Byla 2S-1767-781/2017
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria leista baigti pradėtus vykdymo veiksmus, tretieji asmenys antstolė V. M., A. A. S., UAB „4finance“, UAB „Vilniaus energija“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (apeliantės) G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria leista baigti pradėtus vykdymo veiksmus, tretieji asmenys antstolė V. M., A. A. S., UAB „4finance“, UAB „Vilniaus energija“,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėja G. G. 2016 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu prašydama iškelti jai bankroto bylą, kuris buvo priimtas teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 6 dalimi, minėtos nutarties kopija išsiųsta antstoliams, vykdantiems vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš pareiškėjos sustabdymo, įskaitant ir antstolei V. M.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjai G. G. iškelta bankroto byla, jos bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto valdymas“.

4Trečiasis asmuo A. A. S. (hipotekos kreditorius) kreipėsi į teismą su prašymu leisti baigti pradėtus vykdymo veiksmus pagal FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas išieškant skolą iš G. G. įkeisto turto – buto su rūsiu, įpareigojant antstolę pervesti lėšas, gautas pardavus pareiškėjos priklausantį turtą, į A. .A. S. banko sąskaitą. Nurodė, jog varžytynės iš įkeisto turto įvyko labai seniai – dar iki teismui paskelbiant procesinį sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai. Pažymėjo, kad G. G., nesutikdama su varžytynėmis, skundė antstolio veiksmus tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams, tačiau teismai antstolio procesinių pažeidimų nenustatė. Paaiškino, kad pinigai už įkeistą G. G. turtą seniai pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

5Trečiasis asmuo antstolė V. M. atsiliepime į prašymą su prašymu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjai priklausančio turto varžytynės įvyko ir varžytynių dalyvio mokestis į antstolės depozitinę sąskaitą pervestas dar iki pareiškėjai pateikiant pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

6Trečiasis asmuo UAB „4finance“ atsiliepime į prašymą su nurodytu prašymu sutiko.

7Kiti tretieji asmenys savo pozicijos dėl prašymo neišreiškė.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi trečiojo asmens A. A. S. prašymą tenkino iš dalies – leido antstolei V. M. baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, išieškant skolas vykdomojoje byloje Nr. 0015/15/15799 ir surašant turto pardavimo iš varžytynių aktą.

10Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išieškotojas A. A. S. pateikė antstolei V. M. vykdyti Kauno m. 16-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš skolininkų G. G. ir J. B.; pagal sutartinės hipotekos sandorį įkeistas turtas – butas su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Vilniuje, nuosavybės teisėmis priklausantis G. G.. Nurodė, kad vykdymo procese buvo paskelbtos įkeisto turto varžytynės, kurios baigėsi 2016 m. vasario 12 d.; varžytynės įvyko, laimėjęs dalyvis – MB „Būstas Tau“; 2016 m. vasario 15 d. VĮ „Registrų centras“ į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė įmokėtą 4512 Eur varžytynių dalyvio įmoką.

11Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas nebuvo surašytas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-12261-933/2016, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą iš G. G. turto iki bus išnagrinėtas bei įsiteisės procesinis sprendimas pagal G. G. 2016 m. vasario 22 d. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų; pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-13480-608/2016, G. G. skundą dėl antstolių veiksmų atmetė; Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-38204-566/2016, atsižvelgęs į naujai skolininkės pateiktą skundą dėl antstolės veiksmų ir prašymą, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki įsiteisės procesinis sprendimas pagal skolininkės skundą dėl antstolės veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, priimti civilinėje byloje Nr. 2YT-38536-799/2016, G. G. skundą dėl antstolės veiksmų atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

12Teismas pažymėjo, kad FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties nuorašą išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos; nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors minėto turto varžytynės baigėsi dar 2016 m. vasario 12 d., tačiau G. G. teikiant teismams įvairaus pobūdžio skundus dėl antstolio veiksmų bei prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdymo veiksmus, iki teismo pranešimo apie pareiškėjos bankroto bylos iškėlimo priėmimo nebuvo baigti vykdymo veiksmai. Pabrėžė, kad teismo pranešimas dėl pareiškimo iškelti pareiškėjai bankroto bylą priėmimo buvo gautas antstolės kontoroje ir antstolė V. M. privalėjo imtis stabdymo veiksmų, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Taigi, teismas nustatė, kad antstolė nebaigė turto realizavimo veiksmų, t. y. nors ir buvo sumokėta visa kaina už turtą, nebuvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 724 straipsnyje, bei nepaskirstytos gautos lėšos.

13Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad varžytynes laimėjusiam asmeniui neperduodant nuosavybės teisių yra pažeidžiamas jo teisėtas interesas naudotis įsigytu daiktu, be to, nei vienas iš G. G. kreditorių nepareiškė prieštaravimų dėl nagrinėjamo trečiojo asmens prašymo, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo neduoti antstolei leidimo surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą.

14Kita vertus, teismas nesutiko su antstolės ir trečiojo asmens nuomone, kad yra pagrindas leisti paskirstyti gautas lėšas. Pažymėjo, kad FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą; tuo tarpu depozitinę sąskaitą bankroto administratorius atidaro įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Taigi, teismas padarė išvadą, kad teismo leidimu galima atlikti veiksmus, susijusius su skolų išieškojimu, kartu įpareigojant gautas lėšas pervesti į depozitinę sąskaitą, nes toks aiškinimas yra sietinas su taikomais ribojimais priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir kreditorių interesais gauti reikalavimų patenkinimą FABĮ nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditorių reikalavimų tenkinimas yra galimas tik FABĮ nustatyta tvarka, todėl neleistina paskirstyti lėšas CPK nustatyta tvarka.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16Pareiškėja (apeliantė) G. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį ir priimti naują – atmesti A. A. S. prašymą dėl leidimo baigti pradėtus vykdymo veiksmus.

17Apeliantė nurodo, kad nepaisant to, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos turto varžytynės įvyko dar prieš pareiškėjos pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino kitų svarbių aplinkybių, kurios, anot apeliantės, lemia, kad nėra pagrindo leisti antstolei užbaigti vykdymo veiksmų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ne tik į hipotekos kreditoriaus, bet ir į pareiškėjos interesus. Nurodo, kad turto pardavimas fizinio asmens bankroto procese yra itin svarbi stadija, todėl jis turi būti vykdomas kuo atsakingiau ir profesionaliau. Apeliantės teigimu, bankroto procese turtą pardavinėja bankroto administratorius, kuris yra savo srities profesionalas ir privalo veikti taip, jog bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos tiek kreditoriams, tiek pačiam skolininkui. Pareiškėja aiškina, kad bankroto procese turto pardavimo kainą nustatoma kreditorių susirinkime, taip pat jame nėra atliekami privalomi kainos mažinimai (kaip tai vyksta antstolių vykdomose varžytynėse), o tai, apeliantės teigimu, leidžia turtą parduoti už gerokai didesnę kainą ir maksimaliai patenkinti kreditorių interesus. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju jai priklausantis turtas buvo parduotas už 50 050 Eur, nors, anot pareiškėjos, minėtą turtą pardavinėjant bankroto procese būtų gauta didesnė suma, kurios užtektų ne tik hipotekos kreditoriaus reikalavimui padengti, bet ir antros eilės kreditorių reikalavimams. Pareiškėjos teigimu, net vieši VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad nurodyto turto vertė siekia 67 400 Eur. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog FABĮ 8 straipsnio 9 dalyje nustatyta galimybė fiziniam asmeniui susitarti su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, todėl, anot pareiškėjos, būtų nesąžininga pareiškėjai priklausantį turtą perleisti iki bankroto bylos iškėlimo, nes ji prarastų galimybę tartis su hipotekos kreditoriumi dėl turto išsaugojimo. Taigi, apibendrinant, apeliantė nurodo, kad jai priklausantį turtą efektyviau ir tikslingiau būtų pardavinėti bankroto procese, nes būtų gauta daugiau lėšų kreditorių reikalavimų dengimui.

18Trečiasis asmuo antstolė V. M. atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Antstolė nurodo, kad nagrinėjamu atveju varžytynių dalyvio mokestis buvo sumokėtas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido antstolei baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolą, o toks teismo procesinis sprendimas užtikrina proceso teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir ekonomiškumo principus. Pažymi, kad antstolė laikėsi turto rinkos vertės ir pradinės kainos nustatymo nuostatų; atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantė prieštaravimų dėl vykdymo procese nustatytos įkeisto turto rinkos vertės neteikė, tačiau jau įvykus įkeisto turto varžytynėms, aktyviai išnaudojo savo teisę skųsti antstolės veiksmus, kartu ginčijant ir vykdymo procese nustatytą minėto turto rinkos vertę, tačiau teismai atmetė tokius pareiškėjos argumentus kaip nepagrįstus. Taigi, anot antstolės, apeliantė įgyvendino savo teisę ginčyti vykdymo procese nustatytą turto vertę, jos teiginiai dėl turto kainos buvo išnagrinėti ir jų nepagrįstumas konstatuotas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Trečiojo asmens teigimu, deklaratyvūs ir abstraktūs apeliantės teiginiai nepaneigia vykdymo procese nustatytos turto rinkos vertės teisingumo bei įvykusių varžytynių teisėtumo. Antstolė aiškina, kad tiek priverstinio vykdymo proceso, tiek fizinio asmens bankroto proceso metu įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių, todėl nėra pagrindo spręsti, jog turto pardavimas bankroto procese būtų naudingesnis; priešingai, tai tik padidintų tokio turto realizavimo išlaidas. Be to, antstolė pažymi, kad apeliantė vykdymo procese aktyviai įgyvendino teisę skųsti antstolės veiksmus, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekiant atsiskaityti/susitarti su kreditoriumi ir (ar) pasiūlyti savo turto pirkėją.

19Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjos argumentai dėl turto įkainojimo ir jo pardavimo varžytynėse kainos yra neatitinkantys tikrovės ir klaidinantys teismą bei proceso dalyvius.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Pagal CPK 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22Ginčas byloje kilo dėl nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas leido antstolei baigti pradėtus vykdymo veiksmus, t. y. surašyti pareiškėjai – bankrutuojančiam asmeniui, priklausančio turto pardavimo iš varžytynių aktą, (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo.

23Nors pagal FABĮ fizinio asmens turtą bankroto procese parduoda bankroto administratorius (FABĮ 27 straipsnio 1 dalis), tačiau FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta antstolio (atitinkamai ir kitų suinteresuotų asmenų) teisė kreiptis į teismą, kad teismas leistų baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant bankrutuojančio fizinio asmens skolas, tačiau tam turi egzistuoti minėtoje nuostatoje nustatytos sąlygos, t. y. ar pradėti vykdymo veiksmai ir ar varžytynių dalyvio mokestis sumokėtas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

24Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad varžytynės, realizuojant pareiškėjai priklausantį turtą, baigėsi 2016 m. vasario 12 d. 13:51:44; varžytynių dalyvio mokestis (4512 Eur) į antstolės depozitinę sąskaitą pervestas 2016 m. vasario 15 d. (sumokėtas VĮ Registrų centrui dar anksčiau); likusi už turtą suma (45 538 Eur) pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą 2016 m. vasario 29 d. (kuri buvo grąžinta pirkėjui 2016 m. kovo 15 d. patvarkymu atsižvelgiant į tai, kad išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje sustabdyti remiantis teismų procesiniais dokumentais (pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iki bus išnagrinėti pareiškėjos skundai dėl antstolės veiksmų); 2016 m. rugpjūčio 26 d. pirkėjo vėl pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą, o 2016 m. rugsėjo 2 d. antstolės patvarkymu grąžinta pirkėjui iš esmės tais pačiais pagrindais, nes pareiškėjos prašymu buvo sustabdyti išieškojimo veiksmai); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi priimtas pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo; vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 6 dalimi, teismo nutartis išsiųsta, be kita ko, antstolei V. M., kuri antstolės kontoroje gauta 2016 m. gruodžio 23 d.; bankroto byla pareiškėjai iškelta 2017 m. kovo 16 d. nutartimi (kuri įsiteisėjo 2017 m. kovo 24 d.). Dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo nekilo.

25FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties nuorašą išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju varžytynės baigėsi dar 2016 m. vasario 12 d., nustatytas varžytynių laimėtojas, varžytynių dalyvio mokestis sumokėtas iki varžytynių pabaigos (pervestas antstolei į depozitinę sąskaitą 2016 m. vasario 15 d.), tačiau turto pardavimo iš varžytynių aktas nebuvo surašytas, nes iš pradžių pareiškėja teikė skundus dėl antstolės veiksmų, papildomai prašydama sustabdyti išieškojimo veiksmus (ir prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo tenkinti); tuo tarpu 2016 m. gruodžio 23 d. (dar iki išnagrinėjant paskutinį pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų ir esant sustabdytiems išieškojimo veiksmams) antstolės kontoroje gautas teismo pranešimas dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai priėmimo, todėl nuo šios dienos antstolė negalėjo užbaigti turto pardavimo procedūrų, t. y. surašyti turto pardavimo akto. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos svarstyti klausimą dėl leidimo antstolei baigti pradėtus vykdymo veiksmus; iš esmės ir pati apeliantė šių aplinkybių neginčija.

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinamas draudimas atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstiniu turto realizavimu ar išieškojimu. FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Taigi, iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos priverstinio vykdymo veiksmai turi būti sustabdyti iki fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, nuspręs, ar leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015).

27Taigi, pagal FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas teismo diskrecijai priskirta teisė leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras arba tokio leidimo neduoti. FABĮ nenurodyti kriterijai, kurie yra reikšmingi ir nustatytini sprendžiant dėl suinteresuotų asmenų pareikšto prašymo dėl leidimo baigti pradėtus vykdymo veiksmus, tačiau teismas privalo išklausyti kreditorių ir fizinio asmens nuomones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-684/2016). Ši nuostata nagrinėjamoje byloje iš esmės įgyvendinta, kreditoriai ir fizinis asmuo – pareiškėja, pateikė teismui savo paaiškinimus dėl nurodyto trečiojo asmens prašymo (pareiškėja atskirajame skunde).

28Leidimo baigti pradėtas vykdymo procedūras suteikimui prieštarauja fizinis asmuo – pareiškėja, iš esmės nurodanti, kad jai priklausančio turto pardavimą tikslingiau vykdyti bankroto procese, nes tokiu atveju turtas būtų parduotas už didesnę kainą negu nurodytose varžytynėse; taip pat kvestionuoja varžytynėse parduoto turto kainą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pareiškėjos teiginiais nesutinka.

29Visų pirma, pažymėtina, kad pareiškėja vykdymo procese, be kita ko, jau ginčijo nustatytą minėto turto rinkos vertę, tačiau teismai (Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-38536-779/2016, ir Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-56-565/2017) atmetė tokius pareiškėjos argumentus (CPK 18 straipsnis), todėl pareiškėja nepagrįstai pakartotinai kelia klausimą dėl nurodytos turto vertės nepagrįstumo.

30Antra, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad reali iš varžytynių parduodamo turto vertė nustatoma būtent varžytynių metu. Kaip matyti iš prie nagrinėjamos bylos prijungtų vykdomųjų bylų, varžytynėse kaina buvo keliama iki tam tikros ribos, t. y. turtas buvo parduotas ne už pradinę antstolės nustatytą kainą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančia rašytine medžiaga, neturi priežasčių teigti, kad turtas buvo parduotas už kainą, neatitinkančią realios jo rinkos vertės. Viena vertus, kaip minėta, pareiškėja nurodo, kad pardavinėjant turtą fizinio asmens bankroto procese būtų galimybė parduoti turtą už didesnę kainą nei įvykusiose varžytynėse. Kita vertus, FABĮ 27 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog įkeistas turtas parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui. Taigi, tiek priverstinio vykdymo proceso metu, tiek fizinio asmens bankroto proceso metu įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, jog turto pardavimas bankroto procese būtų objektyvesnis ir efektyvesnis, bei lemtų, kad turtas būtų parduotas už didesnę kainą. Taip pat pažymėtina, kad nurodyti pareiškėjos teiginiai yra deklaratyvūs, paremti vien tik subjektyviu jos vertinimu, nepateikiant jokių tai pagrindžiančių įrodymų.

31Be to, pagal FABĮ nuostatas turtas pradedamas pardavinėti tik po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo (FABĮ 27 straipsnio 1 dalis). Taigi akivaizdu, kad neleidus užbaigti vykdymo veiksmų, turto realizavimas nusikeltų nepagrįstai ilgam laikotarpiui, o pakartotinai bandant realizuoti pareiškėjai priklausantį turtą, už šiuos veiksmus turėtų būti mokamas atlyginimas bankroto administratoriui, o tai sąlygotų ir tai, jog hipotekos kreditoriaus (ir kitų kreditorių, jeigu užtektų gautos sumos) reikalavimo tenkinimui tektų mažesnė lėšų, gautų už parduotą turtą, dalis (atskaičius atlyginimą administratoriui). Tokia situacija turėtų neigiamos įtakos ne tik hipotekos kreditoriaus, tačiau ir pačios skolininkės interesams, nes ją slėgtų didesnė skolų našta kreditoriams; taip pat tokiu atveju būtų pažeistos ir hipotekos kreditoriaus teisės, teisingumo, protingumo principai.

32Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, leisdamas baigti pradėtas vykdymo procedūras, nurodė, kad vykdymo veiksmų sustabdymas pažeidžia varžytynes laimėjusio dalyvio teisėtus interesus naudotis įsigytu daiktu, bei atsižvelgė į tai, kad nei vienas iš pareiškėjos kreditorių nepareiškė prieštaravimų dėl šio prašymo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis bei nesutinka su apeliantės teiginiais, kad tokiu atveju ji prarastų galimybę tartis su hipotekos kreditoriumi dėl turto išsaugojimo. Visų pirma, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji bandė tartis su hipotekos kreditoriumi (dėl turto išsaugojimo, skolos mokėjimo dalimis ir pan.) ir (ar) siūlytų savo pirkėją nurodytam turtui; antra, nagrinėjamą prašymą dėl leidimo užbaigti pradėtus vykdymo veiksmus pateikė pats hipotekos kreditorius, todėl akivaizdu, jog jis nesuinteresuotas tartis su pareiškėja dėl jos turto išsaugojimo.

33Nors byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netenkino trečiojo asmens prašymo dalies dėl gautų už turto pardavimą lėšų paskirstymo (jas pervedant tiesiogiai hipotekos kreditoriui), tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti šią prašymo dalį, nes pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisykles antstolis neturi kompetencijos gautos už parduotą turtą sumos fizinio asmens bankroto byloje paskirstyti CPK nustatyta tvarka, kadangi pagal FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatą gauta už parduotą varžytynėse turtą suma turi būti pervedama į administratoriaus depozitinę sąskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-684/2016).

34Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai tenkino trečiojo asmens A. A. S. prašymą ir leido baigti antstolei pradėtus vykdymo veiksmus, t. y. surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą, nes byloje nustatytos tiek formalios (pradėti vykdymo veiksmai, o varžytynių dalyvio mokestis sumokėtas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos), tiek materialios (vykdymo procedūrų užbaigimas labiau atitinka tiek skolininkės, tiek kreditorių interesus) sąlygos FABĮ 20 straipsnio 1 dalies taikymui, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

36Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Pareiškėjos (apeliantės) G. G. atskirojo skundo netenkinti.

38Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį, kuria leista baigti pradėtus vykdymo veiksmus, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėja G. G. 2016 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Vilniaus miesto... 4. Trečiasis asmuo A. A. S. (hipotekos kreditorius) kreipėsi į teismą su... 5. Trečiasis asmuo antstolė V. M. atsiliepime į prašymą su prašymu sutiko ir... 6. Trečiasis asmuo UAB „4finance“ atsiliepime į prašymą su nurodytu... 7. Kiti tretieji asmenys savo pozicijos dėl prašymo neišreiškė.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi trečiojo... 10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išieškotojas A. A. S. pateikė... 11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad turto pardavimo iš varžytynių... 12. Teismas pažymėjo, kad FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ne... 13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad varžytynes laimėjusiam asmeniui... 14. Kita vertus, teismas nesutiko su antstolės ir trečiojo asmens nuomone, kad... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 16. Pareiškėja (apeliantė) G. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 17. Apeliantė nurodo, kad nepaisant to, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos... 18. Trečiasis asmuo antstolė V. M. atsiliepime į atskirąjį skundą su juo... 19. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į atskirąjį skundą... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 21. Pagal CPK 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas,... 22. Ginčas byloje kilo dėl nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas leido... 23. Nors pagal FABĮ fizinio asmens turtą bankroto procese parduoda bankroto... 24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad varžytynės, realizuojant pareiškėjai... 25. FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra... 27. Taigi, pagal FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas teismo diskrecijai... 28. Leidimo baigti pradėtas vykdymo procedūras suteikimui prieštarauja fizinis... 29. Visų pirma, pažymėtina, kad pareiškėja vykdymo procese, be kita ko, jau... 30. Antra, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad reali iš varžytynių... 31. Be to, pagal FABĮ nuostatas turtas pradedamas pardavinėti tik po mokumo... 32. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, leisdamas baigti pradėtas vykdymo... 33. Nors byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad pirmosios instancijos teismas... 34. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės... 35. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus... 36. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336... 37. Pareiškėjos (apeliantės) G. G. atskirojo skundo netenkinti.... 38. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį, kuria...