Byla 2A-449-881/2013
Dėl skolos priteisimo, išvadą duodanti institucija – Valstybinė mokesčių inspekcija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-449-881/2013 pagal atsakovo UAB ,,Marginalas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1426-466/2012 pagal ieškovo UAB ,,Litesko“ ieškinį atsakovui UAB ,,Marginalas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB ,,Marginalas“ priešieškinį ieškovui UAB ,,Litesko“ dėl skolos priteisimo, išvadą duodanti institucija – Valstybinė mokesčių inspekcija.

2Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas UAB „Litesko“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Marginalas“ 2 414,31 Lt skolos, 98,74 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovas UAB „Marginalas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas nepagrįstai prašė priteisti iš atsakovo didesnę skolos sumą. Skolos skirtumas susidarė dėl to, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. atsakovui neteisėtai taikė 21 procento dydžio PVM tarifą vietoje lengvatinio 9 procentų dydžio PVM tarifo, kadangi pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2009 m. liepos 23 d. ir 2009 m. gruodžio 3 d. redakcija) 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą, šilumos energijai, teikiamai gyvenamosioms patalpoms, nustatytas lengvatinis 9 procentų dydžio PVM tarifas. Pažymėjo, kad jam priklausančių patalpų paskirtis yra gyvenamoji, todėl joms teikiamai šilumos energijai taikytinas lengvatinis PVM tarifas. Dėl šios priežasties už tiektą šilumos energiją atsakovas skolingas ieškovui 2 174,88 Lt. Taip pat nurodė, kad yra skolingas ieškovui 76,10 Lt palūkanų, kadangi jos yra perskaičiuotinos dėl mažesnės skolos sumos, be to, ieškovas neteisingai nurodė palūkanų skaičiavimo laikotarpį – iki 2011 m. rugsėjo 30 d., nors palūkanos turėjo būti skaičiuojamos iki 2011 m. rugpjūčio 31 d.

6Atsakovas UAB „Marginalas“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo UAB „Litesko“ 370,84 Lt skolą, susidariusią dėl nepagrįstai taikyto 21 procento dydžio PVM tarifo laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d. ir bylinėjimosi išlaidas.

7Išvadą teikianti institucija Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad tuo atveju, jei UAB „Marginalas“ įsigytos ir jam nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos yra skirtos parduoti gyventojams, tai šilumos energija, teikiama į tas patalpas, kurios yra laikinai nenaudojamos, yra apmokestinama taikant lengvatinį PVM tarifą. Jei šios patalpos būtų parduotos ne kaip gyvenamosios, o kaip kitos paskirties patalpos, tai šilumos energijos teikėjas privalėtų patikslinti šilumai taikytą lengvatinį tarifą. Tačiau tuo atveju, jeigu šilumos tiekimo įmonė neturi informacijos apie patalpų faktinį naudojimą ir vartotojas neišreiškė valios pasirašyti šilumos pirkimo – pardavimo sutarties pagal individualias sąlygas, tiekiama šilumos energija apmokestinama taikant standartinį PVM tarifą.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 2 174,88 Lt skolos, 76,10 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 67,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, o priešieškinį atmetė.

10Teismas nurodė, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2009 m. liepos 23 d. ir 2009 m. gruodžio 3 d. redakcija) 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą, šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, taikomas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas. Atsižvelgiant į šią nuostatą šilumos energija, teikiama gyvenamosioms patalpoms, apmokestinama lengvatiniu 9 procentų dydžio PVM tarifu. Valstybinė mokesčių inspekcija 2011 m. sausio 25 d. pranešimu yra išaiškinusi, kad lengvatiniu 9 procentų PVM tarifu yra apmokestinama šilumos energija, kurią šilumos tiekimo įmonės tiekia į juridinių asmenų administruojamas gyvenamąsias patalpas, kai šie juridiniai asmenys savo vardu apmoka šilumos tiekėjų pateiktą sąskaitą, o gyvenamųjų patalpų savininkai (nuomininkai), jeigu tokie yra, jiems kompensuoja mokestį už į jų gyvenamąsias patalpas patiektą šilumos energiją.

11Atsižvelgdamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos išvadą, teismas konstatavo, kad atsakovui UAB „Marginalas“ nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam adresu ( - ), teikiama šilumos energija turėtų būti apmokestinama taikant lengvatinį 9 procentų dydžio PVM tarifą. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad UAB „Marginalas“ direktorius, pasirašydamas 2010 m. gruodžio 6 d. aktą dėl skolų suderinimo, nurodė, kad nesutinka su skolos suma, kadangi nebuvo taikytas lengvatinis PVM tarifas, taigi teismas darė išvadą, kad UAB „Marginalas“ išreiškė savo valią pasirašyti sutartį individualiomis sąlygomis bei savo nesutikimą dėl standartinio PVM taikymo. Teismas rėmėsi atsakovo pateiktais 2009 m. spalio 13 d. ir 2012 m. vasario 3 d. aktais dėl skaitiklių bute patikrinimo, kurie patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 13 d. iki 2012 m. vasario 3 d. skaitiklių bute parodymai nepasikeitė, taigi butas buvo negyvenamas, be to, VĮ „Registrų centras“ 2012 m. kovo 23 d. pažyma patvirtina, kad bute, esančiame adresu ( - ), nėra įregistruota juridinių asmenų, nėra ir duomenų apie tai, kad yra įregistruota buto nuomos ar panaudos sutartis, todėl padarė išvadą, kad bute, esančiame adresu ( - ), skolos susidarymo laikotarpiu niekas negyveno, ir nėra pagrindo teigti, kad butas buvo naudojamas kitai, t. y. ūkinei – komercinei veiklai.

12Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl lengvatinio PVM tarifo taikymo taip pat svarbu nustatyti, kokiu tikslu ketinama parduoti patalpas, kurioms teikiama šilumos energija. Teismas nustatė, kad butas, esantis adresu ( - ), 2010 m. gruodžio 17 d. buvo parduotas fiziniam asmeniui. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos išvadoje nurodyta, kad tuo atveju, jei UAB „Marginalas“ įsigytos ir jam nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos yra skirtos parduoti gyventojams, tai šilumos energija, teikiama į tas patalpas, kurios yra laikinai nenaudojamos, yra apmokestinama taikant lengvatinį PVM tarifą. Šiuo atveju nėra duomenų, kad besiverčiantis nekilnojamojo turto prekyba atsakovas ketino parduoti ar pardavė butą naudoti komercinei paskirčiai.

13Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija paaiškinime nurodė, kad tuo atveju, jeigu šilumos tiekimo įmonė neturi informacijos apie patalpų faktinį naudojimą ir vartotojas neišreiškė valios pasirašyti šilumos pirkimo – pardavimo sutarties pagal individualias sąlygas, tiekiama šilumos energija apmokestinama taikant standartinį PVM tarifą. Vadovaudamasis šia išvada ir atsižvelgdamas į aplinkybę, kad iki 2010 m. spalio 1 d. atsakovas neinformavo ieškovo apie patalpų faktinį naudojimą bei apie atsakovo nesutikimą mokėti standartinio tarifo PVM, teismas konstatavo, kad nebuvo jokio pagrindo atsakovui taikyti lengvatinį PVM tarifą laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d., nes pranešti apie patalpų naudojimo paskirtį buvo atsakovo pareiga.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,Marginalas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį, kuriuo priešieškinis buvo atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

161. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos atsakovo buvo faktiškai naudojamos kaip gyvenamosios, tačiau priešieškinį atmetė, nors atsižvelgiant į VMI išaiškinimą, ieškovas nepagrįstai atsakovui taikė standartinį, o ne lengvatinį PVM tarifą šilumos energijos tiekimui laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d. Teismas priešieškinį atmetė vien tuo pagrindu, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos informuoti ieškovą apie patalpų faktinį naudojimą bei apie atsakovo nesutikimą mokėti standartinio PVM tarifo.

172. Teismas nepagrįstai rėmėsi VMI pateiktu paaiškinimu, kad tuo atveju, jei šilumos tiekimo įmonė neturi duomenų apie patalpų faktinį naudojimą ir vartotojas neišreiškė valios pasirašyti šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualias sąlygas, tiekiama šilumos energija apmokestinama taikant standartinį PVM tarifą. Ši išvada yra tik viena iš trijų VMI teismui pateiktų nuomonių dėl lengvatinio PVM tarifo taikymo, kuriuose klausimas dėl informacijos pateikimo aiškinamas skirtingai. 2011 m. sausio 25 d. raštu Nr. (18.4-31-2)-R-932) VMI išaiškino, kad šilumos energijos tiekėjai, sudarydami sutartis su gyventojais ir juridiniais asmenimis dėl šilumos energijos tiekimo, turėtų numatyti būdus, kaip gauti informaciją apie gyvenamųjų patalpų paskirties pasikeitimą, pavyzdžiui, sutartyse ar išsiunčiamose sąskaitose įtraukti nuostatas, kad pasikeistus patalpų paskirčiai būtų privaloma apie tai informuoti šilumos energijos tiekėjus. Šilumos teikimo įmonė taip pat gali pasinaudoti ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Remiantis šiuo paaiškinimu galima teigti, kad šilumos vartotojas privalo pranešti šilumos tiekėjui tik apie gyvenamųjų patalpų naudojimo paskirties pakeitimą. Tuo tarpu iš šilumos vartotojų nereikalaujama informuoti šilumos tiekėją apie gyvenamosios patalpos panaudojimą, jeigu jos naudojamos pagal gyvenamąją paskirtį. Taip pat šiame paaiškinime nereikalaujama iš šilumos vartotojų pateikti įrodymus dėl gyvenamosios paskirties patalpų faktinio naudojimo. 2011 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (21.55-28)-R-11106 VMI išaiškino UAB ,,Litesko“, kad bendrovė, taikydama lengvatinį 9 proc. PVM tarifą, turi pati surinkti informaciją ir įvertinti jos pakankamumą, siekiant įsitikinti, kad gyvenamosios paskirties patalpos, į kurias tiekiama šilumos energija ir karštas vanduo, yra tikrai naudojamos pagal paskirtį, t. y. faktiškai gyvenama, tuo atveju, jeigu patalpos naudojamos kitai veiklai, tai šios patalpos PVM įstatymo prasme negali būti laikomos gyvenamosiomis patalpomis, neatsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registre šios patalpos jų įregistravimo momentu buvo priskirtos prie gyvenamųjų patalpų. Jeigu nustatoma, kad šilumos tiekėjai neteisėtai pritaikė lengvatinį PVM tarifą, t. y. šiuo tarifu apmokestino šilumos energiją patiektą ne į gyvenamąsias patalpas, o tiekiama į kitokias ne gyvenamąsias patalpas ar į patalpas, kurios naudojamos biurams ar panašioms reikmėms, tačiau jų paskirtis dar nėra pakeista, tai PVM, atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio nuostatas, turi būti patikslintas. Remiantis šiuo paaiškinimu, darytina išvada, kad patys šilumos tiekėjai, o ne šilumos vartotojai, turi imtis iniciatyvos, kad būtų nustatyta, kaip naudojamos gyvenamosios paskirties patalpos, ir tik nustačius, kad patalpos naudojamos kaip negyvenamosios, turi patikslinti PVM tarifą. Taigi ieškovas negalėjo taikyti atsakovui nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms standartinį PVM tarifą, kol neįsitikino, kad šios patalpos buvo naudojamos pagal kitą paskirtį.

183. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais, taikant sutarties su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas, kuriose numatytas lengvatinio PVM tarifo taikymas. Tuo tarpu ieškovas nepagrįstai vienašališkai pakeitė šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas, taikydamas 21 proc. PVM tarifą už šilumos energijos tiekimą į gyvenamąsias patalpas.

194. Teismas iki galo neišsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, be to, turėjo taikyti CPK 434 straipsnio 4 dalį.

20Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Litesko“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

211. Kaip matyti iš Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme įtvirtintų PVM tarifų pavadinimų, yra standartinis ir lengvatinis PVM tarifai. Tam, kad juridinis asmuo galėtų gauti mokestinę lengvatą, jis turi turėti į ją teisę bei ją pritaikančiai institucijai privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. VMI išaiškinimai dėl PVM tarifų taikymo yra vientisi ir nuoseklūs: lengvatinį tarifą šilumos tiekėjas gali pritaikyti tik tuomet, kai yra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad juridiniam asmeniui priklausančiose patalpose yra faktiškai gyvenama, jos patalpos naudojamos gyvenamajai paskirčiai, ne komercinei. Taip pat konkrečiai pasisakyta, kad aplinkybė, jog patalpų paskirtis Registrų centre įregistruota kaip gyvenamoji, nėra pakankama lengvatiniam PVM tarifui taikyti.

222. Atsakovo direktorius tik 2010 m. gruodžio 6 d. aktu dėl skolų suderinimo nurodė, kad nesutinka su skolos suma, nes nebuvo taikytas lengvatinis PVM tarifas. Iki tol atsakovas pretenzijų nereiškė, jokių įrodymų, kad patalpos naudojamos gyvenamajai paskirčiai, nepateikė, skolą už ginčo laikotarpį apmokėjo.

233. Atsakovo paaiškinimas dėl patalpų naudojimo (jog butai buvo įgyti siekiant juos parduoti fiziniams asmenims) bei VMI palankus apeliantui išaiškinimas dėl lengvatinio PVM tarifo taikymo pateikti tik bylos nagrinėjimo metu, t .y. iki šių duomenų gavimo šilumos tiekėjas neturėjo teisinio pagrindo taikyti lengvatinį PVM tarifą ir pagrįstai laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d. taikė standartinį PVM tarifą.

244. Pareiga pranešti apie patalpų paskirtį kyla atsakovui. Siekdamas gauti lengvatą atsakovas privalėjo būti atidus ir rūpestingas, aktyvus ir pateikti dokumentus šilumos energijos tiekėjui. VMI 2011 m. sausio 25 d. rašte taip pat nurodė, kad informaciją apie pastate esančias gyvenamąsias patalpas šilumos tiekimo įmonėms turėtų pateikti patys juridiniai asmenys. Tuo atveju, jeigu šilumos tiekimo įmonė neturi tokios informacijos, tai visa į tokį pastatą tiekiama šilumos energija yra apmokestinama standartiniu PVM tarifu.

255. VMI išaiškino, jog lengvatiniu 9 proc. PVM tarifu yra apmokestinama šilumos energija, kurią šilumos įmonė teikia į juridinių asmenų administruojamas gyvenamąsias patalpas, kai šie juridiniai asmenys savo vardu apmoka šilumos tiekėjų pateiktą sąskaitą, o gyvenamųjų patalpų savininkai, jei tokie yra, jiems kompensuoja mokestį už į jų gyvenamąsias patalpas pateiktą šilumos energiją. Tuo tarpu pats apeliantas byloje įrodinėja, kad butai yra skirti parduoti fiziniams asmenims ir juose niekas visą ginčo laikotarpį negyveno, todėl šio VMI išaiškinimo nagrinėjamu atveju taikyti negalima.

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacinis skundas atmetamas.

28Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

29Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsakovo priešieškinį atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

30Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl lengvatinio PVM tarifo taikymo šilumos energijai, tiekiamai į juridiniam asmeniui priklausančius butus.

31Byloje nustatyta, kad UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ tiekė centralizuotą šilumos energiją butams, esantiems ( - ), kurie nuosavybės teise priklausė atsakovui UAB „Marginalas“. Atsakovas tvirtina, kad vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 19 straipsnio 3 dalies 1 punktu, ginčo laikotarpiu (nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d.) į šiuos butus patiektai šilumos energijai turėjo būti taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas.

32PVMĮ (Nr. XI-397, 2009-07-23, Žin., 2009, Nr. 93-3988) 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti.

33Išvadą byloje duodanti Valstybinė mokesčių inspekcija išdėstė poziciją, kad jeigu apelianto įsigytos ir jam nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos yra skirtos parduoti gyventojams, tai šilumos energija, tiekiama į tokias patalpas, kurios laikinai nenaudojamos, yra apmokestinama taikant lengvatinį PVM tarifą, tačiau jeigu apeliantas šias gyvenamosios paskirties patalpas faktiškai naudoja kitai negu gyvenamoji paskirtis veiklai (šiame bute faktiškai įsikūręs įmonės biuras, patalpose vykdoma individuali veikla ar jos naudojamos kaip poilsio patalpos ir pan.), šilumos energija, tiekiama į tokias patalpas, apmokestinama taikant standartinį PVM tarifą (b. l. 72-73). Taigi aplinkybė, kad juridiniam asmeniui priklausančių patalpų paskirtis Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip gyvenamoji, pati savaime nėra pagrindas taikyti lengvatinį PVM tarifą, todėl juridinis asmuo, būdamas tiesiogiai suinteresuotas lengvatinio PVM tarifo taikymu, turi būti aktyvus ir šilumos tiekėjui pateikti visą mokestinei lengvatai gauti reikalingą informaciją, konkrečiai – duomenis, kad patalpos nėra naudojamos kitu tikslu. Nagrinėjamu gi atveju apeliantas buvo pasyvus, neišreiškė valios pasirašyti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualias sąlygas, ginčo laikotarpiu nereiškė nesutikimo su taikomu standartiniu PVM tarifu, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikė tik vieno buto (esančio ( - )) skaitliukų patikrinimo aktus. Dėl šių motyvų teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo priešieškinį atmetė.

34Teismas taip pat atmeta apelianto argumentą, kad spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas turėjo taikyti CPK 434 straipsnio 4 dalį. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovas vengė mokėti įsiskolinimą ir į ieškovo raginimus sumokėti skolą nereagavo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys.

35Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą, neišspręstą bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimą papildomu sprendimu išsprendžia sprendimą byloje priėmęs teismas. Taigi pirmosios instancijos teismo neišspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai apeliacinės instancijos teismo kompetencijai nepriklauso ir todėl negali būti apeliacijos objektas.

36Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo priešieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

37Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė... 2. Teisėja, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas UAB „Litesko“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Marginalas“... 5. Atsakovas UAB „Marginalas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas... 6. Atsakovas UAB „Marginalas“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė... 7. Išvadą teikianti institucija Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu... 10. Teismas nurodė, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2009 m.... 11. Atsižvelgdamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos išvadą, teismas... 12. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl lengvatinio PVM tarifo... 13. Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija paaiškinime nurodė, kad... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,Marginalas“ prašo panaikinti Vilniaus... 16. 1. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančios... 17. 2. Teismas nepagrįstai rėmėsi VMI pateiktu paaiškinimu, kad tuo atveju, jei... 18. 3. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo laikoma... 19. 4. Teismas iki galo neišsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo,... 20. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Litesko“ prašo... 21. 1. Kaip matyti iš Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme įtvirtintų PVM... 22. 2. Atsakovo direktorius tik 2010 m. gruodžio 6 d. aktu dėl skolų suderinimo... 23. 3. Atsakovo paaiškinimas dėl patalpų naudojimo (jog butai buvo įgyti... 24. 4. Pareiga pranešti apie patalpų paskirtį kyla atsakovui. Siekdamas gauti... 25. 5. VMI išaiškino, jog lengvatiniu 9 proc. PVM tarifu yra apmokestinama... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 27. Apeliacinis skundas atmetamas.... 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde... 30. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl lengvatinio PVM... 31. Byloje nustatyta, kad UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“... 32. PVMĮ (Nr. XI-397, 2009-07-23, Žin., 2009, Nr. 93-3988) 19 straipsnio 3 dalies... 33. Išvadą byloje duodanti Valstybinė mokesčių inspekcija išdėstė... 34. Teismas taip pat atmeta apelianto argumentą, kad spręsdamas bylinėjimosi... 35. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą, neišspręstą bylinėjimosi... 36. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro... 37. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 38. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti...