Byla 2A-86-153/2008

1Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

2kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Raimondo Buzelio,

3sekretoriaujant Daivai Rinkevičienei, Vaidai.Stankevičiūtei., dalyvaujant ieškovui A. P., atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei J. B., atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei L. G.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. ir atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-01481-528/2007 pagal ieškovo A. P. patikslintą ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims D. M., D. M., J. G., A. P., A. P., I. Š. dėl įsakymo panaikinimo, sandorio pripažinimo galiojančiu

Nustatė

6Ieškovas A. P. patikslintu ieškiniu teismo prašė: pripažinti 1994-03-25 įvykusį žemės, esančios ( - ) , plane pažymėtos indeksu A (324 kv.m) ir po ieškovo namo dalimi esančios žemės, pirkimo – pardavimo sandorį galiojančiu; atnaujinti terminą ieškiniui dėl neteisėto Kauno apskrities viršininko 2006-06-08 įsakymo Nr.02-01-6762 panaikinimo pateikti; panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006-06-08 įsakymą Nr.02-01-6762; priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo sumokėtą žyminį mokestį, advokato atstovavimo išlaidas (1t., b.l.157-162).

7Ieškovas nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 2006-06-08 įsakymas Nr.02-01-6762 dėl žemės sklypo ( - ) , dalių nustatymo, kuriuo ieškovui paskirta naudotis 279 kv.m sklypo, yra neteisėtas ir turi būti pripažintas negaliojančiu bei panaikintas, kadangi prieštarauja 1979-06-11 notaro patvirtintai sutarčiai, kuria nustatyta ginčo sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią ieškovui buvo skirta naudotis 324 kv.m sklypo dalimi; 1979-06-11 sutartis galiojanti ir yra privaloma šalims bei jų teisių perėmėjams. 1994-03-25 sandoris turi būti pripažintas galiojančiu, kadangi ieškovas pinigus už 400 kv.m plotą pagal žemės sklypo įvertinimo aktą sumokėjo, tačiau Kauno savivaldybės žemėtvarkos skyrius neįformino įstatymo nustatyta tvarka žemės pirkimo-pardavimo sutarties. Pripažinus 1994-03-25 sandorį galiojančiu, atsirastų papildomas pagrindas įsakymo pripažinimui neteisėtu; terminas ieškiniui dėl neteisėto apskrities viršininko įsakymo panaikinimo turi būti atnaujintas, nes apie pažeistas teises ieškovas sužinojo 2006-06-08 ir iš karto kreipėsi į Administracinį teismą, tačiau šis atsisakė priimti skundą, kadangi ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

8Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip neįrodytą. Atsakovas nurodė, kad vadovautis sutartimi 1979 m. sutartimi negalima, nes ja buvo nustatyta naudojimosi ginčo sklypu tvarka, tačiau tai nėra bendraturčių susitarimas dėl žemės sklypo dalių įsigijimo nuosavybėn, bendraturčiai nebuvo pasidalinę 18 kv.m ploto ir 240 kv.m kiemo, be to, po geodezinių matavimų 2005 m. paaiškėjo, kad namų valdos ( - ) , plotas yra ne 1105 kv.m, bet 1117 kv.m. Ieškovo reikalavimas dėl sandorio pripažinimo galiojančiu yra nekonkretus - neaišku tarp kokių šalių jis buvo sudarytas, neaiškus sandorio objektas – buvo pirktas visas objektas ar jo dalis; nesant esminių sąlygų - suformuoto sandorio objekto, išreikštos šalių valios dėl objekto, negalima pripažinti sandorio įvykusiu, juolab, kad mokėjimo pavedimas, pagal kurį ieškovas sumokėjo pinigus, patvirtina tik patį pinigų sumokėjimo faktą, bet ne šalių susitarimą dėl sklypo pirkimo-pardavimo, o sumokėjimas už didesnę nei priklauso žemės sklypo dalį nesuteikia ieškovui teisės tokios dalies reikalauti. Atsakovas Kauno apskrities administracija negali būti pripažinta sandorio šalimi, nes Kauno apskritis atsirado tik 1995 m. Ieškovas įrodymų, kad sutartis buvo sudaryta, bet kita šalis vengė ją patvirtinti, nepateikė. Kauno apskrities viršininko 2006-06-08 įsakymas Nr.02-01-6762 yra teisėtas, nes gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims, o bendraturčių susitarimas dėl žemės dalių įsigijimo nuosavybės iki 2004 m. lapkričio mėn. nebuvo pateiktas, todėl šios dalys nustatytos apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį

9Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi nesuformuluotas konkretus reikalavimas dėl sandorio, kurį prašoma pripažinti galiojančiu, neaiškus sandorio objektas ir to sandorio šalys; neaišku kuo remiantis ieškovas prašė išsipirkti ir mokėjo už 400kv.m ploto sklypo dalį, nes 1975 m. ir 1979 m. sutartyse ieškovo naudojimuisi skirta 324 kv.m žemės sklypo plotas; ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo įvykdyti visi reikalavimai dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo – suformuotas žemės sklypas, Kauno miesto valdybos potvarkiu patvirtintas leidimas įsigyti sklypą ir pan., taip pat, kad kita sandorio šalis vilkino ar vengė sudaryti ir notariškai įforminti sandorį; prašomas panaikinti įsakymas yra teisėtas, nes 1979 m. notariškai patvirtinta sutartimi bendraturčiai susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, bet ne dėl žemės dalių įsigijimo nuosavybėn.

10Tretieji asmenys J. G., D. M. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 2 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: atnaujino terminą ieškiniui dėl 2006-06-08 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr.02-01-6762 panaikinimo pateikti, panaikino 2006-06-08 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr.02-01-6762 dėl žemės sklypo ( - ) , dalių nustatymo, kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Iš atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos priteisė 100 Lt žyminį mokestį ir 650 Lt advokato atstovavimo išlaidų ieškovui A. P., 54,45 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei; iš ieškovo A. P. priteisė valstybei 54,45 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

12Dėl pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu.

13Teismas nustatė, kad 1975-03-12 notaro patvirtinta sutartimi ieškovas įsigijo 3/14 dalis gyvenamojo namo su pusrūsiu, esančio ( - ) , sutartimi buvo numatyta, kad jis naudosis 324,24 kv.m daržo (1t.,b.l.82,111). 1979-06-11 notaro patvirtinta sutartimi G. U., A. P., E. L., L.J. L., R. P. ir M. K. susitarė dėl 1105 kv.m žemės sklypo, esančio ( - ) naudojimosi tvarkos: G. U. naudosis 21 kv.m ploto žemės sklypu, pažymėtu „B“; A. P. 324 kv.m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A“; E. L., L.J. L., R. P. ir M. K. naudosis bendrai 339 kv.m ploto žemės sklypo dalimi; 240 kv.m žemės sklypo dalimi pažymėta raide „D“ visi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai naudosis bendrai (1t., b.l.12,13,84,110). 1992-05-25 prašymu Kauno miesto valdybai A. P. prašė parduoti jo naudojamą žemės sklypo dalį A/400, esančią ( - ) (1t., b.l.56). 1992-12-08 A. P., A. K., J. B. ir T.R. L. surašė susitarimą pirkti žemės sklypą tarp bendrasavininkų, kuriame nurodytos tik dviejų bendrasavininkų perkamos sklypo dalys: A. P. - 0,4, T.R. L. – „A“ (1t. b.l.139). 1994-03-25 ieškovas už žemės sklypą pagal sklypo įkainojimo aktą sumokėjo 143,77 Lt (1t. b.l.85,113, privatizavimo bylos l.12,13).

14Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje nenurodė, kokios yra sandorio, kurį prašoma pripažinti įvykusiu, šalys ir koks tiksliai yra sandorio objektas - kiek tuo sandoriu buvo pirkta-parduota žemės, ar tai buvo atskiras žemės sklypas ar jo dalis, t.y. nesuformulavo tinkamai ieškinio dalyko (ieškovo reikalavimas) ir pagrindo, nors tokias galimybes turėjo: buvo atstovaujamas dviejų advokatų, buvo skirtas terminas ieškiniui patikslinti. Reikalavimai minėtiems ieškinio elementams yra imperatyvūs ir nenumato jokių išimčių, nes, neesant bent vieno iš šių dviejų elementų, nėra ieškinio. Pagal ieškovo nurodomu sandorio sudarymo metu – 1994-03-25 valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimą reglamentavusių 1993-07-21 LR Vyriausybės nutarimu Nr.550 patvirtintų valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių (toliau Taisyklės), 4 p. asmuo, turintis teisę pirkti jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, turėjo pateikti: atitinkamą prašymą; dokumentą, kurio pagrindu jis naudojasi žemės sklypu; įgaliotos tarnybos patvirtintą sklypo planą; miesto (rajono) valdybos įgaliotos tarnybos patvirtintą susitarimą, jei naudojamą žemės sklypą nori pirkti keli asmenys. Iš ieškovo pateikto 1992-12-08 bendrasavininkų susitarimo pirkti žemės sklypą ( - ) , turinio matyti, kad perkamo sklypo plotas yra 0,4 ha, ieškovas perka 0,4 dalis sklypo, T.R. L. perka sklypo dalį „A“, o kitų bendrasavininkų perkamos sklypo dalys visai nenurodytos (1t. b.l.139). Minėto dokumento negalima laikyti bendrasavininkų susitarimu pirkti žemės sklypą, nes jame tartasi dėl neegzistuojančio ploto žemės sklypo, nėra jokio konkretaus bendraturčių susitarimo dėl žemės sklypo dalių pirkimo. 1992-05-25 prašyme Kauno miesto valdybai ieškovas taip pat yra nurodęs, jog jam priklauso A/400 dalis 1105 kv.m ploto ginčo sklype pagal 1979-06-11 pirkimo sutartį, tačiau įrodymų dėl teisės įgyti 400kv.m ploto sklypo dalį, už kurią yra sumokėjęs, nepateikė, o minėtoje sutartyje nurodyta ieškovo asmeniniam naudojimui skirta žemės sklypo dalis yra 324 kv.m ploto (CPK 178 str., 1t. b.l.56). Teismas konstatavo, kad ieškovas nebuvo įvykdęs pareigos pateikti bendrasavininkų susitarimą ir nepagrįstai mokėjo už 400 kv.m ploto žemės sklypo dalį, nes 1992-12-08 susitarimas nesuteikė ieškovui teisės prašyti leisti išsipirkti tokio ploto žemės sklypo dalį (CPK 177, 185 str.).

15Teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad su prašymu pirkti naudojamą žemės sklypą jis buvo pateikęs patvirtintą sklypo planą. Iš ginčo sklypo privatizavimo bylos matyti, jog sklypo ribų paženklinimo aktas sudarytas tik 2005-03-16 (b.l.23,128-139). Pagal Taisyklių 10 p. pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti patvirtinta notariškai ir įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje, o šių sąlygų nesilaikymas pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančia. Ieškovas pripažino nesudarinėjęs bei nepasirašinėjęs jokių žemės pirkimo-pardavimo sutarčių ir nesikreipęs iki šiol dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Teismas konstatavo, ieškovas neįrodė visų valstybinės žemės pirkėjo prievolių įvykdymo ir priešingos šalies vilkinimo įforminti sutartį (1964 m. CK 149 str. 2d., CK 1.93 str. 4d., CPK 177, 178, 185 str.). Byloje nėra įrodymų, ginčo žemės sklypas yra įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl pripažinti sandorį dėl tokio objekto galiojančiu negalima (CK 1.109 str.), nes civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, todėl ieškovo reikalavimas dėl sandorio pripažinimo galiojančiu atmestinas (CPK 3, 177, 185 str.).

16Dėl reikalavimo atnaujinti terminą ieškiniui dėl 2006-06-08 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr.02-01-6762 panaikinimo pateikti.

17Teismas nustatė, kad ieškovas apie 2006-06-08 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr.02-01-6762 buvo informuotas 2006-06-13 raštu, o 2006-06-27 Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi, kurią 2006-10-24 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą, ieškovo skundą buvo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme (1t. b.l.10,21-24). 2006-11-15 ieškovas su ieškiniu dėl ginčijamo įsakymo panaikinimo kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą (1t. b.l.3-5). Teismas nurodė, kad ieškovas per 30 dienų terminą kreipėsi dėl savo teisių gynimo į jam nurodytą teismą, tai laikytina, jog jis terminą praleido dėl objektyvios ir nuo jo nepriklausančios svarbios priežasties, nes ieškovas neturėjo pagrindo netikėti nurodyta įsakymo apskundimo tvarka, todėl yra pagrindas (CK 1.131 str. 2d., CK 177, 178, 185 str.) terminui atnaujinti ieškiniui dėl 2006-06-08 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr.02-01-6762 panaikinimo pateikti.

18Dėl reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006-06-08 įsakymą Nr.02-01-6762.

19Teismas nustatė, kad namų valdos bendraturčiai žemės sklypu naudojosi pagal 1979-06-11 sutartį. Teismas nurodė, kad pagal LR žemės reformos įstatymo 8 str. pagrindu LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos (2005-08-20 redakcija), galiojusios ginčijamo Kauno apskrities viršininko įsakymo priėmimo metu, 7 p., kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Nors paminėtoje Tvarkoje nėra nurodyta apskrities viršininko administracijai, priimant sprendimą, vadovautis šalių sutartimis, kuriomis patvirtinta individualaus namo bendrasavininkių naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarka, tačiau tokia sutartis negali būti ignoruojama, kadangi sutartis šalims turi įstatymo galią, sutartis įregistruota viešame registre ir gali būti panaudojama prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 str. 2d., 6.189 str.). Teisė į žemės sklypo įsigijimą nuosavybėn yra kildinama iš teisėto žemės sklypo naudojimo, todėl į 1979-06-11 sutartį turi būti atsižvelgiama nustatant parduodamas žemės sklypo dalis. Teismas konstatavo, kad namų valdos žemės sklypą individualaus namo bendrasavininkiai pirkdami iš valstybės nuosavybės teise įgyja nuosavybėn visą namų valdos plotą - nuosavybėn perduodamas kiekvieno asmeniškai naudojamas (užstatytas šio bendrasavininkio statiniais ar niekuo neužstatytas, bet buvęs priskirtas jam naudotis) ir naudojamas bendrai (užimtas bendrų statinių, bendro kiemo, bendrų komunikacijų ar kitaip naudotas keleto ar visų bendrasavininkių) plotas, kuris padalijamas dalimis pagal namo bendrasavininkiui tenkančias sprendimo priėmimo metu teisėtai priklausančias namo nuosavybės dalis. Atliktų tikslių geodezinių matavimų išdavoje nustatytas žemės sklypo padidėjimas 12 kv.m nėra teisinis pagrindas sklypo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatyti iš naujo, pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį. Šiuo atveju nustačius žemės sklypo dalis pagal Tvarkos 7 p. nustatytą formalųjį kriterijų – kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį, būtų pažeistos ieškovo teisės. Kadangi apskrities viršininko įsakyme bendraturčių žemės sklypo dalys nustatytos remiantis tik poįstatyminiame teisės akte nurodytu formaliuoju kriterijumi, neatsižvelgiant į faktinį žemės sklypo naudojimą, nustatytą galiojančia 1979 m. šalių sutartimi, todėl Tvarka ir įstatymai buvo taikyti netinkamai, kas sudaro pagrindą ginčijamą apskrities viršininko įsakymas panaikinti.

20Apeliaciniu skundu ieškovas A. P. su teismo sprendimu nesutiko iš dalies, prašė panaikinti teismo sprendimą toje dalyje, kurioje ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo sumokėtą žyminį mokestį, advokato atstovavimo išlaidas. Apeliantas nurodė šiuos motyvus:

211) teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nenurodė sandorio, kurio galiojimą prašo pripažinti, šalių. Tokia teismo išvada prieštarauja ieškinio turiniui. Ieškinyje tiesiogiai pažymėta, kad sandorio šalys yra ieškovas ir Kauno miesto valdyba, kurios teisės perėmėja yra Kauno miesto savivaldybės administracija. Patikslintame ieškinyje ieškovas prašė „...pripažinti 1994 m. kovo mėn. tarp ieškovo ir Kauno miesto valdybos, kurios teisės perėmėja Kauno miesto savivaldybės administracija taip pat yra atsakovas šioje byloje, įvykusį žemės pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu...“. Vėliau tai buvo pakartota „...1994 metais Kauno miesto žemėtvarkos skyrius (Kauno miesto valdyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintomis Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklėmis“ pardavė ieškovui jo naudojamą žemės sklypą, ir A. P. už jį apmokėjo 1994 m. kovo 25 d. investiciniais čekiais (apmokėjimo už žemę dokumento nuorašas - priedas Nr. 5)...“. Sandorio šalys buvo kelis kartus įvardintos teismo posėdžio metu, atsikirtimus dėl ieškovo reikalavimo pripažinti sandorį galiojančiu teikė atsakovai, sandorio aplinkybės buvo nagrinėjamos teismo posėdyje. Be to, pats atsakovų įvardijimo faktas nurodo sandorio šalis (teisių perėmėjus). Teismas pats sprendime vartojo „pardavėjo“ sąvoką, pažymėdamas, kad „...supažindinus pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo projektu bei pateikus tuos dokumentus miesto (rajono) valdybai, ši leidimą pirkti patvirtino potvarkiu, kas įrodo pardavėjo valią sudaryti sandorį...“. Teismas vienareikšmiškai suprato, kokį pardavėją nurodo ieškovas savo ieškinyje.

222) jeigu daryti prielaidą, kad apibrėžto reikalavimo nebuvo, tai neužkerta kelio teisme teikti pakartotinį reikalavimą, nes ieškinio dalyko nebuvo, arba jis buvo neapibrėžtas tiek, tad nebūtų galima spręsti, kad pakartotinai yra teikiamas reikalavimas dėl to paties dalyko. Jei ieškinio dalykas teismui išties nebuvo aiškus net po ieškinių patikslinimų, teismas turėjo palikti ieškinį šioje dalyke nenagrinėtu. Faktas, kad teismas atmetė ieškinį šioje dalyje savaime rodo, kad teismui nekilo abejonių, dėl kokio konkretaus reikalavimo buvo pateiktas ieškinys;

233) teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nenurodė įvykusio sandorio, kurio galiojimą prašo pripažinti, tikslaus objekto:

24Pirma, būsimas sandorio objektas buvo nurodytas 1979 m. birželio 11 d. notaro patvirtintoje sutartyje dėl žemės naudojimo tvarkos. Ieškinyje buvo nurodyta, kad būtent šis sklypas tapo sandorio objektu, kurio galiojimą prašo pripažinti ieškovas. Antra, sandorio objekto apibrėžtumą patvirtina visa eilė aplinkybių ir dokumentų, tame tarpe paties teismo nurodytų ir byloje esančių. Pav., sklypo įkainojimo aktas. Trečia, jei sandorio objektas, vadinasi ir ieškinio dalykas, teismui išties nebuvo aiškus net po ieškinių patikslinimų, teismas turėjo palikti ieškinį šioje dalyje nenagrinėtu. Faktas, kad teismas atmetė ieškinį šioje dalyje savaime rodo, kad teismui nekilo abejonių, dėl kokio konkretaus reikalavimo ir kokio konkretaus sandorio objekto buvo pateiktas ieškinys;

254) teismas nepagrįstai teigė, kad ieškovas nepateikė kitų kaimynų (pretendentų išpirkti žemę) susitarimo. Byloje yra visų pretendentų sutikimai išpirkti žemę pagal 1979 m. birželio 11 d. notaro patvirtintos sutarties dėl žemės naudojimo tvarkos ribas. Šie sutikimai buvo pateikti ne viename dokumente, bet keliuose (yra prie bylos pridėtoje privatizavimo byloje). Jokie teisės aktai ir nenustato reikalavimo, kad susitarimas būtų įtvirtintas viename dokumente. 1979 m. sutartyje įtvirtinta, kad ieškovui tenka 324 kv. m. sklypas. Teismas nepagrįstai sureikšmino faktą, kad ieškovas mokėjo už 400 kv. m. sklypą. Teismui buvo pateikti paaiškinimai, kad skirtumas susidarė dėl po namu esančios žemės, kuri nebuvo įvertinta 1979 m. sutartyje, tačiau turėjo būti išpirkta pagal 1994 metais galiojančius teisės aktus. Tai niekaip nepaneigia 1994 m. kaimynų susitarimo išpirkti žemę būtent pagal 1979 m. patvirtintą sutartį. Pretendentai „perkėlė" 1979 m. sutarties dėl žemės naudojimo tvarkos objektą į 1994 m. sutartį dėl žemės išpirkimo, pritaikant 1979 m. sutartį ir joje apibrėžtus daiktus naujiems santykiams;

265) teismas teigė, kad ieškovas neįvykdė savo pareigos pateikti sklypo planą. Sklypo planas buvo pateiktas - jis yra 1979 m. sutarties dalis, ir yra privatizavimo byloje. Faktas, kad sklypo ribų ženklinimą atsakovas atliko pavėluotai, tik 2005 m. kovo 16 d., rodo atsakovo nesąžiningumą. Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos, ir jo pirmatikio - Kauno miesto valdybos (Žemėtvarkos skyriaus) vilkinimas yra pagrindinė šį ginčą sąlygojusi priežastis.

276) teismas pažymėjo, kad „...supažindinus pirkėją su žemės sklypo kainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo projektu bei pateikus tuos dokumentus miesto (rajono) valdybai, ši leidimą pirkti patvirtino potvarkiu, kas įrodo pardavėjo valią sudaryti sandorį...“. Teismas patvirtino, kad valia sudaryti sandorį buvo išreikšta vadinasi, buvo ir sandorio šalys, ir objektas, mokėjimas buvo atliktas, sklypas šiuo metu (kaip jau daugiau nei 30 metų) naudojamas ieškovo. Todėl yra pagrindas pripažinti 1994 m. sudarytą sandorį galiojančiu. Sandoris sudarytas 1994 m., todėl jo įsigaliojimui negali būti taikomas 2001 m. liepos 1 d. CK. 2001 m. CK gali būti taikomas ieškovo reikalavimams pripažinti sandorį galiojančiu, nes įstatymas nepateikia jokių apribojimų Pažymėtina, kad įregistruoti objektą registre, daryti kitus būtinus veiksmus, galėjo tik Kauno miesto valdyba bei Kauno žemėtvarkos skyrius, tad nepagrįsta naudoti jų neteisėto neveikimo aplinkybes jų naudai.

28Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti, kadangi teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių motyvų:

291) teismas netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 185 str.) ir nepagrįstai panaikino 2006-06-08 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-6762 dėl žemės sklypo ( - ) dalių nustatymo. Ginčijamą įsakymą Kauno apskrities viršininkas priėmė vadovaudamasis 1999-03-09 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau Tvarkos) 7 p. Teismas dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu, konstatavo, kad ieškovas nebuvo įvykdęs pareigos pateikti bendrasavininkų susitarimą ir nepagrįstai mokėjo už 400 kv.m ploto žemės sklypo dalį, tačiau spręsdamas dėl 2006-06-08 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-6762, dėl žemės sklypo ( - ) dalių nustatymo, vadovavosi 1979-06-11 sutartimi, kuria buvo nustatyta žemės sklypo esančio ( - ) naudojimosi tarp bendraturčių tvarka. Teismas nepasisakė ir nevertino, kas ieškovui, jeigu visi bendraturčiai sutiko su tokia nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, sukliudė Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pateikti susitarimą pirkti žemės sklypą tarp bendraturčių.

302) teismas nepasisakė ir nevertino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2006-05-26 atsakymo Nr. 3B-(7.5)-P-476-817 (b.l. 53-44), 2004-10-25 atsakymo Nr. 3B-(7.5)-P-1160-1192 (b.l. 51-52), bei 2002-01-18 atsakymo Nr. 131 l-P-69 (b.l. 15), į ieškovo A. P. skundus. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos šiuose raštuose A. P. informavo, kad Kauno apskrities viršininkas priimdamas įsakymą dėl namų valdos žemės sklypo dalių nustatymo neturi vadovautis namo bendraturčių nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Ieškovas jau 2002 m. (Nacionalinės žemės tarnybos raštas b.l. 15) buvo informuotas, kad vadovaujantis 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 patvirtintomis Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka, taisyklėmis asmuo norintis, bei turintis teisę pirkti žemės sklypą turi žemėtvarkos skyriui pateikti prašymą pirkti žemės sklypą, sklypo planą bei miesto valdybos patvirtintą susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą nori pirkti keli asmenys. 1979-06-11 notariškai patvirtinta sutartis nustatė naudojimosi valstybiniu žemės sklypu tvarką, o ne susitarimą tarp bendraturčių išsipirkti iš valstybės atitinkamas žemės sklypo dalis, todėl ši sutartis negali būti laikoma dokumentu, kuriuo remiantis Kauno apskrities viršininkas turėtų atsižvelgti nustatant žemės sklypo dalis bendraturčiams. Minėta sutartimi bendraturčiai nebuvo pasidalinę 240 kv.m ploto kiemo, bei 181 kv.m ploto po pastatais, todėl dar ir dėl to minėta sutartimi vadovautis negalima;

313) teismas neišsprendė ginčo iš esmės (CPK 259 str. 1 d.), nes liko neaišku, kokio dydžio žemės sklypo dalis ieškovas ir tretieji asmenys turi teisę įsigyti privačion nuosavybėn.

32Atsiliepime į ieškovo A. P. apeliacinį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti dėl šių motyvų:

331) teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nenurodė sandorio šalių bei koks buvo tiksliai sandorio objektas. Ieškovo reikalavimas dėl sandorio pripažinimo galiojančiu buvo nekonkretus, nes iš reikalavimo neaišku, nei kas buvo minėto sandorio šalys, koks objektas buvo pirktas, todėl nesant esminių sandorio sąlygų t.y. suformuoto sandorio objekto, išreikštos šalių valios dėl objekto, sandorio šalių, negalima pripažinti tokį sandorį įvykusiu. Ieškinio dalykas ir pagrindas ar jų pakeitimai teismui pateikiami raštu, teismas negalėjo peržengti byloje pareikštų reikalavimų. Patikslintame ieškinyje ieškovas nenurodė, kokia žemės sklypo dalis yra po namu;

342) iš ieškovo paminėto sklypo plano (b.l. 7, 84), kurį jis laikė 1979-06-11 sutarties dalimi, matyti šis planas buvo projektas prie sutarties dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo. Tai nėra įstatymo nustatyta tvarka parengtas, su įvairiomis institucijomis suderintas žemės sklypo planas, kuris gali būti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalimi.

35Atsiliepime į ieškovo A. P. apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas, palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

361) teismas pagrįstai konstatavo, kad iš suformuluoto reikalavimo nėra aišku nei sandorio, kurį prašoma pripažinti įvykusiu, šalys, nei sandorio objektas - kiek tuo sandoriu buvo pirkta- parduota žemės, ar tai buvo atskiras žemės sklypas ar jo dalis;

372) ieškinyje nurodyta, kad sandorio šalys yra ieškovas ir Kauno miesto valdyba, kurios teisių perėmėja yra Kauno miesto savivaldybės administracija. Savivaldybės valdyba, kaip vykdomoji institucija veikė iki 2003 m. pradžios. Savivaldybės valdyba perdavė Savivaldybės administracijai tik tokias teises ir pareigas, kurias ji tuo metu turėjo ar galėjo turėti. Tuo tarpu teisės ir pareigos, susijusios su žemės reformos įgyvendinimu įstatymais buvo perduotos Apskričių viršininkams dar 1994 m. vadovaujantis LR apskrities valdymo įstatymu, LR įstatymu „Dėl LR apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo“. Atsižvelgiant į tai, Kauno miesto savivaldybės administracija (kaip Kauno miesto valdybos teisių perėmėja) negali būti laikoma tinkama sandorio šalimi, kaip, kad teigia ieškovas;

383) ieškovo argumentai, kad byloje yra visų pretendentų sutikimai išpirkti žemę yra nepagrįsti. Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių (toliau - Taisyklės) patvirtintų 1993-07-21 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 550 (Žin., 1993. Nr. 32-747) 4,4 p. nustatyta, kad asmuo turintis teisę pirkti jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, žemėtvarkos tarnybai turi pateikti miesto valdybos įgaliotos tarnybos patvirtintą susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą nori pirkti keli asmenys. Šioje nuostatoje nėra numatyta, kad asmuo gali pateikti kelis susitarimus. Kadangi teisę išsipirkti žemę turėjo ne tik ieškovas, todėl turėjo būti sudarytas sandoris, kuriame aiškiai atsispindėtu jog visos šalys tarpusavyje susitarė dėl esminės sutarties sąlygos - kokiomis dalimis bus privatizuojamas žemės sklypas. CK (1964 m, redakcija) 169 str. nustatyta, kad jeigu pagal įstatymą sutartis turi būti sudaryta tam tikra forma, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kada ji išreikšta šia forma. Byloje nepateiktas miesto valdybos įgaliotos tarnybos patvirtintas norinčių pirkti žemės sklypą asmenų susitarimas, todėl ieškovas nebuvo įvykdęs pareigos pateikti bendrasavininkų susitarimą;

394) Taisyklių 4,3 p. nustatyta, kad asmuo norintis pirkti jo naudojamą žemes sklypą turi pateikti sklypo planą, kurį sudaro ir tvirtina valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras ar kita žemės ūkio ministerijos įgaliota tarnyba pagal asmens užsakymą. Byloje pateikti dokumentai rodo, kad sutartis tarp ieškovo ir UAB „Žemėtvarkos darbai“ dėl geodezinių matavimų atlikimo buvo sudaryta tik 2000-11-09. Ieškovo nurodytas 1979 m. sutartyje pateiktas planas nėra tinkamas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, kadangi jis nebuvo suderintas ir patvirtintas nustatyta tvarka. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad sklypo ribų paženklinimas atliktas pavėluotai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos vilkinimo;

405) LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2000 Nr. 74-2262) 9 str. nustatyta, kad CK 1.78-1.96 str. nustatytos normos dėl sandorių negaliojimo taikomos tiems sandoriams, kurie sudaromi įsigaliojus šiam kodeksui. Ieškovas, remdamasis CK 1.93 str. 4 d, prašo pripažinti galiojančiu valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorį įvykusį 1994-03-25, t.y. pripažinti galiojančiu sandorį, sudarytą iki šio kodekso įsigaliojimo, todėl toks ieškovo reikalavimas atmestinas ir dėl šios priežasties.

41Atsiliepime į atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą ieškovas A. P. nesutiko su apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti, panaikinti teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai ieškovo apeliacinio skundo pagrindu bei priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo sumokėtą žyminį mokestį, advokato atstovavimo išlaidas. Ieškovas nurodė tokius nesutikimo motyvus:

421) Kauno apskrities viršininko pareiga vadovautis 1979 m. birželio 11 d. sutartimi atsirado iš bendros konstitucinės ir įstatymų įtvirtintos prievolės gerbti teisėtai besielgiančių asmenų teises ir laisvus susitarimus. Bendraturčiai susitarė būtent dėl tokios žemės naudojimosi tvarkos, kokia įtvirtinta 1979 m. birželio 11 d. sutartyje, nes būtent toks susitarimas expressis verbis įtvirtintas sutartyje. 1997 m. gegužės 9 d. prašymais Kauno miesto valdybai (1 t. b.l. 57-59) bendraturčiai A. K., R. P., A. P. netgi prašė parduoti žemės sklypą būtent pagal 1979 m. birželio 11d. sutartį;

432) Nacionalinės žemės tarnyba nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl negali žinoti visų reikšmingų bylai aplinkybių, todėl jos nuomonė negali būti laikoma išsamia ir visapusiška. Be to, civilinio proceso įstatymai neįtvirtina teismo pareigos pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto dokumento, todėl teismas galiojančios teisės nepažeidė;

443) apeliantas nepagrįstai teigia, kad nei ieškovas, nei tretieji asmenys iš esmės neišsprendė tarpusavio ginčo, nes liko neaišku, kokio dydžio žemės sklypo dalis jie turi teisę įsigyti privačion nuosavybėn. Šioje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas nustatyti išperkamo žemės sklypo dalis, o reikalavimas panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. 02-01-6762. Teismas savarankiškai nustatęs išpirktinas dalis išeitų už ieškinio ribų. Panaikinus minėtą įsakymą,

45vykdydamas teismo sprendimą, Kauno apskrities viršininkas privalės priimti naują įsakymą, atsižvelgdamas į egzistuojančius bendrasavininkų susitarimus.

46Atsiliepime į atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu sutiko, prašė jį tenkinti dėl šių motyvų:

471) 1979-06-11 notariškai patvirtinta sutartis, kuri nustatė naudojimosi valstybiniu žemės sklypu tvarką, o ne susitarimą tarp bedraturčių išpirkti iš valstybes atitinkamas žemės sklypo dalis, negali būti laikoma dokumentu, kuriuo remiantis Kauno apskrities viršininkas turėtų vadovautis nustatydamas žemės sklypo dalis bendraturčiams. Nuo 1940 m. liepos 22 d. visa žemė buvo laikoma valstybės nuosavybe, t.y. buvo nacionalizuota, todėl 1979-06-11 notaro patvirtintos sutarties objektas- valstybinės žemės sklypas, o sutartis dėl naudojimosi valstybiniu žemės sklypu tvarkos sudaryta tarp privačių asmenų. Valstybė nebuvo šios sutarties šalimi, todėl ši sutartis negali sukelti, teisinių pasekmių valstybei ar Kauno apskrities viršininko administracijai, kaip teisėtam valstybinės žemės patikėtiniui;

482) Kauno apskrities viršininko ginčijamas įsakymas Nr. 02-01-6762 priimtas teisėtai, vadovaujantis 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 (įsakymo priėmimo metu galiojusi redakcija) patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, kurių 7 p. nustatyta, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio dalį. Šiose Taisyklėse nėra numatyta kitų kriterijų, kuriais turėtų vadovautis apskrities viršininkas nustatydamas parduodamo žemės sklypo dalis.

49Atsiliepimą į ieškovo A. P. apeliacinį skundą trečiasis asmuo I. Š. pateikė praleidusi įstatymo nustatytą terminą, tačiau nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių termino praleidimo priežastis, todėl Kauno apygardos teismas 2008-01-14 nutartimi nustatė terminą iki 2008-02-01 nurodytiems rašytiniams įrodymams pateikti. Trečiasis asmuo I. Š. per teismo nustatytą terminą teismo įpareigojimo neįvykdė.

50Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

51Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies

52Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje taikytinos LR civiliniame kodekse (CK 1.125 straipsnis), o ne LR administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintos ieškinio senaties terminą ir jo taikymą reguliuojančios teisės normos, todėl ieškovas, su ieškiniu dėl apskrities viršininko 2006 m. birželio 8 d. įsakymo (1t.,b.l.11) panaikinimo į teismą kreipęsis 2006 m. lapkričio 15 d., ieškinio senaties termino nepraleido, nors pirmosios instancijos teismas teismo sprendime kalbėjo apie termino atnaujinimą.

53Iš bylos medžiagos matyti, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ) , bendraturčiai nesusitarė dėl žemės sklypo dalių bendrojoje nuosavybėje nustatymo, todėl žemės sklypas buvo padalintas ginčijamu Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr.02-01-6762 (Tvarkos 7 punktas). Ieškovo pateiktas 1979-06-19 susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir sklypo pasidalijimo naudojimosi projektas (1t.,b.l.12-13) yra galiojantys ir gyvenamojo namo bendrasavininkių pasikeitimas šio susitarimo nepanaikina. Be to, ieškovas ir kiti namo gyventojai su prašymu privatizuoti žemę kreipėsi dar 1992 m. (b.l.55-59), kai galiojo 1992 m. vasario 7 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 89 patvirtintos žemės sklypų pardavimo taisyklės. Ieškovui buvo nustatyta žemės sklypo kainą, kurią ieškovas sumokėjo (1t.,b.l.85). Tai rodo, jog ieškovas vykdo nustatytos tvarkos reikalavimus. Vadovaujantis 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 260, 8p. 2d. ( red.2003, Nr. 122-5516) parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato dalį tik tuo atveju, jeigu nėra rašytinio gyvenamojo namo bendraturčių susitarimo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog minėtas bendraturčių susitarimas (1979-06-19 ) dėl parduodamos žemės sklypų dydžio yra galiojantis ir sprendžia, jog pasikeitus gyvenamojo namo bendrasavininkiams, susitarimas dėl parduodamų žemės sklypų dydžio galioja bei yra privalomas naujiems bendrasavininkiams ir šio susitarimo nepanaikina (CK 127 str., naujojo CK 4.81 str.). Taip pat esantis byloje bendraturčių sudarytas žemės sklypo pasidalijimo plano projektas (1t.,b.l.13) sukuria jiems teises ir pareigas, siekiant sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Apeliantas Kauno apskrities viršininko administracija priimdama ginčo įsakymą vadovavosi Tvarkos 7 punktu (red.2004, Nr. 167-6128)kuriame nustatyta, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Būtų galima sutikti su apelianto motyvais, kad vieninteliu kriterijumi, nustatant parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypo dalių dydžius, yra kiekvienam bendraturčiui priklausanti namo dalis, jeigu nebūtų šalių rašytinės sutarties dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (b.l.12,1t.).Todėl apelianto Kauno apskrities viršininko administracijos motyvai dėl netinkamai taikytų teisės normų reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą , tame tarpe dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2006-05-26, 2002-01-18 raštų vertinimo, yra atmestini kaip nepagrįsti.

54Ieškovas suformulavo savo reikalavimus patikslintame ieškinio pareiškime (1t., b.l.157-161) prašydamas pripažinti įvykusią 400,00 kv.m., tame tarpe 324 kv.m. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovas mano, kad jis sumokėdamas investiciniais čekiais už 400,00 Kv.m. žemės sklypą, nuosavybės teisės įsigijo 324 kv.m. žemės sklypą ( bendraturčių susitarime pažymėta raidė ,,A,,). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 1979-06-11 bendraturčių susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo yra reikšmingas šioje byloje, tačiau ieškovo reikalavimą dalyje 324 kv.m. žemės sklypo išpirkimo atmetė. Kolegija sutinka su apelianto A. P. motyvais, kad skundžiamas teismo sprendimas dėl nurodytų prieštaravimų negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

55Kolegija sutinka su apelianto Kauno apskrities viršininko administracijos motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ginčo iš esmės. Teismo sprendimu tarp šalių kilęs ginčas turi būti išspręstas iš esmės (CPK 5 str.). Kai pareiškiamas reikalavimas dėl apskrities viršininko administracijos sprendimo, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos tvarkos yra nustatomas parduodamo keliems bendrasavininkiams žemės sklypo dalių dydis, panaikinimo ar pripažinimo negaliojančiu dėl jo nepagrįstumo, tai ginčo išsprendimas iš esmės reikalautų teismo sprendimu nustatyti parduodamų dalių dydį. Kai pareiškiamas reikalavimas dėl apskrities viršininko administracijos sprendimo, kuriuo nustatytos perkamo namų valdos žemės sklypo dalys bendrasavininkiams, ne dėl esminių procedūrinių sprendimo priėmimo pažeidimų, bet sprendimo nepagrįstumo, tai ieškinyje kaip pagrindas nurodomos faktinės aplinkybės, kurios patvirtina viršininko administracijos sprendimo nepagrįstumą, ir konkretūs duomenys apie parduodamo žemės sklypo dalių dydį bendraturčiams. Materialinis teisinis reikalavimas formuluojamas kaip prašymas pakeisti viršininko administracijos sprendimą. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi būti išdėstyti administracinio akto nepagrįstumo motyvai ir nurodytas kiekvienam namo dalies savininkui nustatytas žemės sklypo dalies dydis (CPK 270 str. 4d. 1 p.). Jeigu ieškinys visiškai ar iš dalies patenkinamas, tai sprendimo rezoliucinėje dalyje reikia išdėstyti, kad įsakymas pakeičiamas ir nurodyti bendrosios dalinės nuosavybės teise parduodamų žemės sklypo dalių dydžius (CPK 270 str. 5 d. 1 p.). Kitu atveju ginčas nėra iš esmės išspręstas ir teismo sprendimas neatitinka CPK 2 ir 270 str. reikalavimų. Ta aplinkybė, kad prašoma tik panaikinti apskrities viršininko įsakymą, nėra kliūtis išspręsti užvestą ginčą nurodytu būdu, o toks teismo sprendimo rezoliucinės dalies išdėstymas neturi būti vertinamas kaip teismo išėjimas iš ieškinio reikalavimo ribų.

56Pirmosios instancijos teismas panaikinęs skundžiamą Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą nesprendė ieškovo reikalavimo, dėl išperkamo sklypo dalies dydžio nustatymo ir nenustatė dalinės nuosavybės teise perkamo žemės sklypo dalies dydį. Procesinės teisės normos pažeidimas sąlygojo ir materialinės teisės normos pažeidimą. Minėti pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 329 str,1d.,330 str.) todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje atmesto ieškovo reikalavimo panaikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo(CPK326 str.1d.4p.).

57Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

58Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas, panaikinti ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Panaikinti sprendimo dalį dėl priteistų iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų valstybei.

59Kitos sprendimo dalies nekeisti.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Raimondo Buzelio,... 3. sekretoriaujant Daivai Rinkevičienei, Vaidai.Stankevičiūtei., dalyvaujant... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P.... 6. Ieškovas A. P. patikslintu ieškiniu teismo prašė: pripažinti 1994-03-25... 7. Ieškovas nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 2006-06-08 įsakymas... 8. Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija su patikslintu ieškiniu... 9. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su patikslintu ieškiniu... 10. Tretieji asmenys J. G., D. M. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį... 11. Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 2 d. sprendimu patikslintą... 12. Dėl pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu.... 13. Teismas nustatė, kad 1975-03-12 notaro patvirtinta sutartimi ieškovas... 14. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje nenurodė, kokios yra sandorio, kurį... 15. Teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad su prašymu pirkti... 16. Dėl reikalavimo atnaujinti terminą ieškiniui dėl 2006-06-08 Kauno... 17. Teismas nustatė, kad ieškovas apie 2006-06-08 Kauno apskrities viršininko... 18. Dėl reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006-06-08 įsakymą... 19. Teismas nustatė, kad namų valdos... 20. Apeliaciniu skundu ieškovas A. P. su teismo sprendimu nesutiko iš dalies,... 21. 1) teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nenurodė sandorio, kurio... 22. 2) jeigu daryti prielaidą, kad apibrėžto reikalavimo nebuvo, tai neužkerta... 23. 3) teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nenurodė įvykusio sandorio,... 24. Pirma, būsimas sandorio objektas buvo nurodytas 1979 m. birželio 11 d. notaro... 25. 4) teismas nepagrįstai teigė, kad ieškovas nepateikė kitų kaimynų... 26. 5) teismas teigė, kad ieškovas neįvykdė savo pareigos pateikti sklypo... 27. 6) teismas pažymėjo, kad „...supažindinus pirkėją su žemės sklypo... 28. Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija su... 29. 1) teismas netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą... 30. 2) teismas nepasisakė ir nevertino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 31. 3) teismas neišsprendė ginčo iš esmės (CPK 259 str. 1 d.), nes liko... 32. Atsiliepime į ieškovo A. P. apeliacinį skundą atsakovas Kauno apskrities... 33. 1) teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nenurodė sandorio šalių bei... 34. 2) iš ieškovo paminėto sklypo plano (b.l. 7, 84), kurį jis laikė... 35. Atsiliepime į ieškovo A. P. apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto... 36. 1) teismas pagrįstai konstatavo, kad iš suformuluoto reikalavimo nėra aišku... 37. 2) ieškinyje nurodyta, kad sandorio šalys yra ieškovas ir Kauno miesto... 38. 3) ieškovo argumentai, kad byloje yra visų pretendentų sutikimai išpirkti... 39. 4) Taisyklių 4,3 p. nustatyta, kad asmuo norintis pirkti jo naudojamą žemes... 40. 5) LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo... 41. Atsiliepime į atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos... 42. 1) Kauno apskrities viršininko pareiga vadovautis 1979 m. birželio 11 d.... 43. 2) Nacionalinės žemės tarnyba nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl... 44. 3) apeliantas nepagrįstai teigia, kad nei ieškovas, nei tretieji asmenys iš... 45. vykdydamas teismo sprendimą, Kauno apskrities viršininkas privalės priimti... 46. Atsiliepime į atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos... 47. 1) 1979-06-11 notariškai patvirtinta sutartis, kuri nustatė naudojimosi... 48. 2) Kauno apskrities viršininko ginčijamas įsakymas Nr. 02-01-6762 priimtas... 49. Atsiliepimą į ieškovo A. P. apeliacinį skundą trečiasis asmuo I. Š.... 50. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus... 51. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies... 52. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje taikytinos LR... 53. Iš bylos medžiagos matyti, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ) ,... 54. Ieškovas suformulavo savo reikalavimus patikslintame ieškinio pareiškime... 55. Kolegija sutinka su apelianto Kauno apskrities viršininko administracijos... 56. Pirmosios instancijos teismas panaikinęs skundžiamą Kauno apskrities... 57. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4... 58. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 2 d. sprendimo dalį, kuria... 59. Kitos sprendimo dalies nekeisti....