Byla 2-63-104/2014
Dėl mobiliojo ryšio įrenginių iškeldinimo ir žemės sklypo, nuomos mokesčio bei padarytos žalos sveikatai atlyginimo priteisimo, ir pagal ieškovo UAB „Omnitel“ priešieškinį atsakovui D. K. dėl servituto nustatymo (trečiasis asmuo A. K.)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovui D. K., jo atstovui advokatui V. B., atsakovo UAB „Omnitel“ atstovams K. P., advokatei N. V., trečiajam asmeniui A. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui UAB „Omnitel“ dėl mobiliojo ryšio įrenginių iškeldinimo ir žemės sklypo, nuomos mokesčio bei padarytos žalos sveikatai atlyginimo priteisimo, ir pagal ieškovo UAB „Omnitel“ priešieškinį atsakovui D. K. dėl servituto nustatymo (trečiasis asmuo A. K.),

Nustatė

2Ieškovas D. K. pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Omnitel“ dėl mobiliojo ryšio įrenginių iškeldinimo iš ieškovo sklypo, nuomos mokesčio priteisimo ir neturtinės žalos už ieškovo įrengimu padarytą žalą ieškovo sveikatai atlyginimo priteisimo, kuriuo prašo:

3įpareigoti atsakovą išsikelti mobiliojo ryšio įrenginius: stiebą, konteinerius, tvorą, iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir sutvarkyti žemės sklypo teritoriją bei jį perduoti ieškovui;

4priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 144.000,00 Lt žemės sklypo nuomos mokesčio, už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 2012 m. liepos 20 d. imtinai;

5priteisti iš atsakovo 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, ieškovo naudai už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

6priteisti iš atsakovo 7.200,00 Lt palūkanų už nesumokėtą nuomos mokestį nuo sutarties pasibaigimo dienos, 2011 m. liepos 20 d., iki 2012 m. liepos 20 d., ieškovo naudai;

7priteisti iš atsakovo ieškovo naudai po 400,00 Lt už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2012 m. liepos 21 d. iki atlaisvinto ir sutvarkyto žemės sklypo pridavimo ieškovui;

8priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 27489,00 Lt negautų pajamų;

9priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 800.000,00 Lt neturtinės žalos;

10priteisti iš atsakovo UAB „Omnitel“ visas bylinėjimosi išlaidas valstybei.

11Ieškovas nurodė, kad jis su savo sutuoktine A. K. ir atsakovas 2001-07-20 sudarė žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), nuomos sutartį dešimčiai metų, (šiuo metu aukščiau nurodytas žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso tik ieškovui). Atsakovas, sudarydamas sutartį, buvo susipažinęs su aplink išnuomotą žemę esančio sklypo išdėstymo schema ir gerai žinojo, kad aplink išnuomotą sklypą yra privati, ieškovui priklausanti žemės ūkio paskirties žemė. Nepaisant to, atsakovas nuo pat sutarties vykdymo pradžios pradėjo pažeidinėti sutartį - savavališkai, neteisėtai pradėjo naudotis penkių arų papildomu žemės plotu, tuo pažeidė žemės sklypo nuomos sutarties 1 punktą, buvo padarytas du arus ploto užimantis, naujas laikinas kelias, nuolat buvo pažeidžiamas ir nuomos sutarties 6. punktas, kadangi aplink nuomojamą žemės sklypą esanti privati žemės ūkio paskirties žemė (1,5 ha teritorija) buvo nuolat teršiama ir šiukšlinama įvairiomis techninės įrangos atliekomis ir buitinėmis šiukšlėmis, atsakovas nuo 2008 m. gegužės mėnesio pažeidinėja ir sutarties 12. punktą, subnuomodamas dalį išnuomoto žemės sklypo trečiajam asmeniui – mobiliojo ryšio bendrovei „Bitė Lietuva“, nors prieš tai privalėjo gauti ieškovo rašytinį sutikimą (LR CK 6.553 str.). Dėl šių pažeidimų antstolė A. M. 2008 m. rugsėjo 9 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

12Ieškovas 2008 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu pašalinti žemės sklypo numos sutarties pažeidimus: sumokėti papildomą numos mokestį už naudojimąsi papildomu žemės plotu, atlyginti padarytą žalą dėl 1,5 ha aplinkinės žemės taršos ir rašytine tvarka suderinti su ieškovu subnuomos sutartį. Nevienkartinės ieškovo derybos su atsakovo atstovu jokių rezultatų nedavė. Nuo 2009 m. kovo 1 d. aš, ieškovas D. K., buvau priverstas nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą, apie tai informuodamas Atsakovą (2008 m. gruodžio 29 d. raštas). Vėliau, Atsakovui pripažinus žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimus ir sutikus juos pašalinti bei atlyginti padarytą žalą, 2009 m. balandžio 30 d. tarp manęs, ieškovo D. K., ir Atsakovo buvo sudaryta taikos sutartis ir notarinis susitarimas dėl pinigų sumokėjimo (taikos sutartis ir notarinis susitarimas pridedami).

13Nuo 2009 m. kovo 1 d. ieškovas buvo priverstas nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą, apie tai informuodamas atsakovą (2008 m. gruodžio 29 d. raštas), tačiau vėliau, atsakovui pripažinus žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimus ir sutikus juos pašalinti bei atlyginti padarytą žalą, 2009 m. balandžio 30 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta taikos sutartis ir notarinis susitarimas dėl pinigų sumokėjimo. Tačiau 2011 m. gegužės mėnesį atsakovas sudarė subnuomos sutartį su VšĮ „Plačiajuostis internetas“, pažeisdamas žemės sklypo nuomos sutarties 12 p., t. y. negavęs, žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo.

14Prieš pasibaigiant sutarties terminui, 2011 m. liepos 11 d., ieškovas raštu informavo atsakovą, kad nesusitarus dėl žemės sklypo nuomos sutarties termino pratęsimo, atsakovas privalo iki 2011 m. liepos 20 d. išnuomotą žemės sklypą perduoti ieškovui pagal perdavimo – priėmimo aktą. Nepratęsus 2001 m. liepos 20 d. žemės sklypo nuomos sutarties termino, 2011 m. liepos 20 d. sutartis baigėsi CK 6. 562 str. 1 p. pagrindu, tačiau atsakovas (kartu su dviem subnuomotojais: UAB „Bitė Lietuva“ ir VšĮ „Plačiajuostis internetas“) ieškovui žemės sklypo neperdavė ir juo naudojosi toliau. Ieškovas 2011 m. rugpjūčio 22 d. aš raštu kreipėsi į atsakovą prašydamas nutraukti šį konstitucinės teisės pažeidimą ir atlyginti padarytą žalą. Tačiau atsakovas ne tik, kad nenutraukė šio pažeidimo – negrąžino ženės sklypo, tačiau priešingai – 2011 m. rugsėjo 9 d. raštu pareikalavo iš ieškovo beveik 150 tūkstančių litų kompensacijos už neva pastatytus „pastatus“. Tokiu būdu atsakovas grubiu šantažu ir finansiniu spaudimu bandė ieškovą ir jo sutuoktinę A. K. priversti pratęsti žemės sklypo nuomos terminą, nepaisydamas to, kad sutartis jau buvo pasibaigusi. Ieškovas 2012 m. vasario 6 d. raštu informavo atsakovo savininką „Telia Sonera“ grupės prezidentą L. N. dėl UAB „Omnitel“ neteisėtų veiksmų, tačiau jokio atsakymo negavo.

15Kadangi atsakovas 2011 m. liepos 20 d. pasibaigus žemės sklypo nuomos sutarčiai ieškovui neperdavė žemės sklypo, iš žemės sklypo statinių ir įrangos nepašalino, toliau juo neteistai naudojasi, todėl atsakovo pastatyta mobiliojo GSM ryšio tinkle bazinė stotis su visais įrenginiais (antenų stiebu, konteineriais, tvora) turi būti iškeldinta, o sutvarkytas žemės sklypas grąžintas ieškovui (CK 6.499 str.).

16Ieškovas argumentuoja, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (LR CK 6.189 str.). Nuosavybė yra neliečiama (LR Konstitucijos 23 str.).

17Dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovas nurodė, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai jie atsako visais atvejai, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.256 str.) Atsakovas nuo 2011 m. liepos 20 d., t.y. pasibaigus žemės sklypo nuomos sutarčiai, neteisėtai toliau naudodamasis juo, nemoka ieškovui mokesčio už naudojimąsi žemės sklypu. Kadangi Atsakovas neteisėtai užvaldė žemės sklypą ir juo naudojasi iki šiol gaudamas turtinę naudą bei atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją nuo 2001 m., todėl žemės sklypo savininkui nuo nuomos sutarties pasibaigimo dienos privalo už kiekvieną dieną mokėti po 400,00 (keturis šimtus) Lt iki kol atsakovas iškeldins iš žemės sklypo pastatytus įrenginius ir perduos žemės sklypą ieškovui, t.y. už kiekvieną mėnesį po 12000,00 (dvylika tūkstančių) Lt. 2012 m. liepos 20 d. atsakovo skola ieškovui sudaro 144.000,00 Lt (12000,00x12=144000,00). Nuo 2012 m. liepos 21 d. iš atsakovo yra priteistina skola po 400,00 Lt už kiekvieną uždelstą perduoti žemės sklypą ieškovui dieną.

18Pasibaigus žemės sklypo nuomos sutarties terminui, 2011 m. liepos 20 d., ieškovas minėtą sklypą ketina apsodinti mišku - ąžuolų želdiniais. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisykles patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-59, (nauja redakcija nuo 2012-02-01, Žin., 2012, Nr. 14-620) miško sodinimo ir jo priežiūros darbus pagal programą finansuoja Europos Sąjunga. Ieškovas prašė atsakovo nurodyti tikslią žemės sklypo perdavimo datą (2011-08-22 raštas pridedamas). Atsakovui neperdavus sklypo ieškovas negalėjau šios programos įgyvendinti ir todėl patyrė turtinę žalą. Bazinė stotis su įtempimo lynais užima 1,5 (pusantro) ha teritoriją ir jokie miško sodinimo darbai šioje teritorijoje negalimi. Miško įveisimo, priežiūros ir apsaugos kompensacinės išmokos pagal želdinių sudėtį yra pateiktos aukščiau minėto įsakymo 39 punkte. Europos Sąjungos parama vienam ha sudaro 18.326,00 Lt, todėl 1,5 ha sudarytų 27.489,00 Lt. Tokiu atveju ieškovas negavo 27489,00 Lt Europos Sąjungos paramos miško sodinimui ir jo priežiūrai, kuri yra priteistina iš atsakovo.

19Pagal CK 6.37 str. 2 d. atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už praleistą terminą įvykdyti prievolę nuo teismo priteistos skolos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tokio dydžio procesinės palūkanos priteistinos iš atsakovo ieškovui.

20Kadangi atsakovas nuo sutarties pasibaigimo dienos, 2011 m. liepos 20 d., iki 2012 m. liepos 20 d. nevykdo savo prievolės mokėti nuomos mokestį, todėl pagal CK 6.210 str. 1 d. atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, t.y. 7.200,00 Lt už 144.000,00 Lt sumą, kurią privalėjo sumokėti (144.000x5 proc.=7200).

21Dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovas nurodė, kad atsakovas statydamas mobiliojo ryšio bazinę stotį šalia gyvenamųjų pastatų (iki artimiausio gyvenamojo pastato penkiasdešimt metrų) elgėsi nusikalstamai neatsakingai, kadangi saugus minimalus atstumas yra beveik vienas kilometras, bei neįspėjo ieškovo ir jo šeimos narių apie labai didelį neigiamą elektromagnetinių bangų energijos srauto tankio poveikį žmogaus sveikatai. Jis, ieškovas atsakovo buvau tiesiog apgautas. 2003 m. liepos 16 d., t.y. po dviejų metų nuo bazinės stoties pastatymo, nuo prostatos vėžio mirė ieškovo tėvas J. K. , kuris gyveno ( - ), esančiame name, stovinčiame 50 metrų atstumu nuo atsakovo mobiliojo ryšio antenų. Be to, 2012 m. birželio 11 d. ieškovo žmonai A. K. buvo atlikta auglio operacija, o ieškovas ir šeimos nariai patyrė, kad pagyvenus keletą dienų iš eilės kaime, arti mobiliojo ryšio operatoriaus bazinės stoties, visiems pakyla kraujospūdis, atsiranda irzlumas, galvos skausmai ir blogas miegas.

22Anot ieškovo, mokslininkų nepaneigiamai įrodyta ir Pasaulinės sveikatos organizacijos patvirtinta, kad mobilaus ryšio bazinės stotys labai neigiamai veikia žmogaus sveikatą, ypatingai jaunų ir pagyvenusio amžiaus žmonių. Todėl tokia įranga jau išmontuota nuo ligoninių, ikimokyklinių ir mokyklinių įstaigų stogų bei artimos aplinkos. Be to, pati bazinė stotis ir joje esanti įranga skleidžia didelį pastovų triukšmą: ventiliatoriai, kondicionieriai, signalizacija ir panašiai (2009-04-30 Taikos sutarties 6 p.), veikdami ištisą parą, neleidžia ieškovo šeimai normaliai gyventi ir ilsėtis, kadangi.

23Ieškovas taip pat teigia, kad 2012 m. balandžio mėnesį atsakovas, neturėdamas jokio teisinio pagrindo ir taip pažeisdamas LR Konstituciją (Konstitucijos 23 str.), užsakė ieškovui priklausančių asmeninės nuosavybes teise, dviejų žemės sklypų vertinimą, kurį atliko nekilnojamojo turto vertinimo bendrovė „DELFA“. Tokiu būdu buvo pažeistas ieškovo privatumas: pateikti asmens duomenys trečiajam (pašaliniam) asmeniui; po privačią ieškovo teritoriją ir jo apie tai neinformavus, vaikščiojo ir kažkokius vertinimus atliko pašaliniai asmenys. Dėl to ieškovas patyrė pažeminimą ir pasijuto taip, lyg žemės sklypai būtų ne jo, o UAB „Omnitel“ nuosavybė. Tokiais Atsakovo veiksmais buvo grubiai nusižengta mano, ieškovo D. K., asmens garbei ir orumui (LR Konstitucijos 22 str.) bei padaryta didelė neturtinė žala.

24Ieškovas teigia, kad dėl nurodytų aplinkybių jis ir jo šeimos nariai negali disponuoti savo nuosavybe, t.y. gyventi ieškovui priklausančioje sodyboje, naudoti pagal tiesioginę paskirtį žemės sklypo, tuo patirdami ne tik turtinę žalą bet ir neturtinę žalą, nes dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jaučia dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą. Ieškovas neturtinę žalą vertina 800.000,00 Lt (aštuoniais šimtais tūkstančių litų).

25Atsakovas su ieškovo pateiktais reikalavimais nesutiko, pateikė priešieškinį dėl servituto nustatymo, patikslintu priešieškiniu (2t., b.l. 226) prašo pagal UAB „Aristoma“ 2012-08-28 parengtą žemės sklypo planą dėl servitutų nustatymo teismo sprendimu (mastelis M 1:500, žemės sklypo plotas 1290 m2) nustatyti visam žemės sklypui (tarnaujančiam daiktui), esančiam ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausančiam D. K., asmens kodas ( - ) 1290 kv. m ploto atlygintinį servitutą, plane pažymėtą indeksu „S1“ ir taškais 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50 ir 51, suteikiantį teisę judriojo (mobiliojo) radijo ryšio bazinės stoties, esančios adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), savininkui naudotis tuo žemės sklypu iki bazinės stoties iškėlimo, bet ne ilgiau negu dvejus metus nuo teismo sprendimo šioje byloje paskelbimo dienos, siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto – bazinės stoties (stiebo su atotampomis, konteinerių, aikštelės ir tvoros) tinkamą naudojimą ir aptarnavimą, už mėnesinę 300 Lt, įskaitant mokesčius, kompensaciją, mokėtiną už laikotarpį iki bazinės stoties iškėlimo ir skirtą tarnaujančiojo žemės sklypo savininko nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginti, kurią viešpataujančiojo daikto savininkas turi sumokėti tarnaujančiojo daikto savininkui už naudojimąsi nustatytu servitutu iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos.

26Dėl ieškovo argumentų atsakovas nurodė:

27šalių ginčas dėl esą neteisėto naudojimosi atsakovui neišnuomotu ieškovo žemės sklypu, jo teršimo ir neteisėto kelio įrengimo yra išspręstas galiojančia taikos sutartimi, sudaryta 2009-04-30, taikos sutartis ir tos pačios dienos notarinis susitarimas dėl Nuomos sutarties papildymo yra galiojantys ir nenuginčyti. Ieškovas taikos sutartimi besąlygiškai atsisakė savo nepagrįstų teiginių apie atsakovo esą padarytus Nuomos sutarties pažeidimus ir visų iki tol pareikštų pretenzijų (3 punktas). Atsakovas taikos sutarties ir susitarimo pagrindu sumokėjo ieškovui papildomai 32 860,76 Lt. Ši suma yra daugiau nei dvigubai didesnė už sumokėtą nuomos mokestį.

28Ieškovas davė rašytinį sutikimą 2009-04-30 notariniu susitarimu žemės sklypo subnuomai trečiajam asmeniui UAB „Bitė Lietuva“ (susitarimo 2 punktas), o atsakovas už šį leidimą sumokėjo ieškovui 12 658,23 Lt. Ieškovas pats sudarė sutartį su VšĮ „Plačiajuostis internetas“ dėl žemės sklypo naudojimo telekomunikacijų linijoms statyti. Atsakovas nėra sudaręs jokios sutarties su VšĮ „Plačiajuostis internetas“ dėl komercinio sklypo. Todėl ieškovo nepagrįsti teiginiai dėl minėtų pažeidimų neturi būti vertinami, kadangi yra nesusiję su ginčo dalyku.

29Atsakovo Bazinė stotis teisėtai stovi ieškovo žemės sklype ir atsakovas turi teisę toliau naudotis ieškovo žemės sklypu. Šalys nebuvo susitarusios, kad atsakovas Bazinę stotį pastatys atsakovo žemės sklype tik kaip laikiną statinį ir kad pasibaigus žemės nuomos sutarčiai atsakovas ją pašalins; Nuomos sutarties 6 punkte šalys numatė, kad atsakovas išsinuomotą žemę naudos pagal tikslinę paskirtį, t.y. „statyti ir eksploatuoti judriojo skaitmeninio korinio (europinio GSM) standarto ryšio nacionalinį tinklą, todėl Nuomos sutarties sudarymo metu ieškovas žinojo ir suprato, kad komerciniame sklype bus statoma ir eksploatuojama Bazinė stotis, kuri yra judriojo ryšio tinklo neatsiejama dalis. Judriojo ryšio tinklas yra sistema judriojo ryšio bazinių stočių, tokių kaip ginčo Bazinė stotis, kurių kiekviena turi savo aprėpties zoną. Todėl bazinės stotys išdėstomos tam tikru tankumu ir tam tikrose teritorijose tam, kad užtikrintų vartotojams kokybišką telefono ryšį. Visiems žinoma aplinkybė, kad atsakovas teikia viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas Lietuvos vartotojams per judriojo ryšio tinklą.

30Pagal įstatymus atsakovas privalo suteikti judriojo telefono ryšio paslaugas visiems to pageidaujantiems asmenims (CK 6.161 str. 2 d., Elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) 34 str. 1 d.). Pažeidus judriojo ryšio tinklą (pašalinus bazinę stotį), atsakovas negalėtų įvykdyti įstatymų reikalavimų dėl judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo. Bazinė stotis nebuvo suplanuota kaip laikinas statinys. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 4 d. laikinas statinys yra statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą ir kuris neregistruojamas nekilnojamojo turto registre. Panaši teisės aktų nuostata galiojo ir Nuomos sutarties sudarymo metu . Bazinė stotis buvo numatyta ir pastatyta kaip nuolatinis statinys bei buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, o Nekilnojamojo turto registro duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.).

31Pagal CK 6.550 str. 1 d., žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta statinių statybos sąlygos, taip pat kam pastatai ar įrenginiai bus naudojami pasibaigus žemės nuomos terminui, kiti su žemės sklypo grąžinimu pasibaigus žemės nuomos sutarčiai susiję nuomotojo ir nuomininko įsipareigojimai. Sudarydamos nuomos sutartį, šalys nenumatė atsakovo pareigos pašalinti Bazinę stotį pasibaigus nuomos sutarčiai. CK 6.557 str. 1 d. nustato, kad pasibaigus žemės nuomos terminui arba nutraukus žemės nuomos sutartį prieš terminą, už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius, kurių statybos galimybė buvo numatyta žemės nuomos sutartyje, nuomininkui žemės savininkas kompensuoja, o kai pastatai lieka buvusiam žemės nuomininkui nuosavybės teise, šis turi teisę į žemės servitutą, jeigu tai buvo numatyta žemės nuomos sutartyje arba papildomame rašytiniame susitarime. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad nuomininkas privalo nugriauti tik tokius pastatus, statinius ar įrenginius, kurie nenumatyti žemės nuomos sutartyje arba kuriuos pastatė be leidimo. Bazinė stotis pastatyta komerciniame sklype pagal nuomos sutarties sąlygas. Pasibaigus nuomos sutarčiai, ieškovas atsisakė kompensuoti atsakovui už Bazinę stotį, todėl atsakovas turi teisę į žemės servitutą – naudotis komerciniu sklypu Bazinei stočiai naudoti ir eksploatuoti (CK 4.111 str. 1 d., 4.123 str., 4.126 str., ERĮ 40 str.).

32Nuomos sutartyje šalys susitarė, kad atsakovas turi pirmumo teisę pratęsti Nuomos sutartį (Nuomos sutarties 7 punktas). Nuomos sutartis buvo sudaryta 10 metų terminui ir atsakovas avansu sumokėjo nuomos mokestį už visą terminą. Todėl atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad pasibaigus nuomos terminui Nuomos sutartis bus pratęsta, šalims iš sutarus dėl naujo nuomos mokesčio dydžio, atsižvelgiant į rinkos pokyčius per 10 metų, juolab kad ieškovas niekada neinformavo atsakovo apie savo ketinimus panaudoti komercinį sklypą kaip nors kitaip. Kadangi Bazinė stotis pastatyta teisėtai pagal Nuomos sutartį neterminuotam naudojimui ir eksploatavimui kaip judriojo ryšio tinklo esminė dalis ir ieškovas atsisakė kompensuoti už ją, todėl atsakovas turi teisę naudotis Komerciniu sklypu servituto teise. Todėl ieškovo argumentai dėl atsakovo pareigos pašalinti Bazinę stotį ir sutvarkyti komercinį sklypą atmestini kaip prieštaraujantys įrodymams ir teisės normoms.

33Anot atsakovą, ieškovas neįrodė, kodėl sutartas 125 Lt mėnesinis žemės nuomos mokestis turi būti padidintas iki 12 000 Lt, tai yra beveik 100 kartų, juolab jog žemės sklypo rinkos vertė yra 22 700 Lt, todėl šis ieškovo reikalavimas prieštarauja teisės normoms ir nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Visų pirma, CK 6.499 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Nuomos sutarties 2 p. numatytas nuomos mokestis už 10 metų arba 120 mėnesių yra 15 000 Lt. Atitinkamai, nuomos mokestis už vieną mėnesį yra 125 Lt (15 000 Lt / 120 mėn. = 125 Lt/1 mėn.). Antra, atsakovas kooperavosi su ieškovu, inicijavo tarp šalių ilgą laiką vykusias derybas, būdamas sąžiningas ir rūpestingas ieškojo kompromiso dėl nuomos mokesčio sumos, siūlė įvairius rinkos sąlygomis pagrįstus nuomos mokesčio variantus, tuo tarpu ieškovas kėlė visiškai nepamatuotus ir niekuo nepagrįstus reikalavimus, nuolat grasindamas kreiptis į teismą bei žiniasklaidos priemones ir tokiu būdu siekdamas gauti savo pageidaujamą nuomos mokesčio sumą. Tokiu pačiu būdu ieškovas jau pasiekė, kad atsakovas, norėdamas išlaikyti santykius su ieškovu, prie sutarto 15 000 Lt nuomos mokesčio papildomai sumokėjo ieškovui 38 943,11 Lt, tai yra, iš viso 53 943,11 Lt arba 3,6 karto daugiau nei buvo sutarta. Trečia, atsakovo vykdoma veikla ir iš to gaunamos pajamos nėra niekaip susiję su žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymu. Ketvirta, ieškovas nepagrįstai apskaičiavo 7 200 Lt palūkanas už esą laiku nesumokėtą nuomos mokestį, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už tokią piniginę prievolę, kurios mokėjimo terminas yra praleistas (CK 6.210 str. 1 d.).

34Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl negautų pajamų, teigia, kad ieškovas neįrodė reikalavimo sumokėti 27 489 Lt iš Europos Sąjungos fondų negautų pajamų ginčo Komercinio sklypo apsodinimui mišku. Nurodė, kad ginčo sklypas yra komercinės paskirties, o Žemės įstatymas nustato, kad žemė privalo būti naudojama pagal paskirtį; miškais gali būti apsodinama tik miškų ūkio arba žemės ūkio paskirties žemė (įstatymo 21 str. 1 p., 25 str. 5 d., 26 str. 1 d. 4 p.). Teisės aktai neleidžia komercinės paskirties žemės sklypą apželdinti mišku. Parama pagal ieškovo nurodytą priemonę teikiama tik žemės ūkio paskirties žemės, kurioje bent 2 metus iki paraiškos pateikimo gaminama žemės ūkio produkcija, apželdinimui. Pagal 2008 m. vasario 6 d. Žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-59 “Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo” 9.1 p. pareiškėjo žemės ūkio valda turi būti registruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre; pagal Įsakymo 9.8 p. visas plotas, kuriame planuojama veisti mišką, paskutinius 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo turi būti deklaruotas Tiesioginių išmokų paraiškoje (kaip žemės ūkio naudmenos, už kurias mokamos išmokos) ir jame turi būti gaminama žemės ūkio produkcija. Vadovaujantis 2010-12-29 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-1129 patvirtintu Paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones surinkimo grafiko 2.2 punktu, paraiškos minėtai programai galėjo būti pateiktos tik iki 2011-04-29. Tai reiškia, kad dar nepasibaigus Nuomos sutarties terminui paraiškų surinkimo laikas jau buvo pasibaigęs. Ieškovas apskritai nepateikė jokių įrodymų, kad ketino Komercinį sklypą apsodinti mišku ar kad teisėtai pretendavo į Europos sąjungos fondų paramą, bet ją prarado.

35Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas, statydamas Bazinę stotį, neišlaikė saugaus minimalaus atstumo iki ieškovo gyvenamųjų namų. Bazinė stotis pastatyta laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Teisės aktai nenustato minimalių atstumų tarp Bazinės stoties ir gyvenamųjų ar kitos paskirties pastatų ar statinių. Atsakovas turėjo galiojantį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Molėtų skyriaus išduotą leidimą vykdyti statybos darbus sklype, Bazinės stoties detaliojo plano pagrindinis brėžinys ir genplanas suderinti su gydytoju higienistu, Molėtų rajono savivaldybės architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, Molėtų rajono savivaldybės vyriausiuoju architektu, valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcija, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentu ir kitomis valstybės institucijomis ir subjektais.

36Bazinė stotis nedaro neleistino poveikio žmonių sveikatai. Ieškovas 10 metų nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl triukšmo ar neigiamo poveikio sveikatai – ginčo esmė yra nuomos mokesčio dydis, nes šalys nesulygo dėl tolesnio nuomos mokesčio dydžio. Ieškovas 2011-07-11 rašte nurodė, kad sutinka pratęsti Komercinio sklypo nuomos sutartį, jeigu bus sutarta dėl tinkamo žemės nuomos mokesčio dydžio, ieškovo pagrindinis interesas visada buvo gauti daugiau pinigų iš atsakovo. Ieškovas neįrodė, kad Bazinė stotis turi neigiamą poveikį gyventojų sveikatai. Sveikatos apsaugos ministro 2011-03-02 įsakymu Nr. V-199 yra patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 80:2011 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo vertės 10 kHz-300 gHz radijo dažnių juostoje“ (pakeitusi Lietuvos higienos normą HN 81:1998 „Judriojo korinio radijo ryšio sistemų bazinės stotys“, galiojusią nuo 1999-03-01 iki 2011-03-08). Ši higienos norma nustato radiotechniniams objektams taikomus visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Bazinės stoties dažnis yra GSM900, t.y. 900MHz. Todėl Bazinei stočiai taikoma minėtoje higienos normoje nustatyta leidžiama vertė 300 MHz – 300 GHz juostos dažniuose – 10 µW/cm2 maksimalus leistinas energijos srauto tankis. Pažymėtina, kad ši ribinė vertė yra 45-100 kartų griežtesnė negu nustatytoji Europos Tarybos rekomendacijose . Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – VVSC) fizikinių veiksnių tyrimų laboratorija 2001-12-22 atliko Bazinės stoties elektromagnetinio lauko įtampos matavimus ir nustatė, kad išmatuotas elektromagnetinės spinduliuotės energijos srauto tankis gyvenamoje aplinkoje neviršijo leistino 10 ?W/cm2 lygio. Pagal matavimus, didžiausias elektromagnetinės spinduliuotės energijos srauto tankis buvo lygus 0,3 ?W/cm2, t.y. daugiau nei 30 kartų mažesnis, nei leidžiamas maksimalus 10 ?W/cm2 dydis. Pakartotiniai matavimai, atlikti 2009-09-14, taip pat rodo, kad Bazinės stoties skleidžiamas energijos srauto tankis yra 100 kartų mažesnis už leistiną. Darytina vienareikšmiška išvada, kad Bazinės stoties skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės energijos srauto tankis yra žymiai mažesnis už leistiną pagal teisės aktus ir todėl atitinka visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Ieškovo aukščiau nurodyti argumentai nėra įrodyti jokiais susijusiais, pagrįstais ir patikimais įrodymais.

37Kaip minėta, šalims susitarus dėl nuomos mokesčio dydžio, ieškovas būtų sutikęs sudaryti naują žemės nuomos sutartį Anot atsakovą lipoma – nepiktybinis riebalinio audinio navikas, kurį sukelia paveldimumas ir minkštųjų audinių traumos, prostatos vėžys yra vyrų tarpe dažniausiai pasitaikanti vėžio susirgimo forma. Šią ligą sukelia amžius, paveldėjimas, mitybos ypatumai, lėtinės prostatos ligos (prostatitai), antsvoris ir gyvensena.

38Atsakovo pasamdytas turto vertintojas atliko ieškovo žemės sklypų vertinimą teisės aktų nustatyta tvarka ir net neįžengdamas į žemės sklypus ir tai niekaip negalėjo pažeisti Ieškovo privatumo, garbės ir orumo. Ieškovo teiginiai, kad dėl ieškovo žemės sklypų vertinimo ir Komercinio sklypo naudojimo ieškovas patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, turi būti atmesti kaip visiškai nepagrįsti, neįrodyti ir prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms bei teisės normoms. Visų pirma, nei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, nei kiti teisės aktai nedraudžia žemės sklypo naudotojui atlikti žemės sklypo vertinimą. Priešingai, nei teigia ieškovas, turto vertintojai rėmėsi tik viešais Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir žemės sklypų planais ir jokie ieškovo asmens duomenys nebuvo atskleisti. Tai akivaizdu iš UAB „Delfa“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos 1.6 punkto – Informacijos šaltiniai ir kitų nuostatų bei priedų. UAB „Delfa“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos Nr. 12-26 priede Nr. 1 yra pateiktos nuotraukos, padarytos žemės sklypų apžiūros metu. Akivaizdu, kad turto vertintojai sklypus apžiūrėjo važiuodami automobiliu aplink esančiais keliais, sustodami ir iš kelio pusės padarydami nuotrauką, kurioje matytųsi bendras vaizdas, padedantis nustatyti turto vertę. Juolab kad bendras teritorijos plotas yra didžiulis, sudaro virš 12 ha. Ieškovo teiginiai apie tai, kad esą po jo teritoriją vaikščiojo pašaliniai asmenys, prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir yra visiškai neįrodyti.

39Be to, CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo įtvirtinta CK 2.23 str. 4 d. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad privataus gyvenimo pažeidimu laikoma, be kita ko, neteisėtas įėjimas į aptvertą privačią teritoriją. Šiuo atveju žemės sklypų vertinimas negali būti laikomas neteisėtu ir pažeidžiančiu ieškovo teisę į privatų gyvenimą, kadangi nebuvo vertinama ieškovo aptverta gyvenamoji teritorija, vertinimas buvo atliekamas apskritai neįneinant į vertinamą teritoriją ir nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų. Teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo įtvirtinta CK 2.24 str. Ši norma įtvirtina teisę reikalauti žalos atlyginimo tik tais atvejais, kai asmens garbė ir orumas pažeidžiami paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis. Tuo tarpu ieškovas savo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl garbės ir orumo pažeidimo grindžia žemės sklypų vertinimu, taigi, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti šį ieškovo reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį“ . Tai reiškia, kad ieškovas, siekdamas patirtos neturtinės žalos atlyginimo, privalo nurodyti dėl teisės pažeidimo atsiradusius padarinius. Tuo tarpu ieškovas neįrodė, jog patyrė kokius nors dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ar pažeminimą.

40Atsakovas tvirtina, kad ieškovas, piktnaudžiaudamas savo teisėmis ir tuo, jog yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir neįrodė nei vienos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.245 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad „civilinė atsakomybė galima tik nustačius pagal bylos faktines aplinkybes visas būtinas įstatyme nurodytas sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai)” . Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą taip pat yra būtina įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas . Todėl nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, negalimas ir civilinės atsakomybės taikymas bei žalos priteisimas, nes tai reikštų ieškovo pasipelnymą, o ne kompensacinės civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimą.

