisės aktų pažeidimų, ir skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (t. 1, b. l. 83–90).

30Sveikatos apsaugos ministras, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 1, 2 dalimis ir 3 dalies 2 punktu, 30 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977, 14.1 ir 15 punktais bei atsižvelgdamas į Komisijos 2012-05-30 išvadą Nr. BR-143 „Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus A. S. galimo tarnybinio nusižengimo“, 2012-06-04 įsakymu Nr. K-115 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pripažino, kad VLK direktorius A. S. padarė tarnybinį nusižengimą – būdamas asmeniškai atsakingas už VLK pavestų užduočių ir funkcijų vykdymą, aplaidžiai vykdė savo funkcijas ir neužtikrino, kad 2010 m. PSDF biudžeto rezervas būtų ne didesnis kaip 10 proc. metinės PSDF biužeto pajamų sumos, ir taip pažeidė Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, neužtikrino, kad operacijos su laikinai laisvomis PSDF biudžeto lėšomis būtų vykdomos suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija, tuo pažeidė Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio ir VLK Nuostatų 7.7 punkto nuostatas, neužtikrino, kad 2008–2010 m. terminuotųjų indėlių sutartys su AB „Swedbank“ būtų pasirašytos atlikus viešųjų pirkimų procedūras, ir taip pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 1 dalies nuostatas. Įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

31Dėl Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pažeidimo

32Iš sveikatos apsaugos ministro 2012-06-04 įsakymo Nr. K-115 matyti, kad nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad jis, būdamas asmeniškai atsakingas už VLK pavestų užduočių ir funkcijų vykdymą, aplaidžiai vykdė savo funkcijas ir neužtikrino, kad 2010 m. PSDF biudžeto rezervas būtų ne didesnis kaip 10 proc. metinės PSDF biudžeto pajamų sumos. Konstatuota, kad tokiais savo veiksmais A. S. pažeidė Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas.

33Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui stabilizuoti numatomas rezervas. Jis turi būti ne didesnis kaip 10 procentų metinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų sumos.

34PSDF biudžetas sudaromas ir vykdomas pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles, patvirtintas Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr. 589. Pagal PSDF biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 2 punktą jomis privalo vadovautis VLK, teritorinės ligonių kasos, asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės, sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, taip pat privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėtojai, privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami ir apdrausti asmenys. PSDF biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 10-12 punktai nurodo, kad VLK, rengdama kiekvienų metų PSDF biudžeto projektą, išlaidų dalyje numato rezervą biudžetui stabilizuoti. PSDF biudžeto rezervo lėšos laikomos atskiroje rezervo sąskaitoje. Atsižvelgiant į PSDF biudžeto pajamų plano vykdymą, atskaitymai į rezervą atliekami I kalendorinių metų pusmetį. Į rezervo sąskaitą pervedamos planinės rezervo lėšos ir jų likutis, viršijantis planines kasos apyvartos lėšas, nepanaudotas iki ataskaitinių metų pabaigos. Jeigu kalendoriniais metais PSDF biudžeto pajamų planas nevykdomas daugiau negu 3 procentais, planinės rezervo lėšos į atskirą sąskaitą nepervedamos ir naudojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms apmokėti.

35Sveikatos draudimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje reglamentuota PSDF biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarka. Straipsnyje sakoma, kad PSDF biudžeto projektą, metinių biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkinius ir PSDF konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį rengia Valstybinė ligonių kasa. PSDF biudžeto projektą ir PSDF biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius teikia Vyriausybei Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada. Vyriausybė apsvarsto atitinkamų metų PSDF biudžeto projektą ir PSDF biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius ir ne vėliau kaip likus 75 kalendorinėms dienoms iki biudžetinių metų pabaigos teikia Seimui svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas tvirtinamas įstatymu. PSDF konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį kartu su Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada, valstybinio audito išvada ir audito ataskaita kasmet, ne vėliau kaip iki balandžio 15 dienos, Sveikatos apsaugos ministerija teikia svarstyti Vyriausybei. Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys tvirtinamas Seimo nutarimu.

362010 m. PSDF biudžetas patvirtintas 2009-12-01 Lietuvos Respublikos 2010 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu Nr. XI-506. Jame nurodyta, kad PSDF biudžeto rezervas lygus nuliui. 2011-11-29 Įstatymu dėl Lietuvos Respublikos 2010 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio patvirtinimo Nr. XI-1746 patvirtintas 2010 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys – 4 690 248 tūkst. litų pajamų (įskaitant 350 032 tūkst. litų likutį 2010 metų pradžioje) ir 4 118 866 tūkst. litų išlaidų. PSDF biudžeto lėšų likutis 2010 m. pabaigoje sudarė 446 186 tūkst. litų kasos apyvartos lėšų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas – 125 196 tūkst. Lt.

37Nustatant pažeidimo sudėtį pareiškėjo atžvilgiu buvo remiamasis Valstybės kontrolės 2011-04-14 išvada Nr. FA-P-10-4-6. Atlikusi 2010 m. PSDF biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio auditą, Valstybės kontrolė 2011-04-14 išvadoje Nr. FA-P-10-4-6 konstatavo, kad PSDF biudžeto vykdymo ataskaitose neatskleistas tikrasis biudžeto rezervo likutis, kuris 2010 m. viršijo teisės aktais nustatytą 10 proc. dydį (t. 1, b. l. 94–97). Valstybės kontrolė 2011-04-14 valstybinio audito atskaitoje „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos audito rezulatatų“ nurodė, kad tikrasis PSDF biudžeto rezervo likutis – 551 382 tūkst. Lt, viršijantis 10 proc. metinės PSDF biudžeto pajamų sumos, 2010 m. PSDF biudžeto vykdyto ataskaitoje nėra atskleistas (t. 1, b. l. 98–132).

382011-04-14 valstybinio audito ataskaitoje (b. l. 106) padaryta išvada, kad įstatymu patvirtinto PSDF biudžeto rodikliai neteisingi, nes pajamų ir išlaidų dalyse pateikti nepanaudotų lėšų likučiai, esantys 2010 metų pradžioje ir pabaigoje (350 032 tūkst. Lt ir 571 382 tūkst. Lt), dėl to netinkamai nurodyti PSDF biudžeto lėšų likučiai, neatskleistas tikrasis biudžeto rezervo likutis, nes išlaidų 9 straipsnyje turi būti traukiamos į apskaitą tik tos kasos apyvartos lėšos, kurių dydis nustatomas pagal tvirtinant PSDF biudžetą, kaip tai nustatyta PSDF biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 9 punkte, sakančiame, kad PSDF biudžete numatomos kasos apyvartos lėšos, kurių dydis nustatomas tvirtinant biudžetą. 2011-04-14 valstybinio audito ataskaitoje pažymėta, kad VLK tokį neatitikimą auditoriams aiškino Sveikatos draudimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies, reikalaujančios subalansuoti PSDF biudžetą, vykdymu. Pridėdamas prie rezervo kasos apyvartos lėšas auditorius pažymėjo, kad likučius nurodant išlaidų dalyje neatskleista informacija apie PSDF biudžeto finansinę padėtį. Metų pabaigoje nepanaudotos PSDF biudžeto lėšos ir viršplaninės pajamos kartu su nepanaudotu ataskaitinio laikotarpio rezervo likučiu ir kasos apyvartos lėšomis sudarė 551 382 tūkst. Lt (t. 1, b. l. 41).

39Vertindamas Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pažeidimą teismas atkreipia dėmesį į tai, kad PSDFV rezervo suma patvirtinta 2011-11-19 įstatymu Nr. XI-1746. Pagal šį įstatymą PSDF biudžeto pajamos sudaro 4 690 248 tūkst. litų pajamų (įskaitant 350 032 tūkst. litų likutį 2010 metų pradžioje). Nuo šios sumos 125 196 tūkst. litų rezervas yra 2,669 procento. Iki šiol įstatymo pakeitimas nėra padarytas. Nagrinėdamas bylas teismas privalo vadovautis įstatymu, nesvarbu, kad bylos šalims įstatymas gali atrodyti neteisingas ar nepagrįstas. Jei teismas mato, kad įstatymas prieštarauja Konstitucijai, jis kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kad būtų išspręstas įstatymo konstitucingumo klausimas, tačiau neturi teisės taikyti įstatymo atsižvelgdamas į teisės akto priėmimo metu paaiškėjusias naujas aplinkybes ar įstatymo priėmimo klaidas. Šiuo atveju galima klaida yra netinkamas neteisingų PSDF metinių biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkinių ir PSDF konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio parengimas bei jų pateikimas Vyriausybei. Teismui nepakanka byloje esančių duomenų tokiai išvadai padaryti, kadangi valstybinio audito ataskaitoje bei jos priede iš esmės nėra atskleista lėšų, kurios įvardytos kaip kasos apyvartos lėšos, prigimtis, t. y. kokiu būdu ir kada šios lėšos buvo įgytos ir pagal kokius teisės aktus turėjo būti tvarkomos. Kaip jau minėta, valstybės kontrolieriams kilo abejonių dėl to, ar VLK, pildydama biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitas, turi vadovautis tais pačiais principais ir taisyklėmis kaip ir kitos biudžetinės įstaigos, kitų taisyklių, kurios galėtų būti taikomos pildant biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitas, Valstybės kontrolė nenurodė.

402011-04-14 Valstybės kontrolės audito ataskaitoje nėra nurodyta, kokius teisės aktus pažeidžia išlaidų ar pajamų įrašymas vienoje ar kitoje grafoje. Sveikatos draudimo įstatymo 24 straipsnis apibrėžia, kad kasos apyvartos lėšos, kurios numatomos PSDF biudžete, sudaromos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų likučio, o kai jo nepakanka – iš planinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų. Kasos apyvartos lėšų dydis nustatomas tvirtinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Kasos apyvartos lėšos naudojamos kasos pajamų laikinam trūkumui padengti ir turi būti grąžintos ne vėliau kaip iki biudžetinių metų pabaigos. Kad būtų galima teigti, jog lėšos negali būti laikomos kasos apyvartos lėšomis, turi būti nustatyta, jog jos neatitinka Sveikatos draudimo įstatymo 24 straipsnio apibrėžimo. 2011-04-14 Valstybės kontrolės audito ataskaitoje nurodoma, kad nurodant kasos apyvartos lėšas turi būti vadovaujamasi PSDF biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 9 punktu. Šis punktas nurodo, kad PSDF biudžete numatomos kasos apyvartos lėšos, kurių dydis nustatomas tvirtinant biudžetą. Kasos apyvartos lėšos naudojamos kasos pajamų trūkumui padengti ir turi būti grąžinamos ne vėliau kaip iki biudžetinių metų pabaigos.

