Byla 2-132-178/2011

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Poškus,

2sekretoriaujant Nijolei Gamperienei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui A. Š.,

4atsakovui V. K.,

5atsakovo atstovams A. A., V. C.,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. G. ieškinį atsakovui V. K. dėl nuostolių priteisimo, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Senjorų rezidencija“.

7Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

8Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. K. UAB „Senjorų rezidencija“ naudai 1 570 929,30 Lt nuostolių atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

9Nurodo, kad ieškovas su atsakovu, siekdami įgyvendinti projektą „Karališkoji rezidencija“ Birštone, 2004 m. gegužės 5 d. įsteigė bendrovę UAB „Senjorų rezidencija“. Bendrovės vadovu buvo paskirtas atsakovas, jis bendrovei vadovavo iki 2009 m. gegužės 15 d. Atsakovas vadovavo projekto vykdymui, t.y. gyvenamojo komplekso senjorams su slaugos paslaugomis, verslo ir poilsio komplekso statybų, įrengimo darbams Birštone, o nuo 2007 m. vasaros vadovavo komplekse vykdomai slaugos, viešbučio, restoranų, SPA centro ir kt. veiklai. Atsakovas žinojo, kad projektas yra iš esmės vykdomas iš skolintų lėšų, todėl privalėjo šias lėšas naudoti racionaliai ir ekonomiškai. Nepaisant to, atsakovas, nesivadovavo ekonomiškumo ir protingumo principais, bendrovės vardu sudarinėjo sandorius dėl neprotingai brangių ar bendrovei nebūtinų daiktų pirkimo ir savo veiksmais padarė bendrovei didelę žalą. Nors „Karališkosios rezidencijos“ kompleksas ir turėjo būti gerai įrengtas, tačiau atsakovas be bendrovės savininkų žinios savo vienasmeniškais sprendimais pirko bendrovės vardu antikvarines vertybes, marmurines pavėsines, kitus prabangius daiktus. Atsakovo sprendimais bendrovė už neprotingai didelę kainą įsigijo šiuos daiktus: baldus už 380 365,95 Lt (baldai galėjo būti įsigyjami už ženkliai mažesnę kainą); vazas, pavėsines, suoliukus už 182 959,43 Lt (interjeras galėjo būti papuoštas kur kas mažiau kainuojančiais daiktais); šviestuvą konferencijų salėje už 76 000 Lt (tokia kaina prieštarauja protingumo principui); stogo apšvietimas 42 125,01 Lt (taip pat neatitinka protingumo principo); katerį už 17 264 Lt (išlaidos kateriui bendrovei dar negeneruojant pajamų yra akivaizdžiai neprotingos). Be to, dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo, netinkamo pareigų vykdymo, neūkiškumo, bendrovė patyrė nuostolių kurie buvo yra nurodyti nepriklausomos auditorės R. M. ataskaitoje: 96 714,61 Lt nuostolių dėl nesusigrąžintos PVM sumos iš valstybės biudžeto pagal UAB „Eurostatybų koncernas“ išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą EUR Nr. 08-2006-02-28, nes PVM sąskaitos – faktūros išrašymo metu UAB „Eurostatybų koncernas“ buvo išregistruota iš PVM mokėtojų, dėl ko bendrovė neturėjo teisės į PVM atskaitą; 87 591,60 Lt nuostolių dėl nesusigrąžintos PVM sumos iš valstybės biudžeto pagal 2008 m. gegužės 15 d. apartamentų pirkimo-pardavimo sutartį su R. J.; 57 908,70 Lt atsakovo gauta nauda dėl ilgalaikio neatlygintino naudojimosi bendrovės piniginėmis lėšomis, kuri pripažintina bendrovės nuostoliais; 630 000 Lt išlaidos buhalterinei apskaitai. Atsakovui vadovaujant bendrovei, buvo neefektyviai organizuojama buhalterinė apskaita, jai suvesti buvo samdomos įmonės, nors tai turėjo padaryti bendrovėje šias pareigas einantys darbuotojai. Auditorės ataskaitoje buvo nurodyta, kad bendrovės apyvartinės ir iš kreditorių gautos lėšos buvo naudojamos neracionaliai, neatsižvelgiant į jų atsipirkimo galimybes ir laiką. Atsakovas bendrovės vardu sudarydavo sandorius dėl turto įsigijimo, kuris nėra pirmo būtino vykdant bendrovės ūkinę-komercinę veiklą arba kuris visai nenaudojamas bendrovės veikloje. Auditorės ir ieškovo nuomone toks atsakovo neūkiškumas privedė bendrovę prie nemokumo (2008 m. gruodžio 31 d. trumpalaikiai įsipareigojimai 5,65 karto viršijo trumpalaikį turtą). Tai, kad bendrovė dėl patiriamų nuostolių turi veiklos tęstinumo problemų, buvo konstatuota ir audito bendrovei „Auditus Magnus“ 2008 m. atlikus bendrovės auditą. Taigi, iš viso dėl netinkamo bendrovės vadovo pareigų vykdymo atsakovas bendrovei padarė 1 570 929,30 Lt nuostolių. Todėl atsakovas, pažeidęs jam, kaip bendrovės vadovui, tenkančias fiduciarines pareigas veikti protingai bei sąžiningai ir tik bendrovės interesais, neprotingai valdė didelės vertės bendrovės turtą ir atliko kitus su bendrovės vadovo pareigomis nesuderinamus veiksmus. Tokiu būdu atsakovas padarė bendrovei didelę turtinę žalą, kurią privalo jai atlyginti (CK 2.87 str. 7 d., 6.246- 6.249 str., 6.251 str. 1 d.).

10Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ieškovas neįrodė nei vienos iš trijų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų atsakovo veiksmų, bendrovei padarytos žalos fakto, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CPK 178 str.). Ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo veiksmų bendrovei buvo padarytas neigiamas poveikis, jai buvo pakenkta ir dėl to sumažėjo bendrovės ekonominė vertė, ji prarado kokybines savybes, skirtumo tarp bendrovės turtinės padėties, kuri būtų egzistavusi, jei bendrovė nebūtų pirkusi antikvarinio ir kito turto arba pirkusi kitą analogiškos paskirties ir kokybės turtą, ir bendrovės turtinės padėties civilinės bylos iškėlimo dieną. Nors ieškovas teigia, kad „Karališkosios rezidencijos“ nebuvo numatyta įrengti prabangiais baldais, tačiau verslo plane apskritai nebuvo numatytas jokių baldų pirkimas. Dėl baldų ir kitų daiktų pirkimo atsakovas nuolat tarėsi su ieškovu ir būtent ieškovo nurodymu atsakovas pasirinko tam tikros rūšies ir vertės baldus. Projekto tikslas - sukurti aukščiausios kokybės paslaugų ir patarnavimų infrastruktūrą pasiturintiems pensinio amžiaus žmonėms. Pagal „Karališkosios rezidencijos“ koncepciją turėjo būti parinkti ir atitinkami baldai, todėl ir šios koncepcijos realizavimo eigoje priimami sprendimai nedraudė atsakovui apstatyti „Karališkąją rezidenciją“ jos lygį atitinkančiais baldais. Todėl atsakovas veikė išimtinai bendrovės interesais, neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeidė fiduciarinių pareigų ir nepadarė bendrovei nuostolių. Be to, ieškovas ir pats dažnai lankydavosi Lietuvoje, žinojo apie projekto įgyvendinimo eigą, bendrovės finansinę padėtį, pirkinius, atsakovas ne rečiau kaip kartą per mėnesį informuodavo jį apie bendrovės veiklą. Visuose eiliniuose bendrovės akcininkų susirinkimuose bendrovės akcininkai vienbalsiai aprobavo bendrovės finansinę atskaitomybę, taigi, tuo pačiu pritarė bendrovės finansinei veiklai bei atsakovo, kaip įmonės vadovo, veiksmams. Atsakovo sprendimais įsigyti baldai yra naudojami bendrovės veikloje, todėl negalima teigti, jog dėl jų įsigijimo bendrovė patyrė žalą. Anot atsakovo, nors ieškovas dalį savo teiginių grindžia remdamasis auditorės R. M. nuomone, tačiau koks turtas bendrovei yra būtinas, o koks ne ir kaip jis naudojamas, nėra finansinio audito dalykas. Toks vertinimas yra kitos srities specialistų reikalas. Auditorė nėra verslo konsultantė, todėl jos nuomonė neturi įrodomosios vertės ir yra išsakyta viršijant auditoriaus kompetenciją. Ieškovas nepagrįstai padarytai žalai priskiria bendrovės 630 000 Lt išlaidas buhalterinei apskaitai. Ši suma buvo reikalinga bendrovės apskaitos tvarkymui, audito atlikimui, kitoms finansinio pobūdžio paslaugoms. Jei ieškovas mano, kad atsakovas buhalterinės apskaitos tvarkymui išleido pernelyg didelę pinigų sumą, jis turėjo pateiti įrodymus, kiek turėjo kainuoti buhalterinės apskaitos tvarkymas protingai disponuojant bendrovės finansiniais resursais ir įrodyti, kokią sumą atsakovas pereikvojo neprotingai tvarkydamas jam patikėtus bendrovės finansus. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Be to, į minėtą išlaidų buhalterinei apskaitai tvarkyti sumą nepagrįstai įtrauktas PVM už bendrovei suteiktas audito, nekilnojamojo turto vertinimo paslaugas ir kt., nes šį PVM bendrovė susigrąžino iš valstybės biudžeto. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad bendrovė patyrė 57 908,70 Lt žalą dėl neatlygintino naudojimosi bendrovės lėšomis, t.y. kad atsakovas bendrovės lėšomis naudojosi asmeniniais, o ne bendrovės interesais. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad bendrovė patyrė nuostolių dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo, neūkiškumo, t.y. nepateikė įrodymų dėl nesusigrąžinto PVM iš valstybės biudžeto.

11Tretysis asmuo į teismo posėdį neatvyko.

12Ieškinys atmestinas.

13Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas yra UAB „Senjorų rezidencija“ akcininkai, turintys po 50 proc. akcijų. Atsakovas penkerius metus vadovavo šiai bendrovei. Ginčo esmė – atsakovo kaip bendrovės vadovo (ne)tinkamas pareigų vykdymas, dėl ko bendrovei (ne)buvo padaryta žala.

14Teisminėje praktikoje bendrovės valdymo organų veiklą reglamentuojančių teisės normų kontekste yra konstatuota, jog administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga ( duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Optimalūs finansai“ v. G. P. , bylos Nr. 3K-7-444/2009, 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. AB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-880/2002). Taigi, kaip minėta, byloje svarstytina, ar atsakovas (ne)tinkamai veikė įmonės interesais, ar jo veiksmais įmonei (ne)buvo padaryta žala šių teisminės praktikos suformuluotų taisyklių aspektu. Faktą, kad įmonei buvo padaryta žala bei jos dydį, turi įrodyti ieškovas. Teismo vertinimu, šių aplinkybių ieškovas neįrodė.

15Ieškinio reikalavimai faktiškai grindžiami auditorės R. M. Ataskaitoje apie faktinius pastebėjimus (toliau – Ataskaita) išdėstytais teiginiais bei vertinimais (t. 1 b. l. 90-108).

16Dėl bendrovei įgyto turto.

17Šioje dalyje ieškinys reiškiamas dėl to, kad atsakovas, veikdamas kaip vienasmenis valdymo organas, bendrovei pirko didelės vertės baldus, pavėsines, vazas, šviestuvą, suoliukus, stogo apšvietimo įrangą, katerį, kurie, ieškovo vertinimu, laikytini prabangos prekėmis. Vienok ir sutikus, kad minėtas turtas yra iš tikrųjų didelės vertės, kitų bylos aplinkybių kontekste, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad jo įsigijimu buvo veikiama prieš bendrovės interesus ir dėl to buvo padaryta žala bendrovei. Pažymėtina, kad sprendžiant ginčą dėl žalos įgyjant minėtą turtą padarymo negalima vadovautis dabartiniu metu galimai esančia sunkia bendrovės finansine situacija, kurioje pats ieškovas yra išreiškęs ketinimą inicijuoti bankroto bylą, atsakovo veiksmai kaip (ne)žalingi vertintini jų atlikimo metu buvusių faktinių aplinkybių kontekste.

182004 m. parengtame verslo plane buvo suformuluotas projekto „Senjorų rezidencija“ tikslas – sukurti aukščiausios kokybės paslaugų ir patarnavimų infrastruktūrą pensinio amžiaus žmonėms, užtikrinant itin komfortabilias gyvenimo ir laisvalaikio praleidimo sąlygas, aukštą gyvenimo kokybę saugioje išskirtinėje aplinkoje (t. 2 b.l. 10-83). Pažymėtina, kad šiame plane nurodyta, jog jį rengiant buvo pasinaudota ieškovo ir atsakovo verslo idėjomis, tarptautinės praktikos analize. Tokie išskirtiniai tikslai ir jų rezultatas pristatomas ir žiniasklaidoje (t. 2 b.l. 84-96). Tokio pobūdžio projektui iš esmės ženkliai aukštesnių standartų taikymo būtinumą patvirtino teismo posėdžio metu ir liudytoja apklausta architektė D. A., kuri patvirtino ir tai, kad inventoriaus įgijimo iš kitų rinkos subjektų kaina būtų buvusi panaši. Todėl byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad pats ieškovas taip pat siekė būtent tokio rezultato nepaisant ir to, kad bendrovė tuomet ir negeneravo pajamų (pastarasis dabar nurodomas neva atsakovo netinkamus veiksmus patvirtinantis argumentas nepagrįstas, nes ir ieškovui kaip verslininkui, ir auditorei aišku, kad paprastai pajamas generuoja ne pradėtas, o baigtas projektas). Tai patvirtina ir faktinės aplinkybės: ieškovas dalyvaudavo akcininkų susirinkimuose, pats lankydavosi objekte, taigi, matė ir įsigyjamą turtą, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, jog jis kokiu nors būdu būtų reiškęs dėl to pretenzijas ar bent jau išsakęs nepasitenkinimą. Be to, liudytojas M. V. parodė, kad ieškovui sistemingai buvo teikiamos ataskaitos apie lėšų (net iki lėšų stalo įrankiams) panaudojimą. Šioje ieškinio dalyje pastebėtina, kad ieškovas apskritai ir nenurodo, kokia turėjo ar galėjo būti protinga išlaidų ginčijamo turto apimtyje suma projekto įgyvendinimui, reiškia reikalavimą dėl viso turto vertės, kai tuo tarpu visas šis turtas bendrovei lieka. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas veikė priešingai ar bent jau aplaidžiai/abejingai bendrovės interesų atžvilgiu, o ieškovui apskritai neįrodžius, kad bendrovei ieškinyje nurodomo turto įgijimu buvo padaryta žala, reikalavimas netenkinamas.

19Dėl nesusigrąžintų PVM sumų.

20Liudytojas R. V. nurodė, kad UAB „Eurostatybų koncernas“ išrašyta už rangos darbus PVM sąskaita faktūra buvo gauta dar iki bendrovei gaunant informaciją iš mokesčių institucijų apie tai, kad UAB „Eurostatybų koncernas“ yra išregistruota iš PVM mokėtojų. Šiame kontekste apskritai pažymėtina tai, kad liudytojas nurodė, jog domėtis kontrahentų PVM mokėtojų statusu visų pirma yra įmonės finansininkų pareiga. Iš 2006 m. kovo 27 d. rašto matyti, kad UAB „Eurostatybų koncernas“ kvestionavo VMI jos išbraukimą iš PVM mokėtojų (t. 1 b.l. 93). Iš UAB „Senjorų rezidencija“ ir UAB „Eurostatybų koncernas“ 2006 m. balandžio 21 d. susitarimo matyti, kad UAB „Eurostatybų koncernas“ įsipareigojo, nuginčijus mokesčių administratoriaus sprendimą, anuliuoti jos išrašytą sąskaitą (t. 1 b.l. 95-97). Liudytojas R. V. nurodė, kad susiklosčius tokiai situacijai buvo vedamos konsultacijos bei derybos su VMI, su kuria buvo pasiektas susitarimas spręsti šį klausimą vėliau. Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo manyti, kad atsakovas neturėjo pagrindo tikėtis, jog sąskaita ir po teisminių ginčų dėl UAB „Eurostatybų koncernas“ išregistravimo iš PVM mokėtojų nebus anuliuota. Auditorės Ataskaitoje teiginys, kad bendrovė patyrė nuostolių yra grindžiama vien faktu, kad sąskaita faktūra taip ir nebuvo anuliuota, tačiau nevertinant kitų aplinkybių konteksto.

21Iš apartamentų pirkimo pardavimo sutarčių matyti, kad R. J. nupirko, o vėliau bendrovė atpirko apartamentus (t. 3 b.l. 105-118, 119-131). Tiek R. J. nupirko, tiek bendrovė atpirko apartamentus už tokią pat kainą. Taigi, šiuo aspektu apskritai nėra pagrindo konstatuoti žalos bendrovei atsiradimą. Auditorės Ataskaitoje nurodoma, kad R. J. nesant PVM mokėtoju bendrovė prarado PVM atskaitos galimybę. Tačiau, kaip nurodo atsakovas ir patvirtina rašytiniai įrodymai susiklosčiusi situacija buvo aptariama su kvalifikuotais teisininkais (advokatais) (t. 3 b.l. 132), vienok kitokio - bendrovei naudingesnio - varianto iš esmės nebuvo, ko teismo posėdyje iš esmės nepaneigė ir auditorė. Tokią situaciją sąlygojo tai, kad mirė pirkėjo R. J. motina, kuriai buvo skirti jo nupirkti apartamentai, tuo tarpu viso projekto paskirtis, kaip minėta, buvo būtent pensinio amžiaus asmenų apgyvendinimas apartamentuose. Iš 2008 m. gegužės 15 d. apartamentų pirkimo pardavimo sutarties 7.2 punkto matyti, kad pirkėjui ar gyventojui mirus bendrovė buvo įsipareigojusi atpirkti apartamentus. Taigi, esant tokioms aplinkybėms bendrovė privalėjo atpirkti apartamentus. Todėl teigti, kad dėl PVM atskaita tapo negalima dėl netinkamų atsakovo veiksmų, kai tokios galimybės nesurado ir kvalifikuoti teisininkai, nėra pagrindo. Juo labiau, kad ir pati R. M. teismo posėdžio metu negalėjo įvardinti konkretaus apartamentų atpirkimo varianto, kuris būtų leidęs bendrovei pasinaudoti teise į PVM atskaitą.

22Dėl atsakovo gautos naudos (57 908,70 Lt) (t. 1 b.l. 109-110).

23Iš atsakovo asmeninėje sąskaitoje buvusiomis bendrovės lėšomis buvo atsiskaitoma pagal bendrovės ūkines operacijas. Pastebėtina, kad ieškinio reikalavimo kontekste buvusios situacijos su bendrovės lėšų laikymu šiuo atveju teismas nevertina fiskalinės drausmės laikymosi aspektu. Ataskaitoje auditorė konstatavo, jog atsakovas pagal apskaitos dokumentus yra visiškai atsiskaitęs už gautus avansus. Taigi, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas būtų pasisavinęs/iššvaistęs bendrovės lėšas ar gavęs iš tokios situacijos asmeninę naudą. Pažymėtina, kad paties bendrovės lėšų laikymo atsakovo asmeninėje sąskaitoje fakto pagrįstumo iš esmės nekvestionavo ir pats ieškovas, taigi, galima daryti išvadą, jog pats ieškovas tokiam bendrovės lėšų laikymo būdui buvo pritaręs. Tuo tarpu šiuo metu jo bei Ataskaitoje dėstomi samprotavimai apie tai, jog panaudojus versle buvusias sąskaitoje lėšas bendrovė būtų gavusi pelną, toks lėšų laikymas esą buvęs galimai rizikingas mokestinių įstatymų prasme, neduoda pagrindo išvadai, kad bendrovė dėl to iš tikrųjų patyrė realią žalą ar, juo labiau, kad dėl jos kaltas atsakovas – kaip minėta, ieškovas, turintis 50 proc. akcijų dalyvaudavo susirinkimuose, jokių pretenzijų dėl negalimumo gauti informaciją apie bendrovės veiklą inter alia ir nagrinėjamu aspektu nėra pareiškęs, o tuo tarpu menkai tikėtina, kad jis, investavęs dideles pinigų sumas, būtų visiškai nesidomėjęs bendrovės finansų tvarkymu. Minėti ieškovo argumentai iš esmės reiškia pasvarstymus bei prielaidas atgaline data, kad elgiantis kitaip bendrovė tikriausiai būtų gavusi naudą (nors ieškovui, kaip verslininkui, neabejotinai žinoma, kad vienoks ar kitoks pinigų panaudojimas versle visada susijęs su didesne ar mažesne rizika ir kai kuriais atvejais gali ne tik neatnešti papildomos naudos, bet dar ir sukelti nuostolius).

24Dėl išlaidų buhalterinei apskaitai.

25Šis reikalavimas taip pat grindžiamas Ataskaitoje išdėstytu auditorės vertinimu, kad tai esą „pakankamai reikšminga suma, kai įmonė negeneruoja pinigų srauto ir dirba nuostolingai“. Nekvestionuojant šios sumos „pakankamo reikšmingumo“ (apie 10 000 Lt per mėnesį), pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pati auditorė negalėjo patvirtinti, kad tokios išlaidos būtų pernelyg didelės, nei ji, nei ieškovo atstovas negalėjo nurodyti, kokią ir kam konkrečiai šių išlaidų dalį galima būtų laikyti pagrįsta, kokią – ne. Šiame kontekste paminėtina, kad ieškovas taip ir nepaneigė atsakovo argumentų, kad po pastarojo atleidimo iš darbo šio pobūdžio išlaidos ne tik nesumažėjo, bet dar labiau padidėjo, ką iš esmės patvirtina ir bendrovės pateikti duomenys (t. 3 b.l. 171-173).

26Esant virš minėtoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, jog bendrovei buvo padaryta žala dėl ieškinyje nurodytų atsakovo veiksmų(neveikimo). Pastebėtina, kad ir bendrovė, kurios naudai reiškiamas ieškinys, jo palaikymo nepareiškė.

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268 straipsniais,

Nutarė

28Ieškinį atmesti.

29Priteisti iš ieškovo V. G. G. 41,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

30Sprendimui įsiteisėjus panaikinti atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones (Turto arešto akto Nr. 0109007828).

31Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Poškus,... 2. sekretoriaujant Nijolei Gamperienei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui A. Š.,... 4. atsakovui V. K.,... 5. atsakovo atstovams A. A., V. C.,... 6. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. G.... 7. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 8. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. K. UAB „Senjorų... 9. Nurodo, kad ieškovas su atsakovu, siekdami įgyvendinti projektą... 10. Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ieškovas neįrodė nei vienos... 11. Tretysis asmuo į teismo posėdį neatvyko.... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas yra UAB „Senjorų rezidencija“... 14. Teisminėje praktikoje bendrovės valdymo organų veiklą reglamentuojančių... 15. Ieškinio reikalavimai faktiškai grindžiami auditorės R. M. Ataskaitoje apie... 16. Dėl bendrovei įgyto turto.... 17. Šioje dalyje ieškinys reiškiamas dėl to, kad atsakovas, veikdamas kaip... 18. 2004 m. parengtame verslo plane buvo suformuluotas projekto „Senjorų... 19. Dėl nesusigrąžintų PVM sumų.... 20. Liudytojas R. V. nurodė, kad UAB „Eurostatybų koncernas“ išrašyta už... 21. Iš apartamentų pirkimo pardavimo sutarčių matyti, kad R. J. nupirko, o... 22. Dėl atsakovo gautos naudos (57 908,70 Lt) (t. 1 b.l. 109-110).... 23. Iš atsakovo asmeninėje sąskaitoje buvusiomis bendrovės lėšomis buvo... 24. Dėl išlaidų buhalterinei apskaitai.... 25. Šis reikalavimas taip pat grindžiamas Ataskaitoje išdėstytu auditorės... 26. Esant virš minėtoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268... 28. Ieškinį atmesti.... 29. Priteisti iš ieškovo V. G. G. 41,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 30. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias... 31. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos...