Byla 1A-509-138-2007

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų: Jono Furmanavičiaus, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui K. S. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. – terminuotu laisvės atėmimu 10 mėnesių; pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p. - terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 mėnesiams. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir nustatyta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

2Iš M. K. , a. k. ( - ) , priteista 208 Lt (du šimtai aštuoni litai) Vilniaus teritorinei ligonių kasai (įmonės kodas 191351679, a. s. ( - ) AB ,,Hansabankas“) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

3Iš M. K. , a. k. ( - ) , priteista 30500 Lt (trisdešimt tūkstančių penki šimtai litų) L. T. nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, ir

Nustatė

4M. K. nuteistas už tai, kad jis M. K. 2006 m. gruodžio 30 d. laikotarpyje nuo 11 val. iki 11.15 val. Lazdijų r. Noragėlių sen. Vozbūčių k., kelyje Seirijai – Balkasodis – Miroslavas, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams, - Aplinkos apsaugos departamento Alytaus regiono Lazdijų skyriaus vyresniajam specialistui L. T. , Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio specialistui J. L. , VĮ ,,Veisiejų miškų urėdijos” Leipalingio girininkijos girininkui S. A. , kurie prisistatę valstybės tarnautojais ir parodę tai patvirtinančius tarnybinius pažymėjimus, vykdydami savo tarnybines funkcijas, bandė sustabdyti brakonieriavimu įtariamą važiuojantį automobilį VW Golf, v.n.ž. ( - ) , kurį vairavo M. K. , tačiau J. L. kartu su L. T. , kuris du kartus bandė ištraukti iš važiuojančio automobilio užvedimo spynelės raktelius, o S. A. atsistojus automobilio priekyje taip bandant užtverti kelią, M. K. pradėjo važiuoti ir L. T. su J. L. buvo velkami automobiliu, o S. A. buvo užmestas ant variklio dangčio ir taip vežamas apie 200 metrų, kol posūkyje nukrito nuo automobilio ant žemės ir dėl to S. A. dėl galvos, krūtinės ląstos ir dešiniojo dilbio sumušimo buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukeltas fizinis skausmas, J. L. dėl kairio peties sąnario srities sumušimo bei kraujosruvos odoje kairiame žaste buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukeltas fizinis skausmas, L. T. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

5Be to, M. K. 2006 m. gruodžio 30 d. laikotarpyje nuo 11 val. iki 11.15 val. Lazdijų r. Noragėlių sen. Vozbūčių k., kelio Seirijai – Balkasodis – Miroslavas 10-ajame kilometre, nesunkiai sužalojo vykdantį tarnybines pareigas Aplinkos apsaugos departamento, Alytaus regiono Lazdijų skyriaus vyresnįjį specialistą L. T. , kuris prisistatęs ir parodęs tarnybinį pažymėjimą, bandė sustabdyti įtariant brakonieriavimu automobilį VW Golf v.n.ž. ( - ) vairuojantį M. K. , bei per langą įlindęs į automobilį siekė automobilio raktelių, bet M. K. nepaklusus ir pradėjus važiuoti, L. T. buvo velkamas apie 200 metrų pervažiuojant jam ranką ir koją ir dėl kraujosruvos odoje dešiniame skruoste ir kairiame žaste, odos nubrozdinimų dešinėje plaštakoje, dešinės girnelės lūžimo bei krūtinės dešinės pusės sumušimo L. T. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės girnelės lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

6Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 12 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų kitų esminių LR BPK pažeidimų, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (LR BPK 328 str. 1 d. 1, 2, 3 p.p.) šių išvadų nepatvirtina įrodymai išnagrinėti pirmosios instancijos teisme. Teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti teismo išvadas ir neteisingai jam paskyrė bausmę. Be to, skunde nurodoma, jog teismas tiki vien tik suinteresuotų grupės liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais, kurie įvykio metu girtavo ir šventė medžioklės 2006 m. pabaigą. Teismas turėjo deramą dėmesį atkreipti į tai, kad visų teisme apklaustų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra identiški, jų apklausos protokoluose visiškai sutampa ištisais sakiniais, tai duoda pagrindo teigti, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek ir teismas nesiekė nustatyti byloje objektyvią tiesą, tačiau palaikė tariamų nukentėjusiųjų poziciją. Taip pat, teismas netiki, kad įvykio metu buvo užpultas ir sužalotas jo sūnus, kuris tuo metu buvo automobilyje. Tuo teismas parodė, kad palaiko rajono pareigūnų poziciją, kurie naudojo smurtą prieš jo sūnų M. K. . Tą aplinkybę, kad sūnus nukentėjo patvirtina ir sūnaus parodymai, kuris apklausiamas teisme patikino, kad jį sumušė policijos darbuotojas J. L. . Šią aplinkybę patvirtina ir specialisto išvada. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 28 str. ir 31 str. jis turėjau teisę ginti savo sūnų nuo užpuolimo. Be to, skunde nurodoma, jog tiek bylos medžiaga, tiek ir nukentėjusiųjų apklausos ikiteisminio tyrimo metu, bei teisme duotų parodymų matyti, kad jis nesiekė sužaloti nekentėjusiųjų, „jis bandė pabėgti nuo jų užpuolimo ir tolimesnio persekiojimo. Jie nevilkėjo apranga kuri išskirtų juos, kaip valstybės tarnautojus. Taipogi, skunde nurodoma, jog nelogiškas ir nepagrįstas nukentėjusiųjų aiškinimas apie tai, kad jie visi trys rodė savo tarnybinius pažymėjimus, visų pirma, visi tiek nukentėjusieji, tiek ir dauguma liudytojų vilkėjo maskuojančią aprangą, kuri niekuo neišsiskiria ir neturi kokių tai skiriamųjų ženklų, visų antra, nei vienas iš jų nerodė jokio tarnybinio pažymėjimo ir absurdiškas buvo jų aiškinimas, kad visi jam puolė rodyti tarnybinius pažymėjimus, siekdami sustabdyti jo vairuojamą automobilį. Jei ir būtų rodę jis negalėjo jų matyti sėdėdamas už vairo, bet pažymėjimai nebuvo rodomi, o trečia, jis manė, kad šie asmenys yra medžiotojai, todėl leido jiems apžiūrėti automobilį, įrodydamas, kad jis ne brakonierius, bei nieko neteisėto neveža. Jiems be priežasties pradėjus mušti jo sūnų, jis pradėjo bėgti nuo jų, bijodamas tolimesnio persekiojimo. Bylos medžiaga nustatyta, kad jo automobilyje, nei stirnų, nei kitų gyvūnų nerasta, o taip pat šautuvų ar kitų ginklų. Teismas nepagrįstai patenkino nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. T. ieškinį. L. T. veiksmai rodo, kad tik neblaivus asmuo gali pulti prieš automobilį, žūt būt sustabdyti jį. Jis kaip pareigūnas turėjo elgtis protingai ir apgalvotai, o ne rizikuoti savo sveikata. Nukentėjusiojo didelis neatsargumas sudarė sąlygas kilti tokioms pasekmėms. Be to nukentėjusiam ligos atveju buvo mokamas atlyginimas. Skunde nurodo, kad nukentėjusiojo L. T. ieškinys turėtų būti atmestas. Teismas skirdamas, griežtesnę bausmę nei prašė prokuroras parodė, kad teismas buvo šališkas jo atžvilgiu. Pirmininkaujanti teisėja teismo posėdžio metu ne kartą, jam replikavo, kodėl jis neskundė ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, kodėl jo parodymai yra nenuoseklūs. Be to, skunde nurodoma, jog jam nebuvo pateiktas kaltinimas, kad jis būtų vykdęs neteisėtą medžioklę. Taipogi, jis nurodo, jog neturėjo tikslo sužaloti nukentėjusiųjų, priešingai jis veikė būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo sąlygomis, siekdamas pašalinti tiek jam, tiek jo nepilnamečiui sūnui Modestui gresiantį pavojų, šis pavojus įvykio metu negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, kaip duotu atveju, bandant pabėgti nuo juos užpuolusių asmenų. Kita vertus, padarytas nesunkus sužalojimas nukentėjusiam L. T. yra dėl neatsargumo, nes jis nenumatė savo elgesio, vairuojant buvo sužaloti nukentėjusieji. Jis prieš juos smurto nevartojo, todėl atlikdamas vairavimo veiksmus, lengvabūdiškai tikėjosi, kad pavyks žalos išvengti, nes negalėjo numatyti, kad nukentėję puls ir jėga bandys sulaikyti važiuojantį automobilį. Esant šiai situacijai teismas privalėjo svarstyti BK 28 str, 31 str. nuostatų taikymą ir bylą prieš jį nutraukti, nes jis veikė būtinosios ginties ir būtinojo reikalingumo sąlygomis. Taip pat, teismas nepagrįstai nukentėjusiuosius pripažino valstybės tarnautojais, įvykio metu jie nebuvo valstybės tarnautojai, o eiliniai piliečiai laisvalaikio metu medžioję, kaltinime nurodytose apylinkėse, jie neturėjo jokių skiriamųjų ženklų ar aprangos kuri galėtų juos išskirti iš medžiotojų būrio. Be to, teismas nepagrįstai jo atžvilgiu taikė LR BK 27 str. nuostatas ir motyvuojamoje nuosprendžio dalyje, pripažino jį recidyvistu, nesant tam įstatyminio pagrindo, nes dėl anksčiau padarytų nesunkių nusikaltimų teistumai yra išnykę. Taipogi, teismas pažeidė LR BPK 304-307 str. nuostatas dėl nuosprendžio surašymo.

7Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

8Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

9Lietuvos Respublikos BPK 305str. 1d. 2p. nurodo, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais. Įrodymai byloje įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20str. 5d. nustatytomis taisyklėmis. Jame nurodoma, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visos bylos aplinkybių išnagrinėjimu vadovaudamiesi įstatymu.

10Kolegija daro išvadą, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus. Įrodymų visumos pagrindu teismas padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl M. K. nusikalstamų veikų padarymo, o būtent, kad M. K. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui (LR BK 286 str.) ir nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo (LR BK 138 str. 2 d. 10 p.)

11Pirmos instancijos teismas, teisingai M. K. pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, remdamasis nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir neprieštaravo vieni kitiems, įvykio vietos apžiūros protokolu, poėmio ir daikto apžiūros protokolais, poėmio, kratos, daiktų apžiūros protokolais, sunaikinimo aktu, specialistų išvadomis, akistatų protokolais, asmens parodymų atpažinti pagal fotonuotrauką protokolu.

12Nors M. K. kaltu prisipažino tik iš dalies, pripažindamas kaltę tik dėlto, kad jis važiuodamas automobiliu galėjo sužaloti L. T. , J. L. ir S. A. , kadangi jie savo kūnais stabdė jo važiuojantį automobilį VW Golf, tačiau jis valstybės tarnautojams nesipriešino, L. T. kaip valstybės tarnautojo nesužalojo, kadangi apie tai, kad jie yra valstybės tarnautojai nežinojo, ir neneigia to, kad antrą kartą stabdantį asmenį jis vilko automobiliu įsikibusį į priekinės kairės pusės dureles bei besilaikantį už jo, tačiau jo kaltė dėl fizinio smurto panaudojimo pasipriešinant valstybės tarnautojui ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo yra pilnai įrodyta nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiųjų L. T. , J. L. ir S. A. , liudytojų K. M. , R. L. , A. M. , R. L. , S. J. , N. N. , V. A. , Č. S. parodymais, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Visi nukentėjusieji, t.y. L. T. , J. L. ir S. A. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, jog nusikaltimo įvykdymo dieną jie kartu su Krikštonių medžiotojų būrelio nariais medžiojo Lazdijų r. Noragėlių sen. Vozbūčių k. Pasibaigus žvėrių varymui, K. M. pasakė, kad pamiškėje guli nušauta stirna. Apžiūrėjus stirną pamatė, kad ji nušauta graižtviniu šautuvu (tokio neturėjo nė vienas medžiotojas), todėl nusprendė, kad tai brakonierių darbas. Rastą stirną parsivežė arčiau vietos, kur ketino pietauti, kai staiga nuo kalniuko jų link pamatė atvažiuojantį raudonos spalvos automobilį VW Golf. Likus iki jų apie 60 metrų vairuotojas automobilį pristabdė, bet šoninių keliukų pasukti nebuvo, todėl iš lėto pradėjo važiuoti link jų. Tas vairuotojo stabtelėjimas sukėlė įtarimą, kad tai gali būti brakonierius, atvažiuojantis pasiimti nušautos stirnos, todėl nusprendė automobilį sustabdyti ir patikrinti. Automobilį stabdė J. L. modamas ranka, automobilis sustojo. Jam sustojus, prie šio automobilio vairuotojo rankose laikydami į vairuotoją atsuktus tarnybinius pažymėjimus priėjo J. L. , L. T. ir S. A. . Pirmas prisistatė ir pažymėjimą parodė J. L. , po to L. T. ir S. A. . Prisistatęs J. L. paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, kurį vairuotojas iš karto pateikė. Automobilyje, šalia vairuotojo sėdėjo jaunuolis apie 18 metų amžiaus, dar vienas jaunuolis sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės. J. L. tikrinant vairuotojo pažymėjimą, L. T. ir S. A. pamatė ant vairuotojo sėdynės dėmę, panašią į kraują ir paklausė iš kur kraujas. Vairuotojas atsakė, kad rujoja jo taksų veislės kalytė, kuri taip pat buvo automobilio salone, ant galinės sėdynės. Tuomet J. L. paprašė atidaryti bagažinę. Vairuotojui išlipus ir einant iki bagažinės, ant jo batų L. T. matė kraujo dėmes, o ant kelnių plaukus ir iš savo (kaip medžiotojo) patirties suprato, kad tai stirnos plaukai. Be to einant link bagažinės, pro šoninį langą L. T. pamatė šautuvo vamzdį ir dalį buožės. Nuėjus prie bagažinės ir ją pravėrus pasimatė du šunys. Tuomet L. T. J. L. pasakė, kad reikia tikrinti automobilį, nes salone yra ginklas. Tai išgirdęs vairuotojas L. T. stumtelėjo ir praviromis durelėmis pradėjo važiuoti. Norėdami jį sustabdyti, S. A. stovėjo priekyje automobilio, J. L. pro priekines keleivio pusės dureles, o L. T. pro vairuotojo dureles bandė iš užvedimo spynelės ištraukti raktelį. Tačiau vairuotojas važiavo, todėl pirmas nukrito J. L. , po to L. T. , o S. A. ant variklio dangčio dar vežė, kol jis nukrito. Kadangi jie norėjo sulaikyti brakonieriavimu įtariamą vairuotoją, nenorėjo, kad šis paslėptų ginklą ir kitus įkalčius, todėl, toliau vykdydamas savo pareigas, L. T. sėdo į automobilį Opel Frontera ir pradėjo persekioti pabėgusį vairuotoją. Važiuojant vieškeliu Seirijai – Balkasodis – M. V. k. teritorijoje pamatė priešais atvažiuojantį automobilį VW Golf. Todėl L. T. sustabdė savo automobilį, pasiėmė iš automobilio tarnybinę stabdymo krivulę ir ištiesęs ranką sustabdė automobilį. Netrukus privažiavo ir medžiotojo V. A. vairuojamas ,,Citroen”. Taip automobiliui VW Golf kelias buvo užtvertas, jis sustojo. Automobilį vairavo tas pats asmuo kaip ir pirmo konflikto metu, kuris pasiūlė susitarti. L. T. dar kartą prisistatė ir paprašė palaukti atvažiuojančios policijos, tačiau vairuotojas pradėjo važiuoti atbuline eiga. Tuomet L. T. per langą siekė paimti automobilio raktelį, tačiau vairuotojas padidino greitį ir jis pakibo ant vairuotojo durelių stiklo. Būtent tuo metu L. T. buvo pervažiuota kairės kojos pėda. Didindamas greitį vairuotojas L. T. vilko apie 200 metrų, kažkuriuo momentu pradėjo važiuoti į priekį ir L. T. nukrito. Liudytojas Kęstutis Milius patvirtino, jog jis būdamas medžioklėje surado graižtviniu šautuvu nušautą stirną, kadangi niekas iš jų graižtvinio šautuvo neturėjo, apie tai, kad stirna galėjo būti nušauta brakonierių pranešė L. T. , kad šis surašytų apie tai aktą. Liudytojai Rimas Litvinavičius, A. M. , R. L. , S. J. , N. N. ir V. A. viso proceso metu tvirtino, jog medžioklės metu surado graižtviniu šautuvu nušautą stirną. Manydami, kad atvažiuojančiame VW Golf automobilyje yra brakonieriai, kurie atvažiuoja pasiimti nušautos stirnos, J. L. , L. T. ir S. A. sustabdė automobilį, parodė tarnybinius pažymėjimus ir prisistatę paprašė pateikti vairuotoją dokumentus, atidaryti bagažinę. Vairuotojui išlipus ant jo batų matėsi kraujo dėmės, matėsi stirnos plaukai. L. T. pasakius, kad automobilyje yra šautuvas, vairuotojas pradėjo važiuoti, o L. T. , S. A. ir J. L. ketino jį sulaikyti, tačiau nepavyko. Visi trys buvo numesti nuo automobilio. N. N. ir V. A. patvirtino dar ir tai, kad matė, kai jau nuvažiavusį VW Golf automobilį antrą kartą su krivule stabdė L. T. , sustabdęs rodė pažymėjimą, prisistatė, tačiau vairuotojas atbuline eiga pradėjo važiuoti su ant durelių pakibusiu L. T. . Liudytojas Česlovas Savickas, asmuo visiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi, nurodė jog pažįsta M. K. ir yra buvęs pas jį sodyboje ir patvirtino, jog medžioklės metu, J. L. sustabdžius automobilį VW Golf, matė vairuotoją ir pažino, kad jį vairavo M. K. , kadangi yra buvęs pas M. K. Alytaus r. Dirmiškių k. esančioje sodyboje, kai jam buvo kilę įtarimų, kad M. K. gali brakonieriauti. Jis medžiotojams ir parodė kelią į sodybą, kurioje gyvena M. K. .

13Nukentėjusiųjų L. T. , J. L. , S. A. , liudytojų K. M. , R. L. , A. M. , R. L. , S. J. , N. N. , V. A. , Č. S. parodymais yra pagrindo tikėti, nes jų parodymai dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių atitinka kitiems byloje esantiems įrodymams. Juos teismas labai išsamiai nurodė ir analizavo nuosprendyje.

14Be to, nuteistojo M. K. kaltė yra įrodyta poėmio ir daikto apžiūros protokolais, kurie patvirtina, kad automobilis VW Golf, v.n.ž. ( - ) raudonos spalvos paimtas iš G. J. ir T. J. sodybos garažo. Automobilio kairės ir dešinės pusės šonų medžiaginiuose apmušaluose, bagažinės dugne rasta ir paimta plaukai. Ant vairuotojo sėdynės atlošo – dėmė, panaši į kraują (t. 1, b. l. 39; 64-74). Tyrimo protokolu, kuris patvirtina, kad M. K. vairuotame automobilyje VW Golf rasti ir paimti plaukai yra stirnos (t. 1, b. l. 106-108). Poėmio, kratos protokolais, daiktų apžiūros protokolais, sunaikinimo aktu, kurie patvirtina, kad D. B. sodyboje Alytaus r. Miroslavo sen. Dirmiškės k. rasta: savadarbis žibintas su akumuliatoriumi, gamyklinis žibintas su stoveliu, dveji ragai su kaukolėmis, dveji pavieniai ragai, ant vienos lentelės pritvirtinti dveji ragai, keturi ragai pritvirtinti prie vienos medinės lentelės, vienas ragas, pritvirtintas ant vienos medinės lentelės, du ragai su kaukole ant medinės lentelės, du ragai su kaukole su viena medine lentele, dvylika vienetų medinių lentelių, daiktas, panašus į pneumatinį šaunamąjį ginklą, sunaikintos rastos penkios stirnos (t. 1, b. l. 44; 49,50; 56; 75-85; 34). Būtent ši grupė įrodymų nagrinėjamų įvykių fone patvirtina, kad nukentėjusių valstybės tarnautojų prielaidos ir įtarimai dėl M. K. , kaip galimo brakonieriaus, nebuvo be pagrindo. Taipogi, iš specialistų išvadų matyti, kad L. T. dėl kraujosrūvos odoje dešiniame skruoste ir kairiame žaste, odos nubrozdinimų dešinėje plaštakoje, dešinės girnelės lūžimo bei krūtinės dešinės pusės sumušimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; J. L. dėl kairio peties sąnario srities sumušimo bei kraujosrūvos odoje kairiame žaste padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; S. A. dėl galvos, krūtinės ląstos ir dešinio dilbio sumušimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; padarytų sužalojimų pasekoje L. T. juto, o S. A. ir J. L. galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 111-113; 115,116; 118,119). Taip pat, įsakymas ir pažyma patvirtina, kad 2006 m. gruodžio 30 d. dirbo: L. T. Lazdijų agentūros vyresniuoju specialistu (B lygio karjeros valstybės tarnautojas) (t. 2, b. l. 120-122); S. A. Leipalingio girininkijos girininku (valstybinis miškų ūkio pareigūnas) (t. 2, b. l. 114); J. L. Alytaus m. ir r. policijos komisariato viešosios policijos I miesto nuovados tyrėjas (B lygio karjeros valstybės tarnautojas) (t. 2, b. l. 124).

15Nuteistojo M. K. skundo motyvas, kad jis nežinojo, jog nukentėjusieji yra valstybės tarnautojai yra atmestas, kaip nepagrįstas, o būtent, visos aukščiau išvardintos aplinkybės byloje apie tai, kad nuteistasis žinojo, kad nukentėjusieji yra valstybės tarnautojai, ir atlieka veiksmus susijusius su jų pareigomis, nes iš pat pradžių kol negrėsė nuteistajam pavojus, kad bus nuodugniau apžiūrinėjamas jo automobilis, jis pateikė vairuotojo pažymėjimą, leido pažiūrėti ir kas darosi jo automobilio viduje, vėliau ir pats savo noru atidarė automobilio bagažinę, t.y. paklusniai vykdė pareigūnų reikalavimus, tačiau kai tik kilo pavojus, jog jo automobilis bus apžiūrimas iki pagrindų (nes nukentėjęs L. T. automobilį pamatė šautuvą), tada jis staiga šoko į automobilį ir pradėjo važiuoti, kas rodo, jog pats nuteistasis suprato, jog jo automobilį apžiūrį ne šiaip kažkokie praeiviai, o būtent, tam tikri pareigūnai, be to, kad jo automobilį apžiūri valstybės tarnautojai ir, kad jis žinojo, kas jie tokie yra, patvirtino yra patys nukentėjusieji ir liudytojai, kurie tvirtino, kad nukentėjusieji nuteistajam M. K. rodė valstybės tarnautojo pažymėjimus ir prisistatė kas jie tokie yra.

16Be to, teismas tinkamai kritiškai vertino nuteistojo sūnaus parodymus, kuris tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu keitė parodymus, dėlto, kas gi iš jų vairavo automobilį konflikto su medžiotojais metu, ir kokios gi buvo tos tikrosios įvykio aplinkybės, o būtent, nuteistojo sūnus nurodė, jog 2006 m. gruodžio 30 d. ryte su tėtė išvažiavo, nes ieškojo kalytei šuns. Važiuojant mišku, juos sustabdė medžiotojai, tėčio paprašė dokumentų, tėtis juos davė, vėliau nuėjo atidaryti bagažinės. Jam atidarinėjant bagažinę vienas iš medžiotojų sudavė jam į veidą 2-3 smūgius, jis šūktelėjo tėčio pagalbos, tuomet tėtis sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Kuris medžiotojas sudavė smūgį į veidą neprisimena, nes neįsidėmėjo. Dar kartą medžiotojai taip pat buvo sustabdę. Tiksliai įvykių neprisimena, nes buvo sutrenkta galva, tačiau liudytojas teisminio nagrinėjimo metu pagarsinus jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog šie parodymai yra neteisingai , nes sakydamas, kad vairavo jis, ketino išgelbėti tėtį, tačiau iš tikrųjų automobilį vairavo tėtis. Tai, kad automobilį vairavo pats nuteistasis neginčijamai patvirtina visi trys nukentėjusieji, L. T. asmens parodymų atpažinti pagal fotonuotrauką protokolu iš plačios veido formos, šukuosenos, nosies, akių ir lūpų formos atpažino nuteistąjį kaip asmenį 2006-12-30 vairavusį automobilį VW Golf ir jį sužalojusį (t. 1, b. l. 141,142). Akistatų protokolai patvirtina, kad akistatos su M. K. (kaltinamojo sūnumi) metu L. T. , J. L. tvirtino, kad automobilį vairavo ne M. K. - sūnus, o M. K. - tėvas (t. 2, b. l. 14-17). Tokius šio liudytojo kintančius parodymus teismas įvertino kritiškai ir pripažino tai, kaip sūnaus padėjimas tėvui išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir dar reiktų paminėti, jog tai buvo sūnaus neapgalvotas ir tiesmukiškas bandymas, pateikiant ikiteisminiam tyrimui ir teismui melagingas žinias apie įvykio aplinkybes, poelgis.

17Taipogi, tinkamai buvo kritiškai įvertinti ir nuteistojo sugyventinės liudytojos D. B. parodymai, kuri parodė, jog neva pas ją atvažiavę asmenys taisyti šaldytuvo už ūkinio pastato atnešė ir padėjo stirną ir, kad jų automobilyje buvo sumedžioti laukiniai gyvūnai, tokie asmenys byloje nebuvo nustatyti ir apskritai tai buvo tik išgalvotas faktas, kad padėti savo sugyventiniui išvengti baudžiamosios atsakomybės.

18Taip pat, nuteistojo skundo motyvas, jog jis veikė būtinosios ginties būklėje prieš nukentėjusiuosius taip pat yra nepagrįstas, o būtent, nuteistajam nebuvo būtinybės gintis, jam reikėjo paklusti teisėtiems pareigūnų reikalavimams, juk apžiūrą vykdė ne šiaip sau kažkokie miške sutikti asmenys, o savo pareigas atliekantys asmenys, ir būtent, jis kaip jau buvo minėta žinojo, kad tai yra valstybės tarnautojai ir naudoti prieš juos būtinąją gintį nebuvo jokio teisėto pagrindo, jie kaip yra nustatytą prieš nuteistąjį ir jo sūnų jokio fizinio smurto nenaudojo.

19Taip pat, kolegija pažymi, jog atsakomybė už pasipriešinimą valstybės tarnautojui panaudojant fizinį smurtą objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais. Aktyvūs veiksmai turi būti atlikti prieš valstybės tarnautoją, kuris vykdo jam įstatymo pavestas pareigas, t.y. veikia teisėtai įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytos kompetencijos ribose ir kaltininkas supranta, kad jis, pavartodamas smurtą, priešinasi tokiems pareigūnams ir nori taip veikti. Byloje įsakymais ir pažyma nustatyta, kad L. T. , J. L. ir S. A. 2006 m. gruodžio 30 d. buvo valstybės tarnautojai ir turėjo tam tikrų pareigų valstybei. Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 2 p. ir 4 p. nustato, kad valstybės tarnautojas, įgyvendindamas savo funkcijas, privalo būti lojalus Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Šių pareigų įgyvendinimas turi būti nuolatinis, nenutrūkstamas, todėl negali būti ribojamas valstybės tarnautojo darbo laiku. Iš byloje esančių pareiginių nuostatų, pareigybės aprašymo ir pareigybės charakteristikos matyti, kad nukentėjusieji valstybės tarnautojai, norėdami tinkamai ir laiku atlikti savo pareigas ir būti lojalūs Lietuvos valstybei privalėjo: S. A. , būdamas girininku, privalėjo saugoti mišką nuo brakonieriavimo, kontroliuoti kaip laikomasi medžioklės limitų, paimti pažeidėjų brakonieriavimo priemones, kitus daiktinius pažeidimų įrodymus, pažeidėjus sulaikyti ir pristatyti į policiją protokolams, aktams surašyti (pareiginiai nuostatai, 2.10 p., 2.16 p., 3.2.4 p.; 3.2.5 p.; 3.2.8.2 p.; t. 2, b. l. 115,116); L. T. , kaip agentūros vyresnysis specialistas, privalėjo vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę, surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolus, reaguoti į operatyvinius pranešimus ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis, imtis teisinių priemonių pažeidimams išaiškinti (pareigybės aprašymas, 7 p., 25 p.; t. 2, b. l. 123); J. L. , kaip policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką bei pranešti apie tai policijos įstaigai (Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., pareigybės charakteristikos 3 p. – 6 p.)

20Tinkamai įvertinti J. L. , S. A. ir L. T. veiksmai sustabdant nuteistojo vairuojamą automobilį, prisistačius ir pateikus tai patvirtinančius tarnybinius pažymėjimus tikrinant jo dokumentus, automobilio bagažinę ir siekis patikrinti automobilio saloną bei sulaikyti galimą teisės pažeidėją, atitiko jų pareigybės aprašymuose nustatytas funkcijas, todėl buvo teisėti ir šių valstybės tarnautojų reikalavimams nuteistasis privalėjo paklusti. Tolesni M. K. veiksmai: važiavimas automobiliu prieš automobilį ir prie jo durelių esant pareigūnams yra aktyvūs, tiesiogine tyčia atlikti smurtiniai veiksmai pareigūnų atžvilgiu siekiant pasipriešinti savo funkcijas vykdantiems valstybės tarnautojams. Todėl pagrįstai jo veika kvalifikuota kaip pasipriešinimas valstybės tarnautojams panaudojant fizinį smurtą ir visiškai atitinka BK 286 str. kvalifikaciją. Lietuvos Respublikos BK 286 str. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui. Įstatymų leidėjas šios normos dispozicijoje nenumatė pasekmių atsiradimo, todėl ši veika laikoma baigta nuo to momento, kai priešindamasis kaltininkas pradeda naudoti fizinį smurtą. Byloje nustatyta, kad nuteistasis tais pačiais veiksmais pasikėsino į du skirtingus objektus – normalią valdymo tvarkos subjektų veiklą ir valstybės tarnautojo sveikatą, t.y ne tik pasipriešino tarnybines pareigas atliekančiam pareigūnui, bet ir jį sužalojo, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kadangi šiuos veiksmus M. K. atliko tais pačiais veiksmais, konstatuotina dviejų nusikaltimų, - pasipriešinimo valstybės tarnautojui atliekančiam savo funkcijas ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos vykdymo - idealioji sutaptis. Lietuvos Respublikos BK 138 str. aprašytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiek tiesioginės, tiek netiesioginės tyčios forma. Veikdamas tiesiogine tyčia kaltininkas siekia padaryti būtent nesunkią žalą nukentėjusiojo sveikatai, o netiesiogine tyčia – sąmoningai daro prielaidą, kad tokia žala gali būti padaryta. Pradėdamas važiuoti kai L. T. per automobilio langą siekė paimti automobilio užvedimo raktelius ir tempdamas ant važiuojančio ir staigiai manevruojančio automobilio durelių pakibusį L. T. , nuteistasis veikė netiesiogine, neapibrėžta tyčia. Jis privalėjo numatyti, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas, todėl pagrįstai jo veika kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 10 p., nes L. T. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nuteistasis suprato, kad šiuos veiksmus atlieka prieš tarnybą vykdantį asmenį.

21Tokiu būdu, surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad M. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir 138 str. 2 d. 10 p. Nepagrįstas apelianto teigimas, kad teismas nepagrįstai jį pripažino recidyvistu, nurodydamas. kad dėl anksčiau padarytų nesunkių nusikaltimų teistumai yra išnykę. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. M. K. 2003 11 20 Lazdijų raj. apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. 3000 Lt.( 24 MGL) bauda. Pagal pažymą byloje baudą jis baigė mokėti 2006 03 14 ( 2 t. b.l. 72 ). Minėta diena ir laikoma bausmės atlikimo diena. Sutinkamai su LR BK 97 str. 3 d., 3 d. 3 p. bei 3 d. 3 p. a) įstatymo reikalavimais, turinčiais teistumą trejus metus po bausmės atlikimo laikomi asmenys jeigu jie nuteisti už tyčinį nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Todėl apylinkės teismas pagrįstai aprašomojoje nuosprendžio dalyje konstatavo, kad M. K. yra recidyvistas. Bausmė nuteistajam M. K. paskirta teisingai, atsižvelgiant, kad jis recidyvas, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, . Skirdamas bausmę teismas nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ( BK 54 str. ).

22Be to, nuteistojo skundo motyvas dėl netinkamai priteisto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos, taip pat yra atmetamas, kaip nepagrįstas, o būtent, nukentėjusiojo L. T. pareikštas 500 litų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atstovo pagalbai apmokėti yra pagrįstai priteistas, tinkamai įvertintos, kaip išlaidos atstovo pagalbai apmokėti, jos pripažintos proceso išlaidomis ir teisingai priteistos iš nuteistojo LR BPK 103 str. 6 p., 104 str. 2 d. nustatyta tvarka. Teisingai ir pagrįstai, pagal pateiktus prašymus ir įrodymus byloje teismas priteisė iš nuteistojo 208 litus Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo L. T. gydymą. ( 1 t. b.l. 129, 130, 133 ).

23Priteisiant neturtinę žalą Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1d. numato, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

24Iš to seka, jog neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms, vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui, kitoms neturtinėms teisėms. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas, kuris nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 6,250 str. 1,2 dalys ) Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t.t. ( CK 6,282 str. ) Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

25Pirmosios instancijos teismas priteisdamas 30000 litų neturtinę žalą nukentėjusiajam rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, liudytojų parodymais, kuriais nustatyta, kad nukentėjęs buvo velkamas pakibęs ant automobilio durelių, velkant jam pervažiuota koja, dėl ko patyrė išgąstį ir fizinį skausmą, kurį jaučia ir dabar, išgyveno dėl to, kad buvo smurtauta jo atžvilgiu, dėl to jautė pažeminimą, dėl sužalojimo patyrė nepatogumų: būtini vizitai pas gydytojus ir į reabilitacijos įstaigas, ilgas nedarbingumas, po įvykio jaučia nerimą ir rūpestį dėl pasekmių sveikatai, įvykio metu sveikata sužalota nesunkiai. Įvertinus tai, teisėja teisingai nusprendė, kad esant šioms aplinkybėms, nukentėjęs pagrįstai tvirtina, jog patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais ir fiziniu skausmu, išgąsčiu ir baime. Nustatyta, kad nuteistasis M. K. nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, veikdamas netiesiogine tyčia, nukentėjusysis už laikiną nedarbingumą gavo tarnybinį atlyginimą, jis teismui nepateikė medicininių dokumentų ar įrodymų, kad patirtas sužalojimas turės neigimas pasekmes jo sveikatai ateityje ar pakenks jo tarnybai. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis turi tris nepilnamečius vaikus, neturi turto ( 2 t. b.l. 83 -91). Kolegija konstatuoja, kad teismo priedermė byloje yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas, todėl įvertinus minėtas aplinkybes remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais šioje byloje neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam L. T. sumažintinas iki 10 000 litų. Kartu patikslintina apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis, kurioje nurodyta : „priteisti iš M. K. , a.k. ( - ) , 30500 Lt ( trisdešimt tūkstančių penkis šimtus litų ) L. T. nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti „ atskiriant priteistiną neturtinę žalą bei nukentėjusiojo procesines išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str 1d. 3 p.,328 str. 4 p.

Nutarė

27Pakeisti 2007 m. birželio 12 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį. Iš M. K. nukentėjusiajam L. T. priteistą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo sumažinti iki 10 000 litų nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant : priteisti iš M. K. a.k. ( - ) nukentėjusiajam L. T. 10000 ( dešimt tūkstančių litų ) neturtinei žalai atlyginti bei 500 ( penkis šimtus litų ) procesines išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

28Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Iš M. K. , a. k. ( - ) , priteista 208 Lt (du šimtai aštuoni litai) Vilniaus... 3. Iš M. K. , a. k. ( - ) , priteista 30500 Lt (trisdešimt tūkstančių penki... 4. M. K. nuteistas už tai, kad jis M. K. 2006 m. gruodžio 30 d. laikotarpyje nuo... 5. Be to, M. K. 2006 m. gruodžio 30 d. laikotarpyje nuo 11 val. iki 11.15 val.... 6. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo panaikinti Lazdijų rajono... 7. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 8. Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.... 9. Lietuvos Respublikos BPK 305str. 1d. 2p. nurodo, kad teismas savo išvadas... 10. Kolegija daro išvadą, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas išsamiai ir... 11. Pirmos instancijos teismas, teisingai M. K. pripažino kaltu dėl nusikalstamos... 12. Nors M. K. kaltu prisipažino tik iš dalies, pripažindamas kaltę tik dėlto,... 13. Nukentėjusiųjų L. T. , J. L. , S. A. , liudytojų K. M. , R. L. , A. M. , R.... 14. Be to, nuteistojo M. K. kaltė yra įrodyta poėmio ir daikto apžiūros... 15. Nuteistojo M. K. skundo motyvas, kad jis nežinojo, jog nukentėjusieji yra... 16. Be to, teismas tinkamai kritiškai vertino nuteistojo sūnaus parodymus, kuris... 17. Taipogi, tinkamai buvo kritiškai įvertinti ir nuteistojo sugyventinės... 18. Taip pat, nuteistojo skundo motyvas, jog jis veikė būtinosios ginties... 19. Taip pat, kolegija pažymi, jog atsakomybė už pasipriešinimą valstybės... 20. Tinkamai įvertinti J. L. , S. A. ir L. T. veiksmai sustabdant nuteistojo... 21. Tokiu būdu, surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų... 22. Be to, nuteistojo skundo motyvas dėl netinkamai priteisto civilinio ieškinio... 23. Priteisiant neturtinę žalą Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1d. numato,... 24. Iš to seka, jog neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir... 25. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas 30000 litų neturtinę žalą... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str 1d. 3 p.,328... 27. Pakeisti 2007 m. birželio 12 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį.... 28. Likusios nuosprendžio dalies nekeisti....