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad „įrodinėjimo tikslas yra ne tam tikrų aplinkybių tikėtinas buvimas ar nebuvimas, bet teismo ištirtų įrodymų vertinimo suformuotas teismo įsitikinimas“ . Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pabrėžęs, kad „teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu“ . Pabrėžtina, kad ieškovas ieškinio argumentus grindžia bendrais samprotavimais, o ne teisės normomis ar įrodymais (CPK) 178 str.).

42Ieškovas su priešieškiniu nesutiko ir nurodė: mobiliojo ryšio paslaugų rinkoje vyksta labai didelė konkurencija - mobiliojo ryšio operatoriai „TELE2“, „Bitė Lietuva“ aprėpia visą Lietuvos teritoriją, o „Mezon“ teikia labai spartaus 4G ryšio paslaugas daugelyje miestų ir gyvenviečių. Atsakovui UAB „Omnitel“ net visiškai pasitraukus iš šio verslo nieko neatsitiktų, jau nekalbant apie vienos Bazinės stoties iškėlimą į kitą gretimą teritoriją. Apie tai, jog bazinių stočių veikla yra stabdoma ir jos iškeliamos į kitas vietas, galima pateikti pavyzdį, kad Puskelnių kaime, Marijampolės rajone gyventojams pasipriešinus bazinė stotis bus nugriauta (Suvalkiečiai laimėjo teismą: „Bitė“ turi nugriauti mobiliojo ryšio bokštą, straipsnis iš lrytas.lt, 2012-01-04, pridedamas). Be to, dėl mobiliojo ryšio bendrovės „TELE2“ pasiūlytų geresnių mobiliojo ryšio sutarties sąlygų Ieškovas ir visi jo šeimos nariai, bei artimiausi kaimynai, seniai perėjo iš UAB „Omnitel“ ar „Bitė Lietuva“ į „TELE2“. Atsakovas taip pat nepagrįstai teigia, kad jis, tenkindamas visuomenės poreikius, gina viešąjį interesą. Atsakovas, UAB „Omnitel“, yra juridinis asmuo ir jo veikla nukreipta į pelno siekimą, o ne į viešųjų interesų įgyvendinimą.

43Dėl atsakovo teisės reikalauti nustatyti Komercinio sklypo servitutą ieškovas nurodė, kad atsakovas neturi teisės į kompensaciją ir į žemės sklypo servitutą, nes nei nuomos sutartyje, nei kituose rašytiniuose susitarimuose, tai nebuvo numatyta (CK 6. 550 str. 1 d. 6 p.). Nors atsakovas kreipėsi į ieškovą prašydamas sumokėti 144.717,00 Lt kompensaciją už neva sklype liekančius statinius, tačiau to pasiūlymo nedetalizavo. Ieškovui atsakovo Bazinė stotis yra tik bevertis, nereikalingas, be to ir pavojingas daiktas, kuris turi būti išmontuotas, todėl atsakovo reikalavimą sumokėti jam kompensaciją, ieškovas supranta ir vertina kaip jo finansinį spaudimą ir šantažą, siekiant bet kokia kaina pratęsti Nuomos sutartį, nepaisant to, kad sutartis buvo pasibaigusi (CK 6. 562 str.).

44Dėl bazinės stoties pastatymo nuolatiniam naudojimui ieškovas nurodė, kad nuomos sutarties 6 punkte nėra nurodoma kokius statinius atsakovas statys ir nenurodoma, kokį laikotarpį tie statiniai bus eksploatuojami. Be to, nuomos sutarties 2 punktas aiškiai nurodė dešimties metų sutarties galiojimo terminą. Iš šių aplinkybių matyti, kad pastovumas buvo apibrėžtas 10 metų terminu. Atsakovas nurodydamas, jog nutraukus Bazinės stoties eksploataciją nebūtų užtikrintas bendrojo pagalbos telefono veikimas jos veikimo teritorijoje, nenurodo konkrečios vietovės, kurioje asmenys negalėtų tai padaryti. Todėl atsakovo teiginys, jog Bazinė stotis pastatyta ne ribotam terminui, o nuolatiniam naudojimui yra nepagrįstas. Atsakovas apie Bazinės stoties laikinumą puikiai suprato, nes 2008 m. ieškovui siūlė pratęsti Nuomos sutarties terminą iki 2016-07-20, tačiau ieškovas šį pasiūlymą atmetė. Taigi atsakovas turėjo beveik 3 metus laiko (iki 2011-07-20) pasiruošti Bazinės stoties iškėlimui į kitą jam tinkamą vietą.

45Dėl servituto nustatymo teismo sprendimu ieškovas nurodė, kad atsakovo priešieškinio teiginys, kad atsakovas 2012-05-09 raštu kreipėsi į ieškovą, inicijuodamas derybas dėl Komercinio sklypo servituto nustatymo, tačiau ieškovas šiuo klausimu su atsakovu nebendradarbiavo, o kreipėsi į teismą su ieškiniu, yra nepagrįstas ir neteisingas, nes ieškovas į atsakovo minėtą raštą atsakė 2012-06-11 ir šio atsakymo pagrindu įvyko ieškovo ir atsakovo UAB „Omnitel“ Verslo ir technologijų bendrųjų reikalų direktoriaus R. R. susitikimas prie Bazinės stoties, esančios ( - ). Tai rodo, jog ieškovas nevengė bendradarbiavimo su atsakovu derinant nuomos sutarties pratęsimo klausimus.

46Teisiniai santykiai tarp šalių atsirado žemės nuomos pagrindu, todėl ir ginčai, kokie jie bebūtų, turi būti sprendžiami vadovaujantis Nuomos sutartimi ir CK normomis, reglamentuojančiomis žemės nuomos santykius. Akivaizdu, jog atsakovas prašydamas nustatyti servitutą į žemės sklypą, pasirinko sau patogesnį ir naudingesnį būdą išspręsti savo verslo problemas, neatsižvelgdamas į ieškovo teises. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas nuostatas, servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas ir išnaudojus galimybes įgyvendinti nuosavybės teisę į daiktą neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsakovas neįrodė, jog išnaudojo visas galimybes spręsdamas jam iškilusią verslo problemą bei nenurodė, jog neturi galimybės Bazinę stotį išmontuoti, iškelti ar kitaip ją pašalinti, todėl pagrindo nustatyti servitutą žemės sklype nėra.

47Ieškovas taip pat pasisakė dėl sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnis), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, nurodė, kad nuosavybės teisė, kaip civilinio pobūdžio teisė, gali būti varžoma tik įstatymo ar įstatymo pagrindu teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis).

48Dėl atsakovo siūlomos mokėti ieškovui 300 Lt periodinės kompensacijos per mėnesį už naudojimąsi servitutu ieškovas nesutiko ir nurodė, kad 300 Lt kompensacija neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovo manymu, kaip įrodymu reikia vadovautis atsakovo sudarytų ieškovo žemės sklypo subnuomos sutarčių su kitais ryšio operatoriais, t.y. „Bitė Lietuva“ ir VšĮ „Plačiajuostis internetas“, duomenimis, taip pat ir atsakovo finansine būkle. Kaip pavyzdį apie ryšio operatorių mokamus nuomos mokesčius už bazinių stočių įrengimą nuomą, ieškovas nurodė straipsnį „Mobiliojo ryšio operatoriai dairosi, kur perkelti antenas, http://www.lrytas.lt, , kuriame nurodoma, kad telekomunikacijų bendrove „Bitė Lietuva“ kas mėnesį moka Vilniaus Žvėryno gimnazijai pagal sutartį po 1000 litų nuomos mokesčio“, M. D. vidurinė mokykla už tai kas mėnesį gaudavo 1,5 tūkst. litų“.

49Ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies

50Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys (ieškovas su sutuoktinė ir atsakovas) sudarė 2001-07-20 žemės sklypo nuomos sutartį, kuria buvo išnuomotas atsakovui 1290 kv. m. ploto žemės (unikalus Nr. ( - ), esančio ( - )) dešimčiai metų už 15 000 Lt, atsakovas įsipareigojo naudoti išsinuomotą žemę pagal tikslinę paskirti - statyti ir eksploatuoti judriojo skaitmeninio korinio (europinio GSM) standarto ryšio nacionalinį tinklą , dirbantį pagal licenzijoje nurodytą dažnių juostą (1t., b.l. 6). Papildomu 2007-08-13 susitarimu šalys susitarė, kad už nuomos laikotarpį nuo 2007-08-21 iki nuomos termino pabaigos nuomininkas moka papildomą žemės nuomos mokestį 6082, 35 Lt (2.1.p.), o nurodytą papildomą susitarimą šalys užbaigė 2009-04-30 taikos sutartimi, kuria susitarė, kad nesutarimus, iškilusius vykdant nuomos sutartį ir papildomą 2007-08-13 susitarimą šalys užbaigia pasirašydami 2009-04-30 susitarimą, nuomotojai besąlygiškai atsisako visų anksčiau pareikštų pretenzijų (1t. b.l. 57, 13, 12). 2009-04-30 šalių susitarimu šalys susitarė, kad už nuomos laikotarpį nuo 2004-04-24 iki nuomos termino pabaigos nuomininkas moka papildomą žemės nuomos mokestį 20 202, 53 Lt (2.2.p.), nuomotajas sutinka, kad nuomininkas subnuomotų sklypą UAB „Bitė Lietuva“ (12.1p.) už leidimą subnuomoti sklypą UAB „Bitė Lietuva“ nuomininkas sumoka nuomotojui 12 658, 23 Lt vienkartinę išmoką (1t. b.l. 57, 13, 12). Taigi, iš minėtų šalių dokumentų darytina išvadą, kad sudarius taikos sutartį, ieškovo pretenzijas išnyko (3 punktas). Todėl teismas nesvarsto ieškovo ieškinyje nurodytų teiginių dėl sutarties pažeidimų iki 2009-04-30 susitarimo pasirašymo ir pasisako dėl vėlesnių šalių santykių.

51Minėta, kad 2001-07-20 ginčo sutartis buvo sudaryta dešimčiai metų, t.y. iki 2011-07-20. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas 2011-07-11raštu pranešė atsakovo prezidentui, kad sutinka pratęsti sklypo nuomos sutartį, jeigu bus susitarta dėl tinkamo žemės nuomos mokesčio dydžio, priešingu atveju atsakovas privalo išmontuoti sklype esamą įrangą iki 2011-07-20, o atsakovas 2011-07-13 raštu nurodė, kad prašo pratęsti sutartį naujam 10 m. terminui už 600 Lt per mėnesį (1t., b.l.l. 16, 51). Iš šalių susirašinėjimo medžiagos ir paaiškinimų matyti, kad ieškovas nepriėmė atsakovo pasiūlymo, nes 2011-08-22 raštu pareikalavo iš atsakovo nurodyti datą, kada bus išmontuota sklype esantį įranga ir perduotas sklypas, o atsakovas pareikalavo iš ieškovo sumokėti 144 717 Lt kompensaciją už sklype pastatytus atsakovo statinius (1t., b.l.. 17-18, 124). Ieškovas 2011-12-20 raštu pasiūlė atsakovui konfliktą išspręsti abiems pusėms priimtinomis sąlygomis, o 2012-02-15 raštu pranešė atsakovui, kad būtų galima derėtis dėl naujos žemės sklypo nuomos sutarties , jeigu nedelsiant atsakovas sumokės 60 000 Eurų. Atsakovas 2012-05-09 raštu pasiūlė ieškovui nustatyti žemės servitutą už mėnesinė atlygi 300 Lt, remiantis Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (1t., b.l. 55-56). Nagrinėjant bylą teisme, šalys atnaujino derybas, kurių metu ieškovas pasiūlė sudaryti sutartį su sąlyga, kad atsakovas sumokės 1000 Eurų nuomos mokestį į mėnesį ir sumokės 100 000 Lt kompensaciją už naudojimosi žemės sklypu laikotarpį nuo 2011-07-20 iki 2013-09-01, tačiau atsakovas nurodyto pasiūlymo nepriėmė dėl to, kad pasiūlytas nuomos mokestis daug kartu viršija esamas tokios žemės nuomos kainas Lietuvoje (2t., b.l. 144) . Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas ieškovo sklypu naudojosi iki šiol ir moka mokestį 125 Lt į mėnesį (1t., b.l. l. 133-142). Dėl ieškovo turtinių ir neturtinių reikalavimų

52Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 144.000,00 Lt žemės sklypo nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 2012 m. liepos 20 d. imtinai. Ieškovas teigia, kad atsakovas neteisėtai užvaldė žemės sklypą ir juo naudojasi iki šiol gaudamas turtinę naudą bei atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją nuo 2001 m., todėl žemės sklypo savininkui nuo nuomos sutarties pasibaigimo dienos privalo už kiekvieną dieną mokėti po 400,00 (keturis šimtus) Lt iki kol atsakovas iškeldins iš žemės sklypo pastatytus įrenginius ir perduos žemės sklypą ieškovui, t.y. už kiekvieną mėnesį po 12000,00 (dvylika tūkstančių) Lt. 2012 m. liepos 20 d. atsakovo skola ieškovui sudaro 144.000,00 Lt (12000,00x12=144000,00). Taip pat prašo nuo 2012 m. liepos 21 d. iš atsakovo priteisti skola po 400,00 Lt už kiekvieną uždelstą perduoti žemės sklypą ieškovui dieną.

53Nesutikdamas su ieškovo reikalavimu atsakovas teigia, kad šis ieškovo reikalavimas nėra pagrįstas jokiais įrodymais - ieškovas neįrodė, kodėl sutartas 125 Lt mėnesinis žemės nuomos mokestis turi būti padidintas iki 12 000 Lt, tai yra beveik 100 kartų, juolab jog žemės sklypo rinkos vertė yra 22 700 Lt. Reikalavimas prieštarauja teisės normoms - CK 6.499 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Nuomos sutarties 2 p. numatytas nuomos mokestis už 10 metų arba 120 mėnesių yra 15 000 Lt. Atitinkamai, nuomos mokestis už vieną mėnesį yra 125 Lt (15 000 Lt / 120 mėn. = 125 Lt/1 mėn.).

54Teismas konstatuoja, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu (CK 6.552 str.). Pasibaigus nuomos sutarties terminui ir šalims nesusitarius dėl sutarties pratęsimo, kiekvieną šalis privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą. Teismas sutinka su atsakovo teiginiu, kad ieškovas teisiškai nepagrindė atsakovo prievolės laikotarpiu nuo ginčo sutarties nutraukimo už kiekvieną dieną mokėti po 400,00 Lt nuompinigių, todėl šis reikalavimas atmetamas, kaip neįrodytas (CPK 178 str.). Tačiau teismas nesutinka ir su atsakovo teiginiu, kad CK 6.499 str. 2 d. pagrindu atsakovas privalo mokėti ir moka ieškovui sutartyje numatyta mėnesinį 125 Lt mokestį. Bylos medžiaga nustatyta, kad už 10 metų žemės nuomos laikotarpį atsakovas sumokėjo 15 000 Lt pagal ginčo sutartį ir 20 202, 53 Lt pagal 2009-04-30 šalių susitarimą, kuriuo šalys susitarė, kad už nuomos laikotarpį nuo 2004-04-24 iki nuomos termino pabaigos nuomininkas moka papildomą žemės nuomos mokestį 20 202, 53 Lt

55Taigi, už 10 metų žemės nuomos laikotarpį atsakovas sumokėjo žemės nuomos mokesčių ieškovui 35 202 , 53 Lt, kas reiškia, kad vieno mėnesio numos mokestis sudaro 293, 35 Lt (35 202 , 53 Lt 120 mėnesių). Tačiau minėta, kad atsakovas prašydamas nustatyti ginčo žemės sklypui priverstinį atlygintinį servitutą, už servitutą sutinka mokėti ieškovui 300 Lt, kurį grindžia žemės sklypo rinkos kaina. Turint omeny, kad pasibaigus žemės nuomos sutarčiau atsakovas naudojasi ieškovo sklypu be teisinio pagrindo, žemės sklypas reikalingas atsakovui Bazinės stoties įrangai eksploatuoti, teismas mano, kad po sutarties pasibaigimo iki teismo sprendimo priėmimo atsakovas turėtų mokėti ieškovui už ginčo sklypo naudojimą po 300 Lt už kiekvieną mėnesį.

56Šio konkrečiu atveju neįmanoma priteisti ieškovui tikslios sumos, nes ieškovas neginčija, kad atsakovas atliko dalį mokėjimų po 125 Lt už mėnesį, be to iš nuompinigių atsakovas išskaičiuoja mokesčius valstybei, todėl teismas mano, kad būtų teisingai pripažinti ieškovo teisę į 300 Lt nuomos mokestį ir konstatuoti atsakovo pareigą teisingai atsiskaityti.

57Teismas papildomai pažymi, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, kad nuo 2004-04-24 iki nuomos termino pabaigos ieškovui buvo mokama po 1217 Lt per mėnesį (2t., b.l.55), nes tokio susitarimo dėl 1217 Lt per mėnesį tarp šalių nebuvo sudaryta. Iš minėtų 2009-04-30 šalių susitarimo ir šalių taikos sutarties matyti, kad papildomas mokestis buvo ieškovui sumokėtas dėl nesutarimų, iškilusių vykdant nuomos sutartį.

58Taigi, nenustačius atsakovo prievolės mokėti ieškovui už kiekvieną dieną po 400,00 Lt (arba po 1217 Lt), atmetami ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo 7.200,00 Lt palūkanų už nesumokėtą nuomos mokestį nuo sutarties pasibaigimo dienos, 2011 m. liepos 20 d., iki 2012 m. liepos 20 d., ieškovo naudai bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, ieškovo naudai už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes laikoma, kad už nurodytą laikotarpį atsakovo prievolė mokėti už ginčo sklypo naudojimą po 300 Lt už kiekvieną mėnesį atsiranda po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

59Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 27489,00 Lt negautų pajamų, motyvuodamas tuo, kad pasibaigus žemės sklypo nuomos sutarties terminui, 2011 m. liepos 20 d., ieškovas minėtą sklypą ketina apsodinti mišku - ąžuolų želdiniais. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisykles patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-59, (nauja redakcija nuo 2012-02-01, Žin., 2012, Nr. 14-620) miško sodinimo ir jo priežiūros darbus pagal programą finansuoja Europos Sąjunga. Ieškovas prašė atsakovo nurodyti tikslią žemės sklypo perdavimo datą, atsakovui neperdavus sklypo ieškovas negalėjo šios programos įgyvendinti ir todėl patyrė turtinę žalą. Bazinė stotis su įtempimo lynais užima 1,5 (pusantro) ha teritoriją ir jokie miško sodinimo darbai šioje teritorijoje negalimi. Miško įveisimo, priežiūros ir apsaugos kompensacinės išmokos pagal želdinių sudėtį yra pateiktos aukščiau minėto įsakymo 39 punkte. Europos Sąjungos parama vienam ha sudaro 18.326,00 Lt, todėl 1,5 ha sudarytų 27.489,00 Lt. Tokiu atveju ieškovas negavo 27489,00 Lt Europos Sąjungos paramos miško sodinimui ir jo priežiūrai, kuri yra priteistina iš atsakovo.

60Teismas konstatuoja, kad ieškovas savo reikalavimui patvirtinti nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ketino ginčo sklypą apsodinti mišku, arba kad teisėtai pretendavo į Europos sąjungos fondų paramą, bet ją prarado. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas yra komercinės paskirties, dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra. Žemės įstatymas nustato, kad žemė privalo būti naudojama pagal paskirtį; miškais gali būti apsodinama tik miškų ūkio arba žemės ūkio paskirties žemė (įstatymo 21 str. 1 p., 25 str. 5 d., 26 str. 1 d. 4 p.). Kaip teisingai nurodė atsakovas, ieškovas savo reikalavimui įrodyti nepateikė nei įrodymų, kad turi parengtą ir įstatymu nustatyta tvarka patvirtintą ginčo sklypo detalųjį planą dėl sklypo paskirties keitimo, kaip numato Žemės įstatymo 24 str. 1 d., nei kad aplamai kreipėsi dėl Europos Sąjungos fondų paramos. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas kreipėsi ir įregistravo kitus žemės sklypus (1t., b.l. 166-170). Pagal 2010-12-29 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-1129 patvirtintu Paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones surinkimo grafiko 2.2 punktu, paraiškos minėtai programai galėjo būti pateiktos tik iki 2011-04-29, t.y. dar nepasibaigus ginčo nuomos sutarties terminui, paraiškų surinkimo laikas jau buvo pasibaigęs. Dėl išdėstyto nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovas būtų gavęs 27489,00 Lt dydžio Europos Sąjungos paramą, jeigu atsakovas pasibaigus žemės sklypo nuomos sutarties terminui 2011 m. liepos 20 d. atlaisvintų ginčo sklypą. Kadangi nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo menamų negautų pajamų, tai šis reikalavimas atmetamas.

61Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 800.000,00 Lt neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ir teigia, kad atsakovas statydamas mobiliojo ryšio bazinę stotį šalia gyvenamųjų pastatų (iki artimiausio gyvenamojo pastato penkiasdešimt metrų) elgėsi nusikalstamai neatsakingai, kadangi saugus minimalus atstumas yra beveik vienas kilometras, be to atsakovas neįspėjo ieškovo ir jo šeimos narių apie labai didelį neigiamą elektromagnetinių bangų energijos srauto tankio poveikį žmogaus sveikatai, ieškovas atsakovo buvo tiesiog apgautas. 2003 m. liepos 16 d., t.y. po dviejų metų nuo bazinės stoties pastatymo, nuo prostatos vėžio mirė ieškovo tėvas J. K. , kuris gyveno ( - )., esančiame name, stovinčiame 50 metrų atstumu nuo atsakovo mobiliojo ryšio antenų. Be to, 2012 m. birželio 11 d. ieškovo žmonai A. K. buvo atlikta auglio operacija, o ieškovas ir šeimos nariai patyrė, kad pagyvenus keletą dienų iš eilės kaime, arti mobiliojo ryšio operatoriaus bazinės stoties, visiems pakyla kraujospūdis, atsiranda irzlumas, galvos skausmai ir blogas miegas.

62Anot ieškovo, mokslininkų nepaneigiamai įrodyta ir Pasaulinės sveikatos organizacijos patvirtinta, kad mobilaus ryšio bazinės stotys labai neigiamai veikia žmogaus sveikatą, ypatingai jaunų ir pagyvenusio amžiaus žmonių. Todėl tokia įranga jau išmontuota nuo ligoninių, ikimokyklinių ir mokyklinių įstaigų stogų bei artimos aplinkos. Be to, pati bazinė stotis ir joje esanti įranga skleidžia didelį pastovų triukšmą: ventiliatoriai, kondicionieriai, signalizacija ir panašiai (2009-04-30 Taikos sutarties 6 p.), veikdami ištisą parą, neleidžia ieškovo šeimai normaliai gyventi ir ilsėtis.

63Atsakovas teigia, kad ieškovo teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Bazinė stotis pastatyta laikantis visų teisės aktų reikalavimų, ieškovas nenurodė, kokį teisės aktą pažeidė atsakovas. Teisės aktai nenustato minimalių atstumų tarp Bazinės stoties ir gyvenamųjų ar kitos paskirties pastatų ar statinių. Atsakovas turėjo galiojantį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Molėtų skyriaus išduotą leidimą vykdyti statybos darbus ginčo sklype, Bazinės stoties detaliojo plano pagrindinis brėžinys ir genplanas buvo suderintas su gydytoju higienistu, Molėtų rajono savivaldybės architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, Molėtų rajono savivaldybės vyriausiuoju architektu, valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcija, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentu ir kitomis valstybės institucijomis ir subjektais (1t., b.l. l. 13, 58-60).

64Atsakovo teigimu, Bazinė stotis nedaro neleistino poveikio žmonių sveikatai. Sveikatos apsaugos ministro 2011-03-02 įsakymu Nr. V-199 yra patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 80:2011 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo vertės 10 kHz-300 gHz radijo dažnių juostoje“ (pakeitusi Lietuvos higienos normą HN 81:1998 „Judriojo korinio radijo ryšio sistemų bazinės stotys“, galiojusią nuo 1999-03-01 iki 2011-03-08). Ši higienos norma nustato radiotechniniams objektams taikomus visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Bazinės stoties dažnis yra GSM900, t.y. 900MHz. Todėl Bazinei stočiai taikoma minėtoje higienos normoje nustatyta leidžiama vertė 300 MHz – 300 GHz juostos dažniuose – 10 µW/cm2 maksimalus leistinas energijos srauto tankis, ši ribinė vertė yra 45-100 kartų griežtesnė negu nustatytoji Europos Tarybos rekomendacijose . Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – VVSC) fizikinių veiksnių tyrimų laboratorija 2001-12-22 atliko Bazinės stoties elektromagnetinio lauko įtampos matavimus (Priedas Nr. A-16) ir nustatė, kad išmatuotas elektromagnetinės spinduliuotės energijos srauto tankis gyvenamoje aplinkoje neviršijo leistino 10 ?W/cm2 lygio. Pagal matavimus, didžiausias elektromagnetinės spinduliuotės energijos srauto tankis buvo lygus 0,3 ?W/cm2, t.y. daugiau nei 30 kartų mažesnis, nei leidžiamas maksimalus 10 ?W/cm2 dydis. Pakartotiniai matavimai, atlikti 2009-09-14, taip pat rodo, kad Bazinės stoties skleidžiamas energijos srauto tankis yra 100 kartų mažesnis už leistiną (1t., 61-65, 2t., b.l. 36-46, 138). Teismas sutinka su minėtais atsakovo argumentais, kad atsakovo Bazinės stoties įrengimas atitinka norminių aktų reikalavimus, nes tai patvirtina byloje esantys atsakovo minėti įrodymai. Byloje atsakovo minėtais objektyviais įrodymais patvirtinta, kad stoties elektromagnetinės spinduliuotės energijos srauto tankis gyvenamoje aplinkoje neviršijo leistino 10 ?W/cm2 lygio, tai konstatuota ir teismo paskirtos Visuomenės sveikatos saugos ekspertizės išvadoje, kurį atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo specialistas ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksmų tyrimų skyriaus vedėjas (2t., b.l. 199). Ekspertai konstatavo, kad atsakovo Bazinės stoties elektromagnitinio lauko intensyvumo parametrų vertės neviršijo leidžiamų verčių, todėl per Bazinės stoties veikimo laiką elektromagnitinė spinduliuotė negalėjo sukelti žmonių sveikatos sutrikimų ar ligų, tarp jų ligų, kurios nurodytos šioje byloje. Esant tokiai specialistų išvadai, teismas neturi pagrindo suabsoliutinti ieškovo pateiktų prof. J. G. straipsnių (2t., b.l.5) ir jo, kaip liudytojo parodymų, duotų teismo posėdžio metu, kad elektromagnitinė spinduliuotė žaloja nervų ląsteles , skatina smegenų auglius ir vėžį, daugelį kitų ligų. Jog visuomenei žinomi ir kiti lygų sukeliantys faktoriai (lipomą (riebalinį auglį) sukelia genetinės priežastys arba kūno sumušimas, prostatos vėžys yra vyrų tarpe dažniausiai pasitaikanti vėžio susirgimo forma, ligą sukelia amžius, paveldėjimas, mitybos ypatumai, lėtinės prostatos ligos (prostatitai), antsvoris ir gyvensena (1t., b.l. 67-70). Byloje nėra ir jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių ieškovo paaiškinimus, kad jis ir šeimos nariai patyrė, kad pagyvenus keletą dienų iš eilės kaime, arti mobiliojo ryšio operatoriaus bazinės stoties, visiems pakyla kraujospūdis, atsiranda irzlumas, galvos skausmai ir blogas miegas.

65Teismas taip pat pažymi, kad ieškovas laisva valia sudarė ginčo nuomos sutartį, žinodamas, žemės nuomos tikslą - komerciniame sklype bus statoma ir eksploatuojama Bazinė stotis. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas per visą nuomos sutarties galiojimo terminą nėra pareiškęs pretenzijos atsakovui dėl triukšmo, trukdymo gyventi ir ilsėtis ar neigiamo poveikio sveikatai. Iš šalių minėto susirašinėjimo medžiagos matyti, kad ginčas tarp šalių kilo tik dėl tolesnio nuomos mokesčio dydžio. Ta aplinkybė, kad ieškovas net nuomos sutarties pabaigoje t.y. 2011-07-11 raštu „Dėl žemės sklypo nuomos sutarties termino pratęsimo“ atsakovui nurodė, kad sutinka pratęsti ginčo sklypo nuomos sutartį, jeigu bus sutarta dėl tinkamo žemės nuomos mokesčio dydžio, taip pat patvirtino ir teismo posėdžio metu, kad už gerą atlyginimą sutiktų ir toliau nuomoti sklypą, reiškia, kad ieškovo pagrindinis interesas susietas su didesnio atlyginimo gavimu, tai prieštarauja ieškovo teiginiams dėl Bazinės stoties žalingos poveikio sveikatai.

66Kadangi ieškovo teiginiai nėra įrodyti jokiais objektyviais įrodymais, nesant duomenų patvirtinančių aplinkybę kad ieškovą ir šeimos narių susirgimus sukėlė arba įtakavo atsakovo mobilaus ryšio bazinė stoties bangavimas, priteisti ieškovui 800 000 Lt neturtinės žalos nėra pagrindo.

67Ieškovas taip pat teigia, kad jam padaryta didelė neturtinė žala ir dėl to, kad jis ir jo šeimos nariai negali disponuoti savo nuosavybe, t.y. gyventi ieškovui priklausančioje sodyboje, naudoti pagal tiesioginę paskirtį žemės sklypo, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jaučia dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą. Taip pat dėl to, kad 2012 m. balandžio mėnesį atsakovo užsakymu buvo atliktas ieškovo dviejų žemės sklypų įvertinimas kurį atliko nekilnojamojo turto vertinimo bendrovė „DELFA“, buvo grubiai nusižengta ieškovo asmens garbei ir orumui (LR Konstitucijos 22 str.), buvo pažeistas ieškovo privatumas (pateikti asmens duomenys pašaliniam asmeniui - po privačią ieškovo teritoriją ir jo apie tai neinformavus, vaikščiojo ir kažkokius vertinimus atliko pašaliniai asmenys.

68Teismas daro išvadą, kad situaciją, kuomet po ginčo sutarties pabaigos Bazinė stotis liko ieškovo sklype, didesne dalimi sukūrė pats atsakovas, iki sutarties pabaigos siūlydamas pratęsti nuomos sutarties terminą už didesnį atlyginimą. Minėta, kad nors atsakovas siūlė ieškovui 600 Lt mokestį, sutartis nebuvo pratęsta dėl nesutarimų dėl nuomos mokesčio - ieškovas reikalavo nedelsiant sumokėti 60 000 Eurų. Kad ieškovas neatsisakė ketinimų nuomoti sklypą, rodo ir ta aplinkybę, kad derybos tęsėsi ir bylą nagrinėjant teisme. Dėl to nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kad ieškovas patytė dvasinius išgyvenimus dėl to, kad jis ir jo šeimos nariai negali disponuoti savo nuosavybe, t.y. gyventi ieškovui priklausančioje sodyboje, naudoti pagal tiesioginę paskirtį žemės sklypo, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jaučia dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą.

69Dėl turo vertinimo pažymėtina, kad byloje nustatyta, kad atsakovo (kaip žemės naudotojo) pasamdytas turto vertintojas atliko ieškovo žemės sklypų vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka neįžengdamas į žemės sklypus. Kadangi ieškovo žemės sklypai įregistruoti Nekilnojamojo turto viešame registre, tai ieškovo teisė į privatų gyvenimą (CK 2.23 str.) nebuvo pažeista - turto vertintojas pasinaudojo ieškovo duomenimis iš viešojo registro. Todėl ieškovo teiginys, kad turto vertinimu buvo pažeistas ieškovo garbės ir orumas visiškai nepagrįstas. Teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo įtvirtinta CK 2.24 str. Ši norma įtvirtina teisę reikalauti žalos atlyginimo tik tais atvejais, kai asmens garbė ir orumas pažeidžiami paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis. Todėl nesuprantamas ieškovo teiginys, kad turto vertinimu buvo pažeisti ieškovo garbės ir orumas.

70Teismas pažymi, kad pagal CK įtvirtintas bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles civilinės atsakomybės taikymui reikalinga šių sąlygų visuma: neteisėti ir kalti veiksmai (neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio1, 3 dalys, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Ieškovas reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo, įstatymo nustatytų sąlygų neįrodė (CPK 187 str.).

71Dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą išsikelti mobiliojo ryšio įrenginius iš ieškovui priklausančio žemės sklypo, sutvarkyti žemės sklypo teritoriją, sklypą perduoti ieškovui ir atsakovo priešieškinio dėl servituto nustatymo.

72Minėta, kad šalių 2001-07-20 ginčo sutartis buvo sudaryta dešimčiai metų, t.y. iki 2011-07-20. Nei nuomos sutartyje, nei atskiru susitarimu šalys nesusitarė dėl Bazinės stoties likimo pasibaigus ginčo nuomos sutarčiai, nors tai buvo būtina pagal CK 6. 550 str. 1 d. 6 p.). Atsakovas ieškovo sklypu naudojosi iki šiol ir moka mokestį 125 Lt į mėnesį (1t., b.l. l. 133-142). Ieškovas 2011-12-20 raštu pasiūlė atsakovui konfliktą išspręsti abiems pusėms priimtinomis sąlygomis, o 2012-02-15 raštu pranešė atsakovui, kad būtų galima derėtis dėl naujos žemės sklypo nuomos sutarties , jeigu nedelsiant atsakovas sumokės 60 000 Eurų. Atsakovas 2012-05-09 raštu pasiūlė ieškovui nustatyti žemės servitutą už mėnesinė atlygi 300 Lt, remiantis Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (1t., b.l. 55-56).

73Taigi, pasibaigus ginčo sutarčiai ir nesant šalių susitarimo dėl atsakovo servituto (CK 6. 557 str. 1d.) ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą išsikelti mobiliojo ryšio įrenginius iš esmės yra pagrįstas, tačiau gali būti tenkinamas atsižvelgiant į tai, kad atsakovui turi būti suteikiamas protingas terminas būtinoms Bazinės stoties išmontavimo darbams ir stoties perkelimui į kitą vietą darbams atlikti.

74Atsakovas prašo ne ilgiau negu dvejus metus nuo teismo sprendimo šioje byloje paskelbimo dienos nustatyti visam ginčo žemės sklypui atlygintinį servitutą pagal UAB „Aristoma“ 2012-08-28 parengtą žemės sklypo planą plane pažymėtą indeksu „S1“ ir taškais 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50 ir 51 (1t. b.l. 125), suteikiantį teisę atsakovui naudotis ginčo žemės sklypu iki bazinės stoties iškėlimo, siekiant užtikrinti bazinės stoties tinkamą naudojimą ir aptarnavimą, už mėnesinę 300 Lt, įskaitant mokesčius, kompensaciją, mokėtiną už laikotarpį iki bazinės stoties iškėlimo.

75Dėl servituto būtinybės atsakovas nurodė, kad įmonė yra judriojo (mobiliojo) telefono ryšio operatorius, veikiantis per viešąjį judrųjį ryšio tinklą Lietuvos teritorijoje. Šiuo tinklu atsakovas teikia viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas Lietuvos vartotojams. Pagal įstatymus atsakovas privalo suteikti judriojo telefono ryšio paslaugas visiems to pageidaujantiems asmenims (CK 6.161 str. 2 d., Elektroninių ryšių įstatymo 34 str. 1 d.). Tam, kad atsakovas galėtų teikti viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas, jam valstybė yra suteikusi teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius – radijo dažnius (kanalus). Tuo tikslu atsakovui yra išduoti atitinkami leidimai naudoti radijo dažnius (kanalus). Radijo dažniai (kanalai) yra valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys riboti resursai, todėl atsakovo veikla yra reguliuojama tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos teisės aktais.

76Atsakovas teigia, kad viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimas nebūtų įmanomas be judriojo radijo ryšio bazinių stočių. Kiekviena radijo ryšio bazinė stotis turi savo aprėpties zoną, todėl jos turi būti išdėstytos tam tikru tankumu ir tam tikrose teritorijose, kad užtikrintų vartotojams kokybišką telefono ryšį. Kiekvieną bazinę stotį sudaro: tam tikros patalpos (paprastai metalinis konteineris, kuriame talpinama elektroninė įranga), bokštas bei ant jo kabinamos antenos. Atsižvelgiant į atsakovo bazinių stočių aprėpties zoną, tam, kad būtų užtikrintas telefono ryšys ir jo kokybė, teritorijoje, kurioje yra ieškovo žemė, buvo reikalinga pastatyti bazinę stotį.

77Anot atsakovą, Bazinė stotis yra būtina vietovėje, kurioje yra ginčo sklypas, tam, kad toje vietovėje būtų užtikrintas mobilusis ryšys ir jis būtų kokybiškas. Jeigu Bazinė stotis nustotų veikti, neveiktų arba smarkiai pablogėtų atsakovo mobilusis ryšys maždaug 100 kv. km plote. Šios teritorijos dalyje, užimančioje iki 30%, visiškai neveiktų bendrosios pagalbos telefonas 112 arba būtų didelių ryšio problemų, jeigu nelaimės atveju gyventojai pastatuose bandytų prisiskambinti pagalbos tarnyboms. Apie 10% šios teritorijos dalyje ir būnant lauke nebūtų galima prisiskambinti bendrosios pagalbos telefono numeriu arba būtų labai blogas ryšys. Bendrosios pagalbos telefono ryšys turi privalomai veikti visų judriojo ryšio operatorių tinkluose net ir nesinaudojant šių operatorių paslaugomis (neturint SIM kortelės, tik veikiantį mobilųjį telefoną). Todėl atsakovui yra būtina turėti teisę naudoti ieškovo sklypą kol bus parinktas kitas žemės sklypas šioje vietovieje į kurį bus perkelta Bazinė stotis.

78Teismas pažymi, kad CK 4.126 str. 1 d. numato, jog teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą .

79Pasibaigus ginčo nuomos terminui ir šalims nesutarus dėl tolesnės ginčo sklypo nuomos sąlygų, teismas atsakovo išdėstytų argumentų pagrindu daro išvadą, kad šio konkrečiu atveju nenustačius servituto, atsakovui būtų neįmanoma normaliomis sąnaudomis Bazinio stočio naudoti pagal paskirtį ir 100 kv. km plote užtikrinti kokybišką mobilų ryšį užimančioje iki 30%, ir užtikrinti galimybę gyventojams prisiskambinti pagalbos tarnyboms bendrosios pagalbos telefonu 112, nes bendrosios pagalbos telefono ryšys turi privalomai veikti visų judriojo ryšio operatorių tinkluose.

80Ieškovo atsiliepimų į priešieškinį teiginiai, kad mobiliojo ryšio paslaugų rinkoje vyksta labai didelė konkurencija - mobiliojo ryšio operatoriai „TELE2“ ir „Bitė Lietuva“ aprėpia visą Lietuvos teritoriją, „Mezon“ teikia labai spartaus 4G ryšio paslaugas daugelyje miestų ir gyvenviečių , todėl atsakovui UAB „Omnitel“ net visiškai pasitraukus iš šio verslo nieko neatsitiktų, yra nepagrįsti, nes kaip nurodė atsakovas, LR Ryšių reguliavimo tarnybos 2012-04-26 įsakymu atsakovas įpareigotas užtikrinti, kad radio ryšio tinklas aprėptų ne mažiau, kaip 90 proc. LR teritorijos (2t., b.l.75). Ieškovo pateiktas pavyzdys dėl Puskelnių kaime, Marijampolės rajono (gyventojams pasipriešinus bazinė stotis bus nugriauta, 2t., b.l. 109) susijęs su kita faktine situacija, kai bazinė stotis buvo įrengta be leidimo.

81Prašydamas nustatyti periodinę kompensaciją – 300 Lt per mėnesį (įskaitant mokesčius), už naudojimąsi servitutu, atsakovas argumentavo, kad 1290 kv. m ploto žemės sklypas sudaro mažiau nei 1 procentą visos ieškovui nuosavybės teise priklausančios 14,8100 ha teritorijos bendro ploto todėl pagal UAB „Delfa“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje nustatytą Komercinio sklypo vertę nuomos mokestis sudaro 221,67 Lt per mėnesį.

82Teismas pažymi, kad iš UAB „Delfa“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitų (1t, b.l. 73-84) matyti, kad ginčo sklypo rinkos vertė 2012-04-02 dienai nustatyta lyginamosios vertės metodų ir sudaro 22 700 Lt, naudojimo pajamų vertės metodu sudaro 16 380 Lt, bendrosios metinės pajamos sudaro 2660 Lt, arba 221, 67 Lt per mėnesį.

83Esant tokioms aplinkybėms, kai ieškovas neginčija ieškovo pateiktų išvadų, teismas mano, kad atsakovas pagrindė ir tinkamai motyvavo kompensacijos dydį 300 Lt per mėnesį, kai nuomos mokestis sudaro 221,67 Lt per mėnesį. Nors ieškovas nuolat nesutinka su atsakovo pasiūlymas, tačiau atsakovo nurodytų argumentų nepaneigė, o ieškovo paminėti pavyzdžiai (kad Vilniaus Žvėryno gimnazijai bendrove „Bitė Lietuva“ sumoka po 1000 litų nuomos mokesčio kas mėnes, M. D. vidurinė mokykla už tai kas mėnesį gaudavo 1,5 tūkst. Litų ir kt). negali būti priimti už pagrindą, nes nėra duomenų apie jo nurodytų žemės sklypų vertę (kaip pagrindinis kriterijus žemės nuomos mokesčiui nustatyti), nurodytų sklypų negalima palyginti pagal savo dislokaciją, t.y. įrangos buvimo vietos ženkliai skiriasi.

84Minėta, kad atsakovas prašo servitutą nustatyti ne ilgiau negu dvejus metus nuo teismo sprendimo šioje byloje paskelbimo dienos, teismo posėdžio metu atsakovo atstovai nurodė, kad dabartiniu metu jau vyksta žemės sklypo paieška, tačiau mobilaus ryšio bazinės stoties projektavimo ir statybos darbams atlikti reikalingas 2 metų terminas ir savo teiginiui patvirtinti pateikė UAB „Emprovėr –Fidelitas“ (kuri užsiima nurodyta veikla), pažymą, iš kurios matyti, kad detalaus plano parengimas vyksta nuo 6 iki 12 mėnesių, kiti darbai vyksta iki 6 mėnesių(2t., b.l. 72).

85Teismas daro išvadą, kad būtų teisingai servitutui nustatyti vienerių metų terminą nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nes iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas savo pasiūlymą dėl servituto nustatymo siuntė dar 2012-05-09 (1t., b.l. 122), ieškovas savo reikalavimą įpareigoti atsakovą išsikelti mobiliojo ryšio įrenginius teismui pateikė 2012-07-23, todėl atsakovas žinodamas jau 2012-05-09, kad susitarimas dėl nuomos sutarties nepasiektas, turėjo pradėti žemės sklypo paiešką bent jau nuo ieškovo ieškinio atsakovui įteikimo. Taigi, atsakovas jau dalį reikalingo termino pasiruošti savo įrangos išsikėlimui iš ieškovo sklypo išnaudojo iki sprendimo priėmimo, todėl vienerių metų terminas yra pilnai pakankamas likusiems darbams atlikti.

86Taigi, nustačius priverstinį servitutą vienerių metų terminui nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, po šio termino pabaigos atsakovas privalo atlaisvinti ieškovo sklypą, jį sutvarkyti ir CK 6.499 str. nustatyta tvarka perduoti ieškovui. Tokiu būdu ieškovo reikalavimas tenkinamas iš dalies.

87Dėl bylinėjimosi išlaidų

88Civilinio proceso kodekso 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. LR CPK 79 str. nustato, kas sudaro bylinėjimosi išlaidas- žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 1p. (1t., b.l. 25). Kadangi ieškovo turtiniai reikalavimai didesne dalimi (apie 90 proc. ) atmesti, priteistos sumos tiksliai apskaičiuoti negalima, tik iš dalies patenkintas atsakovo neturtinis reikalavimas, tai žyminis mokestis iš šalių valstybės naudai nepriteisiamas (CPK 96 str.). Esant situacijai, kai ieškovas atleistas nuo išlaidų valstybei, iš atsakovo priteistina 79, 63 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 92 str.).

89Iš ieškovo atstovo advokato V. B. pateiktos Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 1958, 93 Lt (2t., b.l. 238). Teismas vertina, kad iš viso patenkinta 20 proc. ieškovo reikalavimų, todėl iš atsakovo priteistina 20 proc. t.y. 392 Lt atstovavimo išlaidų valstybei.

90Atsakovo atstovė advokatė N. V. pateikė įrodymus, kad atsakovas turėjo 6800, 87 Lt (be PVM) atstovavimo išlaidų (2t., b. l.l. 96, 234, 236). Iš advokatės pateiktų paslaugų aprašymo (2t., b. l.l. 94, 233) matyti, kad atsakovo išlaidas iš esmės atitinka CPK 98 str. nuostatas ir neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismo nuomone, byla yra sudėtinga teisės taikymo ir įrodymų vertinimo prasme. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo reikalavimas iš esmės patenkintas (sumažintas tik terminas servitutui), atsakovas turi teisę reikalauti jo turėtų atstovavimo išlaidų 80 proc. t.y. 5440 Lt atlyginimo iš ieškovo.

91Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 str., str., teismas

Nutarė

92ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

93Ieškovo D. K. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) reikalavimus atsakovui UAB „Omnitel“ (į.k. 110305282, T. Ševčenkos g. 25, LT 03503 Vilnius) tenkinti iš dallies:

94pripažinti ieškovui teisę į 300 Lt žemės nuomos mokestį laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 21 d. iki šio sprendimo paskelbimo ir įpareigoti atsakovą tokio dydžio mokestį sumokėti ieškovui;

95įpareigoti atsakovą UAB „Omnitel“ iškeldinti mobiliojo ryšio įrenginius iš ieškovui priklausančio žemės sklypo po vienerių metų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kai pasibaigs atsakovo teisę į servitutą ir ieškovo sutvarkytą žemės sklypą perduoti ieškovui;

96likusius ieškovo reikalavimus atmesti.

97Atsakovo UAB „Omnitel“ reikalavimą dėl servituto nustatymo tenkinti iš dallies:

98nustatyti atsakovui UAB „Omnitel“ ieškovo D. K. žemės sklype (esančiam ( - ), unikalus Nr. ( - )), 1290 kv. m. ploto atlygintinį servitutą pagal atsakovo pateiktą UAB „Aristoma“ 2012-08-28 parengtą žemės sklypo planą (mastelis M 1:500) plane pažymėtą indeksu „S1“ ir taškais 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50 ir 51, suteikiantį atsakovui UAB „Omnitel“ teisę naudotis žemės sklypu iki judriojo (mobiliojo) radijo ryšio bazinės stoties iškėlimo, bet ne ilgiau negu vienerius metus nuo teismo sprendimo šioje byloje paskelbimo dienos;

99servitutas atsakovui UAB „Omnitel“ nustatomas siekiant užtikrinti bazinės stoties (stiebo su atotampomis, konteinerių, aikštelės ir tvoros) tinkamą naudojimą ir aptarnavimą iki jos perkelimo;

100už servitutą nustatomas mėnesinis 300 Lt atlyginimas (įskaitant mokesčius), kurį atsakovas UAB „Omnitel“ privalo mokėti ieškovo D. K. naudai iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos.

101Priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 5440 Lt atstovavimo išlaidų.

102Priteisti iš atsakovo valstybės naudai 392 Lt išlaidų už ieškovui antrinės teisinės pagalbos suteikimą (išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspercijos surenkamąjį sąskaitą Nr. ( - ) AB Swedbank, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

103Priteisti iš atsakovo valstybės naudai 79, 63 Lt pašto išlaidų.

104Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja... 2. Ieškovas D. K. pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Omnitel“ dėl mobiliojo... 3. įpareigoti atsakovą išsikelti mobiliojo ryšio įrenginius: stiebą,... 4. priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 144.000,00 Lt žemės sklypo nuomos... 5. priteisti iš atsakovo 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo... 6. priteisti iš atsakovo 7.200,00 Lt palūkanų už nesumokėtą nuomos mokestį... 7. priteisti iš atsakovo ieškovo naudai po 400,00 Lt už kiekvieną uždelstą... 8. priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 27489,00 Lt negautų pajamų;... 9. priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 800.000,00 Lt neturtinės žalos;... 10. priteisti iš atsakovo UAB „Omnitel“ visas bylinėjimosi išlaidas... 11. Ieškovas nurodė, kad jis su savo sutuoktine A. K. ir atsakovas 2001-07-20... 12. Ieškovas 2008 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu pašalinti... 13. Nuo 2009 m. kovo 1 d. ieškovas buvo priverstas nutraukti žemės sklypo nuomos... 14. Prieš pasibaigiant sutarties terminui, 2011 m. liepos 11 d., ieškovas raštu... 15. Kadangi atsakovas 2011 m. liepos 20 d. pasibaigus žemės sklypo nuomos... 16. Ieškovas argumentuoja, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos... 17. Dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovas nurodė, kad asmuo, neįvykdęs ar... 18. Pasibaigus žemės sklypo nuomos sutarties terminui, 2011 m. liepos 20 d.,... 19. Pagal CK 6.37 str. 2 d. atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines... 20. Kadangi atsakovas nuo sutarties pasibaigimo dienos, 2011 m. liepos 20 d., iki... 21. Dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovas nurodė, kad atsakovas statydamas... 22. Anot ieškovo, mokslininkų nepaneigiamai įrodyta ir Pasaulinės sveikatos... 23. Ieškovas taip pat teigia, kad 2012 m. balandžio mėnesį atsakovas,... 24. Ieškovas teigia, kad dėl nurodytų aplinkybių jis ir jo šeimos nariai... 25. Atsakovas su ieškovo pateiktais reikalavimais nesutiko, pateikė... 26. Dėl ieškovo argumentų atsakovas nurodė:... 27. šalių ginčas dėl esą neteisėto naudojimosi atsakovui neišnuomotu... 28. Ieškovas davė rašytinį sutikimą 2009-04-30 notariniu susitarimu žemės... 29. Atsakovo Bazinė stotis teisėtai stovi ieškovo žemės sklype ir atsakovas... 30. Pagal įstatymus atsakovas privalo suteikti judriojo telefono ryšio paslaugas... 31. Pagal CK 6.550 str. 1 d., žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta... 32. Nuomos sutartyje šalys susitarė, kad atsakovas turi pirmumo teisę pratęsti... 33. Anot atsakovą, ieškovas neįrodė, kodėl sutartas 125 Lt mėnesinis žemės... 34. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl negautų pajamų,... 35. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas, statydamas Bazinę stotį,... 36. Bazinė stotis nedaro neleistino poveikio žmonių sveikatai. Ieškovas 10... 37. Kaip minėta, šalims susitarus dėl nuomos mokesčio dydžio, ieškovas būtų... 38. Atsakovo pasamdytas turto vertintojas atliko ieškovo žemės sklypų... 39. Be to, CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama tik... 40. Atsakovas tvirtina, kad ieškovas, piktnaudžiaudamas savo teisėmis ir tuo,... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad... 42. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko ir nurodė: mobiliojo ryšio paslaugų... 43. Dėl atsakovo teisės reikalauti nustatyti Komercinio sklypo servitutą... 44. Dėl bazinės stoties pastatymo nuolatiniam naudojimui ieškovas nurodė, kad... 45. Dėl servituto nustatymo teismo sprendimu ieškovas nurodė, kad atsakovo... 46. Teisiniai santykiai tarp šalių atsirado žemės nuomos pagrindu, todėl ir... 47. Ieškovas taip pat pasisakė dėl sutarties laisvės principo (CK 6.156... 48. Dėl atsakovo siūlomos mokėti ieškovui 300 Lt periodinės kompensacijos per... 49. Ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies ... 50. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys (ieškovas su sutuoktinė ir atsakovas)... 51. Minėta, kad 2001-07-20 ginčo sutartis buvo sudaryta dešimčiai metų, t.y.... 52. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 144.000,00 Lt žemės... 53. Nesutikdamas su ieškovo reikalavimu atsakovas teigia, kad šis ieškovo... 54. Teismas konstatuoja, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas... 55. Taigi, už 10 metų žemės nuomos laikotarpį atsakovas sumokėjo žemės... 56. Šio konkrečiu atveju neįmanoma priteisti ieškovui tikslios sumos, nes... 57. Teismas papildomai pažymi, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu,... 58. Taigi, nenustačius atsakovo prievolės mokėti ieškovui už kiekvieną dieną... 59. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 27489,00 Lt negautų pajamų,... 60. Teismas konstatuoja, kad ieškovas savo reikalavimui patvirtinti nepateikė... 61. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 800.000,00 Lt... 62. Anot ieškovo, mokslininkų nepaneigiamai įrodyta ir Pasaulinės sveikatos... 63. Atsakovas teigia, kad ieškovo teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais.... 64. Atsakovo teigimu, Bazinė stotis nedaro neleistino poveikio žmonių sveikatai.... 65. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovas laisva valia sudarė ginčo nuomos... 66. Kadangi ieškovo teiginiai nėra įrodyti jokiais objektyviais įrodymais,... 67. Ieškovas taip pat teigia, kad jam padaryta didelė neturtinė žala ir dėl... 68. Teismas daro išvadą, kad situaciją, kuomet po ginčo sutarties pabaigos... 69. Dėl turo vertinimo pažymėtina, kad byloje nustatyta, kad atsakovo (kaip... 70. Teismas pažymi, kad pagal CK įtvirtintas bendrąsias civilinės atsakomybės... 71. Dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą išsikelti mobiliojo ryšio... 72. Minėta, kad šalių 2001-07-20 ginčo sutartis buvo sudaryta dešimčiai... 73. Taigi, pasibaigus ginčo sutarčiai ir nesant šalių susitarimo dėl atsakovo... 74. Atsakovas prašo ne ilgiau negu dvejus metus nuo teismo sprendimo šioje byloje... 75. Dėl servituto būtinybės atsakovas nurodė, kad įmonė yra judriojo... 76. Atsakovas teigia, kad viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimas... 77. Anot atsakovą, Bazinė stotis yra būtina vietovėje, kurioje yra ginčo... 78. Teismas pažymi, kad CK 4.126 str. 1 d. numato, jog teismo sprendimu servitutas... 79. Pasibaigus ginčo nuomos terminui ir šalims nesutarus dėl tolesnės ginčo... 80. Ieškovo atsiliepimų į priešieškinį teiginiai, kad mobiliojo ryšio... 81. Prašydamas nustatyti periodinę kompensaciją – 300 Lt per mėnesį... 82. Teismas pažymi, kad iš UAB „Delfa“ nekilnojamojo turto įvertinimo... 83. Esant tokioms aplinkybėms, kai ieškovas neginčija ieškovo pateiktų... 84. Minėta, kad atsakovas prašo servitutą nustatyti ne ilgiau negu dvejus metus... 85. Teismas daro išvadą, kad būtų teisingai servitutui nustatyti vienerių... 86. Taigi, nustačius priverstinį servitutą vienerių metų terminui nuo teismo... 87. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 88. Civilinio proceso kodekso 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 89. Iš ieškovo atstovo advokato V. B. pateiktos Panevėžio valstybės... 90. Atsakovo atstovė advokatė N. V. pateikė įrodymus, kad atsakovas turėjo... 91. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 str.,... 92. ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 93. Ieškovo D. K. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) reikalavimus atsakovui UAB... 94. pripažinti ieškovui teisę į 300 Lt žemės nuomos mokestį laikotarpiu nuo... 95. įpareigoti atsakovą UAB „Omnitel“ iškeldinti mobiliojo ryšio... 96. likusius ieškovo reikalavimus atmesti.... 97. Atsakovo UAB „Omnitel“ reikalavimą dėl servituto nustatymo tenkinti iš... 98. nustatyti atsakovui UAB „Omnitel“ ieškovo D. K. žemės sklype (esančiam... 99. servitutas atsakovui UAB „Omnitel“ nustatomas siekiant užtikrinti bazinės... 100. už servitutą nustatomas mėnesinis 300 Lt atlyginimas (įskaitant... 101. Priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 5440 Lt atstovavimo išlaidų.... 102. Priteisti iš atsakovo valstybės naudai 392 Lt išlaidų už ieškovui... 103. Priteisti iš atsakovo valstybės naudai 79, 63 Lt pašto išlaidų.... 104. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos...