Byla eI-3902-811/2016
Dėl žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys – BUAB „Freshtravel“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Valdsita“ ir Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos)

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, dalyvaujant pareiškėjo U. V. atstovei R. V., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, atstovėms Jurgitai Kačėnaitei ir Neringai Savickei, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovei Ramunei Lūžaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo U. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys – BUAB „Freshtravel“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Valdsita“ ir Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos),

Nustatė

2pareiškėjas U. V. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2015-08-14 pateiktame skunde, kurį patikslino 2016-02-19, prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 594,02 Eur turtinę žalą, 300 Eur neturtinę žalą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3Pareiškėjas nurodė, kad jis su kelionių organizatoriumi UAB “Freshtravel” (toliau – ir kelionių organizatorius) sudarė turistinės kelionės sutartį ir pagal ją kelionių organizatoriui sumokėjo 625 Eur sumą, tačiau dėl kelionių organizatoriaus nemokumo (bankroto) pareiškėjo įsigyta kelionė neįvyko. Pareiškėjas, siekdamas, kad jam būtų kompensuoti pagal turistinės kelionės sutartį sumokėta pinigų suma, 2014-12-12 Valstybinio turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) pateikė prašymą. 2015-08-04 Pareiškėjas gavo Departamento raštą „Dėl kompensacijos už UAB „Freshtravel“ nesuteiktas paslaugas“ Nr. SD-856, kuriame nurodoma, kad pareiškėjui už dėl UAB „Freshtravel“ bankroto nesuteiktas paslaugas bus kompensuota tik 30,98 Eur suma. Pareiškėjas su kompensuojama suma nesutinka. Teigia, kad už kelionę, kuri neįvyko, draudimo kompanija pareiškėjui jau yra kompensavusi 30, 98 Eur sumą, t. y. 4,96 proc. sumokėtos sumos. Pareiškėjo teigimu, jam išmokėta kompensacijos suma neatitinka 1990 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 90/314/EEB “Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (toliau – ir Direktyva 90/314/EEB) numatytos kompensuojamos sumos. Direktyvos 90/314/EEB 7 str. nustatyta, kad „Kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas”. Direktyvos 90/314/EEB 8 str. nurodyta, kad “Valstybės narės gali priimti arba pateikti griežtesnes vartotojų teisių gynimo nuostatas šios direktyvos taikymo srityje.” Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos dėl kelionės paslaugų paketų ir rinkinių, kuria keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 bei Direktyva 2011/83/ES ir panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB, 34 p. nurodyta, kad “Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kelionės paslaugų paketą ar rinkinį įsigyjantys keliautojai būtų visapusiškai apsaugoti organizatoriaus, agento, padėjusio sudaryti kelionės paslaugų rinkinį, ar bet kurio paslaugų teikėjo nemokumo atveju. Valstybės narės, kuriose yra įsisteigę organizatoriai ir agentai, padedantys įsigyti kelionės paslaugų rinkinius, turėtų užtikrinti, kad tokius kelionės paslaugų derinius siūlantys pardavėjai pateiktų keliautojų sumokėtų sumų grąžinimo ir tų asmenų repatrijavimo nemokumo atveju garantą. Valstybėms narėms paliekama galimybė savo nuožiūra nustatyti apsaugos nemokumo atveju būdus, tačiau jos turėtų užtikrinti, kad nacionalinės apsaugos nemokumo atveju sistemos būtų veiksmingos ir garantuotų skubią keliautojų repatriaciją bei sumokėtų sumų grąžinimą nemokumo atveju. Šiuo atveju keliautojai, kurie UAB “Freshtravel” bankroto metu buvo užsienio valstybėse, buvo repatrijuoti, o tiems, kurie neišvyko į kelionę (tarp jų - ir pareiškėjas) buvo grąžinta tik 4,96 proc. sumokėtos sumos. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad draudimo sumos, kuria buvo apdrausta UAB “Freshtravel” veikla, neužteko visiškai įgyvendinti Direktyvoje 90/314/EEB keliamus reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, draudimo sumos nepakako dėl tos aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymo (toliau – ir Turizmo įstatymas) 8 str. 4 d. 1 p. nustatytas reikalavimas užtikrinti prievoles ne mažesne kaip 7 procentų kelionių organizatoriaus praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų suma yra nepakankamas ir neatitinka Direktyvos 90/314/EEB nuostatų. Todėl priimdama Turizmo įstatymą ir nustatydama tokią mažą reikalavimų užtikrinimų sumą Lietuvos valstybė pažeidė minėtos Direktyvos nuostatas. Dėl tokių Lietuvos valstybės veiksmų pareiškėjas patyrė nuostolius, nes vietoj pagal Direktyvą 90/314/EEB privalomos kompensuoti visos sumokėtos sumos, jam buvo kompensuota tik 4,96 proc. Pareiškėjas, remdamasis Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) suformuluota praktika (2014-01-16 sprendimas byloje C-430/13 I. Baradics v.s QBE Insurance (Europe) Ltd Magyarorsz?gi Fióktelepe (Vengrija); 1999 m. birželio 15 d. sprendimas byloje C-140/97; sprendimas byloje Nr. C-134/11 Blödel-Pawlik), teigia, kad Lietuvos valstybė, nustatydama 7 procentų dydžio garantijos sumą, iš esmės pažeidė Direktyvą 90/314/EEB, todėl kelionių organizatoriui UAB “Freshtravel” esant jam nemokiam privalo kompensuoti pareiškėjui visą jo sumokėtą sumą. Pareiškėjas pažymi, kad 2015-04-29 Europos komisija pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl turistų visų sumokėtų sumų grąžinimo ir repatrijavimo kelionių organizatoriaus nemokumo atveju, pažeidimo Nr. 2015-4017. Būtent po šios procedūros Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitete buvo svarstomas patobulintas Turizmo įstatymo pataisų projektas, kuriame nustatomos griežtesnės prievolių užtikrinimo sąlygos, terminai ir prievolių užtikrinimo sumos. Pareiškėjo teigimu, aukščiau nurodyti Europos Komisijos veiksmai patvirtina aplinkybę, jog Lietuvos valstybė netinkamai perkėlė Direktyvos 90/314/EEB nuostatas į Turizmo įstatymą. Pareiškėjas pažymi, kad jam yra žinoma apie UAB “Freshtravel” bankrotą bei apie tai, kad dėl bankroto bylos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir teigia, kad šiuo atveju nėra jokių garantijų, užtikrinančių, kad bankroto proceso metu jam bus grąžinta visa UAB “Freshtravel” sumokėta suma, todėl tokios garantijos nebuvimas iš esmės pažeidžia Direktyvą 90/314/EEB ir ETT suformuluotą praktiką. Nurodo, kad dėl netinkamai į nacionalinę teisęs perkeltos Direktyvos 90/314/EEB pareiškėjas patyrė ne tik finansinius nuostolius, tačiau ir neturtinę žalą, nes jis neišvyko į ilgai planuotas atostogas, tai sukėlė nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus.

4Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Ūkio ministerijos, atsiliepime į patikslintą skundą nurodė nesutinkanti su pareiškėjo skundu ir prašė bylą nutraukti arba atmesti skundą kaip nepagrįstą.

5Paaiškino, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Direktyva 90/314/EEB į nacionalinę teisę perkelta netinkamai. Pažymėjo, kad Turizmo įstatyme (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2011-09-01 iki 2014-11-01), atsižvelgiant į tuometinę turizmo rinkoje susiklosčiusią situaciją, buvo sugriežtinta kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo apskaičiavimo tvarka, padidinti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumų procentiniai apskaičiavimo dydžiai, nustatyti kiti saugikliai ir reikalavimai dėl tinkamo kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo. 2011 m. birželio 22 d. priimant Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XI-1496 buvo vykdoma pareiga perkelti Direktyvos 90/314/EEB nuostatas į nacionaline teisę ir buvo pagrįstai manoma, jog šiame įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas bus pakankamas užtikrinti turistų teises kelionių organizatorių nemokumo atvejais. Teigia, kad nė viena Turizmo įstatymo nuostata, reglamentuojanti kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą, nei su tuo susiję Turizmo įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ir/arba įstatymams, todėl jie yra galiojantys ir teisėti. Ūkio ministerija nėra gavusi jokių kompetentingų Europos Sąjungos institucijų ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų, kurie konstatuotų, kad Lietuvos Respublika netinkamai į nacionalinę teisę - Turizmo įstatymą - perkėlė Direktyvą 90/314/EEB. Pačiame Turizmo įstatyme nurodyta, kad juo įgyvendinama Direktyva 90/314/EEB. Taigi, Turizmo įstatymas atitinka Konstituciją ir Europos Sąjungos teisę, kol nėra konstatuota priešingai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Direktyva į nacionalinę teisę perkelta netinkamai. Pabrėžia, kad visi skundo reikalavimai grindžiami, pareiškėjo nuomone, netinkamu Direktyvos 90/314/EEB perkėlimu į Turizmo įstatymą, todėl, teismui siekiant nustatyti skundo reikalavimų pagrįstumą, reikėtų nagrinėti Direktyvos 90/314/EEB perkėlimo į nacionalinę teisę klausimą. Kadangi tokio klausimo nagrinėjimas nėra priskirtas teismo kompetencijai, byla, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. numatytu pagrindu. Be to, pareiškėjas prašo teismo įvertinti Turizmo įstatymą ir įstatymų leidėjo veiksmus politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu, nors tokių veiksmų atlikimas taip pat nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.). Nenustačius, kad valstybė atliko neteisėtus veiksmus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui turtinę žalą, atsiradusią dėl UAB „Freshtravel“ nemokumo. Vadovaujantis CK 6.271 str. ir 6.754 str. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nes, neįvykus kelionei, neegzistuoja teisinis pagrindas neturtinei žalai priteisti ir nenustatyta viena iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (valdžios institucijos atlikti neteisėti veiksmai). Be to, pareiškėjas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo prašomos atlyginti 300 Eur neturtinės žalos dydį. Pažymi, kad pareiškėjas žalos atlyginimo turėtų reikalauti iš jam žalą sukėlusio privataus juridinio asmens – UAB „Freshtravel“, kuriam Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-478-653/2015 iškelta bankroto byla. Taip pat pareiškėjas turi teisę Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 ir 112 str. nustatyta tvarka pareikšti civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo UAB „Freshtravel“ bei šios įmonės akcininkų atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00078-14.

6Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į skundą nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkantis.

7Paaiškino, kad Departamentas nėra atsakingas už Direktyvos 90/314/EEB perkėlimą į Lietuvos Respublikos teisę. Nurodo, kad tinkamai pagal savo kompetenciją atliko Departamentui priskirtas UAB „Freshtravel“ stebėsenos ir priežiūros funkcijas. UAB „Freshtravel“ veikla buvo apdrausta bendrai 202 734 Eur sumai dviejose bendrovėse. Ši suma atitiko ir viršijo Turizmo įstatymo 8 str. 3 d. 3 p. reikalavimus, nes UAB „Freshtravel“ paskutinių keturių ketvirčių įplaukos sudarė 757 495 Eur, o 7 procentai šios sumos sudarė tik 53 024 Eur. Tuo pačiu nurodo, kad Departamento veiksmai, susiję su pasirūpinimu į užsienį išvykusiais turistais bei draudimo sumos paskirstymu tarp paslaugų negavusių asmenų atitiko Vyriausybės 2011-12-07 nutarimu Nr. 1421 patvirtinto Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo 29.1 ir 33 punktų nuostatas. Nurodo, kad gavęs kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ pranešimą apie nemokumą, vadovaudamasis Turizmo įstatymo 16 str. 11 d. skubiai ėmėsi priemonių atstovauti kelionių organizavimo paslaugų vartotojų interesams - nedelsdamas pranešė turistams apie įvykį, vykdė užsienyje likusių turistų pervežimą užsakomaisiais skrydžiais, apmokėdamas juos draudimo lėšomis, inicijavo turistų pretenzijų apie jų patirtus nuostolius surinkimą ir nuostolių kompensavimo procedūrą. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Freshtravel“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Valdsita“, atsiliepime į skundą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

9Paaiškino, kad UAB „Freshtravel“ turėjo Turizmo įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo draudimus, kurių draudimo sumos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo draudimo sumos buvo paskaičiuotos pagal bendrovės oficialius finansinius duomenis, kuriuos bendrovė teikė atsakingoms institucijoms.

10Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės skunde išdėstytais motyvais.

11Atsakovės atstovės teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti arba bylą nutraukti.

12Trečiojo suinteresuoto asmens Departamento atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

13Skundas atmestinas.

14Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas U. V. su kelionių organizatoriumi UAB “Freshtravel” 2014-11-05 sudarė Turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT004253 ir pagal ją kelionių organizatoriui 2014-11-06 sumokėjo 625 Eur sumą. Pagal minėtą sutartį pareiškėjo įsigyta kelionė turėjo vykti laikotarpiu nuo 2014-11-16 iki 2014-11-22.

15Dėl apyvartinių lėšų trūkumo kelionių organizatoriui UAB „Freshtravel“ 2014-11-14 nutraukus ūkinę veiklą, pareiškėjas 2014-12-12 pateikė Departamentui Prašymą inicijuoti UAB „Freshtravel“ sumokėtų pinigų kompensavimo procedūrą pagal 2014-11-05 Turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT004253.

16Departamentas 2015-07-27 raštu „Dėl kompensacijos už UAB „Freshtravel“ nesuteiktas paslaugas“ Nr. SD-856 pranešė pareiškėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-06-12 nutarimu „Dėl kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 756 patvirtintu Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašu, dėl UAB „Freshtravel“ bankroto už nesuteiktas paslaugas draudimo bendrovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialas kompensuos pareiškėjui 30, 98 Eur sumą, kuri sudaro 4, 96 proc. nuo kiekvieno turisto įmokėtos ir nuostoliais pripažintos sumos, taip pat nurodė, kad pareiškėjas, siekdamas atgauti likusią už kelionę sumokėtą sumos dalį, kuri nebus kompensuota panaudojant UAB „Freshtravel“ turėto draudimo lėšas, turi naudotis kitais savo teisių gynimo būdais Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

17Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad BUAB “Freshtravel“ bankroto administratorius UAB „Valdsita“ Vilniaus apygardos teismui 2015-11-20 pateikė tvirtinti 812-os BUAB „Freshtravel“ kreditorių finansinius reikalavimus 1 451 622,82 Eur sumai, tame tarpe – ir pareiškėjo U. V. finansinį reikalavimą 625,00 Eur sumai (civ. byla Nr. B2-2316-653/2016).

18Nustatyta, kad dėl UAB „Freshtravel“ bankroto už nesuteiktas paslaugas Ergo Insurance SE Lietuvos filialas išmokėjo pareiškėjui 30, 98 Eur draudiminę išmoką.

19Šioje byloje keliamas valstybės civilinės atsakomybės už jos institucijos veiksmais padarytą žalą klausimas.

20Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

21CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neteisėtu aktu CK6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo kiekvienu atveju būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-970-602/2015), taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2015 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-406-602/2015).

22Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

23Ginčui aktualius klausimus reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai ir juos įgyvendinančios nacionalinės teisės normos.

24Direktyvos 90/314/EEB 1 straipsnyje nustatyta, kad šia direktyva siekiama suderinti valstybių narių įstatymus, kitus teisės aktus ir administracines nuostatas, susijusias su Bendrijoje parduodamais ar siūlomais parduoti paketais, t. y. iš anksto už bendrą kainą parengtas ir parduodamas arba siūlomas įsigyti turizmo paslaugų rinkiniais, kuriuos sudaro ne mažiau kaip dvi iš toliau direktyvoje minimų turizmo paslaugų kai paslaugų suteikimo trukmė yra daugiau nei 24 valandos arba yra įtraukta nakvynė (2 straipsnis). Pagal Direktyvos 90/314/EEB 5 straipsnio 1, 2 dalis valstybės narės imasi reikiamų veiksmų užtikrinti, kad kelionių organizatorius <...>, sutarties šalis, prisiima atsakomybę prieš vartotoją už sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamą vykdymą <...>; valstybės narės imasi reikalingų veiksmų užtikrinti, kad kelionių organizatorius <...> būtų atsakingi už žalą padarytą vartotojui dėl sutarties nevykdymo arba netinkamo jos vykdymo, išskyrus atvejus, kai sutartis nevykdoma ar netinkamai vykdoma, ne dėl jų ar kitų paslaugų teikėjų kaltės <...>. Atlyginant žalą, atsiradusią dėl pakete numatytų paslaugų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, valstybės narės gali leisti, kad kompensacija būtų apribota laikantis paslaugas reguliuojančiose tarptautinėse konvencijose nustatytos tvarkos. Atlyginant žalą, atsiradusią dėl pakete numatytų paslaugų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, išskyrus žalą dėl asmens sužalojimo, valstybės narės gali leisti, kad kompensacija būtų apribota sutartyje nustatytos sumos dydžiu. Tokį apribojimą turi būti įmanoma pagrįsti. Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnyje nustatyta, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas. Valstybės narės gali priimti arba pateikti griežtesnes vartotojų teisių gynimo nuostatas šios direktyvos taikymo srityje (8 straipsnis). Direktyvos 90/314/EEB 9 straipsnis įpareigoja valstybės nares imtis reikiamų priemonių, kurios, įsigaliojusios iki 1992 m. gruodžio 31 d., įgyvendina šią direktyvą.

25Taigi, vienas iš Direktyvos 90/314/EEB tikslų – užtikrinti, kad kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju vartotojui būtų garantuotas parvežimas į tėvynę ar įmokėtų lėšų grąžinimas. Direktyva 90/314/EEB kelionių organizatorių įpareigoja pateikti įrodymą, kad egzistuoja pakankama garantija, užtikrinanti, kad įmokėtos lėšos, ištikus nemokumui, bus grąžintos ar keleivis bus pargabentas į savo šalį. Pažymėtina, kad Direktyva 90/314/EEB nenustato konkretaus sumokėtų lėšų grąžinimo mechanizmo, ji nustato tik esminius tokių lėšų grąžinimo principus ir kiekvieną valstybę narę įpareigoja nustatyti tokių principų įgyvendinimo tvarką.

26Nagrinėjamu atveju kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ prievolių įvykdymo užtikrinimas buvo atliekamas vadovaujantis nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. galiojusia 1998 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 redakcija. Minėta Turizmo įstatymo redakcija išdėstyta 2011 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-1496. Ginčo teisiniam santykiui aktualios Turizmo įstatymo redakcijos 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato turizmo verslo organizavimo principus, reikalavimus turizmo paslaugų teikimui ir turistų teisių apsaugai, valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją turizmo srityje. Pagal Turizmo įstatymo 2 straipsnio 15 dalį kelionių organizatorius yra turizmo paslaugų teikėjas, rengiantis organizuotas turistines keliones, teikiantis kitas turizmo paslaugas ir parduodantis jas turizmo paslaugų vartotojams tiesiogiai arba per kelionių agentūras ar kelionių agentus. Turizmo paslaugų teikimo sutartis yra rašytinis susitarimas, kuriuo viena šalis – kelionių organizatorius įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui užtikrinti organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas (Turizmo įstatymo 2 straipsnio 35 dalis). Kelionių organizatoriaus pažymėjimas, suteikiantis teisę nuolat vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą, išduodamas norinčiam teikti kelionių organizavimo paslaugas Lietuvos Respublikos turizmo paslaugų teikėjui, jeigu jis atitinka Turizmo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 1-4 punktuose numatytus reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą turėti šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytą prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą (Turizmo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

27Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad kelionių organizatoriai, siūlantys parduoti organizuotas turistines keliones, privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimą arba finansų įstaigos laidavimą ar garantiją kurie kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti: 1) turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties; 2) už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grąžinimą turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties. Pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančių kelionių organizatorių <...> prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija. Kelionių organizatoriai <...> privalo individualiai pasirašyti prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį su draudimo įmone arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos sutartį su finansų įstaiga, pagal kurią draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sutartyje nustatyta suma kompensuoti turisto nuostolius, atsiradusius dėl turizmo paslaugų teikėjo prievolių turistui neįvykdymo. Turizmo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai nustato, kad kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra ne mažesnė kaip 7 procentai kelionių organizatoriaus praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų, o kai pasirašomų draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos sutarties galiojimo laikotarpis yra nuo trijų mėnesių iki vienų metų, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuojama pagal kelionių organizatoriaus praėjusių kalendorinių metų atitinkamo laikotarpio įplaukas. Kelionių organizatoriaus, kelionių agentūros ir kelionių agento prievolių įvykdymo užtikrinimo laidavimo draudimu tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (Turizmo įstatymo 8 straipsnio 10 dalis).

28Pareiškėjas nesutinka su jam dėl kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ bankroto pagal 2014-11-05 Turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT004253 nesuteiktas paslaugas kompensuojama suma ir prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės visą patirtą turtinę žalą, kurios nepadengia išmokėta 30, 98 Eur draudimo išmoka, taip pat neturtinę žalą. Reikalavimą atlyginti patirtą žalą pareiškėjas grindžia tuo, kad Lietuvos valstybė netinkamai perkėlė į nacionalinę teisę Direktyvos 90/314/EEB nuostatas. Pareiškėjas teigia, kad Turizmo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas reikalavimas užtikrinti prievoles ne mažesne kaip 7 procentų kelionių organizatoriaus praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų suma, neužtikrina, jog vartotojams būtų tinkamai ir laiku atlyginta jų patirta žala turizmo paslaugų tiekėjo nemokumo atveju, todėl toks teisinis reglamentavimas neatitinka Direktyvos 90/314/EEB, kuri, pareiškėjo teigimu, nustato, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju turi būti kompensuojama visa sumokėta suma, nuostatų. Taigi, nagrinėjamu atveju tam, jog atsirastų teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės patirtą žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę), būtina nustatyti esant visų viešosios atsakomybės sąlygų visumą, t. y. įrodyti, kad Lietuvos valstybė netinkamai perkėlė į nacionalinę teisę Direktyvos 90/314 nuostatas, kad tokiais Lietuvos valstybės neteisėtais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala ir kad tarp Lietuvos valstybės neteisėtų veiksmų ir reikalaujamos atlyginti žalos yra priežastinis ryšys. Nenustačius bent vienos viešosios atsakomybės sąlygų, valstybės civilinė atsakomybė negalima.

29Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai, kelionių organizatoriui tapus nemokiam, neįvyko pareiškėjo iš kelionių organizatoriaus įsigyta kelionė ir pareiškėjas, pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reglamentavimą atgavo tik dalį už neįvykusią kelionę sumokėtų pinigų.

30Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 2 punkte įtvirtina Lietuvos Respublikos Seimo prerogatyva leisti įstatymus. Įgyvendindamas valstybės valdžią, įstatymų leidėjas leidžia įstatymus, kurie yra pirminiai teisės aktai, išreiškiantys įstatymų leidėjo valią ir turintys aukščiausią teisinę galią (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 27 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Seimas gali priimti bet kokį įstatymą, laikydamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Lietuvos Respublikos Seimo statute nustatytos tvarkos ir nepažeisdamas galiojančių įstatymų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d. nutarimas).

31Pažymėtina, kad byloje taikytinoje Turizmo įstatymo redakcijoje nurodoma, kad minėtas įstatymas įgyvendina 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvą Nr. 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų. 2011 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1496 projektą, kuriuo Turizmo įstatymas išdėstytas nauja redakcija, parengė ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Seimo narių grupė, šio įstatymo projektas buvo tobulintas Seimo Ekonomikos komitete. Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymu, lyginant su iki 2011-09-01 galiojusia šio įstatymo redakcija, buvo sugriežtinta kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo apskaičiavimo tvarka, padidinti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumų procentiniai apskaičiavimo dydžiai, nustatyti kiti reikalavimai siekiant užtikrinti tinkamą kelionių organizatorių prievolių įvykdymą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad priimant Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymą buvo vykdoma Lietuvos Respublikos pareiga perkelti Direktyvos 90/314/EEB nuostatas į nacionaline teisę.

32Teismas pabrėžia, kad nei viena iš Turizmo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą, taip pat su kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimu susiję Turizmo įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-06-12 nutarimu „Dėl kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 756 patvirtintas Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-12-07 nutarimu Nr.1421 patvirtintas Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašas ir kt.) nėra pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir/arba įstatymams, todėl šie teisės aktai yra galiojantys ir teisėti. Lietuvos Respublika taip pat nėra gavusi jokių kompetentingų Europos Sąjungos institucijų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų, kuriuose būtų konstatuojama, kad Lietuvos Respublika netinkamai į nacionalinę teisę (nagrinėjamu atveju - į Turizmo įstatymą) perkėlė Direktyvą 90/314/EEB. Aplinkybė, kad Europos Komisijoje prieš Lietuvos Respubliką 2015-04-29 buvo pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimų procedūra Nr. 2015/4017 dėl Direktyvos 90/314/EEB galimai netinkamo perkėlimo ir įgyvendinimo, pati savaime nepatvirtina fakto, kad Lietuvos Respublika į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė Direktyvos 90/314/EEB nuostatas, nes minėta procedūra šiuo metu dar nėra užbaigta ir sprendimas joje nėra priimtas.

33Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad asmens pasitikėjimo valstybe ir teise bei teisėtų lūkesčių apsauga, kaip konstitucinės vertybės, yra neatskiriamos nuo teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcijos. Teisės aktai (jų dalys) laikomi atitinkančiais Konstituciją ir teisėtais tol, kol Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (poįstatyminiai aktai -prieštaraujančiais Konstitucijai ir/arba įstatymams). Taigi tol, kol teisės aktai (jų dalys) Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (poįstatyminiai aktai - prieštaraujančiais Konstitucijai ir/arba įstatymams) arba kol jie nėra nustatyta tvarka pripažinti netekusiais galios, juose nustatytas teisinis reguliavimas atitinkamiems teisinių santykių subjektams yra privalomas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įgyvendinant teisėto įstatymo ir/arba poįstatyminio teisės akto nuostatas, valstybės institucijų atlikti veiksmai atitinka Konstituciją, o tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas).

34Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublika netinkamai perkėlė į nacionalinę teisę Direktyvos 90/314/EEB nuostatas. Byloje nenustačius, kad nagrinėjamu atveju valstybė atliko neteisėtus veiksmus, vadovaujantis CK 6.271 str. teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės turtinę ir neturtinę žalą nėra.

35Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

36Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, jo naudai bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos žyminiam mokesčiui sumokėti (29 Eur), skundo parengimo išlaidos (150 Eur), taip pat kitas bylinėjimosi metu patirtas išlaidas.

37Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d. 11 punktą, žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

38Nustatyta, kad pareiškėjas U. V., 2015-08-14 elektroniniu būdu per LITEKO EPP paduodamas teismui skundą, kuriame, be kitų reikalavimų, prašė panaikinti Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos raštą „Dėl kompensacijos už UAB „Freshtravel“ nesuteiktas paslaugas“ Nr. SD-856, 2015-08-13 mokėjimo nurodymu Nr. 227 AB „Swedbank“ sumokėjo 29 Eur žyminį mokestį. Spręsdamas skundo priėmimo klausimą ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas, elektroninių ryšių priemonėmis paduodamas skundą sumokėjo per daug žyminio mokesčio, teismas 2015-09-02 nutartimi gražino pareiškėjui 8 Eur žyminio mokesčio permoką.

39Atsižvelgiant į tai, kad byla teisme išnagrinėta pagal pareiškėjo 2016-02-19 patikslintą skundą, kuriame keliami reikalavimai priskirtini Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d. 11 punkte numatyta žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijai, pareiškėjui Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 3 dalyje nustatyta tvarka grąžintinas be pagrindo sumokėtas 21 Eur žyminis mokestis. Atsisakius patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus, pareiškėjo prašymas atlyginti dėl skundo surašymo patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. numatytu pagrindu.

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 3 d., 44 str. 1 d., 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

41Pareiškėjo U. V. skundą atmesti.

42Grąžinti pareiškėjui U. V. 2015-08-13 mokėjimo nurodymu Nr. 227 AB „Swedbank“ sumokėtą 21 Eur (dvidešimt vienas euras) žyminį mokestį.

43Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė,... 2. pareiškėjas U. V. Vilniaus apygardos administraciniam... 3. Pareiškėjas nurodė, kad jis su kelionių organizatoriumi UAB... 4. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Ūkio ministerijos, atsiliepime į... 5. Paaiškino, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Direktyva 90/314/EEB į... 6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į skundą nurodė su... 7. Paaiškino, kad Departamentas nėra atsakingas už Direktyvos 90/314/EEB... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Freshtravel“, atstovaujamas bankroto... 9. Paaiškino, kad UAB „Freshtravel“ turėjo Turizmo įstatyme bei kituose... 10. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti... 11. Atsakovės atstovės teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus... 12. Trečiojo suinteresuoto asmens Departamento atstovė teismo posėdyje palaikė... 13. Skundas atmestinas.... 14. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas U. V.... 15. Dėl apyvartinių lėšų trūkumo kelionių organizatoriui UAB... 16. Departamentas 2015-07-27 raštu „Dėl kompensacijos už UAB „Freshtravel“... 17. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad BUAB... 18. Nustatyta, kad dėl UAB „Freshtravel“ bankroto už nesuteiktas paslaugas... 19. Šioje byloje keliamas valstybės civilinės atsakomybės už jos institucijos... 20. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje... 21. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžta kaip asmens turto... 22. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės)... 23. Ginčui aktualius klausimus reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai ir... 24. Direktyvos 90/314/EEB 1 straipsnyje nustatyta, kad šia direktyva siekiama... 25. Taigi, vienas iš Direktyvos 90/314/EEB tikslų – užtikrinti, kad kelionių... 26. Nagrinėjamu atveju kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ prievolių... 27. Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad kelionių... 28. Pareiškėjas nesutinka su jam dėl kelionių organizatoriaus UAB... 29. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai, kelionių... 30. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 2 punkte įtvirtina Lietuvos... 31. Pažymėtina, kad byloje taikytinoje Turizmo įstatymo redakcijoje nurodoma,... 32. Teismas pabrėžia, kad nei viena iš Turizmo įstatymo nuostatų,... 33. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra... 34. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad šiuo... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 36. Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio... 37. Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.... 38. Nustatyta, kad pareiškėjas U. V., 2015-08-14 elektroniniu... 39. Atsižvelgiant į tai, kad byla teisme išnagrinėta pagal pareiškėjo... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 41. Pareiškėjo U. V. skundą atmesti.... 42. Grąžinti pareiškėjui U. V. 2015-08-13 mokėjimo... 43. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...