Byla I-4603-561/2015
Dėl sprendimų, pažymos panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjai R. C., pareiškėjos atstovui Modestui Sriubui, atsakovo atstovėms Dianai Saruolienei ir Julijai Kovalenko, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Olgai Pacevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. C. skundą atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl sprendimų, pažymos panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėja R. C. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti 2014-06-18 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo apeliacinės komisijos (toliau – ir Komisija) posėdžio protokolą Nr. ULS1-2014-05; 2) panaikinti 2014-05-09 Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – ir Centras) sprendimą Nr. S-884; 3) panaikinti Centro 2014-02-14 pažymą Nr. KV2-114; 4) įpareigoti Centrą priimti sprendimą vertinti pareiškėjos 1998 m. įgytą bakalauro diplomą Pavelo Vlodkovico aukštojoje mokykloje Plocke kaip lygiavertį kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro studijas.

4Skunde pareiškėja nurodė, kad 2014-05-09 Centras, įvertinęs papildomus pareiškėjos pateiktus dokumentus, nusprendė, jog nėra pagrindo abejoti ankstesnio Centro sprendimo, įtvirtinto 2014-02-14 pažymoje Nr. KV2-114, pagrįstumu. Skundžiamu 2014-06-18 Komisijos protokolu, Centro priimtas sprendimas paliktas galioti. Pareiškėjos vertinimu, priimti sprendimai nepagrįsti ir nemotyvuoti. Tiek Centras, tiek Komisija neišsamiai išnagrinėjo pateiktus dokumentus, viršijo savo kompetencijos ribas ir nenagrinėjo pateiktų dokumentų.

5Pabrėžė, kad pateikti dokumentai paneigia Centro ir Komisijos sprendimus. Tikino, kad Pavelo Vlodkovico aukštoji mokykla Plocke įvertino Uniwersytet Polski w Wilnie vykdomas studijų programas, jų kokybę bei apimtį, pažymėdama, kad jokie teisės aktai neriboja jokios aukštosios mokyklos teisės nuspręsti, kokiu būdu turi būti vykdomas papildomas žinių ir gebėjimų patikrinimas. Centras nevertino pateiktos pažymos, kuri patvirtina, jog pareiškėja į studijas buvo priimta po kvalifikacinio pokalbio, kuris prilyginamas stojamajam egzaminui. Anot pareiškėjos, pateikta pažyma tvirtina, kad į studijas buvo priimta ne tik po teigiamo kvalifikacinio pokalbio įvertinimo, t. y. buvo įvertinta ir Uniwersytet Polski w Wilnie pažyma Nr. 283, kuri patvirtino įgytus kreditus ir studijų apimtį valandomis, įvertinimus ir pažymius, buvo remtasi dvišale sutartimi, pasirašyta tarp aukštųjų mokyklų bei pareiškėjos gauta stipendija. Teigė, kad būtent kvalifikacinis pokalbis yra prilyginamas stojamajam egzaminui.

6Skunde nurodė, kad Centras peržengė savo kompetencijos ribas, nes kvestionavo stojamąjį egzaminą ir pokalbį. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl dokumentų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, dalinių studijų, aukštojo mokslo kvalifikacijų bei mokslo ir meno laipsnių tarpusavio pripažinimo (toliau – ir Sutartis) 1 str. 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad kiekviena susitariančioji šalis, vadovaudamasi šia sutartimi, pripažįsta kitos susitariančiosios šalies valstybės mokslo ir studijų institucijose vykusias dalines studijas ir suteiktas aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslo ar meno laipsnius.

7Pareiškėjos teigimu, kvalifikacijos pripažinimo atsisakymas negali būti grindžiamas diskriminacija dėl tautybės ar pažeisti asmenų teisės į laisvą judėjimą. Institucijų veiksmai, vertinant pareiškėjos kvalifikaciją, prieštarauja ne tik pamatinėms Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, bet pažeidžia ir tarptautinių dvišalių sutarčių viršenybę.

8Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti visą.

9Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Atsiliepime nurodė, kad Uniwersytet Polski w Wilnie nebuvo formalaus švietimo tiekėjas, todėl jame baigto mokymosi įskaitymui ir pripažinimui taikomi neformalaus švietimo įskaitymo ir pripažinimo principai. Pabrėžė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo 11 str. 5 dalimi bei Neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose rekomendacijomis, patvirtintomis Švietimo ir mokslo ministro 2010-12-15 įsakymu Nr. V-2319 (toliau – ir Rekomendacijos), neformaliuoju būdu įgytos žinios ir gebėjimai gali būti pripažinti kaip studijų dalis tik atlikus jų įvertinimą. Tvirtino, kad ši nuostata taikoma visoje Europos aukštojo mokslo erdvėje bei už jos ribų.

11Pažymėjo, kad sprendimas dėl pareiškėjos priėmimo į trečią kursą priimtas ne žinių ir gebėjimų patikrinimo pagrindu, o bendru Uniwersytet Polski w Wilnie ir Lenkijos aukštosios mokyklos susitarimu dėl studentų mainų, traktuojant neformalų mokymąsi Uniwersytet Polski w Wilnie kaip universitetinio lygio studijas. Atsakovės teigimu, kvalifikacinio pokalbio metu buvo sprendžiama, į kurios krypties studijas pareiškėją priimti, o neatliekamas bendras jos žinių ir gebėjimų patikrinimas. Tvirtino, kad pareiškėjos teiginį, kad Uniwersytet Polski w Wilnie įgytos žinios ir gebėjimai buvo patikrinti Lenkijos aukštojoje mokykloje, paneigia pačios pareiškėjos pateiktas 2013-12-03 raštas Nr. 23/PED P/2013/Plock ir jo vertimas, kuriame nurodyta, jog I-IV semestrai buvo užskaityti remiantis pateikta 1997-02-20 pažyma apie studijų eigą Nr. 283, kurią išdavė Lenkijos universitetas Vilniuje prie Lietuvos lenkų mokslininkų draugijos.

12Dėl pareiškėjos argumento, jog Centras peržengė savo kompetencijos ribas, pažymėjo, kad atsakovas nekvestionuoja Lenkijos aukštosios mokyklos sprendimų dėl pareiškėjos priėmimo į studijas bei vykusio pokalbio tarp pareiškėjos ir mokyklos bei šios įstaigos teisėtumo, vykdomų programų tinkamumo. Atsakovo teigimu, faktinės studijų aplinkybės iš esmės skiriasi nuo Lietuvoje studijoms keliamų reikalavimų. Nustatytas esminis skirtumas dėl studijų kokybės, nes svarią dalį – 2 studijų metai, 4 semestrai ir 3 studijų metų, 6 semestrų studijų programos sudaro be žinių ir gebėjimų patikrinimo įskaitytas mokymasis neformalioje institucijoje, nėra jokių objektyvių žinių apie svarią baigtos studijų programos dalį sudarančio mokymosi kokybę bei numatytus ir pasiektus studijų rezultatus.

13Pabrėžė, kad pareiškėjos minima Sutartis nereglamentuoja besąlyginio kvalifikacijų pripažinimo bei tvirtino, kad atsakovas nepažeidė 1997 m. Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos pagrindinių principų. Nustatytas esminis skirtumas – pareiškėjos mokymasis neformalaus mokymo įstaigoje Uniwersytet Polski w Wilnie be patikros buvo įskaitytas Pavelo Vlodkovico aukštosios mokyklos Plocke studijų programos svaria dalimi.

14Teismo posėdžio metu atsakovo atstovės palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, o savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovo pateiktame atsiliepime. Pabrėžė, kad Centras sprendimą priėmė neviršydamas savo kompetencijos, atsižvelgdamas į turimą informaciją apie pareiškėjos užsienio kvalifikaciją.

16Teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Byloje nustatyta, kad pareiškėja dėl Pavelo Vlodkovico aukštojoje mokykloje Plocke (toliau – ir Lenkijos aukštoji mokykla) įgytos kvalifikacijos pripažinimo į atsakovą kreipėsi 2013-02-25 (t. 1, b. l. 39–41).

18Atsakovas, išanalizavęs pateiktus pareiškėjos dokumentus (t. 1, b. l. 42–71) ir vadovaudamasis Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytu pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-02-29 nutarimu (toliau – ir Aprašas), 12 punktu bei Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytu pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, vertinimo metodikos, patvirtintos Centro direktoriaus 2012-05-28 įsakymu Nr. V-48 (toliau – ir Metodika), 46.2 punktu, 2014-02-14 sprendimu Nr. KV2-114 pareiškėjos kvalifikacijos nepripažino lygiaverte nei vienai Lietuvoje teikiamai aukštojo mokslo kvalifikacijai (t. 1, b. l. 73).

