Byla I-11221-473/2015
Dėl išvados panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Violetos Balčytienės, teisėjų Ernesto Spruogio, Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Dovilei Bučiutei, Ryčiui Paukštei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius, R. R.), dėl išvados panaikinimo ir

Nustatė

2pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. išvadą Nr. 3EK (13.2)-561 dėl R. R. profesinės ligos diagnozės pagrįstumo dalyje dėl lėtinės obstrukcinės plaučių ligos; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisiją peržiūrėti profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą bei susijusius dokumentus. Skunde (b. l. 1-5) nurodė ir atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad Centrinė darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – CDMEK) skundžiamoje išvadoje nepagrįstai nustatė, kad R. R. lėtinė obstrukcinė plaučių liga yra profesinės kilmės.

3Nustatydama lėtinę obstrukcinę plaučių ligą kaip profesinę ligą, CDMEK neįvertino R. R. įpročių, gyvenimo anamnezės, netinkamai įvertino kenksmingus darbo aplinkos veiksnius, jų intensyvumą trukmę, priežastinį ryšį tarp kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ir profesinės ligos, panašių susirgimų buvimą bendrovėje „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (toliau – KLASCO), neatsižvelgė į privalomų sveikatos tikrinimų duomenis. Ferolydinių bei trąšų dulkių kiekis R. R. darbovietėje buvo nedidelis, neviršijo leistino dydžio ir niekaip negalėjo sukelti lėtinės obstrukcinės plaučių ligos. Visi darbuotojai, įskaitant R. R., vykdantys ferolydinių perkrovimą, sandėliavimą ir krovinio likučių valymą buvo aprūpinti visomis būtinomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, įskaitant kvėpavimo takų asmeninėmis apsaugos priemonėmis, t. y. puskaukėmis MOLDEX KPA8003 su universaliu dujų filtru KFA8900 (A1B1E1K1) ir kietųjų dalelių filtru KFA8060 (PI RD). Tai leidžia daryti išvadą, kad R. R. buvo apsaugotas nuo šalutinio ferolydinių bei trąšų dulkių poveikio. Ferolydinių ir trąšų perkrovimo technologiniame procese R. R. daugiausiai atliko portalinio kranininko darbus. Vagonų valymo darbus jis dirbo tik atskirais, labiau išimtiniais atvejais, kuomet nebūdavo pakankamai darbo jėgos, nes darbui su ferolydinių krova buvo sudarytos atskiros (specialios) brigados. Jis tik retais atvejais dirbdavo tiesioginių ferolydinių ir trąšų dulkių veikimo zonoje. R. R. tekdavo dirbti su ferolydiniais vidutiniškai kartą per mėnesį, todėl jo darbo pobūdis negalėjo sukelti lėtinės obstrukcinės plaučių ligos. Visų privalomų patikrinimų duomenimis R. R. buvo pripažintas kaip galintis dirbti, gydytojai jokių sveikatos sutrikimų nenustatydavo ir išvadose nenurodydavo. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga buvo nustatyta tik 2014 m. spalio 16 d. Be to, darbas su ferolydiniais vyko laikotarpiu nuo 1999 iki 2007 m., o R. R. plaučių ligomis sirgo dar iki darbo su ferolydiniais pradžios - 1998 m. nustatyta židininė pneumonija, nustojus dirbti su ferolydiniais, nuo 2007 m. R. R. sveikata nepagerėjo, o tik blogėjo – 2008 m. ūmus bronchitas, nealerginė bronchinė astma, 2009 m. lėtinis obstrukcinis bronchitas, 2010 m. nealerginė bronchinė astma, 2012 m. lėtinis obstrukcinis bronchitas, 2013 m. vidutinio sunkumo LOPL paūmėjimas, 2014 m. lėtinė obstrukcinė plaučių liga, todėl skundžiamos išvados teiginys, kad „ligos pirmieji simptomai prasidėjo dirbant rankinius krovos darbus užterštoje ferolydinių ir trąšų dulkėmis aplinkoje” yra nepagrįstas bei prieštarauja pačios CDMEK surinktiems įrodymams. R. R. niekada nesiskundė ir neprašė būti perkeliamas į kitą darbo vietą dėl neva kenksmingos sveikatai darbo aplinkos. Jis savo veiksmais sutiko, kad plaučių ligos buvo ne profesinės kilmės. KLASCO žiniomis, net ir beveik kasmet sirgdamas plaučių ligomis, R. R. nemažai rūkė. Anksčiau panašių susirgimų bendrovėje KLASCO nebuvo nustatyta. Dėl išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad priežastinio ryšio tarp R. R. susirgimo ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių bendrovėje KLASCO nebuvo, todėl jo liga negali būti patvirtinta kaip profesinė liga ir CDMEK Išvada dalyje dėl lėtinės obstrukcinės plaučių ligos yra nepagrįsta, prieštarauja rašytiniams įrodymams, taigi, yra neteisėta, pažeidžianti KLASCO teises bei teisėtus interesus, todėl turėtų būti panaikinta.

4Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepime į skundą (b. l. 51-54) nurodė, kad savo veikloje vadovaujasi galiojančiais norminiais teisės aktais, moksline medicinos literatūra, atliktais moksliniais tyrimais ir konkreti ligos diagnozė, pritaikant medicinos mokslo žinias, yra patvirtinama atitinkamais tyrimais, kurie padeda identifikuoti ir diferencijuoti įtariamus sveikatos sutrikimus, atsižvelgiant į gautus rezultatus bei išvadas. Vadovaujantis Profesinių ligų nustatymo kriterijais privalo būti atsižvelgta ne tik į vieno cheminio rizikos veiksnio (ferolydinių ir trąšų dulkes) vertinimo duomenis bet ir įvertintas kompleksinis profesinės rizikos veiksnių poveikis darbuotojo sveikatai (triukšmas, vibracija, darbas lauke - šaltis, darbo krūvis, darbo poza), kurių dydžiai dar ir viršijo leidžiamus. Be to, šiuo atveju nustatytas rizikos veiksnio (ferolydinių dulkių) dydis viršijo leistiną dydį – ferolydiniai (20-30 t.) buvo kraunami ir geležinkelio pusvagonių valymas vykdomas nuo 1999 m. pabaigos iki 2007 m. Ferolydinių dulkių koncentracija darbo zonos ore viršijo leidžiamą.

5Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorinio skyriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į skundą (b. l. 47-48) nurodė, kad nėra kompetentinga teikti išvados dėl skundžiamo akto ir prašė bylą nagrinėti bylą Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant.

6Trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

7Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

8Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. išvados Nr. 3EK (13.2)-561 dalies, kurioje nurodyta, kad R. R. lėtinė vidutinio sunkumo obstrukcinė plaučių liga yra profesinės kilmės.

9R. R. profesinės ligos tyrimo komisija 2014 m. spalio 6 d. priėmė R. R. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą (b. l. 35-39), kuriame, be kita ko, diagnozuojama profesinė lėtinė vidutinio sunkumo obstrukcinė plaučių liga, sukelta metalo lydinių, trąšų dulkių poveikio.

10CDMEK 2015 m. rugpjūčio 21 d. priėmė išvadą Nr. 3EK (13.2)-561 (b. l. 40-41), kurioje patvirtino, jog R. R. lėtinė vidutinio sunkumo obstrukcinė plaučių liga yra profesinės kilmės bei patvirtino kitas tyrimo ir patvirtinimo akto diagnozes (R. R. lėtinė l/s radikulapatija L5-S1 kairėje, tarpslankstelinio L4-5 disko protrūzija, polisegmentinė stuburo osteochondrozė, spondyloartrozė su stuburo atraminės funkcijos nepakankamumu II0, išreikštu skausminiu sindromu M51.1 (Z57.8; 505.2)). Šioje išvadoje yra išdėstyti bendrovės KLASCO nesutikrinimo su tyrimo išvadomis argumentai, aptarti duomenys iš tyrimo akto, R. R. medicininių dokumentų bei kiti, iš VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės tyrimo metu surinkti dokumentai apie R. R. sveikatą. Iš aptartų duomenų matyti, kad buvo įvertinta R. R. sveikatos būklės istorija nuo 1998 m., aptarti ir kai kurie ankstesni duomenys. Išvadoje nurodyta, kad CDMEK, įvertinusi ligos anamnezę (ligos pirmieji simptomai prasidėjo dirbant rankinius krovos darbus užterštoje ferolydinių ir trąšų dulkėmis aplinkoje), kliniką, atliktus tyrimus, specialistų konsultacijas, darbo stažą, profesinės rizikos veiksnius (31,48 metų veikiant triukšmui, vibracijai, nuolat pasikartojantiems rankų judesiams, rankomis keliamo krovinio masė, liemens daugkartiniai priverstiniai pasilenkimai, ferolydinių (sudėtyje 50-70 proc. chromo), trąšų dulkės), konstatuoja, kad R. R. nustatyta patologija yra profesinės kilmės.

11Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad profesinė liga privalo būti ištirta, profesinės ligos priežasčių tyrimo išvados ir profesinės ligos patvirtinimas turi būti surašyti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos patvirtinimo akte Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti CDMEK, kuri sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu. CDMEK sudaroma iš 12 Sveikatos apsaugos ministerijos, darbdavių ir darbuotojų organizacijų ir kitų valstybės įstaigų atstovų. Ne mažiau kaip 5 šios komisijos nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai, turintys galiojančias medicinos praktikos licencijas, suteikiančias teisę verstis medicinos praktika pagal įgytą profesinę kvalifikaciją.

12Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 28 punkte nustatyta, kad darbo medicinos gydytojas, nustatęs profesinės ligos diagnozę (profesinių ligų diagnozes) arba jos nenustatęs, reglamento nustatyta tvarka užpildo, pasirašo ir išsiunčia komisijos pirmininkui akto antrąją dalį („Profesinės ligos patvirtinimas“). Komisijos pirmininkas, gavęs akto antrąją dalį su nustatyta ar nenustatyta profesinės ligos diagnoze, per 3 darbo dienas pateikia pasirašyti aktą komisijos nariams, įmonės vadovui ir darbuotojų atstovui (atstovams) saugai ir sveikatai (29 p.). Suinteresuoti asmenys (darbuotojas ar jo atstovas, įmonės vadovas, draudimo įstaiga), nesutinkantys su profesinės ligos diagnozės nustatymu ar nenustatymu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo akto gavimo dienos turi teisę raštu kreiptis į CDMEK (31 p.).

13Ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija teisės aktų nustatyta tvarka. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, priėmusi sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo (nepagrįstumo). Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos pirmininkas per 3 dienas nuo išvados surašymo išsiunčia po vieną jos egzempliorių Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, darbuotojui, darbdaviui ir draudimo įstaigai, o jeigu išvada surašyta dėl profesinės ligos nepagrįstumo, vieną jos egzempliorių – ir Profesinių ligų valstybės registro tvarkymo įstaigai. Suinteresuoti asmenys, nesutikę su CDMEK sprendimu, gali jį apskųsti teismui. (32 p.).

142014 m. rugsėjo 9 d. įsigaliojusios šių nuostatų redakcijos, kuri buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 881, 1 punkte nustatyta, kad šie nuostatai numato pranešimo apie įtariamas profesines ligas, profesinių ligų priežasčių tyrimo, profesinių ligų nustatymo, registravimo ir apskaitos tvarką. Nuostatai privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su profesinių ligų tyrimu, diagnozės nustatymu ir apskaita. Pagal šių nuostatų 28 punktą, darbo medicinos gydytojas, ištyręs ir įvertinęs darbuotojo sveikatos būklę ir profesinės ligos priežasčių tyrimo akte pateiktus duomenis, nustato profesinės ligos diagnozę (-es) arba jos (jų) nenustato. Šių nuostatų 34 punkte įtvirtinta darbuotojo ar darbdavio teisė šį aktą skųsti CDMEK, kuri, išnagrinėjusi skundą, surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo ir priima sprendimą ankstesnio tyrimo metu surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą palikti galioti ar įpareigoja darbo medicinos gydytoją surašyti naują.

15Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. V-506 patvirtintų Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai reglamentuoja CDMEK uždavinius, funkcijas, teises, komisijos sudarymo ir darbo organizavimo, sprendimų įforminimo, komisijos ir komisijos sekretoriato darbo ir paslaugų apmokėjimo klausimus. Šių nuostatų 7 p. nustatyta, kad CDMEK veiklos uždavinys yra vertinti profesinių ligų diagnozės nustatymo pagrįstumą ar nepagrįstumą pagal pareiškėjų skundus. Šių nuostatų 10 p. taip pat nustatyta, kad CDMEK sudaroma iš 12 Sveikatos apsaugos ministerijos, darbdavių ir darbuotojų organizacijų ir kitų valstybės įstaigų atstovų. Ne mažiau kaip 5 CDMEK nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai, turintys galiojančias medicinos praktikos licencijas, suteikiančias teisę verstis medicinos praktika pagal įgytą profesinę kvalifikaciją.

16Pažymėtina, kad CDMEK yra speciali ekspertinė institucija, kuri yra įgalinta nagrinėti ir yra kompetentinga spręsti ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo pagrįstumo (nepagrįstumo) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1820/2014). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teismo kompetencijai nepriskirtina vertinti ginčijamų administracinių aktų bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Todėl teismo veikla, tikrinant skundžiamą CDMEK išvadą, iš esmės apsiriboja patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją, CDMEK nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1820/2014, 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1053/2014, 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2817/2011).

17Pareiškėjas nesutikimą su skundžiamu aktu inter alia grindžia tuo, kad R. R. plaučių ligos buvo diagnozuotos ne tuo metu, kada KLASCO buvo vykdomi ferolydinių krovimai; rizikos veiksniai darbinėje aplinkoje neviršijo leistinųjų bei tuo, kad R. R. rūkė ir tai galėjo lemti jo ligą. Liudytojas V. I. teismo posėdyje paaiškino, kad dirbo KLASCO, ėjo pareigas, panašias kaip ir R. R., tik skirtingomis pamainomis. Kraunant ferolydinius darbdavys darbininkams duodavo veido kaukes respiratorius, kuriose buvo naudojami vienkartiniai filtrai. Nurodė, kad ferolydinių krovimui buvo laikinai įdarbinami priimami buvę darbuotojai, darbuotojai atleisti už prasižengimus ir kt., o nuolatiniai KLASCO darbuotojai ferolydinius krovė tik retkarčiais ir nėra matęs R. R. kraunant ferolydinius, teigė, kad R. R. rūkydavo. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. R. 1999-2007 m. dirbdamas bendrovėje KLASCO krovė ferolydinius, šią aplinkybę skunde patvirtino ir pareiškėjas (b. l. 9-10; 28; 32; 29).

18Pagal Kolegialių institucijų 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 645/169 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 23:2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – HN 23:2001), ferochromo metalinio (chromo 65 % mišinys su geležimi) koncentracijos ribinė vertė yra 2 mg/m3. Pareiškėjas skunde teismui nurodo, jog leistinas ferolydinių dulkių kiekis yra 10 – 14 mg/m3, remiasi 2006 m. gegužės 19 d. Profesinės rizikos nustatymo kortelės duomenimis Nr. 9, pagal kuriuos vienkartinė ferolydinių dulkių koncentracija KLASCO darbo zonos ore yra 2,03-2,71 mg/m3 (b. l. 25-26). Pažymėtina, kad kituose matavimuose 2006 m. gegužės 24 d. šis rodiklis KLASCO siekė iki 2,71 mg/m3 (b. l. 27-29). Tokia koncentracija viršija minėtą HN 23:2001 ferochromo metalinio (chromo 65 % mišinys su geležimi) koncentracijos ribinę vertę. Pareiškėjo skunde dėstomi argumentai dėl R. R. rūkymo nepaneigia skundžiamos išvados teisėtumo. Ligą gali sukelti daugiau negu vienas veiksnys ir darbdavys negali tikėtis, kad visi darbuotojai bus maksimaliai atsparūs darbovietėje esantiems rizikos veiksniams, todėl turi užtikrinti saugias darbo sąlygas. Byloje nustatyta, kad R. R. darbovietėje buvo padidinta rizika – padidėjusi oro tarša. Kaip nurodė atsakovė, tokia oro tarša siejama su plaučių ligomis Europos Komisijos (Information notices on occupational deseases: a guide to diagnosis, Luxemburg: Office for Official Publication of the European Communities, 2009, 301.31; 301.3 p.). Priežastingumo įvertinimas, nustatymas, ar ta pati liga galėjo kilti, jeigu asmuo nebūtų susidūręs su rizikos veiksniais dirbdamas KLASCO, yra ekspertinio vertinimo klausimas, kurį šiuo atveju atliko CDMEK.

19Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, į kurias būtų galėjusi neatsižvelgti CDMEK ir vadovaujantis byloje surinktais duomenimis, teismas neturi pagrindo abejoti CDMEK specialistų padarytomis išvadomis. Ištyrus bylos aplinkybes, surinktus įrodymus, šalių išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pagrindą pripažinti skundžiamos CDMEK išvados neatitikimą teisės aktų reikalavimams ir ją panaikinti ar skirti naują ekspertizę, todėl pareiškėjo prašymas skirti ekspertizę netenkinamas. Teismo vertinimu, atsakovė CDMEK veikė savo diskrecijos ribose, sprendimą priėmė pagal kompetenciją. skundžiama išvada priimta laikantis nustatytų procedūrinių reikalavimų, atitinka jai teisės aktų keliamus turinio ir formos reikalavimus. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad atsakovė priėmė pagrįstą sprendimą dėl R. R. lėtinės obstrukcinės plaučių ligos profesinės kilmės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).

20Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, byloje surinktų įrodymų visumą ir nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad skundžiami aktai priimti tinkamai taikant materialinės teisės normas, laikantis jų priėmimo tvarkos, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

21Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pateikė prašymą byloje pateiktus papildomus įrodymus pripažinti neviešais. Šioje medžiagoje yra duomenys apie R. R. sveikatą, todėl bylos medžiaga nuo 75 bylos lapo iki 81 bylos lapo bei nuo 130 bylos lapo iki 135 bylos lapo imtinai pripažįstama nevieša (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str. 2 d.).

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 127 str., teismas

Nutarė

23pareiškėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24Bylos medžiagą nuo 75 bylos lapo iki 81 bylos lapo bei nuo 130 bylos lapo iki 135 bylos lapo imtinai pripažinti nevieša.

25Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo 1) panaikinti... 3. Nustatydama lėtinę obstrukcinę plaučių ligą kaip profesinę ligą, CDMEK... 4. Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo... 5. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės... 6. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. į teismo posėdį... 7. Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados... 8. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos... 9. R. R. profesinės ligos tyrimo komisija 2014 m. spalio 6... 10. CDMEK 2015 m. rugpjūčio 21 d. priėmė išvadą Nr. 3EK (13.2)-561 (b. l.... 11. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad... 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487... 13. Ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu,... 14. 2014 m. rugsėjo 9 d. įsigaliojusios šių nuostatų redakcijos, kuri buvo... 15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 25 d.... 16. Pažymėtina, kad CDMEK yra speciali ekspertinė institucija, kuri yra... 17. Pareiškėjas nesutikimą su skundžiamu aktu inter alia grindžia tuo, kad 18. Pagal Kolegialių institucijų 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 645/169... 19. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, į kurias būtų galėjusi... 20. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, byloje surinktų... 21. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pateikė prašymą byloje pateiktus... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 23. pareiškėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atmesti... 24. Bylos medžiagą nuo 75 bylos lapo iki 81 bylos lapo bei nuo 130 bylos lapo iki... 25. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...