Byla 1-1554-1100/2020
Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei, kaltinamajam V. S., nukentėjusiesiems A. L., A. S.,

2viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta ( - ), deklaruota gyvenamoji vieta ( - ), išsiskyręs, dirba ( - ), teistas:

31) Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais;

42) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 92 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

53) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 5 metams ir 6 mėnesiams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 5 nutartimi sumažinta bausmė iki 3 metų laisvės atėmimo. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

6kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.

7Teismas

Nustatė

8I.

9Teismo nustatytos aplinkybės

10V. S. 2019 m. spalio 1 d. apie 0.30 val. name, esančiame ( - ), atėjęs į A. S. nuomojamą kambarį, tyčia dešine ranka trenkė jam į kairės pusės veido sritį, o nuo smūgio pastarajam nugriuvus ant grindų, sudavė jam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į galvą ir nugarą, taip padarė poodines kraujosruvas dešinio skruosto, dešinėje užausinėje, dešinėje smilkininėje, dešinio žasto nugarinio paviršiaus, krūtinės ląstos dešinio šoninio paviršiaus, nugaros juosmeninės dalies srityse ir viršutinio dešinės pusės 7 danties vainiko dalinį nuskėlimą, kas yra vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

11V. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

12Be to, V. S. 2019 m. lapkričio 26 d. apie 17.30 val. lauke, ant laiptų, ( - ), tyčia sudavė kumščiu į veidą A. L., o nuo smūgio pastarajam nugriuvus nuo laiptų ant žemės, kojomis sudavė ne mažiau kaip 5 kartus į galvą, dešinę ausį ir į kairę ranką ties alkūne, taip padarė kairės alkūnės sumušimą, pasireiškusį uždaru kairio stipinkaulio galvos lūžiu be dislokacijos su alkūninio šalutinio raiščio plyšimu ir poodine kraujosruva, kas yra vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

13V. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

14II.

15Byloje surinkti įrodymai

16Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje

17V. S. teisiamojo posėdžio metu iš dalies pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos. Paaiškino, kad padėjo A. S. apsigyventi name, esančiame ( - ), kartu su juo, nes nukentėjusįjį iš namų išvarė motina. Kita vertus, matė nuolat netvarką name, kad A. S. naudoja psichologinį smurtą prieš savo merginą, tada kildavo konfliktai. Iki nagrinėjamo įvykio nukentėjusysis gyveno name apie tris ar keturis mėnesius. Nagrinėjamo įvykio dienos naktį name jis išgirdo, kad apačioje kažkas vyksta (konfliktas). Nulipus į apačią, V. S. atrodė, kad nukentėjusiojo A. S. mergina patyrė fizinį smurtą, ši sėdėjo lovos kampe, todėl kaltinamasis ėmėsi tam tikrų veiksmų. Tuo momentu nematė, kad nukentėjusysis naudojo fizinį smurtą prieš savo merginą, bet pastebėjo, kaip jis stovėjo puolimo pozicijoje. Visko neprisiminė, bet žino, kad pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, laikė prispaudęs jį. Nežino, ar buvo suduodami smūgiai A. S.. Mano, kad jei būtų suduoti smūgiai, nukentėjusiajam atsirastų rimtesni sužeidimai. Kita vertus, galimai buvo nestiprūs smūgiai. Negalėjo pasakyti, į kurią kūno vietą buvo suduoti smūgiai. Nepripažino, kad dešine ranka trenkė A. S. į kairės pusės veido sritį. Kaltinamasis buvo patyręs traumą mokykloje, todėl negalėjo suduoti minėto smūgio. Neginčijo specialisto išvadoje nustatytų A. S. sužalojimų, tačiau tai nepatvirtina, kad jie buvo padaryti būtent kaltinamojo. Kaltinamasis paprašė išsikraustyti nukentėjusįjį iš nuomojamo kambario ir išėjo į savo kambarį. Policija buvo iškviesta tik kitą dieną, kai jis grįžo iš darbo. Pasak kaltinamojo, nukentėjusysis linkęs save žaloti, ne kartą sakė, kad nori nusižudyti.

18Nukentėjusysis A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta kaltinamąjį. Jis su drauge kelis mėnesius gyveno name, jie – pirmame aukšte, o V. S. – antrame aukšte. Nukentėjusįjį išmetė iš namų motina, todėl kaltinamasis priėmė nukentėjusįjį apsigyventi. Kartais kildavo konfliktai dėl netvarkos, nuomos mokesčio. Nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo blaivus, konfliktavo su savo mergina – susiginčijo, gal šiek tiek vienas ant kito užrėkė, todėl prižadino V. S.. Šis supyko, nes reikėjo anksti keltis į darbą, atėjo į kambarį (atrodo, kad nukentėjusysis su mergina išgirdo, kaip atsidarė durys). Tuo metu E. Š. sėdėjo ant lovos, buvo susijaudinusi ir apsiverkusi (buvo kalbama apie skyrybas), o A. S. buvo prie lovos, atsirėmęs į šalia stovėjusį stalą maždaug metro atstumu nuo merginos. Gal todėl kaltinamajam atrodė, kad nukentėjusysis buvo puolimo pozicijoje, nors jis nedarė jokių veiksmų prieš merginą. A. S. kažką išgirdo, atsisuko ir nukrito ant žemės. Atsimena, kad buvo smūgis į kairę veido pusę ir jis atsidūrė ant žemės. Jautė kelis smūgius į nugarą. Buvo kažkokios kalbos, kaltinamasis sakė išsikraustyti. Mergina rėkė, po to, užtilo. Kaltinamasis sudavė smūgius rankomis ir kojomis. A. S. bandė dengtis nuo smūgių, tačiau atgal nesudavė jokių smūgių. Smūgių sudavimas gal baigėsi, nes V. S. pats išėjo, baigėsi jo agresija. Po viso įvykio nukentėjusysis labai prastai jautėsi (labiausiai nukentėjo galva ir nugara), todėl atsigulė į lovą. E. Š. buvo itin susijaudinusi ir susirūpinusi. Ryte nukentėjusysis su mergina atsikėlė ir pradėjo rinkti daiktus. Kitą dieną po įvykio buvo kviečiama policija. Jo mergina, pamačiusi, kad kaltinamasis atvažiavo su automobiliu, išsigando ir paskambino policijai. Tai įvyko dienos metu.

19Liudytoja E. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji pažįsta V. S.. Jis pasiūlė kartu apsigyventi name, tuo metu A. S. buvo jos vaikinas, jie sutiko su pasiūlymu. Iki nagrinėjamo įvykio pažinojo kaltinamąjį apie pusę metų. Ji su nukentėjusiuoju gyveno pirmame aukšte, o V. S. – antrame aukšte. Su kaltinamuoju buvo bendras susitarimas dėl mokesčių mokėjimo ir nuomos. Nagrinėjamo įvykio naktį ji susibarė su A. S., abu kambaryje pakėlė balsą. Nukentėjusysis buvo labai pavydus ir manė, kad kitas vaikinas parašė jai SMS žinutę. A. S. pakėlė balso toną ir klausė, kas jai parašė. E. Š. taip pat garsiai atsakinėjo. Tuo metu kaltinamasis įėjo į kambarį, kuriame jie buvo, A. S. nenaudojo fizinio smurto prieš ją, stovėjo prie lovos krašto šalia liudytojos, o ji buvo ant lovos. V. S. nieko nesakė, buvo išbalęs, paėmė A. S. už peties ir trenkė jam į veidą. Neatsimena, į kurią veido pusę. Nukentėjusysis liko stovėti, bet buvo pasilenkęs. Paskui kaltinamasis paguldė A. S., dar kartą trenkė ir spyrė. Nukentėjusiajam buvo suduota į nugarą. Tikrai buvo suduoti penki smūgiai. Neprisimena, ką kaltinamasis sakė tuo metu, atrodo, kad jie daugiau nebetriukšmaus. E. Š. prašė, kad V. S. nustotų smurtauti. V. S. tam tikru momentu nustojo naudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, o po to toliau tęsė tokius pačius veiksmus. Netrukus jis išėjo iš kambario. Liudytoja priėjo prie A. S., matė jam padarytus sužalojimus (ant lūpos, nugaroje, ant šono, kojų). Iki šio įvykio nukentėjusysis neturėjo sužalojimų, jis negalėjo pats susižaloti. Kitą dieną po įvykio buvo kviečiama policija. Kaltinamasis atvažiavo po darbo su draugais, A. S. su ja išsigando, krovėsi daiktus ir iškvietė policiją, nes nežinojo, kas bus. Nagrinėjamo įvykio naktį jie buvo blaivūs.

20Liudytojas E. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta kaltinamąjį, buvo bendradarbiai, o dabar yra draugai. Nagrinėjamo įvykio dieną jis po darbo atvežė V. S. į jo gyvenamąją vietą. Darbo metu nebūdavo konfliktų su kaltinamuoju, nėra matęs, kad šis agresyviau elgtųsi ar keltų balsą. V. S. tuo metu sakė, kad gyvena su draugais, jie – pirmame aukšte, o kaltinamasis – antrame aukšte. Atvežus V. S., jie pastovėjo, parūkė, užtruko kelias minutes ir liudytojas išvažiavo namo. Kaltinamasis kažką pasakojo, kad nesutaria su draugais, atrodo, kad susimušė, bet daugiau nieko nežino. Tuo metu nematė namo kieme kitų žmonių. Liudytojas nebuvo užėjęs į namo kiemą.

21Liudytojas Ž. A. (Ž. A.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nagrinėjamo įvykio dieną dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinėje, atliko patruliavimo funkcijas. Gavo iškvietimą, kad draugas sumušė nukentėjusįjį. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėjas ir jo draugė, nurodė asmenį, kuris sumušė jį. Konflikto priežastis, jei neklysta, buvo dėl merginos. Matė sumušimus pas A. S., atrodo, kad buvo mėlynės nugaroje, taip pat sumušimai veido srityje. Nukentėjusysis ir jo mergina buvo išsigandę. Kiek atsimena, jam pasakojo, kad kaltininkas smurtavo rankomis, o paskui, A. S. parkritus ant žemės, spardė ir galimai smaugė jį. Bendravo su galimu smurtautoju, jis pasakė, kad gynė merginą, nes A. S. rėkė ant merginos ir norėjo primušti ją, bet mergina sakė, kad nebuvo taip – draugas nemušė jos.

22Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 4 d. specialisto išvadoje Nr. G 3506/2019(01) nurodyta, kad A. S. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio skruosto, dešinėje užausinėje, dešinėje smilkininėje, dešinio žasto nugarinio paviršiaus, krūtinės ląstos dešinio šoninio paviršiaus, nugaros juosmeninės dalies srityse, viršutinio dešinės pusės 7 danties vainiko dalinis nuskėlimas, padaryti minėtas sritis paveikus kietu buku daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatyti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. A. S., patirdamas nustatytus sužalojimus, galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 89–90).

232020 m. kovo 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas pateiktas telefoninio pokalbio garso įrašas Nr. download_10.102.186.21_2019-10-01_15-33-56_25.01 tarp pranešėjos E. Š. ir Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus specialisto. E. Š. nurodė, kad atvažiavo primušti jos vaikino. Prašė pagalbos kuo greičiau. Nurodė automobilį, kuriuo atvažiavo asmenys, BMW, valst. Nr. ( - ) Pakartotinai skambino E. Š. ir vėl prašė skubiai siųsti policiją, nes asmenys bando įeiti (1 t., b. l. 71). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir garso įrašuose, esančiuose prie bylos medžiagos.

24Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje

25V. S. teisiamojo posėdžio metu iš esmės pripažino nusikalstamos veikos padarymą. Paaiškino, kad viską, kas įvyko, sužinojo tik kitą dieną. Jis su nukentėjusiuoju vartojo alkoholį (kokteilius), prarado kontrolę, atmintį. Atsikėlęs vakare, neatsiminė nė vienos akimirkos, kas įvyko (apie sužalojimus nukentėjusiajam), sužinojo tik iš kaimyno pasakojimo ir paties A. L.. Kai vartojo alkoholį, nukentėjusysis nebuvo sužalotas. Įvyko tarpusavio konfliktas. Nėra sirgęs psichikos ligomis ir nėra gydytas nuo jų. Dažnai negeria alkoholio. Galimai galėjo būti A. L. padaryti sužalojimai.

26Nukentėjusysis A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, jis yra buvęs nukentėjusiojo bendradarbis. Nagrinėjamo įvykio dieną jis atvažiavo darbiniu automobiliu po darbo į V. S. namus, kur jie vartojo alkoholį (alų, kokteilį). Buvo suvartota labai daug alkoholio, abiejų gerta panašiais kiekiais. A. L. nusprendė palikti kieme automobilį. Kilo konfliktas dėl automobilio raktelių. Nukentėjusysis iš pradžių turėjo raktelius, o paskui jie buvo V. S. žinioje. Nukentėjusysis lauke ant laiptų norėjo pasiimti raktelius, o V. S. pradėjo konfliktuoti. Tuo metu jau buvo atvažiavęs nukentėjusiojo brolis, tačiau jam ilgai reikėjo laukti ir išvažiavo. Konflikto metu V. S. sudavė ranka nukentėjusiajam į veidą (pataikė į šoną). Nuo suduoto smūgio jis nukrito nuo laiptų ant kairės rankos ir susitrenkė alkūnę. Tada kaltinamasis nugriuvusį nukentėjusįjį mušė kojomis. Sakė, kad skauda ranką, V. S. nustojo smurtauti. Paskui nukentėjusysis paprašė parduotuvėje, kad jam būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba.

27Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. vasario 11 d. specialisto išvadoje Nr. G 323/2020(01) konstatuota, kad A. L. nustatytas kairės alkūnės sumušimas, pasireiškęs uždaru kairio stipinkaulio galvos lūžiu be dislokacijos su alkūninio šalutinio raiščio plyšimu ir poodine kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu (-tais) arba plokštuma, iki suteikiant medicininę pagalbą 2019 m. lapkričio 26 d. Nustatytas kairės alkūnės sumušimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti vienmomentiškai. Padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Įprastai šių sužalojimų padarymo metu yra jaučiamas fizinis skausmas (1 t., b. l. 117–118).

28Pagal 2019 m. lapkričio 26 d. medicinos dokumentų išrašą Nr. LA 2019-160520/1040-V-2019-231308, A. L. diagnozuotas kairio stipinkaulio galvos lūžis, alkūninio šalutinio raiščio trauminis plyšimas. Traumos aplinkybės: sumušė pažįstamas vyras (1 t., b. l. 119–121).

29III.

30Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

31BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

32Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

33Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

34Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

35Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

36Nukentėjusysis A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nagrinėjamo įvykio naktį garsiai aiškinosi santykius su savo drauge E. Š.. Dėl šios priežasties V. S. įėjo į kambarį, kuriame buvo jie abu, A. S. atsisuko ir nukrito ant žemės. Pasak nuketėjusiojo, buvo smūgis į kairę veido pusę ir jis atsidūrė ant žemės. A. S. gulint ant žemės, kaltinamasis sudavė jam smūgius. Nukentėjusysis bandė gintis nuo smūgių, tačiau atgal nesudavė jokių smūgių. Po tam tikro laiko V. S. nutraukė fizinio smurto naudojimą. A. S. nukentėjo galva ir nugara. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės tokius pačius parodymus (1 t., b. l. 5, 41). Nagrinėjamą įvykį tiesiogiai stebėjo liudytoja E. Š., kuri teisiamojo posėdžio metu iš esmės patvirtino nukentėjusiojo parodymus, jog V. S. trenkė A. S. į veidą, taip pat sudavė smūgius gulinčiam nukentėjusiajam. Ši liudytojo po V. S. panaudoto fizinio smurto matė nukentėjusiajam padarytus sužalojimus veide, nugaroje. E. Š. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės tuos pačius parodymus (1 t., b. l. 47). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių A. S. ir E. Š. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar apkalbėti V. S., jų parodymai iš esmės yra vienodi, todėl laikytini patikimais. Tam tikri minėtų asmenų parodymų netikslumai dėl nagrinėjamo įvykio eigos nėra esminiai, dėl kurių būtų pagrindas nesivadovauti parodymais nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad abu asmenys nagrinėjamo įvykio metu dėl V. S. veiksmų buvo stresinės situacijos, todėl objektyviai galėjo neatsiminti tam tikrų nagrinėjamo įvykio aplinkybių. Minėtus nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus netiesiogiai patvirtina kito liudytojo Ž. A. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu.

37V. S. teisiamojo posėdžio metu kėlė versiją, kad jis gynė E. Š. nuo norinčio smurtauti A. S., tačiau tiek nukentėjusysis, tiek pati liudytoja paneigė tokią kaltinamojo nurodytą aplinkybę. Vien buvimas netoli vienas kito, taip pat santykių aiškinimasis pakeltu tonu savaime nepatvirtina, kad A. S. ketino naudoti fizinį smurtą prieš savo merginą E. Š.. Priešingai, pagal bylos aplinkybes, pripažintina, kad V. S. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ne gindamas E. Š., o dėl to, kad kaltinamasis dėl triukšmo pabudo ir, būdamas susierzinęs, taip išsprendė jam nepalankią situaciją. V. S. subjektyvus manymas, kad jis, smurtaudamas prieš A. S., gynė E. Š., savaime nepateisina fizinio smurto panaudojimo.

38Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 4 d. specialisto išvadoje Nr. G 3506/2019(01) nurodyta, kad A. S. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio skruosto, dešinėje užausinėje, dešinėje smilkininėje, dešinio žasto nugarinio paviršiaus, krūtinės ląstos dešinio šoninio paviršiaus, nugaros juosmeninės dalies srityse, viršutinio dešinės pusės 7 danties vainiko dalinis nuskėlimas, padaryti minėtas sritis paveikus kietu buku daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatyti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 89–90). Teismas nenustatė priežasčių abejoti šios specialisto išvados objektyvumu, Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto O. P., turinčio teismo medicinos gydytojos specialybę ir ekspertinio darbo stažą nuo 2014 m., kompetencija. Ant A. S. kūno nustatyti sužalojimai, jų lokalizacija iš esmės atitinka tiek nukentėjusiojo nurodytus, tiek liudytojų E. Š. ir Ž. A. nurodytus matytus A. S. kūno sužalojimus, jų vietas, taip pat liudytojos E. Š. nurodytas V. S. fizinio smurto panaudojimo aplinkybes. Teismas nenustatė, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai atsirado kitu, o ne bylai reikšmingu laiku. Tiek A. S., tiek liudytoja E. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad byloje nustatyti nukentėjusiajam sužalojimai atsirado būtent dėl V. S. nusikalstamų veiksmų. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, kad A. S. galėjo pats save žalotis, tačiau to neįrodo jokie objektyvūs duomenys. Be to, to, kad tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšis, nepaneigia aplinkybė, kad nukentėjusysis kvietė policiją ne iš karto po nagrinėjamo įvykio, o kitą dieną.

39Teismas, įvertinęs anksčiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad šiuo atveju nekyla abejonių, jog V. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš A. S., taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Esminių prieštaravimų tarp minėtų įrodymų nenustatyta.

40Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, jų intensyvumas, nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų lokalizacija ir mechanizmas neleidžia abejoti tuo, kad V. S. suvokė, jog naudoja fizinį smurtą prieš A. S., trikdo jo sveikatą, bei norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

41Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai V. S. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

42Dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

43Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

44Nukentėjusysis A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nagrinėjamo įvykio dieną su V. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Tam tikru metu nukentėjusysis norėjo pasiimti automobilio raktelius, kurie laikinai buvo perduoti kaltinamajam. Kita vertus, V. S. pradėjo konfliktuoti, konflikto metu sudavė ranka nukentėjusiajam į veidą. Nuo suduoto smūgio A. L. nukrito nuo laiptų ant kairės rankos ir susitrenkė alkūnę. Tada kaltinamasis nugriuvusį nukentėjusįjį mušė kojomis. Nukentėjusiajam pasakius, kad skauda ranką, V. S. nustojo smurtauti. A. L. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės tokius pačius parodymus (1 t., b. l. 93, 101). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių A. L. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti V. S., jo parodymai iš esmės yra vienodi viso baudžiamojo proceso metu, todėl laikytini patikimais. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis dėl išgerto alkoholio kiekio neatsimena smurtavęs prieš nukentėjusįjį, tačiau neneigė, kad jis savo veiksmais galėjo sukelti A. L. nustatytus sužalojimus.

45Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. vasario 11 d. specialisto išvadoje Nr. G 323/2020(01) konstatuota, kad A. L. nustatytas kairės alkūnės sumušimas, pasireiškęs uždaru kairio stipinkaulio galvos lūžiu be dislokacijos su alkūninio šalutinio raiščio plyšimu ir poodine kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu (-tais) arba plokštuma, iki suteikiant medicininę pagalbą 2019 m. lapkričio 26 d. Nustatytas kairės alkūnės sumušimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti vienmomentiškai. Padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 117–118). Teismas nenustatė priežasčių abejoti šios specialisto išvados objektyvumu, Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto S. Laimos, turinčio teismo medicinos gydytojos specialybę ir ekspertinio darbo stažą nuo 2007 m., kompetencija. Ant A. L. kūno nustatyti sužalojimai, jų lokalizacija iš esmės atitinka nukentėjusiojo nurodytus kūno sužalojimus, jų vietas. Teismas nenustatė, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai atsirado kitu, o ne bylai reikšmingu laiku.

46Teismas, įvertinęs anksčiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad šiuo atveju nekyla abejonių, jog V. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš A. L., taip padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Esminių prieštaravimų tarp byloje surinktų įrodymų nenustatyta.

47Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, jų intensyvumas, nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų lokalizacija ir mechanizmas neleidžia abejoti tuo, kad V. S. suvokė, jog naudoja fizinį smurtą prieš A. L., trikdo jo sveikatą, bei norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

48Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai V. S. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

49IV.

50Bausmės skyrimo motyvai

51BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

52BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

53BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

54Teismas, skirdamas V. S. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. S. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

55V. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo nėra.

56V. S. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

57Kaltinamasis anksčiau teistas tris kartus, teistumas išnykęs (1 t., b. l. 126–128), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 129–136), dirba (1 t., b. l. 140). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

58Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. S. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalių ir 138 straipsnio 1 dalių sankcijose nustatytas bausmes – atitinkamai 6 mėnesius ir 1 metus laisvės atėmimo.

59Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį (3 mėnesius) švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, ir V. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 3 mėnesiams. Toks pridėtinos bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

60BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

61Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be šiam straipsnyje nustatytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017).

62Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas atidėti paskirtos bausmės vykdymą V. S., vertina tai, kad kaltinamasis po nusikalstamų veikų padarymo nenusikalto, dirba, turi nepilnamečių vaikų. Reikšminga ir tai, kad nukentėjusieji nurodė, jog jie neturi pretenzijų V. S..

63Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti V. S. ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

64Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, V. S. bausmės vykdymas atidedamas 2 metams, paskiriant jam pareigas:

651) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

662) dalyvauti elgesio pataisos programoje ir užbaigti ją per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

673) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

684) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

695) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

70V.

71Civiliniai ieškiniai

72Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilį ieškinį dėl 70 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 44). Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu atsisakė civilinio ieškinio.

73Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinius ieškinius dėl 165,13 Eur išlaidų, susijusių su A. S. gydymu, atlyginimo (1 t., b. l. 59), taip pat 85,93 Eur išlaidų, susijusių su A. L. gydymu, atlyginimo (1 t., b. l. 107).

74BPK 112 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. A. S. atsisakė civilinio ieškinio, jam buvo išaiškintos atsisakymo pasekmės, todėl bylos procesas dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio nutrauktinas.

75BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

76Tarp kaltinamojo nusikalstamų veikų ir nukentėjusiesiems gydymo paslaugų suteikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos civiliniai ieškiniai tenkinami ir jie priteisiami iš V. S..

77VI.

78Kiti klausimai

79V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 166, 168). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

80V. S. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 1 d. 16.30 val. iki 2019 m. spalio 2 d. 14.20 val. (viena diena) (1 t., b. l. 142, 146). Šis jam taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą galutinę bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

81Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinį diską palikti prie bylos medžiagos.

82Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

83Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

Nutarė

84V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

85V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

86Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį (3 mėnesius) švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, ir V. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

87Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. S. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 1 d. 16.30 val. iki 2019 m. spalio 2 d. 14.20 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

88Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, paskiriant jam pareigas:

891) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

902) dalyvauti elgesio pataisos programoje ir užbaigti ją per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

913) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

924) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

935) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

94Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

95V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

96Iš V. S. priteisti civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai:

971) 165,13 Eur (šimtą šešiasdešimt penkis eurus ir trylika euro centų) išlaidų, susijusių su A. S. gydymu, atlyginimo;

982) 85,93 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus ir devyniasdešimt tris euro centus) išlaidų, susijusių su A. L. gydymu, atlyginimo.

99Bylos dalį dėl nukentėjusiojo A. S. civilinio ieškinio nutraukti.

100Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinį diską palikti prie bylos medžiagos.

101Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant... 2. viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. 1) Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal... 4. 2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal... 5. 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu... 6. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje... 7. Teismas... 8. I.... 9. Teismo nustatytos aplinkybės... 10. V. S. 2019 m. spalio 1 d. apie 0.30 val. name, esančiame ( - ), atėjęs į A.... 11. V. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140... 12. Be to, V. S. 2019 m. lapkričio 26 d. apie 17.30 val. lauke, ant laiptų, ( -... 13. V. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138... 14. II.... 15. Byloje surinkti įrodymai... 16. Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje... 17. V. S. teisiamojo posėdžio metu iš dalies pripažino kaltę dėl padarytos... 18. Nukentėjusysis A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta... 19. Liudytoja E. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji pažįsta V. S..... 20. Liudytojas E. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta... 21. Liudytojas Ž. A. (Ž. A.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis... 22. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 4 d.... 23. 2020 m. kovo 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad... 24. Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje... 25. V. S. teisiamojo posėdžio metu iš esmės pripažino nusikalstamos veikos... 26. Nukentėjusysis A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta... 27. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. vasario 11 d.... 28. Pagal 2019 m. lapkričio 26 d. medicinos dokumentų išrašą Nr. LA... 29. III.... 30. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai... 31. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 32. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas... 33. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20... 34. Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos... 35. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas... 36. Nukentėjusysis A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nagrinėjamo... 37. V. S. teisiamojo posėdžio metu kėlė versiją, kad jis gynė E. Š. nuo... 38. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 4 d.... 39. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad šiuo... 40. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, jų intensyvumas, nukentėjusiajam... 41. Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti... 42. Dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos... 43. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas... 44. Nukentėjusysis A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nagrinėjamo... 45. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. vasario 11 d.... 46. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad šiuo... 47. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, jų intensyvumas, nukentėjusiajam... 48. Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti... 49. IV.... 50. Bausmės skyrimo motyvai... 51. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės:... 52. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės:... 53. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas... 54. Teismas, skirdamas V. S. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų... 55. V. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių dėl... 56. V. S. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 138 straipsnio 1... 57. Kaltinamasis anksčiau teistas tris kartus, teistumas išnykęs (1 t., b. l.... 58. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai... 59. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti... 60. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu... 61. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be šiam... 62. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas atidėti... 63. Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju... 64. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, V. S. bausmės... 65. 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo... 66. 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje ir užbaigti ją per 8 mėnesius nuo... 67. 3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 iki 6... 68. 4) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos... 69. 5) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių... 70. V.... 71. Civiliniai ieškiniai... 72. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė... 73. Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinius... 74. BPK 112 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad civilinis ieškovas turi teisę... 75. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 76. Tarp kaltinamojo nusikalstamų veikų ir nukentėjusiesiems gydymo paslaugų... 77. VI.... 78. Kiti klausimai... 79. V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis... 80. V. S. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m.... 81. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinį diską palikti prie bylos... 82. Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų... 83. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 84. V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos... 85. V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos... 86. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4... 87. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į... 88. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį,... 89. 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo... 90. 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje ir užbaigti ją per 8 mėnesius nuo... 91. 3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 iki 6... 92. 4) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos... 93. 5) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių... 94. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio... 95. V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 96. Iš V. S. priteisti civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai:... 97. 1) 165,13 Eur (šimtą šešiasdešimt penkis eurus ir trylika euro centų)... 98. 2) 85,93 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus ir devyniasdešimt tris euro... 99. Bylos dalį dėl nukentėjusiojo A. S. civilinio ieškinio nutraukti.... 100. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinį diską palikti prie bylos... 101. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...