Byla AS-556-298-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. B., R. B. ir E. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B., R. B. ir E. R. skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos sporto mokyklai dėl įsakymų, teisinės registracijos panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai A. B., R. B. ir E. R. (toliau – ir pareiškėjai) 2007 m. rugpjūčio 7 d. skundu, (T 1, b. l. 5-7) kurį patikslino 2007 m. vasario 7 d. (T 1, b. l. 118-124) ir ištaisė jo trūkumus 2007 m. vasario 13 d. (T 1, b. l. 159-165), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 85 „Dėl žemės sklypų” 2 punktą, kuriuo patvirtinta ne žemės ūkio paskirčiai žemės sklypo ( - ), dydis, ribos, apribojimai ir vertė, prijungiant dalį J. R. iki 1940 m. turėto žemės sklypo, esančio ( - ) prie atsakovo žemės sklypo ( - ); 2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. 13.6-893 „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - ), suteikimo naudotis Palangos sporto mokyklai” iš dalies, kiek tai susiję su Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu, patvirtintu 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, 1 punktu suformuotą atskirą žemės sklypą palei ( - ); 3) panaikinti 5,7554 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), teisinę registraciją; 4) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktu nustatytas pareigas - per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti natūra grąžintino laisvo (neužstatyto) 0,7130 ha žemės sklypo planą, suformuotą J. R. turėtoje žemėje (posesija Nr. 8), ir pateikti jį Klaipėdos apskrities Palangos žemėtvarkos skyriui nuosavybės teisėms atkurti.

5II.

6Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 2 d. nutartimi nutarė bylą pagal pareiškėjų skundą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 85 dalies ir Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 13.6-893 dalies panaikinimo nutraukti, kitą skundo dalį palikti nenagrinėtą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105-106 str. str.).

7Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo J. B. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, esančią šalia miesto stadiono, 2006 m. liepos 20 d. atsakė, jog nurodytas sklypas ( - ), pažymėtas kaip valstybės išperkamas, jame yra Palangos miesto tarybos nuosavybės teise priklausantys pastatai, kad žemės sklypas suteiktas naudotis Palangos sporto mokyklai, nurodė ir konkrečius aktus, t. y. institucija patvirtino 2006 m. liepos 5 d. išreikštą Palangos miesto savivaldybės administracijos poziciją dėl šio žemės sklypo. Pareiškėjai, nesutikdami su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmais, t. y. ginčydami minėtų raštų pagrįstumą, prašė teismo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administratorių patvirtinti 0,7130 ha žemės sklypo, suformuoto pagal planą J. R. turėtoje žemėje (posesija Nr. 8) ir pateikti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai nuosavybės teisėms atkurti. Taigi pareiškėjai ginčijo atsakovų veiksmą - atsisakymą atlikti tam tikrus veiksmus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai iškėlė ginčą nuosavybės teisių atkūrimo procese ir kreipėsi į teismą, tačiau prieš tai nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą, nors pagal nustatytą išankstinę ginčų ne per teismą nagrinėjimo tvarką jie privalėjo į ją kreiptis. Nepasinaudojus privaloma išankstinio neteisminio ginčo sprendimo tvarka, pareiškėjų skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus teismas paliko nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 1 p.). Teismas taip pat nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. liepos 20 d. informavo pareiškėją apie tai, jog ginčo žemės sklype yra Palangos miesto tarybai priklausantys pastatai ir kiemo statiniai, nurodė, kokiu aktu turtas perduotas naudotis Palangos sporto mokyklai. Valstybės įmonės Registrų centro duomenys yra vieši, 2004 m. kovo 30 d. sudarytas registras Nr. 44/176178 apie žemės sklypą, adresu ( - ), jo savininką ir valdytoją, nurodyti nuosavybės ir valdymo teisės pagrindai. Kiekvienas rūpestingas ir sąžiningas asmuo privalo domėtis jo bylos eiga, susipažinti su byloje esančiais dokumentais, veikti rūpestingai ir apdairiai. Pareiškėjai nereikalavo, kad institucijos pateiktų jiems administracinius aktus, kurie sudarė kliūtį grąžinti natūra žemės sklypą ( - ), nors nuosavybės teisės į žemę atkūrimo procesas tebevyksta nuo 1991 metų. Tačiau iš jų veiksmų, tokių kaip kreipimasis į antstolę su prašymu konstatuoti faktines aplinkybes, kad žemės sklype, esančiame ( - ), nėra statinių, žemės sklypas nenaudojamas ir neužstatytas, galima daryti išvadą, kad pareiškėjams jau 2005 m. buvo žinoma apie ginčo teisės aktus. Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. kovo 25 d. įsakymas buvo pateiktas į bylą 2006 m. rugsėjo 22 d. (T 1, b. l. 30-33), o 2004 m. vasario 24 d. Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 85 buvo pateiktas į bylą 2006 m. lapkričio 16 d. (T 1, b. l. 90-96). 2006 m. spalio 24 d. pateiktas patikslintas skundas, kuris, neištaisius trūkumų, buvo laikytas nepaduotas ir grąžintas 2006 m. gruodžio 4 d. nutartimi, nutartis įsiteisėjo (T 1, b. l. 82, 83-84, 86-88, 98-99). Teismui pareikalavus šių dokumentų į bylą ir, vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu, išaiškinus pareiškėjams numatytą ABTĮ 52 straipsnyje jų teisę keisti skundo pagrindą ir dalyką (b. l. 78-80), pareiškėjai tik 2007 m. vasario 7 d. pateikė reikalavimą dėl administracinių aktų nuginčijimo, praleidę vieno mėnesio terminą nuo tos dienos, kada jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamus administracinius aktus (T 1, b. l. 115-116, 118-124, 159-165, ABTĮ 37 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 33 str. 1 d.). Nagrinėjant bylą dėl administracinių aktų panaikinimo paaiškėjo, jog 2007 m. vasario 7 d. patikslintas skundas buvo priimtas nagrinėti praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjai neprašė termino atnaujinti, todėl teismas šią bylos dalį nutraukė (ABTĮ 101 str. 6 p.).

8III.

9Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai nepasinaudojo privaloma išankstinio neteisminio ginčo sprendimo tvarka nustatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje.

112. Pagal Apskrities valdymo įstatyme nustatytas funkcijas apskrities viršininkas negali kištis į savivaldybių darbą ir kontroliuoti priimamų sprendimų teisėtumą. Todėl kreipimasis į šią instituciją bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka būtų beprasmis - joks sprendimas ginčo klausimu negalėtų būti priimtas. Tuo labiau, kad pačios institucijos, t. y. apskrities viršininko veiksmai skundžiami.

123. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatus, patvirtintus ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194, ir kitus teisės aktus, Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai nepriskirta teisė priimti sprendimus, kurie galėtų daryti įtaką apskričių viršininkų, savivaldybių merų ar savivaldybių administracijų direktorių sprendimams, taip pat sukurti, pakeisti ar panaikinti asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į žemę, teises ir pareigas (tokį atsakymą kitoje byloje yra pateikusi pati Nacionalinė žemės tarnyba). Todėl nukreipiant į šią instituciją taip pat vilkinamas procesas bei užkertamas kelias pasinaudoti teise ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus teisme.

134. Teismui priėmus nagrinėti pareiškėjų skundą, pareiškėjai patikslintu skundu iš esmės ginčijo sprendimą dėl žemės įgijimo, kas sutinkamai su Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi gali būti skundžiama tiesiogiai teismui.

145. Taip pat nepagrįsta teismo nutarties dalis dėl pareiškėjų prašymo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 85, 2 punktą ir Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. 13.6-893, kaip praleidus padavimo terminus ir neprašant jų atnaujinti. Teismui buvo įrodyta, kad minėti individualūs norminiai aktai po jų priėmimo nebuvo niekur skelbti, apie jų priėmimą nebuvo tinkamai ir laiku informuoti ir pareiškėjai. Teismui pateikti įrodymai, kad apie aktų buvimą pareiškėjai sužinojo iš savivaldybės administracijos ir apskrities viršininko administracijos atsakymų.

156. Teismas, kaip vienintelė teisėtumą vykdanti institucija, turi padėti pasiekti ir teisėtumą ir teisingumą, o ne formaliais pagrindais užkirsti kelią į teisingą ir nešališką teismą.

16Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV.

19ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Cituota taisyklė leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 str.).

20Pareiškėjai pateikė reikalavimus panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 85 „Dėl žemės sklypų” 2 punktą ir Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. 13.6-893 „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - ), suteikimo naudotis Palangos sporto mokyklai” iš dalies. Šie įsakymai prie administracinės bylos atitinkamai buvo pridėti 2006 m. lapkričio 16 d. ir 2006 m. rugsėjo 22 d. Nurodyti laikotarpiai, turint omenyje, kad proceso dalyviai turi teisę teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais, savo lėšomis daryti jų kopijas bei išrašus (ABTĮ 51 str. 1 d.) bei privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.), laikytini skundžiamų individualių aktų įteikimo momentais ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme. Tai atskaitos taškai, nuo kurių ir skaičiuojamas vieno mėnesio skundo padavimo terminas, nes nagrinėjamu atveju specialiais teisės aktais nėra nustatytas kitoks skundo padavimo laikotarpis dėl 2004 m. vasario 24 d. ir 2004 m. kovo 25 d. įsakymų panaikinimo.

21Pateikdami patikslintus skundus ir taip papildydami pirminį skundo reikalavimą, pareiškėjai nepraleido termino dėl reikalavimų panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 85 „Dėl žemės sklypų” 2 punktą ir Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. 13.6-893 „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - ), suteikimo naudotis Palangos sporto mokyklai” iš dalies (T 1, b. l. 30, 32, 82, 86-88, 90, 94-96). Tačiau nepašalinus trūkumų, prie pirminio reikalavimo pateiktus papildomus reikalavimus, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartimi, nutarta laikyti nepaduotais. Ši nutartis, per įstatymų nustatytą laiko tarpą nepasinaudojus apeliacijos teise, įsiteisėjo. Klausimas dėl reikalavimų, kuriais siekta panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 85 „Dėl žemės sklypų” 2 punktą ir Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. 13.6-893 „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - ), suteikimo naudotis Palangos sporto mokyklai” iš dalies, priėmimo ir nagrinėjimo teisme išspręstas iš esmės. Pareiškėjai 2007 m. vasario 7 d. pateikdami teismui patikslintą skundą dar kartą pateikė reikalavimus panaikinti tuos pačius 2004 m. vasario 24 d. ir 2004 m. kovo 25 d. įsakymus bei žemės sklypo teisinę registraciją (T 1, b. l. 113, 118), siekdami pakartotinai išplėsti bylos nagrinėjimo ribas. Teismas patikslintą skundą, pašalinus trūkumus, priėmė (T 1, b. l. 115, 159, 177), bet neatsižvelgė į tas faktines aplinkybes, jog šių reikalavimų priimtinumo atžvilgiu jau buvo pasisakęs 2006 m. gruodžio 4 d. nutartyje ir, kad nuo skundžiamų dokumentų įteikimo dienos yra praėjęs ilgesnis laiko tarpas nei vienas mėnuo. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijai išėjus priimti sprendimo ir paaiškėjus paminėtiems aspektams bei nustačius, jog nepateiktas prašymas atnaujinti terminą dėl ginčo įsakymų panaikinimo, turint omenyje reikalavimą dėl teisinės registracijos panaikinimo esant išvestiniu iš reikalavimų dėl įsakymų panaikinimo, neturėjo juridinio pagrindo kitokiam procesiniam sprendimui, kaip administracinės bylos nutraukimui (ABTĮ 101 str. 6 d.).

22Atskirojo skundo argumentas, esą teismo nutartis šioje dalyje nesąžininga, niekuo neparemtas. Teismas, padarytas teisines klaidas, turi teisę pašalinti ir išnagrinėjęs bylą nebepasisakydamas dėl ginčo esmės. Tam įstatymų leidėjas įtvirtino bylos nutraukimo bei skundo (prašymo) palikimo nenagrinėtais taisykles.

23V.

24Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22-24, 32-33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Jei šios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.), o jei byla jau iškelta ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti – nutraukia bylą (ABTĮ 101 str. 7 p.), kitu atveju skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 1 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007).

25Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nuosekliai laikomasi praktikos, kad ginčams dėl administracinių aktų, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka (žr. Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, ,,Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, P. 290-298, taip pat 2006 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-56/2006, 2006 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS4-124/2006 ir kt.). Tokia išvada grindžiama tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 122 punktą skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų.

26Vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. kovo 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS4-172/2002 (,,Administracinių teismų praktika“ Nr. 3, P. 184-187), aiškindamas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad pagal šią nuostatą gali būti skundžiamas jau atliktas konkretus pareigūnų (institucijų) veiksmas. Tais atvejais, kai valstybės ar savivaldybių institucija (pareigūnas) iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procese vengia atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus arba vilkina atlikti tokius veiksmus (nerengia teritorijos detaliojo plano, grąžintino žemės sklypo plano ir panašiai), toks neveikimas skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos, vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis. Tokios pačios praktikos laikytasi ir vėlesnėse bylose (žr. pvz., Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-1006/2006, 2005 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-03/2005). Nors administracinių teismų praktikoje yra pasitaikę ir kitokio teisės normų aiškinimo dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, kai skundžiamas institucijų neveikimas nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau sprendžiant tokio pobūdžio bylas atsižvelgtina į tai, kad privaloma ikiteisminė tvarka skundžiant neveikimą teisės aktuose aiškiai nėra nustatyta. Iš Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies matyti, kad joje kalbama tik apie sprendimus, priimamus žemės reformos metu. Tuo tarpu privalomo nurodymo ikiteismine tvarka skųsti institucijų neveikimą nuosavybės teisių atkūrimo procese nėra. Be to, privalomas neveikimo skundimas ikiteismine tvarka neatitiktų efektyvaus teisių gynimo mechanizmo požymių. Net jei apskrities viršininko administracija ar Nacionalinė žemės tarnyba, nagrinėjančios ikiteismine tvarka skundus iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, įpareigotų atsakovą atlikti atitinkamus veiksmus, tokio sprendimo vykdymas negalėtų būti užtikrinamas, nes atsakovui neįvykdžius jo geruoju nėra nustatytas apskrities viršininko ar Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų priverstinio vykdymo mechanizmas. Tuo tarpu sprendimai, kuriais pripažįstamas neteisėtu administracinis aktas ar veiksmas, priverstinio vykdymo paprastai nereikalauja ir teisines pasekmes sukuria patys savaime.

27Nustatant, ar administracinėje byloje pareiškėjai skundžia administracinį aktą ar neveikimą, atsižvelgtina į individualaus teisės akto sąvoką, pateiktą Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, – tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, ,,Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, P. 296). Taigi sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą, ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007).

28Pareiškėjai pateikdami reikalavimą dėl įpareigojimo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktu nustatytas pareigas - per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti natūra grąžintino laisvo (neužstatyto) 0,7130 ha žemės sklypo planą, suformuotą J. R. turėtoje žemėje (posesija Nr. 8), ir pateikti jį Klaipėdos apskrities Palangos žemėtvarkos skyriui nuosavybės teisėms atkurti, iš esmės išreiškė savo nesutikimą su Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006 m. liepos 5 d. atsakymu į 2006 m. birželio 16 d. prašymą. Palangos miesto savivaldybės administracija 2006 m. liepos 5 d. raštu Nr. (4.17)-03-2047 (T 1, b. l. 14) informavo pareiškėją, kad negali patvirtinti jo parengto žemės sklypo plano, kadangi minėtas sklypas patenka į kitą valstybės įmonėje Registrų centre įregistruotą žemės sklypą ( - ). Šio Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakymo negalima vertinti kaip atsakovo neveikimo. Juo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodyta viešojo administravimo subjekto valia, pareikšta iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Taigi pareiškėjai skundžia Palangos miesto savivaldybės aktą, tokiems reikalavimams nustatyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Tokia teisinė reglamentacija nepaneigia konstitucinės teisės pasinaudoti teismine gynyba. Teisės aktais gali būti nustatyta pareiga visuomeninį konfliktą iš pradžių spręsti ikiteismine tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai aptariamą reikalavimą paliko nenagrinėtą vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu.

29Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30Pareiškėjų A. B., R. B. ir E. R. atskirąjį skundą atmesti.

31Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

32Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai A. B., R. B. ir E. R. (toliau – ir pareiškėjai) 2007 m.... 5. II.... 6. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 2 d. nutartimi... 7. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės... 8. III.... 9. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 10. 1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai nepasinaudojo privaloma... 11. 2. Pagal Apskrities valdymo įstatyme nustatytas funkcijas apskrities... 12. 3. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Nacionalinės žemės tarnybos prie... 13. 4. Teismui priėmus nagrinėti pareiškėjų skundą, pareiškėjai patikslintu... 14. 5. Taip pat nepagrįsta teismo nutarties dalis dėl pareiškėjų prašymo... 15. 6. Teismas, kaip vienintelė teisėtumą vykdanti institucija, turi padėti... 16. Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV.... 19. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialusis įstatymas... 20. Pareiškėjai pateikė reikalavimus panaikinti Palangos miesto savivaldybės... 21. Pateikdami patikslintus skundus ir taip papildydami pirminį skundo... 22. Atskirojo skundo argumentas, esą teismo nutartis šioje dalyje nesąžininga,... 23. V.... 24. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis... 25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nuosekliai laikomasi... 26. Vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. kovo 21 d. nutartyje... 27. Nustatant, ar administracinėje byloje pareiškėjai skundžia administracinį... 28. Pareiškėjai pateikdami reikalavimą dėl įpareigojimo Palangos miesto... 29. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo... 30. Pareiškėjų A. B., R. B. ir E. R. atskirąjį skundą atmesti.... 31. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartį... 32. Nutartis neskundžiama....