Byla Ik-753-561/2011
Dėl potvarkio dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatams Jolitai Rimai Puškorienei ir Ruslanui Černiauskui, atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovams Daliai Rutkauskaitei ir Sandrai Junaitei, atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Jolantai Oleškevič, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl potvarkio dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas R. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) kanclerio 2010 m. liepos 23 d. potvarkio Nr. 4D-96 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Potvarkis) dalį (sąrašo 18 p.), kuria nuspręsta neskirti paramą R. K. projektui „Vėjo jėgainių statyba“ (toliau – ir Projektas); 2) įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) iš naujo įvertinti R. K. paraiškos Nr. ( - ) (toliau – ir Paraiška) tinkamumą paramai gauti.

5Skunde (t. I, b. l. 1-10) paaiškino, kad Agentūros atliktas Paraiškos vertinimas ir ŽŪM Potvarkis prieštarauja ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktams, viešojo intereso ir proporcingumo principams. Agentūra ir ŽŪM vien formaliais pagrindais užkirsdamos kelią pareiškėjui gauti ES paramą vėjo elektrinių projekto vystymui, nepaisė ES teisės aktuose įtvirtinto imperatyvo paramą skirti atsižvelgiant į projekto tikslus ir būsimą naudą visuomenei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintu proporcingumo principu, prognozinės finansinės atskaitomybės netikslumai neturi jokios įtakos rodikliams, kurie yra apskaičiuojami kaip kriterijai paramai gauti, todėl Agentūra Projekto ekonominį gyvybingumą galėjo ir turėjo įvertinti iš pateiktų duomenų. Nebuvo jokio objektyvaus poreikio dėl techninių klaidų, kurias nesudėtinga ištaisyti, atmesti ekonomiškai gyvybingą Projektą. R. K. įsitikinimu, atsakovams išskirtinai formaliais pagrindais de facto eliminavus pareiškėjui valstybės oficialiai garantuojamą teisę į ES paramą atsinaujinančios energetikos projektų vystymui, kai kitų investuotojų vystymo projektai buvo pripažinti tinkamais, buvo pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos ir atsakingo valdymo principai bei objektyvumo (nediskriminavimo) principas. Prisiėmusi įsipareigojimą remti atsinaujinančią energetiką (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 789), valstybė ir jos institucijos negali blaškytis ir mėginti atsisakyti šių pareigų, tuo pažeisdamos esamų ar potencialių investuotojų teisėtus lūkesčius. VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintas universalus objektyvumo arba diskriminavimo draudimo principas buvo pažeistas, atsakovams taikius skirtingus vertinimo standartus pagal tą pačią priemonę. Vertindama R. K. Paraiškos tinkamumą pereiti į antrąjį vertinimo etapą, Agentūra padarė procedūrinių pažeidimų, kurie nėra tik formalaus pobūdžio. Agentūra pažeidė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 37 ir 38 punktus, kadangi po pareiškėjo atsakymo į pirmą pranešimą apie trūkumus, nepateikė antro pranešimo, kuriame būtų nurodžiusi patikslinti reikiamas detales. Pareiškėjo įsitikinimu, jeigu antrasis pranešimas (užklausimas) jam būtų pateiktas kaip to reikalauja Administravimo taisyklės, klaida būtų pašalinta ir Paraiška pripažinta tinkama. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (labai mažos įmonės steigimas) 34 punktą, pirmajam projekto vertinimo etapui pateiktos paraiškos vertinimas negali trukti ilgiau kaip vieną mėnesį nuo jos užregistravimo Agentūroje, tačiau šiuo atveju Paraiškos vertinimas užtruko ilgiau nei 4 mėnesius.

6Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 77-78) paaiškino, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (labai mažos įmonės steigimas), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-144 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 22.13 punktą, pareiškėjas verslo plane turi įrodyti, jog naujai įsteigtas ūkio subjektas ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D-350 (toliau – ir Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės). Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 12.2.1 punkte nurodyta, kad ūkio subjektai laikomi netinkamais finansinei paramai gauti kaip neatitinkantys ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, jei po gauto atsakymo į Agentūros paklausimą planuojamojo laikotarpio metais finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija tarpusavyje nesusieta bei nepateikti duomenys, būtini ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti. Agentūra, siekdama užtikrinti šių nuostatų vykdymą, R. K. 2010 m. gegužės 27 d. išsiuntė paklausimą, kuriame buvo nurodyti netikslumai prognozinėje finansinėje atskaitomybėje bei paprašyta pateikti prognozines finansines ataskaitas, sudarytas vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatomis, bei kitus projektui vertinti būtinus dokumentus. 2010 m. birželio 16 d. buvo gautas R. K. atsakymas, prie kurio pridėta patikslinta prognozinė finansinė atskaitomybė, tačiau ataskaitų informacija nebuvo sklandi: pinigų srautų prognozių straipsniai nesusieti su atitinkamais balanso prognozių straipsniais; finansinėse prognozėse pareiškėjas nepagrįstai padidino straipsnio „Kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų“ sumas, o pelno mokestis pelno (nuostolių) prognozėse suplanuotas daug mažesnis nei straipsnyje „Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“; nepateikė paaiškinimo, kodėl pelno (nuostolių) prognozėse 2011 m. pelno mokestis su „-„ ženklu. Taip pat atsakyme į paklausimą R. K. nepateikė komercinio pasiūlymo, kuriame būtų atskirai nurodyta jėgainės (jėgainių) pamatų ir privažiavimo rengimo išlaidų vertė, nors šios išlaidos pagal Įgyvendinimo taisyklių 28 punktą priskiriamos skirtingoms kategorijoms. Atsižvelgiant į šias priežastis, Agentūra įvertino Projektą kaip netinkamą antrajam projektų vertinimo etapui.

8Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundo reikalavimais (t. II, b. l. 12-15).

9Paaiškino, kad vadovaujantis Administravimo taisyklių 41 punktu, Agentūra paraiškas vertina pagal dokumentus ir informaciją, pateiktą paraiškos pateikimo dieną, o Administravimo taisyklių 37 ir 38 punktai nustato Agentūrai teisę, bet ne pareigą, iškilus tam tikriems klausimams kreiptis į pareiškėją su prašymu pateikti papildomus dokumentus ar patikslinti informaciją. Agentūra kreipėsi į pareiškėją 2010 m. gegužės 27 d. raštu. Atsakydamas į Agentūros paklausimą, R. K. pateikė patikslintą finansinę atskaitomybę, t. y. atsakymas buvo gautas, todėl antrą kartą į pareiškėją nebuvo kreiptasi. Dėl R. K. skundo argumento, kad vertinant Paraišką buvo pažeistas Įgyvendinimo taisyklių 34 punktas, numatantis, kad pirmajam projekto vertinimo etapui pateiktos paramos paraiškos vertinimas negali trukti ilgiau kaip vieną mėnesį nuo jos užregistravimo Agentūroje dienos, pažymėjo, kad vertinimo termino praleidimas Paraiškos vertinimo rezultatams ir priimtam sprendimui dėl paramos neskyrimo įtakos neturėjo.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą (II t., b. l. 88-96).

12Teismas, sistemiškai įvertinęs VAĮ, Administravimo taisyklių, Įgyvendinimo taisyklių bei Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių nuostatas, pripažino, jog tam, kad paraišką pateikęs ūkio subjektas būtų laikomas netinkamu finansinei paramai gauti kaip neatitinkantis ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, būtina nustatyti priežastį (priežastis), kurių sąrašas duotas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 punkte. Administracinėje byloje surinkta faktinių duomenų visuma patvirtina, kad R. K. Projektas skundžiama Potvarkio dalimi įtrauktas į projektų, kuriems neskiriama parama pagal Programos priemones, sąrašą dėl to, kad neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus ir, to pasėkoje, Projektas pripažintas netinkamu antrajam projekto vertinimo etapui kaip neatitinkantis ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, nurodyto Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13.2.1 punkte (taisyklių redakcija, aktuali nuo 2010 m. birželio 4 d.). Padaryta išvada, kad Potvarkyje, be kita ko, ir Potvarkio priėmimą lydinčiuose sprendimuose (Protokole ir kt.) yra nurodytas sprendimo neskirti paramą pagrindas, todėl Potvarkis laikytinas pagrįstu teisės aktų normomis inter alia ir objektyviais duomenimis (faktais), nurodant, kad po gauto atsakymo į Agentūros Paklausimą planuojamojo laikotarpio metais finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija tarpusavyje nesusieta bei nepateikti duomenys, būtini ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti. Vertindamas R. K. argumentus dėl VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo pažeidimo, teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde laikosi nuomonės, jog prognozinės finansinės atskaitomybės netikslumai neturi jokios įtakos rodikliams, kurie yra apskaičiuojami kaip kriterijai paramai gauti, todėl Agentūra Projekto ekonominį gyvybingumą galėjo ir privalėjo įvertinti iš pateiktų duomenų, tačiau neginčija paties fakto, kad Paraiškoje ir po Agentūros paklausimo pateiktame atsakyme buvo finansinės atskaitomybės netikslumų (techninių klaidų). Įrodyta, kad Agentūra 2010 m. gegužės 27 d. išsiuntė R. K. paklausimą, kuriame buvo įvardyti konkretūs verslo plano prognozinėje finansinėje atskaitomybėje esantys netikslumai ir paprašyta pateikti prognozines finansines ataskaitas. 2010 m. birželio 16 d. Agentūroje buvo gautas R. K. atsakymas į paklausimą su patikslinta prognozine finansine atskaitomybe, tačiau ataskaitose pateikta informacija nebuvo tarpusavyje susieta. R. K. šio fakto neneigia, tačiau ataskaitose pateiktos informacijos nesusiejimą tarpusavyje įvardija kaip smulkias technines klaidas. Teismo vertinimu, tokia pareiškėjo pozicija yra neteisinga ir nepagrįsta.

13Teismas, vadovaudamasis Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13.2.1 punktu (redakcija aktuali nuo 2006 m. balandžio 6 d.) ir Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punktu, atsižvelgdamas į tai, kad R. K. nepateikė įrodymų, paneigiančių Agentūros nustatytas aplinkybes, jog R. K. pateikė tarpusavyje nesusietą informaciją, padarė išvadą, kad Agentūra Paraišką vertino laikydamasi vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, o ŽŪM sprendimą neskirti paramos Projektui priėmė atsižvelgdama į būtinus ir pagrįstus tokiam sprendimui priimti taikytinus administravimo tikslus, todėl R. K. skundo argumentą, jog atsakovai pažeidė proporcingumo principą, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pabrėžė, kad R. K. šiuo atveju negalėjo įgyti jokių kitų lūkesčių kaip tik tuos, kad Paraiška bus vertinama pagal Programos Priemonę reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Pripažinus, kad Agentūra Paraiškos vertinimą atliko laikydamasi norminių teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentu, jog Agentūra, vertindama Paraišką, ar ŽŪM, priimdama sprendimą neskirti paramą pagal Paraišką, pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

14Išanalizavęs Administravimo taisyklių 41 punkto reguliavimą, teismas sprendė, kad Agentūra paraiškas vertina pagal dokumentus ir informaciją, pateiktą paraiškos pateikimo dieną, o Administravimo taisyklių 37 ir 38 punktai nustato Agentūrai teisę, bet ne pareigą, iškilus tam tikriems klausimams kreiptis į pareiškėją su prašymu pateikti papildomus dokumentus ar patikslinti informaciją. Nagrinėjamu atveju neginčytinai įrodyta, kad Agentūra kreipėsi į pareiškėją 2010 m. gegužės 27 d. Atsakydamas į paklausimą, R. K. pateikė patikslintą finansinę atskaitomybę, tačiau ji vis tiek buvo tarpusavyje nesusieta. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 37 punktu, pasinaudojo savo teise kreiptis į R. K. dėl papildomos informacijos, ir gavusi atsakymą su papildoma, bet netikslia, t. y. neatitinkančia teisės aktų reikalavimų, informacija, pasinaudojo jai suteikta teise nesikreipti į pareiškėją pakartotinai; R. K. Paraišką įvertino pagal Paraiškos pateikimo dieną pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po užklausimo. Nustatyta, jog R. K. Paraiška Agentūroje užregistruota 2010 m. kovo 25 d. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 34 punktu, Paraiška turėjo būti įvertinta iki 2010 m. balandžio 25 d., tačiau sprendimą Paraišką pripažinti netinkama ŽŪM priėmė 2010 m. liepos 23 d. Tai rodo, kad priimant sprendimą neskirti R. K. paramos pagal jo pateiktą Paraišką, Agentūra ir ŽŪM pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 34 punktą. Tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo įsitikinimu, šis pažeidimas negali sudaryti atskiro sprendimo panaikinimo pagrindo, nes dėl šio procesinio pažeidimo negalėjo pakisti Paraiškos vertinimas. Procesiniai pažeidimai gali būti priežastimi sprendimą panaikinti tik tada, kai jie yra esminiai ir, kai procedūros nesilaikymas sąlygojo neobjektyvų aplinkybių vertinimą bei sprendimo nepagrįstumą.

15III.

16Pareiškėjas R. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

17Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 102-114) iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:

  1. Prognozinės finansinės atskaitomybės netikslumai neturi jokios įtakos rodikliams, kurie yra apskaičiuojami kaip kriterijai paramai gauti, todėl NMA projekto „Vėjo jėgainių statyba“ ekonominį gyvybingumą galėjo ir turėjo įvertinti iš pateiktų duomenų.
  2. Paraišką pateikė fizinis asmuo – ūkininkas, kuris tik užsitikrinęs preliminarų Agentūros sprendimą pirmame projektų atrankos etape, kurtų projektą įgyvendinsiančią bendrovę ir jau bendrovės vardu ruoštų naują paraišką antrajam paraiškų atrankos etapui. Tik antrame etape būtų galima tiksliai prognozuoti įmonės finansinius rodiklius.
  3. Gavęs NMA užklausimą, pareiškėjas atliko reikalingas korekcijas pinigų srautų ataskaitoje, pakoregavo pradžios balansą, bet to nepadarė verslo plano XI skyriaus balanso prognozės lentelėje. Atsakovas turėjo pastebėti, jog kitų metų ir paskesnių metų finansiniuose skaičiavimuose tokių neatitikimų nebeliko.
  4. Metinis nekilnojamo turto mokestis – 14 203 Lt, buvo nurodytas verslo plano VII lentelėje. Kiti ataskaitinio laikotarpio nesumokėti mokesčiai – prognozuojamas pelno (2013 metais – 7 383 Lt, 2014 metais – 7 790 Lt) mokėtino PVM už kiekvienų metų gruodžio mėn. (3 150 Lt.) buvo nurodyti balanso prognozės straipsnyje „Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“. Šie duomenys pagrįsti verslo plano skaičiavimais ir nėra padidinti.
  5. Pareiškėjas per klaidą nepateikė patikslintos pelno (nuostolių) ataskaitos, kurioje būtų pakoreguotas su minuso ženklu įrašytas pelno mokestis (iš minus 1 268 Lt turėjo būti pakeistas į 12 Lt). NMA vertintojas, skaičiuodamas ekonominio gyvybingumo rodiklius, nesunkiai galėjo pats juos paskaičiuoti atlikdamas pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnio korekciją arba antruoju paklausimu paprašyti patikslinti atsakymą. Ši klaida neįtakoja finansinių prognozių skaičiavimų tęstinumo ir neturi esminės įtakos ekonominio gyvybingumo rodiklių apskaičiavimui.
  6. Atsakyme į paklausimą buvo pateiktas pakoreguotas pradžios balansas, kuriame buvo nurodytas įstatinis kapitalas – 310 000 Lt (10 000 + 300 000 Lt) t. y. padidintas įstatinis kapitalas 300 000 Lt. Taisomose prognozinėse ataskaitose už 2010 metus įstatinis kapitalas nebuvo ištaisytas (likęs 10 000 Lt) nors visais kitais prognoziniais (2011, 2012, 2013, 2014) metais įstatinis kapitalas nurodytas teisingai.
  7. Administravimo taisyklių taikymo praktikoje pareiškėjai paprastai gauna daugiau nei po 2 užklausimus iš NMA, kuriais prašoma patikslinti ar papildyti paraišką arba jos dokumentaciją, tuo įgyvendinant Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje institucijoms nustatytą pareigą bendradarbiauti (2010 m. rugsėjo 3 d. skundo priedai Nr. 6-8). Šios aplinkybės teismas neįvertino.
  8. Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, kad NMA, vertindama Paraišką, pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 34 punktą, tačiau neteisingai sprendė, jog minėtas pažeidimas neturi jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Vertinimo terminų nepaisymas turėjo tiesioginės įtakos R. K. projekto sėkmei.
  9. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime nesirėmė ir nevertino iš NMA išreikalautų rašytinių įrodymų, atsisakė į posėdį kviesti audito specialistą, nors byloje svarbiausias ginčo aspektas buvo audito ir buhalterinės apskaitos požiūriu įvertinti Paraiškos teisingumą.

18Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

19Atsiliepime (t. II, b. l. 129-132) iš esmės pakartoja savo atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentus.

20Paaiškina, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, institucijos turi būti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikrų teisinių pasekmių, bei šis klausimas visuomet turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į žinias ir informaciją, kuri yra ar turėtų būti prieinama apdairiam bei informuotam verslininkui. Teisėti lūkesčiai gali būti grindžiami tik realiai egzistuojančiomis situacijomis ar tokiomis, kurios yra apibrėžtos konkrečiomis garantijomis. Teisėti lūkesčiai turi būti pagrįsti ir šis pagrįstumas turi būti įrodytas. Teisėti lūkesčiai dėl valstybės formuojamos politikos bei vykdomų administracinių veiksmų gali pasireikšti ir per teisės aktų priėmimą. Įgyvendinimo taisyklėse nurodyta teisė gauti paramą nereiškia, jog visi pateikti projektai bus įvertinti teigiamai, net jeigu ir neatitiks Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų tinkamumo kriterijų. Remiantis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjui nebuvo suteikta jokių garantijų, todėl šioje byloje neatsiranda pagrindo teisėtų lūkesčių pažeidimui.

21Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime prieštarauja pareiškėjo apeliacinio skundo tenkinimui (t. II, b. l. 134-135).

22Pažymi, jog tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia ŽUM kanclerio 2010 m. liepos 23 d. potvarkis Nr. 4D-96, o ne NMA raštas, kuriuo informuojama apie priimtą sprendimą.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV.

25Apeliacinis skundas tenkintinas.

26Nagrinėjamoje byloje spręstina, ar pagrįstai R. K. projektas „Vėjo jėgainės statyba“ pripažintas netinkamu vertinti antrajame projekto vertinimo etape.

27Vadovaujantis ŽŪM kanclerio 2010 m. liepos 23 d. potvarkiu Nr. 4D-96 patvirtinto Projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašo 18 punkte išdėstyta ginčijamo administracinio sprendimo motyvuojamąja dalimi, pareiškėjo Projektas buvo atmestas Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punkto pagrindu. Atsakovas nurodė, kad Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punktas įpareigoja pareiškėją, ketinantį steigti labai mažą įmonę kaimo vietovėje, verslo plane įrodyti, jog naujai įsteigtas ūkio subjektas ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nustatytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Pagal Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13.2.1 punktą, ūkio subjektai laikomi netinkamais finansinei paramai gauti, kaip neatitinkantys ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, jei po gauto atsakymo į Agentūros paklausimą planuojamojo laikotarpio metais finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija tarpusavyje nesusieta ir nepateikti duomenys, būtini ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti (13.2.4 p.).

28Ginčo išsprendimui aktualių Įgyvendinimo taisyklių 5 punkte įtvirtinta definicinė norma, paaiškinanti, kad antrasis projekto vertinimo etapas – tai laikotarpis po pirmojo projekto vertinimo etapo, prasidedantis nuo pareiškėjo, nurodyto Taisyklių 17.2 punkte, dokumentų ir (arba) duomenų, reikalingų antrajam projekto vertinimo etapui, pateikimo dienos iki projektų atrankos komiteto rekomendacinio sprendimo dėl projekto tinkamumo paramai gauti priėmimo. Sąrašas sąlygų, kurioms esant ūkio subjektai laikomi netinkamais finansinei paramai gauti, kaip neatitinkantys ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, yra išdėstytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 punkte. Iš paminėtų teisės normų sisteminio ir loginio ryšio su Administravimo taisyklių nuostatomis akivaizdu, jog išvados dėl ūkio subjekto tinkamumo finansinei paramai gauti jo atitikimo ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijui aspektu turi būti daromos antrajame projekto vertinimo etape, į kurį projektas patenka po paraiškos administracinės atitikties tikrinimo. Tokį aiškinimą patvirtina Administravimo taisyklių 50 punktas, numatantis, kad paramos paraiškai tenkinant visus administracinės atitikties reikalavimus, ji teikiama tinkamumo vertinimui.

29Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, pirmajame projekto vertinimo etape spręsdamas dėl ūkio subjekto ekonominio gyvybingumo, kas yra antrojo (tinkamumo skirti paramą) vertinimo etapo dalykas, padarė esminį procedūrinį pažeidimą, nulėmusį tiesioginių neigiamų padarinių pareiškėjui atsiradimą, todėl toks administracinis aktas negali būti pripažintas teisėtas bei pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo pozicija, jog iškilus klausimams, susijusiems su Paraiška, Agentūra neprivalėjo kreiptis į pareiškėją, prašydama jį patikslinti duomenis. Pažymėtina, kad absoliuti viešojo administravimo institucijos diskrecija, realizuojant administracinius įgaliojimus (šiuo atveju – Administravimo taisyklių 37, 44 p.), teisinėje valstybėje vargu ar apskritai gali egzistuoti. Kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.). Taigi Agentūra Paraiškos administracinės atitikties tikrinimo metu nutarusi nesiųsti pareiškėjui pakartotinio paklausimo, privalėjo argumentuoti tokį administracinės diskrecijos įgyvendinimą, t. y. pagrįsti teisės aktuose įtvirtintais pagrindais, kodėl R. K. netinkamai užpildžius dokumentus, ji nerealizavo Administravimo taisyklėmis suteiktų teisių.

30Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str.), neteisingai vertino surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir byloje priimamas naujas sprendimas.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą tenkinti.

33Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti.

34Panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010 m. liepos 23 d. potvarkiu Nr. 4D-96 patvirtinto Projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašo 18 punktą, nustatantį, kad R. K. projektas „Vėjo jėgainės statyba“ netinkamas vertinti antrajame projektų vertinimo etape, ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo projekto tinkamumo būti vertinamu antrajame projekto vertinimo etape.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas R. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos... 5. Skunde (t. I, b. l. 1-10) paaiškino, kad Agentūros atliktas Paraiškos... 6. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su... 7. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 77-78) paaiškino, kad pagal Lietuvos kaimo... 8. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime nesutiko... 9. Paaiškino, kad vadovaujantis Administravimo taisyklių 41 punktu, Agentūra... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 24 d. sprendimu... 12. Teismas, sistemiškai įvertinęs VAĮ, Administravimo taisyklių,... 13. Teismas, vadovaudamasis Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13.2.1... 14. Išanalizavęs Administravimo taisyklių 41 punkto reguliavimą, teismas... 15. III.... 16. Pareiškėjas R. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus... 17. Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 102-114) iš dalies grindžiamas tokiais... 18. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos... 19. Atsiliepime (t. II, b. l. 129-132) iš esmės pakartoja savo atsiliepimo... 20. Paaiškina, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl... 21. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime... 22. Pažymi, jog tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia ŽUM kanclerio... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV.... 25. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 26. Nagrinėjamoje byloje spręstina, ar pagrįstai R. K.... 27. Vadovaujantis ŽŪM kanclerio 2010 m. liepos 23 d. potvarkiu Nr. 4D-96... 28. Ginčo išsprendimui aktualių Įgyvendinimo taisyklių 5 punkte įtvirtinta... 29. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 30. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 32. Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą tenkinti.... 33. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimą... 34. Panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010 m....