Byla 2A-2512-464/2013
Dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui L. V. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 2012-12-11 su ieškiniu (b.l. 1-2) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą ir prašė priteisti iš atsakovo L. V. 813,76 Lt išmokėtos draudimo išmokos, turėtas bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2011-12-03 ( - ), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas automobilį „Honda Civic“ (valst. Nr. ( - )), atsitrenkė į automobilį „Mercedes Benz ML350“ (valst. Nr. ( - )), jį apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl šio eismo įvykio. Savo civilinę atsakomybę atsakovas buvo apsidraudęs su ieškovu 2011-06-02 sudaryta draudimo sutartimi. Ieškovas išmokėjo 813,76 Lt draudimo išmoką apgadinto automobilio savininkui V. F. ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 str. 1 d. 4 p. pagrindu reikalavo iš atsakovo sugrąžinti išmokėtą draudimo išmoką, nes atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos.

5Atsakovas L. V. 2012-12-31 atsiliepimu į ieškinį (b.l.30-31) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas be pagrindo reikalauja iš jo draudimo išmokos grąžinimo. Įstatymų leidėjas draudiko teisę susigrąžinti išmoką sieja ne su draudėjo pareigų neįvykdymo faktu, o su neįvykdytų pareigų sukeltomis pasekmėmis. Atsakovo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos neturėjo įtakos žalai padidėti, nes nukentėjęs asmuo nedelsdamas iškvietė policijos pareigūnus. Ieškovas nepagrįstai remiasi TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p., kadangi Vilniaus m. 1–asis apylinkės teismas 2012-03-01 nutarimu nutraukė bylą pagal ATPK 127 str. 2 d., neįrodžius atsakovo kaltės, bei konstatavo, kad atsakovas neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes automobilio „Mercedes Benz ML 350“ apgadinimai buvo nedideli, taigi atsakovas galėjo jų ir nepastebėti (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-571-111/2012).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus m. apylinkės teismas 2013-02-15 sprendimu (b.l. 55-59) ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 300 Lt išmokos draudimo išmokos dalį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 300 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 26,64 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė atsakovui iš ieškovo 304,92 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme.

8Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-03-01 nutarimas, kuriame nenustatyta atsakovo tyčia pasišalinant iš eismo įvykio vietos, patvirtina jo nepasišalinimą iš eismo įvykio TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. prasme. Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos kaip administracinis teisės pažeidimas ATPK 130 str. 1 d. prasme negali būti tapatinamas su pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, sudarančiu pagrindą susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką pagal TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. Dėl to ir kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, sprendžiant TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. taikymo klausimą, reikia aiškinti ir vertinti taip, kaip ji suprantama bei aiškinama pagal CK 6.248 str., bet ne taip, kaip ji suprantama ir aiškinama administracinių teismų praktikoje taikant ATPK 130 str. 1 d. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame Vilniaus m. 1–ojo apylinkės teismo 2012-03-01 nutarime nustatytas aplinkybes, susijusias su atsakovo pažeidimo padarymu, teismas pripažino prejudiciniais faktais, bet šioje administracinio teismo pažeidimo byloje pateikto atsakovo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos vertinimo teismas nelaikė prejudiciniu faktu nagrinėjamai civilinei bylai. Įvertinęs atsakovo veiksmus protingo žmogaus standarto aspektu teismas sprendė, kad atsakovas vis tik elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, nes kito automobilio apžiūra, neišlipus iš savo automobilio ir tik pro keleivio pusės langą, atsižvelgiant į buvusį tamsų paros metą, nėra pakankama priemonė, o jo kaltės forma – neatsargumas. Nustatyta neatsargi atsakovo kaltė bei tai, kad nukentėjusysis žalą patyrė ne dėl atsakovo pasišalinimo iš įvykio vietos, ši žala dėl atsakovo pasišalinimo nepadidėjo ir jokių papildomų išlaidų ieškovas dėl to nepatyrė, leido teismui konstatuoti, kad ieškovas turi teisę susigrąžinti iš atsakovo tik dalį sumokėtos 813,76 Lt draudimo išmokos už automobilio „Mercedes Benz ML 350“ apgadinimą.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliaciniu skundu (b.l. 63-64) prašo pakeisti Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai.

11Apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. formuluotę draudikas turi teisę išsireikalauti visą išmokėtą dėl eismo įvykio metu padarytos žalos sumą, o ne jos dalį, jei atsakingas už padarytą žalą asmuo pasišalina iš eismo įvykio vietos. Todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad draudiko išsireikalaujamų sumų dydis visais atvejais turi būti nustatomas atsižvelgus į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir Vyriausybės nustatytą žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Ieškovo manymu, į minėtas aplinkybes privaloma atsižvelgti tik TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. nustatytais atvejais, o TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. nustatytiems atvejams šios taisyklės netaikomos. Esant TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. pagrindams, draudikas visais atvejais turi teisę išsireikalauti visą išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens, o TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. privalo atsižvelgti į tam tikras aplinkybes, t.y. pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kt. Vyriausybės nustatyta Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarka TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. nustatytiems atvejams netaikoma.

12Atsakovas L. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 81) su šiuo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad pagal TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. draudikas gali reikalauti grąžinti draudimo išmoką tik esant tyčiniam pažeidimui, nes kitose šio straipsnio 1 d. nuostatose minimi pažeidimai yra šiurkštūs ir akivaizdžiai tyčiniai, už kuriuos numatomos griežtos sankcijos. Tuo tarpu už pasišalinimą dėl neatsargumo ATPK numato minimalias sankcijas. Ieškovas tyčinio pasišalinimo fakto iš esmės neįrodė, tik rėmėsi skirtingu šios sąvokos traktavimu administracinėje ir civilinėje teisėje, o tai nėra kaltės įrodymas. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad užtenka neatsargumo. Be to, draudiko teisė reikalauti atlyginti išmokos sumą yra civilinės atsakomybės už padarytą pažeidimą forma, o civilinės atsakomybės funkcija – kompensacinė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė žalos padidėjimo dėl atsakovo veiksmų po eismo įvykio, todėl patenkinus ieškovo apeliacinį skundą išmokos grąžinimas taptų nuobauda už pažeidimą. Taip būtų pažeidžiamas principas, kad asmuo negali būti baudžiamas du kartus už tą patį nusižengimą.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nustato apeliacinio skundo argumentai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamojoje byloje absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, o apeliacijos dalyką sudaro apelianto AAS „Gjensidige Baltic skundo argumentai, susiję su draudimo sutarties šalies (draudėjo) pareigų įgyvendinimu ir jų teisiniu įvertinimu, sprendžiant dėl apelianto reikalavimo pagrįstumo, siekiant susigrąžinti visą išmokėtą nuketėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui draudimo išmoką.

16Byloje kilo ginčas dėl Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 22 str., reglamentuojančio draudiko sumokėtų išmokų grąžinimo atvejus bei dydžius, aiškinimo ir taikymo. Nustatyta, kad atsakovas, sukėlęs eismo įvykį (t.y. kliudęs stovinčią transporto priemonę ir nežymiai ją apgadinęs), iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nepranešęs policijai. Jo administracinę bylą išnagrinėjęs teismas paskyrė nuobaudą už Kelių eismo taisyklių (KET) 9 p. reikalavimų pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d., o bylą dalyje dėl KET 234 p. reikalavimų pažeidimo, t.y. pagal ATPK 130 str. 1 d. už pasišalinimą iš eismo vietos nepranešus policijai nutraukė, konstatavęs atsakovo tyčios bei kaltės padaryti šį administracinės teisės pažeidimą nebuvimą (b.l. 12-14). Atsakovo civilinę atsakomybę apdraudęs apeliantas sumokėjo 813,76 Lt draudimo išmoką žalą patyrusiam trečiajam asmeniui (b.l. 15-19), kurią remdamasis TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (Taisyklių) 59.4 p. nuostatomis, prašė priteisti iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas atsakovo civilinės atsakomybės institutą bei atsižvelgdamas į nustatytą jo kaltės formą (neatsargumas), kitas reikšmingas aplinkybes, priteisė tik dalį šios išmokos. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tiek kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-26 nutartimi c.b. Nr. 3K-3-433/2007), įpareigojančia sprendžiant dėl draudėjo atsakomybės už draudimo sutarties pažeidimą remtis Taisyklių 63 p. nustatytais kriterijais, tiek ir minėtu Taisyklių punktu bei administracinėje byloje nustatytu prejudiciniu faktu dėl kaltės formos. Su tuo nesutinka apeliantas, kurio vertinimu vien TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. formuluotė pati savaime suponuoja draudiko teisę išsireikalauti visą išmokėtą žalos sumą, jeigu atsakingas už žalą asmuo pasišalina iš eismo įvykio vietos. Skunde nurodo, kad Taisyklės TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. įvardintiems atvejams netaikomos, o jei ir taikomos, visos sumos susigrąžinimo teisė draudikui kyla iš šių Taisyklių 59 p. nuostatų. Su tokia apelianto procesine pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

17Draudimo sutarties esmė yra ta, kad asmuo, siekiantis apsaugoti savo ar trečiųjų asmenų turtinius interesus nuo galimos žalos, sudaro savanoriško arba privalomojo, kaip kad šiuo atveju, draudimo sutartį, pagal kurią įvykus draudžiamajam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui – draudikas įsipareigoja sumokėti draudėjui arba nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmoką (CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 15 d.). Akivaizdu, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, jos apsaugos ribas nustato arba pats draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, pavyzdžiui, parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis arba draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis, arba konkrečios įstatymo nuostatos. Antai įstatymu ir norminiais aktais (Taisyklėmis, KET) yra apibrėžtos eismo dalyvių pareigos bei situacijos, už kurių nepaisymą arba nevykdymą draudėjui gali tekti neigiami turtiniai padariniai – visos ar dalies nukentėjusiajam asmeniui išmokėtos žalai kompensuoti draudimo išmokos sugrąžinimas draudikui. Vienas tokių nurodytų atvejų yra atsakingo už žalos padarymą asmens pasišalinimas iš įvykio vietos (TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p.). Ginčo, kad atsakovas iš eismo įvykio vietos išvažiavo nepranešęs policijai apie įvykusį jo automobilio Honda Civic ir automobilio Mertcedes Benz kontaktą, nekilo. Administracinėje byloje buvo nustatytos ir tokio elgesio priežastys – dviejų automobilių kontaktas buvęs nežymus, o dėl tamsaus paros meto padaryto neženklaus kito automobilio apgadinimo atsakovas nepastebėjo, nes įdėmiai jo neapžiūrėjo. Ir nors tyčios nebuvimas savaime neeliminuoja atsakomybės pagal TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p., kaip kad TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 5 p. atveju, vien tik formalus teisinės pareigos pažeidimas taip pat negali būti prielaida kilti tokioms materialinio turtinio pobūdžio pasekmėms, kurios sudarytų sąlygas draudikui perkelti visą žalos atlyginimo prievolę išimtinai draudėjui, nors pastarasis, sudarydamas draudimo sutartį, siekė to išvengti. Atsakingo už žalos padarymą asmens elgesys kai jis, padaręs žalos, esant arba nesant įvykio vietoje nukentėjusiajam asmeniui sąmoningai pasišalina iš eismo įvykio vietos, negali būti tapatinamas su asmens elgesiu, kuris tą padaro per neapdairumą, netinkamai įvertinęs situaciją, nepastebėjęs padarytos žalos. Pažymėtina, kad tuomet, kai nukentėjusiojo nesama, eismo dalyvio pareiga yra nedelsiant policijai pranešti būtent apie savo padarytą žalą (TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 2 p. ir KET 234 str.), o tokios pareigos atsakovas teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje pripažintas sąmoningai nepažeidęs. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovo kaltės formą (neatsargumas) ir padarė tinkamą išvadą, kad priteisti visą išmokėtą draudimo išmoką nėra prielaidų. Šią savo išvada teismas motyvavo ir argumentavo, apeliacinės instancijos teismas išdėstytiems sprendime argumentams pritaria, jų nekartodamas.

18Nėra teisiškai pagrįsti ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad teismas negali aiškinti TPVCAPDĮ 22 str. nuostatų niekaip kitaip, tik kaip visos sumos priteisimo pagal šio straipsnio 1 d. galimybės, kad negali sumažinti priteistinos iš draudėjo žalos sumos šio pasišalinimo iš įvykio vietos atveju pagal 2 d. Kiekviena įstatymo nuostata negali būti aiškinama atsietai nuo kitų tokius pačius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, taip pat privalu atsižvelgti į normos paskirtį bei įstatymo leidėjo ketinimus. Antai TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. nustatyta, kad draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš transporto priemonės valdytojo, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ 12 str. įtvirtintas pareigas (įvykus eismo įvykiui, imtis teisės aktuose įtvirtintų pareigų dėl žalos sumažinimo, nukentėjusių sveikatos apsaugos, kompetentingų institucijų informavimo arba eismo įvykio deklaravimo, eismo įvykyje dalyvavusių asmenų bei atsakingo draudiko informavimo ir kt.) ar padidino žalą dėl savo kaltės. Nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens, kurio turtui padaryta žalos, atsakingas už žalos padarymą asmuo pirmiausiai ir turėtų informuoti kompetentingą instituciją (policiją) apie eismo įvykį, deklaruodamas padarytą kitam asmeniui turtinę žalą ir taip įgyvendindamas iš TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 2 p. bei KET 234 str. kylančias pareigas. Byloje nagrinėjama faktinė situacija visiškai atitinka ir TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. reguliavimo sritį. Tiek šioje normoje, tiek ją detalizuojančiame Taisyklių 60.1. p. nustatyta galimybė reikalauti iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos (kas, iš esmės, neprieštarauja TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. bei Taisyklių 59.4. p. nuostatoms), jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai KET nustatytais atvejais, vadinasi, ir KET 234 p. nurodytuoju atveju, kuomet padaroma tik turtinė žala, o įvykio vietoje nesama nukentėjusiojo asmens. Kita vertus, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tokiais atvejais draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į jau minėtas Taisykles, nustatančias analogiškus kriterijus grąžintinam sumos dydžiui nustatyti (TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. ir Taisyklių 63 p.). Apie tai kalbama ir kasacinio teismo praktikoje, kuria visiškai pagrįstai šioje byloje rėmėsi pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-26 nutartimi c.b. Nr. 3K-3-433/2007). Minėtoje kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje kasacinis teismas, pasisakydamas dėl eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmokos atgręžtinio reikalavimo teisės pasišalinus iš įvykio vietos, nurodė, kad tokia teisė draudikui atsiranda tuomet, jei draudėjas savo pareigų neįvykdo ar įvykdo netinkamai dėl savo kaltės (CK 6.114 str. 5 p., 6.988 str. 3 d., TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p., Taisyklių 63 p.). Tokiu atveju atgręžtinio reikalavimo tvarka draudikas turi teisę reikalauti iš apdraustojo iki 100 proc. išmokėtos draudimo išmokos, vadovaudamasis atitinkamuose Taisyklių punktuose nustatytais kriterijais: pirma, jis turi atsižvelgti į apdraustojo kaltės laipsnį; antra, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu; trečia, dėl pažeidimo atsiradusios žalos dydį, kuris nustatomas atsižvelgiant į tai, kokią draudimo išmoką draudikas būtų mokėjęs, jeigu apdraustasis būtų įvykdęs pareigą.

19Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisinio pagrindo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, padidinant juo priteistą iš atsakovo sumą, apeliacinio skundo motyvai nesudaro.

20Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

21Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS... 5. Atsakovas L. V. 2012-12-31 atsiliepimu į ieškinį (b.l.30-31) su ieškiniu... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus m. apylinkės teismas 2013-02-15 sprendimu (b.l. 55-59) ieškinį... 8. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad Vilniaus m.... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS... 11. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. formuluotę... 12. Atsakovas L. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 81) su šiuo skundu... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 16. Byloje kilo ginčas dėl Transporto priemonių savininkų ir valdytojų... 17. Draudimo sutarties esmė yra ta, kad asmuo, siekiantis apsaugoti savo ar... 18. Nėra teisiškai pagrįsti ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad teismas... 19. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisinio... 20. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p.,... 21. Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimą palikti...