Byla e2-1537-381/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškimo dalį, kuria prašoma nutraukti projektavimo darbų sutartį ir įpareigoti bankroto administratorių perduoti užsakovui dokumentus

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Barocenas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškimo dalį, kuria prašoma nutraukti projektavimo darbų sutartį ir įpareigoti bankroto administratorių perduoti užsakovui dokumentus.

3Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Pareiškėja (kreditorė) uždaroji akcinė bendrovė „Barocenas“ (toliau – UAB „Barocenas“) kreipėsi į teismą su pareiškimu skolininkei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Ekoprojektas“ (toliau – BUAB „Ekoprojektas“), kuriame prašė: (1) nutraukti UAB „Barocenas“ ir BUAB „Ekoprojektas“ 2012 m. gegužės 16 d. sudarytą projektavimo darbų sutartį Nr. 12-19; (2) įpareigoti BUAB „Ekoprojektas“ bankroto administratorių perduoti užsakovui UAB „Barocenas“ pagal atliktų darbų aktą nuosavybės teise visus iki sutarties nutraukimo parengtus sutartinio darbo dokumentus – techninį projektą, taip pat visus sutarčiai vykdyti reikalingus dokumentus (popierinę ataskaitą bei CD); (3) patvirtinti 8 516 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą.
  2. Pareiškėja nurodė, kad 2012 m. gegužės 16 d. sudarė su UAB „Ekoprojektas“ projektavimo darbų sutartį Nr. 12-19 (komplekso Nr. E-1521), kurios pagrindu UAB „Ekoprojektas“ įsipareigojo per šešis mėnesius parengti pavojingų atliekų saugojimo aikštelės, esančios Klaipėdos r. Dumpių km., techninį projektą. Teikė projektuotojai visą prašomą ir reikalingą pateikti medžiagą, nuolat bendradarbiavo su ja padėdama gauti reikiamus dokumentus, tačiau projektuotoja vis tiek ženkliai vėlavo atlikti darbus ir iki šiol yra atlikusi tik dalį darbų, už kuriuos su ja atsiskaityta. Šiuo metu sutartis jau daugiau kaip septynis mėnesius yra visiškai nevykdoma dėl projektuotojos kaltės (CK 6.650 straipsnis). Dėl šių priežasčių prarado suinteresuotumą tolimesniu sutarties vykdymu. Sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas, nes darbus vėluojama atlikti ilgiau kaip keturis su puse metų. Vadovaujantis sutarties sąlygomis, CK 6.217 – 6.218 bei 6.219 – 6.221 straipsniais prašo nutraukti sutartį ir remiantis CK 6.658 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.671 straipsnio nuostatomis įpareigoti bankroto administratorių perduoti visus iki sutarties nutraukimo parengtus sutartinio darbo dokumentus – techninį projektą, bei visus kitus sutarčiai vykdyti reikalingus dokumentus (popierinę ataskaitą bei CD). Taip pat remdamasi CK 6.258, 6.261 ir 6.210 straipsniais prašo patvirtinti 8 516 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro palūkanos už termino įvykdyti prievolę praleidimą (108 900 * 0,06 * 4,5 / 3,4528). Reikalaujama tik palūkanų priteisimo, reikalavimas dėl patirtų nuostolių atlyginimo bus pateiktas vėliau, kadangi neturėdama projektinės dokumentacijos šiuo metu nėra galimybės nustatyti patirtų nuostolių dydžio.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Barocenas“ pareiškimo dalį, kuria prašoma nutraukti UAB „Barocenas“ ir BUAB „Ekoprojektas“ sudarytą projektavimo darbų sutartį ir įpareigoti BUAB „Ekoprojektas“ bankroto administratorių perduoti užsakovui UAB „Barocenas“ pagal atliktų darbų aktą nuosavybės teise visus iki sutarties nutraukimo parengtus sutartinio darbo dokumentus, taip pat visus sutarčiai vykdyti reikalingus dokumentus; priėmė pareiškimo dalį dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.
  2. Teismas nurodė, kad bylas dėl bankroto ir restruktūrizavimo nagrinėja apygardų teismai, išskyrus dėl fizinių asmenų bankroto (CPK 27 straipsnio 4 punktas).
  3. Teismas sprendė, kad reikalavimas dėl 8 516 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo, kurio kreditorių susirinkimas nepagrįstai ilgai nesprendžia, patvirtinimo priimtinas ir nagrinėtinas Vilniaus apygardos teisme, kadangi šis reikalavimas yra reiškiamas bankroto procese ir pagal rūšinį teismingumą yra teismingas apygardos teismui, kaip bankroto bylas nagrinėjančiam teismui.
  4. Teismas konstatavo, kad pareiškimo reikalavimai dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo ir bankroto administratoriaus įpareigojimo perduoti dokumentus yra neturtiniai reikalavimai, nėra betarpiškai susiję su BUAB „Ekoprojektas“ bankroto procedūra. Šiais reikalavimais siekiama modifikuoti sutartį (ją nutraukti), todėl jie nėra ir negali būti bankroto procedūros dalimi. Nurodyti reikalavimai turi būti nagrinėjami ginčo teisenos tvarka pareiškiant ieškinį bendra tvarka pagal CPK ir nėra teismingi Vilniaus apygardos teismui.
  5. Teismas išaiškino, kad BUAB „Ekoprojektas“ buveinės vieta, nurodyta juridinių asmenų registre, yra Vilniuje, todėl pareiškimo dalis dėl reikalavimų nutraukti sutartį ir įpareigoti bankroto administratorių perduoti dokumentus yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. Pareiškėja (kreditorė) UAB „Barocenas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškimo reikalavimus nutraukti projektavimo darbų sutartį ir įpareigoti bankroto administratorių perduoti užsakovui dokumentus.
  2. Pareiškėjos atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimai dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo ir bankroto administratoriaus įpareigojimo perduoti dokumentus yra neturtiniai reikalavimai, nėra betarpiškai susiję su BUAB „Ekoprojektas“ bankroto procedūra. Sutiktina, kad reikalavimas dėl 8 516 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra turtinis reikalavimas, o reikalavimas dėl sutarties modifikavimo – neturtinis, tačiau padarydamas tokią išvadą teismas neįvertino aplinkybių, kad pareikštas turtinis reikalavimas yra kildinamas iš netesybų, t. y. palūkanų dėl termino įvykdyti prievoles praleidimo. Byloje pareikšto kreditorinio reikalavimo patvirtinimui ir tokio reikalavimo dydžio nustatymui būtina analizuoti ir nustatyti visas su sutarties nutraukimu susijusias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, o to neįmanoma padaryti nesprendžiant klausimų dėl sutarties nutraukimo bei dokumentų perdavimo. Be to, tik išsprendus reikalavimą dėl sutarties nutraukimo, bus galima spręsti klausimą dėl palūkanų priteisimo, nes tik tuomet bus žinoma, dėl kieno kaltės neįvykdyta bei nutraukiama sutartis, ar yra priežastinis ryšis tarp sutarties pažeidimo ir prašomų atlyginti nuostolių – prašomų priteisti palūkanų. Pareikštas reikalavimas dėl sutarties nutraukimo ir dokumentų perdavimo nors ir yra neturtinis, tačiau betarpiškai susijęs su pareikštu kreditoriniu reikalavimu.
    2. Sutartinė civilinė atsakomybė netesybų mokėjimo forma skolininkui gali būti taikoma kartu su sutarties nutraukimu (CK 6.217–6.222 straipsniai), o kai sutartis neįvykdoma praleidus terminą – kartu su reikalavimu įvykdyti prievolę natūra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas, 6.213 straipsnio 1 dalis). Todėl ir pareikšti reikalavimai turėtų būti nagrinėjami toje pačioje byloje. Priešingu atveju pažeidžiami bylos nagrinėjimo operatyvumo bei koncentracijos principai.
    3. Sprendžiant pagrindinės sutarties neįvykdymo ir nutraukimo klausimą apylinkės teisme, o taip pat tą patį juridinį faktą analizuojant ir apygardos teisme, neabejotinai kils klausimas vienoje iš bylų nustatyto prejudicinio fakto teisinės galios paskesnėje byloje arba gali atsirasti net ir skirtingi to paties fakto teisiniai įvertinimai skirtingose bylose. Todėl keliami klausimai negali būti nagrinėjami skirtingose bylose. Kadangi kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas teismingas apygardos teismui, atitinkamai šis teismas turi nagrinėti ir klausimą dėl sutarties nutraukimo.
    4. Ieškinio priėmimo stadijoje negalima buvo atsisakyti priimti ginčijamos dalies ieškinio, kadangi tik BUAB „Ekoprojektas“ pateikus atsiliepimą į ieškinį bus galima spręsti dėl reikalavimo dėl sutarties modifikavimo pagrįstumo ir tolimesnės bylos eigos.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškimo reikalavimus dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo ir bankroto administratoriaus įpareigojimo perduoti užsakovui dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimo priėmimo klausimą, nustatė, kad reikalavimas dėl piniginio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra turtinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas Vilniaus apygardos teisme (CPK 27 straipsnis), tuo tarpu reikalavimai dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo ir įpareigojimo perduoti dokumentus yra neturtiniai reikalavimai, nesusiję su įmonės bankroto procedūra, todėl turi būti nagrinėjami ginčo teisenos tvarka pareiškiant ieškinį pagal įmonės buveinės vietos adresą Vilniaus miesto apylinkės teisme.
