Byla 2SA-6-178/2012

Dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba, Vilniaus apskrities VMI

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Poškus,

2teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kurią paliktas nenagrinėtu pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba, Vilniaus apskrities VMI,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas skunde prašė teismo įpareigoti antstolę V. Meškauskienę nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0015/07/04879, Nr. 0015/06/02494, Nr. 0015/04/01771 bei Nr. 0015/04/01587, kadangi suėjo senaties terminas priverstiniam vykdymui. Nurodė, kad 2011 m. birželio 3 d. jis parašė antstolei V. Meškauskienei prašymą nutraukti vykdomąsias bylas pareiškėjo atžvilgiu dėl administracinių baudų išieškojimo vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, kadangi pareiškėjui administracinės baudos buvo paskirtos dar 2004 bei 2006 metais ir dėl senaties termino priverstinis šių baudų išieškojimas nebegalėjo būti vykdomas.

5Suinteresuotas asmuo antstolė V. Meškauskienė atsiliepime, su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nutarimai dėl baudų skyrimo buvo pateikti vykdymui nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo termino, o vykdomojoje byloje atliekami veiksmai nuo vykdomųjų dokumentų gavimo dienos buvo nuoseklūs, t. y. vykdymo laikotarpyje nėra dviejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudų įvykdymo.

6Suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba ir Vilniaus apskrities VMI atsiliepimų į skundą nepateikė.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartimi skundas paliktas nenagrinėtu. Teismas nurodė, kad antstolė laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 4 d. iki 2011 m. gruodžio 6 d.vykdymo veiksmus atliko nuosekliai, tikrino skolininko turtinę padėtį bei atliko kitus veiksmus. Ištyręs civilinėje ir vykdomojoje byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas neskundė konkrečių antstolės procesinių veiksmų ar atsisakymo tokius procesinius veiksmus atlikti. Teismo vertinimu, pareiškėjas, tiesiogiai kreipdamasis į teismą, pažeidė ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, nes iš pradžių jis turėjo kreiptis į antstolę, kuri patvarkymais turėjo išspręsti pareiškėjo prašymą ir tik po to kreiptis į teismą skusdamas antstolės priimtus patvarkymus. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal CPK 629 - 630 straipsnius, vykdomosios bylos nutraukimo klausimas yra tik paties antstolio kompetencijoje (LR CPK 629 str. – 630 str.).

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamąją nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Įpareigoti antstolę V. Meškauskienę nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0015/07/04879, Nr. 0015/06/02494, Nr. 0015/04/01771 bei Nr. 0015/04/01587, nes suėjo priverstinio vykdymo senaties terminas.

11Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neskundė konkrečių antstolės veiksmų ar atsisakymo atlikti veiksmus, nes skundas buvo pareikštas dėl antstolės atsisakymo atlikti veiksmus – nutraukti vykdomąsias bylas suėjus senaties terminui. Prašymas nutraukti vykdomąsias bylas antstolei buvo pateiktas 2011 m. birželio 3 d., tačiau pareiškėjas jokių antstolės patvarkymų negavo. Atsakydama į pareiškėjo prašymą, antstolė jam 2011 m. birželio 6 d. atsiuntė ,,Pranešimą dėl informacijos“ Nr. 0015/04/01771, kuris neatitiko jokių Civilinio proceso kodekso 613 straipsnio 2 dalies reikalavimų (nenurodyta apskundimo tvarka, motyvai dėl vieno ar kito sprendimo priėmimo ir kt.)., tuo apribodama pareiškėjo teisę skųsti antstolės veiksmus. Palikdamas pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų nenagrinėtu, teismas dėl visiškai nesuprantamų priežasčių padarė išvadą, jog nebuvo laikytasi išankstinės ginčo sprendimo tvarkos ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas iš pradžių kreipėsi į antstolę ir, tik jai atsisakius nutraukti vykdomąsias bylas, dėl jos veiksmų pateikė skundą teismui. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neatsižvelgė į tai, kad skundas dėl antstolės veiksmų buvo paduotas 2011 m. birželio mėnesį, o Civilinio proceso kodekso pakeitimai dėl antstolio veiksmų apskundimo tvarkos įsigaliojo žymiai vėliau, todėl teismas neturėjo pagrindo jais vadovautis ir pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu dėl antstolės atliktų vykdymo veiksmų nuoseklumo ir jo turtinės padėties tikrinimo, nes jam neaišku, kokia turtinė padėtis turi būti tikrinama septynerius metus, kai pagal LVAT suformuotą praktiką nustatytas įvykdymo terminas dveji metai (LVAT 2004 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3 – 904/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 6, LVAT 2006 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16 -369/2006, LVAT 2007 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3 – 1256/200). Pareiškėjas mano, kad praėjus septyneriems metams po vykdymo pradžios ir suėjus senaties terminui antstolė turėjo pagrindą vykdomąsias bylas nutraukti.

12Antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamąją apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas vadovaujantis Antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir jam pateiktas atsakymas įformintas raštu. Vykdymo procese kreditorius ir skolininkas turi Civilinio proceso kodekso 638-645 straipsniuose nustatytas teises ir pareigas bei gali pasinaudoti teise apskųsti antstolio veiksmus. Šia teise pareiškėjas pasinaudojo, todėl teigti, kad buvo apribotos jo teisės į teisminę gynybą nėra pagrindo. Nutarimai dėl baudų skyrimo pateikti nepraleidus trijų mėnesių termino, todėl jos buvo priimtos vykdymui. Atliekant priverstinio vykdymo veiksmus periodiškai buvo tikrinama skolininko turtinė padėtis, areštuota jo sąskaita banke. Priverstinio vykdymo veiksmai buvo atliekami nuosekliai ir nebuvo dviejų metų termino, kai dėl valdžios institucijos aplaidumo ar kitų priežasčių nebuvo atliekami skolos išieškojimo veiksmai, todėl antstolė neturi pagrindo nutraukti pradėtų vykdymo bylų. Be to, pareiškėjas nesidomėjo vykdymo proceso eiga, nesitarė su antstole dėl skolos padengimo dalimis, prašymą dėl baudų pakeitimo viešaisiais darbais pateikė tik 2011 m. birželio 3 dieną. Todėl, antstolės manymu, nebendradarbiaudamas pareiškėjas siekė išvengti baudų išieškojimo įvykdymo.

13Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM bei Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio(atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

16Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl nagrinėtinas atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

17Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

18Apylinkės teismas paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto (dėl nesilaikymo tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, kai dar galima pasinaudoti šia tvarka) ir 12 punkto (kitais CPK ir CK numatytais atvejais) pagrindais. Pažymėtina, kad priėmimo stadijoje skundas jau buvo priimtas, nors įstatymas numato galimybę atsisakyti priimti skundą tuo pagrindu, kad suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai kategorijai bylų įstatymų nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos dar priėmimo stadijoje (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

19Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo palikimą nenagrinėtu skundžiamoje nutartyje nurodytais pagrindais.

20Dėl CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo.

21Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundas paliktinas nenagrinėtu dėl to, kad pareiškėjas neskundžia konkrečių antstolės veiksmų ar atsisakymų juos atlikti (priimtų patvarkymų ir kitų procesinių dokumentų). Bet kuriuo atveju tokia aplinkybė, netgi jei su ja galima būtų sutikti, negali būti pagrindu palikti skundą nenagrinėtu, tokiu atveju nebent galima būtų svarstyti apie skundo trūkumus ir jų šalinimo instituto taikymą. Tačiau šiuo atveju tokie pirmosios instancijos teismo teiginiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms.

22Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2011 m. gegužės 24 d. prašymu prašė antstolės nutraukti jo atžvilgiu vykdomąsias bylas CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (b. l. 15). Aplinkybės, kad tokį prašymą antstolė buvo gavusi, nepaneigia teiktuose procesiniuose dokumentuose ir pati antstolė, o pareiškėjui yra pateiktas antstolės teisininkės pasirašytas 2011 m. birželio 6 d. pranešimas dėl informacijos, kuriame nurodoma, kad vykdomosios bylos nebus nutrauktos (b. l. 3, 4). Taigi, akivaizdu, kad vykdymo procese buvo keliamas klausimas dėl vykdomųjų bylų nutraukimo ir jis antstolės buvo spręstas - antstolė nutraukti vykdomąsias bylas atsisakė. CPK 613 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Tačiau tai nereiškia, kad jei antstolis vykdymo procese iškilusį klausimą išsprendė ne patvarkymu, vykdymo proceso dalyviai negali apskųsti antstolio veiksmus (neveikimą). Aiškinant kitaip, būtų sudaryta situacija, kai, antstoliui šiuos klausimus sprendžiant ne patvarkymu (arba jų visai nesprendžiant), vykdymo proceso dalyvis arba apskritai negalėtų skųsti antstolio veiksmų, arba turėtų kreiptis į teismą prašant įpareigoti antstolį priimti patvarkymą, o po to vėl jį skųsti teismui. Toks aiškinimas akivaizdžiai neatitiktų nei įstatyminių nuostatų, susijusių su vykdymo proceso dalyvių teise skųsti antstolio veiksmus, nei proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principų. Vykdymo proceso dalyvio teisė apskųsti antstolio veiksmus negali būti saistoma aplinkybės, kad antstolis jo prašymo neišsprendė atitinkamu patvarkymu, kai iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad faktiškai tiek pareiškėjas kreipėsi į antstolį, tiek antstolis sprendė klausimą, dėl kuriuo kreiptasi, t.y. abiem šalims ginčo esmė yra aiški. Todėl apylinkės teismo išvada, kad skundas paliktinas nenagrinėtu dėl to, kad pareiškėjo pareikšto prašymo išsprendimui nėra priimti patvarkymai, nėra pagrįsta.

23Dėl CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto taikymo.

24Pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kokiais argumentais grindžia skundo palikimą nenagrinėtu minėtu pagrindu. Kaip galima suprasti iš skundžiamos nutarties motyvų, tai galėtų būti CPK 629, 630 straipsniai, kurie nustato atvejus, kai antstolis nutraukia vykdomąsias bylas. Vienok tai, kad šiuose straipsniuose numatytais atvejais ir tvarka vykdomąsias bylas nutraukia antstolis, nereiškia, kad vykdomųjų bylų nutraukimas yra išimtinė antstolio prerogatyva. Akivaizdu, kad vykdymo proceso dalyviai ir šiuo atveju turi teisę skųsti antstolio veiksmus tais atvejais, kai yra (tariamai yra) CPK 629 straipsnyje numatyti pagrindai, tačiau antstolis vykdomąją bylą nutraukti atsisako.

25Dėl virš minėtų aplinkybių skundžiamą nutartį laikyti pagrįsta ir teisėta negalima.

26Apeliantas prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo keliamo klausimo iš esmės apskritai nesprendė. Apeliacijos tikslas yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne nagrinėti pirmąja instancija klausimus, kurie yra priskirti apylinkės teismo kompetencijai. Tokia išvada išplaukia ir iš CPK 327 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad pirmosios instancijos teismo nespręstų reikalavimų dalyje byla grąžinama pirmosios instancijos teismui.

27Todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290, 338 straipsniais,

Nutarė

29Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.