Byla e2-379-516/2018

Dėl nuostolių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų individualios įmonės A. S. firmos „Izotopas“ ir A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4772-467/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroselta“ ieškinį atsakovams individualiai įmonei A. S. firmai „Izotopas“ ir A. S. dėl nuostolių priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Euroselta“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės A. S. firmos „Izotopas“ ir subsidiariai iš atsakovo A. S. 57 924 Eur nuostolius, 5 792,40 Eur baudą, 475 Eur nuostolius, susijusius su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, 8 proc. dydžio palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovės A. S. firmos „Izotopas“ ir subsidiariai iš atsakovo A. S. ieškovei 57 924 Eur nuostolių atlyginimą, 5 792,40 Eur baudą, 475 Eur nuostolius, patirtus dėl skolos išieškojimo, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 58 399 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 1 179 Eur žyminį mokestį bei 1 675 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
3. Vilniaus apygardos teisme 2017 m. spalio 23 d. buvo gautas atsakovų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime atsakovai nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovai dėl nesvarbių priežasčių nedalyvavo teismo posėdyje ir paaiškino, kad A. S. išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 5 d. Atsakovai taip pat nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta ne preliminari, o pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, ieškovei daiktai pagal sutartį buvo perduoti ir ji jais galėjo disponuoti, o šį faktą pagrindžia aplinkybė, jog vėliau ieškovė išnuomojo minėtus daiktus atsakovei. Atsakovų teigimu, teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pirkimo–pardavimo sutarčių, žalos ir nuosavybės teisinius santykius. Atsakovai pateikė įrodymus, kad ieškovei už nuomą buvo sumokėta 33 834,36 Eur, o tai, atsakovų teigimu, patvirtina, jog pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas turtas buvo perduotas. Be to, atsakovų įsitikinimu, teismas nepagrįstai priteisė 1 675 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, nes ieškinys nėra sudėtingas.
4. Ieškovė UAB „Euroselta“ pateikė atsiliepimą į atsakovų pareiškimą, prašydama pareiškimo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko du kartus iš eilės. Nei anksčiau, nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nedetalizuoja ligos eigos ir sunkumo, jos pobūdžio, atsakovo galimybių judėti, laiku kreiptis į advokatą. Iš pateiktų duomenų nėra aišku, kokia liga serga atsakovas, taigi nėra aišku, ar tai reikšminga nagrinėjamos bylos kontekste. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Atsakovų atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo rengtas profesionalaus teisininko, taigi atsakovas sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą, kad procesas būtų vilkinamas. Ieškovė paaiškino, kad šalys sudarė dvi sutartis – preliminariąją (2014-07-07) ir nuomos (2015-01-08). Ieškovė investavo 200 000 Lt į A. S. įmonę su sąlyga, kad turtas ateityje atiteks ieškovei – tuo tikslu šalys sudarė preliminariąją prekių pirkimo–pardavimo sutartį. Preliminariosios sutarties prieduose Nr. 2, 3 ir 4 buvo numatyta, kad A. S. firma „Izotopas“ įsipareigoja perduoti lizingo apribojimais suvaržytą įrangą ne vėliau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų, kai atsakovė įvykdo visas prievoles, susijusias su įkeitimu ir hipoteka bei gali juo laisvai disponuoti. Tam, kad iki lizingo įsipareigojimų įvykdymo atsakovė nesinaudotų įranga nemokamai, šalys sudarė įrenginių nuomos sutartį, tokiu būdu kompensuojant už laikotarpį iki galutinio įrangos perdavimo. Įranga nuo pat preliminariosios sutarties pasirašymo dienos buvo atsakovo įmonės teritorijoje, atsakovas įranga naudojasi ir iš to iki šios dienos gauna pajamas. Preliminariosios sutarties 2.2.3 punktas numatė, kad perdavus prekes pirkėjui, per 3 dienas turi būti pateikta sąskaita faktūra, kurios atsakovas nepateikė, taigi paties atsakovo veiksmai rodo, jog sutartį jis laikė preliminaria. Ieškovės teigimu, šiuo metu yra susiklosčiusi situacija, kad atsakovas negrąžina sumokėtų lėšų bei neperduoda įrangos, kurią ir toliau naudoja verslo tikslais. Atsiliepdama į argumentą dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovė nurodė, kad ieškovės atstovas ne tik rengė ieškinį, bet ir dalyvavo dviejuose posėdžiuose, kontroliavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, rinko informaciją ir kt., taigi atstovavimo išlaidos yra pagrįstos ir nedidelės.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsakovų pareiškimo netenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovų A. S. firmos „Izotopas“ ir subsidiariai iš atsakovo A. S. lygiomis dalimis 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad atsakovo pareiškime nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs, neaišku, kokių teisinių padarinių atsakovas siekia, atsakovas neįrodinėja, jog tinkamai vykdė sutartį. Antai, atsakovas tvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta ne preliminari, o pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau nenurodo, kokius teisinius padarinius tai turėtų sukelti ir kaip turėtų pasikeisti teismo priimtas sprendimas už akių, jeigu šis argumentas būtų įrodytas. Atsakovas nurodo, kad daiktai pagal preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį buvo perduoti ieškovei, tačiau tokių įrodymų nepateikia, savo ruožtu iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė per du kartus pervedė atsakovei 130 000 Lt ir 70 000 Lt, taigi atsiskaitė sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.
7. Teismas pažymėjo, kad nors, atsakovų teigimu, teismas neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias žalos teisinius santykius, atsakovas nedetalizuoja, kaip turėjo būti išspręstas šis reikalavimas. Teismas pažymėjo, kad šalys sutartimi įsipareigojo, jog ieškovei bus perduoti daiktai, kurių disponavimas nebus apribotas įkeitimu ar hipoteka, o atsakovai neįrodė, jog atliko veiksmus ir įvykdė sutarties sąlygas, kad daiktams, kurie turėjo būti perduoti ieškovei, buvo panaikinti visi suvaržymai ir apribojimai disponuoti. Be to, atsakovai nepateikė duomenų, kad ieškovei apskritai buvo perduoti daiktai numatyti preliminariosios prekių pirkimo–pardavimo sutarties prieduose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, o daiktų, numatytų sutarties priede Nr. 1., atsakovai neturi, nes turtas yra susidėvėjęs, nurašytas, parduotas ar atsakovai negalėjo nurodyti turto praradimo priežasčių.
8. Teismo vertinimu, atsakovei pažeidus tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, t. y. neperdavus daiktų pagal sutartį (pagal priedus Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4), dalį daiktų praradus (pagal priedą Nr. 1), ieškovei buvo padaryta žala. Teismas pažymėjo, kad ieškovė patyrė tokio dydžio žalą, kurią sumokėjo pagal preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas žalos dydžio neginčijo, paneigiančių jos dydį aplinkybių ar įrodymų nepateikė.
9. Atsakydamas į argumentą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas pastebėjo, kad 675 Eur sudarė išlaidos už ieškinio parengimą, 875 Eur – prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsiliepimo į atskiruosius skundus ir pan. surašymas, taip pat atstovavimas teismo posėdžiuose, o 125 Eur – įvairių pranešimų siuntimas ir konsultacijų teikimas. Atsižvelgdamas į tai, kad maksimalus leidžiamas priteisti už ieškinį atlygio dydis sudaro 2 044 Eur, byloje vyko du teismo posėdžiai (2017-09-05 ir 2017-09-26) po 30 min., ieškovės advokatas teikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kontroliavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus – teikė prašymus antstoliui, kontroliavo vykdomąją bylą, teikė informaciją (3 val.), rinko informaciją ir išrašus, susijusius su byla (4 val.), be to, siuntė atsakovui reikalavimus ir pranešimus (2016-12-07, 2017-04-12, 2017-04-28), tam sugaišo 2,5 valandos, teismas priėjo išvadą, kad atsakovų argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio yra nepagrįsti.
10. Teismas pažymėjo, kad sprendimas už akių buvo priimtas atsakovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį. Teismo vertinimu, liga pati savaime nėra pagrindas pripažinti nedalyvavimą teismo posėdyje svarbia aplinkybe. Byloje nėra duomenų apie ligos pobūdį ir eigą – ar liga yra sunki, gydymas – stacionarus ar ambulatorinis, kas leistų susiformuoti įsitikinimui, jog nedalyvavimas teismo posėdyje buvo dėl svarbių priežasčių. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengė teisininkas, taigi, atsakovas naudojosi kvalifikuoto teisininko paslaugomis. Be to, ir derybose su ieškove atsakovas dalyvavo per atstovą. Atsakovas žinojo apie kylantį ginčą su ieškove ir, būdamas atidus ir rūpestingas verslininkas, kuriam taikomi didesni atidumo, apdairumo kriterijai, privalėjo rūpintis tinkamu atstovavimu. Teismas atkreipė dėmesį, kad vieną kartą parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas. Esant tapačioms neatvykimo į kitą parengiamąjį teismo posėdį priežastims ir atsakovui nesiimant jokių aktyvių veiksmų padėčiai pakeisti, o ieškovei parengiamojo posėdžio metu prašant, teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

11. Atsakovai A. S. ir A. S. firma „Izotopas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2017 m. spalio 3 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
1. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes neįvertino aplinkybių, dėl kurių atsakovai neatvyko į posėdį, t. y. kad atsakovas ir atsakovės (įmonės) atstovas, kuris vienas ir tas pats asmuo, sirgo nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki spalio 5 d., bei padarė nepagrįstas išvadas, jog atsakovai neatvyko be svarbių priežasčių, o taip pat nevertino pareiškime nurodytų argumentų, kad ieškovės įrodymai prieštarauja vieni kitiems, nevertino įrodymų, patvirtinančių sprendimo už akių neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą.
2. Atsakovas pateikė prašymą atidėti 2017 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdį kartu su VSDFV pažyma, patvirtinančia, kad atsakovės A. S. firmos „Izotopas“ vadovas A. S. serga. Teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. protokoline nutartimi bylos nagrinėjimą atidėjo, t. y. priežastį pripažino svarbia. Kitą posėdį teismas paskyrė 2017 m. rugsėjo 26 d. A. S. 2016 m. rugsėjo 26 d. elektroniniu paštu pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl besitęsiančios ligos. Prie prašymo buvo pateikta VSDFV pažyma, kurioje nurodytas pradinis nedarbingumo laikotarpis. Prie pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių pateikta pažyma apie nedarbingumo laikotarpius patvirtina, kad A. S. sirgo nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 5 d., todėl negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl tos pačios priežasties, dėl kurios buvo atidėtas 2017 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdis. Taigi, teismo išvada, kad atsakovai neatvyko be svarbių priežasčių, yra nelogiška, nes ta pati priežastis viename posėdyje pripažįstama svarbia, o kitame posėdyje nesvarbia. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 2 dalį. Iš šios normos matyti, kad teismas, spręsdamas ar liga pripažintina svarbia neatvykimo priežastimi, turi atsižvelgti į ligos trukmę ir jos pobūdį. Iš atsakovo pažymos apie nedarbingumo laikotarpius matyti, kad A. S. liga truko ilgai, taigi, liga buvo sunkaus pobūdžio, kuri neleido A. S. dalyvauti teismo posėdyje bei pasirūpinti atstovavimu. Be to, teismo išvada, kad atsakovo argumentai dėl negalėjimo pasirūpinti atstovavimu atmestini, yra be motyvų, t. y. padaryta pažeidžiant CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
3. Priešingai nei nurodė teismas, atsakovai ieškinį ir priteistą sumą ginčijo bei nurodė išsamius teisinius argumentus bei įrodymus, patvirtinančius, kodėl ieškinys negalėjo būti tenkintas. Nesutikimą su ieškiniu atsakovas grindė ieškovės pateikta nuomos sutartimi, kuri patvirtina, kad ieškovei buvo perduotas turtas, minėtu turtu ieškovė disponavo, todėl ieškinys negalėjo būti tenkintas tuo pagrindu, kad atsakovė neįvykdė preliminarios sutarties. Ieškovė ir atsakovė sudarė Įrenginių nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė (nuomotojas) lizingo suvaržymų neturinčią įrangos dalį, įvardytą preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties priede Nr. 1, išnuomojo A. S. firmai „Izotopas“. Todėl teismo išvada, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog ieškovei buvo perduoti daiktai, numatyti preliminarios sutarties priede Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4., padaryta neįvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat atsakovo pateiktų sąskaitos išrašo, suderinimo akto, iš kurių matyti, kad atsakovė ieškovei sumokėjo 33 834,36 Eur. Teismas dėl šių atsakovo pateiktų įrodymų nutartyje apskritai nepasisakė, šių įrodymų nevertino, todėl priėjo neteisingą išvadą dėl žalos dydžio ir priėmė nepagrįstą nutartį. Ieškovės pateikti įrodymai paneigia ieškovės teiginius, kad tarp šalių buvo sudaryta preliminari sutartis, nes nuomos sutartis patvirtina, jog pirkimo–pardavimo sutarties dalykas ieškovei buvo perduotas, nes ieškovė minėtą turtą valdė, juo disponavo.
4. Bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismo 2017 rugsėjo 26 d. posėdžio informacinė pažyma patvirtina, kad teismas baigė bylą nagrinėti ir nutarė priimti sprendimą už akių, kuris buvo skelbiamas 2017 spalio 3 d. Ieškovė prašymą priteisti išlaidas pateikė tik 2017 m. rugsėjo 27 d., todėl teismas negalėjo priteisti ieškovei išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Be to, pateiktuose kvituose nėra mokėtojo parašo, būtino rekvizito, kuris patvirtintų, kad ieškovė realiai patyrė išlaidas. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškinys nesudėtingas, todėl nepagrįstai sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų grindžia maksimaliais nurodytais įkainiais. Be to, teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas, o už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. nuo rekomenduojamų dydžių. Pažymėtina, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdis truko 7 minutes, o rugsėjo 26 d. – 5 minutes. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje vyko du teismo posėdžiai po 30 min. ir maksimalus atlyginimas už atstovavimą teismo posėdžių metu gali būti 81,76 Eur. Nesuprantama ir tai, kas sudaro ieškovės nurodytas išlaidas „vykdomosios bylos kontrolė, laikinųjų apsaugos priemonių pateikimas“ 6,5 val. 325 Eur, bei išrašų apie UAB „Medeuris“ ir „Euroselta“ užsakymas – 200 Eur. Teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia.
5. Nutartis naikintina ir todėl, kad teismas pažeidė CPK 6 straipsnį bei CK 1.5 straipsnio 4 dalį, nustatančią, jog teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
12. Ieškovė UAB „Euroselta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Nors atsakovai nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybių, dėl kurių atsakovai neatvyko į teismo posėdį, šių aplinkybių vertinimas pateiktas ir 2017 m. spalio 3 d. sprendime už akių, ir 2017 m. lapkričio 27 d. nutartyje. Tačiau teismas jas pripažino nesvarbiomis. Išrašas iš internetinio VSDFV tinklalapio apie ligos laikotarpį pats savaime neįrodo nei ligos pobūdžio, nei jos sunkumo, juo labiau, nėra pakankamas pagrįsti pakartotinį nedalyvavimą teismo posėdyje. Atsakovas, teismui vieną kartą atidėjus posėdį, ne tik nepasirūpino tinkamu atstovavimu, bet ir kaip pirmąjį kartą apie nedalyvavimą pranešė elektroniniu paštu paskutinę dieną ryte. Prašymas nepasirašytas elektroniniu parašu, nei per EPP sistemą, nei registruotu paštu nesiųstas. Be to, iki šiol nėra aišku, kokia liga sirgo (serga) atsakovas. Iš atsakovo teismui siųstų prašymų galima daryti išvadas, kad atsakovas sugebėjo bendrauti, keistis informacija, byloje buvo pateiktas skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rengtas profesionalaus teisininko, todėl akivaizdu, kad atsakovas galėjo konsultuotis su trečiaisiais asmenimis. Pripažinus tokį elgesį tinkamu, būtų sudarytos plačios galimybės vilkinti bylos nagrinėjimą.
2. Atsakovų pateikti įrodymai ne tik nepatvirtina, kad buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas, bet ir buvo pateikti nesilaikant CPK nustatytų reikalavimų, dalis jų yra visiškai nauji ir nežinomi ieškovei bei galimai surašyti tik prieš teikiant prašymą dėl sprendimo peržiūrėjimo. Atsakovai įrodymus teikia „dozuotai“, su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti dokumentai nebuvo teikiami iki sprendimo už akių priėmimo, o toks elgesys rodo akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovų neveikimas sudaro pagrindą atsisakyti priimti įrodymus (CPK 181 straipsnio 2 dalis). Atsakovė niekada nėra dariusi jokių mokėjimų, susijusių su ieškovės sumokėtų lėšų grąžinimu, taip pat nėra perdavusi įrangos, kuri, ja naudojant atsakovams, ir toliau dėvisi ir krenta jos vertė. Ieškovė nėra gavusi iš atsakovo jo teikiamų suderinimo aktų, juo labiau, pasirašiusi ar kitaip patvirtinusi, nes jie neatitinka tikrovės. Nėra aišku, apie kokius 33 834,36 Eur kalbama skunde, nes jokie byloje pateikti įrodymai nepatvirtina nurodomų faktinių aplinkybių. Byloje pateiktas sąskaitos išrašas, patvirtinantis 6 000 Eur mokėjimą, tačiau sąmoningai nepateikti mokėjimo kvitai, kuriuose matytųsi mokėjimo paskirtis. 6 000 Eur nėra žalos atlyginimas pagal šalių sudarytą preliminariąją sutartį.
3. Teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes teismo procesiniuose sprendimuose išsamiai išanalizuoti byloje esantys įrodymai. Vien tai, kad teismas padarė kitokias išvadas, nei nurodo atsakovai, nėra pagrindas spręsti, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad atsakovė įsipareigojo perduoti įrangą nuosavybės teise ir paėmė už tai 200 000 Lt, tačiau neperduoda nei įrangos, nei grąžina pinigus. Byloje galioja rungtyniškumo principas. Atsakovas neįrodinėja skunde nurodomų abejonių, sąmoningai nutyli tam tikrą informaciją, neteisėtai siekdamas sau ekonominės naudos.
4. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad nors ieškovas iki priimant sprendimą už akių nepateikė teismui jo turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių įrodymų, ši aplinkybė negali būti teisiniu pagrindu neatlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidų, jei tokį prašymą jis buvo pareiškęs jau pradiniame ieškinyje. Prašymas priteisti išlaidas buvo pareikštas ieškinio reikalavimu Nr. 1.5. Ieškovė buvo pasirengusi įrodymus pateikti teismo posėdžio metu, bet kadangi elektroninė, nuspręsta dokumentus pateikti tiesiogiai į EPP sistemą. Į byla pateikti mokėjimo kvitai, patvirtinantys, kad lėšos buvo perduotos, o mokėtojo parašas nėra būtinas rekvizitas grynųjų pinigų perdavimui pagrįsti. Pinigus gavęs asmuo yra pasirašęs ir patvirtinęs jų gavimą.
5. Nesutiktina su tuo, kad byla yra nesudėtinga. Tarp šalių susidarę kompleksiški santykiai, ginčas kilęs dėl teisinių santykių aiškinimo, reikalavimo užtikrinti taikytos laikinosios apsaugo priemonės, antstolis areštavo kilnojamąjį turtą, su antstoliu buvo sprendžiami klausimai dėl turto vertės. Ieškinio suma didelė. Bylą apsunkiną atsakovų elgesys – pozicija (argumentus) atsakovai suformulavo tik skųsdami nutartį atsisakyti tenkinti jų prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovai ne tik nevykdo savo įsipareigojimų pagal sutartis, bet ir vengia bendradarbiauti, nepateikė jokio atsakymo į registruotu paštu siųstas pretenzijas, nereagavo į antstolio įteiktą pretenziją. Toks skolininko neveikimas apsunkina kreditoriaus galimybes išspręsti ginčą kitokiu būdu, didina bylinėjimosi išlaidas teisme. Ikiteismine tvarka A. S. ne kartą žodžiu pripažino prievolės egzistavimą ir prašė atidėti mokėjimo terminus, raštu buvo pateiktas skolos dengimo grafikas, todėl teisme pasirinkta gynybinė pozicija laikytina nesąžininga, apsunkinanti šios bylos nagrinėjimą.
6. Bendra prašyta priteisti suma už visas teisines paslaugas – 1 675 Eur net neviršija maksimalios advokato padėjėjui priteistinos sumos už ieškinio parengimą, neatsižvelgiant į kitų paslaugų, kurios taip pat buvo suteiktos, kainą. Ieškovės atstovas ne tik rengė procesinius dokumentus, bet ir visiškai atstovavo ieškovę viso teisminio proceso metu informavo apie gautus dokumentus, paskirtus posėdžius, kitus veiksmus klientą, per EPP teikė ir priėmė dokumentus ir pan.), taigi teikė kompleksines teisines paslaugas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagrįsti teko surinkti informaciją apie su atsakovais galimai susijusius juridinius asmenis bei kitas grėsmes teismo sprendimo įvykdymui. Nurodytas advokato padėjėjo valandinis įkainis (50 Eur / val.) yra protingo dydžio, atsižvelgiant į rinkos kainas. Taigi, priteistų sumų negalima laikyti išlaidavimu. Ieškovė neturėtų patirti nuostolių dėl atsakovų neveikimo, nebendradarbiavimo ir įsipareigojimų nevykdymo.
7. Priimto sprendimo panaikinimas būtų neprotingas ir nesąžiningas, sudarantis procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujančiai šaliai sąlygas toliau vilkinti nagrinėjimą ir naudotis susidariusia situacija, jos nesprendžiant iš esmės. Skunde nekonkretizuojama, kaip konkrečiai šioje byloje pasireiškė protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimas. Pažymėtina, kad atsakovų ir advokatės atstovavimo sutartis suteikia advokatei teisę atstovauti išimtinai Vilniaus apygardos teisme, be to, nors skunde nurodyta, jog pridėta tik atstovavimo sutartis, iš elektroninės sistemos duomenų matyti, kad pridedami ir kiti dokumentai, taigi ir vėl sudaromos prielaidos procesui vilkinti.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovų pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 3 d. sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumas klausimas.
15. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, dėl kurių atsakovai neatvyko į teismo posėdį, o taip pat argumentų ir įrodymų, patvirtinančių priimto sprendimo už akių neteisingumą, taip nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.
16. Nesutikdamas su atskirajame skunde apeliantų išdėstyta pozicija, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad, priešingai nei nurodo atsakovai, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, kaip matyti iš jos turinio, pasisakė tiek dėl atsakovų dėstytų aplinkybių, dėl kurių A. S. pakartotinai neatvyko į teismo posėdį, tiek dėl pareiškime nurodytų argumentų, susijusių su ieškovės ieškinio nepagrįstumu, tačiau įvertino jas kitaip, nei tikėjosi apeliantai. Aplinkybė, kad teismo vertinimas ir išvados nesutampa su atsakovų pozicija, savaime nepagrindžia nukrypimo nuo atsakovų cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje pasisakyta apie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimo tvarką, todėl šis atsakovų skundo argumentas (dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos), kaip paremtas tik deklaratyviais teiginiais apie tariamą aplinkybių nevertinimą, atmestinas, kaip nepagrįstas.

17. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą, inter alia atsakovų akcentuojamą CPK 246 straipsnį, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo nesutikti su skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagal ieškovės UAB „Euroselta“ ieškinį atsakovams A. S. firmai „Izotopas“ ir A. S. iškeltoje civilinėje byloje visiškai pagrįstai priėmė sprendimą už akių.
18. Kaip pagrįstai akcentuoja ieškovė, tiek su pirmu, tiek su antru prašymu atidėti parengiamąjį teismo posėdį atsakovai nepateikė pakankamai išsamių duomenų, leidžiančių teismui patikimai įvertinti jų nurodytos neatvykimo į posėdį priežasties svarbumą. Kartu su prašymais, be paties nedarbingumo faktą patvirtinančio įrodymo (VSDFV pažymos), nebuvo pateikta jokių duomenų apie apelianto ligos pobūdį, jos sunkumą ir pan., leidžiančių įsitikinti, kad A. S. ne tik negali atvykti į paskirtą posėdį, bet ir pasirūpinti jo paties ir jo įmonės tinkamu atstovavimu teisme. Vien tik ta aplinkybė, kad teismas, gavęs pirmąjį tokį nepakankamai motyvuotą prašymą, bet siekdamas sudaryti sąlygas atsakovams pasiruošti gynybai ir pasirūpinti atstovavimu, atidėjo bylos nagrinėjimą ir paskyrė kitą parengiamojo teismo posėdžio datą, neatleidžia apeliantų nuo pareigos išsamiai pagrįsti jų nedalyvavimo vėlesniame teismo posėdyje priežasčių svarbumą, tuo labiau, kad iš paties 2017 m. rugsėjo 5 d. vykusio posėdžio ir atsakovams išsiųstų šaukimų atvykti į paskirtą kitą 2017 m. rugsėjo 26 d. posėdį, kuriuose apeliantams buvo papildomai akcentuota, jog teismas parengiamojo posėdžio metu ketina pereiti į teismo posėdį, akivaizdu, jog teismui ir ieškovui buvo iškilusios abejonės dėl atsakovų nedalyvavimo posėdyje pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad antrąjį prašymą dėl nagrinėjimo atidėjimo atsakovas A. S. elektroniniu paštu atsiuntė tik paties paskirto teismo posėdžio dieną (t. y. tik 2017 m. rugsėjo 26 d.), nors, kaip matyti iš prašymo turinio ir VSDFV pažymos, apie pratęstą nedarbingumą A. S. žinojo dar 2017 m. rugsėjo 22 d. Jokių duomenų apie ligos pobūdį ir eigą, kaip minėta, su 2017 m. rugsėjo 26 d. prašymu pateikta nebuvo.
19. Pastebėtina, kad patys apeliantai savo skunde pripažįsta, jog pagal CPK 246 straipsnį teismas tokiu atveju, siekdamas nustatyti bylos nagrinėjimo dėl šalies ligos atidėjimo galimybę ir teisėtumą, be kita ko turėjo įvertinti ligos pobūdį. Tačiau atsakovai, ginčydami teismo išvadas, ir su atskiruoju skundu nepateikė jokių konkrečių duomenų apie A. S. ligą, deklaratyviai nurodydami teismui preziumuoti ligos sunkumą pagal nedarbingumo laikotarpio trukmę. Toks atsakovų elgesys akivaizdžiai nesuderinamas su kooperacijos (bendradarbiavimo) teisminio proceso metu principu (CPK 8 straipsnis), byloje dalyvaujančių asmenų pareiga rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis teisėmis (inter alia ir teise prašyti atidėti bylos nagrinėjimą), o taip pat ir CPK 246 straipsnio 2 dalyje nurodyta atsakovo pareiga pateikti jo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą pateisinančius įrodymus. Kadangi neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumas yra vertinamasis dalykas, būtent atsakovams, nepateikusiems duomenų, pakankamų šioms priežastims išsamiai įvertinti, tenka neigiamų teisinių padarinių, t. y. sprendimo už akių priėmimo, rizika.

20. Nesutiktina ir su apeliantų dėstoma pozicija, kad byloje esantys (pačios ieškovės pateikti) įrodymai bei atsakovų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai paneigia sprendimo už akių teisingumą.
21. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovų argumentai, kuriais jie siekia paneigti sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, yra nenuoseklūs ir net prieštaringi. Antai, apeliantai akcentuoja ieškovės ir atsakovės sudarytą Įrenginių nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė (nuomotojas) išnuomojo A. S. firmai „Izotopas“ preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties priede Nr. 1 įvardytą turtą, kaip neva teismo išvados, kad atsakovai nepateikė duomenų, jog ieškovei buvo perduoti daiktai, numatyti preliminarios sutarties prieduose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4., nepagrįstumą pagrindžiantį įrodymą, nors, kaip matyti iš byloje esančios 2014 m. liepos 7 d. preliminarios prekių pirkimo–pardavimo sutarties, šalys susitarė dėl į 4 grupes, detalizuotas 4 atskiruose prieduose, suskirstyto turto: 1-ame priede nurodytas pardavėjai (atsakovei firmai „Izotopas“) nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis turtas, kuris nėra įkeistas ar kitaip suvaržyta ar apribota disponavimo juo teisė (sutarties 1.2 punktas); 2-ame priede nurodytas nuosavybės teise atsakovei priklausantis turtas, kurio disponavimas apribotas įkeitimu arba hipoteka, todėl jo perdavimo pirkėjai (ieškovei) pareiga susieta su momentu, kai pardavėja (atsakovė) įvykdo prievoles, susijusias su įkeitimu ar hipoteka (1.3 punktas); 3-ame priede nurodytas turtas, kurį pardavėja įgys pagal sudarytas išperkamosios nuomos (lizingo) sutartis, todėl jo perdavimo pirkėjai pareiga susieta su pardavėjos atsiskaitymo su lizingo bendrove ir turto nuosavybės teisės perėjimu pardavėjai momentu (1.4 punktas); galiausiai, 4-ame priede nurodytas padavėjai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris nėra įkeistas ar kitaip suvaržytas, kuris pagal sutarties 1.5 punktą turėjo būti perduotas notariškai patvirtintos sutarties pagrindu. Taigi, akivaizdu, kad priede Nr. 1 išvardyto turto išnuomojimas atsakovei niekaip nepagrindžia kituose prieduose nurodyto turto perdavimo ieškovei aplinkybės.
22. Pagal preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punktą pirmiau nurodyto turto kaina – 200 000 Lt. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė pervedė atsakovei 130 000 Lt ir 70 000 Lt, t. y. atsiskaitė sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovai šių teismo konstatuotų aplinkybių (dėl ieškovės atsiskaitymo) net neginčijo, bet nurodė, kad daiktai pagal preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį buvo perduoti ieškovei, tačiau, kaip visiškai pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nepateikė šiuos jų teiginius pakankamai pagrindžiančių įrodymų. Antai, kaip minėta, atsakovai akcentuoja Įrangos nuomos sutartį ir prie jos pridėtą turto perdavimo–priėmimo aktą, tačiau išnuomotas buvo tik prekių pirkimo–pardavimo sutarties priede Nr. 1 nurodytas turtas, savo ruožtu duomenų dėl kituose prieduose įvardyto turto perdavimo byloje nėra. Be to, Įrangos nuomos sutartis buvo nutraukta dar iki šios civilinės bylos iškėlimo, taigi bet kuriuo atveju atsakovė turėjo pareigą grąžinti nuomotojui išsinuomotą turtą, tačiau ir tokių įrodymų apie turto, išnuomoto pagal Įrangos nuomos sutartį, grąžinimą ieškovei, atsakovai nepateikė. Savo ruožtu ieškovė į bylą pateikė jos poziciją dėl turto negrąžinimo (neperdavimo) jai pagrindžiančius įrodymus – 2016 m. gruodžio 14 d. antstolės surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad dalį priede Nr. 1 išvardyto turto (t. y. išnuomoto atsakovei pagal Įrangos nuomos sutartį) firma „Izotopas“ prarado dėl įvairių jos atstovo A. S. antstoliui nurodytų priežasčių, tokių kaip susidėvėjimas, nurašymas, pardavimas, o kitos turto dalies likimo (buvimo vietos) atsakovas A. S. apskritai negalėjo įvardinti.
23. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, visiškai pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei pažeidus tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, t. y. neperdavus daiktų pagal sutartį (pagal priedus Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4), o dalį daiktų praradus ir negrąžinus (pagal priedą Nr. 1), ieškovei buvo padaryta žala, kurios dydis atitinka pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtą už šiuos daiktus (turtą), kurių ieškovė taip ir neatgavo, sumą. Šios išvados (dėl ieškovei padarytos žalos, pastarajai sumokėjus pinigus už turtą, tačiau jo taip ir negavus) teisingumo, priešingai nei interpretuoja apeliantai, niekaip nepaneigia kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktas šalių, visų pirma ieškovės, nepasirašytas, neaišku kada sudarytas Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kurio sudarymo aplinkybių atsakovai niekaip nepaaiškino. Be to, priešingai nei teigia apeliantai, byloje nėra jokių sąskaitos išrašų ar kitokių įrodymų, pagrindžiančių 33 834,36 Eur sumos sumokėjimą ieškovei, todėl nėra aišku, apie kokius 33 834,36 Eur akcentuojama skunde. Kaip pagrįstai pastebėjo ieškovė, į bylą atsakovai su pareiškimu pateikė tik sąskaitos išrašą, patvirtinantį 6 000 Eur mokėjimą, tačiau iš šiame išraše esančių duomenų net nėra aiški šių lėšų mokėjimo paskirtis, o jokių paaiškinimų atsakovai ir vėl nenurodė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad nėra pagrindo pagrįstai manyti, jog atsakovų nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai galėtų turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir (ar) pagrįstumui.
24. Savo ruožtu atskirajame skunde apeliantų nurodytas argumentas dėl tariamo CPK 6 straipsnio ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų pažeidimo, atmestinas, kaip visiškai deklaratyvus, atskirajame skunde atsakovų nurodytas, niekaip nekonkretizuojant, kaip konkrečiai, apeliantų nuomone, šioje byloje pasireiškė CPK 6 straipsnyje ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimas.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su apeliantų argumentais dėl neva netinkamo bylinėjimosi išlaidų sprendime už akių paskirstymo.
26. Pažymėtina, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Ta pati taisyklė galioja ir atskiriesiems skundams, nes pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliantai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ginčijo tik ieškovei iš jų priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą, tačiau jų pareiškime nebuvo nurodytos aplinkybės dėl, atsakovų nuomone, ieškovės vėlavimo pateikti išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl šis argumentas, kaip neatitinkantis pirmiau nurodytos teisės normos, plačiau nenagrinėtinas.
27. Ieškovės prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo dydis (1675 Eur) vos viršija (30 Eur) tik už ieškinio parengimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktualios redakcijos) 5 ir 8.2 punktuose nurodytą leistiną advokato padėjėjui mokėtino užmokesčio sumą, todėl, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovas ne tik parengė ieškinį, bet ir teikė atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vyko ir dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, nors, kaip akcentavo atsakovai, trumpuose, tačiau įvykusiuose būtent dėl atsakovų nepakankamo bendradarbiavimo, t. y. prašymų dėl bylos atidėjimo pateikimo tik prieš patį posėdį, siuntė atsakovui reikalavimus ir pranešimus, konsultavo ieškovę, pripažintina, jog ieškovei iš atsakovų priteistų šioje byloje sumų negalima laikyti išlaidavimu, taigi jokio pagrindo jas mažinti, tuo labiau įvertinus pačių apeliantų elgesį teisminio proceso metu, jų nebendradarbiavimą, nėra.
28. Papildomai atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. Nr. 340 įsakymu patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių (aktualios redakcijos) 6.8. punktą pinigų priėmimo kvituose pirkėjo parašas, vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta nurodomi tik pirkėjo pageidavimu (t. y. šie duomenys nėra privalomas kvito rekvizitas), todėl atsakovų pastebėjimai, jog kadangi pateiktuose kvituose nėra mokėtojo (ieškovės) parašo, nėra įrodymų, kad ieškovė realiai patyrė išlaidas, atmestini.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.