  4. Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, laikosi pozicijos, kad byloje pareikšto kreditorinio reikalavimo patvirtinimui ir tokio reikalavimo dydžio nustatymui būtina analizuoti ir nustatyti visas su sutarties nutraukimu susijusias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl nors pareikšti reikalavimai dėl sutarties nutraukimo ir dokumentų perdavimo ir yra neturtiniai, tačiau jie yra betarpiškai susiję su pareikštu kreditoriniu reikalavimu ir turi būti nagrinėjami kartu.
  5. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės pozicijai ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, tinkamai neatskleidė pareikštų reikalavimų pobūdžio, kilmės ir pagrindo, kreditorės pasirinktų teisės gynimo būdų tarpusavio sąsajų ir taikymo ypatumų, ko pasėkoje neteisingai sprendė, kad reikalavimai dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo ir įpareigojimo perduoti dokumentus nėra susiję su reikalavimu dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bei negali būti nagrinėjami bankroto byloje.
  6. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų numatytos tvarkos. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. CPK IV skyriaus normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Remiantis CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šios išimtys yra numatytos CPK 27-28 straipsniuose. CPK 27 straipsnio 4 punkte numatyta, kad apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja bylas dėl juridinių asmenų bankroto. Bankroto bylą nagrinėjantis apygardos teismas sprendžia klausimus, susijusius su bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei sukeliamais teisiniais padariniais bei tolesniu įmonės teisiniu likimu, įskaitant kreditorių reiškiamų bankrutuojančiai įmonei reikalavimų tvirtinimo klausimą (ĮBĮ 26 straipsnis). Bankroto byloje nenagrinėjami klausimai, kurie neturi įtakos bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei ir jos teisiniam statusui.
  7. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė UAB „Barocenas“ pareiškė reikalavimus dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo, bankroto administratoriaus įpareigojimo perduoti dokumentus ir dėl piniginio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Reikalavimas dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kad projektuotojas nuolat vėlavo atlikti sutartus darbus, tinkamai neatliko visų darbų net per papildomai nustatytą terminą, ne kartą raginamas nepateikė patvirtinimo, ar įvykdys tinkamai sutartį, sutartis jau daugiau kaip septynis mėnesius nevykdoma dėl projektuotojo kaltės, užsakovas prarado suinteresuotumą tolimesniu sutarties vykdymu. Šis reikalavimas grindžiamas projektavimo darbų sutarties 11.2.1 punkte (kai keičiasi projektuotojo juridinis statusas) ir 11.2.3 punkte (kai projektuotojas nevykdo kitų savo sutartinių įsipareigojimų ir tai yra esminis sutarties pažeidimas) numatytais pagrindais, taip pat CK 6.217 - 6.218 straipsnių bei 6.219-6.221 straipsnių nuostatomis. Reikalavimas įpareigoti bankroto administratorių perduoti užsakovui pagal atliktų darbų aktą nuosavybės teise visus iki sutarties nutraukimo parengtus dokumentus iš esmės tiesiogiai siejamas su faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo, t. y. projektuotojo prisiimtų įsipareigojimų tinkamu nevykdymu ir sutartų darbų atlikimo termino praleidimu. Kreditorės reikalavimas taip pat grindžiamas papildomomis faktinėmis aplinkybėmis, kad sutarties vykdymo metu projektuotojas parengė techninį projektą, tačiau su trūkumais, dėl kurių negali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, trūkumai iki šiol nėra pašalinti. Šis reikalavimas grindžiamas CK 6.658 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.671 straipsnio nuostatomis. Reikalavimas dėl 8 516 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo grindžiamas CK 6.258, 6.261 ir 6.210 straipsnių nuostatomis. Šį reikalavimą sudaro palūkanos (minimalūs nuostoliai) už termino įvykdyti prievolę praleidimą, t. y. 6 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos už keturis su puse metų nuo bendros sutarties kainos (108 900 (Lt)* 0,06 * 4,5 / 3,4528).
  8. Įvertinęs pareikštų reikalavimų pobūdį ir tarpusavio ryšį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad reikalavimas nutraukti projektavimo darbų sutartį siejamas su esminiu sutarties pažeidimu – sutarties įvykdymo termino praleidimu (CK 6.217-6.218 straipsniai); reikalavimas dėl įpareigojimo perduoti dokumentus tiesiogiai siejamas su projektavimo darbų sutarties nutraukimu ir užsakovo teise reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą (CK 6.671 straipsnis). Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. CK 6.671 straipsnis numato, jog jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Taigi, kreditorei prašant nutraukti sudarytą sutartį, reikalavimas įpareigoti bankroto administratorių perduoti užsakovui UAB „Barocenas“ pagal atliktų darbų aktą nuosavybės teise visus iki sutarties nutraukimo parengtus sutartinio darbo dokumentus – techninį projektą, taip pat visus sutarčiai vykdyti reikalingus dokumentus (popierinę ataskaitą bei CD), iš esmės reiškia prašymą taikyti restituciją, nutraukus rangos sutartį iki darbų rezultato priėmimo.
  9. Kreditorės reikalavimą patvirtinti piniginį kreditorinį reikalavimą sudaro palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai), kurios mokamos už termino praleidimą ir laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Klausimas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo galės būti sprendžiamas tik išsprendus klausimą dėl sutarties pažeidimo, su kuriuo tiesiogiai siejamas reikalavimas dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo ir įpareigojimo perduoti dokumentus. Tik nustačius ir įvertinus visas su projektavimo darbų sutarties nutraukimu susijusias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, bus galima išspręsti klausimą dėl patirtų nuostolių kompensuojamų palūkanų forma priteisimo, nes tik tuomet bus žinoma, ar ginčo sutartis faktiškai įvykdyta, dėl kieno kaltės neįvykdyta bei nutraukiama sutartis, ar pareiškėja tinkamai pasirinko savo civilinių teisių gynimo būdą bei gali reikalauti įstatyme nustatytų palūkanų, skaičiuojamų nuo bendros sutarties kainos. Taigi, kreditorės pareikštas reikalavimas dėl sutarties nutraukimo bei restitucijos taikymo kartu yra ir faktinis pagrindas piniginiam reikalavimui dėl palūkanų priteisimo pareikšti. Juo labiau, kreditorė nurodė, kad šiuo metu neturi galimybės pareikšti ieškinio (kreditorinio) reikalavimo dėl visų nuostolių, patirtų dėl sutarties nutraukimo, atlyginimo, nes, nežinodama rangovo faktiškai atliktų projektavimo darbų masto, negali tiksliai paskaičiuoti patirtų nuostolių dydžio. CK 6.261 straipsnis taip pat numato, kad be kompensuojamų palūkanų, praleidus prievolės vykdymo terminą, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.
  10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tiek reikalavimas dėl piniginio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, tiek reikalavimai dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo ir įpareigojimo perduoti dokumentus tiesiogiai tarpusavyje susiję, reikalavimas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo (kaip reikalavimas dėl nuostolių dalies, nutraukus rangos sutartį, atlyginimo) neatsiejamas nuo reikalavimų dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo ir įpareigojimo perduoti dokumentus. Dėl to tokie kreditorės reikalavimai kvalifikuotini kaip turtinio pobūdžio, todėl turi būti nagrinėjami bankroto byloje.
  11. Be to, visus tokio pobūdžio reikalavimus nagrinėjant bankroto byloje bus užtikrinti ne tik proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai, tačiau ir bankroto proceso pagrindinis tikslas – kuo operatyviau išspręsti kreditorių reikalavimų (ne)patenkinimo klausimą, tuo pačiu likviduojant bankrutavusios įmonės skolų naštą ir taip užtikrinant skolininkų teisių bei teisėtų interesų apsaugą.
  12. Remiantis tuo, kas išdėstyta konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK ir ĮBĮ nuostatas, reglamentuojančias civilinių bylų teismingumo nustatymą, dėl ko nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimo reikalavimus dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo ir dokumentų perdavimo. Tai sudaro pagrindą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškimo reikalavimus dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo ir įpareigojimo perduoti dokumentus, bei šių reikalavimų priėmimo klausimą perduoti spęsti pirmosios instancijos teismui (( - ) straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

11Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Barocenas“ pareiškimo reikalavimus nutraukti uždarosios akcinės bendrovės „Barocenas“ ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ekoprojektas“ sudarytą projektavimo darbų sutartį ir įpareigoti bankroto administratorių perduoti užsakovui pagal atliktų darbų aktą nuosavybės teise visus iki sutarties nutraukimo parengtus sutartinio darbo dokumentus, taip pat visus sutarčiai vykdyti reikalingus dokumentus, ir šių reikalavimų priėmimo klausimą perduoti spęsti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai