Byla 2SA-14-553/2012
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-11-07 nutarties dėl atsisakymo priimti pareiškėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal R. J. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl neišmokėto darbo užmokesčio.

3Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Pareiškėjas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kreipėsi į teismą su prašymu vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu atnaujinti civilinį procesą civilinėje byloje Nr. 2-1378-391/2010, kuri buvo išnagrinėta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-08-24 sprendimu.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1378-391/2010 priėmimo klausimą, 2011-11-07 nutartimi nutarė atsisakyti priimti minėtą prašymą. Teismas nustatė, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje numatytus reikalavimus, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Susipažinęs su pareiškėjo prašymu ir prie jo pridedamais rašytiniais įrodymais, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kadangi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-08-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1378-391/2010 pagal ieškovo R. J. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Valstybei dėl darbo užmokesčio priteisimo buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme 2011-06-15.

  1. Atskirojo skundo argumentai

7Atskiruoju skundu pareiškėjas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašo pirmosios instancijos teismo 2011-11-07 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1378-391/2010. Taip pat pareiškėjas prašo sustabdyti teismo sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. 2-1378-391/2010. Nurodo, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs tokį prašymą, sprendžia jo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų. Jei nenustatyti formalūs trūkumai, teismas turi prašymą priimti. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Šiame etape teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako. Priėmęs nutartį atnaujinti procesą, teismas paskiria pakartotinio bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje datą. Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 370 straipsnį, nes formaliai neišsprendęs prašymo priėmimo klausimo pradėjo nagrinėti antrame etape spręstinus klausimus, t. y. pradėjo spręsti, ar yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas pagrindas atnaujinti procesą. Tuo teismas pažeidė teisę būti išklausytam ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą, o tuo pačiu ir teisę į tinkamą teismo procesą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas.

9Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Ši norma pakartota Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje ir Teismų įstatymo 1 straipsnyje. Teisingumas savo prigimtimi yra moralinė kategorija, matas, kuriuo vertinamas žmogaus elgesys, jo veiksmai įvairiose gyvenimo srityse. Materialiuoju teisiniu požiūriu teisingumą galima apibūdinti kaip materialiosios teisės normų įgyvendinimą valstybės prievarta sprendžiant ginčus dėl teisės. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir išsprendęs ginčą, pasako, kuri šalis yra teisi, kurios reikalavimas pagrįstas. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik instancine teismų sprendimų peržiūrėjimo tvarka, o įsiteisėjęs sprendimas šalims įgyja res judicata galią ir turi būti vykdomas. Tačiau po sprendimo įsiteisėjimo gali atsirasti naujų aplinkybių, dėl kurių būtų galima suabejoti priimto teismo sprendimo teisingumu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Tuo tarpu vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio apibrėžtumo principas bei siekis, kad galutiniu teismo sprendimu byloje nebūtų abejojama. Šiai situacijai įgyvendinti įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Kartu tai yra savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese. Šios proceso stadijos išimtinumą lemia tai, kad proceso atnaujinimas galimas tik esant konkretiems įstatyme apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl pateisinamų priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Šių aplinkybių – įstatyme apibrėžtų pagrindų – pasitvirtinimas suponuoja reikalingumą bylą išnagrinėti pakartotinai. Proceso atnaujinimo institutas, kuriuo siekiama užtikrinti teisingumą, privalo būti taikomas kartu su kitais teisės principais, tokiais kaip protingumas, sąžiningumas, koncentruotumas, ekonomiškumas ir kt. Šis institutas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti teismo priimtų sprendimų vykdymą. Paprastai šis proceso institutas gali būti taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės – instancinės sistemos kontrolės – būdais.

10Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu atnaujinti civilinį procesą civilinėje byloje Nr. 2-1378-391/2010, kuri buvo išnagrinėta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-08-24 sprendimu. Pirmos instancijos teismas 2011-11-07 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1punktas), kadangi nustatė, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal pareiškėjo nurodytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nes civilinė byla, kurios procesą prašoma atnaujinti, jau buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme 2011-06-15.

11Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atskirojo skundo argumentai, pažymi, kad pagal CPK 370 straipsnio 1-3 dalis teismas sprendžia, ar prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais tik po to, kai: 1) patikrinęs, ar prašymas atnaujinti procesą atitinka CPK 369 nustatytus reikalavimus, teismas jį priima; 2) priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo rašytinio ar žodinio proceso tvarka teismo posėdyje datą. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, padarė nepagrįstą išvadą, kad toks prašymas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal pareiškėjo nurodytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo prašymas yra priskirtas nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o dėl to, ar teismas turi atnaujinti procesą prašyme nurodytu pagrindu, teismas turėjo spręsti tik priėmęs minėtą prašymą ir paskyręs jį nagrinėti teismo posėdyje.

12Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo, apelianto atskirasis skundas tenkintinas iš dalies ir byla pagal pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).

13Teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu, 336 ir 338 straipsniais,

Nutarė

14Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-11-07 nutartį panaikinti ir prašymo atnaujinti civilinį procesą civilinėje byloje Nr. 2-1378-391/2010 priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai