Byla 2-1360/2013
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės I. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1443-413/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kėdmontos statyba“ ieškinį atsakovams J. P. ir I. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2011 m. kovo 3 d. žemės sklypo su statiniais dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovas J. P. atsakovei I. P. padovanojo 0,1568 ha žemės sklypą su pastatais, esančius Smėlio g. 23, Šiaulių mieste; taikyti restituciją, grąžinant ginčijamą turtą atsakovui J. P., ir pagal įsiteisėjusį 2012 m. rugsėjo 6 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą už akių (civ. byla Nr. 2-1848-736/2012) atsakovo J. P. įsiskolinimo ieškovui BUAB „Kėdmontos statyba“ išieškojimą nukreipti į ginčijamą turtą; priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovės I. P. 2011 m. kovo 3 d. dovanojimo sutarties pagrindu įsigytam nekilnojamajam turtui. Nurodo, kad perleidus ginčijamą turtą, būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartimi prašymas buvo patenkintas ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovės I. P. nekilnojamajam turtui: ( - ). Teismas pažymėjo, kad ieškovas byloje pareiškė actio Pauliana ieškinį, kuriuo siekia pripažinti skolininko sudarytus sandorius negaliojančiais, taikyti restituciją ir sugrąžinti perleistą turtą skolininkui. Todėl actio Pauliana įvykdymą gali užtikrinti ginčo turto, kurio perleidimo teisėtumas ginčijamas, areštas. Sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškiniui užtikrinti tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurias numato CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nes nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali atsirasti galimybė perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Atsakovė I. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Nutartis yra neteisėta, priimta pažeidžiant civilinio proceso įstatymą, kadangi byla neteisminga Kauno apygardos teismui. Įmonės administratorius ginčija ne bankrutuojančios įmonės sudarytą sandorį, bet bankrutuojančios įmonės skolininko sudarytą sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu. Todėl bylos teismingumas turi būti nustatomas pagal bendrąsias teismingumo taisykles, remiantis CPK nuostatomis, ir byla pagal teismingumą turi būti perduota Šiaulių apygardos teismui.

102. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti nurodyta, kokios aplinkybės yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Ieškovas savo prašymo nepagrindė, jokių įrodymų dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė, o teismas tenkino tokį prašymą, pateikdamas tik formalius motyvus. Pažymėjo, kad ginčo turtas atsakovei padovanotas prieš dvejus metus, ir nuo to laiko atsakovė jokių veiksmų parduoti, paslėpti ar kitaip perleisti turtą nesiėmė ir dabar nesiruošia imtis.

11Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir ginčijamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovės teiginys, jog byla yra neteisminga Kauno apygardos teismui, yra visiškai nepagrįstas, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius visus ieškinius pareiškia teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Kadangi ieškinio suma yra didesnė kaip 150 000 Lt, o ieškovas registruotas Kėdainių mieste, todėl byla nagrinėtina Kauno apygardos teisme. Taip pat nurodo, kad atsakovas J. P. pagal įsiteisėjusį Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą yra skolingas ieškovui didelę pinigų sumą, o ginčijamas turtas jau buvo vieną kartą perleistas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi. Todėl yra tikimybė, kad gali būti perleistas dar kartą, kas apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėjo, kad taikyta laikinoji apsaugos priemonė nesuvaržo atsakovės teisių daugiau, negu būtina pareikšto ieškinio užtikrinimui. Jeigu atsakovė neketina perleisti ginčijamo turto, tai taikyta laikinoji apsaugos priemonė visiškai netrukdo atsakovei valdyti ir naudotis ginčijamuoju turtu.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

15Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos be pagrindo, kadangi ieškovo prašymas nemotyvuotas, o teismo motyvai formalūs.

16Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo, tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius prašomų priemonių. Atsižvelgiant į pareikštą ieškinio reikalavimą – pripažinti negaliojančia žemės sklypo su statiniais dovanojimo sutartį bei taikyti restituciją, ginčo turtą grąžinant atsakovui – pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, minėtas nekilnojamasis turtas galėtų būti perleistas tretiesiems asmenims, o tai ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju apsunkintų arba padarytų negalimą tokio sprendimo įvykdymą. Apeliantės argumentas, kad dvejus metus ji minėtų ginčo žemės sklypo ir statinių neperleido kitiems asmenims, nesuteikia garantijos, kad ateityje ji elgsis taip pat, ir nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas ginčo nekilnojamąjį turtą perleido apeliantei, galimai siekdamas išvengti įsipareigojimų vykdymo BUAB „Kėdmontos statyba“ pagal įsiteisėjusį Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas.

17Teismas pripažįsta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau, nei būtina ieškiniui užtikrinti. CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t.y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi apeliantei nuosavybės teise priklausančiam ginčo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo netrukdo valdyti ir naudotis ginčijamu turtu.

18Nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad pareikštas reikalavimas pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją neteismingas Kauno apygardos teismui. Nors ieškinio reikalavimas grindžiamas CK 6.66 straipsnio nuostatomis, tačiau ieškinys yra pareikštas bankrutavusios įmonės vardu ir interesais. Tokių sandorių ginčijimo tikslas yra sugrąžinti į bankroto turto masę tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims, ir taip padidinti kreditorių galimybę patenkinti savo finansinius reikalavimus. Reiškiant ieškinį po to, kai įmonei yra iškelta bankroto byla, ginčo teismingumą lemia bankroto instituto paskirtis, bankroto proceso specifika, ypatinga bankrutuojančios įmonės teisinė padėtis kitos proceso šalies atžvilgiu, keliamų reikalavimų pobūdis, todėl yra taikomas specialusis Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o CPK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str., CPK 1 str. 1 d.).

19Pažymėtina, kad apie įmonės, o kartu ir jos kreditorių teisių pažeidimą, bankrutavusios bendrovės administratorius sužino įvykdęs ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatytą įpareigojimą patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos. To paties straipsnio nuostatos nurodo, kad ieškiniai dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėję turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais nagrinėtini teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies redakcija taip pat numato, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams yra reiškiami pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Kadangi bankrutavusios įmonės buveinė yra Kėdainiuose, o ieškinio suma viršija 150 000 Lt, todėl byla teisminga Kauno apygardos teismui.

20Atsižvelgiant į minėtus argumentus, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstos, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 str.).

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

22Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento... 4. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąją... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartimi prašymas buvo... 7. III. Atskirojo skundo argumentai... 8. Atsakovė I. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013... 9. 1. Nutartis yra neteisėta, priimta pažeidžiant civilinio proceso įstatymą,... 10. 2. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti nurodyta, kokios... 11. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Atskirasis skundas netenkintinas.... 14. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios... 15. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar... 16. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones,... 17. Teismas pripažįsta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu... 18. Nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad pareikštas reikalavimas pripažinti... 19. Pažymėtina, kad apie įmonės, o kartu ir jos kreditorių teisių... 20. Atsižvelgiant į minėtus argumentus, teismas sprendžia, kad pirmosios... 21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 22. Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą....