Byla A-822-2663-12
Dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

3dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje tarnybos atstovei Angelei Vaitkevičiūtei, atsakovo Druskininkų savivaldybės tarybos atstovui advokatui Pranui Makauskui,

4teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Druskininkų savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje tarnybos pareiškimą atsakovui Druskininkų savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui pareiškimą, prašydamas 1) ištirti, ar Druskininkų savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) veiklos reglamento, patvirtinto Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T1-115 (toliau – ir Reglamentas), 30 punktas, 30.1 punktas, 30.1.1, 30.1.2, 30.1.3 papunkčiai, 30.4 punktas atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 26 straipsnio 2 dalį, ir pripažinti juos prieštaraujančiais VSĮ 26 straipsnio 2 daliai; 2) ištirti, ar Reglamento 86 punkto nuostata, kad taryba, pirmajame posėdyje išrinkusi merą, gali skirti administracijos direktoriaus pavaduotoją, atitinka VSĮ 13 straipsnio 3 dalies 4 punktą, ir pripažinti ją prieštaraujančia VSĮ 13 straipsnio 3 dalies 4 punktui.

8Paaiškino, kad informacija apie sprendimo priėmimą, kuriuo buvo patvirtintas Reglamentas, buvo paskelbta savaitraštyje „Druskonis“ (2011 m. rugsėjo 2-8 d. Nr. 35(1124)). Pareiškėjas Druskininkų savivaldybės tarybai 2011 m. spalio 28 parašė teikimą Nr. 1-18(1.18) „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T1-115 patvirtinto Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamento kai kurių punktų pakeitimo ar panaikinimo“ (toliau – ir Teikimas), siūlydamas artimiausiame Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje svarstyti Teikime nurodytų Reglamento punktų pakeitimo ar panaikinimo klausimą. 2011 m. gruodžio 1 d. Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas Nr. T1-152 atsisakyti tenkinti pareiškėjo Teikimą. Pažymėjo, kad Reglamento 30 punkte nustatyta, jog tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama išmoka atsiskaitytinai, 30.1 punkte nustatytas šios išmokos dydis – 2,5 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio. Reglamento 30.1.1 papunktyje tarybos komitetų pirmininkams nustatyta išmoka yra 0,6 koeficiento nustatyto dydžio išmoka, 30.1.2 papunkčiu komitetų pirmininkų pavaduotojams nustatyta 0,5 koeficiento nustatyto dydžio išmoka, 30.1.3 papunkčiu komitetų nariams nustatyta 0,4 koeficiento nustatyto dydžio išmoka. Pareiškėjas manė, kad toks 30.1.1, 30.1.2 ir 30.1.3 papunkčiuose nustatytas išmokos diferencijavimas, atsižvelgiant į tarybos nario einamas pareigas komitetuose, prieštarauja VSĮ 26 straipsnio 2 daliai, nes šioje teisės normoje nenumatyta galimybė mokėti diferencijuotas išmokas tarybos nariams, atsižvelgiant į jų pareigas komitetuose ar kitas priežastis ar aplinkybes. Nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1728/2010, kurioje apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl didesnių išmokų komitetų pirmininkams. Teigė, kad VSĮ 26 straipsnio 2 dalis nustato tokį išmokos apskaičiavimo būdą, kai iš turėtų išlaidų atimama savivaldybės administracijos atlyginta dalis, tačiau nei Reglamento 30, 30.1 punktuose, nei 30.1.1, 30.1.2, 30.1.3 papunkčiuose, reglamentuojančiuose išmokos dydį, tai neaptarta – nenurodoma, kaip įvertinamos savivaldybės administracijos suteiktos paslaugos ar apmokėtos išlaidos, kai jos buvo suteiktos ar apmokėtos. Darė išvadą, kad, vadovaujantis tokiu Reglamente nustatytu teisiniu reguliavimu, komitetų pirmininkai, jų pavaduotojai, komitetų nariai įgyja teisę į išmokas, nurodytas 30.1.1, 30.1.2, 30.1.3 papunkčiuose, neatsižvelgiant į tai, kokią šių išmokų dalį apmoka ar paslaugą suteikia savivaldybės administracija. Nurodė, kad Reglamento 30.3 punktas prieštarauja VSĮ 26 straipsnio 2 daliai, įpareigojančiai išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustatyti Reglamente. Taigi savivaldybės tarybos veiklos reglamente šios nuostatos privalo būti detalizuotos ir nustatytos konkrečios taisyklės (būdai, priemonės, terminai ir kt.), kaip minėta įstatymo nuostata bus įgyvendinta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-1746/2010). Atkreipė dėmesį į tai, kad Reglamento 30.4 punkto nuostata, jog tarybos nariai užpildytas išlaidų, susijusių su savivaldybės tarybos nario veikla, ketvirčio ataskaitas pateikia savivaldybės administracijai iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 5 dienos, neatitinka VSĮ 26 straipsnio 2 dalies nuostatos, nurodančios, kad kas mėnesį gali būti skiriama išmoka atsiskaitytinai. Pareiškėjo nuomone, ir ataskaita turėtų būti pateikiama kas mėnesį.

9Teigė, kad Reglamento 86 punkto nuostata, jog taryba, pirmajame posėdyje išrinkusi merą, gali skirti administracijos direktoriaus pavaduotoją, prieštarauja VSĮ 13 straipsnio 3 dalies 4 punktui, kuriame nurodyta, jog taryba, pirmajame posėdyje išrinkusi merą, gali skirti tik mero pavaduotoją (pavaduotojus) ir savivaldybės administracijos direktorių, t. y. pateikiamas baigtinis sąrašas pirmajame posėdyje svarstytinų klausimų.

10Atsakovas su pareiškėjo pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Remdamasis VSĮ 26 straipsnio 2 dalies, 23 straipsnio, 12 straipsnio 3 dalies, Reglamento 30, 30.1, 30.2, 30.3 punktų, 30.1.1–30.1.3 papunkčių nuostatomis, atsakovas teigė, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti atsiskaitytinai skiriama išmoka. Kadangi įstatymas reikalauja nustatyti išmokos dydį, tačiau jos mokamos tik pateikus atsiskaitymo dokumentus, t. y. ji gali būti ir mažesnė negu tarybos nustatytas dydis, darė išvadą, kad taryba gali nustatyti maksimalų išmokos dydį, kuris, atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, įrodančius faktines išlaidas, gali būti ir mažesnis. Siekdamas, kad mokama išmoka atitiktų Lietuvos Respublikoje nustatomą MMA, atsakovas Reglamento 30.1 punkte nustatė, jog išmokos dydis yra skaičiuojamas nuo 2,5 (MMA) pritaikant koeficientus pagal tarybos narių vykdomas funkcijas. Išmoka Druskininkų savivaldybės tarybos nariams už faktiškai patirtas išlaidas mokama tik pateikus atsiskaitomuosius dokumentus. Reglamento 30.2-30.5 punktuose aiškiai reglamentuota atsiskaitymo tvarka, t. y. nustatyti būdai, priemonės ir terminai.

11Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, cituodamas atskirus Reglamento straipsnius ir punktus, vertino juos kaip atskirus, nesusiedamas jų į visumą ir ignoruodamas kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, kurie reglamentuoja savivaldybės bei jos institucijų veiksmus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. birželio 21 d. nutarimas). Pabrėžė, jog įstatymas imperatyviai nurodo, kad išmokos turi būti skiriamos kas mėnesį ir kad atsiskaitymų tvarką nustato taryba, todėl Reglamente nustatytas ataskaitų pateikimo dažnumas niekaip nepažeidžia įstatymo nustatyto imperatyvo kas mėnesį mokėti išmokas. Reglamente nustatytas ataskaitų teikimo dažnumas niekaip nepaneigia to, kad išmokos mokamos atsiskaitytinai. Reglamento 30.2 punkte numatyta, kad mėnesio išmoka negali viršyti 30.1.1-30.1.3 papunkčiuose nurodytų dydžių. Pirmus du ketvirčio mėnesius tarybos nariams mokamas minėtuose papunkčiuose nustatyto dydžio išmoka, o, pasibaigus ketvirčiui ir įvertinus pateiktas ataskaitas apie faktiškai patirtas išlaidas, yra sumokama tik tokio dydžio išmoka, kuri padengia tarybos narių patirtas išlaidas pagal pateiktą ataskaitą. Manė, kad įstatymo leidėjas, nustatęs, jog taryba administracijos direktoriui (direktoriaus pavaduotojui) laikinus įgaliojimus suteikia iki ji pati paskirs naujus administracijos vadovus, pačiai tarybai leidžia nuspręsti, kada tai bus atliekama. VSĮ 13 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata, kad pirmame tarybos posėdyje galima paskirti savivaldybės administracijos direktorių, nenustato draudimo skirti savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo. Pastebėjo, kad Reglamento 86 punkte nustatyta galimybe per pirmąjį tarybos posėdį skirti administracijos direktoriaus pavaduotoją siekiama užtikrinti savivaldos funkcionavimo tęstinumą po savivaldybės rinkimų. Manė, kad VSĮ 13 straipsnio 3 dalies 4 punktas negali būti aiškinamas kaip nustatantis baigtinį sąrašą svarstytinų klausimų pirmajame tarybos posėdyje, priešingai, ši teisės norma nustato privalomus pirmajame tarybos posėdyje svarstytinus klausimus. Teigė, kad VSĮ 13 straipsnio 3 dalies 4 punkte ir 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos nėra imperatyvios.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą tenkino.

14Pirmosios instancijos teismas, remdamasis VSĮ 4 straipsnio, 26 straipsnio 2 dalies nuostatų analize bei įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartyje nurodytus motyvus, pažymėjo, kad savivaldybių tarybų teisė numatyti išmokas dėl patirtų išlaidų tarybos nariams negali būti aiškinama plečiamai. Atkreipė dėmesį, kad įstatymo leidėjas, VSĮ 26 straipsnio 2 dalyje nustatydamas, jog savivaldybių tarybų nariai turi teisę į išmokas, susijusias su minėtomis išlaidomis, siekė užtikrinti tarybos narių tinkamą materialinę, administracinę bazę įstatyme numatytoms funkcijoms atlikti. Išmokos, susijusios su kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidomis, yra tikslinės, kuriomis siekiama atlyginti tas išlaidas, kurias patiria tarybos nariai, vykdydami savo veiklą dėl jų funkcijų ypatybių, pvz., efektyvaus bendravimo su rinkėjais ir pan., ir kurių nepadengia savivaldybės administracija.

15Teismas darė išvadą, kad VSĮ 26 straipsnio 2 dalies analizė rodo, jog tam, kad tarybos narys įgytų teisę į išmoką, reikalingas ne vien asmens statuso buvimo nustatymas. Be to, kad asmuo yra tarybos narys, reikalinga nustatyti ir kitus teisiškai reikšmingus faktus. Teismo vertinimu, išmoka gali būti gaunama tik tada, kai tarybos narys įvykdo šias sąlygas: išlaidos turi būti susijusios su asmens, kaip tarybos nario, veikla; lėšos buvo išleistos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti; jų tiesiogiai nepadengia savivaldybės administracija. Atsakovas, Reglamento 30.1.1-30.1.3 papunkčiuose nustatydamas maksimalius išmokų dydžius ir atsižvelgdamas tik į tarybos nario einamas pareigas komitetuose, išmokų mokėjimą susiejo ne su teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, o išimtinai tik su tarybos nario statuso turėjimu. Tačiau tam tikrų pareigų ėjimas, teismo vertinimu, automatiškai nereiškia didesnių išlaidų ir neleidžia nustatyti išmokų dydžio, be to, VSĮ 26 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta, kad atskiriems tarybos nariams gali būti mokamos skirtingo dydžio išmokos. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovas, Reglamente be jokio teisinio pagrindo atskiriems tarybos nariams nustatęs skirtingo dydžio išmokas, tokio savo sprendimo nepagrindė teisės aktų nustatyta tvarka, todėl atitinkamos Reglamento nuostatos negali būti laikomos teisėtomis.

16Teismas pažymėjo, kad pagal VSĮ 26 straipsnio 2 dalį, Reglamento 30 punktą nustatyta galimybė tarybos nariams gauti išmoką kas mėnesį atsiskaitytinai, o Reglamento 30.4 punktas įtvirtina ataskaitų teikimo terminus – už ketvirtį, vadinasi, išmokos kas mėnesį tarybos nariams mokamos neatsiskaitytinai (tarybos nariai už jas atsikaito praėjus ketvirčiui), o tai neatitinka VSĮ 26 straipsnio 2 dalies nuostatų. Be to, atsakovo priimtame Reglamente nėra nuostatų, kiek tarybos nariams paslaugų suteikia ar už jas sumoka tiesiogiai savivaldybės administracija, t. y. nereglamentuojama savivaldybės administracijos kompensuojamų išmokų dalis, vadinasi, šiuo teisiniu reguliavimu įtvirtinama tokia situacija, kai savivaldybės tarybos nariai įgyją teisę į Reglamento 30, 30.1 p., 30.1.1-30.1.3 papunkčiuose nurodytas išmokas, neatsižvelgiant į tai, kokia šių išmokų dalis, vadovaujantis VSĮ 26 straipsnio 2 dalimi, būtų kompensuojama (ar suteikiama paslaugų) savivaldybės administracijos, o toks reglamentavimas prieštarauja VSĮ 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam tarybos nariui skiriamų išmokų tiksliniam pobūdžiui bei principui, jog kompensuotinos tik realiai pagrįstos išlaidos.

17Teismas, vadovaudamasis viešosios teisės principu „draudžiama viskas, kas nėra leista“, sprendė, kad savivaldybės tarybos teisė pirmajame posėdyje skirti savivaldybės vykdomosios institucijos asmenis negali būti aiškinama plečiamai, kaip suteikianti teisę pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje rinkti/ skirti ne tik merą, mero pavaduotoją (pavaduotojus), savivaldybės administracijos direktorių, kurie aiškiai įvardyti įstatyme, bet ir administracijos direktoriaus pavaduotoją. Todėl teismas darė išvadą, kad Reglamento 86 punktas nuostata neatitinka VSĮ 13 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatų.

18Atsižvelgęs į nurodytus motyvus, teismas pripažino atsakovo patvirtinto Reglamento 30, 30.4 punktus ir 30.1.1-30.1.3 papunkčius prieštaraujančiais VSĮ 26 straipsnio 2 daliai bei Reglamento 86 punktą prieštaraujančiu VSĮ 13 straipsnio 3 dalies 4 punktui.

19III.

20Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 112-119), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo analogiškus argumentus, pateiktus atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą pirmosios instancijos teisme. Papildomai pažymi, kad įstatymų leidėjas VSĮ 26 straipsniu savivaldybės tarybai suteikė diskreciją: 1) nustatyti tarybos nario atlyginimo dydį, už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas; 2) nustatyti tarybos nariui mokamos išmokos, kuria apmokamos su jo veikla susijusios kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidos, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, dydį ir atsiskaitymo tvarką. Pirmosios instancijos teismo motyvas dėl teisės aktų neatitinkančio išmokų dydžio diferencijavimo yra nepagrįstas: natūralu, kad tarybos komitetų pirmininkai, dėl atliekamų funkcijų (atitinkamo komiteto darbo organizavimas, veiklos tęstinumo užtikrinimas) gali patirti didesnių išlaidų nei tarybos komitetų pirmininkų pavaduotojai ar tarybos komitetų nariai. Atsižvelgiant į vykdomas funkcijas bei vadovaujantis proporcingumo principu, nurodytos išmokos buvo diferencijuotos. Reglamento 30 punktas aiškiai nurodo, kad, apmokant išmokas, yra įvertinamos savivaldybės administracijos suteiktos paslaugos ir apmokėtos išlaidos. Išmokų apmokėjimas yra pagrįstas tarybos nario teikiamomis ataskaitomis. Tarybos narių išlaidų ataskaitos yra teikiamos savivaldybės administracijai, kuri įvertina ir jos suteiktas paslaugas. Savivaldybės taryba, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę nustatyti atsiskaitymo tvarką, Reglamento 30.4 punktu numatė ataskaitų teikimą kas ketvirtį. Atsakovo priimtu Reglamentu nustatytos išmokos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-1728/2010 nurodytus kriterijus atitinka: išlaidos yra susijusios su asmens, kaip tarybos nario veikla (Reglamento 30 p.); lėšos išleidžiamos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti ir jų nepadengia savivaldybės administracija (Reglamento 30 p., 30.4 p.).

21Pirmosios instancijos teismas aiškino ir taikė viešosios teisės principą „draudžiama viskas, kas nėra leistina“ visiškai nevertindamas tos aplinkybės, kad VSĮ 26 straipsnio 2 dalis suteikia teisę savivaldybės tarybai Reglamentu sureguliuoti minėtų išmokų dydžius ir atsiskaitymo tvarką.

22Atsakovas 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. Tl-12 „Dėl vykdomosios institucijos įgaliojimų suteikimo“ yra suteikęs Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui įgaliojimus vykdyti VSĮ ir kituose teisės aktuose nustatytas savivaldybės administracijos direktoriaus ir vykdomosios institucijos funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal VSĮ 13 straipsnio 3 dalies 4 punktą pirmojo tarybos posėdžio metu yra formuojama savivaldybės vykdomoji institucija, nėra pagrindo sutikti, jog savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (kaip savivaldos vykdomosios institucijos grandis) negali būti skiriamas pirmojo savivaldybės tarybos posėdžio metu.

23VSĮ 13 straipsnio 3 dalies 4 punktas bei 26 straipsnio 2 dalis, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, negali būti išimtinai suprantamos kaip imperatyvios. Kai teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis.

24Pareiškėjas atsiliepimu su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 125-127).

25Nurodo iš esmės analogiškus argumentus, pateiktus pareiškime pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. VSĮ 26 straipsnio 2 dalis, priešingai nei teigia atsakovas, suteikia teisę nustatyti „išmokos dydį“, bet ne „išmokų dydžius“. Mano, kad atsakovas negrįstai remiasi Reglamento 28 punktu, kadangi minėtas punktas skirtas nustatyti tarybos nario faktiškai dirbtą laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ir už kurį atlyginama pagal VSĮ 26 straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad pagal VSĮ 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą savivaldybės vykdomojo institucija – savivaldybės administracijos direktorius, jo pavaduotojas (pavaduotojai). VSĮ 13 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta galimybė pirmajame posėdyje skirti administracijos direktorių, bet ne vykdomąsias institucijas.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV.

28Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

29Pareiškėjas prašo ištirti, ar Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T1-115, 30, 30.1, 30.4 punktai, 30.1.1, 30.1.2, 30.1.3 papunkčiai atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, taip pat prašo ištirti, ar Reglamento 86 punkto nuostata, kad taryba pirmajame posėdyje išrinkusi merą gali skirti administracijos direktoriaus pavaduotoją, atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 4 punktą.

30Pirmosios instancijos teismas pripažino Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Druskininkų savivaldybės tarybos 2011-08-30 sprendimu Nr. T1-115, 30 punktą, 30.1.1, 30.1.2, 30.1.3 papunkčius prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai ir laikė juos panaikintais.

31Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T1-115 patvirtino Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamento (b. l. 4–24, 60–80) 30, 30.1 punktuose nustatyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama 2,5 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išmoka atsiskaitytinai. Reglamento 30.1.1–30.1.3 papunkčiuose tarybos komitetų pirmininkams nustatyta išmoka yra 0,6 koeficiento nustatyto dydžio, tarybos komitetų pirmininkų pavaduotojams – 0,5 koeficiento nustatyto dydžio, o tarybos komitetų nariams – 0,4 koeficiento nustatyto dydžio. Išmoka mokama kas mėnesį pateikus patvirtintą išlaidų, susijusių su savivaldybės tarybos nario veikla, ataskaitą, kurios formą tvirtina savivaldybės taryba sprendimu, neviršijant 30.1 punkte nurodytų dydžių (Reglamento 30.2, 30.3 punktai).

32Pareiškėjas pareiškime teigia, kad atsakovė nepagrįstai Reglamente diferencijuoja išmokų dydžius, atsižvelgdama į tarybos nario einamas pareigas komitetuose, nenurodo, kaip įvertinamos savivaldybės administracijos suteiktos paslaugos ar apmokėtos išlaidos (kai tokios buvo).

33VSĮ 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka atsiskaitytinai. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatoma reglamente. Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų išmokų tikslas yra padengti galimas papildomas sąnaudas (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto), kurių nepadengia tarybos narių gaunamas apmokėjimas už faktiškai išdirbtą laiką. Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies analizė rodo, jog tam, kad tarybos narys įgytų teisę į išmoką, reikalingas ne vien asmens statuso buvimo nustatymas. Išmoka gali būti gaunama tik tada, kai tarybos narys įvykdo šias sąlygas: išlaidos turi būti susijusios su asmens, kaip tarybos nario veikla; lėšos buvo išleistos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms apmokėti: jų tiesiogiai nepadengia savivaldybės administracija.

34Pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A63-1728/2010, buvo sprendžiami klausimai, susiję su išlaidomis, skirtomis kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms apmokėti, taip pat jų reglamentavimo atitiktis VSĮ 26 straipsnio 2 daliai. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad vykdant Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą ir tvirtinant išmokos dydį turi būti nustatyta tvarka, pagal kokius kriterijus ir pagal kokias procedūras šios aplinkybės (išlaidos turi būti susijusios su asmens, kaip tarybos nario veikla; lėšos buvo išleistos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms apmokėti: jų tiesiogiai nepadengia savivaldybės administracija) turi būti patvirtinamos (kada ir kokius dokumentus, kokiam organui, dėl kokių išlaidų tarybos narys turi pateikti, kad galėtų gauti įstatymo numatytą išmoką). Teisės norma nustato tokį išmokos apskaičiavimo būdą, kai iš turėtų išlaidų atimama savivaldybės administracijos atlyginta dalis. Tam, kad būtų galima nustatyti išmokos dydį, reikalinga žinoti išlaidų dydį. Minėtoje 2011 m. sausio 4 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A63-1728/2010, taip pat buvo konstatuota, kad tam tikrų pareigų ėjimas automatiškai nereiškia didesnių išlaidų turėjimo ir neleidžia nustatyti išmokų dydžio ir toks reglamentavimas neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

35Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pabrėžęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį teismų praktikos vienodumą. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą jurisprudencijos tęstinumo reikalavimą, pažymi, kad neturi pagrindo nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

36Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Druskininkų savivaldybės taryba, Reglamento 30.1.1–30.1.3 papunkčiuose nustatydama maksimalius išmokų dydžius ir atsižvelgdama tik į tarybos nario einamas pareigas komitetuose, išmokų mokėjimą susieja ne su teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, o išimtinai tik su tarybos nario statuso turėjimu (komiteto pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar komiteto nario). Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tam tikrų pareigų ėjimas automatiškai nereiškia didesnių išlaidų ir neleidžia nustatyti išmokų dydžio. Apeliacinio skundo argumentas, kad tarybos komitetų pirmininkai, dėl atliekamų funkcijų (atitinkamo komiteto darbo organizavimas, veiklos tęstinumo užtikrinimas) gali patirti didesnių išlaidų nei tarybos komitetų pirmininkų pavaduotojai ar tarybos komitetų nariai, nėra pakankamas tam, kad galima būtų diferencijuoti Reglamente išmokų dydžius, atsižvelgiant į tarybos nario einamas pareigas komitetuose.

37Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog VSĮ 26 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento 30 punkte nustatyta galimybė tarybos nariams gauti išmoką kas mėnesį atsiskaitytinai, Reglamento 30.4 punkte įtvirtintas ataskaitų teikimo terminas – už ketvirtį, reiškia, kad išmokos kas mėnesį tarybos nariams mokamos neatsiskaitytinai (tarybos nariai už jas atsikaito praėjus ketvirčiui), o tai neatitinka VSĮ 26 straipsnio 2 dalies nuostatų; taip pat pagrįsta pirmosios instancijos išvada, kad atsakovės priimtame Reglamente nėra nuostatų, kiek tarybos nariams paslaugų suteikia ar už jas sumoka tiesiogiai savivaldybės administracija, t. y. nereglamentuojama savivaldybės administracijos kompensuojamų išmokų dalis, vadinasi, šiuo teisiniu reguliavimu įtvirtinama tokia situacija, kai savivaldybės tarybos nariai įgyją teisę į Reglamento 30, 30.1 p., 30.1.1–30.1.3 papunkčiuose nurodytas išmokas, neatsižvelgiant į tai, kokia šių išmokų dalis, vadovaujantis VSĮ 26 straipsnio 2 dalimi, būtų kompensuojama (ar suteikiama paslaugų) savivaldybės administracijos, o toks reglamentavimas prieštarauja VSĮ 26 straipsnio 2 d. įtvirtintam tarybos nariui skiriamų išmokų tiksliniam pobūdžiui bei principui, jog kompensuotinos tik realiai pagrįstos išlaidos.

38Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovės patvirtinto Reglamento 30, 30.4 punktus, 30.1.1–30.1.3 papunkčius prieštaraujančiais VSĮ 26 straipsnio 2 daliai.

39Reglamento 86 punkte atsakovė nustatė, kad savivaldybės taryba, pirmajame posėdyje išsirinkusi merą, gali skirti mero pavaduotoją, administracijos direktorių, administracijos direktoriaus pavaduotoją, kurių skyrimo procedūrą organizuoja meras. Pareiškėjo teigimu, Reglamento 86 punkto nuostata, kad taryba pirmajame posėdyje išrinkusi merą gali skirti administracijos direktoriaus pavaduotoją, prieštarauja VSĮ 13 straipsnio 3 dalies 4 punktui, kuriame nustatyta, kad pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje renkamas savivaldybės meras, gali būti skiriami mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius. Mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius negali būti skiriami, jeigu pirmajame posėdyje meras neišrenkamas. Jeigu per pirmąjį posėdį meras neišrenkamas, savivaldybės taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas.

40Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad savivaldybės tarybos teisė pirmajame posėdyje skirti savivaldybės vykdomosios institucijos asmenis negali būti aiškinama plečiamai, kaip suteikianti teisę pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje rinkti / skirti ne tik merą, mero pavaduotoją (pavaduotojus), savivaldybės administracijos direktorių, kurie aiškiai įvardyti įstatyme, bet ir administracijos direktoriaus pavaduotoją.

41Remiantis VSĮ 13 straipsnio 3 dalies 4 punktu pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio metu yra formuojama savivaldybės vykdomoji institucija, renkamas meras ir skiriamas jo pavaduotojas. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, jog VSĮ 13 straipsnio 3 dalies 4 punkte nėra aiškiai nustatyta, kad pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje gali būti skiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, 4 punkto nuostatos neturėtų būti vertinamos taip, kad jos nustato išsamų veiksmų sąrašą, kurių imasi savivaldybės taryba pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje, be to, VSĮ nuostatos specialiai nenustato, kuriuo metu skiriamas administracijos direktoriaus pavaduotojas. Remiantis VSĮ 3 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 29 straipsnio 1 dalimi savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas laikytinas savivaldybės vykdomąja institucija, pagal VSĮ 16 straipsnio 2 dalį į savivaldybės tarybos išimtinę kompetenciją patenka savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo priėmimas į pareigas ir jo atleidimas. Pagal VSĮ 29 straipsnio 3 dalį savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas į pareigas skiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, t. y. iš esmės tokia pačia tvarka, kaip ir skiriamas savivaldybės administracijos direktorius, išskyrus skiriant direktoriaus pavaduotoją reikalaujamas paties savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymas. Remiantis VSĮ 13 straipsnio 3 dalies 3 punktu pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio metu priimamas sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus (jo pavaduotojo) atleidimo iš pareigų. Atsižvelgdama į VSĮ nuostatų sisteminę analizę, taip pat į tai, kad VSĮ nuostatos specialiai nenustato, kuriuo metu administracijos direktoriaus pavaduotojas skiriamas, teisėjų kolegija vertina, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo tvarka yra iš esmės panaši į savivaldybės administracijos direktoriaus, kuris pagal VSĮ 13 straipsnio 3 dalies 4 punktu skiriamas pirmajame savivaldybės tarybos posėdyje, skyrimo tvarką, o savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo tvarkos ypatumai nėra pakankami, kad pagrįstų būtinybę savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją skirti ne pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio metu.

42Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovės patvirtinto Reglamento 86 punktą prieštaraujančiu VSĮ 13 straipsnio 3 dalies 4 punktui, dėl to yra pagrindas iš dalies tenkinti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis).

43Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

44Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą pakeisti, nustatant, kad Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T1-115, 86 punkto nuostata, kad taryba pirmajame posėdyje išrinkusi merą gali skirti administracijos direktoriaus pavaduotoją, neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 4 punktui (2011 m. balandžio 19 d. Nr. XI-1327 redakcija).

45Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

46Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje tarnybos... 4. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje (toliau – ir... 8. Paaiškino, kad informacija apie sprendimo priėmimą, kuriuo buvo patvirtintas... 9. Teigė, kad Reglamento 86 punkto nuostata, jog taryba, pirmajame posėdyje... 10. Atsakovas su pareiškėjo pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 11. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, cituodamas atskirus Reglamento... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu... 14. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis VSĮ 4 straipsnio, 26 straipsnio 2... 15. Teismas darė išvadą, kad VSĮ 26 straipsnio 2 dalies analizė rodo, jog tam,... 16. Teismas pažymėjo, kad pagal VSĮ 26 straipsnio 2 dalį, Reglamento 30 punktą... 17. Teismas, vadovaudamasis viešosios teisės principu „draudžiama viskas, kas... 18. Atsižvelgęs į nurodytus motyvus, teismas pripažino atsakovo patvirtinto... 19. III.... 20. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 112-119), kuriuo prašo... 21. Pirmosios instancijos teismas aiškino ir taikė viešosios teisės principą... 22. Atsakovas 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. Tl-12 „Dėl vykdomosios... 23. VSĮ 13 straipsnio 3 dalies 4 punktas bei 26 straipsnio 2 dalis, priešingai... 24. Pareiškėjas atsiliepimu su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo... 25. Nurodo iš esmės analogiškus argumentus, pateiktus pareiškime pirmosios... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV.... 28. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 29. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos... 30. Pirmosios instancijos teismas pripažino Druskininkų savivaldybės tarybos... 31. Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr.... 32. Pareiškėjas pareiškime teigia, kad atsakovė nepagrįstai Reglamente... 33. VSĮ 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos... 34. Pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m.... 35. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pabrėžęs, kad... 36. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo... 37. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo... 38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 39. Reglamento 86 punkte atsakovė nustatė, kad savivaldybės taryba, pirmajame... 40. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad savivaldybės tarybos teisė... 41. Remiantis VSĮ 13 straipsnio 3 dalies 4 punktu pirmojo išrinktos naujos... 42. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, pirmosios instancijos teismas... 43. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 44. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą... 45. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.... 46. Nutartis neskundžiama....