19Pareiškėja, nesutikdama su šiuo atsakovo sprendimu, 2014-03-03 padavė skundą Komisijai (t. 1, b. l. 74–75), kuri 2014-03-25 protokolu Nr. ULS1-2014-03 nusprendė nutraukti pareiškėjos apeliacijos nagrinėjimą, nes pareiškėja pateikė paaiškinimus ir dokumentus, kurių nebuvo pateikusi Centrui. Informavo pareiškėją, kad ji gali kreiptis į atsakovą ir pateikti minėtus papildomus dokumentus (t. 1, b. l. 77).

202014-04-09 pareiškėja pateikė atsakovui papildomus dokumentus ir prašymą pakartotinai atlikti įgytos kvalifikacijos akademinį pripažinimą (t. 1, b. l. 79–81).

21Atsakovas 2014-05-09 raštu Nr. 884 informavo pareiškėją, kad jos papildomai pateikti dokumentai nesudaro pagrindo abejoti ankstesnio Centro sprendimo, įvirtinto 2014-02-14 pažymoje Nr. KV2-114, pagrįstumu (t. 1, b. l. 23–24).

22Nesutikdama su priimtais atsakovo sprendimais, pareiškėja 2014-05-23 kreipėsi į Komisiją (t. 1, b. l. 98–100), kuri 2014-06-18 protokolu Nr. ULS1-2014-05 nutarė pareiškėjos apeliaciją atmestu ir palikti galioti atsakovo sprendimą (t. 1, b. l. 102–103).

23Byloje ginčas kilo, ar pagrįstai pareiškėjos užsienyje įgyta kvalifikacija nebuvo pripažinta lygiaverte Lietuvoje teikiamoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms.

24Studijų kokybės vertinimo centras savo sprendimą grindė Aprašo 12 punkto nuostata, kurioje nustatyta, kad vykdydamas užsienio kvalifikacijų akademinį pripažinimą, Centras lygina užsienio kvalifikacijai įgyti nustatytus ir įvykdytus bendruosius reikalavimus su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje bei Metodikos 46.2 punktu, kuriuo nustatyta, kad esminis skirtumas dėl studijų kokybės gali būti nustatomas tais atvejais, kai: nustatytos studijų organizavimo bei vykdymo faktinės aplinkybės skiriasi nuo numatytųjų formaliųjų, kurių pagrindu buvo suteiktas institucijos pripažinimas, ar programos akreditavimas, ar buvo numatyti mokymosi (studijų) rezultatai. Pavyzdžiui, faktiškai studijos vyko ne pripažintoje aukštojoje mokykloje, o jos atstovybėje ar kitoje institucijoje, kuri neturėjo teisės vykdyti tokios veiklos arba nepripažintoje švietimo įstaigoje baigtas mokymasis be patikros buvo įskaitytas kaip studijų programos dalis.

25Iš pareiškėjos skundo argumentų suprastina, kad ji neneigia, jog Uniwersytet Polski w Wilnie nebuvo formalaus švietimo tiekėjas, atsižvelgiant į tai, jame baigto mokymosi įskaitymui ir pripažinimui taikomi neformalaus švietimo įskaitymo ir pripažinimo principai.

26Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo 11 str. 5 dalyje buvo nustatyta (ginčui aktualiu laikotarpiu), kad formaliojo švietimo, mokslo ir studijų institucijose išlaikę atitinkamus egzaminus, turi teisę gauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų žinių įvertinimą bei valstybės pripažįstamą išsilavinimo ar tam tikros jo pakopos, atskiros reglamentuotos programos dalies (modulio) baigimo dokumentą.

27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką analogiškose bylose, nustatė, kad kompetentinga institucija, sprendžianti dėl užsienio mokslo įstaigoje įgytos kvalifikacijos įvertinimo turi nustatyti užsienio aukštojo mokslo programos atitiktį analogiškai mokymo programai pripažinimo šalyje, lemiančią ir išvadą dėl buvimo ar nebuvimo skirtumų tarp kvalifikacijos, suteiktos užsienyje, ir tos pačios kvalifikacijos, suteikiamos įvertinimo šalyje. Kvalifikacijos kokybę lemia ne tik tai, kiek valandų tam tikri dalykai buvo dėstomi ir kokių dalykų egzaminai ir įskaitos išlaikyti, bet ir mokymo proceso organizavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A12-802/2003).

28Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, nustatė, kad sprendimas dėl pareiškėjos priėmimo į trečią kursą priimtas ne žinių ir gebėjimų patikrinimo pagrindu, o bendru Uniwersytet Polski w Wilnie ir Lenkijos aukštosios mokyklos susitarimu dėl studentų mainų, traktuojant neformalų mokymąsi Uniwersytet Polski w Wilnie kaip universitetinio lygio studijas. Pareiškėja tvirtino, kad kvalifikacinis pokalbis vertintinas kaip žinių ir gebėjimų patikrinimas. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais sutikti negali.

29Pateikta Lenkijos aukštosios mokyklos 2013-12-03 pažyma Nr. 23/PED P/2013/Plock patvirtina, kad I–IV semestrai buvo įskaityti remiantis pateikta 1997-02-20 pažyma apie studijų eigą Nr. 283 (t. 1, b. l. 95), kurią išdavė Lenkijos universitetas Vilniuje prie Lietuvos lenkų mokslininkų draugijos (t. 1, b. l. 70); 1997 m. sutarties priede (t. 1, b. l. 108) nustatyta, kad lenkiškoji šalis priims nemokamai 6 studentus, kuriuos išrinks lietuviškoji šalis, studijuoti ir baigti bakalauro studijas per trumpiausią įmanoma laiką; 1997-04-09 sutartyje nustatyta, kad šalys sutinka bendradarbiauti vykdant bendrus mokslinius darbus, lavinant studentus, mainantis darbuotojais, publikuojant bendrus leidinius ir kt. (t. 1, b. l. 111). Kaip teisingai pažymėjo atsakovas, minėtuose dokumentuose jokios kitos priėmimo sąlygos nėra nurodytos.

30Dėl pareiškėjos argumento, jog kvalifikacinis pokalbis ir buvo žinių ir gebėjimų patikrinimas, pažymėtina, kad aukščiau paminėta priėmimo į Lenkijos aukštąją mokyklą eiga bei pateikti rašytiniai įrodymai (t. 1, b. l. 95, 70, 108, 114, 169–190) leidžia teismui daryti išvadą, kad kvalifikacinio pokalbio metu buvo sprendžiama, ar pareiškėja gali būti priimta į konkrečios studijų krypties studijų programą, tačiau nebuvo atliekamas bendras jos žinių ir gebėjimų patikrinimas. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas, kad tik po Centro priimto sprendimo dėl pareiškėjos kvalifikacijos akademinio pripažinimo, pareiškėja pradėjo ginčyti ir įrodinėti mokymosi be patikros įskaitymo faktą – Lenkijos aukštoji mokykla 2014-03-21 rašte Nr. 376/2014, adresuotame pareiškėjai, teikia papildo jau pateiktą informaciją ir nurodo papildomą priėmimo pagrindą, t. y. pareiškėja buvo priimta į penktąjį studijų kursą Pawelo Wlodkowico aukštosios mokyklos Pedagoginiame fakultete kvalifikacinio testo teigiamu įvertinimu, patvirtinančiu kandidatės žinias pedagogikos srityje, tačiau jokių šiuos teiginius pagrindžiančių dokumentų nepateikia.

31Teismas, įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėja savo teiginių pagrįstumo neįrodė, o atsakovo argumentai bei surinkta įrodymų visuma patvirtina jo padarytas išvadas – pareiškėjos mokymasis neformalaus mokymo įstaigoje Uniwersytet Polski w Wilnie be patikros buvo įskaitytas Pavelo Vlodkovico aukštosios mokyklos Plocke studijų programos svaria dalimi (įskaityti pirmieji du studijų metai (I–IV semestrai) iš programai numatytų 3 studijų metų. Taigi, sutiktina su atsakovo vertinimu, jog nustatytas esminis skirtumas dėl studijų kokybės.

32Pareiškėja skunde tvirtino, kad Centras peržengė savo kompetencijos ribas, nes kvestionavo stojamąjį egzaminą ir pokalbį. Teismas ir su šiais pareiškėjos argumentais sutikti negali. Administracinėje byloje surinkta faktinių duomenų visuma patvirtina, kad Centras nekvestionavo Lenkijos aukštosios mokyklos sprendimų dėl pareiškėjos priėmimo į studijas, o tik, vertindamas pateiktus rašytinius įrodymus bei faktines aplinkybes, nustatė, kad žinių ir gebėjimų patikrinimo nebuvo. Pareiškėjos keliama abejonė dėl diskriminacijos ir teisės į laisvą judėjimą visiškai niekuo nepagrįsta, todėl atmestina. Teismui nėra pateikti įrodymai ar argumentai, kurie leistų daryti išvadą, kad atliekant pareiškėjos kvalifikacijos akademinį pripažinimą būtų pažeisti 1997 m. Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu pripažinimo Europos regiono valstybėse, konvencijos pagrindiniai principai.

33Pareiškėja tvirtino, kad Centro ir Komisijos sprendimai yra neišsamūs. Teismas, įvertinęs atsakovo ir Komisijos sprendimus, tvirtina, kad jie atitinka Aprašo 31 punkto nuostatas, kadangi yra pakankamai motyvuoti, į pareiškėjos reikalavimą yra atsakyta, aplinkybės, dėl kurių nepatenkinta pareiškėjos paraiška, yra nurodytos, todėl nepagrįstas ir šis pareiškėjos skundo argumentas.

34Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiami sprendimai yra priimti tinkamai taikant teisės normas, objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, todėl yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjos R. C. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 str. 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

Nutarė

36Pareiškėjos R. C. skundą atmesti.

37Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėja R. C. su skundu, kurį vėliau patikslino,... 4. Skunde pareiškėja nurodė, kad 2014-05-09 Centras, įvertinęs papildomus... 5. Pabrėžė, kad pateikti dokumentai paneigia Centro ir Komisijos sprendimus.... 6. Skunde nurodė, kad Centras peržengė savo kompetencijos ribas, nes... 7. Pareiškėjos teigimu, kvalifikacijos pripažinimo atsisakymas negali būti... 8. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė skunde... 9. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko... 10. Atsiliepime nurodė, kad Uniwersytet Polski w Wilnie nebuvo formalaus švietimo... 11. Pažymėjo, kad sprendimas dėl pareiškėjos priėmimo į trečią kursą... 12. Dėl pareiškėjos argumento, jog Centras peržengė savo kompetencijos ribas,... 13. Pabrėžė, kad pareiškėjos minima Sutartis nereglamentuoja besąlyginio... 14. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovės palaikė atsiliepime į pareiškėjos... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos skundą su... 16. Teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė... 17. Byloje nustatyta, kad pareiškėja dėl Pavelo Vlodkovico aukštojoje mokykloje... 18. Atsakovas, išanalizavęs pateiktus pareiškėjos dokumentus (t. 1, b. l.... 19. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo atsakovo sprendimu, 2014-03-03 padavė... 20. 2014-04-09 pareiškėja pateikė atsakovui papildomus dokumentus ir prašymą... 21. Atsakovas 2014-05-09 raštu Nr. 884 informavo pareiškėją, kad jos papildomai... 22. Nesutikdama su priimtais atsakovo sprendimais, pareiškėja 2014-05-23... 23. Byloje ginčas kilo, ar pagrįstai pareiškėjos užsienyje įgyta... 24. Studijų kokybės vertinimo centras savo sprendimą grindė Aprašo 12 punkto... 25. Iš pareiškėjos skundo argumentų suprastina, kad ji neneigia, jog... 26. Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo 11 str. 5... 27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką... 28. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, nustatė, kad... 29. Pateikta Lenkijos aukštosios mokyklos 2013-12-03 pažyma Nr. 23/PED... 30. Dėl pareiškėjos argumento, jog kvalifikacinis pokalbis ir buvo žinių ir... 31. Teismas, įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad... 32. Pareiškėja skunde tvirtino, kad Centras peržengė savo kompetencijos ribas,... 33. Pareiškėja tvirtino, kad Centro ir Komisijos sprendimai yra neišsamūs.... 34. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiami... 35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 36. Pareiškėjos R. C. skundą atmesti.... 37. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...