Byla 2A-726-370/2017
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Green Line Shipping“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje

3Nr. 2-202-368/2015 pagal ieškovo valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovei UAB „Geen Line Shiping“ dėl skolos išieškojimo, trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB „Geen Line Shiping“ 60 096,15 Eur negrąžintos skolos, 8 832,71 Eur palūkanų, 17 262,24 Eur delspinigių ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Nurodė, kad 2010 m. vasario 18 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra ir atsakovė UAB „Geen Line Shiping“ sudarė finansavimo ir administravimo sutartį, kuria atsakovei buvo suteikta 60 096,15 Eur subsidija. Atsakovė pažeidė sutarties sąlygas, todėl sutartis buvo nutraukta. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Lietuvos Respublikos ūkio ministerija perleido ieškovei reikalavimo teises į visą atsakovės skolą. Ieškovė bandė su atsakove sudaryti taikos sutartį dėl skolos grąžinimo, tačiau šalys nesusitarė dėl sutarties sąlygų.
  3. Atsakovė UAB „Geen Line Shiping“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad buvo paruoštas taikos sutarties projektas ir pateiktas ieškovei, kuri nepagrįstai nepasirašė sutarties, todėl atsakovės vertinimu, taikos sutartis su ieškove dėl skolos grąžinimo buvo sudaryta ir atsakovė neturi jokių įsipareigojimų ieškovei.
  4. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį patenkino; priteisė iš atsakovės UAB „Geen Line Shiping“ 60 096,15 Eur skolos, 8 832,71 Eur palūkanų,

    617 262,24 Eur delspinigių bei 6 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

    7priteisė iš atsakovės UAB „Geen Line Shiping“ valstybei 19,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės skolos, palūkanų ir delspinigių faktas yra nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimu. Atsakovė nepateikė įrodymų apie kitokio dydžio skolą ieškovei.
  3. Atsakovės teiginiai, kad šalys sudarė taikos sutartį ir ji nėra skolinga ieškovei, yra nepagrįsti, nes teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė tvirtinti pateiktą taikos sutarties projektą, nepasirašytą vienos iš šalių, laikydamas taikos sutartį nesudaryta.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti teismui pateiktą taikos sutartį, o civilinę bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Sprendimas nekvestionuojamas dėl jo esmės, tačiau byla turėjo būti išnagrinėta ne priimant sprendimą, o nutraukta patvirtinus taikos sutartį.
    2. Apeliantė remiasi CK 6.162 straipsnio 1–2 dalimis, 6.173 straipsnio 1 dalimi,

      86.169 straipsnio 1 dalimi, 6.181 straipsnio 1 dalimi, ir teigia, kad taikos sutartis byloje buvo sudaryta.

  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
    1. Pagal Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo

      95 straipsnio 3 dalies 7 punktą taikos sutarčiai turi pritarti banko valdyba, o ne generalinis direktorius. Teismas neturėjo pagrindo tvirtinti taikos sutartį, nes be valdybos pritarimo ji prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
  2. Apeliantė apeliaciniame skunde nekelia ginčo dėl skundžiamu teismo sprendimu priteistos skolos fakto ir / ar jos dydžio, o apeliacijos objektas šiuo atveju yra tai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo nepatvirtinęs atsakovės pateiktos taikos sutarties.
  3. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Be to, teismas, kuris netvirtina šalių taikos sutarties, dėl to priima motyvuotą nutartį CPK 140 straipsnio 5 dalis).
  4. CK taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis).
  5. Taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią; iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010). Teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Tačiau teismas taip pat turi patikrinti šalių valią dėl pasirašytos taikos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015).
  6. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė UAB „Geen Line Shiping“ 2016 m. liepos 7 d. pateikė prašymą teismui tvirtinti taikos sutartį, pateikdama taikos sutarties projektą be ieškovės parašo, kurį pasirašė tik atsakovė UAB „Green Line Shipping“ ir laiduotoja žemės ūkio bendrovė „Minaičiai“. Teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė tvirtinti pateiktą taikos sutartį, nes jos nepasirašė ieškovė.
  7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai teigia, kad taikos sutartis byloje buvo sudaryta, o teismas turėjo ją tvirtinti. Atsakydama į apeliantės apeliacinio skundo argumentus, kad sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, kai sutarčiai įstatyme nustatyta privaloma jos forma (pvz., notarinė), tai pagal bendrąją taisyklę tokia sutartis laikoma sudaryta ne nuo šalių susitarimo, o nuo sutarties notarinio patvirtinimo momento (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009). CK 6.983 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis turi būti rašytinė; šio reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. Atsižvelgiant į tai, taikos sutartis laikytina sudaryta nuo to momento, kai abi sutarties šalys, laikydamosi teisės aktų reikalavimų, savo valią sudaryti taikos sutartį išreiškia raštu. Ieškovei nepasirašius taikos sutarties, ji nelaikytina sudaryta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jos tvirtinti ir bylą nutraukti (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CK 6.983 straipsnio 3 dalis).
  8. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsisakymą tvirtinti taikos sutartį tinkamai motyvavo, t. y. nurodė, kad ieškovė taikos sutarties nepasirašė, šie teismo argumentai nepaneigti. Teismas, bylą išnagrinėdamas iš esmės priimant galutinį procesinį sprendimą – sprendimą, nepažeidė procesinės teisės normų reikalavimų, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais,

Nutarė

12Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai