Byla AS-525-215-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ir pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl nutarimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 2S-33 „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių ne gyvybės draudimo veikla, ir jų asociacijų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas). Taip pat prašė iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Nutarimo galiojimą.

6Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 2 dalį, 92 straipsnį, nurodė, jog, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šioje byloje, teismas turėtų atsižvelgti į tai, ar Nutarimo galiojimas iki galutinio teismo sprendimo gali iš esmės paveikti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, t. y. padaryti žymią žalą, ir tai, ar pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju tokių teisių ir teisėtų interesų atkūrimas gali pasunkėti ar tapti negalimas. Teigė, jog Nutarimo galiojimo nesustabdymas pareiškėjui sukeltų ypatingai sunkias pasekmes, o iki nutarimo buvusios padėties atkurti būtų neįmanoma, nes Nutarimo įsigaliojimas lemia realios rizikos, kad pareiškėjas neteks teisės dalyvauti didelėje dalyje viešųjų pirkimų 3 metų laikotarpiu, atsiradimą. Buvusios padėties atkūrimas būtų neįmanomas, nes pareiškėjas negalėtų sudalyvauti jau pasibaigusiuose konkursuose, o tikimybė prisiteisti nuostolius iš valstybės yra pakankamai abejotina dėl patirtų nuostolių ir priežastinio ryšio įrodinėjimo sunkumo. Be to, pareiškėjo dalyvavimas viešųjų pirkimų konkursuose užtikrina didesnę konkurenciją tokiuose konkursuose, kuri garantuoja žemiausias įmanomas kainas. Nutarimo galiojimo sustabdymas gintų ne tik pareiškėjo teises, bet ir viešąjį interesą, nes viešojo sektoriaus išlaidas netiesiogiai sumoka visi mokesčių mokėtojai. Teigė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą panašiuose ginčuose (byla Nr. AS822-326/2010), pripažįstamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo poreikis, siekiant užtikrinti galimybę atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamų aktų priėmimo. Nesustabdžius Nutarimo galiojimo, paskirtos baudos sumokėjimas reikštų, kad ginčo laikotarpiui būtų užšaldytos pareiškėjo lėšos, todėl kiltų ir nuostolių, patirtų dėl galimybės naudotis 400 300 Lt dydžio suma praradimo, atsiradimo galimybė. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS525-222/2010, AS146-241/2010, AS822-256/2010, AS858-206/2010, AS438-527/2009, AS438-354/2009, AS438-195/2009). Pabrėžė, jog jam inkriminuotas pažeidimas jau yra pasibaigęs, tai pripažįstama ir Nutarime. Todėl, teismui sustabdžius Nutarimo galiojimą, o vėliau pripažinus, kad pareiškėjui pateikiami kaltinimai visgi buvo pagrįsti, Nutarimo sustabdymas nesukeltų jokių neigiamų pasekmių tretiesiems asmenims, t. y. nenukentėtų nei konkurencija atitinkamose rinkose, nei pareiškėjo klientai ar konkurentai. Padarė išvadą, jog Nutarimo galiojimo sustabdymas iki bylos išnagrinėjimo sukeltų daug mažesnes pasekmes (jeigu apskritai sukeltų) nei jo nesustabdymas, todėl atitiktų proporcingumo reikalavimus.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 20 d. nutartimi, be kita ko, iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė Nutarimo rezoliucinės dalies 3.1 punkto ir 4 punkto galiojimą.

8Pažymėjo, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nevertintina kaip sąlyga, pagrindžianti prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą. Nurodė, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma, siekiant garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų skundžiamo sprendimo padarinių. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad nesustabdžius Nutarimo dalies dėl baudos sumokėjimo, pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėti šiuo aspektu būtų apsunkintas, nes pareiškėjas, negalėdamas disponuoti 400 300 Lt dydžio apyvartinėmis lėšomis, patirtų nuostolius, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais. Pabrėžė, jog pirmiausia turi būti išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik tada vykdomi Nutarimo rezoliucinės dalies 3.1 ir 4 punktuose nustatyti patvarkymai. Skundžiamo Nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, sukeltų didesnius neigiamus padarinius, nei laikinas Nutarimo nevykdymas. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS2-272/2006, AS438-6/2008, AS261-296/2008, AS438-354/2009).

9II.

10Atsakovas Konkurencijos taryba pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

111. Teigia, jog pareiškėjo argumentai dėl žalos, nuostolių, negalėjimo naudotis apyvartinėmis lėšomis nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodymais, dėl to teismo nutartis naikintina kaip nepagrįsta. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir dokumentų, kurie pagrįstų būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Taip pat nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad Nutarimo vykdymas sukeltų didesnius neigiamus padarinius pareiškėjui, nei laikinas Nutarimo galiojimo sustabdymas, o su tuo susiję pareiškėjo argumentai pagrįsti išimtinai prielaidomis.

122. Nutarimu paskirta 400 300 Lt dydžio bauda sudaro tik 0,07 procento pareiškėjo bendrųjų metinių pajamų 2009 metais, todėl tikėtina, jog pareiškėjas net neturi galimybės pateikti jo sunkią padėtį patvirtinančių aplinkybių, dėl kurių būtų stabdytinas išieškotinos baudos mokėjimas. Be to, paskirta bauda nėra tokia griežta kaip kitos baudos, kurios būna skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatų pažeidimą, kai pažeidimas vertinamas kaip ribojantis konkurenciją.

133. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS556-174/2009) ir nurodo, kad Konkurencijos tarybos nutarimų galiojimo sustabdymas sietinas su išskirtinėmis aplinkybėmis. Konkurencijos tarybos priimami nutarimai vienokiu ar kitokiu būdu sukelia tam tikras pasekmes ūkio subjektams, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais yra būtinybė stabdyti jų galiojimą.

144. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir net nesant jokių faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad neigiamų finansinių pasekmių patyrimas dėl Konkurencijos tarybos Nutarimo vykdymo nelaikytinas objektyvia priežastimi, dėl kurios būtų pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS63-253/2009, AS4-234/2002, AS10-554/2005, AS858-440/2010, AS858-206/2010, AS63-277/2008), neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai, nuostolių atsiradimo galimybė nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, o asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą ir pateikti tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Konkurencijos tarybos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

161. Teigia, jog, nesustabdžius Nutarimo galiojimo ir teismui patenkinus pareiškėjo skundą, kiltų reali grėsmė, kad, teismui patenkinus pareiškėjo skundą, iki Nutarimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų neįmanomas, nes pareiškėjas patirtų nuostolių, negalėdamas naudotis apyvartinėmis lėšomis, kuriuos tektų išieškoti teisminiu keliu, taip pat būtų apribotas pareiškėjo dalyvavimas viešųjų pirkimų konkursuose.

172. Pažymi, jog Nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas Nutarimo nevykdymas, nes konkurencijos teisės ir viešojo intereso požiūriu nėra skirtumo, ar Konkurencijos tarybos paskirta bauda bus sumokėta iš karto po ginčijamo Nutarimo priėmimo, ar sulaukus, kol Nutarimas bus patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Konkurencijos įstatymo tikslai, susiję su finansiniu nubaudimu už konkurencijos taisyklių pažeidimą, būtų tinkamai įgyvendinti tiek vienu, tiek kitu atveju.

18Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Konkurencijos tarybos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

191. Nurodo, kad taip pat yra pateikęs atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria atmesta pareiškėjo prašymo dalis sustabdyti ginčijamo Nutarimo galiojimą pilna apimtimi.

202. Nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad jam paskirta bauda vertintina kaip itin maža. Pažymi, jog paskirta bauda yra santykinai didelė kaip absoliuti pinigų suma, be to, tokio dydžio ekonominės sankcijos retai skiriamos už bet kokio pobūdžio pažeidimus. Tuo tarpu Konkurencijos taryba neteisi lygindama baudos sumą su visomis pareiškėjo pajamomis. Šiuo atveju pareiškėjui skirta bauda sudaro beveik 40 procentų atitinkamose rinkose uždirbtų pajamų. Teigia, jog baudos dydžio reikšmingumas negali būti vertinamas atsietai nuo inkriminuojamo pažeidimo pobūdžio. Paskirtos baudos dydis vertintinas kaip itin didelis, jeigu jis yra paskirtas ne už sunkų konkurencijos teisės pažeidimą.

213. Atsakovas neturi teisinio suinteresuotumo skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Poziciją, jog baudos mokėjimo klausimas nėra susijęs su Konkurencijos tarybos funkcijų vykdymu, pagrindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS143-89/2011).

224. Nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pareiškėjo prašymas pagrįstas išimtinai prielaidomis. Pažymi, jog pagal administracinių teismų praktiką (byla Nr. AS143-89/2011) reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas visada vertinamas konkrečios bylos aplinkybių kontekste.

235. Atskirajame skunde nėra nurodoma, jog pirmosios instancijos teismui sustabdžius pareiškėjui paskirtos baudos mokėjimą, galėtų būti pažeistas viešasis interesas ar trečiųjų asmenų interesai. Pabrėžia, kad ginčas kilo ne dėl dabartinės pareiškėjo veiklos ar į ateitį orientuotų pareiškėjo veiksmų, bet dėl praeityje buvusių ir šiuo metu nebeegzistuojančių aplinkybių. Todėl ginčijamo akto ar juo paskirtos baudos mokėjimo sustabdymas niekaip negali padaryti žalos viešajam ar trečiųjų asmenų interesams.

246. Nesustabdžius baudos mokėjimo, pareiškėjui kiltų neigiamos pasekmės, kurių net pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju nebūtų įmanoma pašalinti arba pašalinimas būtų itin apsunkintas. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (byla Nr. AS143-89/2011) pastarojo laikotarpio ekonominis sunkmetis bei jo neigiamos pasekmės verslui pripažįstami visuotinai žinoma aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti. Nurodo, jog nors neturi galimybės pateikti duomenų apie 2010 metų jo ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, vidiniais pareiškėjo skaičiavimais 2010 metais bendra pasirašytų draudimo įmokų suma, lyginant su 2009 metais, sumažėjo, taip pat mažėjo darbuotojų skaičius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad ekonominės sankcijos vykdymas turi įtakos finansinei įmonės padėčiai. Teigia, jog, norėdamas gauti nuostolių atlyginimą, privalės inicijuoti bylas, kurių išsprendimas pareiškėjo naudai pagal formuojamą teismų praktiką yra abejotinas.

257. Pažymi, jog jo skunde pateikiami prima facie įrodymai, leidžiantys pagrįstai abejoti skundžiamu teisės aktu. Nors taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, nėra priimamas sprendimas dėl ginčo esmės, negalima ignoruoti to, kad pareiškėjo pozicija yra grindžiama pakankami reikšmingais įrodymais.

26Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo ir pilnai patenkinti pareiškėjo prašymą bei iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Nutarimo galiojimą. Atskirasis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui bei atsiliepimas į atsakovo atskirąjį skundą, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

271. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad susiklosčiusi situacija yra naujas, anksčiau administracinių teismų praktikoje nenagrinėtas precedentas. Nurodo, kad, pasikeitus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymui (2008-07-03), ūkio subjektai už konkurencijos normų pažeidimą gali būti eliminuojami iš viešųjų pirkimų. Tuo tarpu 2009 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo nauja Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, kurios 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas suteikia perkančiajai organizacijai teisę 3 metams iš dalyvavimo eliminuoti viešųjų pirkimų tiekėjus, kurių atžvilgiu yra įsigaliojęs Konkurencijos tarybos sprendimas skirti ekonominę sankciją už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą. Nei Konkurencijos įstatymas, nei Viešųjų pirkimų įstatymas nenumato, ar perkančioji organizacija gali tokia savo teise pasinaudoti, jeigu dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo skiriama ekonominė sankcija, nėra išspręstas ginčas. Todėl, esant tokiai spragai, neaišku, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas sustabdyti Nutarimo galiojimą ta apimtimi, kuria paskirta ekonominė sankcija, yra pakankamas tam, kad užkirstų kelią neigiamoms pasekmėms, kurių nebūtų įmanoma pašalinti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju.

282. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo prašymą sustabdyti ginčijamo akto galiojimą kvalifikavo kaip prašymą apsaugoti nuo „galimų neigiamų skundžiamo sprendimo padarinių“. Kadangi pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą tiekėjų diskvalifikavimas iš viešųjų pirkimų sietinas su Konkurencijos įstatymo pažeidimu, iš esmės tai yra sankcija, kuri taikoma perkančiosios organizacijos diskrecija, papildomai su Nutarime nustatyta ekonomine sankcija – bauda, pareiškėjas šiuo atveju prašo jį apsaugoti nuo situacijos, kai jis bus baudžiamas už pažeidimą, kurio jis nepadarė.

293. Nurodo, jog net ir tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimą sustabdyti ginčijamos akto dalies dėl ekonominės sankcijos skyrimo galiojimą būtų galima vertinti kaip sustabdantį Konkurencijos tarybos sprendimo skirti ekonominę sankciją įsiteisėjimą, dėl aiškaus teisinio reglamentavimo nebuvimo gali kilti teisinių ginčų dėl to, kaip vertinti pareiškėjo teisinį statusą bylinėjimosi su Konkurencijos taryba laikotarpiu. Todėl nesustabdžius Nutarimo galiojimo pilna apimtimi, neigiamos pasekmės pareiškėjui yra pakankami tikėtinos.

304. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS261-95/2009, AS10-222/2007, AS15-622/2006, AS10-355/2007), teigia, jog pirmosios instancijos teismo pozicija prieštarauja administracinių teismų praktikai. Be to, pirmosios instancijos teismo argumentai nesuderinami su Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacija Nr. R(89)8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“.

315. Pirmosios instancijos teismas nevertino nagrinėjamos situacijos iš viešojo intereso perspektyvos. Teigia, jog jo dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose užtikrina didesnę konkurenciją tarp tiekėjų, kuri natūraliai garantuoja žemiausias įmanomas kainas ir/ar geriausias pasiūlymo sąlygas. Todėl ginčijamo akto galiojimo sustabdymas gintų ne tik pareiškėjo teises, bet ir viešąjį interesą.

32Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsakovo atskirasis skundas.

33Papildomai nurodo, kad ginčijamo Nutarimo rezoliucinė dalis buvo paskelbta leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“, tokia rezoliucinė dalis įsigaliojo nuo 2011 m. sausio 1 d., todėl būtent nuo tokios datos Nutarimas laikytinas įsigaliojusiu ir vykdytinu. Pabrėžia, jog teisės normų dėl Konkurencijos tarybos nutarimo įsigaliojimo nederėtų aiškinti kartu su Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuriame kalbama apie Konkurencijos tarybos nutarimų įsiteisėjimą, t. y. visiškai skirtingą Konkurencijos tarybos priimamų nutarimų teisinį statusą kokybiniu aspektu. Teigia, jog pagal nurodytą teisės normą Konkurencijos tarybos nutarimas būtų laikomas įsiteisėjusiu tuo atveju, jeigu jis per nustatytą terminą nebūtų apskųstas teismui arba, apskundimo atveju, nebūtų apeliacine tvarka apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas ar būtų praeiti visi procesiniai etapai ir dėl nutarimo būtų priimtas galutinis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas. Kadangi pareiškėjas apskundė Nutarimą, toks Nutarimas nelaikytinas įsiteisėjusiu Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo ir būtinybės stabdyti viso Konkurencijos tarybos Nutarimo galiojimą, nes galiojantis teisinis reguliavimas aiškiai nustato atvejus, kuriems esant gali būti taikomas Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas. Be to, pareiškėjas savo pažeistas teises dėl jo diskvalifikavimo, dar nesant galutinio teismo sprendimo dėl Nutarimo, galėtų ginti kitais būdais (pavyzdžiui, civiline tvarka ginčydamas perkančiųjų organizacijų sprendimus ar kreipdamasis į viešųjų pirkimų klausimais kompetentingą instituciją dėl netinkamo Viešųjų pirkimų įstatymo normų pritaikymo). Iš esmės analogiška situacija buvo susiklosčiusi ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėtoje byloje Nr. AS822-135/2011.

34Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo:

351) argumentuojant nutartį dėl pareiškėjo skundo, be kita ko, nurodyti, kad Konkurencijos tarybos nutarimo punkto, kuriuo paskiriama ekonominė sankcija, galiojimo sustabdymas, kai kartu nėra sustabdomas Konkurencijos tarybos nutarimo punkto, kuriuo ūkio subjektas pripažįstamas pažeidusiu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, galiojimas, yra pakankamas pagrindas neleisti perkančiajai organizacijai taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą;

362) išplėsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo apimtį, kaip to prašo pareiškėjas, ir nustatyti viso Nutarimo galiojimo sustabdymą.

37Atsiliepime į atskirąjį skundą sutinkama su pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais.

38Teisėjų kolegija

konstatuoja:

39III.

40Atsakovo Konkurencijos tarybos atskirasis skundas tenkintinas, o pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

41Byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo Konkurencijos taryba pripažino, kad AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“, sudariusios konkurenciją ribojantį bendrojo draudimo susitarimą dėl statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, netenkinantį bendrosios bei individualiosios išimties reikalavimų, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus (rezoliucinės dalies 1 p.). Taip pat įpareigojo AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ per 5 dienas nuo Nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą, jeigu jis iki šiol nėra nutrauktas (rezoliucinės dalies 2 p.). Už rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą paskyrė pinigines baudas: AB „Lietuvos draudimas“ – 400 300 Lt (rezoliucinės dalies 3.1 p.), o UAB DK „PZU Lietuva“ – 130 800 Lt (rezoliucinės dalies 3.2 p.). Nutarimo rezoliucinės dalies 4 punktu Konkurencijos taryba įpareigojo AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ per 5 dienas nuo Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatytų įpareigojimų įvykdymo ir Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nutarimo rezoliucinės dalies 5 punktu, nesant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo sudėties, bylą dėl UADB „ERGO Lietuva“, „If P&C insurance AS“ filialo, UADB „Seesam Lietuva“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir Lietuvos draudikų asociacijos veiksmų nutraukė. Nutarimo rezoliucinės dalies 6 punktu pasiūlė Draudimo priežiūros komisijai peržiūrėti 2005 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. N-30 nustatytą tvarką, kurios pagrindu vykdomas draudimo sektoriuje veikiančių bendrovių veiklos aktualių duomenų pagal draudimo grupes ir konkrečius ūkio subjektus (draudikus) viešas skelbimas.

42Pareiškėjas kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą laikinai sustabdyti Nutarimo galiojimą. Pirmosios instancijos teismas ginčijamos nutarties dalimi minėtą pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė Nutarimo rezoliucinės dalies 3.1 ir 4 punktų galiojimą.

43Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

44Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

45Remiantis Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalimi, skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip. Įvertinus tokią teisės normą įstatymų leidėjo ketinimų (tikslų) aspektu ir vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS556-174/2009), darytina išvada, kad, sprendžiant ginčijamo Nutarimo ar jo dalies galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

46Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tokiais pagrindiniais argumentais – sumokėjus baudą, o vėliau teismui priėmus jam palankų sprendimą, jis visą bylos nagrinėjimą negalėtų naudotis 400 300 Lt dydžio apyvartinėmis lėšomis, dėl ko patirtų nuostolių ir žalą, kurios įrodymas būtų itin sudėtingas; nesustabdžius Nutarimo galiojimo pareiškėjas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas gali būti 3 metams eliminuojamas iš viešųjų pirkimų; sustabdžius Nutarimo galiojimą nebūtų padaryta žala nei viešajam interesui, ne tretiesiems asmenims, priešingai, sustabdžius Nutarimo galiojimą būtų užtikrintas viešasis interesas.

47Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS858-602/2010, AS858-13/2011), reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Be to, asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs (bylos Nr. AS858-440/2010, AS858-13/2011), jog reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti neabejotinai patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz. pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais.

48Taigi, kaip matyti iš nurodytos administracinių teismų praktikos, subjektas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir tokį savo prašymą grįsdamas finansinių sunkumų grėsme, privalo pateikti akivaizdžius tokios grėsmės įrodymus. Kitaip tariant, byloje turi būti pateikti įrodymai, kad tokia grėsmė realiai objektyviai egzistuoja.

49Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, nepaisant pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad jo pajamos 2010 metais sumažėjo, palyginti su 2009 metais, tokios aplinkybės pačios savaime nurodytos administracinių teismų praktikos kontekste negali būti pagrindu konstatuoti, jog pareiškėjo atžvilgiu, nesustabdžius skundžiamo Nutarimo galiojimo ir pareiškėjui sumokėjus baudą, egzistuoja reali finansinių sunkumų grėsmė būtent ginčijamo akto pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepateikti įrodymai, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo teiginius dėl finansinių sunkumų ir žalos, atsirasiančios sumokėjimus Nutarimu paskirtą baudą. Pabrėžtina, jog finansiniai sunkumai gali būti aplinkybe, į kurią atsižvelgiama, tokioje situacijoje taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, bet tokios aplinkybės egzistavimas turi būti įrodytas, t. y. turi būti įrodyta, kad konkretaus ūkio subjekto patiriami finansiniai sunkumai yra tokio pobūdžio, jog jie sudaro pagrindą stabdyti ginčijamo akto dalies dėl baudos sumokėjimo galiojimą. Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateikti tai patvirtinantys įrodymai.

50Kartu pastebėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A502-369/2009), vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas ginčija Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo jis įpareigotas sumokėti baudą, nėra pagrindas teigti, kad tokio įpareigojimo vykdymas nėra tikslingas, neišsprendus kilusio ginčo. Be to, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, pareiškėjo sumokėta bauda jam būtų grąžinta. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS502-177/2008, AS442–314/2008), reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas taip pat nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų.

51Įvertinus nurodytas aplinkybes, aktualią administracinių teismų praktiką, taikytinas teisės aktų nuostatas, konstatuotina, jog pareiškėjo argumentas dėl finansinių sunkumų, žalos ir nuostolių, atsirasiančių dėl Nutarimu paskirtos baudos sumokėjimo šios bylos faktinių aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir sustabdyti ginčijamo Nutarimo galiojimą.

52Bylos nagrinėjimo metu galiojanti Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto redakcija nustato, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Šiame punkte vartojama sąvoka „profesinis pažeidimas“ suprantama kaip konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui, kuris yra fizinis asmuo, yra paskirta administracinė nuobauda, o tiekėjui, kuris yra juridinis asmuo, – ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai. Jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas profesiniu, jeigu nuo sprendimo paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai.

53Pažymėtina, jog ginčijamu Nutarimu pareiškėjas tiesiogiai nebuvo eliminuotas iš viešųjų pirkimų. Tuo tarpu kaip matyti iš nurodytos įstatymo nuostatos, ji nustato perkančiosios organizacijos teisę nustatyti tam tikrą sąlygą pirkimo dokumentuose, o ne pareigą. Pastebėtina, jog su tokiu minėtos teisės normos aiškinimu apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose iš esmės sutiko ir pareiškėjas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su minėtos įstatymo nuostatos taikymu, sprendžiant klausimą būtent dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir Konkurencijos tarybos priimto nutarimo galiojimo sustabdymo, vertintinos kaip nepagrindžiančios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi (byla Nr. AS822-135/2011), spręsdamas klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo byloje, kurioje ginčijamas Konkurencijos tarybos nutarimas, įvertinęs Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, atmetė atskirąjį skundą ir konstatavo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikytinos. Teismas tokioje nutartyje nurodė, jog nutarimo galiojimo stabdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei vykdymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, faktines šios konkrečios bylos aplinkybes, taip pat konstatuotina, jog pareiškėjo argumentai dėl jo eliminavimo iš viešųjų pirkimų yra pagrįsti prielaidomis, be to, Nutarimo galiojimo sustabdymas, neišnagrinėjus ginčo teisme, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius, nei jo vykdymas.

54Kartu pabrėžtina, jog teismas nagrinėja atskiruosius skundus dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, o ne pateikia ginčo iš esmės išsprendimui svarbių ar byloje dalyvaujančių subjektų nuomone atskirųjų skundų išsprendimui aktualių teisės normų aiškinimą, jeigu tai, teismo nuomone, nėra būtina, siekiant tinkamai išspręsti keliamą klausimą.

55Tuo tarpu kiti pareiškėjo argumentai yra daugiau pagrįsti prielaidomis, kurios negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Kaip jau minėta, subjektas, siekiantis, jog būtų pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius tokių priemonių taikymo būtinumą. Sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo, turi būti būtent nustatyta, kad, jų nepritaikius, pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, o padėties, buvusios iki ginčijamo akto priėmimo, atkūrimas būtų negalimas arba labai apsunkintas. Todėl pareiškėjo argumentai dėl to, kad, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, nebus niekam padaryta žala, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, negali būti pagrindu patenkinti jo prašymą.

56Taip pat pabrėžtina, jog, kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (bylos Nr. AS442-267/2009, AS146-338/2009), skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų.

57Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, aktualią administracinių teismų praktiką, remdamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog byloje nenustatyta, kad, nesustabdžius Nutarimo galiojimo, teismo sprendimo įvykdymas realiai pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Tuo tarpu Nutarimo galiojimo sustabdymas galėtų turėti didesnių pasekmių nei jo vykdymas, todėl pareiškėjo prašymas pateiktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste negali būti tenkinamas.

58Papildomai pastebėtina, jog Konkurencijos taryba yra atsakovu šioje administracinėje byloje, o ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis aiškiai įtvirtina proceso šalių teisę atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui apskųsti pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog atsakovas šiuo atveju negalėjo skųsti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

59Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas ir pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, naikintina, o likusi nutarties dalis paliktina nepakeista.

60Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

61atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą patenkinti, o pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

62Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį – panaikinti nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas ir pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir tokį pareiškėjo prašymą atmesti. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

63Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ skundu kreipėsi į Vilniaus... 6. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 20 d. nutartimi, be... 8. Pažymėjo, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis negalės dalyvauti... 9. II.... 10. Atsakovas Konkurencijos taryba pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo... 11. 1. Teigia, jog pareiškėjo argumentai dėl žalos, nuostolių, negalėjimo... 12. 2. Nutarimu paskirta 400 300 Lt dydžio bauda sudaro tik 0,07 procento... 13. 3. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr.... 14. 4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino Lietuvos vyriausiojo... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į... 16. 1. Teigia, jog, nesustabdžius Nutarimo galiojimo ir teismui patenkinus... 17. 2. Pažymi, jog Nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo... 18. Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą... 19. 1. Nurodo, kad taip pat yra pateikęs atskirąjį skundą dėl nutarties... 20. 2. Nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad jam paskirta bauda vertintina... 21. 3. Atsakovas neturi teisinio suinteresuotumo skųsti pirmosios instancijos... 22. 4. Nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pareiškėjo prašymas... 23. 5. Atskirajame skunde nėra nurodoma, jog pirmosios instancijos teismui... 24. 6. Nesustabdžius baudos mokėjimo, pareiškėjui kiltų neigiamos pasekmės,... 25. 7. Pažymi, jog jo skunde pateikiami prima facie įrodymai, leidžiantys... 26. Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo... 27. 1. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad... 28. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo prašymą sustabdyti... 29. 3. Nurodo, jog net ir tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimą... 30. 4. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką... 31. 5. Pirmosios instancijos teismas nevertino nagrinėjamos situacijos iš... 32. Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą... 33. Papildomai nurodo, kad ginčijamo Nutarimo rezoliucinė dalis buvo paskelbta... 34. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į... 35. 1) argumentuojant nutartį dėl pareiškėjo skundo, be kita ko, nurodyti, kad... 36. 2) išplėsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo apimtį, kaip to... 37. Atsiliepime į atskirąjį skundą sutinkama su pareiškėjo atskirajame skunde... 38. Teisėjų kolegija... 39. III.... 40. Atsakovo Konkurencijos tarybos atskirasis skundas tenkintinas, o pareiškėjo... 41. Byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo Konkurencijos taryba pripažino, kad... 42. Pareiškėjas kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą... 43. Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių... 44. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti... 45. Remiantis Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalimi, skundo padavimas... 46. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė... 47. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr.... 48. Taigi, kaip matyti iš nurodytos administracinių teismų praktikos, subjektas,... 49. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, nepaisant pareiškėjo nurodytų aplinkybių,... 50. Kartu pastebėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 51. Įvertinus nurodytas aplinkybes, aktualią administracinių teismų praktiką,... 52. Bylos nagrinėjimo metu galiojanti Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio... 53. Pažymėtina, jog ginčijamu Nutarimu pareiškėjas tiesiogiai nebuvo... 54. Kartu pabrėžtina, jog teismas nagrinėja atskiruosius skundus dėl... 55. Tuo tarpu kiti pareiškėjo argumentai yra daugiau pagrįsti prielaidomis,... 56. Taip pat pabrėžtina, jog, kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis... 57. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes,... 58. Papildomai pastebėtina, jog Konkurencijos taryba yra atsakovu šioje... 59. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos... 60. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2... 61. atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą... 62. Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d.... 63. Nutartis neskundžiama....