41Kadangi Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pažeidimas 2011-04-14 valstybinio audito ataskaitoje nėra iki galo atskleistas, o nurodytas teisinis reguliavimas negali būti vienareikšmiai taikomas biudžeto ataskaitoms rengti, tai teismui trūksta argumentų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 2011-11-19 įstatymo Nr. XI-1746 konstitucingumo patikrinimo.

42VLK teisės ir pareigos PSDF biudžeto srityje nustatytos Sveikatos draudimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, kurioje reglamentuota PSDF biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarka. Straipsnyje sakoma, kad PSDF biudžeto projektą, metinių biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkinius ir PSDF konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį rengia Valstybinė ligonių kasa. Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytos VLK pareigos, susijusios su PSDF biudžeto rezervo nustatymu, laiko atžvilgiu apima biudžeto projekto rengimą. Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį aiškinant lingvistiškai reikalinga atkreipti dėmesį į žodžio „numatomas“ reikšmę. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993 m.) kontekste vartojama reikšmė aiškinama kaip iš anksto nuspėti, numanyti įvykių eigą. Taigi, įstatyme pateiktas išsireiškimas „numatomas rezervas“ reiškia rezervą, kuris bus taikomas ateityje, t. y. planuojamas, įtraukiamas į biudžeto projektą rezervas. Monografijoje „Teisininkų kalba ir bendrosios normos (A. Paulauskienė, Justitia, 2004, l. 67) nurodyta, kad teisinėje kalboje „numatyti“ vartojamas tik nusakant tai, kas vyks ateityje. Lingvistinį teisės normos aiškinimą papildo sisteminis aiškinimas. PSDF biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse VLK pareigos, asusijusios su PSDF biudžeto rezervu, yra numatytos minėtų taisyklių II skyriuje „Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymas“ ir nurodo, kad VLK, rengdama kiekvienų metų PSDF biudžeto projektą, išlaidų dalyje numato rezervą biudžetui stabilizuoti. Minėtų taisyklių III skyriuje „Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto vykdymas“ nėra numatyta VLK pareigų, susijusių su rezervo dydžio palaikymu biudžeto vykdymo eigoje. Valstybės kontrolė 2012-04-14 audito ataskaitoje (b. l. 118) taip pat pažymėjo, kad teisės aktai nenustato, kada ir ar turėtų būti tikslinamas PSDF biudžetas, jei jį vykdant paaiškėja, kad papildomų asignavimų srautams subalansuoti reikia mažiau, negu planuota, arba jų nereikia, nes turima viršplaninių pajamų, arba faktinis išlaidų poreikis yra mažesnis, taip pat tuo, jog nereglamentuojama, kaip turi būti disponuojama PSDF biudžeto lėšomis, viršijančiomis viršplanines lėšas ir rezervo dydį. O daroma išvada, kad Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje išdėstyta teisės norma yra taikoma rengiant biudžeto projektą, tačiau nereglamentuoja su biudžeto vykdymu susijusių ataskaitų pildymo. Tuo tarpu pareiškėjas tarnybinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad biudžeto rezervas viršijo 10 proc. metų pabaigoje.

43Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis sako, kad rezervo lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos laikinam pajamų trūkumui padengti arba išlaidoms, kurių tvirtinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą nebuvo galima numatyti, apmokėti. Kitų lėšų panaudojimo galimybių, kaip kad einamųjų išlaidų dengimo galimybės, įstatymas nenustato, taip pat ir galimybės viršplanines lėšas pervesti į PSDF biudžeto rezervą. PSDF biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 12 punktas planinių rezervo lėšų leidžia nepervesti į atskirą sąskaitą ir naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms apmokėti tik tada, jeigu kalendoriniais metais PSDF biudžeto pajamų planas nevykdomas daugiau negu 3 procentais. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2002-06-03 nutarimu Nr. 798, 5 punkte (redakcija, galiojusi iki 2012-11-11) nurodyta, kad rezervo lėšas kalendoriniais metais Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu Valstybinė ligonių kasa naudoja: laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam vykdant biudžetą, padengti; išlaidoms, kurių nebuvo galima numatyti tvirtinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, apmokėti.

44Teismo posėdyje Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas taip pat negalėjo nurodyti, kokių veiksmų, esant tokiam PSDF biudžeto rezervo panaudojimo reglamentavimui, turi imtis VLK direktorius, kai pamato, jog PSDF biudžeto rezervo suma pradeda viršyti 10 proc. ribą. Atstovas teigė, kad tokiu atveju būtų reikalinga pranešti Sveikatos apsaugos ministerijai. Teismo nuomone, Sveikatos apsaugos ministerija, vykdydama Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą prižiūrėti operacijas su laikinai laisvomis PSDF biudžeto lėšomis, turi nustatyti rezervo naudojimo tvarką.

452011-04-14 Valstybinio audito ataskaitoje nurodyta, kad PSDF biudžetui 2010 metais buvo skirta 314 003 tūkst. Lt papildomų lėšų. Šių lėšų paskirtis bei gavimo aplinkybės nėra nustatytos, taip pat nėra išaiškinta, ar tų papildomų lėšų gavimo metu PSDF biudžeto rezervas apskritai buvo. Tam, kad būtų nustatytas tarnybinis nusižengimas, reikalinga, jog būtų įrodytas valstybės tarnautojo veiksmų neteisėtumas, taip pat nurodyta tuo pačiu nustatant konkreti teisės normą, kuri buvo pažeista.

46Tarnybinio patikrinimo išvadoje prie 2011-11-19 įstatymu Nr. XI-1746 patvirtintos PSDFV rezervo sumos pridedama 446 186 tūkst. litų kasos apyvartos lėšų. 2011-04-14 valstybinio audito ataskaitoje pažymėta, kad patikrinimas atliktas pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitas – formas Nr. 2 ir Nr. 4, patvirtintas finansų ministro 2008-12-31 įsakymu Nr. 1K-465. Kartu Valstybės kontrolė pažymėjo, kad Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nurodoma, kad PSDF ir šio fondo administravimo įstaigoms netaikomas šio įstatymo VI skirsnis, reglamentuojantis biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitas, kurias turi pateikti iš valstybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos. Dėl šios priežasties Valstybės kontrolė išreiškia abejonių dėl to, ar VLK turi vadovautis tais pačiais principais ir taisyklėmis kaip ir kitos biudžetinės įstaigos. Taigi, Valstybės kontrolė vertino ataskaitas, kurios neturi būti sudaromos pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą, ir nebuvo tikra dėl šioms ataskaitoms taikomų taisyklių.

47Kartu turi būti pažymėta, kad atliekant tarnybinį patikrinimą reikalinga išsamiai atskleisti tarnybinio pažeidimo aplinkybes. Iš 2012-05-30 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. BR-143 matyti, kad aiškinantis Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pažeidimo buvimą aplinkybės nebuvo tiriamos. Priimant sprendimą vadovautasi tik 2011-04-14 valstybinio audito ataskaitos išvada, tačiau nenustatyta, kokios lėšos, kodėl ir kada buvo įrašytos kaip kasos apyvartos lėšos ir kokie teisės aktai tokiu lėšų pateikimu toje biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitos eilutėje buvo pažeisti. Teisės aktai nenustato galimybės tarnybinio patikrinimo metu remtis kitų institucijų dokumentais jų neanalizuojant. Tuo atveju, kai tokia teisė institucijai suteikiama, tai yra nurodoma atskira teisės norma, pavyzdžiui, Mokesčių administravimo įstatymo 72 straipsnis.

48Kadangi pareiškėjui nuobauda paskirta, nenustačius PSDF biudžeto rezervo padidėjimo priežasčių ir lėšų kilmės, nesant tikslaus reglamentavimo dėl lėšų priskyrimo kasos apyvartos lėšoms PSDF biudžeto vykdymo ataskaitose, taip pat viršplaninių PSDF biudžeto lėšų panaudojimo ir priskyrimo PSDF biudžeto rezervui bei esant įstatymu patvirtintam PSDF biudžeto rezervo dydžiui, teismas pripažįsta, kad nuobaudos dalis dėl Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pažeidimo neįrodžius pareiškėjo veiksmų neatikties šiai normai. Tarnybinio patikrinimo metu, kiek tai susiję su PSDFV biudžeto rezervo dydžiu, nebuvo aiškintasi dėl pareiškėjo veiksmų atitikties kitoms teisės normoms. Atsižvelgiant į tai, kad ne teismas, o administravimo subjektas taiko tarnybinę atsakomybę, naujų aplinkybių papildomai nesiaiškina, netiria ir pareiškėjo veiksmų atitikties kitoms teisės normoms nevertina.

49Dėl Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio ir VLK nuostatų 7.7 punkto pažeidimo

50Iš sveikatos apsaugos ministro 2012-06-04 įsakymo Nr. K-115 matyti, kad nuobauda pareiškėjui skirta ir už tai, jog jis, būdamas asmeniškai atsakingas už VLK pavestų užduočių ir funkcijų vykdymą, aplaidžiai vykdė savo funkcijas ir neužtikrino, jog operacijos su laikinai laisvomis PSDF biudžeto lėšomis būtų vykdomos suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija, ir taip pažeidė Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio ir VLK Nuostatų 7.7 punktus.

51Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PSDF biudžeto rezervo ir kitas PSDF biudžeto laikinai laisvas lėšas Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos privalo laikyti konkurso būdu pasirinktose Lietuvos bankų įstaigose arba investuoti į Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius. Gautos pajamos turi būti naudojamos privalomojo sveikatos draudimo reikmėms. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad operacijas su laikinai laisvomis PSDF biudžeto lėšomis prižiūri Sveikatos apsaugos ministerija.VLK nuostatų 7.7 punkte nustatyta, kad įgyvendindama jai pavestą uždavinį – teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti privalomąjį sveikatos draudimą, tinkamai atstovauti apdraustųjų interesams ir vykdyti Vyriausybės programos nuostatas šioje srityje – VLK, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija, vykdo operacijas su laikinai laisvomis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

52Nagrinėjant šio pažeidimo nustatymo aplinkybes, visų pirma, pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra konkrečiai nurodyta, kokios operacijos su laikinai laisvomis PSDF biudžeto lėšomis buvo įvykdytos. Teismo posėdyje atsakovo atstovė teigė, kad nustatydama operacijas Sveikatos apsaugos ministerija rėmėsi 2012-04-14 Valstybės kontrolės audito ataskaita, tačiau šioje ataskaitoje tokių duomenų nėra. Abi šalys iš esmės sutinka, kad tam tikros operacijos su PSDF biudžeto rezervo lėšomis buvo vykdytos. Prie pareiškėjo 2012-05-28 paaiškinimo pridėta VLK 2008-2010 metais pasirašytų terminuotųjų indėlių sutarčių suvestinė (b. l. 155), kurioje, kaip paaiškinimuose pripažįsta pareiškėjas, nurodytos terminuotųjų banko indėlių sutartys, pagal kurias padėtos PSDF biudžeto rezervo lėšos. Šiame sąraše išvardytos indėlių sutartys laikomos tarnybinio nusižengimo dalyku.

53Šalys kelia ginčą dėl to, kokios kilmės lėšos gali būti laikomos laikinai laisvomis lėšomis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į skirtumą tarp 2011-05-06 pranešime Nr. 23-1643 nurodyto operacijų su viršplaninėmis ir rezervo lėšomis nederinimo su Sveikatos apsaugos ministerija ir Įsakyme nurodyto operacijų su laikinai laisvomis biudžeto lėšomis nederinimo. Pareiškėjo teigimu, viršplaninės ir rezervo lėšos nėra tapati sąvoka laikinai laisvoms biudžeto lėšoms. Kaip jau buvo minėta, Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis PSDF biudžeto rezervo lėšas atskiria nuo kitų PSDF biudžeto laikinai laisvų lėšų. Konkretus laikinai laisvų lėšų apibrėžimas Sveikatos draudimo įstatyme nepateikiamas. Laikinai laisvų lėšų apibrėžimo nėra ir PSDF biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse. Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies formuluotės lingvistinė analizė leidžia daryti išvadą (naudojama junginys „ir kitas laikinai laisvas lėšas“), kad PSDF biudžeto rezervą įstatymų leidėjas laiko viena iš laikinai laisvų lėšų rūšių.

54Atsakovas remiasi Valstybės iždo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktu apibrėžimu, kad laikinai laisvi valstybės piniginiai ištekliai – tai valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje esantys valstybės piniginiai ištekliai, kurie laikinai nenaudojami Lietuvos Respublikos valstybės biudžete patvirtintiems asignavimams pagal programas finansuoti, valstybės pinigų fondų veiklai, taip pat visiems su Valstybės skolos įstatymo ir kitų įstatymų įgyvendinimu atsirandantiems valstybės turtiniams įsipareigojimams vykdyti. Toks rėmimasis nėra galimas, nes Valstybės iždo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad įstatymas netaikomas PSDF biudžetui. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių viešųjų įstaigų laikinai laisvų lėšų laikymo ir panaudojimo rekomendacijų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2012-03-23 įsakymu Nr. V-239, 3 punktą laikinai laisvos lėšos – tai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų teisės aktuose nustatytų lėšų šaltinių (išskyrus asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios viešosios įstaigos gautas tikslines valstybės biudžeto lėšas) asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios viešosios įstaigos gauti piniginiai ištekliai, kurie laikinai nėra naudojami sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios viešosios įstaigos įstatuose numatytai veiklai vykdyti. Atsižvelgiant į pareiškėjo atžvilgiu pradėto tarnybinio patikrinimo pradžią, manytina, kad bankinės operacijos galėjo būti sudaromos iki šio išaiškinimo priėmimo.

55Pareiškėjas ginčija, ar indėlio sutartis gali būti laikoma operacija su lėšomis, ar sutartis tarp banko ir kliento yra tik teisinis pagrindas bankinėms operacijoms atlikti. Nors teisės aktai nepateikia operacijos su lėšomis sąvokos, apibrėždamas operacijos su laikinai laisvomis lėšomis sąvoką teismas remiasi Finansinių įstaigų įstatymo 3 straipsnyje išvardytomis finansinėmis paslaugomis, viena kurių yra indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas (1 punktas). Atsižvelgiama ir įprastą terminuotojo indėlio sutarties elementą, kad lėšas padėjęs asmuo apriboja savo galimybę disponuoti lėšomis tam tikrą terminą.

56Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad VLK nuostatų 7.7 punktas prieštarauja Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio 2 daliai. Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad operacijas su laikinai laisvomis PSDF biudžeto lėšomis prižiūri Sveikatos apsaugos ministerija, todėl veiksmų, kuriais pasireiškia ši priežiūra, sukonkretinimas galimas ir tokiu būdu, koks nurodytas VLK nuostatų 7.7 punkte – VLK operacijas su laikinai laisvomis PSDF biudžeto lėšomis vykdo suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija.

57Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad VLK turėjo derinti PSDF biudžeto rezervo lėšų banko indėlių sutarčių sudarymą su Sveikatos apsaugos ministerija, o neatlikus tokio derinimo pažeidžiamas Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnis ir VLK Nuostatų 7.7 punktas. Teisės aktams nustačius reikalavimus operacijų su lėšomis vykdymą derinti su Sveikatos apsaugos ministerija, šis reikalavimas taikomas ir indėlio sutarčiai sudaryti. Byloje nėra duomenų, kad 2008–2010 m. VLK sprendimus dėl PSDF biudžeto rezervo bei kitų PSDF biudžeto laikinai laisvų lėšų panaudojimo būtų derinusi su Sveikatos apsaugos ministerija. Atsižvelgus į Pareigybės aprašymo 16 punkto bei VLK nuostatų 11 punkto nuostatas, konstatuotina, kad VLK direktorius A. S., būdamas asmeniškai atsakingas už VLK, neužtikrino, jog operacijos su laikinai laisvomis PSDF biudžeto lėšomis būtų vykdomos suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija.

58Pareiškėjas tvirtina, kad nuobauda jam skirta pasibaigus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje nustatytam 6 mėnesių terminui tarnybinei nuobaudai skirti.

59Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu atveju surašymo dienos. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

60Nuo terminuotųjų indėlių sutarčių sudarymo iki tarnybinės nuobaudos pareiškėjui paskyrimo praėjo daugiau nei 6 mėnesiai. Byloje turi būti sprendžiamas klausimas, ar gali būti laikoma, jog pažeidimo nustatymas buvo susijęs su atliekamu tarnybiniu ar kitos kompetentingos institucijos patikrinimu.

612010-10-20 raštu Nr. 4K-33-7411 (b. l. 20) VLK Sveikatos apsaugos ministerijos kancleriui pranešė, kad PSDF biudžeto rezervo lėšos laikomas AB „Swedbank“. Iš pareiškėjo pateiktos terminuotųjų indėlių sutarčių suvestinės (b. l. 155) matyti, kad tuo metu buvo sudaryti visi sandoriai, paskutinis – 2010-08-10. Taigi nuo šio rašto gavimo dienos atsakovui tapo žinoma, jog PSDF biudžeto rezervo lėšos yra laikomos banke. Aplinkybei, kad PSDF biudžeto lėšų laikymas banke nebuvo suderintas su Sveikatos apsaugos ministerija, jokių papildomų faktų nustatymas ar tyrimo atlikimas nebuvo reikalingas, kadangi pažeidimui konstatatuoti pakanka, jog Sveikatos apsaugos ministerija sužinojo rezervo lėšų terminuotojo indėlio faktą, tai, kad šis veiksmas nebuvo suderinta su Sveikatos apsaugos ministerijai turėjo būti žinoma savaime. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-07-03 aprobuotame Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime atkreipiamas dėmesys į administracinę bylą Nr. A-657/2004, kurioje konstatuojama, jog neįrodžius, kad tarnybinis nusižengimas nustatytas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tai yra pakankamas pagrindas 6 mėnesių terminą skaičiuoti nuo nusižengimo padarymo dienos, o padarius išvadą, jog šis terminas praleistas – paskirtąją nuobaudą panaikinti. Teismas šioje byloje taip pat konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog terminuotųjų indėlių nesuderinimo faktas turėjo būti nustatomas tarnybiniu patikrinimu, o ne VLK 2010-10-20 rašto Nr. 4K-33-7411 pagrindu, nes neteisėtų veiksmų faktas nusižengimo sudėtyje yra akivaizdus ir jokių papildomų aplinkybių tyrimas nereikalingas, todėl terminą nuobaudai skirti skaičiuoja pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 sakinio taisyklę – nuo VLK 2010-10-20 rašto Nr. 4K-33-7411 gavimo dienos. Kadangi terminas tarnybinei nuobaudai dėl terminuotųjų indėlių sutarčių, pagal kurias buvo padėtos PSDF biudžeto rezervo lėšos, praleistas (nuobauda galėjo būti paskirta iki 2011-04-20), todėl nuobauda dėl šio pažeidimo padarymo panaikinama.

62Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 18 straipsnio 1 dalies pažeidimo

63Iš sveikatos apsaugos ministro 2012-06-04 įsakymo Nr. K-115 matyti, kad nuobauda pareiškėjui skirta ir už tai, kad jis, būdamas asmeniškai atsakingas už VLK pavestų užduočių ir funkcijų vykdymą, aplaidžiai vykdė savo funkcijas ir neužtikrino, jog 2008–2010 m. terminuotųjų indėlių sutartys su AB „Swedbank“ būtų pasirašytos atlikus viešųjų pirkimų procedūras, ir taip pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 1 dalies nuostatas.

64Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. Dalyvis sudaryti pirkimo sutartį kviečiamas raštu (išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi pasirašyti pirkimo sutartį.

65Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 31 punkte viešasis paslaugų pirkimas apibrėžiamas kaip pirkimas, kurio dalykas yra šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše ir B paslaugų sąraše išvardytos paslaugos. Bankų ir investavimo paslaugos patenka į įstatymo 2 straipsnio A paslaugų sąrašo 6 punkte nustatytas paslaugas, todėl tokios paslaugos turėjo būti perkamos vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis. VLK yra perkančioji organizacija, ji atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas sąlygas. Toks VLK statusas įpareigoja instituciją pirkimus vykdyti vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymų nuostatomis.

66Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai netaikomi finansinių paslaugų, susijusių su pinigų, valiutų keitimo kurso, valstybės skolos valdymo, iždo agento, užsienio atsargų valdymo arba kitų politikos sričių, susijusių su vertybinių popierių arba kitokių finansinių priemonių sandoriais, pirkimams. Pagal šį punktą viešieji pirkimai neorganizuojami, kai įsigyjamos finansinės paslaugos, kurios yra susijusios su teisės normoje išvardytais pinigų sandoriais, valiutų keitimo kurso sandoriais, valstybės skolos valdymo sandoriais, iždo agento sandoriais, užsienio atsargų valdymo sandoriais, kitų politikos sričių, susijusių su vertybinių popierių arba kitokių finansinių priemonių sandoriais. Banko indėlio sutartis kaip finansinė paslauga nurodyta Finansinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Ši paslauga yra apibūdintina kaip pinigų sandoris. Civilinio kodekso 6.892 straipsnio 1 dalis nurodo, kad banko indėlio sutartimi (depozitu) viena šalis (bankas ar kita kredito įstaiga) įsipareigoja priimti iš kitos šalies (indėlininko) arba, gavusi kitai šaliai pervestą pinigų sumą (indėlį), įsipareigoja grąžinti indėlį ir sumokėti už jį palūkanas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Šioje sutartyje tiek viena, tiek kita sutarties šalis atlieka operacijas su pinigais. Atsakovas teigia, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktas gali būti taikomas tik tada, kai finansinės paslaugos yra susijusios su valstybės politikos formavimu, tačiau teisės normoje tokia sąlyga nėra nustatyta, todėl teismas jos negali vertinti kaip įstatymo nustatytos sąlygos. Centriniame viešųjų pirkimų portale banko indėlio finansinės paslaugos pirkimas pagal kodus nuo ( - ) iki ( - ) nėra nurodytas. Tai leidžia dayrti išvadą, kad tiek pagal formalų, tiek pagal faktinį teisės aiškinimą banko indėlio sutartims viešieji pirkimai neorganizuojami. Vykdyti pirkimą banko indėlio sutarčiai būtų galima nustačius pirkimo vertę, tačiau Viešųjų pirkimų įstatymo 9 staripsnyje tokios rūšies pirkimo vertės nustatymas neaptartas.

67VLK lėšos laikomos AB „Swedbank“, kadangi šis bankas (tuo metu – Lietuvos taupomasis bankas) 1996-12-22 laimėjo konkursą. Uždaro konkurso privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšoms laikyti komisijos 1996-12-22 protokolu (b. l. 173) nuspręsta, kad priimtiniausias Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšoms laikyti yra Lietuvos taupomojo banko pasiūlymas. Tiek Sveikatos draudimo įstatymas, tiek Viešųjų pirkimų įstatymas įsigaliojo nuo 1997-01-01. Pagal tuo metu galiojusių Valstybinio sveikatos fondo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2011-10-25 nutarimu Nr. 1240, 4 punktą fondo lėšos turėjo būti laikomos specialioje Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitoje. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo, todėl teismas neturi teisės analizuoti aplinkybių dėl kitų Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio vykdymo aspektų, o konkrečiai dėl konkurso banko įstaigai parinkti tinkamumo.

68Nustačius, kad pareiškėjas nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 1 dalies nuostatų, tarnybinė nuobauda naikinama ir dėl šios pažeidimo dalies.

69Dėl paminėtų priežasčių daroma išvada, kad sveikatos apsaugos ministro 2012-06-04 įsakymas Nr. K-115 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ priimtas neištyrus pažeidimo padarymo aplinkybių ir pažeidžiant aukštesnės galiso teisės aktų normas, todėl panaikinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 punktas).

70Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

71Skundą tenkinti.

72Panaikinti sveikatos apsaugos ministro 2012-06-04 įsakymu Nr. K-115 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ A. S. paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

73Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėjas A. S. prašo panaikinti sveikatos apsaugos... 4. Mano, kad tarnybinė nuobauda paskirta nesant visų tarnybinio nusižengimo... 5. Nesutinka su atsakovo argumentu, kad neužtikrino, jog operacijos su laisvai... 6. PSDF biudžeto rezervą sudaro tikslinės lėšos, kurios yra skirtos PSDF... 7. 2010 m. PSDF biudžeto rezervo lėšos buvo naudojamos laikantis teisės aktų... 8. PSDF biudžeto, iš jų ir rezervo lėšos nuo 1997 m. yra laikomos konkurso... 9. Nesutinka su teiginiu, kad neužtikrino, jog 2008–2010 m. terminuotųjų... 10. Įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta pasibaigus Valstybės... 11. 2010 m. PSDF biudžeto vykdymo metinė ataskaita buvo patvirtinta Seimo... 12. Aplinkybė, jog 2008–2010 m. dalis PSDF biudžeto rezervo lėšų yra laikoma... 13. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo argumentus.... 14. Atsakovas Sveikatos apskaitos ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti... 15. Mano, kad Sveikatos apsaugos ministerijos 2011-06-18 rašte Nr. 10-(10.6-221... 16. Atsakovas 2011-06-08 rašte Nr. 10-(1.20-11)-4455 nurodo, kad VLK pateiktose... 17. VLK direktorius A. S., būdamas asmeniškai atsakingas už... 18. PSDF biudžeto laikinai laisvos lėšos – tai tos PSDF biudžeto lėšos,... 19. Sutartis tarp banko ir kliento yra teisinis pagrindas bankinėms operacijos... 20. VLK 2008–2010 m., pasirašydama terminuotųjų indėlių sutartis, turėjo... 21. Komisija ištyrė ir konstatavo teisės aktų pažeidimus ir už jų... 22. Audito išvadose nurodoma, kad už ataskaitų rinkinio parengimą atsakinga... 23. Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus.... 24. Skundas tenkintinas.... 25. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl sveikatos apsaugos... 26. Valstybės kontrolė atliko 2010 m. PSDF biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio... 27. Sveikatos apsaugos ministerija 2011-05-04 raštu Nr. 10-(4.3-142)-3398 „Dėl... 28. Komisija 2011-05-06 raštu Nr. 23-1643 pranešė VLK direktoriui 29. Sveikatos apsaugos ministerija 2011-05-12 raštu Nr. 10-(2.68-26)-3686... 30. Sveikatos apsaugos ministras, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 29... 31. Dėl Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pažeidimo... 32. Iš sveikatos apsaugos ministro 2012-06-04 įsakymo Nr. K-115 matyti, kad... 33. Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Privalomojo... 34. PSDF biudžetas sudaromas ir vykdomas pagal Privalomojo sveikatos draudimo... 35. Sveikatos draudimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje reglamentuota PSDF... 36. 2010 m. PSDF biudžetas patvirtintas 2009-12-01 Lietuvos Respublikos 2010 metų... 37. Nustatant pažeidimo sudėtį pareiškėjo atžvilgiu buvo remiamasis... 38. 2011-04-14 valstybinio audito ataskaitoje (b. l. 106) padaryta išvada, kad... 39. Vertindamas Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pažeidimą... 40. 2011-04-14 Valstybės kontrolės audito ataskaitoje nėra nurodyta, kokius... 41. Kadangi Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pažeidimas... 42. VLK teisės ir pareigos PSDF biudžeto srityje nustatytos Sveikatos draudimo... 43. Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis sako, kad rezervo lėšos... 44. Teismo posėdyje Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas taip pat negalėjo... 45. 2011-04-14 Valstybinio audito ataskaitoje nurodyta, kad PSDF biudžetui 2010... 46. Tarnybinio patikrinimo išvadoje prie 2011-11-19 įstatymu Nr. XI-1746... 47. Kartu turi būti pažymėta, kad atliekant tarnybinį patikrinimą reikalinga... 48. Kadangi pareiškėjui nuobauda paskirta, nenustačius PSDF biudžeto rezervo... 49. Dėl Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio ir VLK nuostatų 7.7 punkto... 50. Iš sveikatos apsaugos ministro 2012-06-04 įsakymo Nr. K-115 matyti, kad... 51. Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PSDF... 52. Nagrinėjant šio pažeidimo nustatymo aplinkybes, visų pirma, pažymėtina,... 53. Šalys kelia ginčą dėl to, kokios kilmės lėšos gali būti laikomos... 54. Atsakovas remiasi Valstybės iždo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktu... 55. Pareiškėjas ginčija, ar indėlio sutartis gali būti laikoma operacija su... 56. Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad VLK nuostatų 7.7 punktas... 57. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad VLK turėjo derinti PSDF biudžeto... 58. Pareiškėjas tvirtina, kad nuobauda jam skirta pasibaigus Valstybės tarnybos... 59. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tarnybinė... 60. Nuo terminuotųjų indėlių sutarčių sudarymo iki tarnybinės nuobaudos... 61. 2010-10-20 raštu Nr. 4K-33-7411 (b. l. 20) VLK Sveikatos apsaugos ministerijos... 62. Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 18 straipsnio 1... 63. Iš sveikatos apsaugos ministro 2012-06-04 įsakymo Nr. K-115 matyti, kad... 64. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų... 65. Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 31 punkte viešasis paslaugų... 66. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą Viešųjų... 67. VLK lėšos laikomos AB „Swedbank“, kadangi šis bankas (tuo metu –... 68. Nustačius, kad pareiškėjas nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3... 69. Dėl paminėtų priežasčių daroma išvada, kad sveikatos apsaugos ministro... 70. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88... 71. Skundą tenkinti.... 72. Panaikinti sveikatos apsaugos ministro 2012-06-04 įsakymu Nr. K-115 „Dėl... 73. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...